Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Ferdinandas Kauzonas: Lietuva

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ferdinandas Kauzonas: Lietuva - lietuviams, arba Kur gyvena Suslovas?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ferdinandas Kauzonas: Lietuva - lietuviams, arba Kur gyvena Suslovas?

Parašytas: 04 Gru 2011 18:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Ferdinandas Kauzonas: Lietuva - lietuviams, arba Kur gyvena Suslovas?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... _suslovas/

2011 gruodžio mėn. 04 d. 15:24:19
Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas

Kai šį spalį mūsų Vyriausybė pritarė programos „Globali Lietuva“ įgyvendinimo 2012-2014 metų tarpinstituciniam veiklos planui, pirma mintis, atėjusi į galvą, buvo: Michailas Suslovas. O kai buvo paskelbta, kad Latvijos emigrantų skaičius tūkstančiui gyventojų beveik 7 kartus mažesnis nei Lietuvos, Suslovas jau ir visai mane sugriebė už gerklės. Ir nepaleido, kol neužbaigiau šio rašinio.

Lietuva - lietuviams, arba Kur gyvena Suslovas?

Jaunesniajai kartai Suslovas jau negriebia už gerklės. Ji net nežino, kas jis. Jai aiškinu, o kitiems primenu. Suslovas paskutiniais karo ir pirmaisiais pokario metais oficialiai buvo VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkas, o praktiškai veikė kaip svarbiausias mūsų tautos genocido Lietuvoje organizatorius, vykdęs savo garsųjį priesaką: „Lietuva liks, tačiau be lietuvių“.

Tai kas gi pagal Suslovo priesaką jau turėjo gyventi šiandienės Lietuvos teritorijoje? Rusijos, Lenkijos kolonistai ir Lietuvos lenkai? Kinai, turkai? Kas man atsakys į šį klausimą?

Suslovo nėra. „Eurosuslovai“ tyli.

Jei ir ką nors pakužda, tai tarp eilučių. Pavyzdžiui: „Organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ suburti karjeros aukštumų pasiekę užsienio ir Lietuvos lietuviai susibėgę bandė aiškintis, ar šiandieniame pasaulyje lietuvybė vis dar susijusi su lietuvių kalbos mokėjimu ir konkrečia teritorija“. Kiek intelektualaus cinizmo šitame „Globalios Lietuvos lyderių“ sambūryje: mes, matote, neskelbiame, kad Lietuvos jau nebėra arba netrukus neliks. Arba kad mes stengiamės, kad greičiau neliktų. Mes, girdi, tik keliame klausimą, ar apskritai būtina lietuviams turėti savo teritoriją ir mokėti lietuviškai kalbėti.

Ar esate girdėję ką nors baisesnio, pavojingesnio, ir dar taip viešai deklaruojamo? Mano supratimu, tai didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui nei Putino dujų kainos, Tomaševskio integracija, Golovatovo ekspedicija į Austriją ir „Snoro“ operacija viską kartu į krūvą paėmus. Matyt, būsiu pražiopsojęs mūsų prezidentės reakciją į tokį jaunų būsimos Lietuvos būsimų lyderių požiūrį į jos vadovaujamos valstybės valstybingumo perspektyvą. O jeigu staiga pasirodytų, kad aš nieko nepražiopsojau, nes prezidentės reakcijos į šį „niekniekį“ tiesiog nebuvo, kam nors gali imti rodytis, kad Lietuvos prezidento etatas mums jau ir nebereikalingas.

Tai kas gi gyvens vietoj mūsų? Gal, sakau, į šį klausimą atsakytų mūsų europarlamentarai, pavyzdžiui, Donskis, Tomaševskis ar Uspaskichas? Nes ne kas kitas, o Briuselis finansavo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro surengtą pamokėlę mūsų žiniasklaidai apie didį gėrį, kurį į Lietuvą atveš svetimšaliai imigrantai. Iš kur atveš? Gal iš Afrikos? Gal iš Azijos? Jau veža, tik dar ne tais tempais, kokiais kai kam norėtųsi.

Man, pavyzdžiui norėtųsi, kad vežtų iš Altajaus, Krasnojarsko, Vorkutos, Karagandos - iš ten, kur po tremčių, lagerių dar yra užsilikusių lietuvių ar jų palikuonių. Tai kas, kad palikuonys dažniausiai lietuviškai jau nebešneka, bet lietuviškos dvasios juose vis tiek daugiau nei, pavyzdžiui, turkuose, kinuose, Lietuvos lenkuose ar net mumyse pačiuose. Ir ne aš vienas, matyt, taip manau.

Lietuvoje sukurta speciali Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programa. Yra net tos programos vykdytojas - Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai štai tas specialios programos specialusis vykdytojas rengia tokias savotiškas „agitbrigadas“ į Rusijos ar Kazachstano platybes ir gundo grįžti į Lietuvą. Ir „agitbrigadoms“ tas darbas sekasi. Tremtiniai ir jų vaikai ryžtasi grįžti. Tik ar sekasi grįžti?

Prieš gerą savaitę šnekėjausi su Vladimiru. Vardą sąmoningai pakeičiau, bet jis irgi rusiškas. O pavardė lietuviška, bet jos neišduosiu, kad žmogus nenukentėtų. Lietuvos partizano Skroblo sūnus. Tėvas „Palaidotas“ Šilavote ir Igliaukoje (mačiau nuotraukas su pavarde ir slapyvardžiu, išrėžtais antkapiniuose akmenyse) - kas galėjo susigaudyti, ką toje pokario sumaištyje laidojo... O iš tiesų - išduotas ir suimtas. Atkentėjęs lagerius Vorkutoje ir Karagandoje, vos atgavęs laisvę, 1958-aisiais bandė grįžti namo. Neįsileido. Tokie į Lietuvą nebuvo įsileidžiami. Sugrįžo į Karagandą, ėmė dirbti šachtoje, sukūrė šeimą, gimė Vladimiras. 1964-aisiais vėl bandė grįžti - vėl neįsileido. Vladimiras pradėjo lankyti mokyklą. Tai kas, kad Vladimiras, bet pavardė lietuviška - ir vaikas mokykloje tapo „fašistu“. Mokytojos geranoriškai tėvams pasiūlė, kad mokyklos žurnaluose būtų įrašytas rusiška motinos pavarde. Motinos pavarde ir baigė mokyklą... Lietuvai paskelbus nepriklausomybę tėvas su motina sugrįžo. Vladimiras turėjo neblogą darbą, butą šeimą ir rusišką pavardę - pasiliko.

Ir tada į Karagandą atvažiavo „agitbrigada“. Sugundė: girdi, tokio knygose aprašyto partizano sūnaus kelias į Lietuvą būsiąs tiesus - ir į eilę butui gauti iš karto įrašys, ir įsidarbinti padės. Kiek džiaugsmo buvo, kai Vladimirui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. O kai pirmąkart važiavo į Lietuvą, kaip atsistojo jau nuo Minsko prie vagono lango, taip ir neatsisėdo iki Vilniaus - kada gi ta Lietuva pasirodys, kokie ten žmonės, kokie kaimai, miestai, sodai, miškai?.. Kažkoks šventas jausmas buvo užvaldęs. Paskui prasidėjo vaikščiojimai po lietuviškas įstaigas - ir euforija baigėsi. Tėvas jau nebeatsimena (jam sausį sueis 89 metai), o archyvai neranda popieriuko, liudijančio, kad po lagerių jis buvo neįsileistas į Lietuvą. 1957 m. sausio 21 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsako, tokiems kaip jo tėvas, draudžiančio grįžti Lietuvon, nepakako. Ir jo sūnus dabar negauna statuso, kuris jam garantuotų bent jau teisę būti įrašytam į eilę butui gauti. Dabar jis - nei pagautas, nei paleistas. Turi du pasus, dvi pilietybes. Jeigu Kazachstanas apie tai sužinos, gali atimti pilietybę, ir Vladimiras bijo, kad iš jo gali būtų atimtas butas Karagandoje, kad jis gali prarasti ten darbą ir socialines garantijas, vadinasi, ir pensiją, kuri jau ne už kalnų. Žmogus visiškai sutrikęs ir jau pasirengęs kreiptis į prezidentą, kad tas priimtų atgal ir tėvą. Už tai, kad tėvas jau nėra pajėgus gyventi be sūnaus (žmoną jau palaidojo Lietuvoje).

Nederėtų Vladimirui už tai pykti ant Lietuvos valdininkų. Jie tik vykdo įstatymus, matyt, gerokai kvailai parengtus, ir galbūt ne pačių išmintingiausių priėmėjų priimtus ar taisytojų pataisytus. Pykti reikėtų ant „agitbrigadų“, kurios, žinodamos situaciją Lietuvoje, pažadais dezorientuoja ir taip jau sujauktų ir sulaužytų likimų žmones ir jie, atsidūrę Lietuvoje, pasijunta niekam nereikalingi.

Šiuo metu Lietuvoje, eilėje būsto laukia 443 tremtinių šeimos. Per metus skiriama apie 10 butų. Vadinasi, jeigu paskutiniai mūsų tremtiniai gimė tada, kai mirė Stalinas, tai jie, įrašyti į šią eilę, butus gaus tada, kai jiems jau bus sukakęs šimtas metų! Tai kam ta sugrįžimo į Lietuvą programos autorių parašyta komedija, kurią vaidina „agitbrigados“ iš Lietuvos, Užsienio reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos?

Tarybmečiu Šilutės rajone buvo vienas garsiausių visoje Tarybų Sąjungoje Juknaičių eksperimentinis ūkis. Jame buvo atliekami eksperimentai ne tik su grūdinių kultūrų veislėmis, bet ir su žmonėmis - jie čia buvo intensyviai pratinami prie kultūros, prie meno, apskritai prie grožio ir, derėtų pripažinti, net labai prie jų priartėjo. Bet niekas tada nežinojo, kad šio ūkio direktorius Zigmantas Dokšas, tyliai suderinęs su vienu kitu patikimu tų laikų Šilutės rajono vadovu, vykdė ir slaptus eksperimentus. Ir kai 1989-aisiais Juknaičių sąjūdininkai sumanė pagerbti ūkyje dirbančius ar dirbusius tremtinius bei partizanus, visi nustebo pamatę, kad ūkyje jų per 30 šeimų!

Taigi iš esmės šiandien neva veikiančią Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programą tada Juknaičiuose Dokšas jau vykdė, o šiandienė Lietuvos valdžia, drįsčiau manyti, deja, vykdo Suslovo programą. Tik niekaip negaliu nustatyti, kur Suslovas šiandien gyvena. Maskvoje, Varšuvoje, Briuselyje, Vilniuje? O gal mumyse pačiuose?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: