Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvą galėtų išgelbėti muitai, kurių nebus

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvą galėtų išgelbėti muitai, kurių nebus

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvą galėtų išgelbėti muitai, kurių nebus

Parašytas: 07 Gru 2011 16:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvą galėtų išgelbėti muitai, kurių nebus

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... riu_nebus/

2011 gruodžio mėn. 07 d. 14:00:16
Vidmantas UŽUSIENIS, „Respublikos“ žurnalistas

Vakar Valstybės kontrolė pranešė, kad Lietuva iki šiol nežino, kokia yra jai priklausančio turto vertė. Statistikos departamento duomenimis, visas valstybės turtas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 163,5 mlrd. litų - palyginti su užpraėjusiais metais, jis buvo sumažėjęs 1,5 proc. Tačiau įvertinus valstybės skolas aiškėtų, kad mums galbūt nebeliko ir to deklaruojamo pusantro šimto milijardų.

Prekybos balansas - siaubingas

Per visą naujausią savo istoriją po Nepriklausomybės atkūrimo, kaip rodo Statistikos departamento surinkti duomenys, mes tik tą ir darėme, kad vežėme į užsienį Lietuvos milijardus.

Ypač siaubingi mūsų prekybos su užsieniu balanso duomenys. Statistikos departamentas nepateikia galutinio jo skaičiaus, todėl iš šios valstybinės įstaigos internete pateikiamų duomenų jį tenka skaičiuoti patiems. Rezultatas ne juokais šokiruoja - pasirodo, nuo 1995-ųjų Lietuva importavo prekių net už 145,5 mlrd. litų (!) daugiau, nei eksportavo.

Kitaip tariant, per šešiolika metų iš Lietuvos mes išvežėme beveik tiek pat pinigų, kiek šiuo metu yra vertinamas visas mums priklausantis turtas.

Gelbėjo transportas ir perlaidos

Finansų analitikas Žygimantas Mauricas pateikia dar vienus duomenis. Jis skaičiuoja, kad vien per septynerius pastaruosius metus, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, iš mūsų šalies iškeliavo 42 mlrd. litų. Arba - po 13 tūkst. skaičiuojant kiekvienam gyventojui.

„Kodėl taip yra? Pagrindinės priežastys - labai didelė dalis pinigų iškeliauja į Vakarų Europos šalis mainais už aukštų technologijų produktus, nes mes nesugebame jų pasigaminti. Kita dalis iškeliauja į Rytus, į tolimojo Sibiro platybes, mainais už naftą ir dujas, tuos resursus, kurių negalime pasigaminti, tiesiog mes jų neturime“, - teigė Ž.Mauricas.

„Respublika“ klausė finansų analitiko - ką tada reiškia Statistikos departamento pateikiami skaičiai? „Suprantu, kad jie didesni šimtu milijardų. Tačiau jie ir skaičiuoti vertinant ne septynerius, bet šešiolika metų. Be to, tai yra prekybos, o ne einamosios sąskaitos balansas. O jis yra daug mažesnis. Kadangi jį mažino užsienyje dirbančių tautiečių į Lietuvą atsiunčiami pinigai, milžiniškos lietuviškų transporto įmonių gautos pajamos už pervežimo paslaugas“, - sakė Ž.Mauricas.

Paklaustas, kodėl išvežusi tokias sumas, kurios tik nedaug mažesnės už oficialiai apskaičiuoto nacionalinio turto vertę, Lietuva nebankrutavo, finansų analitikas sakė, kad einamosios sąskaitos deficitas nuolat buvo finansuojamas skolintais pinigais. Ž.Mauricas priminė, kad dabar vien valstybės skola siekia 51 mlrd. litų, o pridėjus ūkio subjektų skolas jos bendras dydis mažiausiai padvigubėtų.

Pinigus siurbia Rytai

„2009 m. susiveržę diržus mes smarkiai sumažinome importo iš Vakarų srautą, o srauto iš Rytų nesumažinome. Jis tik didėjo. Taip buvo dėl dviejų priežasčių - dėl naftos kainų augimo ir dėl to, kad ėmėme importuoti elektrą, kai 2009 m. buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė“, - dėstė Ž.Mauricas. Šiuo metu Rytuose Lietuva perka 62,1 proc. reikalingos elektros.

Statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. vien tik iš Rusijos buvo importuota prekių už 118,3 mlrd. litų, o eksportuota - vos už 48,2 mlrd. litų.

Ž.Maurico teigimu, jeigu šalis ilgą laiką sistemiškai importuoja daugiau, nei eksportuoja, ji vis giliau ir giliau grimzta į skolas, o didėjant šalies užsienio skolai didėja nepasitikėjimas šalimi.

Lietuvą skandina biurokratija

Kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu dabar jau buvęs finansų analitikas prof. Rimantas Rudzkis pripažino, kad negalėjimas nustoti skolintis tokiai mažai silpną pramonę turinčiai šaliai, kokia yra Lietuva, yra tolygus bankrotui. „Ką daryti, kad jo išvengtume? Tiesą pasakius, apie tai kalbėti ir rašyti jau atsibodo. Beri žodžius lyg žirnius į sieną ir niekas tavęs neklauso. Todėl ir pasitraukiau iš finansų analitikų - nematau savo darbo prasmės“, - teigė pašnekovas.

Jis sakė, kad vienintelis kelias Lietuvai pradėti bent jau mažinti einamosios sąskaitos deficitą yra šalies konkurencingumo didinimas. „Kad mūsų šalis išbristų iš tokios padėties, būtina įsukti konkurencingą verslą. Tačiau kaipgi jį įsuksi, jei to verslo apskritai negali pradėti. Įprasta situacija, - tarkim, du galvoti lietuviai savo šalyje nutarė atidaryti įmonę. Tačiau vos pradėjus veikti iniciatyvos autoriai užverčiami gausybės biurokratinių reikalavimų. Priverčia pildyti gausybę visokių žurnalų, įsigyti licencijas, baigti darbų saugos kursus, ką tik iškeptus verslininkus pradeda reketuoti įvairios valstybinės žinybos. Tada žmonės į viską numoja ranka ir verslas pasibaigia“, - teigė prof. R.Rudzkis.

Jis sakė, kad galbūt netrūksta biurokratijos ir kitose šalyse. „Tačiau ten aukštesnio lygio mokslas, technologijos. Pagaliau kitos šalys yra turtingesnės gamtinių išteklių. O neturtingos valstybės pirmiausia turi pradėti šalinti biurokratines kliūtis verslui. Kol tapo turtingos, tai darė Suomija, Singapūras. Tose valstybėse konkurencingumas buvo pagrindinis valstybės politikos prioritetas“, - sakė profesorius.

Svajos apie europinius muitus

Ekonomistas iš Latvijos Dmitrijus Smirnovas „Respublikai“ sakė, kad ypač tokias šalis kaip Latvija ir Lietuva galėtų išgelbėti visoje Europos Sąjungoje įvesti muitai kiniškoms prekėms.

„Būtent iš Kinijos atkeliaujanti, dažnai - ir nelegaliai, fantastiškai pigi produkcija sužlugdė mūsų valstybių pramonę. Net ir labiausiai stengdamiesi su kinais mes nekonkuruosime - juk ten tik neseniai įvedė minimalaus atlyginimo dydį, o ir tas pats siekia vos 1 JAV dolerį per dieną (2,59 lito), arba maždaug 20 JAV dolerių (apie 69 litus) per mėnesį. Galime pas save naikinti biurokratinius barjerus, galime per galvą verstis - kinams vis tiek pralaimėsime“, - lyg kirviu nukirto pašnekovas.

Kita vertus, jis abejojo, ar kada nors ES ryšis įvesti muitus. „Už Kinijos stovi Amerika, kuri komunistinėje vergų šalyje investavo šimtus milijardų ir iš to gauna gražaus pelno. Ta pati Amerika privertė beveik visas šalis sudaryti laisvosios prekybos sutartis, kad niekas nedrįstų įvesti muitų kiniškoms prekėms. O kai šalyse, į kurias eksportuojama Kinijoje pagaminta produkcija, pramonė sužlugdoma, ta pati Amerika už didelius procentus įsiūlo kreditų kiniškoms prekėms pirkti. Tačiau ir tai dar ne viskas - netgi ta pinigų dalis, kuri atitenka Kinijai, yra investuojama į JAV vertybinius popierius, o tai vėlgi skatina šios šalies augimą. Ar gali Amerika leisti keisti laisvosios prekybos sutartį? Manau, nebent jei kiltų trečiasis pasaulinis karas“, - tvirtino ekonomistas iš Latvijos.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Gru 2011 17:45

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Žinot, gerai būtų, kad taip paprastai. Dar kažkur čia forume skaičiau, kad Lietuvos prekės niekad nebus konkurencingos dėl šalto klimato. Nors, dirbdamas statybose, žinau, kad galima dirbti ir lauke prie minus 20, jei už tai normaliai užmokės. O požemiuose temperatūra ir be apšildymo bus visad pliusinė. Yra Vokietijos patirtis WWII.

O dabar, kas išgelbėtų Lietuvą. Nebūsiu originalus – išgelbėtų Dievas, t.y. tikėjimas, viltis ir meilė. Nesupraskite to banaliai (diedukas su ilga barzda debesyse), tai supraskite kaip mąstymo kryptį. Juk žmogaus veikla ne tik fizinė, bet ir protinė, ir fizinė veikla nuo protinės priklauso tiesiogiai.

Kas veda į pragarą, o ne rojų šioje Žemėje? Tarnavimas šėtonui ir satanizmas. Taip pat nesupraskite tiesiogiai – satanizmas nėra šikšnosparnių valgymas, miegojimas karstuose ar ritualų kapinėse atlikimas. Tai yra mąstymo tipas, sąlygojamas satanizmo religijos.

O vienas satanizmo propagandos elementų – tai ir vadinamos šiuolaikinės ekonominės teorijos. Iš jų laikiau ne vieną egzą ir ne po vieną kartą, taigi nuomonę apie Vonakotus, Porterius, Marksus ir Smitus turiu. Visų pirma, jie arba nematė pasaulio esmės, arba siekė pakeisti Dievą (o apie Marksą taip ir atsiliepdavo jo draugai ir amžininkai), arba tarnavo šėtonui.

19 amžiuje gan žinoma buvo „Medūzos plausto“ istorija. Trumpai – siekdami palikti ant seklumos užplaukusį laivą, žmonės persikėlė ant plausto su atsargomis. Plaustą turėjo iki kranto buksyruoti valtys. Ir gavosi kapitalistinio pasaulio mini modelis.

Pradžioje – Porterio konkurencinio pranašumo teorija ir socialdarvinizmas. Valtelės paliko plaustą ir nuplaukė į krantą. Ant plausto esantys žmonės pradėjo kovą dėl resursų, kuriuos lygiai padalinus, būtų pakakę.

Visiškai nebandyta, pvz., siūti bures ar išpjauti plaustui irklus – kapitalizmo teorijos reikalauja ne solidarumo ar sinergijos, o perkąsti kitam gerklę, nes kitaip jis perkąs gerklę tau. Juk resursai ir teritorija riboti. Paminėsiu, kad ten plaukę žmonės buvo išsilavinę, karininkai, mokslininkai, su savo šeimomis ir panašiai.

Ir taip šiandien „Medūzos plaustu“ tapusioje Lietuvoje dukart už Belgiją didesnė teritorija negali iš laikyti triskart už Belgiją mažesnio gyventojų skaičiaus.

Ar mes nematome šiandien dviejų Lietuvų, kurių viena jau ne Lietuva?

Įsivaizduokim save Žečpospolitos seime 17 amžiuje. Pavyzdžiui, pasisamdžius solidžią plikbajorių palydą (kad nesukapotų kardais) ir sakant kalbą Seime, maždaug: Lietuvai gresia krachas, žmonės bėga, emigruoja, judaistų rankose finansai, prekyba, biudžetas, totali polonizacija ir slavėjimas, kariuomenėje vien totoriai, karaimai ir girti šliachtos, ir tų tik apie 2000, puola rusai, sąjungininkai lenkai okupuoja Ukrainą, socialinė nelygybė, baudžiava ir panašiai, ką dabar žinome. Ir sulauktumėt užuojautos žvilgsnių, kaip į išprotėjusį, iškviestų gydytoją, kunigą velniui išvaryti ir besispyriojantį išneštų.

Nes šliachtų supratimai apie gėrį ar blogį buvo kiti, nei lietuvių. Viskas juk puiku – universitetai, laisvės, privilegijos, kultūros sklaida, karaliui ant popieriaus priklauso netgi Švedija, Moldova ir Moskovija (Zigmantas Vaza), Ukrainoje dabar saugiau ir geresnė ekonomika, žmonių galima atsivežti iš kitur ar likusius versti labiau dirbti, piliečiai – šliachtos dar niekad nebuvo tokioje gerovėje, o jų Tėvynė – Žečpospolita tokia garsi ir didelė ir t.t. Ir išvis, prie ko čia vėliau gegužės 3 konstitucijoje ir statutuose neminima lietuvių tauta?

O tokias erezijas platinant tarp valstiečių, gal būt ir būtų galima išprovokuot sukilimą (buvo toks Šiaulių ekonomijoje).

Tai ir šiandien girdim, kad gerai, integruojamės, vakarėjam, ekonomika kyla ir panašius Lenkijos vasalų Kubiliaus, Degutienės ir Grybauskaitės (kurie nenusiima nuo jų valstybinių pastatų lenkiškų iškabų ir siekia įteisint kličkes pasuose) postringavimus. Na tai aišku, kas šėtono tarnams gėris, tas likusiems prie Dievo (Lietuvos) – blogis.

Esmė tame – krizę patiriančiame plauste (durnių laive) resursai turi būti skirstomi po lygiai. Ir visi ten esantys keleiviai turi būti plausto (durnių laivo) dalininkai, su savo funkcijomis ir už jį bei kitus keleivius atsakingi. Ir darbai paskirstyti turi būti lygiai, tikslingai, pamainomis. O ne kad vieni pumpuoja vandenį 20 valandų į parą, girdėdami, „kad nepakeičiamų nėra, yra daug norinčių“, o kiti buriasi kur be darbo ant denio. Ir už tai, kad nieko neveikia, negauna vandens atsargų. Prašom – šokit per bortą, plaukit. Ir būtina saugoti valtis, kad koks „gudrutis“ neprisikrautų ribotų atsargų ir neišplauktų į artimiausią salą (kaip Snoro bankas). Gal net pakarti ką drausmei palaikyt.

„Medūzos plauste“ matom du tipus keleivių, kaip ir dabar Lietuvoje.

Vieni palieka viską ir plaukia valtelėmis į krantą, kiti stengiasi užgrobti visus plausto resursus. Tada, 19 amžiuje, gelbėtojai nustebo, pamatę ant plausto tik kelis žmones ir nesupratę, kaip ramioje jūroje, šalia kranto, su tokiomis didelėmis atsargomis galėjo likti tiek mažai žmonių.

Ar po šimto metų niekas nesistebės Lietuvos Seimu, euroderybininkais, milijardu iš šešėlio, PSD bedarbiams, lenkų autonomija teritorijoje su 800 tūkst. lietuvių ir 200 tūkst. lenkų, kokia prasmė išvyt savo žmones ir įvežt kitus (ir kaip reiks įtikint juos neįkurt kitos, pvz. Neobangladešo, valstybės) bei kitomis istorijos įdomybėmis.

O ant plausto nebuvo tikėjimo, vilties ir meilės. Buvo – gelbėkis, kaip gali. Aišku, tokiu atveju kitas, besigelbėjantis, kaip gali, objektyviai tampa priešu. Štai ir Porterio konkurencinio pranašumo teorija, tariamasis civilizacijos variklis.

Na ar įmanoma per pora dienų patobulėti ir įgyti konkurencinio pranašumo ant to „Medūzos plausto“ plausto pvz. Britanijos Imperijos atžvilgiu, o Lietuvoje per 20 metų, pvz,. Kinijos ar Vokietijos atžvilgiu?

Galima tik dirbti savo šaliai ir melstis savo dievams (kalbai, kultūrai). Kristus mokė mylėti savo artimą, satanizmas moko perkasti kitam gerklę, remdamasis šiandien Lietuvoje dėstomomis marketingo, ekonomikos ir kitomis teorijomis.

Dėl vilties. Ar visi mato šviesą tunelio gale? O juk norint iš kažko išbristi ir kažkur nueiti, reikia matyti kur eiti ir žinoti, kad ten nueiti galima.

Dėl tikėjimo. Ar galima ką daryti, netikint, kad tai padarysi?

Klauzevitcas „Apie karą“ rašė, kad kariauti galima tik tada, jei tiki pergale ir pasitiki savo valdžia. Ir pavyzdys – Gruzijos kariuomenės, labai didelės, profesionalios ir vadovaujamos JAV instruktorių išsibėgiojimas, tiesiog viską metus. Nes, matyt, Saakašvilis neskaitė Klauzevitco, dėstomo visose pasaulio karo akademijose. Nebuvo reikalo? Buvo tiesiog statistika, duomenys ir pagal taisykles viskas turėjo gruzinams gautis. Kaip ir viskas turėjo gautis lietuviams, priimant katalikybę, jevrofiliją.

Satanizmas – tai visų pirma destrukcija. Pabandykit ekonomikos terminais paaiškint, kodėl reikėjo uždaryt IAE ar skatinti emigraciją? Tai emigracija tiesiog vyksta, remiantis susisiekiančių indų principu, laisvu judėjimu ir t.t. Tai ko tada nejuda kainos, algos?

Vis dėlto makroekonomiką kažkas reguliuoja, kažkas vaizduoja, kad reguliuoja. O reguliuoja, kaip ir visus žmogaus veiksmus, mastymas. O mastymą reguliuoja religija, pasaulėžiūra ar nesvarbu, kaip ten pavadinti tai ateistui.

Satanizmas – būtent tai, kas nukreipia lietuvių veiklą griovimui, kenkimui sau ir savo šaliai (t.y. kovai blogio pozicijose prieš gėrį), varo į neviltį, depresiją.

Tai kuo gi tas kelias į pragarą patrauklus, kad juo daugiau ar mažiau einama?

O kuo gundė Kristų dykumoje – turtu, valdžia ir garbe. Kuo viliojami žmonės į šėtono sinagogas – bankus (pensijų fondus, integracijas, globalizacijas). Dirginant tamsiąsias žmogaus asmenybes puses.

Dėl ko dalis žmonių tarnauja šėtonui, neabejotinai tai žinodami ir suprasdami, ką daro? Dėl to, kad jie netiki gėrio pergale ir siekia būti geriau šėtono tarnu, nei auka ar pralaimėjusiuoju. O priėmus blogio religiją – jevrofiliją, judaizmą ar kokią kitą satanizmo formą galima ir pačiam įtikėti, kad blogio pozicijos – tai gėrio, o gėrio pozicijos neegzistuoja. Juk šėtonas visų pirma kone visose religijose pristatomas kaip melo ir tamsos valdovu, o viena populiariausių blogį reiškiančių metaforų yra „kreivų veidrodžių karalystė“.

Bėda ta, kad pasaulyje yra ne tik objektyvi, bet ir subjektyvi realybė. Ne tik fizinis pasaulis, bet ir idėjų, protinis, dvasinis. Pripažįstu, kad pora tūkstantmečių senumo religiniai raštai šiandien atrodo primityvūs, juokingi, reikalaujantys komentarų.

Bet Lietuvos katalikų bažnyčia turi svarbesnių reikalų ir užsiima pagrinde šamanizmu (tai laikydama ritualais), atidirbinėdama biudžeto ir klientų skiriamas lėšas.

Na įkursi muitines – ir atsiras vėl gerai uždirbantys muitininkai. Uždrausi pigių prekių importą – viskas pabrangs.

Paskaitykit satanizmo pradžiamokslius – mikroekonomikos ir makroekonomikos vadovėlius. Ten ir grafikai, kaip tai vyksta, ir protingos lentelės. Tai nurodoma, kaip objektyvi realybė. Taigi pakenkti savo artimui, kol tas nepakenkė tau ir nustumti jį nuo plausto – tai objektyvi būtinybė. Vietoj to, kad iš savo dviejų rūbų pasiuvus bures ir bendrai irkluoti į krantą.

Ar bandė kas dirbti pas draugus ir gimines? Ar įsidarbinant išgirsti, kad į šią vietą pilna norinčių, kad esmė – kuo daugiau turėti iš darbuotojo naudos ir kuo mažiau jam mokėti. Ar tai dar ekonomika, sociologija ar jau psichologija ir religija?

Yra daug nuomonių, be to, kad žmogaus psichika ir psichologiniai dalykai sociologijoje vieni svarbiausių, nepaneigiama. Kitaip būtų netgi ne grynas Konfucionizmas, nes jame yra moralė, o tiesiog skruzdėlynas ar gyvatynas.

Tik šėtono jevrofilijos pranašų, tarnų ir jo sinagogų sunaikinimas padės Lietuvoje sukurti Dievo karalystę.

„Ir šviesa, ir tiesa... „– kaip rašė poetas V.Kudirka, prie kurio paminklo Vilniuje per satanistų šventę statomas demono Hanuko stabas.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 14 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: