Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos kolonizacija ir dekolonizacija

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos kolonizacija ir dekolonizacija

Parašytas: 18 Bir 2011 11:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Grupės „Diktatūra“ daina apie „pakartus lenkus“, „paskerstus rusus“ ir „žydus krosny“ apskųsta prokurorams

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=46687867

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 06 17 22:12

Girdėjau, kad ši daina sukurta 1996 m. ir jos atsiradimą iššaukė tai, kad Lietuva atkūrus Nepriklausomybę nebuvo dekolonizuota, tai yra visi keli šimtai tūkstančių svetimtaučių kolonistų ir jų palikuonys - tiek atkelti iš Lenkijos 1920-1939 m., Rytų Lietuvos okupacijos metais, tiek ir iš Sovietijos 1944-1990 m. - nebuvo išsiųsti atgal į savo tėvynes, kaip to reikalauja JTO Dekolonizacijos rezoliucijos ir Lietuvos Partizanų vadovybės priimti dokumentai.

Deja, Lietuvoje valdžią atkūrus Nepriklausomybę užgrobė tie patys seni komunistai-nomenklatūrininkai, tik šiek tiek persidažę. Jie ir dabar valdo Lietuvą.

Kaip tik todėl iki šiol nėra atlikta nei dekolonizacija, nei desovietizacija.

Žygeivis
2011 06 17 22:26

Dėl Lietuvos dekolonizacijos

1988 m.:

"Lietuvių emigracijos vadovai vienu iš veiksmingų metodų užsibrėžtiems tikslams pasiekti laiko „Baltijos šalių klausimą“, kurį kelia įvairiuose tarptautiniuose forumuose ir organizacijose.

Strateginis uždavinys – iškelti „Baltijos šalių klausimą“ JTO Dekolonizacijos komitete, kad vėliau jis būtų svarstomas Generalinėje Asamblėjoje.

Tuo tikslu sukurta ir veikia speciali jungtinė Baltijos šalių emigrantų organizacija „Baltijiečių kreipimasis į JTO“ (BATUN)."

"Yra toks aspektas kaip kolonializmas. Žinoma, ir dekolonizacija.

Konferencijos tema mat yra teisiniai dalykai, tarptautinės teisės dalykai.

Kai mes anuomet kalbėdavome apie Lietuvos reikalus, apie sovietų kolonijinę politiką, ekonominę, demografinę, apie kolonijinę industrializaciją, kuri buvo viena iš pavergimo formų, - iškeldami tai, mes susidurdavom su kažkokiu keistu supratimu, kad kolonijos – tai tuo atveju, jeigu jos „už vandens“.

Vadinamosios užjūrių teritorijos, užkariautos ir pavergtos, yra kolonijos; o jeigu žemyne užkariaujamos, valdomos ir lygiai taip pat kolonizuojamos – tąsyk šios sąvokos yra vengiama."

Žygeivis,
2011 06 17 22:41

Nepriklausomybės idėja, trėmimai ir Baltijos šalių kolonizavimas (1940–1991 m.)

http://www.genocid.lt/centras/lt/721/a/

Baltijos šalių okupavimas ir aneksavimas jėga 1940, 1944–1945 m., tragiški šių tarptautinių nusikaltimų padariniai paskatino nepriklausomybės idėjos atgimimą ir ši idėja Baltijos tautose tapo vyraujanti.

Baltijos tautas bolševikai persekiojo pagal nacionalinį ir socialinį požymius, naciai – pagal rasinius, paskui vėl bolševikai pagal socialinius ir nacionalinius požymius; taip buvo sunaikinta ne tik demokratinė, politinė, ekonominė ir kultūrinė Baltijos tautų struktūra, bet ir politikos, ekonomikos ir kultūros elitas, kurį amžiais kūrė šios tautos.

Minėti įvykiai parodė, kad Baltijos tautos gali išsivaduoti vieninteliu būdu – atsikračiusios okupantų ir atkūrusios savo šalių nepriklausomybę.

Nepriklausomybės idėją įtvirtinti padėjo skirtinga Baltijos tautų ir slavų tautų vertybių sistema, taip pat žemesnis kolonistų išsilavinimo lygis, privilegijuota jų padėtis ir tai, kad rusų kalbai praktiškai buvo suteiktas valstybinės kalbos statusas, lėmęs suprastėjusią mokymo kokybę dėl mokymo rusų kalba

Pasipriešinimo kovų fronte susivienijo Baltijos šalys ir šių šalių išeivijos organizacijos užsienyje.

Nė vienos Baltijos šalies gyventojai niekada nesutiko su denacionalizacija, asimiliacija ir prievartine kolonizacija. Šių šalių tautos buvo įsitikinusios, kad jų nacionalinė nepriklausomybė yra pagrįsta įstatymais, taip pat politiškai ir istoriškai.

Komunistinis totalitarizmas, po 1940 m. okupacijos gyvavęs dar 50 metų, naudojo prieš nepriklausomybės idėją įvairias struktūras ir priemones: humanitarinius mokslus, mokyklą, žiniasklaidą, agitaciją ir propagandą, taip pat visas valstybinės cenzūros ir autorių savicenzūros rūšis bei formas. Integruojant kalbą ir istoriją, bet kurią tautą galima pastūmėti integracijos kryptimi.

Rusijos trečiojoje imperijoje rusai savo apsisprendimą ir tapatumą įvardijo kaip „Dievo siųstą tautą“, o SSRS po Stalino kalbos 1945 m. gegužės 11 d. Maskvoje juos imta vadinti „pirmąja nacija tarp Sovietų Sąjungos nacijų“, „didžiąja rusų tauta“, „superetnosu“, kurio nacionalizmas atitinka proletariato interesus, internacionaline liaudimi, o jų kalbą – internacionaline kalba.

Sovietinėje armijoje, partinėse institucijose, įmonėse ir įstaigose, mokslo institutuose, mokslinėse konferencijose ir susirinkimuose buvo kalbama tik rusų kalba. „Sąjunginio etnoso idėjos“ tapo vyraujančiomis idėjomis, ir tai turėjo padėti Baltijos šalis integruoti į imperiją.

Visų imperijų kolonistams visada buvo sunku išmokti savo kolonijinių tautų kalbą ir perimti jų kultūrą.

Tą įrodo ir tas faktas, kad kolonistai per penkiasdešimt metų Baltijos šalyse taip ir nesugebėjo išmokti tų tautų kalbų.

Už nepriklausomybės idėjos skelbimą SSRS buvo baudžiama pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 str. ir pagal cenzūros „Sąvado“ 25 str. „Kova su antisovietine agitacija bei propaganda ir buržuazinio nacionalizmo apraiškomis“.

Kovai su buržuaziniu nacionalizmu buvo priimta dešimtys nutarimų, potvarkių, įvairių lygių įsakymų.

Kadangi rusiškojo buržuazinio nacionalizmo SSRS nebuvo, tai kova Baltijos šalyse buvo nukreipta prieš ten gyvenančius lietuvius, latvius ir estus.

SSRS generalinės prokuratūros duomenimis, 1954–1985 m. vien už antisovietinę propagandą ir agitaciją Baltijos šalyse buvo nuteista apie 7 tūkst. žmonių.

Žygeivis (tęsinys),
2011 06 17 22:52

Okupuotų tautų naikinimu ir trėmimu iš „pakto zonos“, kurią SSRS užgrobė pagal Hitlerio ir Stalino 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptą susitarimą, taip pat iš Ukrainos ir Kaukazo, pokario metais buvo tęsiama VKP(b) CK didžiavalstybinė politika, vykdyta dar 1937–1938 m. per vadinamąsias nacionalistines akcijas.

Jomis siekta sukurti bendrą didžiarusiškąją valstybę – turėti vieną generalinį sekretorių, vieną liaudį, vieną komunizmą (caras, tauta, stačiatikybė).

Paskutinis etapas okupantams naikinant nepriklausomybės idėją buvo Baltijos šalių apgyvendinimas savo žmonėmis, kurie vietos etninį statusą pakeitė „sąjunginiu etnosu“.

1948–1950 m. trėmimai iš Baltijos šalių turėjo aiškių nacionalinio valymo (ethnic) požymių. Tarp 1949 m. ištremtų iš Latvijos 44 271 žmogaus latviai sudarė 95,4 proc. (tarp Latvijos gyventojų jų buvo 60 proc.), o rusų, kurių Latvijoje buvo apie 30 proc., ištremta 790 žmonių (1,9 proc. bendro skaičiaus)[8].

1948–1951 m. ištremti lietuviai sudarė apie 50 proc. visų ištremtųjų į SSRS, o latviai – apie 25 proc. Šių tautų gyventojai sudarė apie 1 proc. visų SSRS gyventojų.

Siekdama savo geopolitinių tikslų, SSRS okupacijos metais neva norėdama apsaugoti okupacinės valdžios organus ir okupacinę kariuomenę vis vežė naujus gyventojus, kurie nei teisiškai, nei faktiškai nepriklausė prie tradicinių Baltijos šalių tautinių mažumų ir, Prancūzijos diplomatinio pasiuntinio žodžiais tariant, Latvijai buvo „importuota tautinė mažuma“.

Baltijos šalių kolonizavimo procesas prasidėjo taip: 1942–1944 m. SSRS teritorijoje buvo parengtos lietuvių, latvių ir estų organizacinės grupės, kurias sudarė apie 5 tūkst. Rusijos lietuvių, latvių ir estų, taip pat „sąjunginio etnoso“ atstovų; tarp pastarųjų buvo iki 90 proc. sovietinių pareigūnų ir apie 50–70 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestų ir apskričių vietinio administracinio aparato vadovų 1945–1946 m.

„Išvadavus“ Baltijos šalis prasidėjo jų kolonizavimas apgyvendinant miestuose, daugiausia pabėgusių nuo Raudonosios armijos žmonių butuose, dešimtis tūkstančių demobilizuotų „išvaduotojų“, o Rygoje dar buvo įkurdinta keli tūkstančiai štabo karininkų su šeimomis, kurie turėjo aptarnauti dešimtis Pabaltijo karinės apygardos štabų.

Kartu su beveik šimtatūkstantine Pabaltijo karinės apygardos kariuomene, kaip ir Ivano IV Rūsčiojo žygių laikais, čia ne tik atsikraustė karininkų šeimos ir jų giminės, bet ir prasidėjo organizuota ir stichiška kolonizacija:

1944–1989 m. į Baltijos šalis atvyko apie 7,4 mln. migrantų – „sąjunginio etnoso“ atstovų, daugiausia rusų valstiečių iš SSRS kaimų glūdumos.

Lietuvoje ginkluotasis pasipriešinimas buvo stipresnis, o miestų gyventojų mažiau, todėl čia atvyko apie 2,2 mln., į Latviją – 4 mln.[5], o į Estiją – apie 1,2 mln. žmonių, tai sudarė 115 proc. vietos gyventojų.

Migrantai Latvijoje sudarė daugiau kaip 200 proc. vietos gyventojų. Iš jų Latvijoje nuolat gyventi liko 900 tūkst. (45 proc.) žmonių.

Estijoje iš 1 mln. 200 tūkst. (105 proc. vietos gyventojų) nuolat gyventi liko 241 200 žmonių (21, 3 proc.).

Žygeivis (pabaiga),
2011 06 17 22:56

Baltijos šalių nepriklausomybės idėja buvo tokia užkrečianti, kad per tautos elgseną darė įtaką ištikimiausių Kremliaus agentų – šių respublikų aukščiausiųjų vadovų – elgsenai.

Kremlius naudojo įvairias ideologinio, politinio ir dvasinio spaudimo formas, kad nepriklausomybės idėja nepasireikštų pasipriešinimu (ginkluotuoju ir neginkluotuoju), kad užkirstų kelią mėginimams susilpninti Maskvos įtaką didinant ekonominę bei kultūrinę autonomiją ir kad priešiškumas rusų kolonizatoriams netaptų pastoviu politinio gyvenimo Baltijos šalyse reiškiniu.

Todėl Kremlius, siekdamas savo tikslų ir norėdamas pažaboti „buržuazinį nacionalizmą“ („etninį ribotumą“), įvairiais metais ne kartą keitė ir baudė Estijos, Latvijos, Azerbaidžano, Ukrainos elito atstovus ir kartu keitė gyventojų sudėtį masiniais trėmimais ir kolonizavimu.

Reikia ištirti, kokiu mastu Maskva siekė parodomojo efekto keisdama vadovybę ir ją bausdama, taip pat bausdama ištisas tautas ir keisdama jas kitų tautų gyventojais, kad sukurtų „vieningą ir galingą“ valstybę.

Taip pat reikia ištirti, kaip praktinės priemonės, kurių griebėsi Maskva norėdama sunaikinti „buržuazinį nacionalizmą“, priklausė nuo nacionalinio pasipriešinimo stiprumo, tarptautinės padėties ir kovos dėl valdžios pačioje Maskvoje.

Šiandien aišku viena, kad kova su nepriklausomybės idėja, nevengiant net keisti gyventojų tautinės sudėties, Baltijos šalių okupacijos laikotarpiu Sovietų Sąjungoje vyko nuolat iki pat 1991 m.

Kova su rusifikacija ir kolonizacija, nors ir ne be nuostolių, baigėsi ne galutine kolonizacija, o Baltijos tautų nepriklausomybės idėjos pergale.

Paprastai imperija su savo kolonijomis atsisveikina po savo griūties, tačiau ne visada galutinai jas palieka.

Jei imperija neturi stiprios kultūros, kurią galėtų palikti kolonizuojamiesiems (kaip kad paliko graikai, romėnai, prancūzai), tada ji daro spaudimą gyvajai jėgai (kolonistams), kurie okupuotose teritorijose liks ir po imperijos žūties ant jos griuvėsių.

Tačiau pasaulyje nebuvo amžinų imperijų ir jų liekanų.

Žygeivis - išvada,
2011 06 17 23:05

"Jei imperija neturi stiprios kultūros, kurią galėtų palikti kolonizuojamiesiems (kaip kad paliko graikai, romėnai, prancūzai), tada ji daro spaudimą gyvajai jėgai (kolonistams), kurie okupuotose teritorijose lieka ir po imperijos žūties ant jos griuvėsių."

Išvada:

Dėl savo Tautos ir Valstybės ateities galėsime būti ramūs ir užtikrinti tik atlikę nuoseklią ir visaapimančią dekolonizaciją - išvalę Lietuvių Tautos Valstybę nuo Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei priešiškų svetimų elementų, atsiųstų iš įvairių užsienių tam, kad čia sukurtų "penktąją koloną", kuri dar ilgus dešimtmečius tarnautų Lietuvos Valstybės priešams.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Lie 2011 16:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Tautinių mažumų rajonuose siūloma leisti ne tik lietuviškus užrašus

http://alkas.lt/2011/07/01/e-samoskaite ... ment-15337

liepos 1, 2011 12:27

Žygeivis
2011 07 03 at 16:49

“Ir Lietuvos lenkai su jų gyvenama Vilnija…”
————————–

Niekada jokios “Vilnijos” Lietuvoje nebuvo iki 1920 m. okupacijos, kada lenkai ir šūdlenkiai užgrobė Lietuvių Tautos žemes ir pavadino jas “Litwa Srodkowa”.

Buvo ir yra istorinė-etninė Lietuvių Tautos žemių dalis Rytų Lietuva, kurios didesnė dalis šūdlenkio Pilsudskio-Ginioto pastangomis dabar yra aneksuota Baltarusijos, o pietinę dalį iki šiol yra užgrobusi Lenkija.

Ir niekada šios žemės nebuvo Lenkų Tautos etninėmis žemėmis. Netgi Varšuva (lietuvių ir jotvingių įkurta 12 amžiuje Veržuva) yra jotvingių teritorijoje, užgrobtoje lenkų (mozūrų) 13 amžiuje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Rgp 2011 16:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Kodėl sovietmečiu į Lietuvą nepriplūdo atėjūnų?

Arūnas Brazauskas
2011.08.26 21:32

http://www.balsas.lt/News/print/552543

http://www.balsas.lt/naujiena/552543/ko ... do-atejunu

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/552543/ ... i-apacioje

Žygeivis
2011-08-30 16:48:05

Sovietmečiu 1979-1991 m. apkeliavau praktiškai visą tuometinę SSSR (neteko pabuvoti tik Moldavijoje).

Ir visur, kur teko kalbėtis su ten gyvenančiais (nuo Kolos iki Kamčiat-kos ir Kurilų salų) - ir su tikraisiais vietiniais, ir su atvykėliais, visi domėjosi, ar Lietuvoje vis dar šaudo rusus...

Ir net pasakius, kad rusų Lietuvoje jau nebešaudo, aiškiai matėsi, kad retas kuris patikėdavo: "Все вы там фашисты - если днем не застрелите, то ночью зарежете". :)

O Čečėnijoje, kur ne kartą buvau, čečėnai netgi keletą kartų apskritai siūlė atvažiuoti lietuviams į Čečėniją ir padėti čečėnams išnaikinti rusus ir Čečėnijoje taip pat, kaip, čečėnų nuomone, lietuviai išnaikino rusus Lietuvoje.

Taigi, galiu patvirtinti, jog nuostata, kad į Lietuvą rusams ir apskritai rusakalbiams geriau nevykti, buvo ypatingai tvirtai "įsišaknijusi" visoje SSSR.

Ir be jokios abejonės, ši nuostata tikrai labai daug prisidėjo prie to, kad imigrantai vengė keltis į Lietuvą. Absoliuti dauguma jų atvyko visai ne savo noru, o priversti - pagal nukreipimus baigus mokslus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: