Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

"Lenko pasas" ("korta")

Puslapis 1 iš 1

[ 15 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: "Lenko pasas" ("korta")

Parašytas: 29 Geg 2008 21:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

В Белоруссии разрабатывают аналог "карты поляка"

Телеграф
29 мая 2008 г.

Заместитель уполномоченного по делам религий и национальностей Беларуси Владимир Ламеко сообщил на пресс-конференции в Минске, что в Беларуси сейчас разрабатывается закон "О соотечественниках". По его словам, этот документ будет похож на введенную в Польше "карту поляка", однако ему решили не давать название "карта белоруса".

Как пояснил Владимир Ламеко, при названии "карта белоруса" закон не распространялся бы на другие коренные национальности, существующие в Беларуси, представители которых в количестве около 3,5 млн. проживают в других странах и подпадают под термин "соотечественники", передает "Интерфакс".

"В настоящее время в Беларуси разрабатывается закон "О соотечественниках". Если проводить параллели, то это будет нечто похожее на так называемую "карту поляка", в которой нет ничего плохого. Во многих странах разрабатываются подобного рода законы, обращенные на соотечественников, живущих за рубежом", - сказал замуполномоченного по делам религий и национальностей.

Владимир Ламеко рассказал, что целью данного закона власти считают экономическую поддержку соотечественников, а также привлечение экономических инвестиций в экономику Беларуси со стороны проживающих за рубежом соотечественников.

"Как известно, основные инвестиции в экономику Китая вносят бывшие его граждане, живущие в других государствах. И мы так хотим", - заявил он.

Пресс-секретарь министерства иностранных дел Беларуси Андрей Попов заявил второго апреля, что информация о начале приема документов от белорусов на получение "Карты поляка" посольством Польши "воспринята нами с озабоченностью и некоторым недоумением". В МИД убеждены, что закон о "Карте поляка" имеет целый ряд "проблемных зон", сказал Андрей Попов.

"Мы по-прежнему убеждены, что данный документ имеет целый ряд "проблемных зон", нарушающих международные обязательства Польши, положения Венской конвенции о дипломатических сношениях 1963 года, ряд двусторонних белорусско-польских договоров", - заявил официальный представитель МИД Беларуси.

"Состоялось два раунда белорусско-польских консультаций по этому вопросу, где мы настойчиво пытались убедить наших польских коллег в необходимости решения данной проблемы на предложенной Беларусью неконфронтационной основе. К сожалению, польская сторона проигнорировала попытки белорусской стороны урегулировать вопрос правовым путем", - констатировали в белорусском внешнеполитическом ведомстве.

"В сложившейся ситуации нам не остается иного выбора, кроме как зарезервировать за собой право на принятие соответствующих мер. Одновременно мы считаем, что возможности для конструктивного урегулирования ситуации пока еще остаются. Мы в любой момент готовы продолжить диалог с правительством Польши по поиску взаимоприемлемого решения проблемы", - отметил Андрей Попов.

Телеграф

Komentarai DELFI
http://ru.delfi.lt/abroad/belorussia/ar ... 8442&com=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Lap 2008 02:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

T.Baranauskas. Vilniaus priklausomybė Lietuvai – „nesąžiningas istorinis sprendimas“?

Tomas Baranauskas, http://www.DELFI.lt
2008 lapkričio mėn. 5 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=19137229

Lenkijos Respublika žengė žingsnį, kuriuo faktiškai pradėjo revizuoti po Antrojo pasaulinio karo nustatytas Lenkijos valstybės sienas. Žingsnis žengtas aukščiausiu lygiu ir įtvirtintas įstatymu. Turiu galvoje pernai priimtą ir šių metų kovo mėnesį įsigaliojusį Lenko kortos įstatymą, kurio veikimo sritis neturi precedento – jis yra skirtas buvusiose SSRS respublikose gyvenantiems lenkams ar kitų tautybių Lenkijos piliečiams, gyvenantiems Lenkijos prarastose rytinėse teritorijose.

Lenko korta yra dalinis Lenkijos piliečio paso pakaitalas iki 1939 m. buvusiems Lenkijos piliečiams, atsidūrusiems už Lenkijos valstybės ribų. Kaip sakoma įstatymo preambulėje, jis priimtas „vykdant moralinę pareigą Rytuose gyvenantiems lenkams, kurie dėl permainingo mūsų Tėvynės likimo neteko Lenkijos pilietybės“.

Kaip nurodoma šio įstatymo 4 straipsnyje, „Lenko korta yra dokumentas, liudijantis priklausomybę Lenkų tautai“. Šie kiek dviprasmiški žodžiai neturėtų mūsų suklaidinti – čia kalbama apie politinę lenkų (ar Lenkijos) tautą (taigi, ir politinį ryšį su Lenkijos valstybe), o ne apie etninę priklausomybę. Kad yra būtent taip, aiškiai pasako 2 straipsnio trečios dalies norma, kad Lenko korta išduodama asmenims, kurių bent vienas iš tėvų ar senelių „turėjo Lenkijos pilietybę“.

Kitaip sakant, Lenko kortos savininkas visai neprivalo būti lenku. Užtat jis privalo būti vienos iš 15 valstybių – buvusių SSRS respublikų – piliečiu (įstatyme šios respublikos aiškiai išvardintos). Kokioje nors kitoje valstybėje gyvenantis lenkas gali būti didžiausias lenkiškų tradicijų puoselėtojas, bet įvairių privilegijų Lenkijoje suteikiančios Lenko kortos jis negaus. Įstatymas orientuotas tik į tas žemes, kurių Lenkija neteko 1939 m. ir į jose gyvenančius buvusius Lenkijos piliečius. Taigi, jis skirtas ir Lietuvos lenkams, ir net dzūkams nuo Druskininkų ar Varėnos, jei tik jie panorėtų prisiminti savo tėvų ir senelių turėtą Lenkijos pilietybę. Tai tiesiog nuostabu – Lenkijos Respublika mūsų piliečiams pradėjo leisti įstatymus! O mūsų valstybė tyli, tarsi jos tai visai neliestų.

Lenko kortos įstatymas pakankamai griežtas ir sprendžia anaiptol ne vien tautinės tapatybės problemas. Lenko kortą gavęs žmogus privalo būti lojalus Lenkijos valstybei – kitaip jis tos kortos iš karto neteks. Lenko kortą išduoda Lenkijos konsulas. Jis jos gali ir neišduoti arba bet kada ją atimti, jeigu paaiškėtų, kad Lenko kortą turintis arba į ją pretenduojantis asmuo „veikia arba veikė prieš pagrindinius Lenkijos Respublikos interesus“ (19 str. 6 d. ir 20 str. 2 d.). Be to, korta išduodama tik dešimčiai metų, o, praėjus tam laikui, ją turintis asmuo vėl privalo kreiptis į Lenkijos konsulatą dėl kortos galiojimo pratęsimo.

Kaip matome, su lenko tautybės patvirtinimu šis dokumentas neturi nieko bendro. Juk tautybė teisiškai dar neįpareigoja būti lojaliam užsienio valstybei, ar, juo labiau, tautybės galiojimo laikas nesibaigia po 10 metų. Lietuvos piliečio tautybės negali atimti užsienio valstybės konsulatas, įtaręs jį nelojalumu tai valstybei.

Ko gi siekia Lenkija, priimdama tokį įstatymą savo rytinių kaimynų atžvilgiu? Kai kas buvo paaiškinta minėtoje įstatymo preambulėje, o dar aiškiau pasakyta Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio kreipimesi į Rytų lenkus, kuris spausdinamas Lenko kortą gaunantiems asmenims skirtoje atmintinėje: „Pats žinau ką reiškia tapti nesąžiningų istorinių sprendimų auka“, – teigia L. Kačinskis, prisimindamas, kad 1939-aisiais jo tėvai neteko prie Bresto (Baltarusijoje) nusipirkto namelio. „Dalis mano šeimos nuo neatmenamų laikų buvo Lenkijos pasienio [kresų] gyventojai, todėl man ypatingai rūpi rytuose gyvenančių tautiečių likimas, kurie dėl valstybinės sienos ribų pakeitimo prarado jos pilietybę, bet niekada neišsižadėjo savo tėvynės“, – savo kreipimesi į kaimyninių valstybių piliečius aiškina Lenkijos Respublikos prezidentas.

„Lenko korta yra dokumentas, kuris nors ir nesuteikia Lenkijos pilietybės, tačiau duoda mūsų tautiečiams iš rytų daug jiems priklausančių teisių. Mūsų šalyje Jūs galėsite mokytis ir dirbti kaip visi Lenkijos piliečiai. Galėsite gauti nemokamą vizą. Panorėję galėsite apsigyventi Lenkijoje. Viliuosi, kad Lenko korta – dokumentas patvirtinantis, jog esate lenkų tautybės, suteiks jums pasididžiavimo jausmą. Baltąjį erelį ilgus metus nešiokite prie širdies. Šiandieną Lenkijos Respublikos Vyriausybė grąžina Jums dokumentą su erelio atvaizdu. Didžiuokitės juo! Lenkija laukia Jūsų!“, – tai vis Lenkijos Respublikos prezidento paaiškinimai, skirti lojalumą Lenkijai įrodžiusiems mūsų šalies piliečiams.

Taigi, savo namelį prie Bresto praradęs prezidentas, tiek Bresto priklausomybę Baltarusijai, tiek Lvovo – Ukrainai, tiek ir Vilniaus – Lietuvai, drąsiai vadina „nesąžiningų istorinių sprendimų auka“. O kas šiame kontekste vyksta Lietuvoje?

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kontroliuojama žiniasklaida Lenko kortos atsiradimą pasitiko su euforija: „Ypatingu džiaugsmu visų pirma spinduliavo vyresnioji karta, gimusi II Respublikos laikais, kuomet Vilnius ir Vilnija buvo jos dalimi, – rašoma žurnale „Magazyn Wileński“ (2008-06). – Juk daugelis giminės archyvų užkampiuose saugo asmeninius įrodymus, patvirtinančius Lenkijos pilietybę, kurią automatiškai prarado, kai 1939 metais dėl slapto Ribentropo sąmokslo su Molotovu mūsų gimtieji kraštai buvo plačiu mostu perduoti Lietuvai“. Būtent taip – dar atviriau nei savo intencijų neslepiantis Lenkijos prezidentas – Lenko kortą traktuoja jos gavėjai Lietuvoje. Aišku, tame tarpe ir cituoto žurnalo redaktorius Michalas Mackevičius, neseniai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

Kaip sužinome iš minėto straipsnio, birželio 16 d. Vilniaus Pacų rūmuose, kurie pernai buvo skandalingai parduoti Lenkijos ambasadai, pats Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis Lenko kortas įteikė 71 asmeniui, tame tarpe – Seimo nariui Valdemarui Tomaševskiui, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkui Michalui Mackevičiui ir Vilniaus rajono merei Marijai Rekst.

Įdomu, kad šio dokumento savininkai, dalyvaudami Seimo rinkimuose, į kandidato anketos klausimą: „Ar esate susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei?“ atsakė „Nesu“. Tuo tarpu Lenko kortos įstatymas reikalauja pateikti raštišką deklaraciją apie priklausomybę lenkų (ar, greičiau, Lenkijos) tautai, kurią, pagal kitas šio įstatymo nuostatas, apibrėžia buvusi Lenkijos pilietybė ir lojalumas dabartinei Lenkijos Respublikai. Tad kodėl gi neprisipažinus, kad pasižadėjimo užsienio valstybei vis dėlto esama? Gal dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio nuostatos, skelbiančios, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“?

Seime vyksta ir kitokio pobūdžio šou, kuriame dalyvauja ir patys lietuviai. Antai spalio 20 d. Abiejų tautų savitarpio įžado (1791 m.) metinių proga Seime surengtoje konferencijoje žinomas šoumenas, ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ kavalierius Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie 1920 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį, pareiškė: „Tai yra gėda Lietuvos istorijai. Lietuvių nacionalizmui R. Dmowskis ir J. Piłsudskis buvo baisesni nei (sovietų maršalai) Michailas Tuchačevskis ir Semionas Budionas! Tą reikia vieną sykį drąsiai pasakyti ir atsiprašyti Lenkijos visiems laikams“. Tokioje pačioje dvasioje buvo įvertinta ir Lenkijos įvykdyta Vilniaus krašto okupacija: „Jei dvi tautos susiginčijo dėl Vilniaus, vadinasi, tai buvo ne tiek Lenkijos-Lietuvos konfliktas, kiek pilietinis konfliktas tarp dviejų istorinių tradicijų – jaunalietuvių ir senalietuvių. Tokiu atveju lietuviams reikia permąstyti, ar L. Żeligowskis buvo okupantas? Gal ne okupantas, o senalietuvių karvedys, tiesa, padėjęs Vilniui integruotis į Lenkiją?“

„Kol mes dar neatsiprašėme Lenkijos, kad jos armijoje tarnaujantiems „senalietuvių karvedžiams“ sutrukdėme „integruoti“ į Lenkiją ir Kauną, paskaitykime ir kitą šios A. Bumblausko paskaitos versiją, kurioje dar nėra reikalavimo atsiprašyti, bet yra iškalbingas prierašas, aiškinantis, kodėl tikras lietuvis turėtų dirbti Lenkijai: „Tad dar kartą galime paklausti su kuo šiandien eina istorikai: su Simonu Kosakovskiu, Ignotu Masalskiu ir Jekaterina II ar su Gegužės 3-ąją gynusiais Kazimieru Nestoru Sapiega, Jokūbu Jasinskiu, Tadu Korsaku? (...) Kad Tomas Venclova yra lenkų draugas – jis neslepia, o kieno draugai yra lenkų priešai – tai slepiama. Tad ir kyla klausimas – ar ir dabar mokama „poštučno”? Kiek kainuoja Gegužės 3-iosios byla!?“

Trumpai sakant, kas nedirba Lenkijai, greičiausiai yra Rusijos agentas! Paprasta ir aišku. O gal dar yra manančių, kad kas nors gali nedirbti nei Rusijai, nei Lenkijai, o dirbti Lietuvai? Juokaujat, ponai! Tokio naivaus romantizmo nepavyks prakišti už gryną pinigą. O kas yra grynas pinigas modernūs mąstytojai, laužantys visus „tautinius stereotipus“, tai jau tikrai turėtų gerai žinoti.

Lenkija, žinoma, yra mūsų strateginė partnerė (nežinau, ar tokiu partneriu yra namelio prie Bresto netekęs prezidentas, bet nesileiskim į smulkmenas). Atsiprašyti jos už bet ką ir bet kokia proga, suprantama, negali būti blogas dalykas. Tai juk atitinka mūsų dabartinę geopolitinę orientaciją, tad darbą Lenkijai galima demonstruoti pakelta galva ir netgi išdidžiai klausti visų oponentų – štai mes atvirai dirbame Lenkijai, o jūs ką slepiat!?

Bet pratęskime tą gražia tradicija virstančią atsiprašymų temą. Neblogai prisimenu 1999-aisiais rodytą „Būtovės slėpinių“ laidą, skirtą Lietuvos paveldui Ukrainoje. Jame A. Bumblausko ir E. Gudavičiaus dueto pokalbyje gana aiškiai nuskambėjo mintis, kad Lietuva turėtų atsiprašyti prezidento Vladimiro Putino už istorinę skriaudą Rusijai – Ukrainos „atplėšimą“ nuo Rusijos. Po šios laidos sekė piktoka minėto dueto diskusija su Lietuvos ukrainistų asociacijos pirmininke Nadija Neporožnia, pasipiktinusia tokiu Ukrainos istorijos traktavimu. Būdingu chamišku stiliumi paskelbę N. Neporožnią neišmanėle, dar ir praėjus metams po jos mirties, minėti „polemistai“ jos pavardę minėjo sąraše asmenų, su kuriais „nediskutuojama“ (Naujasis židinys–Aidai, 2005, nr 7–8, p. 356).

Apie tai, kam dirba oponentai, „slepiantys“ savo darbdavį, A. Bumblauskas tuo metu dar neklausinėjo. Jis tik džiaugėsi savo kolegos tarptautiniu pripažinimu: „1999 m. ateina tarptautinis pripažinimas – Gudavičius išrenkamas Rusijos humanitarinių mokslų akademijos Sankt Peterburge nariu. Toks dinamiškas jo kelias į aukštumas...“ (Tarp istorijos ir būtovės, Vilnius, 1999, p. 10).

Taigi, į stulbinančias aukštumas kylantys mūsų intelektualai vieną po kito siūlo receptus, ko ir už ką mes dar turėtume atsiprašyti. Pradedant nuo to, kad reikia atsiprašyti už tai, jog egzistuoja kaimyninės tautos, bagiant atsiprašymu už savo pačių egzistavimą. Tiesiog mes visi – lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai – užimame kažkieno „gyvybinę erdvę“. Gėda mums už tai! Tuo tarpu Lenkijos prezidentas atsiprašyti, suprantama, neturi už ką. Jis nieko nevynioja į vatą, rėžia iš peties – Lenko korta bando atitaisyti „nesąžiningus istorinius sprendimus“, dėl kurių Lenkija neteko dalies savo teritorijos.

Gaila, kad ponas prezidentas neužsiminė, ar Lenkija kartais neketina grąžinti Vokietijai bent dalies teisių į vakarines dabartinės Lenkijos sritis, kurios dar „nesąžingesnių“ sprendimų dėka po Antrojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai? Ten, tiesa, net nebeliko, kam įteikti „Vokiečio kortą“, jeigu Vokietija panorėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu. Visi tų žemių gyventojai, kurie nežuvo karo sumaištyje, buvo tiesiog išvyti ir dabar gyvena daugiausia Vokietijoje. Jie, žinoma, galėtų mielai sugrįžti atsiimti savo prarasto turto (su Vokiečio kortomis kišenėse), jei tik Lenkija imtųsi iniciatyvos nuosekliai taisyti „nesąžiningus istorinius sprendimus“.

Iš butelio išleidus revizionizmo džiną, pasidėjęs „teisingumo“ atstatymo procesas dar nežinia kur sustotų. Viena aišku: prasidėjus tokiems procesams, apie NATO ir Europos sąjungą galėtume užmiršti – šios organizacijos tiesiog išnyktų kaip pirmoji tokio „istorinio sąžiningumo“ auka.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lap 2008 01:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Šimtai tūkstančių lenkų atgaus prarastą pilietybę

BNS
2008 lapkričio mėn. 17 d.

Šimtai tūkstančių lenkų pagal naują, Lenkijos Senato rengiamą įstatymą atgaus šios šalies pilietybę ir vėl galės naudotis lenkiškais pasais, rašo dienraštis "Polska". Procedūros turėtų būti sumažintos iki minimumo: pakaks tik kreiptis su prašymu į Vidaus reikalų ir administracijos ministeriją ir pateikti dokumentą, jog pilietybė buvo atimta, nurodo laikraštis.

Šiuo įstatymu bus atitaisyta istorinė skriauda tiems lenkams ir jų įpėdiniams, kurie po Antrojo pasaulinio karo arba komunistinės valdžios metais turėjo atsisakyti lenkiško paso ir iš kurių jis buvo atimtas.

Tačiau šis įstatymas nebus taikomas po karo iš Vakarų Lenkijos išvarytiems vokiečiams ir žydų tautybės asmenims, iškeldintiems iš Lenkijos po 1968 metų, nes jų situaciją reglamentuoja dabar veikiantys įstatymai.

Tuo tarpu istorikai abejoja tuo, kad įstatymu pasinaudos šimtai tūkstančių lenkų. Kaip sakė profesorius Andrzejus Paczkowskis, tie, kurie iš Lenkijos buvo iškeldinti ar atsidūrė kitose valstybėse 1940 metais pasikeitus sienoms ir kurie norėjo būti Lenkijos piliečiai, jau seniai sugrįžo į tėvynę.

Minėtas dienraštis pažymi, kad pagal naująjį pilietybės įstatymą Lenkijos pilietybę lengviau galės gauti ne tik lenkai, bet ir kiti seniai su Lenkija susiję užsieniečiai. Pabėgėliai pilietybę galės gauti po dvejų metų, o užsieniečiai iš mišrių šeimų - po trejų metų.

Lengviau lenkiškus pasus gaus ir tie užsieniečiai, kurie Lenkijoje gyvena ne mažiau kaip penkerius metus ir turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, tik jiems reikės laikyti lenkų kalbos egzaminą raštu ir žodžiu.

Naujasis įstatymas nebus taikomas Rytuose gyvenantiems lenkams. Jų priklausomybę lenkų tautai rodo Lenko korta.

"Polska" rašo, kad naujasis įstatymas gali įsigalioti ateinančių metų pradžioje.

BNS

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Gru 2008 22:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Seimo teisininkai įžvelgia požymių, jog Lenko korta susijusi su pasižadėjimu kitai valstybei

BNS
2008 gruodžio mėn. 8 d.

Seimo Teisės departamentas mato požymių, jog Lenko korta, kurią turi du Seimo nariai, susijusi su pasižadėjimu kitai valstybei, klausimas perduodamas parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK). "Teisės departamento išvada bus perduota TTK ir po jo išvados bus žiūrima, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Departamentas parengė išvadas, jog yra požymių, kad Lenko kortoje visgi yra požymių pasižadėjimo, ir tai šiek tiek tą problemą aštrina", - pirmadienį žurnalistams sakė A.Valinskas.

Prezidentui bei Seimui kreiptis į KT išaiškinimo dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis ir kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius, pasiūlė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, jei bus kreiptasi į KT ir jei pastarasis išaiškintų, kad Lenko kortos turėjimas susaisto priesaika su kita valstybe, tokiu atveju prisiekusiesiems parlamentarams, turintiems Lenko kortas, grėstų apkalta.

KT 1998 metų lapkričio 11 dieną yra priėmęs nutarimą, kurio viena nuostatų skelbia, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.

Skundą VRK dėl Lenko kortos parašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Gintaras Songaila. Anot jo, V.Tomaševskis ir M.Mackevičius nuslėpė savo ryšius su užsienio valstybe ir taip galėjo pažeisti Konstituciją.

Konstitucija numato, kad "Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei".

"Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises", - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.

Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.

Kartu lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.

Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.

BNS

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Bir 2009 18:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Seimas nepanoro į diskusijas dėl Lenko kortelės įtraukti KT

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=22602716

Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt
2009 birželio mėn. 11 d. 17:37

http://g.delfi.lt/images/pix/file226027 ... 5abc5b.jpg

DELFI (J.Kupreščenko nuotr.)

Konstituciniam Teismui (KT) nereikės aiškintis, ar Seimo narių Valdemaro Tomaševskio ir Michalo Mackevičiaus turima Lenko kortelė yra suderinama su parlamentaro mandatu. Ketvirtadienį Seimas nepritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Gintaro Songailos siūlymui dėl to kreiptis į KT.

Tokiam siūlymui pritarė 31 parlamentaras, daugiausia konservatoriai-krikdemai, tačiau kitaip balsavusiųjų buvo daugiau; 9 prieštaravo, o 28 susilaikė. Vieni Seimo nariai ragino šį klausimą spręsti patiems, be KT pagalbos, kiti - negadinti santykių su kaimynine Lenkija.

KT buvo siūloma paklausti, ar Konstitucijos nuostata, jog Seimo narys turi būti "nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei" reiškia, kad "Seimo narys negali turėti užsienio valstybės dokumento, išduoto jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteiktų Seimo nariui tam tikras politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises toje valstybėje".

Triukšmas dėl Lenko kortelės kilo pernai rudenį, kai G. Songaila suabejojo, ar V. Tomaševskis ir M. Mackevičius, keliais mėnesiais anksčiau gavę Lenko korteles, gali duoti Seimo nario priesaiką. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) atsiųstame rašte parlamentaras tvirtino, esą ši kortelė tolygi pasižadėjimui kitai užsienio valstybei, taigi užkerta kelią duoti priesaiką Lietuvai.

Abu išrinkti Seimo nariai atsakymuose VRK nurodė, kad nėra susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, o šie duomenys "yra aktualūs ir dabar". Migracijos departamentas nurodė, jog duomenų, kad M. Mackevičius ir V. Tomaševskis būtų gavę kitos valstybės pilietybę, neturi.

Savo ruožtu tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas tuomet aiškino, kad „Lenko kortelė traktuotina kaip tam tikras pasižadėjimas – būtent politinio pobūdžio pasižadėjimas Lenkijai“.

"Lenko kortelė yra dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ji savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu patvirtintas teises", - rašoma oficialiame lankstinuke. Tiesa, jame pabrėžiama, kad kortelė nerodo pilietybės.

Ši kortelė esą patvirtina ypatingą asmens ryšį su Lenkijos valstybe. Ją gali gauti lenkai ar žmonės, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių ar prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, turintys lenkų kalbos pradmenis ir laikantys ją gimtąja, žinantys ir gerbiantys lenkų tautos tradicijas bei papročius, mažiausiai tris mėnesius aktyviai veikiantys lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui.

Anot G. Songailos, kortelės gavimas ar prašymo atmetimas siejamas su Lenkijos gynyba, saugumu, viešąja tvarka, nekenkimu pagrindiniams valstybės interesams.

Turintieji kortelę įgyja įvairių socialinių garantijų Lenkijoje: gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą ir lankytis valstybiniuose muziejuose, gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, legaliai dirbti Lenkijoje, vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis, kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, būtiną medicinos pagalbą ūmios ligos atveju, pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto, skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti. Jei asmuo kenktų Lenkijai, kortelė iš jo gali būti atimta.

Nepaisant iškeltų abejonių, abiems Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovams leista duoti Seimo nario priesaiką. Prie šio klausimo buvo grįžta, kai V. Tomaševskis panoro dalyvauti prezidento rinkimuose. Po diskusijų VRK leido jam kandidatuoti.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Rgp 2009 13:27

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Kam atstovaus tomaševskiai EP? Kad ne Lietuvai, tai aišku. Laikas naikinti Lietuvoje nelietuviškas partijas bei mokyklas, kad žmones ruošti Lietuvai, o ne kitoms šalims. Apie tai rašoma šiame straipsnyje http://www.balsas.lt/naujiena/304998 .

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Spa 2009 16:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

A. Ažubalis: užsienio valstybių kortos - grėsmė nacionaliniam saugumui

Šaltinis - http://www.balsas.lt/naujiena/314463/a- ... a-politika

2009.10.16 13:41

http://www.balsas.lt/10/16/lenkokorta_px600.jpg

Kai kurių užsienio valstybių Lietuvos piliečiams dalinamos kortos, kurių turėjimas nėra teisiškai reglamentuotas, yra rimta problema, kuri gali grėsti ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, mano Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis.

"Problemos yra rimtos, kompleksinės, ir tolesnis jų nesprendimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos nacionaliniam saugumui", - sakė A. Ažubalis po penktadienį už uždarų durų vykusio Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio.

Jame buvo svarstoma užsienio valstybių tėvynainių kortų dalinimo Lietuvoje problema. Posėdyje dalyvavo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas.

A. Ažubalio nuomone, turime nusistatyti, remdamiesi tarptautiniais standartais, vieną ar kitą šio klausimo traktavimą.

Paklaustas, ar galima turėti, pavyzdžiui, Lenko kortą, A. Ažubalis atsakė, kad nėra jokio teisinio reguliavimo. "Nėra jokio reguliavimo, todėl mes ir svarstome šitą klausimą, nes nei reguliavimo, nei turėjimo tokių dokumentų pasekmių nėra numatyta mūsų teisės aktuose, ir tai kelia daug problemų, daug klausimų atitinkamų institucijų, organizacijų vadovams. Pagaliau ir Lietuvos piliečiams kyla klausimas, ką tai reiškia, kokios pasekmės?" - svarstė A. Ažubalis.

Kai kurie Lietuvos piliečiai turi Lenko kortas. "Kol kas kitų kortų nėra. Yra tėvynainių programa, kurią vykdo Rusijos Federacija, kurią administruoja Rusijos federalinė migracijos tarnyba. Yra tarptautinė praktika, yra atitinkami atvejai, kada kartu Vengrija ir Slovakija kreipėsi į Europos Venecijos komisiją, kuri aiškinosi dėl Vengro kortos", - sakė A. Ažubalis.

Pasak A. Ažubalio, kitą savaitę planuojama surengti jau trečią, šiai problemai skirtą, Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį, kuriame planuojama suformuluoti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei.

Pernai Lietuvoje kilo diskusijų, ar Lenko korta nesuponuoja pasižadėjimo kitai valstybei ir yra suderinama su Lietuvos Seimo nario statusu.

Seimas svarstė galimybę dėl Lenko kortos kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau šių metų birželio 11 d. parlamentarai nepritarė nutarimo projektui, kuriuo buvo siūloma išsiaiškinti, ar tokio užsienio valstybės dokumento turėjimas yra suderinamas su Seimo nario statusu.

Konstitucinio Teismo Seimas ketino paprašyti paaiškinti, ar Seimo nario, neatsisakiusio užsienio valstybės dokumento, kurio turėjimas siejamas su tam tikru Lietuvos Respublikos piliečio elgesiu užsienio valstybės atžvilgiu, priesaika yra "dviprasmiška, neatitinka ištikimybės vien Lietuvos valstybei principo ir yra negaliojanti".

Lenko kortą turi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis ir Seimo narys Michalas Mackevičius.

Šią vasarą pasigirdo Rusijos fondo "Rusai" ketinimai rusų kilmės Baltijos šalių, Ukrainos, Kazachstano ir Moldovos piliečiams dalinti Ruso kortas.

ELTA

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/314463

Žygeivis
2009-10-16 17:01:29

Įdomiausia tai, kad "Lenko kortą" (lietuviškai tai reiškia "Lenko pažymėjimas") kažkodėl dalina tik posovietinėse valstybėse, o Vakarų valstybėse (sakykime JAV ir D.Britanijoje, kur gyvena milijonai lenkų) - ne.

Antras įdomus faktas tai, kad pagal Lenkijos Seimo ir Vyriausybės nustatytą tvarką "Lenko kortą" gali gauti ne tik tie asmenys, kurie laiko save lenkų tautybės (nors, pvz. Lietuvoje jie dažnai yra lietuvių kilmės), bet ir visi visiškai ne lenkų tautybės asmenys, kurie iki 1939 metų turėjo Lenkijos pilietybę.

Visa tai rodo, jog siekiama toli gražu ne tik lenkų, gyvenančių už dabartinių Lenkijos Valstybės ribų, tautinio-kultūrinio identiteto sustiprinimo (kas būtų visai pateisinama), bet matosi ir akivaizdus siekis tolimesnėje geopolitinėje perspektyvoje vėl užvaldyti "rytų kresus".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Spa 2009 16:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Lenkų dienraštis: "lenko korta" Lietuvoje tolygi vilko bilietui

BNS
2009 spalio mėn. 17 d. 15:16

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=24811043

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... 1043&com=1

Žygeivis,
2009 10 18 16:36

Įdomu, kas įvyks Lenkijoje, kada ir Vokietijoje priims įstatymą dėl "Vokiečio kortos" ir pradės dalinti ją visiems Lenkijos vokiečiams ir buvusiems iki 1945 m. Vokietijos piliečiams?

Žygeivis,
2009 10 18 17:00

WW2 metu visoje Lenkijos 1920-1939 m. okupuotoje Rytų Lietuvoje, teritorijoje pagal 1920 m. liepos 12 d. sutartį nustatytas sienas, buvo atidarytos lietuvių mokyklos, o lenkiškos uždarytos.

Taip ir liko "lenkuojantys tuteišiai" bemoksliai. Ir dabar dar nesugeba kelių sakinių be klaidų parašyti, aš jau nekalbu apie lietuviškų raidžių vartojimą Internete.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 18 Spa 2009 18:51. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Spa 2009 18:10

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Seniai sakiau - reikia juos vyti pas velnio bobutę. Jokių čia popiergalių dalinimų mūsų piliečiams. Ir dar. Reikia vietinius "lenkus" atlietuvinti: uždrausti partijas ir mokyklas pagal tautinius požymius (nebent palikti sekmadieninius - privačius), o valstybė turi išlaikyti tik valstybines mokyklas, kurios valstybine kalba ruoštų žmones valstybei, o ne svetimiems. Taip yra JAV, taip yra Rusijoje, taip yra Lenkijoje - taip yra visame pasaulyje. Abgemacht.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Gru 2010 17:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Lenko kortą turi jau daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos piliečių

http://www.diena.lt/naujienos/miestas/l ... ciu-322375

Šiemet lenkų tautybės Lietuvos piliečiams išduota apie 900 vadinamųjų lenko kortų. Lenkijos ambasada teigia, kad susidomėjimas jomis neslūgsta.

Kaip praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP, per trejus metus nuo lenko kortos atsiradimo, ją gavo jau 3230 Lietuvos piliečių. „Beveik kasdien sulaukiame šiuo dokumentu susidomėjusių asmenų kreipimųsi“, - PAP sakė Lenkijos ambasados konsulinio skyriaus pirmasis sekretorius Piotras Wdowiakas.

Ukrainoje ir Baltarusijoje lenko kortą turi kur kas daugiau vietos lenkų – atitinkamai 30 tūkst. ir 20 tūkst. Anot P.Wdowiako, Lietuva šiame kontekste neatrodo prastai, mat Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams lenko korta suteikia teisę į nemokamą Lenkijos vizą, o Lietuvos piliečiams to nereikia, mat ji, kaip ir Lenkija, priklauso ES.

Primename, kad tuoj po lenko kortos atsiradimo daugelis Lietuvos politikų abejojo šio dokumento teisėtumu. Ypač kibta prie to, kad lenko kortą turėjo priesaiką Lietuvai davę lenkų tautybės Seimo nariai. Tačiau ilgainiui triukšmas dėl dokumento nurimo.

Būta pasiūlymų sukurti analogišką dokumentą – lietuvio kortą. Tačiau politikai nesiėmė įgyvendinti šios idėjos.

Komentarai Diena.lt
http://www.diena.lt/naujienos/miestas/l ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Bal 2011 15:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Grupė Seimo narių siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl lenko kortų

http://alkas.lt/2011/04/15/grupe-seimo- ... nko-kortu/

Balandžio 15, 2011 12:21
http://www.alkas.lt

Šiandien, balandžio 15 d., Seimo narys Gintaras Songaila Seimo sekretoriatui pateikė 55 Seimo narių pasirašytą reikalavimą, kad į balandžio 19 d. Seimo posėdžių darbotvarkę būtų vėl įtrauktas klausimas dėl „lenko kortos“, bei tuo pačiu būtų sprendžiama kreiptis į ES institucijas dėl politikų elgesio etikos standartų Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse.

Reikalaujama, kad Seimas vėl svarstytų galimybę kreiptis į Konstitucinį teismą prašydamas išaiškinti, ar „lenko kortos“ turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei.

Kaip žinia, „lenko kortas“ be Lietuvos Respublikos sutikimo dalina Lenkijos Respublikos diplomatai ir kurios jos turėtojams suteikia įvairias privilegijas Lenkijoje, lyginant su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais.

Lenkijos Respublikos konsulo tarnyba Lietuvoje gali tokią kortą iš asmens net ir atimti, jei jis nelojalus Lenkijos Respublikai.

Prieš metus tokiam Seimo kreipimuisi į Konstitucinį teismą priimti pritrūko kelių Seimo narių balsų.

Kitas klausimas, tai „Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją dėl politikų etikos standartų Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse“ projekto (XIP-2508(2) pateikimas.

Kreipimosi projekte siūloma Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai „išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galėtų būti kontroliuojama Europos Sąjungos imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etika, aiškiau nustatant santykį su politikų etiką kontroliuojančių institucijų kompetencija Europos Sąjungos valstybėse narėse, atsižvelgiant į tai, kad jų veikla kiekvienoje šalyje yra konstituciškai apibrėžtos viešojo administravimo ir teisingumo sistemos dalis“, ir nurodoma, kad „kaip kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, tuo pačiu tapdamas ir Europos Sąjungos piliečiu, nėra niekaip atribotas nuo savo šalies konstitucinių vertybių bei viešosios moralės, taip ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie tampa Europos Sąjungos institucijų politikais ir(arba) pareigūnais, nėra niekaip nušalinti nei nuo jų statuso įgyvendinimo valstybėje narėje, nei tuo pačiu ir nuo toje šalyje galiojančių politinės etikos standartų“.

Kreipimosi projekte primenamas 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Valdemaro Tomaševskio imunitetą ir privilegijas (2010/2047(IMM), kuriuo Europos Parlamentas prašo Europos Komisijos kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisę, ir prireikus pradėti Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, nes šiam Europos Parlamento nariui nepriklausoma politikų elgesį vertinanti institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – savo 2010m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-4 pritaikė Valstybės politikų etikos kodekso nuostatas, konstatuodama, kad jo, kaip Lietuvos parlamentinės partijos pirmininko, „viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis“.

Seimo narys Gintaras Songaila, kaip ir kiti šio projekto autoriai, yra įsitikinęs, kad turi būti nustatytos aiškios taisyklės dėl Europos Parlamento narių etikos.

Nei Europos Parlamento vidaus teisės aktuose nei Europos teisėje ši sritis nėra reglamentuota (pvz. nėra ES politikų ir pareigūnų etikos kodekso), todėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas dėl Europos Parlamento V.Tomaševskio elgesio įvertinimo buvo teisėtas.

Atsižvelgiant į besikartojančius šio politiko pareiškimus, kuriais siekiama žeminti ir šmeižti Lietuvos valstybę, šis VTEK sprendimas buvo būtinas ir šiandien yra labai aktualus, siekiant puoselėti politikų etiką.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Vas 2012 18:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Чиновникам официально запрещено пользоваться картой поляка

http://ru.delfi.lt/abroad/belorussia/ch ... d=55408131

Хартыя97
воскресенье, 12 февраля 2012 г. 16:53

"Lenko kortelė"
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

11 февраля в Беларуси вступили в силу поправки в закон «О госслужбе». Они запрещают чиновникам пользоваться картой поляка, а также аналогичными документами, предоставляемыми другими странами.

Поправки в закон, в частности, расширяют перечень ограничений для государственных служащих.

Так, им запрещается пользоваться льготами и преимуществами, предоставляемыми иностранными государствами в связи с политическими, религиозными взглядами или национальной принадлежностью, а также получать документы, предоставляющие такие льготы и преимущества, сообщает БелаПАН.

Также закрепляется обязанность госслужащих передавать эти документы в кадровую службу государственного органа. Несоблюдение этого требования будет являться основанием для освобождения госслужащего от занимаемой должности.

Законопроект был разработан в целях выполнения рекомендаций Конституционного суда в его решении относительно закона Польши о карте поляка. Предложение суду высказать свою позицию поступило из Палаты представителей 23 февраля 2011 года. По мнению председателя нижней палаты парламента Владимира Андрейченко, решение Польши о выдаче карты поляка "не отвечает принципам добрососедства, а также проходит на фоне антибелорусской кампании в этой стране".

Свою позицию Конституционный суд изложил 7 апреля. В ней отмечается, что отдельные нормы закона "О карте поляка" не соответствуют: общепризнанным принципам суверенного равенства государств и невмешательства в дела, входящие во внутреннюю компетенцию другого государства, предусмотренным в уставе ООН; положениям Венской конвенции о консульских сношениях и Консульской конвенции между Республикой Беларусь и Республикой Польша; положениям соглашения между правительствами Беларуси и Польши о взаимных поездках граждан, заключенного путем обмена нотами 20 декабря 2007 года.

Напомним, карта поляка является документом, подтверждающим принадлежность гражданина стран СНГ и Балтии к польскому народу. Получить ее может лицо, владеющее польским языком на базовом уровне, имеющее в родстве поляка либо того, кто имел польское гражданство (отец, мать, бабушка, дедушка, прабабушка, прадедушка). Карта действительна в течение 10 лет со дня выдачи и при наличии соответствующего заявления продлевается на следующие 10 лет.

Обладатель карты имеет право: получить долгосрочную многократную визу на пребывание в Польше; легально работать на территории Польши без получения разрешения на работу; заниматься предпринимательской деятельностью наравне с польскими гражданами; в первоочередном порядке претендовать на финансовые средства, выделяемые для поддержки поляков за границей из государственного или местного бюджета (на уровне гмины); проезжать по железной дороге с 37-процентной скидкой.

Хартыя97

Komentarai
http://ru.delfi.lt/abroad/belorussia/ar ... &com=1&s=1

Žygeivis,
2012 02 12 17:01

Ir Lietuvos Valstybėje būtina priimti analogišką įstatymą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: "Lenko pasas" ("korta")

Parašytas: 05 Bal 2012 21:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Siūloma neleisti į Seimą „Lenkų kortos“ turėtojų

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=57781122

ELTA
2012 m. balandžio 5 d. 14:22

Siūloma apriboti galimybę patekti į Seimą vadinamosios "Lenkų kortų" turėtojams.

Seimo narys Gintaras Songaila su grupe parlamentarų Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisų projektą dėl tokių apribojimų.

Projekte siūloma įrašyti, kad "Seimo nariu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis užsienio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteikia jam tam tikras politines, socialines, ekonomines ir (ar) kultūrines teises toje valstybėje, ir kurio išdavimas bei turėjimas pagal tos valstybės įstatymus yra siejamas su dokumento turėtojo įsipareigojimais tos užsienio valstybės interesams."

"Tai reikalinga, kad nesusidarytų situacija, kuri pagal Konstitucinio Teismo nutarimą taptų dviprasmiška, priimant Seimo nario priesaiką", - sako G. Songaila.

Taip pat siūloma nustatyti tvarką, kaip kandidatas į Seimo narius turi raštu informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) apie tai, jog jis turi ar turėjo tokį dokumentą, taip pat sutikti, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir (ar) kitos kompetentingos institucijos atliktų tyrimą (rinktų ir pateiktų apie tai duomenis).

Jei asmuo turi ar turėjo dokumentą, siejantį jį su kitos valstybės interesais, siūloma nustatyti tokią pačią procedūrą dėl Seimo nario įgaliojimo nutraukimo (nutrūkimo), kaip ir tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo, tapęs Seimo nariu, turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę.

"Siekiama, kad kandidatas į Seimo narius deklaruotų, jei turi ar turėjo tokį dokumentą, jei jo atsisakė ir grąžino. Taip pat siūloma numatyti, kad jei paaiškėja, kad asmuo, tapęs Seimo nariu to nepadarė (nedeklaravo fakto arba neatsisakė ir negrąžino tokio dokumento), Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę pripažinti, kad jo, kaip Seimo nario įgaliojimai yra nutrūkę pagal tą pačią procedūrą, kaip ir paaiškėjus faktui, kad jis turi kitos valstybės pilietybę", - sako projekto iniciatoriai.

Pasak G. Songailos, rengiant projektą atsižvelgta į problemą, kuri kilo Lenkijos pareigūnams pradėjus dalinti Lietuvos Respublikos piliečiams vadinamąsias "Lenko kortas". Pasak jo, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl to, kad Seimo nario mandatas yra nesuderinamas su įsipareigojimais ar pasižadėjimais kitoms valstybėms.

Projektą parengė Seimo narių grupė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nutarimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Seimo narių siūlymai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl papildomo išaiškinimo nedidele balsų persvara du kartus buvo atmesti.

Seimo rinkimų įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Gintaras Songaila, Stasys Šedbaras, Valentinas Stundys, Rima Baškienė, Rytas Kupčinskas, Gediminas Navaitis, Vytautas Galvonas, Ligitas Kernagis, Laimontas Dinius, Kazimieras Uoka.

Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato tik tokius neleistinus įsipareigojimų kitoms valstybėm atvejus, kai Seimo narys turi kitos valstybės (kitų valstybių pilietybę) arba jei jis yra ar buvo įsipareigojęs kitų valstybių slaptosioms tarnyboms, tačiau to nedeklaravo.

ELTA

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: "Lenko pasas" ("korta")

Parašytas: 19 Bal 2012 18:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Nepritarta siūlymui apriboti galimybę patekti į Seimą lenkų kortos turėtojams

http://www.balsas.lt/naujiena/593691/ne ... turetojams

2012.04.19 17:37

Seimas nepritarė siūlymui apriboti galimybę patekti į Seimą vadinamosios lenkų kortos turėtojams.

Ketvirtadienį po pateikimo už Seimo rinkimų įstatymo pataisų projektą dėl tokių apribojimų balsavo 27 Seimo nariai, 8 buvo prieš, susilaikė 20 parlamentarų.

Projekte buvo siūloma įrašyti, kad „Seimo nariu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis užsienio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteikia jam tam tikras politines, socialines, ekonomines ir (ar) kultūrines teises toje valstybėje, ir kurio išdavimas bei turėjimas pagal tos valstybės įstatymus yra siejamas su dokumento turėtojo įsipareigojimais tos užsienio valstybės interesams“.

„Tai reikalinga, kad nesusidarytų situacija, kuri, pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, taptų dviprasmiška priimant Seimo nario priesaiką“, – sako projektą pateikęs Seimo narys Gintaras Songaila.

Taip pat buvo siūloma nustatyti tvarką, kaip kandidatas į Seimo narius turi raštu informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) apie tai, jog jis turi ar turėjo tokį dokumentą, taip pat sutikti, kad VRK ir (ar) kitos kompetentingos institucijos atliktų tyrimą (rinktų ir pateiktų apie tai duomenis).

Jei asmuo turi ar turėjo dokumentą, siejantį jį su kitos valstybės interesais, siūloma nustatyti tokią pačią procedūrą dėl Seimo nario įgaliojimo nutraukimo (nutrūkimo), kaip ir tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo, tapęs Seimo nariu, turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę.

„Siekiama, kad kandidatas į Seimo narius deklaruotų, jei turi ar turėjo tokį dokumentą, jei jo atsisakė ir grąžino. Taip pat siūloma numatyti, kad jei paaiškėja, kad asmuo, tapęs Seimo nariu, to nepadarė (nedeklaravo fakto arba neatsisakė ir negrąžino tokio dokumento), Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę pripažinti, kad jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai yra nutrūkę pagal tą pačią procedūrą, kaip ir paaiškėjus faktui, kad jis turi kitos valstybės pilietybę“, – sako projekto iniciatoriai.

Pasak G. Songailos, rengiant projektą atsižvelgta į problemą, kuri kilo Lenkijos pareigūnams pradėjus dalinti Lietuvos Respublikos piliečiams vadinamąsias lenko kortas. Pasak jo, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl to, kad Seimo nario mandatas yra nesuderinamas su įsipareigojimais ar pasižadėjimais kitoms valstybėms.

Projektą parengė Seimo narių grupė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nutarimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Seimo narių siūlymai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl papildomo išaiškinimo nedidele balsų persvara du kartus buvo atmesti.

Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato tik tokius neleistinus įsipareigojimų kitoms valstybėm atvejus, kai Seimo narys turi kitos valstybės (kitų valstybių pilietybę) arba jei jis yra ar buvo įsipareigojęs kitų valstybių slaptosioms tarnyboms, tačiau to nedeklaravo.

ELTA

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/593691/ ... i-apacioje

Žygeivis
2012-04-19 18:01:08

Šis balsavimas Seime eilinį kartą akivaizdžiai parodė, kas jau 20 metų valdo Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę - aršūs Lietuvių Tautos priešai ir niekingi Lietuvos Valstybės išdavikai.

Vis tik visi jie turi labai gerai atsiminti, kad tikrai "niekas nebus pamirštas, ir niekas nebus užmirštas"... :)

Atsakyti už savo nusikaltimus Lietuvybei - Lietuvių Kalbai, Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei - neišvengiamai ir besąlygiškai teks visiems to nusipelniusiems.

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2012 04 19 18:52

Polonizacija - liga (lotyniškai POLONISATIO VULGARIS), kuria XV - XIX amžiuose persirgo Lietuvos bajorai, 1920-1939 metais ši liga turėjo epidemijos pobūdį Rytų Lietuvoje.

To pasekmėje šiandieniniai lietuviai yra įgavę stiprų imunitetą šiai ligai.

Stiprus imunitetas jautriai reaguoja į bet kuriuos lenkiškumo didėjimo faktorius ir aktyviai priešinasi tam. Gal būt kartais per stipriai, jei tai vyktų ne Lietuvoje, o kur nors Vakarų Europoje.

Tarptautiniu mastu POLONIZACIJĄ Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje reikia pripažinti tarptautiniu nusikaltimu, neturintį senaties termino.

Polonizaciją būtina prilyginti tokiems nusikaltimams, kaip Vokietijos vykdytas Holokaustas prieš žydus ir Turkijos vykdytas Genocidas prieš armėnus.

Polonizacijos pasekmių likvidavimo (DEPOLONIZACIJOS) išlaidas privalo kompensuoti Lenkija iš savo biudžeto.

Depolonizacijos sudėtinės dalys:

- Polonizuotų pavardžių atstatymas buvusia forma ir su tuo susijusių naujų dokumentų tokiems asmenims išdavimas;

- Švietimo programų polonizuotiems asmenims įgyvendinimas (tikrosios jų tautų istorijos dėstymas, buvusios tautinės kalbos pagrindų dėstymas mokyklose ir polonizuotų mokyklų pavertimas tautinėmis mokyklomis);

Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高ㄊ健 Пірстелэяаў,
2012 04 19 18:51

Vilniaus apylinkių (Pietų Aukštaitijos žemės LIETUVA, 1920-1939 Lenkijos okupaciniu laikotarpiu pavadinto "Vilniaus kraštu") sulenkintų lietuviškų pavardžių KATALOGAS:

Giniotas - Pilsudski
Narutis - Narutowicz
Uogintas - Oginski
Mickus - Mickiewicz
Balandis - Bolądz
Karvelis - Korwel
Aukštulis - Oksztul
Jurgelis - Jurgel
Andriulaitis - Andrulojc
Petrulis - Petrul
Motiekaitis - Macejkianec
Vanagėlis - Wanagel
Bačiulis - Baczul
Šarkelis - Szarkel
Brazys - Brazis, Brozowski
Šimkus - Szimkus
Vaitulis - Wojtul
Vaidila - Wojtyła
Vainila - Wojniłło
Verbyla - Wierbiel
Pirštelis - Pirsztelis, Pirsztel, Пирстелеев, Пірстелэяаў
Tolmantas - Talmont
Oželis - Kozlowski
Kazlas - Kozlowski
Kiškis - Kiszkis, Zajanczkowski
Mažulis - Mazul
Meška - Mieszko
Radžvilas - Radziwiłł
Goštautas - Gasztol
Katkus - Chodkiewicz
Sapiega - Sapieha
Tamošius - Tomaszewski
Tėvelis - Tevel
Krepštulis - Krepsztul
Laucelis - Lawcel
Jasiukaitis - Jasiukait
Daškus - Daszkiewicz
Kupčelaitis - Kupczelait
Mažeika - Mazeiko
Kuklys - Kuklis
Juselis - Jusel
Adomaitis - Adamajtis, Adamait
Giliūnas - Giliun
Andriulaitis - Andraloit
Masiulionis - Masiulianiec
Žygelis - Zigiel
Vagnorius - Wagner
Dvynelis - Dvinel
Gaidys - Gaidis, Gojdz, Gojd, Goyd, Gajdamowicz
Gaidelis -Gaidel, Gaiduliewicz
Vabalys - Wabalis
Masėnas - Masian
Mažutis - Mazuto
Laurys - Lawris
Tatolis - Tatol
Narkeliūnas - Narkeliun
Obuoliūkštis - Obolikszto
Blažys - Blażys
Gedžiūnas - Gedziun
Gaigalas - Geigal,
Gulbinas - Gulbinowicz,
Jokūbėnas - Jakubenas
Juodelis - Jodelis
Baliulis - Balulis
Gintautas - Gintowt
Meilūnas - Mejłun
Petrašiūnas - Pietraszun
Jasiulionis - Jasielonis
Skirtūnas - Skirtun
Gečys - Giečys
Maišelis - Maiszel
Jankūnas - Jankun
Jočys - Joczys
Rėkštys - Rekst
Kukėnas - Kukian
Ožkelis - Aškilovič
Ožkelaitis - Aškiloic
Laurynaitis - Lavrinovič
Tamulaitis - Tomialoic
Andriulaitis - Andruloic
Rudys - Rudzis, Rudz
Jasiulionis - Jasiulianec
Paukštė - Paukšta
Grigonis - Grigianec
Ožkinis - Aškinec
Lazdinis - Lazdin, Lazdinec
Narbutas - Narbutt
Baublys - Baublis
Giedraitis - Giedrojc
Norvaiša - Narwojsz, Norwajsz, Norwojsz
Vaišnys - Wojsznis
Dūdaitis - Dudojt
Tėvelis - Tewel
Tomašiūnas - Tomaszun
Radžiūnas - Radziun
Jokūbėnas - Jakubenas
Valeišis - Wołejszo
Gotautas - Gotowt
Vilkaitis - Wiłkojt
Beinoras - Bejnar
Paukštelis - Pauksztełło
Burba - Burbo
Rimšelis - Rimszeł
Daugirdas - Dowgierd,
Daugėla - Dowgiało
Butrimas - Butrym
Plokšta - Plokszto
Girdžius - Girdziusz
Staniškis - Staniszkis
Triušelis - Trusiewicz
Žagelis - Żagiell
Matuiza - Matujzo

Žygeivis,
2012 04 19 18:48

Akivaizdus Seimo neįgalumas išspręsti svarbiausias Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei problemas yra visiškai akivaizdus.

Tai reiškia, jog jau atėjo metas, kada pati Lietuvių Tauta turi perimti valdžią į savo tvirtas lietuviškas rankas:

Lietuvos Konstitucija

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos Valstybę,

– šimtmečiais atkakliai gynusi savo Laisvę ir Nepriklausomybę,

– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,

priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ

2 straipsnis

Lietuvos Valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

3 straipsnis

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos Valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

6 straipsnis

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Žygeivis,
2012 04 19 19:29

Lietuviai,

kiek gi mes dar kantriai ir nuolankiai kentėsime šitą pastovų niekingų šlykščių išdavikų, Lietuvybės priešų ir išsigimėlių, tyčiojimąsi iš mūsų Šeimos, Kalbos, Tautos ir Valstybės?

Prisiminkime Kudirką ir savo Himno žodžius:

"Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia."

O juk ta praeitis visai nesena...

1941 m. birželio mėn. Didžiojo Lietuvių Tautos sukilimo metu mūsų seneliai ir proseneliai nepabūgo stoti prieš daugybę kartų stipresnį bolševikinį priešą bei jų vietinius išdavikus padlaižius.

Negi jau pamiršome, kaip tada mūsų seneliai vos per kelias dienas išvadavo Vilnių, Kauną, ir visą Lietuvą, ir po to švariai bei nuosekliai išvalė mūsų Tėvynę nuo visų ją užplūdusių užsieninių ir vietinių raudonųjų šiukšlių.

Visai neseniai, 1991 m. sausio mėn., ir mes patys nedrebėdami stojome prieš rusų tankus ir automatus, o dabar išsigandome krūvos išsigimusių nutautėlių šūdlenkių ir jų vietinių bei užsieninių "užtarėjų"?

Negi dar kam nors neaišku, kad ir vėl atėjo laikas mums pabusti ir keltis.

"Sūneli, Tėvynė tave šaukia, Ir vėl bus laisva Lietuva" !!!!

Per daug seime dykaduonių!,
2012 04 19 19:04

Balsavime dalyvavo 55 seimūnai (8 - "prieš", 20 - "susilaikė" ir 27 - "už" ). Tai ką veikė darbo metu likę 86 parlamentarai? Aišku, kad A.Zuokas teisus - užtenka seimūnų ir šimtelio. O ir iš to šimtelio pusė vėl bus juokdariai ir žemutine kūno dalimi galvojantys.

paparaciai siauteja,
2012 04 19 21:11

Iskraipe visa tiesa - balsavimo variantai buvo

A: už pasiūlymą atmesti šį projektą
B: už pasiūlymą grąžinti jį iniciatoriams tobulinti.

Uz A varianta (už pasiūlymą atmesti šį projektą) balsavo:

Babilius Vincas LCSF
Baltraitienė Virginija DPF
Bucevičius Saulius DPF
Bukauskas Valentinas DPF
Čaplikas Algis LCSF
Dumbrava Algimantas TTF
Gapšys Vytautas DPF
Graužinienė Loreta DPF
Juršėnas Česlovas LSDPF
Komskis Kęstas TTF
Kondrotas Jonas DPF
Liesys Jonas LCSF
Mackevič Michal TTF
Narkevič Jaroslav TTF
Nedzinskas Antanas LCSF
Petrauskienė Milda LSDPF
Ručys Rimas Antanas TTF
Sacharuk Aleksandr KPF
Stirblytė Arūnė LCSF
Šedžius Andrius MG
Talmont Leonard TTF
Valinskienė Ingrida LCSF
Žemaitaitis Remigijus TTF

Uz B varianta (už pasiūlymą grąžinti jį iniciatoriams tobulinti) balsavo:

Andriukaitis Vytenis Povilas LSDPF
Anušauskas Arvydas TSLKDF
Baškienė Rima MG
Baura Antanas MG
Bekintienė Danutė TSLKDF
Bilotaitė Agnė TSLKDF
Čigriejienė Vida Marija TSLKDF
Dagys Rimantas Jonas TSLKDF
Jonyla Edmundas LSDPF
Kuzminskas Kazimieras TSLKDF
Luomanas Petras TSLKDF
Margevičienė Vincė Vaidevutė TSLKDF
Masiulis Kęstutis TSLKDF
Matuzas Vitas TSLKDF
Pečeliūnas Saulius TSLKDF
Pupinis Edmundas TSLKDF
Ramanauskaitė-Skokauskienė Auksutė TSLKDF
Sabatauskas Julius LSDPF
Sabutis Liudvikas TSLKDF
Simulik Valerijus LSDPF
Sysas Algirdas LSDPF
Songaila Gintaras MG
Stancikienė Aurelija TSLKDF
Stundys Valentinas TSLKDF
Tamašauskas Erikas LSF
Uoka Kazimieras MG
Valkiūnas Valdemaras LCSF
Vidžiūnas Arvydas TSLKDF
Zasčiurinskas Mečislovas DPF
Žakaris Edvardas LSDPF
Žeimys Pranas TSLKDF
Žiemelis Vidmantas KPF

zose2,
2012 04 19 18:14

pries

Babilius Vincas LCSF
Baltraitienė Virginija DPF
Kondrotas Jonas DPF
Mackevič Michal TTF
Narkevič Jaroslav TTF
Sacharuk Aleksandr KPF
Šedžius Andrius MG
Talmont Leonard TTF

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: "Lenko pasas" ("korta")

Parašytas: 26 Kov 2019 20:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

«Демографический пылесос»: Польша опустошит Беларусь с помощью Карты поляка?

https://imhoclub.by/ru/author_page/5940

Всеволод Шимов
Доцент кафедры политологии БГУ

Союз предпринимателей и работодателей Польши выступил с предложением внести изменения в условия получения Карты поляка — речь идет об отмене требования об обязательном владении польским языком.

Мотивировано это заботой об эмигрантах с польскими корнями, которые проживают в Бразилии и могли бы претендовать на Карту поляка, если бы не языковое требование. По данным Союза, в этой латиноамериканской стране проживает от полутора до трех миллионов человек, имеющих польские корни.

Однако может ли либерализация требований к претендентам на Карту поляка затронуть и более близкие страны, в том числе Беларусь?

В 2017 году тогдашний посол Польши в Беларуси Конрад Павлик заявил, что порядка 100 тысяч белорусских граждан имеют Карту поляка. Она выдается гражданам республик бывшего СССР с польскими корнями.

Программа была запущена в 2008 году.

Карта поляка позволяет его обладателю получать бесплатные долгосрочные визы, а также легально работать и учиться на тех же правах, что и граждане Польши.

В первую очередь Карта поляка ориентирована на граждан Беларуси, Украины и Литвы, территории которых входили в первую и вторую Речь Посполитую и где до сих пор проживает немало лиц, идентифицирующих себя как поляки.

Карта поляка вызывает довольно нервную реакцию как в Литве, где значительное польское меньшинство проживает в Виленском крае, так и в Беларуси. Однако если в Литве дальше словесной риторики дело не идет, и против обладателей Карты поляка не действуют никакие ограничительные меры, то в Беларуси депутатам Национального собрания на законодательном уровне запрещено ей пользоваться.

Безусловно, Карта поляка является важным проводником национальных интересов Польши, и именно поэтому в сопредельных государствах на этот документ смотрят с подозрением.

Карта поляка формализует польскую идентичность ее обладателя и формирует лояльность к польскому государству, давая целый набор прав и привилегий на территории Польши. Особенно удобна она для работы с молодежью, которая получает возможность обучаться в Польше, где в процессе образования прививается определенное мировоззрение.

Понятно, что такие люди с двойной лояльностью даже иногда помимо собственной воли могут становиться проводниками польских интересов на территории государств-соседей.

Карта поляка — важный инструмент «мягкой силы» Варшавы на территориях былой Речи Посполитой.

По данным самой свежей переписи населения, в Беларуси на 2009 год проживало 294 тысяч поляков. При этом численность польского меньшинства устойчиво сокращалась весь послевоенный период — в 1959 году в Белорусской ССР проживало более полумиллиона поляков.

Самой «польской» в Беларуси является Гродненская область, где поляки составляют вторую по численности этническую группу, а в отдельных районах они даже находятся в абсолютном большинстве.

Следует отметить, что большинство белорусских поляков не являются выходцами или потомками выходцев с территории современной Польши. В основном это коренное белорусское население католического вероисповедания, принявшее польскую идентичность через костел. Стоит отметить, что в качестве родного языка белорусские поляки обычно называют белорусский или русский, хотя в той или иной степени польским владеют многие из них, особенно старожилы, успевшие поучиться в школах межвоенной Польши.

Этими особенностями белорусских поляков объясняется и специфика «польского вопроса» в Беларуси.

Большинство белорусских поляков имеют смешанную, «плавающую» белорусско-польскую идентичность, которая актуализируется в зависимости от обстоятельств.

В частности, сокращение польского населения, фиксируемое переписями, может объясняться не только и не столько ассимиляцией, сколько тем, что в условиях советской и постсоветской Беларуси людям «удобнее» определять себя как белорусов, а не поляков.

Однако это не значит, что при иных обстоятельствах польская идентичность не может быть снова актуализирована. Польша делает все от нее зависящее, чтобы как можно большее число белорусских граждан «вспомнило» о своих польских корнях, и Карта поляка является одним из главных инструментов.

А вот роль католической церкви в продвижении «польскости» в последнее время не столь однозначна. Как уже говорилось, именно конфессиональная, а не языковая принадлежность долгое время определяла польское самосознание на территории Беларуси.

На сегодняшний день среди католического клира в Беларуси также немало выходцев из Польши, а во многих храмах сохраняются богослужения на польском языке. С другой стороны, предпринимаются серьезные усилия по «белорусизации» костела — подготовке священников местного происхождения, а также переводу служб и церковной литературы на белорусский язык. Результаты этой тихой борьбы за умы белорусских католиков должна показать новая перепись населения, которая пройдет в Беларуси в этом году.

Впрочем, Карта поляка может служить не только целям продвижения польского самосознания на бывших землях Речи Посполитой и увеличению числа тех, кто считает себя поляками. Напротив, она может работать и как своего рода демографический насос, перекачивающий население из соседних стран в Польшу.

Как и большинство стран Восточной Европы, Польша переживает демографический кризис. Постоянный и все нарастающий отрицательный прирост населения наблюдается здесь с 2012 года, и к настоящему времени убыль составляет порядка 40 тысяч человек в год.

Немалую лепту в процесс вносит эмиграционный отток в другие страны Евросоюза, составляя немногим менее половины от общей убыли.

Польша, выступая против навязываемых ЕС миграционных квот за счет выходцев из Азии и Африки, пытается компенсировать демографические потери при помощи этнически близкого населения бывших «кресов всходних». Наиболее успешно эта политика работает в отношении Украины, однако демографический пылесос пытаются запустить и на белорусском направлении.

Карта поляка служит инструментом не только привлечения трудовых мигрантов, но и их последующей адаптации и ассимиляции, однако жесткие требования, связанные с начальным знанием языка, существенно ослабляют ее потенциал.

Поэтому либерализация требований с целью увеличения числа потенциальных получателей Карты выглядит вполне логичным шагом. Не исключено, что обкатывать новую технологию поначалу будут действительно на далеких бразильцах.

rubaltic

№139 Kęstutis Čeponis 26.03.2019 19:14

---большинство белорусских поляков не являются выходцами или потомками выходцев с территории современной Польши. В основном это коренное белорусское население католического вероисповедания, принявшее польскую идентичность через костел.----

Абсолютное большинство этих поляков - это за века славянизированные местные литовцы-католики, бывшие язычники, крещенные в 1387 г.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 15 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: