Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Antanas Rimantas Šakalys. Žaidimas Lenkijos istorijos korta

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Antanas Rimantas Šakalys. Žaidimas Lenkijos istorijos korta

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Antanas Rimantas Šakalys. Žaidimas Lenkijos istorijos korta

Parašytas: 16 Geg 2011 22:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Antanas Rimantas Šakalys. Žaidimas Lenkijos istorijos korta

http://www.tautos-balsas.lt/straipsniai ... jos-korta-

2011-05-16

Kai kurie naujieji mūsų istorikai pamėgo žaisti Lenkijos istorijos korta, nes lenkai už tai dosniai atsilygina ordinais, kryžiais ir dar nežinia kuo. Kai kam iš jų norėtųsi švęsti Lenkijos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos dieną labiau nei Lietuvos istorijos reikšmingas datas.

Kiekviena valstybė, tauta tegul švenčia savas reikšmingas istorijos datas. Tai jų patriotinė priedermė. Mes turime savų reikšmingų istorinių įvykių. Paskutinis Liublino uniją ženklinantis ryšys buvo nutrauktas tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai Popiežius Jonas Paulius II 1991 m. gruodžio 24 d. Lietuvos teritorijoje įkūrė dvi bažnytines provincijas – Vilniaus ir Kauno arkivyskupijas su sufraganinėmis vyskupijomis. Lygiagrečiai buvo pertvarkytos ir kaimyninių Lenkijos bei Baltarusijos vyskupijos. Simboliška, kad iš Lenkijos kilęs popiežius šiais aktais įtvirtino Vilniaus arkivyskupijos priklausomybę Lietuvai, atskyręs priklausomybę nuo Lomžos.

Istorikų nusikalbėjimai apie lenkiškos konstitucijos svarbą mūsų valstybei – akivaizdūs. Juk toje konstitucijoje apie Lietuvą nėra nė žodžio. Tai Lenkijos konstitucija ir tas tvarinys skirtas norint šiek tiek apriboti lenkų bajorų privilegijas, jų amžiną lėbavimą, vedusį į valstybės merdėjimą bei visišką jos praradimą. Vėliau tą vadinamą Žečpospolitą Austrija, Prūsija ir Rusija be jokios užkandos sėkmingai suvalgė. Taip baigėsi „Baroko kelias“. Konstitucijoje apie Lietuvą, net kaip sąjunginę ar autonominę Žečpospolitos dalį, išvis nekalbama. Ta konstitucija iš esmės naikino paskutines Lietuvos valstybingumo liekanas. Minimoje Lenkijos konstitucijoje panaudoti tekstai, paimti iš 1789 m. Prancūzijoje paskelbtos Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijos. Prolenkiški mūsų istorikai tą konstituciją garbina tarsi ji galėtų būti pavyzdžiu mūsų teisinei sistemai. O juk mes, lietuviai, į pasaulį išleidome net tris Lietuvos Statutus ir tų Statutų nuorašai rankraščių pavidalu surandami Londono, Paryžiaus ir kitų valstybių bibliotekose, rusai jais naudojosi kurdami savo teisynus.

Mūsų istorikams ir teisininkams verčiau vertėtų susirūpinti dabartine mūsų teisine sistema, kuri, nusižengdama demokratijos nuostatoms, leidžia skaldyti valstybę tautiniu pagrindu, leidžia veikti tautiniu pagrindu kurpiamoms partijoms (Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos rusų sąjunga). Jau ne kartą įsitikinta, kad šios partijos nėra lojalios Lietuvos valstybei, kad vykdo valstybingumui kenksmingą politiką. Kitos tautinės mažumos stengiasi integruotis į Lietuvos valstybinį gyvenimą ir pagal savo įsitikinimus renkasi sau artimas partijas bei neužsiima antivalstybine veikla. Juk gyvename tautinėje valstybėje, kur pagal įstatymus visi turime mokėti valstybinę kalbą, mokėti rašyti, taigi visi turime baigti lietuviškas mokyklas. Juk čia yra mūsų etninės žemės, o lenkai, rusai, susitelkę į partijas, šeimininkauja ne Lietuvos valstybės labui, steigia net savo aukštąsias mokyklas. Panašu, kad turime įteisintą „penktąją koloną“.

Visos tautinės mažumos turi integruotis į mūsų tautos gyvenimą ir tam pagrindas turi būti geras lietuvių kalbos mokėjimas. Juk turkai Vokietijoje net nekelia klausimo dėl turkų mokyklų, o jų ten yra apie penkis milijonus. Lenkų diasporą JAV sudaro apie 10 mln. tos tautybės gyventojų, tačiau ten nėra nė vienos lenkiškos valstybinės mokyklos. Ir nepriekaištaujama, kad JAV politika ydinga. Iš tikrųjų ten nėra lietuviškų demokratijos grimasų, todėl nėra ir tautiniu pagrindu sukurptos kokios Lenkų rinkimų akcijos ar Rusų sąjungos.

Nors mūsų valstybę kūrė ir sudaro lietuvių kamieninė tauta, tačiau mūsų valdžios tautinis stuburas susivienodina su karklo stuburu. Antai pasigirdo, kad Ispanijoje atidaromas Lietuvos ir Lenkijos kultūros centras. O kodėl ne Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros centras? Juk pasaulis į mus žiūri kaip į Baltijos seseris. Ką apie tai galvoja Baltijos valstybių vadovai? Juk kasmet šių šalių vadovai susitinka pasitarti vis kitoje valstybėje! Iš kur atsiranda Lenkija? Su Latvija mus sieja ir giminystės ryšiai – visgi esame baltai. O ir estų liuteroniškas praktiškumas mums nepakenktų. Iš kur tas siekis slaviškėti?

Bežaisdami Lenkijos istorijos korta, nesusimąstome, kad vyksta „integracija“ Lenkijos ir Rusijos kryptimis.

Metas liautis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Geg 2011 23:36

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Manau, kad svarbiausia imti nekęsti Lenkijos. Pažiūrėkim - istorijoje Lenkija plėtėsi pagrinde Lietuvos sąskaita. Ir teritorija, ir gyv. skaičiumi.

O ką lietuviai?

O to nebūtų buvę, jei lietuviai būtų lenkus laikę priešais. Visad juos laikė pavyzdžiu, sąjungininkais, partneriais. Atsitokėjo nebent prie J. Radvilos, ir tai mažesnė dalis.

Antras šaltas dušas buvo 1920 m. 1939 m., užuot sunaikinus visus slavus Lietuvoje ir neįleidus naujų, Lietuva vėl ėmė vaizduoti didelę Lenkijos draugę.

Ar AK įvertino? O nuo Tapkinio reveransų šūdlenkiams net bloga darėsi. Ir dabar pilna tokių, kurie nagrinėja Lietuvos "vidaus tarpnacionalinius santykius". Nors Lietuvoje tik viena tauta.

Rašoma, kad Vytautas susikrimto, mat iš jo pavogė karūną ir dėl to neatsiskyrė. Vytautas, jeigu būtų norėjęs, būtų užsivožęs bet kokį puodą, kaip kad Ivanas Rūstusis. Ir pamovęs ant kuolo visus, kurie suabejotų, jog tai karūna. Net nieko lokiams nesušėrė (istorikai aprašo tokią Vytauto pramogą).

Jis išsigando pilietinio karo.

Panašus nuomonių pliuralizmas kiltų parodžius iniciatyvą atsiskirt nuo jevrosojuzo.

Atspėkit iš trijų kartų, kieno pusėje būtų Lietuvos kariuomenė - atsiskyrimo šalininkų ar ES? Mat tada, kaip ir dabar, didelė dalis lietuvių lenkų priešais nelaikė. O ypač tų laikų biudžetnikai - šliachtos.

Kiek dabar lietuvių imtų šaudyti Nato kareiviams lenkams į nugaras, jei kiltų karas su Rusija ar Iranu? Be manęs, spėju, gal dar pora šimtų.

Nėra valstybės, kuri karūnas būtų importavusi iš Avinjono ir Romos.

O per Liublino uniją? Mateikos paveiksle lietuviai ne tik liūdi, bet ir miega. O paskui lyg niekur nieko Kijevo Rusioje prisiekė Lenkijai ir tapo Lenkijos piliečiai. Ir kartu su lenkais gynė jau Lenkijos Ukrainą (pvz. Sapiega išvadavo lenkams Kijevą nuo kazokų). Nes nejautė Lenkijai, kuri dūrė Lietuvai peiliu į nugarą jos "Stalingrado" metu, jokios neapykantos.

Ar ne keista, kad ir dabar daug lietuvių laiko lenkus sąjungininkais, partneriais, nors jie savinasi Vilniaus kraštą?

Ar galės lietuviai ginti Vilnių, jeigu nelaikys lenkų priešais? Būtina įkalti kiekvienam lietuviui neapykantą Lenkijai. Taigi pasikartosiu: kiekvienas lietuvis privalo Lenkijos nekęsti. Ir susidėti kad ir su pačiu velniu, jeigu tas ima kariauti prieš Lenkiją.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: