Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 29 Kov 2024 10:56

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 51 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 08 Gru 2009 19:19 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Žemės pardavimas užsieniečiams - pavojus prarasti suverenitetą


http://www.balsas.lt/naujiena/323226/ze ... a-politika

2009.12.08 18:01

     Laisvos rinkos atsiradimas ir liberalizmas sąlygojo tai, kad užsienio piliečiams buvo sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje įsigyti žemės. Tačiau tai, kad užsieniečiai vis daugiau įsigyja žemės ar miškų, gali atvesti prie mūsų tautos suvereniteto praradimo.

     Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio teigimu, Lietuvoje šiuo metu žemė sudaro apie 6,5 mln. hektarų. Pagal galiojančius teisės aktus, žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės užsieniečiai gali įsigyti tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei vertėsi žemės ūkio veikla. Taip pat žemės gali įsigyti ir įmonės, organizacijos, kurios Lietuvoje turi savo filialus.

     Registrų centro duomenimis, šiuo metu užsienio piliečiai valdo 124 sklypus, sudarančius beveik 600 hektarų, žemės ūkio paskirties žemės bei beveik 190 hektarų (42 sklypus) miško. Pasak K. Maksvyčio, šie oficialūs skaičiai nerodo, kad užsieniečiai būtų supirkę Lietuvos žemes. Kita vertus, jis pabrėžė kitą reikalo pusę- žemė įsigyjama neteisėtai per Lietuvos piliečius.

     "Užsienio subjektai galbūt perka Lietuvos žemę per Lietuvos piliečius, ko iš tiesų šiandien identifikuoti be specialiųjų tarnybų pagalbos neįmanoma", - antradienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo organizuotoje diskusijoje sakė Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.

     Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad užsieniečiams lietuvių vardu įsigyti žemės galima teisėtais ir neteisėtais būdais. Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai užsieniečiai de facto valdo žemę, nors teisiniuose dokumentuose ar viešuosiuose registruose tai nematyti. Jis pabrėžė, kad žemės pardavimas užsieniečiams arba galimybė jiems turėti žemės Lietuvoje jokiu būdu nereiškia tėvynės išpardavimo.

     "Problemą kelčiau netgi atvirkščiai: kai važiuoji per tam tikrus Lietuvos regionus ir matai juose dirvonuojančias pievas arba laukus, kai matai daug žmonių, kurie svarsto, ar jiems būti kaime, ar keltis į miestą, man kyla klausimas, kokią tam įtaką turi šiandien esantis žemės pardavimo užsieniečiams ribojimas. Galiu pasakyti vienareikšmiškai- jis sumažina legalią lietuviškos žemės paklausą, o tai reiškia, kad yra mažesnė kaina tiems žmonėms, kurie bet kokiu atveju nori žemę parduoti", - dėstė R. Šimašius.

     Ministras prognozavo, kad, jeigu lengviau būtų galima žemę parduoti užsieniečiams, mažiau matytume dirvonuojančių plotų, juose dirbtų Lietuvos žmonės ir gautų geresnį atlygį nei dabartinis.

    "Aišku, galima iš karto sakyti, kad jie dirbs svetimą žemę, tai yra baisu ir tragedija, bet tiesą sakant žmogui, ko gero, svarbu, kaip pamaitinti šeimą, o ne simbolika, susijusi su žemės titulais. Dirbti lietuviškam oligarchui toli gražu nėra nė kiek geriau negu užsieniečiui ūkininkui", - teigė R. Šimašius.

     Ministro požiūriui oponavo žalgirietis Rolandas Paulauskas. Jo teigimu, užsieniečiams sklypelio kaina vaizdingoje vietoje yra menkas dalykas. Žalgirietis verčiau siūlė atkreipti dėmesį į patį požiūrį.

      "Tegu kiekvienas atsako sau į klausimą, kam priklauso ne Lietuvos žemė, o, pavyzdžiui Šveicarijos, Danijos žemė, kam apskritai priklauso suverenitetas Šveicarijoje, Danijoje, Lietuvoje. Kaip jūs sau atsakysite į šitą klausimą, nuo to visi kiti klausimai savaime pasidarys paprastesni. (...) Šveicarai jau supranta, kad, jeigu jie toliau tęs šitą liberalią liniją, kurią kolega (R. Šimašius- ELTA) išsakė, tai Šveicarijos nebeliks šveicarams", - kalbėjo R. Paulauskas.

     Jis pateikė Danijos, Olandijos pavydžius, kur žmonės jau įžvelgia šią grėsmę, o klausimas "kam priklauso suverenitetas mano šalyje" keliamas visoje Europoje. Čia, anot R. Paulausko, susiduria dvi ideologijos.

     "Jeigu manote, kad Lietuva yra teritorija, kurią šiandien administruoja vieni ministrai, rytoj administruos kiti, jokio skirtumo, iš kur tie ministrai atėję, kokios jie tautybės, kokia kalba kalbės, kokio tikėjimo bus.

      Jeigu mes sau atsakome, kad Lietuva, Šveicarija yra kartų kartos, gyvenusios ir kurios dar gyvens tose teritorijose, tada pasidaro svarbu, kas realiai tą žemę valdo, dirba. Čia pasaulėžiūros klausimas. Dvidešimt metų polemizuodamas su liberalais supratau, kad mes vienas kitam nieko neįrodysime, čia klausimas, nukreiptas į visuomenę", - svarstė žalgirietis.

ELTA

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/323226

Žygeivis
2009-12-08 18:21:23


  1. Mes gyvename realiame pasaulyje, kuriame gyvybiniai tautų išlikimo ir savo gyvenamos gyvybinės erdvės išsaugojimo interesai visiškai niekuo nesiskiria nuo tų pačių interesų 1939 m., ar 1918 m., ar dar seniau.

   2. Lietuvos Valstybę sukūrė Lietuvių Tauta - tam, kad išsaugotų bei apgintų nuo kitų tautų ir valstybių savo esminius gyvybinius interesus.

   Jei jums nepatinka šis teiginys, pasiskaitykite Lietuvos Konstituciją :).

   3. Esminė ir pagrindinė Nepriklausomos Lietuvos Valstybės paskirtis yra garantuoti Lietuvių kalbos ir Lietuvių Tautos išlikimą bei klestėjimą Lietuvių Tautos istorinėse-etninėse žemėse.

   4. Viskas, kas kenkia šiems tikslams, yra nusikaltimas prieš Lietuvių kalbą ir Lietuvių Tautą - tai yra Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės išdavystė, jei tai siūlo arba daro lietuvis arba Lietuvos Valstybės gyventojas. Jei tai siūlo arba daro kiti asmenys - jie yra atviri Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešai, siekiantys sunaikinti Lietuvių kalbą, Lietuvių Tautą ir lietuvišką Lietuvos Valstybę.

   5. Jei šių principų atsisakoma, vadinasi nebelieka ir jokios prasmės toliau egzistuoti Nepriklausomai Lietuvos Valstybei - asmeninę ekonominę gerovę įmanoma pasiekti bet kur, bet kokioje valstybėje, ir tam Nepriklausoma Lietuvos Valstybė visiškai nebūtina.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 24 Sau 2011 19:59 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 27 Vas 2010 20:50
Pranešimai: 43
     Ar Lietuvos valdžia pratęs 3 metams draudimą žemę supirkti užsieniečiams ar ne? Kokios pasekmės mūsų laukia?

     Vieni sako, kad reikia pratęsti, nes dabar Lietuva iš ES galės išsiderėti didesnes dotacijas, tai galės didinti darbų apimtis, savi (lietuviai) supirkti žemę... Savas, saviems manau mažiau kenkia, pinigai lieka savoje šalyje ir eksportu dar gaunami papildomi...

     Ką užsienietis duos? Išspaus iš tos žemės viską ką gali: nualins, kiaulynus statys, modifikuotus augalus sodins ir pan. Lietuva tik gautų laikiną pinigų injekciją, o kas paskui?

      Liberalai rėkia, kad kuo greičiau parduot, tad kam jie atstovauja? Jų argumentas: kad per tuos 3 metus žemę supirks spekuliantai, o paskui parduos ją vis tiek užsieniečiams, tik brangiau...

      Bet ar tai svarus argumentas? O gal jie patys jau supirkę tą žemę ir jau laukia pirkėjų?

      Rusija šiemet iš Lietuvos superka bulves...

      Pasaulyje greit gyvens 8 milijardai gyventojų, o juk valgyt jiems reiks...

      Ar netaps žemė Lietuvos gelbėtoja? Juk kas yra Lietuvos turtas?? Iškasenų juk neturim, bet štai miško ir žemės dar turim... Ar ir tai išparceliuosim?

      Kokia jūsų nuomonė? Kur tiesa?


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Sau 2011 23:55 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 27 Vas 2010 20:50
Pranešimai: 43
    Lyg ir pratęsė...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Sau 2011 00:09 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Vyriausybė nusprendė prašyti EK pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje


http://verslas.delfi.lt/country/vyriaus ... d=41288389

Atnaujinta 15.36 val., Rasa Lukaitytė, http://www.DELFI.lt
2011 sausio mėn. 26 d. 14:14

     Po ilgų diskusijų trečiadienį Vyriausybė pasitarime balsuodama nusprendė kreiptis į Europos Komisiją (EK), kad ši dar trejiems metams paliktų draudimą Lietuvoje parduoti žemę užsieniečiams.

     Idėjos šalininkas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tvirtina, kad šis sprendimas leistų ūkininkams nusipirkti žemės.

     „Galutinį sprendimą priims EK, bet motyvai yra paprasti ir aiškūs: buvo krizės metas, kai ūkininkai sumažėjus pajamoms neturėjo, už ką pirkti žemę, o prieš krizę buvo labai spekuliatyviai užkeltos kainos, šiuo metu jos sugrįžta į normalias rinkos ribas. Dar vienas aspektas yra tai, kad mūsų ūkininkai, deja, neturi tiek pinigų kiek užsieniečiai, kurie nusipirktų žemę ir galėtų ją perparduoti mūsiškiams“, – po pasitarimo dėstė jis.

      Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ūkiai vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Lietuvoje vidutinis ūkis yra 15 ha, o ES – 18 ha.

      Taip pat esą tokie draudimai galioja kaimyninėse šalyse.

      Pasitarime sprendimas priimtas vieno balso persvara – šeši ministrai pritarė draudimo pratęsimui, penki buvo prieš arba susilaikė.

      Liberalioms partijoms Vyriausybėje atstovaujantys ministrai balsavo prieš draudimo pratęsima ir tvirtino, kad jis naudingas tik ūkininkams ir visiškai nepaisoma žemės savininkų interesų.

      „Išskyrus konservatorius, kiti koalicijos partneriai nepalaikė tokio siūlymo, nes, mūsų nuomone, laikotarpio pratęsimas yra žalingas ir Lietuvos ekonominiams interesams, ir neleidžia dideliai visuomenės daliai laisvai disponuoti savo nuosavybe parduodant ją jų norimomis ir tinkamomis sąlygomis. Tai nepadės pritraukti investicijų, manome, kad buvo pasirinktas nepasvertas sprendimas“, – po pasitarimo sakė Liberalų sąjūdžio deleguotas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

      Nepaisant nesutarimo šiuo klausimu, jis nemano, kad iškilo grėsmė koalicijai.

      Balsuodami susilaikė Tautos prisikėlimo partijos deleguoti aplinkos ir kultūros ministrai.

      „Esu už tai, kad būtų sudaromos kuo palankesnės sąlygos Lietuvos ūkininkams, bet ne tarpininkams, kurie dabar supirkinėja žemes. Aš nepritariu pasiūlytai formuluotei, bet aš esu už tai, kad padėtume Lietuvos ūkininkams, juos skatintume ir sudarytume galimybes įsigyti žemes“, – po pasitarimo sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

      Pasitarime negalėjo dalyvauti Liberalų sąjūdžio lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Liberalų centro sąjungos deleguotas sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

      Šiuo metu galiojantis draudimas užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje turi baigtis 2011 m. gegužę.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://verslas.delfi.lt/country/article ... &com=1&s=1
http://verslas.delfi.lt/country/article ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 01 26 23:12


     Prognozė:

     Po trijų metų "Žydrojo blogio" imperija jau bus padvėsusi... :)

     Lygiai taip pat, kaip 1991 m. nudvėsė "Raudonojo blogio" imperija.

123,
2011 01 26 23:10


Indėnų vado Sietlo kalba, pasakyta 1854 metais JAV prezidentui

      “Didysis Vadas iš Vašingtono pranešė, kad pageidauja pirkti mūsų žemę.

       Didysis Vadas mums taip pat siunčia draugystės ir geros valios žinią. Jis labai geras, bet mes žinom, kad mūsų draugystė – pernelyg mažas mokestis už jo palankumą.

       Vienok mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą. Kadangi suprantame, kad, jeigu neparduosime žemės, blyškiaveidis ateis su šautuvais ir atims ją jėga.

       Kaip jūs nupirksite dangų ir žemės šilumą? Šito mes nesuprantame, jeigu mes nevaldome oro tyrumo ir vandens pliuškenimo, tai kaip jūs galite juos iš mūsų nupirkti?

       Mano tautai kiekviena žemes pėda yra Šventa. Kiekvienas žvilgantis pušies kankorėžis, kiekvienas smėlio krantas, kiekvienas rūko debesėlis miške, kiekviena pievelė, kiekviena zyzianti muselė, medžių kamienais tekančios sultys, – viskas šventa mūsų tautos atmintyje ir jausmuose.

       Pasitraukę į kelionę tarp žvaigždžių, mirusieji blyškiaveidžiai užmiršta savo gimtąją šalį. Mūsų mirusieji niekada neužmiršta tos nuostabios žemės, kadangi ji – raudonodžių Motina. Mes – tos žemės dalis ir ji – dalis mūsų pačių. Kvepiančios gėlės – mūsų seserys. Elnias, žirgas, didysis erelis – mūsų broliai. Kalnų viršūnės, sultingos pievos, šiltas mustango kūnas ir žmogus, – visi jie viena šeima.

       Kai Didysis Vadas iš Vašingtono sako, kad nori pirkti iš mūsų žemę, jis iš mūsų per daug reikalauja. Didysis Vadas praneša, kad jis mums paliks vietos patogiai gyventi. Jis taps mūsų tėvu, o mes tapsime jo vaikais.

       Bet viskas ne taip paprasta, kadangi mums ši žemė – Šventa. Šis žvilgantis vanduo, tekantis upeliuose ir upėse, – ne paprastas vanduo, o mūsų protėvių kraujas, jeigu mes parduosime jums žemę, jūs privalote atminti, kad ji šventa, jūs turite mokyti savo vaikus, kad ji šventa. Vandens čiurlenimas – tai mano tėvo tėvo balsas. Upės – mūsų seserys, jos malšina mūsų troškulį. Upės plukdo mūsų kanojas ir maitina mūsų vaikus.
 
      Jeigu mes parduosime jums žemę, jūs turite atminti ir mokyti savo vaikus, kad upės – mūsų seserys ir jūsų seserys; ir ateityje su upėmis privalote elgtis gražiai ir gerai, kaip elgiatės su savo seserimi. Raudonodis visada pasitraukia prieš pirmyn einantį blyškiaveidį, kaip kalnų rūkas pasitraukia prieš tekančią saulę.

       Bet mūsų tėvų palaikai šventi. Jų kapai – šventos vietos, ir todėl šios kalvos, medžiai ir žemės sklypai mums tapo šventi.

       Mes žinom, kad blyškiaveidis nesupranta mūsų minčių. Jam vienas žemes sklypas nieko nesiskiria nuo kito, kadangi jis – svetimas, kuris ateina naktį ir ima iš žemės viską, ko panori. Jam žemė ne brolis, o priešas, ir jis eina pirmyn, ją užkariaudamas. Jis palieka tėvų kapus, ir dėl to nesijaudina. Jis pagrobia žemę iš savo vaikų, ir jaučiasi ramus. Jis užmiršta tėvų kapus ir savo vaikų teises. Jis į Motiną-žemę ir į brolį-dangų žiūri kaip į daiktus, kuriuos galima pirkti, vogti, parduoti kaip avį ar spalvotus karolius. Jo godumas suryja žemę ir po savęs jis palieka dykumą.

       Aš nesuprantu… Mūsų mintys kitokios negu jūsų. Jūsų miestų vaizdas – skausmas raudonodžio žvilgsniui. Gal būt todėl, kad raudonodžiai – laukiniai, ir jie daug ko nesupranta.

       Blyškiaveidžio miestuose nėra tylos. Juose nėra tokios vietos, kur būtų galima pasiklausyti kaip pavasarį skleidžiasi pumpurai, kaip plevena vabzdžių sparneliai. Galbūt aš paprasčiausias laukinis ir daug ko nesuprantu. Man atrodo, kad triukšmas įžeidžia klausą. Argi čia gyvenimas, jeigu žmogus negali išgirsti vienišos klaidžiojančios ugnelės šauksmo arba naktinio varlių ginčo tvenkinyje?

       Aš — raudonodis, aš daug ko nesuprantu. Indėnai kur kas mieliau klauso švelnaus vėjo šiurenimo virš tvenkinio, uodžia popietinio vėjo ir lietaus kvapą, prisigėrusį pušų sakų aromato. Raudonodžiui oras – brangenybė, nes tuo pačiu kvėpuoja visa, kas gyva: ir žvėris, ir medis, ir žmogus.

       Blyškiaveidis nepastebi oro, kuriuo kvėpuoja. Jis nejaučia dvoko, kuris sklinda nuo mirštančiojo jau daug dienų. Bet jeigu mes parduosime jums savo žemę, jūs privalote atminti, kad mums oras – brangenybė, kad oras savo dvasia dalijasi su visais, kas gyvas. Vėjas, kuris įkvėpė gyvybę mūsų protėviams, dabar priima jų paskutinį įkvėpimą. Ir šitas vėjas turi pripildyti gyvybės dvasia mūsų vaikus.

      Jeigu mes parduosime jums savo žemę, jūs turite laikytis atokiai nuo jos ir elgtis su ja kaip su šventa, kad liktų tokių vietų, kur galėtų ateiti netgi blyškiaveidis, norintis pajausti saldų gėlių kvapo prisotintą, iš pievų sklindantį vėjo skonį.

      Mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą pirkti mūsų žemę. Jeigu mes nuspręsime jį priimti, aš pasakysiu vieną sąlygą: blyškiaveidis su tos žemės gyvūnais privalo elgtis kaip su savo broliais. Aš laukinis – aš negaliu kitaip mąstyti.

       Prerijose mačiau tūkstančius negyvų bizonų – juos nužudė blyškiaveidis, šaudęs iš pravažiuojančio traukinio. Aš – laukinis, ir aš negaliu suprasti, kad dūmus leidžiantis geležinis žirgas gali būti svarbesnis už bizoną; mes jį užmušame tik atsidūrę ant mirties slenksčio.

       Kas bus su žmogumi, jeigu neliks žvėrių? Jeigu bus išžudyti žvėrys, žmonės išmirs nuo visiškos vienatvės. Kas beatsitiktų gyvūnams, tas pats atsitiks ir žmogui. Viskas tarpusavyje susiję. Jūs privalote savo vaikus mokyti, kad žemė po jų kojomis – tai mūsų protėvių palaikai. Tada jie gerbs tą žemę ir pasakos savo vaikams, kad joje slypi mūsų giminės gyvybė.

        Mokykite savo vaikus to, ko mokėme savo vaikus mes, o mes jiems aiškinome, kad žemė – mūsų Motina. Kad ir kas atsitiktų žemei, tas pats atsitiks ir jos vaikams. Kai žmogus spjauna ant žemės, jis spjauna pats ant savęs.

        Štai ką mes žinome: ne žemė priklauso žmogui, o žmogus priklauso žemei. Štai ką mes žinome: viskas pasaulyje su viskuo susiję, kaip kraujas, kuris suvienija visą giminę.Viskas tarpusavyje susiję. Kas atsitinka žemei, tas atsitinka ir jos vaikams.

        Ne žmogus mezga gyvybės tinklą – jis tik viena gija jame.

        Ir vis dėlto mes apsvarstysime jūsų pasiūlymą išeiti į tą rezervaciją, kurią jūs paruošėte mano tautai. Mes gyvensime nuošaliai nuo jūsų, mes gyvensime ramiai. Ne taip jau ir svarbu, kur mes praleisime paskutines savo gyvenimo dienas. Mūsų vaikai jau mate savo tėvus, pažemintus po pralaimėjimo.

        Mūsų kariai jau patyrė gėdos jausmą. Po pralaimėjimo jų gyvenimas visiškai pasikeitė, ir jie naikina savo kūnus saldžiu maistu ir stipriais gėrimais. Ne taip svarbu, kur mes praleisime savo likusias dienas, jų liko ne tiek daug.

        Tik keliolika valandų, tik keliolika žiemų, ir neliks nė vieno didžiųjų genčių sūnų, kurie kažkada taip mylėjo šitą žemę ir kurie dabar mažomis grupelėmis bastosi miškuose. Niekas negalės apverkti tos tautos, kuri kažkada buvo tokia galinga ir vilčių pilna, kaip ir jūsų.

        Kam man apverkti savo tautos mirtį? Gentis – tai tik žmonės, ir nieko daugiau. Žmonės ateina ir išeina, kaip jūros bangos. Netgi blyškiaveidis, kurio Dievas eina greta ir kalbasi su juo kaip draugas, negali išvengti visuotinio likimo. Galų gale galbūt mes tapsime broliais – pažiūrėsim. Bet mes žinome TAI, ką blyškiaveidis dar tik sužinos kada nors ateityje: mūsų ir jūsų vienas Dievas.

        Dabar jūs įsivaizduojate, kad valdote savo Dievą lygiai taip, kaip norite paimti mūsų žemę, bet yra ne taip. Jis – Dievas visų žmonių, ir vienodai užjaučia liek raudonodžius, tiek blyškiaveidžius. Jam šita žemė – brangenybė, ir blogai elgtis su žeme reiškia pakelti ranką prieš jos Kūrėją.

        Blyškiaveidžiai taip pat išeis, nors galbūt vėliau už kitas gentis. Toliau purvinkite savo guolį, ir vieną naktį jūs uždusite savo nuosavose išmatose. Bet savo žūtyje jūs degsite ryškiai, apimti galingos Dievo liepsnos. Dievo, kuris atvedė jus į šitas žemes ir dėl kažkokios tai ypatingos priežasties suteikė jums galią valdyti ir šitą žemę, ir raudonodžius.

        Toks likimas mums – mįslė, kadangi mes nesuprantame, kodėl reikia užmušti bizonus, kodėl prijaukinti laukinius arklius, kodėl trikdyti paslaptingas miško svajones sunkiu žmonių minios kvapu, kodėl kalvas apraizgyti kalbančiais laidais.

        Kur želdiniai? Jų nėra. Kur erelis? Jo nėra. Tai gyvenimo pabaiga ir išmirimo pradžia.

        Mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą pirkti mūsų žemę. Jeigu mes sutiksime, tai būsime saugūs pažadėtoje jūsų rezervacijoje. Ten mes galėsime pragyventi nedaug likusių dienų taip, kaip norėsime.

        Kai iš šios žemės išnyks paskutinis raudonodis, o prisiminimas apie jį bus tik debesėlio šešėlis, sklandantis virš prerijų, šiuose krantuose ir miškuose kaip ir anksčiau išliks mano tautos dvasia, nes ji myli šitą žemę kaip naujagimis myli motinos širdies plakimą.

        Jeigu mes parduosime jums šitą žemę, mylėkite ją taip, kaip mes ją mylėjome. Rūpinkitės ja taip, kaip mes ja rūpinomės. Savo atmintyje išsaugokite  šios žemės vaizdą, koks jis buvo, kai jūs ją atėmėte. Ir visomis savo jėgomis, visomis savo mintimis, visa savo širdimi išsaugokite ją savo  vaikams – ir mylėkite ją taip… kaip Dievas myli mus visus.

        Mes žinom viena: mūsų ir jūsų vienas Dievas. Jam šita žemė – brangenybė. Netgi blyškiaveidžiui neįmanoma išvengti visuotinio likimo. Galų gale mes dar galime tapti broliais. Pažiūrėsim…”.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 27 Sau 2011 19:07 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
    Tai bus pardavinėjama žemė "šiauriniam Izraeliui" ar "naująjai Lenkijai" įkurti?

     Laukiniai tiurkų klajokliai žydai iki 1949 m. niekad neturėjo savo valstybės ir Palestinoje negyveno.

O analogija su JAV, Rusijos ir kt. suinteresuotų pusių įkurtu "Izraeliu" tinkama. Po to, kai į Palestiną susigrūdo apie 50 tūkst. klajoklių tiurkų ir slavų (save vadinančių "žydais"), Palestinos padalijimas į gabalus pasidarė, šalia sionistų pasakų rinkinių, netgi labai argumentuotas tarptautinei visuomenei argumentas 1949 m., kad "dalis Palestinos žemių priklauso palestiniečiams, o va dalis - nusipirkta atvykusių žydų" (tuo metu dar iki 100 tūkst.) pasirodė tinkamu Izraelio sukūrimui.

     Taigi nenustebkim, kad po poros metų ES Briuselyje bus svarstomas "Lietuvos atstovų" kovotojų tipo Tomaševskio ar Donskio iškeltas klausimas su preambule: "istoriškai susiformavo, kad Vilniaus kraštas niekad neturėjo pastovios valstybinės priklausomybės (ir tikrai, įvairiais laikotarpiais  priklausė bent 5 valstybėms - Švedijai, Rusijai, Vokietijai, Prancūzijai, Lenkijai, Lietuvai). Taip pat istoriškai Vilniaus krašto žemių savininkai ir gyventojai yra ne tik lietuviai, bet ir žydai bei lenkai. Taigi būtų tikslinga, atsižvelgiant į realią situaciją, apsvarstyti nuolat čia vietinių nuo seno gyvenančių žemės savininkų keliamą Vilniaus krašto suskirstymo ir priklausomybės problemą."


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Sau 2011 20:25 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Svarbus argumentas. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 26 Gru 2012 18:01 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Rolando Paulausko žodis I (Apie Lietuvos žemės pardavimo aferą)

http://www.youtube.com/watch?v=cwf_sv03 ... ture=share

Liberalai ar Tautininkai? Kuriuo keliu eisime?

Diskusijos 1 dalis:
Kam parduosime Lietuvos žemę? (1 dalis)


http://www.facebook.com/l/KAQExCOce/www ... re=related

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 27 Gru 2012 16:39 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Vengrija uždraudė užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties sklypų


http://www.alfa.lt/straipsnis/15072267

2012-12-23 23:10 BNS

Vengrija priėmė konstitucijos pataisą, draudžiančią užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties sklypų, ir nors vyriausybė šį sprendimą vadino istoriniu, jis gali padidinti nesutarimus su Europos Sąjunga (ES).

Užsieniečiams jau anksčiau buvo uždrausta įsigyti žemės ūkio naudmenų pagal laikiną išlygą, kuri buvo numatyta Vengrijos stojimo į ES sutartyje 2003 metais.

Išlyga, kuria siekta išvengti staigaus žemės brangimo ir užtikrinti, kad kainos pamažu pasivytų esamas kitose ES šalyse, įskaitant kaimyninę Austriją, turėjo nustoti galiojusi 2011 metais, tačiau buvo pratęsta iki 2014-ųjų balandžio pabaigos.

Vengrijos įstatymų leidėjai gruodžio 17 dieną didele persvara nubalsavo už konstitucijos pataisą, uždrausiančią užsieniečiams pirkti žemės ūkio sklypus.

„Konstitucija sergės Vengrijos žemę kaip nacionalinę vertybę, mūsų bendrą paveldą ir gyvenimo pagrindą, taip pat saugos ją nuo vidaus ir užsienio spekuliantų“, - sakoma šeštadienį išplatintame Kaimo plėtros ministerijos pranešime.

Šis balsavimas buvo „istorinis sprendimas“ ir „naujos eros žemės ūkyje“, pradžia, pridūrė ministerija.

Pasak vyriausybės, žemės ūkio plotai turi būti apsaugoti nuo spekuliantų ir bankininkų, siekiančių didelio pelno ūkininkų sąskaita.

BNS

Komentarai alfa.lt
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true

Komentarai 15min.lt
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/ze ... 1&sort=asc

Romas
2012.12.24 20:46


Lietuvos Konstitucijoje, kurią Tauta priėmė Referendumu, viskas buvo teisingai.

1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “47 straipsnis Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Savivaldybėms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo įsigijimo nuosavybėn tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato konstitucinis įstatymas. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje."

Dabartinėje Konstitucijoje padaryti pakeitimai, leidžiantys prekiauti Tėvyne, Tautos Referendumu priimti nebuvo.

Gal grąžinam LR Konstitucijos 47 straipsnį į jo pirminį pavidalą, už kurį ir balsavo Tauta?

Konstitucijos pakeitimus jie padarė be mūsų valios.

Komentarai Delfi.lt
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ve ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 18 Spa 2013 19:47 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
G.Songaila. Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje (audio)


http://alkas.lt/2013/10/18/g-songaila-m ... uje-audio/

Gintaras Songaila, http://www.ziniuradijas.lt
2013 10 18 00:09

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 10 17 d.

Šis komentaras skirtas žemės pardavimo užsieniečiams apribojimo temai.

Kaip žinia, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo įsipareigojusi suteikti teisę įsigyti žemę, net tik Lietuvos, bet ir kitų Europos sąjungos šalių piliečiams. Lietuva priėmė Konstitucijos pataisą, numatant, kad ji įsigalios vėliau, mat buvo suderėta dėl pereinamojo septynerių metų laikotarpio.

Praėjusio Seimo kadencijoje pavyko pasiekti, kad šios Konstitucinės pataisos įsigaliojimas būtų atidėtas dar trims metams, taigi, iki 2014 metų gegužės. Tam neprieštaravo ir Europos komisija.

Per šį dešimtmetį daug kas pasikeitė.

Kaip antai, Europos Sąjunga neįvykdė ir nesirengia vykdyti įsipareigojimo suvienodinti žemės ūkio išmokų. Tad Lietuvoje jos liko dviem trečdaliais mažesnės.

Pasikeitė daug teisinių ir ekonominių sąlygų.

Paaiškėjo, kad daug kur Europos sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, yra esminių žemės pardavimo apribojimų. O ir naujose šalyse narėse, pavyzdžiui Vengrijoje, tokie konstituciniai apribojimai, parduoti žemę užsieniečiams buvo net sugriežtinti, ir dėl to Vengrijos iš Europos sąjungos neišmetė.

O štai Lietuvos Seime mėginimai įvesti bent apribojimus užstrigo. Todėl nenuostabu, kad neseniai įregistruota piliečių iniciatyvinė grupė, kuri jau antrą mėnesį renka parašus Tautos referendumui – dėl sugrąžinimo buvusios formuluotės Konstitucijoje, nenumatančios žemės pardavimo užsieniečiams. Labai stebina tik ta viešoji tyla, kuri lydi šią esminę iniciatyvą.

Bet yra ir tam tikrų aštrumų. Kaip antai, profesoriaus Vytauto Landsbergio iniciatyva pasirodė Lietuvos Sąjūdžio vardu išplatintas pareiškimas, smerkiantis šią piliečių iniciatyvą, ir net su kaltinimais, kad tai yra vos ne Lietuvos priešų darbas. Pasirodo, kad šiam pareiškimui pritarė tik dešimt Sąjūdžio tarybos narių iš dvidešimt penkių. Vardan teisybės perskaitysiu mane pasiekusią kitų Sąjūdžio tarybos narių atskirąją nuomonę, o išvadas darykitės patys.

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių atskiroji nuomonė


Lietuvos žemė – Tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įkūnijama prigimtinė žmogaus ir Tautos teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.

Žemė yra mūsų Motina maitintoja, dainomis apdainuota, daugelio kartų puoselėta, ji negali būti paversta į paprastą prekę. Visais laikais Lietuvos valstybė rūpinosi žemės išsaugojimu Lietuvai ir Lietuvos piliečiams.

Ne veltui daugiau kaip prieš 400 metų priimtame Trečiajame Lietuvos Statute (1589 m), skirtingai negu Liublino unijos dokumente, buvo įrašyta nuostata, kad jokie svetimšaliai, netgi Abiejų Tautų Respublikos piliečiai iš Lenkijos, negalės Lietuvoje įsigyti nei žemės, nei dvarų.

Dėl žemės kilo 1863 metų sukilimas, kovojo 1918–1920 metų savanoriai, 1941 m. sukilėliai, 1944 – 1953 m. Lietuvos partizanai.

Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje – jei nebus imtasi ryžtingų žingsnių, jau po pusmečio tūkstančiai hektarų dirbamos, derlingos žemės pereis užsienio piliečių nuosavybėn. Tai gali stipriai paveikti rinką, pakelti žemės kainas visoje šalyje, apsunkinti galimybes mūsų ūkininkams ją įsigyti už prieinamą kainą.

Po 50 metų kolchozinių „vertybių“ brukimo, per trumpą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos kaimas nespėjo atsigauti, didelis nedarbas, daug socialiai remtinų šeimų, kitur kas antra sodyba tuščia dėl milžiniškų emigracijos mastų.

Neretas atvejis, kai spekuliantai, įvairūs supirkinėtojai pusvelčiui įsigyja žemę, kurią vėliau pelningai parduoda. Bežemių vaikų ir vaikaičių lauks emigracija arba baudžiauninkų dalia.

Pradžioje turi sustiprėti Lietuvos smulkūs ir vidutiniai ūkininkai bei ekonomika, suvienodintos Europos Sąjungos išmokos žemės ūkiui ir numatyti konkretūs saugikliai ateityje parduodant žemę užsieniečiams.

Tie, kas teigia, jog Lietuva turi vykdyti savo įsipareigojimus Europos Sąjungai, turėtų prisiminti, kad sąlygos keičiasi, o ir pati Europos Sąjunga dar neįvykdė savo įsipareigojimų.

Žemės pardavimo užsieniečiams ribojanti aplinkybė yra mažesnės Lietuvos piliečių konkurencinės galimybės dėl žymiai mažesnių nei ES vidurkis atlyginimų ir mažesnių žemės kainų Lietuvoje.

Siūlome kurti atskiras lietuvių susigrąžinimo į Tėvynę programas, skiriant jiems lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės. Manome, kad užsienio šalių piliečiai bei juridiniai asmenys galėtų ribotam laikui nuomoti žemę.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai, pasirašę šį pareiškimą, nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams ir palaiko Tautos referendumo idėją bei ragina tautiečius aktyviai įsijungti, kad ši iniciatyva taptų Tautos ginklu apginant savo žemę ir teisę į tiesioginę demokratiją.

**

Alkas.lt patikslina, jog atskirąją nuomonę išreiškiantį pareiškimą pasirašė šie Sąjūdžio Tarybos nariai:

Dr. Steponas Ašmontas, Nijolė Balčiūnienė, Tomas Baranauskas, doc. Romas Batūra, Jurgita Brasiūnaitė, dr. Kazimieras Garšva, akad. prof. Eugenijus Jovaiša, Rytas Kupčinskas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Stefanija Veversevičienė, Vladas Vilimas.

Komentarai
http://alkas.lt/2013/10/18/g-songaila-m ... mments#com

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 18 Spa 2013 20:06 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Akivaizdu, jog metamos milžiniškos lėšos, siekiant paversti Lietuvą žeme be lietuvių, o pačius lietuvius išsklaidyti po visą pasaulį ir nutautinti.

Tik įdomu, kas užims mūsų žemes?

Slavai, azijatai, negrai?

O gal ir vėl bus bandoma kurti "Šiaurės Jeruzalę" nuo Balstogės iki Daugpilio (kaip jau buvo planuojama 20 amžiaus pirmoje pusėje) - kada dabartinę žydiškąją Jeruzalę ir visą Izraelį sunaikins kylanti musulmonų banga?

Taip pat galima neabejoti, kad žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje supirkinės ir gana turtingi "rytiečiai", turintys kokios nors ES šalies pilietybę ar leidimus gyventi (juk tokių "rytiečių" - savo istorinėmis - etninėmis - pasaulėžiūrinėmis "šaknimis" - net ir gretimoje Latvijoje jau yra šimtai tūkstančių).

Tačiau lygiai taip pat egzistuoja ir visiškai realus pavojus, jog Lietuvoje įsigalės lenkai-"kresininkai" - ypač Pietryčių Lietuvoje.

Ne paslaptis, kad Lenkijoje ir pasaulinėje "polonijoje" egzistuoja nemažai "kresus susigrąžinti" siekiančių aktyvių ir pakankamai turtingų organizacijų, kurioms nebus didelė problema skirti kelias dešimtis (o jei reikės, tai ir šimtus) milijonų eurų Lietuvos žemių supirkimui bei gerai apmokamų "savanorių-kolonistų" išsiuntimui į Lietuvą.

Įdomu tai, kad Lenkų Lietuvoje sąjunga jau seniai aktyviai bendradarbiauja būtent su "rytiečių" organizacijomis (ypač rusų).

Taigi, visai nenustebsiu, jei Pietryčių Lietuvoje ekonomiškai bei politiškai įsigalėję "kresininkai" pradės derinti savo politinius veiksmus su "rytiečiais", kurie irgi įsigis žemes Lietuvoje - ir susitars dėl "mažojo Molotovo-Ribentropo (tiksliau gal reiktų sakyti Beko)" sandėrio, pasidalindami Lietuvą (o kaip geopolitinę pasekmę ir Latviją) įtakos sferomis.

Ir tada labai greitai turėsime akivaizdžią politinę ir netgi geopolitinę problemą - dabar jau turima problema dėl "lenkiškų savivaldybių" išaugs dešimteriopai.

Apskritai, visada verta pasidomėti kitų tautų bei valstybių analogiškų įvykių istorija - pvz., šiuo konkrečiu atveju vertėtų mūsų politikams pasiskaityti kaip buvo sukurtas (atkurtas) Izraelis.

Primenu tiems, kas nežino nuo ko tai prasidėjo - nuo arabų valdomų žemių bei ūkių Palestinoje masinio supirkimo...

Kuo tai baigėsi savo žemes žydams pardavusiems arabams- palestiniečiams, manau, priminti neverta... :)

Žvelgiant į galimą (ir beje, ne tokią jau tolimą) ateitį galima net neabejoti, jog Pietų ir Pietryčių Lietuvą po įvairių "perturbacijų" Lenkija galų gale prisijungs, o Šiaurės Lietuva ir Latvija atiteks Rusijai - arba tiesiogiai prisijungs, arba sukurs kokią nors marionetinę "NovoLivonijos" valstybėlę.

O Vakarai (tai yra iš esmės Vokietija, Prancūzija ir Italija) tam tyliai pritars, nes jie ir dabar gerus ekonominius santykius su Lenkija ir Rusijos imperija vertina daug kartų labiau nei kokios nors mažutės ir varganos Lietuvos ar Latvijos interesus.

Vakarų pozicija Kosovo, Abchazijos ir Šiaurės Osetijos etninių-politinių konfliktų atveju jau akivaizdžiai parodė, kad visada nugali "politinis pragmatizmas".

****************************************************************

Šaltinis - http://alkas.lt/2013/10/18/g-songaila-m ... s#comments

S:
2013 10 20 01:04


Galiu papildyt Žygeivį dėl referendumo reikšmės Pietryčių Lietuvai.

Jei pradės žemę pardavinėt užsieniečiams ir nebus jokio skirtumo, kas gali pirkt, tai tada mes greitai neteksim lenkų Lietuvos piliečių. Jie paprasčiausiai atsisakys Lietuvos pilietybės ir paims Lenkijos, nes žemę ir visa kita jie galės turėt būdami nesvarbu kieno piliečiai.

Juk lygiai tokios pat teisės, tai kodėl jiems neįteisinus savo priklausomybės Lenkijai?

O tada Lenkijai beliks apginti savo piliečius jų pačių nuosavose žemėse Lietuvoje, čia galimas toks ateities pavojus Vilnijoje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 21 Spa 2013 11:41 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Žygeivis rašė:
Akivaizdu, jog metamos milžiniškos lėšos, siekiant paversti Lietuvą žeme be lietuvių, o pačius lietuvius išsklaidyti po visą pasaulį ir nutautinti.

Tik įdomu, kas užims mūsų žemes?


Reikalas aiškus:

1. neleisti Lietuvos išlietuvinti, dėl ko visus, kurie yra kitos kilmės, būtina lietuvinti, tame tarpe neleidžiant gaminti antilietuvių mokyklose, panaikinant mokymą nevalstybinėmis kalbomis;

2. jokiu būdu neleisti pardavinėti Lietuvoje žemių užsieniečiams, kurie gali mums padaryti tose žemėse kosovus, izraelius ar tiesiog tas žemes prijungti prie Lenkijos.

Tam, aišku, reikia, tautininkams su sąjungininkais patekti į seimą (prieš tai pasiekti, kad būtų referendumus galima lengviau surengti ir laimėti referendumą dėl žemės nepardavimo), bet tai pavyks tik tada, kada visi nors kiek tautininkų draugais apsimetantys, dirbtų tautininkams, o ne prieš juos.
Tai dera pastebėti ir prieš tokius antitautiškus veiksmus dera kovoti - savaime tikrai nieko nepasieksime.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Spa 2013 19:41 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
T.Baranauskas. Sąjūdis kryžkelėje: pareiškimas prieš Lietuvos išpardavimą


http://alkas.lt/2013/10/28/t-baranauska ... pardavima/

Tomas Baranauskas, http://www.alkas.lt
2013 10 28 15:12

Lietuvos Sąjūdžio Taryboje, kuriai aš priklausau, net du posėdžiai buvo skirti referendumo dėl Lietuvos žemės nepardavimo užsieniečiams klausimui (rugsėjo 3 ir spalio 4 d.).

Proga buvo liūdna: prof. Vytauto Landsbergio iniciatyva buvo siūlomas pareiškimo, pasisakančio prieš referendumą, projektas. Šis projektas pirmąjame posėdyje susilaukė daug kritikos ir prieštaravimų, todėl apsisprendimas dėl jo buvo atidėtas vėlesniam laikui.

Spalio 4 d. kiek pataisytas V. Landsbergio projektas buvo priimtas nedidele balsų persvara (11 prieš 7, vėliau vienas iš tų 11 savo balsą atšaukė). Kadangi posėdyje dalyvavo ne visi Tarybos nariai, 10 ar 11 balsavusiųjų „už“ nesudarė Tarybos narių daugumos.

Sąjūdžio Tarybos nariai, nepritarę tokiam pareiškimo tekstui, pasirašė po priešingu pareiškimu, kuriame palaikoma Tautos referendumo idėja ir kviečiama aktyviai įsijungti į parašų rinkimą. Šį pareiškimą irgi pasirašė 11 Tarybos narių (dar du susvyravo – iš pradžių pritarė tokiam pareiškimui, bet paskui nepanoro pasirašyti).

Apskritai, net referendumui nepritarę Tarybos nariai sutinka, kad artėjantis terminas (2014 m. gegužės 1 d.), kuomet Lietuvos žemę bus leidžiama pardavinėti užsieniečiams, Lietuvai gali tapti tikros katastrofos pradžia.

Žemės pardavimui visiškai nepasiruošta – nenumatyti jokie apribojimai (kaip tai daroma kitose šalyse), taisyklės, saugikliai, galintys padėti bent iš dalies apsaugoti Lietuvos žemę, jeigu ji būtų pardavinėjama užsieniečiams.

Nėra apskaitos, kiek žemės jau atsidūrė užsieniečių rankose, valstybė yra faktiškai nusišalinusi nuo žemės valdymo ir tvarkymo.


Maždaug pusės Tarybos narių apsisprendimą nepritarti referendumo idėjai ar svyravimą šiuo klausimu lėmė ne mūsų laukiančių pavojų nesupratimas, o tas nelemtas klausimas, ką apie mus pagalvos Europoje?

Deja, mūsų mentalitetas vis dar toks – besirūpindami įvaizdžiu, kas ką apie mus pagalvos, užmirštame savo gyvybinius interesus ir galime paaukoti net pačios Lietuvos ateitį…

Tikiu, kad iš šio nelemto sapno kada nors pabusime, bet ar nebus vėlu?

Ar neatsibusime būdami tokioje padėtyje, kaip Palestinos arabai ar Amerikos indėnai?

Galima be galo raminti save, kad žemės pardavimas užsieniečiams jokios grėsmės valstybei nekelia, nes esą užsieniečiai žemės neišsineš ir jos valstybinės priklausomybės nepakeis.

Bet tai tėra saviapgaulė – istorija žino ne vieną pavyzdį, kai privačios žemėvaldos pasikeitimas lemdavo ir valstybinių sienų pokyčius.

Tokių pavyzdžių netrūksta ir Lietuvos istorijoje. XV-XVI a. dėl privačių asmenų užvaldytų žemių Lietuvos naudai pasikeitė Lietuvos ir Livonijos (dabartinė Latvijos) siena, o XVII-XVIII a. Prūsijos naudai buvome praradę Tauragę…


Jei ne kukli Prūsijos „dovanėlė“ Lietuvai antrojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo proga 1793 m., tai tokia padėtis galėjo išlikti mažų mažiausiai iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jau XX amžiuje… Šitie Lietuvos sienų istorijos epizodai vis dar menkai žinomi, bet jie buvo.

Viskas priklauso nuo žemės pirkimo mastų, o jie po 2014 m. gali būti milžiniški – žemės trūkumas Vakarų Europoje didžiulis, žemės kainų skirtumas, Lietuvos bei mūsų vakarinių kaimynų perkamosios galios skirtumai – milžiniški, ir, žinoma, ne Lietuvos naudai…

Parduoti Lietuvą galime lengvai, o atpirkti jos jau nebegalėsime… Ką tada pasakysime sau ir kitiems, kaip pasiteisinsime prieš savo sąžinę – bijojome, kad kažkas Briuselyje pirštu nepagrūmotų, kumščiu į stalą netrinktelėtų?

Taigi, gerbiamieji dabar gyvenančios ir dabar už Lietuvos žemę atsakingos kartos atstovai, kada nors gyvenime jūsų gali paklausti: „Ką jūs veikėte, kai buvo renkami parašai referendumui prieš Lietuvos išpardavimą?“

Gal tai bus bežemiais likę jūsų vaikai ir anūkai, „dėkingi“ jums už jūsų abejingumą, nesusivokimą ar kinkadrebystę… Gerai, jei galėsite pasakyti „surinkau tiek ir tiek parašų“ arba „be abejo, pasirašiau po šia iniciatyva“. O kas, jeigu šitaip atsakyti negalėsite? Kad galėtumėte, yra dar mėnuo laiko. Jei dar nepasirašėte, nedelskite. Nuorodas, kur ir kaip galima pasirašyti, rasite ČIA
http://www.referendumailietuvos.info/in ... a%C5%A1yti

O žemiau pateikiu tikrąją Sąjūdžio dvasią atitinkantį Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių pareiškimą, kurį privalėjau pasirašyti, nes, to nepadaręs, nustočiau save gerbti.

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių atskiroji nuomonė


Lietuvos žemė – Tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įkūnijama prigimtinė žmogaus ir Tautos teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Žemė yra mūsų Motina maitintoja, dainomis apdainuota, daugelio kartų puoselėta, ji negali būti paversta į paprastą prekę. Visais laikais Lietuvos valstybė rūpinosi žemės išsaugojimu Lietuvai ir Lietuvos piliečiams. Ne veltui prieš daugiau kaip 400 metų priimtame Trečiajame Lietuvos statute (1589 m.), skirtingai negu Liublino unijos dokumente, buvo įrašyta nuostata, kad jokie svetimšaliai, netgi Abiejų Tautų Respublikos piliečiai iš Lenkijos, negalės Lietuvoje įsigyti nei žemės, nei dvarų. Dėl žemės kilo 1863 metų sukilimas, kovojo 1918–1920 metų savanoriai, 1941 m. sukilėliai, 1944–1953 m. Lietuvos partizanai.

Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje – jei nebus imtasi ryžtingų žingsnių, jau po pusmečio tūkstančiai hektarų dirbamos, derlingos žemės pereis užsienio piliečių nuosavybėn. Tai gali stipriai paveikti rinką, pakelti žemės kainas visoje šalyje, apsunkinti galimybes mūsų ūkininkams ją įsigyti už prieinamą kainą.

Po 50 metų kolchozinių „vertybių“ brukimo, per trumpą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos kaimas nespėjo atsigauti, didelis nedarbas, daug socialiai remtinų šeimų, kitur kas antra sodyba tuščia dėl milžiniškų emigracijos mastų. Neretas atvejis, kai spekuliantai, įvairūs supirkinėtojai pusvelčiui įsigyja žemę, kurią vėliau pelningai parduoda. Bežemių vaikų ir vaikaičių lauks emigracija arba baudžiauninkų dalia. Pradžioje turi sustiprėti Lietuvos smulkūs ir vidutiniai ūkininkai bei ekonomika, suvienodintos Europos Sąjungos išmokos žemės ūkiui ir numatyti konkretūs saugikliai ateityje parduodant žemę užsieniečiams.

Tie, kas teigia, jog Lietuva turi vykdyti savo įsipareigojimus Europos Sąjungai, turėtų prisiminti, kad sąlygos keičiasi, o ir pati Europos Sąjunga dar neįvykdė savo įsipareigojimų. Žemės pardavimą užsieniečiams ribojanti aplinkybė yra mažesnės Lietuvos piliečių konkurencinės galimybės dėl žymiai mažesnių nei ES vidurkis atlyginimų ir mažesnių žemės kainų Lietuvoje. Siūlome kurti atskiras lietuvių susigrąžinimo į Tėvynę programas, skiriant jiems lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės. Manome, kad užsienio šalių piliečiai bei juridiniai asmenys galėtų ribotam laikui nuomoti žemę.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai, pasirašę šį pareiškimą, nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams ir palaiko Tautos referendumo idėją bei ragina tautiečius aktyviai įsijungti, kad ši iniciatyva taptų Tautos ginklu apginant savo žemę ir teisę į tiesioginę demokratiją.

Alfonsas Svarinskas
Stefanija Veversevičienė
Tomas Baranauskas
Jurgita Brasiūnaitė
Rytas Kupčinskas
Nijolė Balčiūnienė
Vladas Vilimas
Bronius Bučelis
Kazimieras Garšva
Kostas Mickevičius
Eugenijus Jovaiša


_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Spa 2013 20:04 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Sąjūdis


Paveikslėlis

Paveikslėlis

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių atskiroji nuomonė

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Spa 2013 20:11 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Komentarai
http://alkas.lt/2013/10/28/t-baranauska ... s#comments

Valdemaras Šimėnas:
2013 10 28 15:26


Tomai, labai džiaugiuosi už tave ir Eugenijų, kurie pasirašė šią nuomonę. Aš su jumis.

wikswa:
2013 10 28 15:30


Tai kad tas Landzbergis kaip ir kiti EParlamentarai – tik pertransliuoja Briuselio norus. “homikų paradai vistiek bus”, “žemę vistiek reikės parduoti”.

Pats Briuselis pažeidė VISUS valstybių stojimo į ES įstatymus ir elgiasi taip, lyg visos valstybės jau būtų atsisakę savo suvereniteto ir valstybingumo. O šitie vis dar pliurpia apie įsipareigojimus.

Kuo jūs skiriatės nuo sovietų, jei darot kliūtis referendumui, “demokratai” suš…?

Tauta sumažėjo geru milijonu, o jie vis dar gieda apie 300.000 parašų.

Biurokratų skaičių daugina, algas keliasi ir burnas nori vis labiau užčiaupti.

Neišdegs, nušluosim ir jus į istorijos šiukšlyną.

mintis:
2013 10 28 16:55


Buvo gražu matyti Batūros pavardę atskiros nuomonės gerbiamų sąjūdiečių sąraše, bet dabar jos nėra?

Kodėl?

Maniau, kad Batūra niekad nebūtų už žemės - Lietuvos teritorijos pardavimą užsieniečiams?

Nejau klydau?

Tomas Baranauskas:
2013 10 28 17:02


R. Batūra balsavo prieš referendumui prieštaraujantį pareiškimą, o dėl šio pareiškimo pasirašymo buvo vienas iš tų 2, kurie susvyravo…

mintis:
2013 10 28 17:28


Ačiū, Tomai.Reiškia galimai įsirašė į norinčių įtikti ir patikti sąrašą. Nemaloni žinia, saugojau šviesią mintį apie šį žmogų. Ką darysi.

Bet kodėl mūsų tėvai, seneliai kuo garbingesnio amžiaus tuo tapdavo tvirtesni savo vidine esybę.

Kas čia pasidarė, kad nemaža dalis lygtai galimai buvę stiprūs, bent jau atrodė, sąjūdžio pakilimo laiku, kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės, bet dabar kuo garbingesnio amžiaus tuo mažiau pasilieka garbės, savivertės ir orumo?

Kažkodėl išmėto gyvenimo pakelėje kaip atliekamą? Kas čia per keistenybės vyksta?

Žygeivis:
2013 10 28 18:58


Įdomu būtų sužinoti visas pavardes – kas dar atsisakė, kas apskritai nedalyvavo (ir kodėl), kas pasirašė Landsbergio pareiškimą…

P.S. Tauta turi žinoti savo “didvyrius”…. Nes kitaip ateityje ir vėl tie patys “svyruonėliai” bei atviri “jievrofilai” pateks į tautinių jėgų sudaromus rinkimų sąrašus ar ir į atsakingas pareigas.

Žygeivis:
2013 10 28 19:02


P.S.2. Manau, kad šie asmenys jau niekada negali būti netgi siūlomi į atsakingesnes pareigas.

Jie galės būti tik eiliniais nariais be teisės būti išrinktais arba paskirtais į atsakingesnes pareigas.


Nes tik taip įmanoma apsaugoti bet kokį tautinį judėjimą nuo išdavysčių ateityje – ypač “masinių”, kaip jau buvo (ir ne kartą) Sąjūdyje.

Žygeivis:
2013 10 28 19:38


Visų šių įvykių vienu iš svarbiausių teigiamų dalykų yra tai, jog politinė takoskyra tarp tikrųjų tautininkų ir jais apsimetinėjusių bei atvirų “jiervrofilų” darosi vis aiškesnė.

Akivaizdu ir tai, kad tiesiog gyvybiškai būtina sukurti naują Tautos Sąjūdį – Lietuvybės Gynėjų, kadangi senasis istorinis LPS, sėkmingai iškovojęs Lietuvai Nepriklausomybę nuo Sovietų imperijos, jau visiškai akivaizdžiai pasidalino į dvi labai aiškias ir griežtai priešingas savo strateginiais tikslais dalis – tautininkus ir “jievrofilus”.

“Jievrofilai” irgi jau labai aiškiai atskleidė savo tikruosius tikslus, kodėl jie tada parėmė Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSSR imperijos – jie kažkada kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę tik tam, kad ją po to kuo brangiau parduotų Jievrosojuzui – žinoma, patys tame “procese” didžiai praturtėdami “bekilnojant” svetimą žemę, miškus ir vandenis, “prichvatizuodami” gamyklas, įmones ir institutus (o tiksliau – tik jų pastatus ir po jais esančią brangią žemę) už beverčius “investicinius čekius”.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 31 Spa 2013 20:57 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
V.Astas. Ar lietuviai pakartos Amerikos indėnų tragediją?


http://alkas.lt/2013/10/29/v-astas-ar-l ... tragedija/

Vydas Astas, http://www.alkas.lt
2013 10 29 13:00

Parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams?

Dėl to, rodos, nekyla didelių diskusijų nei Seime, nei žiniasklaidoje. Stodami į Europos Sąjungą pasirašėme, kad parduosime, paskui porą kartų nukėlėme pardavimo pradžią, ir štai 2014 m. pavasarį šis terminas baigiasi (lenkai kažkaip išsireikalavo iki 2018 m.).

Toliau derėtis dėl naujo atidėjimo arba apskritai dėl šio įpareigojimo panaikinimo politikai nebenori, nė viena Seimo partija to nesvarsto. Atsieit, klausimas išspręstas.

Yra seimūnams svarbesnių reikalų: pavyzdžiui, vėl leisti ar neleisti kokį nors Seimo narį patraukti teisminėn atsakomybėn.

O ką tauta, ką ji apie tai mano, ar jai irgi nesvarbu? Niekas to neklausia.

Nenori girdėti nė tų, kurie garsiai apie tai šaukia. Kurtumas… Tiksliau, informacinė blokada. Nežinia, kas ją paskelbia, kas duoda nurodymus, – viskas slapta, bet kad ji veikia, akivaizdu. Apie žemės pardavimą užsieniečiams – tyla, tokia maloni valdžios ausiai…

O juk prieš dvi dešimtis metų referendumu priimtoje konstitucijoje preambulėje išdidžiai pareiškėm pasauliui: „lietuvių tauta, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje… skelbia šią Konstituciją“.… Ir, užtvirtindami, kas pasakyta, konstitucijos 47 straipsnyje įrašėm: Lietuvos žemė, vidaus vandenys, miškai gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams.

Konstituciją skelbė tauta, todėl tik tauta ir gali keisti esminius konstitucijos teiginius. Tačiau 2003 metais Seimas tai padarė pats.

Tad kaip gi bus dabar su tėvų ir protėvių žeme? Arba, kas dar svarbiau, kaip bus su tauta, kai ji nebeturės savo žemės?

Klausimas ne toks jau kasdieniškas.

Kas apskritai yra tauta, vertėtų prisiminti šia proga.

Paprasčiausiame apibrėžime ji apibūdinama kaip „istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą žemę, kalbą, istoriją…“.

Žemė, kaip matome yra pirmoje vietoje. Iš tikrųjų, kaip be savo žemės? Mūsų tremtiniai, pabėgėliai tą patyrė, jų išgyvenimai, raudoti ir neišraudoti, – neišsemiama skausmo jūra. Tik viltis sugrįžti į tėvynę palaikė šitų bedalių, „bežemių“ dvasią.

O kur dingo prūsai, kai po karų, marų ir bado, juos ištiko kolonizacija? Turėjom gan keistą darinį – Prūsiją be prūsų.

Ir apskritai, ar daug pasaulyje tautų be žemės?

Išvaryti iš Palestinos žydai, ilgus šimtmečius klajoję po pasaulį, nepaliovė svajoti apie Pažadėtąją žemę, kol galų gale gavo teisę į ją sugrįžti. Lieja dabar kraują dėl savojo Izraelio, o galėtų parduoti ir neblogai pelnyti.

Žinome, kas ištiko Amerikos indėnus, pardavusius savo žemę už stiklinius karoliukus ir „ugninį vandenį“.

Neturi ir nežino savo žemės čigonai, bet vargu ar galima būtų jiems to pavydėti.

Tauta ir žemė – tai gyvybinis ryšys, kruvinas, prakeiktas, bet ir išganingas, saugantis, maitinantis. Be žemės, be tėvynės žmogus kaip be motinos, vargšas klajūnas, paukštis be lizdo, svetimas tarp svetimų, pasmerktas džiūti, nykti, pasmerkta jo kalba, papročiai ir tikėjimas, pasmerktos protėvių knygos ir dainos, vėjas kaip smiltis išnešios senolių išmintį, o broliai ir seserys nepažins vienas kito.

Tėvyne, „ne veltui bočiai tave taip gynė“! – anot poeto.

Ir kas tik nesikėsino ją išplėšti? Rusai, vokiečiai, lenkai, totoriai… Amžinos kovos. Kraujo nemunai nutekėjo…

Grieždami dantimis iš nuoskaudos, lietuviai pasirašė Liublino uniją. Tačiau ir po jos, iki pat abiejų tautų Respublikos padalinimo galiojo Lietuvos Statutas, draudęs Lietuvoje svetimšaliams įsigyti dvarus. Tai apsaugojo nuo abiejų tautų maišymosi ir Lietuvos kolonizacijos beveik du šimtus penkiasdešimt metų.

1918 m. atkurtos nepriklausomos Lietuvos konstitucijos „tėvai“ taip pat akcentavo žemės priklausymą tautai ir jos piliečiams. Net sovietinėje konstitucijoje žemė priklauso liaudžiai.

Konstitucija stabilioj valstybėj galioja šimtmečius ir šimtmečiams nustato, kaip gyventi ir būti, visų pirma garantuodama būties saugumą? Kodėl dabar laisva valia, be okupanto prievartos atiduodama tai, ką kaip dovaną ir priesaką paliko pranokėjai, savo kraują už ją lieję, tai, kas tautai brangiausia, be ko ji nė nebūtų tauta? Ir kokią teisę turi tai daryti keliasdešimt deputatų?

Sakoma, kad to nori Europos sąjunga. Bet jeigu mes nenorim, tai kaip tada. Ar dėlto mus pašalins iš Sąjungos? Ar Sąjungai tai pagrindinis klausimas? Gal ne. Gal įmanoma derėtis?

Vengrija pakeitė savo konstituciją – žemės užsieniečiams nepardavinės. Lenkija, kaip žinom, išsiderėjo aštuoniolikos metų pereinamąjį laikotarpį, nors lenkų dešimt kartų daugiau negu lietuvių ir savo šaly jie sudaro apie 98 procentus visų gyventojų, taigi ne taip lengva būtų juos praskiesti, tačiau net jie įžvelgia galimos kolonizacijos pavojus.

Mažytės Lietuvos, kurioje lietuviai sudaro tik 80 procentų visų gyventojų, parlamentarai puola į Europos glėbį (galima jį vadinti ir spąstais) stačia galva. Palaukit, o gal Sąjungai irgi mūsų reikia? Gal ir ji gali atsižvelgti į mūsų poreikius, į tokį paprastą reikalavimą turėti tautai išlikimo garantijas, dar daugiau „teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje“. Jeigu demokratiniai Vakarai taip rūpinasi žmogaus teisėmis, tai gal neturėtų nubraukti ir šios, pamatinės teisės, kurios sąlyga – žemė yra tautos ir jos piliečių.

Ne vien Lietuva, Vengrija ir Lenkija galėtų reikalauti šios teisės užtikrinimo, bet ir dauguma naujai įstojusių į Sąjungą valstybių, kurios visos yra nedidelės ir kurioms, skirtingai nuo didžiųjų Europos valstybių, pavojinga pardavinėti savo žemę užsieniečiams.

Jeigu visos mažosios pateiktų pagrįstus argumentus ir tartų ryžtingą „ne“ savo žemės išpardavimui svetimšaliams, tai galima būtų tikėtis, kad jų balsas būtų išgirstas. Ypač jeigu jos veiktų kartu. Juk Sąjunga nesusilpnės ir nepraras savo privalumų, jei kai kurios šalys turės skirtingas konstitucijas ir skirtingus įstatymus. Kas bendra, tai bendra, bet ne viskas. Kitaip – niveliacija, valstybių savarankiškumo ir nepriklausomybės praradimas, kitaip – jau panašu į tai, kur buvome, į Sovietų Sąjungą, tautų kalėjimą.

Europos Sąjungos raidą įtakoja dvi tendencijos.

Viena iš jų Europą kuria kaip savarankiškų, nepriklausomai besitvarkančių tautinių valstybių bendruomenę, kurioje kartu sprendžiamos bendros visam žemynui problemos.

Kita verčia Europą viena valstybe su viena vyriausybe, vienu parlamentu. Tautinės valstybės pamažu išnyksta, tautos susimaišo tarpusavyje, visur galioja ta pati teisė, tie patys įstatymai, svarbiausia laisvė – kapitalo laisvė. Buvusios valstybės administruoja joms priklausantį regioną, kaip tarkim koks Kupiškio rajonas administruoja savo teritoriją. Vėl panašu į kai ką mums jau pažįstamą, ar ne?

Ir tai dar ne viskas – tolesnėje šios tendencijos perspektyvoje Europos Sąjunga jungiasi su panašiomis sąjungomis kituose žemynuose (jų užuomazgos jau yra ir vis tvirtėja), sudarydama pasaulinį konglomeratą – Naująją pasaulio santvarką su pasauline vyriausybe priešaky.

Šios krypties ideologams, vadinamiesiems globalistams, tautinės valstybės yra kaip krislas aky. Sienos, muitai, kalbų, kultūrų, religiniai barjerai juos erzina, politinis, ekonominis, karinis savarankiškumas, mėginimai konkuruoti su jų pasaulinėmis kompanijomis siutina.

Jiems būtų gražu iš savo dangoraižių matyti Žemę kaip Jungtines Pasaulio Valstijas, kaip vientisą erdvę prekėms, kapitalui, žmonėms judėti, ir visa tai valdytų, žinoma, jie patys, keli šimtai išrinktųjų, visus kitus iš esmės paversdami vergais, primesdami totalitarinį režimą, nuo kurio pabėgti jau nebūtų kur ir kuris jau nebeturėtų pasaulyje atsvaros.

Svajojančių ir trokštančių valdyti pasaulį buvo visais laikais, daugybė imperijų susikūrė ir sužlugo išsigimusios, supuvusios iš vidaus, tačiau, kaip matome, pati svajonė nemirė ir šiuolaikinės technologijos jos įgyvendinimą daro vis labiau įmanomą.

Dar pamatysim, kuri idėja nugalės – Jungtinių Tautų ar Jungtinių Valstijų. Žemės užsieniečiams pardavimas šioje tendencijų kovoje lenkia svarstyklių lėkštę Jungtinių Valstijų pusėn.

Ar Lietuva nekovos už save? Ar parduos savo žemę, kaip jau daug ką, kas priklausė visai tautai, pardavė? Deja, dėl to netapo turtingesnė, lengvai atėję pinigai lengvai ir išėjo, net skolų nepadengė.

Lietuvos politikai, pasisakę žemės pardavimo klausimu, lietė tik ekonominį aspektą. Juos galima suprasti – kaip ubago terbos taip ir valdžios maišo nepripilsi, valdžiai pinigų amžinai reikės. Ir valdininkams būtų proga pasišildyti rankeles parduodant valstybinę žemę.

Galima suprasti ir tuos, kurie tikisi iš žemės pardavimo neblogai pasipelnyti: pigiai supirkti, brangiai parduoti, jie šauks už.

75 tūkstančiai Lietuvos alkoholikų irgi pritars. Galbūt norės parduoti ir kai kurie dori ūkininkai, nuvaryti nuo koto mažų produkcijos supirkimo kainų…

Ką parduosim po to? Jūrą?.. Kam Lietuvai jūra, jei savo laivyną jau pardavėm. Tada gal orą, vandenis, tėvą ir motiną?..

Istorijoje jau buvo parduodančių Lietuvą – dalimis ir visą iškart. Sunkiai, bet Lietuva vis nusikratydavo vergijos.

Šis pardavimas klastingesnis – todėl, kad būtų nepastebimas, lėtas. Lietuvos plotas 65 tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Atėmus miestus, kelius, liks kokie 50–55 tūkstančiai kvadratinių kilometrų žemės ūkio paskirties žemės.

Vidutinė tokios žemės hektaro kaina šiuo metu nesiekia 8000 litų. Vadinasi, turėk, žmogau, 40 milijardų litų (15 milijardų dolerių) ir nupirksi visas Lietuvos žemes.

Tokių žmonių pasaulyje yra ne vienas ir ne du, o korporacijų – dar daugiau. Rumunijoje, pasak spaudos, korporacijos supirko jau milijoną hektarų. Kai turi krašto žemę savo rankose, gali žaisti didelius žaidimus, ir ne tik žemės ūkio, ekonominius, bet ir politinius.

Nesunku įsivaizduoti, kaip galima visus smulkius ūkininkus suriesti į ožio ragą, kokį didžiulį poveikį daryti pieno ar mėsos pramonei.

Galima visą krašto žemę skirti biokuro ar medienos tikslams, užsodinti žilvičiais, drebulėmis, alksniais ir pušimis, neauginti nei javų, nei galvijų ir sukelti maisto trūkumą arba, karo atveju, net badą.

Toks žingsnis atimtų darbą ir duonos kąsnį iš žemdirbių, – šie bus priversti palikti namus ir ieškotis gyvenimo miestuose ar kitose šalyse. Po to galima mišką iškirsti, vėl pradėti arti žemę ir į tuščią kraštą užvežti darbininkų iš kitur. Korporacijos pastatys valdžioje savo žmones ir kraipys Lietuvėlę, kaip norės.

Arba, sakysim, x šalis panorės perkelti milijoną savo piliečių kitur ir finansuos žemės tokiam tikslui pirkimą.

Lietuvėlės klimatas pakenčiamas, žemės derlingos, šis kraštas jiems visai tiktų, o 15 milijardo dolerių (tiek kainuoja dvi atominės elektrinės arba stambi informacinių technologijų kompanija) yra vienas juokas.

Galima spėti, kad patraukliausias būtų pajūris, Klaipėdos kraštas, palenkys, Rytų Lietuva.

Kai tik baltarusiai bus priimti į Europos Sąjungą, jie plūstelės per mūsų sieną, nes jų per paskutiniuosius dvidešimt metų padaugėjo dviem milijonais.

Grėsmių plika akimi matyti daug, ir mes negalim net įspėti, kokių jų atsiras ateity.

Yra guodžiančiųjų, kad niekas mūsų žemės tuoj nepuls pirkti.

Chm, chm, kai mūsų žemės hektaras du–tris kartus pigesnis nei Vakarų Europoje, kai Rumunijos pavyzdys rodo, kad pirkimai gali vykti žaibiškai.

Jau dabar Lietuvos žeme aktyviai domisi investiciniai fondai, jau dabar perkama per akcines bendroves, svajojant apie didžiulį pelną, pelną, pelną… Taip, naudodamiesi įstatymų spragomis, žemę užsieniečiai jau perka.

Bet užuot uždarius esamas landas, ketinama daryti priešingai – plačiai atkelti vartus.

Guodėjai kalba apie saugiklius, kurie ribos proceso spartą. Tačiau vienokie ar kitokie saugikliai bus jau nebe Konstitucijoje įtvirtinti, o vyriausybės dispozicijoje, ir juos kaitalioti nebus problemų.

Tuoj ar ne tuoj užsieniečiai puls pirkti mūsų žemę, ne taip svarbu.

Svarbu, kad tam sukuriamos teisinės sąlygos, kurias atšaukti bus sunku.


Galbūt procesas, pavadinkime jį taip, kaip dera – kolonizacija arba Lietuvos pardavimu, tęsis dešimtmečius ir šimtmečius, tik dėlto ant širdies ne ramiau. Jei ne sau kasam duobę, tai vaikams.

Žemė visų pirma priklauso tautai ir tik paskui asmeniui, kuriam ją valdyti asmeninės nuosavybės teise suteikė tauta. Tai reikėtų įsidėmėti visiems. Dėl teisės parduoti žemę užsieniečiams, turėtų nuspręsti pati tauta, o ne saujelė politikų. Tada nors kiekvienas žinos, už ką atidavė balsą ir kokią dalią pasirinko sau ir ainiams.

Auksu visos durys atidaromos, sakė romėnai arba – papildant – jei nepalenkia kardas, palenkia auksas.

Lietuva, tiek šimtmečių narsiai kovojusi už kiekvieną savo žemės pėdą, dabar gundoma pinigų maišu, globalistams pliaukšint dėl panikos Europos Sąjungos botagu.

Atsilaikysim ar ne? Jei ne, tai sudie, Lietuva, moriturus te salutat – tave sveikina einąs mirti!

Komentarai
http://alkas.lt/2013/10/29/v-astas-ar-l ... s#comments

Žygeivis:
2013 11 03 01:46


19 amžiaus gale Lietuvybės padėtis buvo siaubinga. Tačiau 1905 m. įvyko Didysis Lietuvių Seimas Vilniuje, o 1918 m. vasario 16 paskelbta apie Lietuvos Valstybės atkūrimą.

1940 m. atrodė, kad jau viskas – visus dorus Lietuvius sušaudys bolševikai arba išveš į Sibirą. Tačiau 1941 m. birželio 23 d. prasidėjo Didysis Lietuvių Tautos Sukilimas – ir Lietuva ne tik buvo išvaduota iš bolševikų okupacijos, bet ir daugybė okupantų pagalbininkų gavo galą.

1944 m. bolševikai ir vėl užgrobė Lietuvą. Vos ne visa Lietuvių inteligentija pabėgo į Vakarus, tačiau likę Lietuvoje dori Lietuviai paėmė į rankas ginklus ir daugybę metų naikino bolševikus ir jų agentus. Paskutinis nepasidavęs Lietuvių partizanas Kostas LIUBERSKIS (Žvainys) žuvo tik 1969 m. mūšyje su KGB spec. grupe.

Tada irgi atrodė, kad Lietuvių Tautai jau galas – netgi Dainų dainelėse jau imta dainuoti rusiškai…

Tačiau atėjo 1987-1988 m. ir Lietuvių Tauta vėl pakilo į kovą. Ir jau po trijų metų Sovietų imperija sugriuvo kaip galutinai supuvusių rąstų troba.

Deja, šį kartą išdavikai ir kolaborantai nebuvo išnaikinti, kaip 1941 m. Didžiojo Lietuvių Tautos Sukilimo metu, ir todėl jie labai greitai atkuto bei vėl užgrobė valdžią Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

Ir būtent tai nulėmė, jog šie buvę bolševikai-kolaborantai, vikriai persidažę į liberalus, tą taip sunkiai iškovotą Nepriklausomybę pardavė prakeiktajam Žydrajam Jievrosojuzui – už butelį “Maksimos” alaus ir skalbimo miltelių pakelį.

O dabar atrodo, kad jau viskas – šimtai tūkstančių Lietuvių išnyko iš Lietuvos, o į jų vietą – kaip ir sovietinės okupacijos laikais – jau plūsta visokie azijatai ir “jievropydai”.

Televizijose vis dažniau jau girdime nebe lietuviškas dainas, o angliškas, Rytų Lietuvoje pakėlė galvas “nedamušti krajovcai”, o Gominterno agentai užplūdo visas valstybines ir visuomenines institucijas.

Tačiau tūkstantmetė Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos istorija rodo, kad kietasprandžius Lietuvius ne taip lengva įveikti, kaip tikisi įvairūs mūsų priešai…

Ir todėl aš tvirtai tikiu, kad vis sparčiau artėja ta Laisvės Diena, kada Lietuvių Tauta ir vėl pakils į žūtbūtinę kovą už Lietuvybę, o kolaborantai ir išdavikai gaus tai, ko jie nusipelnė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Lap 2013 19:54 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Lap 2013 20:05 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 18 Lap 2013 23:06 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Kritikas Pikčiurna
2013-11-7 9:48


Kaip jau ne kartą rašiau, derybų dėl stojimo į ES komisijos pirmininkas P.Auštrevičius (jo pavaduotoja buvo D.Grybauskaitė) derino savo veiksmus su valdančiąja Konservatorių partija ir įtraukė bei pasirašė į šią sutartį punktus, kurie TIESIOGIAI PRIEŠTARAVO tuo metu galiojusiai Konstitucijos redakcijai, todėl sulaužė priesaiką, pažeidė Konstituciją, ir tuo pagrindu jų ir po to kitų parašai yra laikytini negaliojančiais nuo pat pasirašymo momento.

Kadangi tokie punktų siurprizinis pobūdis nebuvo viešai atskleistas prieš Referendumą dėl stojimo į ES, minėtų punktų apimtimi šis Referendumas yra negaliojantis, o mūsų buvimas ES šia apimtimi yra neteisėtas ir mus neįpareigojantis, todėl stojimo sutartis turi būti pakoreguota, kad būtų sugrąžintas jos teisėtumas, o kaltieji asmenys bei partijos turi gauti griežčiausią teisinį įvertinimą.

Pats ryškiausias prieštaravimas dar tebegaliojančiai Konstitucijai yra Punktas dėl žemių pardavimo užsieniečiams ne Lietuvos piliečiams, kuris vienareikšmiškai kalba apie TERITORIJOS pardavimą ir pasikėsinimą į jos VIENTISUMĄ.

Kaip galima atskirti žemės sklypą nuo teritorijos?

Tai tik dvi skirtingos to paties dalyko - gyvybinės erdvės - pusės, du skirtingi pavadinimai. Tokie žaidimai žodžiais bei sąvokomis yra ciniška apgavystė, tautos klaidinimas.

Dar daugiau, šis punktas visai neseka iš ES Direktyvos dėl laisvo prekių ir kapitalo judėjimo, nes žemė yra NEKILNOJAMAS turtas. Kilnoti galima tik nuosavybę. Lietuvos žemių nuosavybės perkėlimas į svetimą valstybę yra KOLONIZACIJA.

Tik Konservatorių nusikaltėliai, žemgrobiai, žemę paskelbė “kilnojamu” turtu, kad savo nuosavybę iš užkampių perkeltų prie Vilniaus bei didžiųjų miestų, bei taip pasakiškai praturtėtų ir padėtų pamatus tuo pagrindu išparduoti net visą likusią Lietuvos teritoriją.

Lietuvos piliečiai atsidurs, jau iš esmės atsidūrė, tokioje pat padėtyje, kaip Vilniaus, Kauno ir kt. kraštų nuolatiniai gyventojai iš savo tėvų bei protėvių paveldėję bei tebegyvenantys ir iki šiol per 23-jus metus dar neatgavę nuosavybės teisių bei teisės tas žemes dirbti.

Taip kaip šie žmonės niekaip negali atgauti savo žemių iš jas užgrobusių valdžiažmogių, iš užsieniečių jų atgauti nebebus jokios vilties, net jei Tauta nutartų jas nacionalizuoti.

Štai ko labiausiai bijo šitie žemgrobiai - GALIMOS KONFISKACIJOS AR NACIONALIZAVIMO. Taip jie nori pasislėpti už užsieniečių interesų bei jų nugarų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 21 Lap 2013 14:15 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Reikia suprasti iš sadauskų - kvietkevičių pavardės, kad tai - galimai lenkomanų išpera. Pakanka paskaityti jo straipsnius, kur propaguojamos kosmopolitinės - prieš Lietuvą nukreiptos - idėjos, todėl su tokiais kova turi būti rimtesnė.

Be to, jei asmuo rengėsi gadinti balsavimo dokumentą, tai jau yra nusikaltimo požymis ir būtina jį buvo nedelsiant sulaikyti (ar bent jo veiksmus užfiksuoti - filmuojant ar įrašant pokalbį), po ko kartu su atitinkamu pareiškimu bei liudytojų parodymais pristatyti į policijos komisariatą (ar iškviesti policiją į įvykio vietą, neleidžiant pažeidėjui pasišalinti).
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 22 Lap 2013 20:39 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pareiškė:

"Vaikydamasi ES direktyvų vykdymo, Latvija gali neišlikti kaip nepriklausoma valstybė".


Tai pirmas ir kol kas vienintelis ES valstybės vadovas, po D.Camerono pasakytos kalbos, išdrįsęs įvardinti grėsmę, kylančią ir mums,dėl Briuselio vykdomos politikos.

Norėtųsi šiuos žodžius išgirsti iš mūsų prezidentės, seimo pirmininko, europarlamentarų, nors vieno dabartinio seimo nario lūpų.

Deja,reakcija nedviprasmiška. Visos jų kalbos tik apie būtinybę stiprinti Lietuvos integraciją į ES, visą valdžią perduodant Briuseliui. Maža to, tai daroma su perdėtu uolumu.

D.Camerono pareiškimas, dėl referendumo būtinybės sprendžiant Britanijos narystės klausimą 27 valstybių Bendrijoje turi realų pagrindą. ES, dabartiniu savo pavidalu, akivaizdžiai kišasi į joje esančių valstybių gyvenimą.

D.Cameronas pažymėjo, kad ES sudaro daug valstybių ir tautų, kurios pačios turėtų spręsti kaip joms gyventi. Užmirštama, kad pagrindinis Bendrijos tikslas,sukurti bendrą rinką.

Kokia realiai kuriama naujoji Europa ir koks joje Lietuvos likimas?

Tam, kad suprastume kur esame, kas mūsų laukia ateityje ir kaip išvengti to, kur jau buvome, reikia paprasčiausiai prisiminti Lietuvos istoriją.

Buvusi Sovietų sąjunga, ES, A.Hitleris - kas bendrą tarp jų ir Lietuvos, kaip valstybės ir mūsų tautos išlikimo pasaulio žemėlapyje?

Atsakymas aiškus ir paprastas. Mes nesame ir nebuvome pageidaujami šioje trijulėje kaip lygiaverčiai partneriai. Mes jiems,atleiskit už išsireiškimą, tik rakštis subin....

Mūsų nelaimei, esame tokioje geografinėje padėtyje, kur visada susikirsdavo rytų ir vakarų interesai.

Esame stipri tauta, tai patvirtina Lietuvos valstybės atkūrimas, nežiūrint visų pastangų mus sunaikinti.

Išlikome, nes kai to labiausiai reikėjo, buvome vieningi, mylėjome savo žemę, išsaugojom kalbą, tikėjimą, kultūrą.

50 metų komunistinė valdžia bandė šias vertybes sunaikinti įvairiausiais metodais. Pagrindinis jų tikslas buvo, primetant naują tikėjimą į šviesų rytojų, t.y. komunizmą, sukurti nauja žmogų, TARYBINĮ pilietį.

Tai buvo daroma įvairiais būdais, pradedant žiauriais trėmimais, lietuvių kalbos, kultūros ir t.t. naikinimu. Mus bandė paversti mankurtais.

Kuo, nuo viso to, skiriasi Briuselio vykdoma politika mūsų atžvilgiu?

Atsakymas būtų - niekuo.

Skiriasi tik metodai, kaip tai padaryti. Kuriamas toks pats, kaip ir prie sovietų žmogus, tik kitu pavadinimu.

Dabar iš mūsų bando padaryti PASAULIO piliečius, tuos pačius, taip vadinamus mankurtus.

Mes naiviai tikime, kad Briuselio pinigai, skiriami siekiant mūsų gerovės. Tai mitas.

Šiandien akivaizdžiai matome,kaip Lietuva, kuri turėjo savo pramonę, žvejybą, žemės ūkį, viso to netenka,ar jau neteko, dėka ES skiriamų pinigų.

Mes tampame vartotojiška visuomenė, o tai veda į niekur

Ką bendro turi noras, anglų kalbą padaryti valstybine ES kalba, homoseksualizmo propagavimas su bendra rinka?

Mes vis dar tikime,kad ES valdo Briuselio biurokratai?

Tai melas, valdo pinigai ir tie, kurie juos turi. Jiems reikia tik kuo didesnės rinkos ir pigios žaliavos. Gamyba jau seniai perkelta į Azijos valstybes, tai akivaizdžiai viską pasako.

Šiandien ir žvelgiant į rytdieną, tikroji rinka ir žaliavos yra tik vienoje valstybėje. Tai Rusija. Tam, kad ten patekti, už Briuselio biurokratų stovintis kapitalas jau žengė pirmuosius žingsnius. Pradžiai ruošiamasi atidaryti Rusijai ES sieną, po to integruoti į bendrą ekonominę zoną. Štai kur didžiulė rinka,žaliavų šaltinis, o Lietuva jiems geriau be lietuvių, tai tik galvos skausmą kelianti problema.

Ką bendro su tuo turi A.Hitleris?

Ogi tiesioginę, jis buvo pirmasis, kuris bandė sukurti vieningą Europą. Skirtumas tik toks, kad tai jis bandė įgyvendinti žiauriomis priemonėmis, į pirmą planą iškeldamas vokiečių tautą.

Ar galime išlikti savimi, kai tam skiriami didžiuliai pinigai?

Manau, taip. Tam reikia labai nedaug - apginkime savo kalbą, nacionalinę valiutą, sustabdykim žemės pardavimą užsieniečiams ir sėkmingai dalyvaukime kuriant bendrą rinką, stiprindami savo pramonę, skatindami smulkųjį verslą, žemės ūkį.

Vienintelė problema - tai yra mūsų valdžia, nematanti, kad įsileido Trojos arklį. Ruoškimės naujiems rinkimams, nes ši valdžia neįgali ir Lietuvos valstybės interesų negina.

R. R. Briedis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Lap 2013 03:06 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Ne visai taip:

1. kadangi ES yra su NATO mūsų nepriklausomybės tam tikras garantas ar užuovėja, tai tam tikras bendrumas tiek su ES, tiek su NATO mums yra ir bus reikalingas ir netgi kuo didesnis, tuo geriau, nes, jei ką, turėsim gynybą (ekonominę, karinę, politinę ir visokią kitokią);

2. kas kita, kad yra taisyklė nuo amžių - На бога надейся, но сам не оплошай!, kas reiškia, jog mes kaip valstybė ir jos bendruomenė - tauta turime vis labiau stiprėti ir jokiu būdu neištežti, nes nežinia kokie išmėginimai dar mūsų laukia (visos, sąjungos, deja, visais amžiais subyrėdavo).

Čia panašiai kaip kariuomenėje: tik ta kariuomenė bus stipri ir gyvybinga, kurios kareiviai (kitaip - atskiros šalys) bus galingi.

Taip, kad: ES ir NATO bus savo vietoje, jei šalys - nariai bus kuo stipresnės.

Pvz.: dabar kokie nors graikai (aiškiai parazitaujantys, nes jie, esantys prie kracho - gyvenantys iš ES pinigų, išsimoka pensijas bei atlyginimus keliskart didesnius nei Lietuva, kuri nežlunga) ir pan.. su savo fokusais aiškiai silpnina ES, kas, galų gale, atsiliepia ir mums.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 30 Lap 2013 22:53 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Šaltinis - https://www.facebook.com/events/3168116 ... mall_reply

Markevičius Gintaras

Jei ne užsienio investuotojai, ne viena bažnyčia Lietuvoje jau būtų virtusi griuvėsiais, ir, atleiskite, tik visiškas neišmanėlis nežino, už kokius pinigus atkurta daugelis architektūros paminklų, kurie sovietmečiu buvo apleisti, paversti fermomis ar sandėliais.

Kęstutis Čeponis

Gintarai,

manau, kad tu puikiai žinai, jog bažnyčių ir kitų paveldo vertybių atkūrimo darbai neturi nieko bendro su būsimuoju referendumu - žemė po pastatais ir aplinkiniai sklypai jau senų seniausiai leidžiami privatizuoti pastatų savininkams-užsieniečiams.

Referendume kalba yra apie žemės ūkio, miškų ūkio ir vandenų paskirties žemę - ir su paveldo vertybėms priskirtais statiniais tai neturi nieko bendro...

Beje, jei yra rimtų investuotojų-užsieniečių, tai jie gali žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti - ir ilgalaikiams terminams.

Žemės nuosavybės iš tikrųjų nori tik įvairūs spekuliantai, kurie tikisi ją vėliau žymiai brangiau parduoti, o taip pat Lietuvių Tautos priešai - Rytuose ir Vakaruose, kurie nori "išlietuvinti" Lietuvą, o jos teritoriją apgyvendinti kolonistais.

Markevičius Gintaras

O tu ar suvoki, kad šituo "referendumu" siekiama sukirsti kaktomis su ES?

Vienas senas ūkininkas, priklausantis išrinktųjų kastai, nors ir pritaria nepardavimui, bet pasakė aiškiai -" mums teks grąžinti išmokas, o tai neįmanoma, todėl reikės vykdyti įsipareigojimus". Va tada ir paaiškės, kas čia Lietuvą į kampą įspraudė.

Dėl architektūros paminklų - aš kalbėjau apie europinius pinigus, beje.

Kęstutis Čeponis

O kalbant apie "žydrojo blogio imperiją" - Jievrosojuzą, tai apskritai dėl jo "komisarų" pykčio gali drebėti tik visiški neišmanėliai.

P.S. Jei bent pypteltų ką nors, tai Lietuva gali drąsiai pareikalauti kompensuoti visus nuostolius, patirtus dėl Lietuvos "įstojimo" į ES - o jie yra tokie milžiniški, kad viso Jievrosojuzo biudžeto neužteks... :)

Beje, atsimenu, kaip labai panašiai virkavo Gorbačiovas, kada Lietuva tvirtai tarė savo žodį... :)

O Lietuva pateikė savo sąskaitą SSSR - ir Rusijos imperija, pasiskelbusi SSSR skolų paveldėtoja, iki šiol bijo net pradėti svarstyti šį klausimą...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 30 Lap 2013 23:30 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Su ES visai nesusipyktume: galime, pvz., pasinaudoti GB patirtim - jie žemę ne parduoda, o nuomoja 99 m.

T.y. tiesiog pridėtume visokių saugiklių, pvz.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 01 Gru 2013 00:01 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
Su ES visai nesusipyktume: galime, pvz., pasinaudoti GB patirtim - jie žemę ne parduoda, o nuomoja 99 m.

T.y. tiesiog pridėtume visokių saugiklių, pvz.
:smile38:


Kiek žinau, nuomoti gali ir dabar. :)

Tame ir esmė, jog primygtinai norima "prastumti" būtent pardavimą ir įteisinti užsieniečiams nuosavybę žemės ūkio, miškų ir vandenų paskirties žemei (nors to nėra daugelyje Jievrosojuzo "senųjų" valstybių).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 01 Gru 2013 00:12 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Svarbiausia būtų tai, kad liaudis atgautų galimybę valstybės reikalus įtakoti referendumais.

Pvz., kaip buvo dėl AE (dabar manau, kad jos mums ir nereikia - vien uždarymo išlaidos, pavojai radiaciniai, prasta patirtis su senos AE pagamintos elektros realizavimu už kapeikas baltarusiams, o jei bus šalia mūsų tų AE ir mes turėsime galimybes gauti konkurencingas kainas iš Šiaurės ar per Lenkiją, tai nusipirksim pigiau ir iš tų AE).

Dabar dėl žemės.

GB visą laik svyruoja ir dabar sako, kad jei ką - išstosim.

Taip, kad ir mes retkarčiais galime iškelti tam tikras sąlygas, pvz., tvirtindami, kad kol nebus lygios mūsų žemdirbiams išmokos (o tai ES neįvykdė, nors buvo sutarta, ar ne?), tai mes irgi palauksim su pardavimu, pvz.?

Arba galim įvesti reikalavimą žemę nusipirkusiam, pvz., pardavimo atveju pirmiausia žemę pasiūlyti Lietuvos valstybei, dėl ko niekas nebegalėtų tų žemių jungti tikslu vykdyti žemės atskyrimą nuo Lietuvos?
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 06 Gru 2013 16:17 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Šaltinis - https://www.facebook.com/marius.jonaiti ... tif_t=like

Ištraukos:

Robertas Balakauskas

Žygimantas Girdzijauskas, iš kokio tamstelę būsi pabėgęs beprotnamio ?

Žygimantas Girdzijauskas

Robertai, aš iš rusyno jau senokai pabėgau, o tu vis dar ten.

Kęstutis Čeponis

Žygimantai, tu taip greitai bėgai, jog nesustodamas perbėgai Lietuvą ir nuskuodei iš "rusyno" tiesiai į "jievrijyną".

Žygimantas Girdzijauskas

Kęstutis Čeponkus, ačiū kad pravėrei man akis. Tik dabar supratau, kaip blogai jievrijynas:

p.s. turbūt rusynas gereu

Kęstutis Čeponis

Žygimantui:

Akivaizdu, kad jūsų mąstymas yra standartinis "dvipolis": arba su Rytais ("ruskiais ir bolševikais"), arba su Vakarais ("žydeliais ir pederastais")... :)

Tik jokiu būdu ne "Lietuva - Lietuviams, Lietuviai - Lietuvai".

O kalbant trumpai, tai jums visko, kas jums svarbu, esmė ir pagrindinis siekis yra visai ne Lietuvybė ir jos išsaugojimas, o materialinė gerovė, pasiekta bet kokia kaina - nors ir tampant kokiu nors nutautėliu-mankurtu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 20 Gru 2013 20:47 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
A. Mockevičius. Ką bankas laimėtų uždraudus užsieniečiams įsigyti žemę, o ką laimėtų piliečiai?


http://alkas.lt/2013/12/20/a-mockeviciu ... pilieciai/

Arminas Mockevičius, http://www.alkas.lt
2013 12 20 10:58

Pirmiausia noriu atsakyti gerb. Nerijui Mačiuliui, kuris klaidina žmones, nes buvo surinkta per 300 tūkst. Lietuvos piliečių, o ne šiaip gyventojų parašų, bet šį kartą tai nėra esminis klausimas. Pasirašę žmonės išsakė nuomonę, kuri visų pirma yra nepalanki dideliems skandinavų kapitalo valdomiems bankams ir aš vėliau paaiškinsiu kodėl.

Iš tiesų pasirašė piliečiai už tai, kad būtų kuo mažiau iškreipimų rinkoje. Didelė dalis pasirašiusiųjų norėjo, kad visų pirma ES laikytųsi savo įsipareigojimų ir suvienodintų išmokas mūsų ir kitų ES valstybių narių žemdirbiams. Tada po kelių metų mūsų žemdirbiams turint vienodas sąlygas galbūt būtų galima pereiti prie tam tikro modelio, kuris įvairiose pasaulio šalyse yra įtvirtintas, pvz. įsteigti tarnybą, kuri pagal įstatymų reikalavimus (pvz. nustatytas n-metų gyvenimo Lietuvoje tarpas, n-ploto žemės ploto vienam fiziniam asmeniui nustatymas) išduotų leidimus užsienio valstybių piliečiams pirkti žemę Lietuvoje (kaip pvz. Vokietijoje, Prancūzijoje arba kitose valstybėse). Taigi šiuo atveju pasirašiusieji gana pragmatiškai gina Lietuvos valstybės ir piliečių interesus.

Kalbant apie užsieniečio dirbančio Lietuvoje žemę naudą, reikėtų prisiminti danų kiaulides, kurios paskaičiavo, kad joms geriau pažeisti įstatymus ir mokėti advokatams pinigus ir net vykstant teismų procesams tęsti savo veiklą.

Netgi Lietuvos Aukščiausiasis teismas nesustabdė jų veiklos, radęs tariamą teisinę spragą. Taigi karti patirtis rodo, kad užsienio valstybių subjektai ne visada laikosi įstatymų. O tiesa, būdamas visiškai korektiškas, gerbiamas Nerijus Mačiulis paminėtų, kad užsienio valstybių subjektams vykdantiems gamybinę veiklą Lietuvoje nereikia mokėti mokesčių nuo dividendų ir kad pelną jie išsiveža iš Lietuvos, taip gerindami gyvenimą ne Lietuvos gyventojams, o užsienio valstybių.

Be to, gal Nerijus Mačiulis galėtų paminėti ir tai, kad užsienio valstybių žemdirbiai pila 6 kartus daugiau chemikalų į žemę. Tačiau visa tai nutylima, nes manytina, kad parduodant žemę užsieniečiams gali pakilti jos vertė ir AB „Swedbank“ balanse (2012 m.) esanti žemės vertė – 12 817 000 Lt padidės kelis kartus, o tada gerb. Nerijus Mačiulis už savo pastangas gaus kažkokį tai procentą prie algos.

Atsakant į kainos argumentą, tai pabrėžiu, kad jeigu ES sukuria iškreiptą rinką, mes turime apsaugoti savo interesus, nes kitaip nukentėsime.

O dėl darbo vietų kūrimo, tai norėčiau sužinoti, kiek buvo sukurta darbo vietų iš užsienio investicijų ir kiek „optimizavus“ įmones buvo atleista, turėtų būti įdomūs skaičiai. Juk žinome, kaip elgiasi „Calsberg“ grupė su darbininkais, kuriems net streikuot neleidžia. Nerijus Mačiulis labai jau abstrakčiai kalba apie galimą naudą.

Kalbant apie dirvonuojančią žemę tai vėlgi gerbiamas ekonomistas nepateikia jokių skaičių, tik skambias frazes „Žinome“, „nuolat apleista“, „nekurianti vertės ir darbo vietų“. Taigi kalbėkime skaičių kalba, t.y. pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. duomenis tik 3,9 proc. iš žemės, kurią galima dirbti yra nenaudojama, žvelgiant į bankų balansus galime matyti, kad didelė dalis iš jos yra bankų valdoma ir taip sukeliama iliuzija, kad žmonės nedirba žemės.

Vėlgi, šis žmogus pradeda painioti tautybę, rasę su pilietybe, taigi visiškai nėra įsigilinęs į klausimo esmę, juk kiekvienas žmogus, kuris nori čia gyventi ir dirbti žemę gali ją nuomotis, o jeigu nori tvirtesnio santykio su mūsų valstybe jis gali įgyti mūsų pilietybę ir žemę įsigyti, tam nėra jokios kliūties tik yra tam tikri reikalavimai, kurios privalo įvykdyti bet kuris pilietis nepriklausomai nuo tautybės.

Ir pabaigai noriu atkreipti dėmesį, kad kalbame ne tik apie atskirų piliečių teisę parduoti savo asmeninę žemę, bet ir apie valstybinę žemę, kuri pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. duomenis sudaro 37,5 proc., o ji priklauso visiems Lietuvos piliečiams ir dėl šios žemės naudojimo turi būti priimtas bendras sprendimas.

Taip pat noriu pabrėžti, kad Juridiniai asmenys priešingai nei teigia daug žmonių nėra supirkę labai daug žemės, t.y. jų dalis sudaro tik 3,9 proc. bendro Lietuvos žemės ploto.

O ką mes Lietuvos piliečiai laimėtume?

Visų pirma aiškumą, kad mūsų žemė nebus parduota užsienio aferistams, kad visada turėsime atsarginį planą ir galėsime prasimaitinti iš savos žemės, kad pelnas liks Lietuvoje ir kad mūsų ūkininkai galės stiprėti ir kurti Lietuvoje.


Taigi gerb. Nerijau Mačiuli iš Jūsų kaip analitiko kitą kartą tikiuosi daugiau skaičių ir argumentų, nes kaip tokio banko atstovas turėjote atsakingiau išanalizuoti situaciją.

Komentarai
http://alkas.lt/2013/12/20/a-mockeviciu ... s#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 22 Gru 2013 20:30 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Komentarai- https://www.facebook.com/events/3168116 ... mall_reply

Saulius V-o

Kestai, jei mes pasisakom, kad reik zemes neparduot uzsienieciam, tai reiskia, kad mes norim isstot is Eurosajuzo, nes kai stojom i sojuza, ten juk yra punktas ir del zemes.

Kęstutis Čeponis

Aš asmeniškai, be jokių abejonių, laikau, jog "stojimas" į Jievrosojuzą yra pats didžiausias nusikaltimas Lietuvybei, Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybės Nepriklausomybei per pastaruosius 10 metų.

Tačiau klausimas dėl Lietuvos žemės (žemės ūkio paskirties, miškų ir vandenų) pardavimo užsieniečiams iš tikrųjų nieko realiai nereiškia, kalbant apie Lietuvos tolimesnį "šūdeliavimą" Jievrosojuze.

Pvz., Vengrijos parlamentas jau senokai uždraudė pardavinėti Vengrijos žemę užsieniečiams, tačiau Vengrijos kažkodėl vis dar "neišmetė" iš tos prakeiktos imperijos (o juk Vengrija priėmė ir dar krūvą kitų įstatymų, kurie klaikiai nepatiko Jievrosojuzą valdantiems raudonai-žydriesiems kosmopolitams). :)

Panašių pavyzdžių Jievrosojuze yra ir daugiau (pvz., Bulgarijoje).

Beje, kažkodėl mūsų "viską žinančioje žiniasklaidoje" niekada niekas nepateikia bendros suvestinės, kokia yra tvarka įvairiose Jievrosojuzo imperijai priklausančiose valstybėse su žemės ūkio, miškų ūkio ir vandenų paskirties žemės pardavimu. O vertėtų pateikti...

Ten daug įdomių dalykų... :)

Saulius V-o

Tai juk Butkevicius stenejo, kad su referendumu mes statom save i prasta padeti pries visa Jievrosojuza.

Kęstutis Čeponis

Koks skirtumas, ką jis stenėjo... :)

Žemės pardavimas užsieniečiams yra gyvybiškai būtinas Lietuvoje įsitvirtinusiems skandinavų bankams.

Nes būtent jie dabar valdo didžiąją dalį nedirbamų žemių, kurios jiems buvo įkeistos kaip užstatas už paimtas paskolas - ir dabar negali tų žemių niekam parduoti.

Beje, bankams kažkodėl nereikia mokėti mokesčius (tuo labiau padidintus) už tas dirvonuojančias žemes.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Gru 2013 02:17 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Rimantas Slibinskas. VRK cinizmas peržengė ribas. Įspūdžiai iš VRK būstinės

Rimantas Slibinskas, www.alkas.lt
2013 12 28 00:08

http://alkas.lt/2013/12/28/r-slibinskas ... -bustines/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Gru 2013 14:53 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Puikiai Slibinas surašė. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 10 Sau 2014 23:28 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Visuomenė dar turi jėgos pasipriešinti politikams


http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... olitikams/

2014 sausio mėn. 10 d. 15:17:36
Respublika.lt

Be abejo, istorijos vadovėliuose atsidurs reikšmingiausias pastarųjų mėnesių įvykis - iniciatyva surengti referendumą dėl draudimo Lietuvos žemę parduoti užsieniečiams. Referendumo organizatoriams pavyko įveikti įstatymuose užprogramuotą neįmanomą užduotį - surinkti daugiau nei 300 tūkst. parašų. Pavyks Vyriausiajai rinkimų komisijai išbrokuoti reikiamą kiekį parašų, kad nereikėtų rengti referendumo, ar ne? Netrukus (kitą savaitę) sužinosime. Bet jau dabar aišku, kad tautai ne tas pats, kas bus daroma su Lietuva.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas Julius PANKA, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas KARBAUSKIS, akademikas Romualdas GRIGAS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Pirmą kartą Lietuvos istorijoje surinkta 320 tūkst. parašų, kad Lietuvos žemė nebūtų parduodama užsieniečiams. Viršytas reikalavimas surinkti 300 tūkst. parašų, to niekada iki šiol nebuvę. Bet kodėl į tai taip nepalankiai žiūri mūsų valstybinė, sakykime, aukštuomenė, sisteminė žiniasklaida?

J.PANKA: Norėčiau atskirti du dalykus. Vienas dalykas - tautos požiūris. Tautos požiūris į žemę išliko labai svarbus. Žemė lietuviui net ir XXI amžiuje yra viena iš esminių vertybių. Tai rodo tas stebuklas, kad buvo surinkta daugiau kaip 320 tūkst. piliečių parašų. Iš pradžių niekas netikėjo. Visi laikė keistuoliais, idealistais. Tai parodo, kad tautai nėra nusispjauti į savo žemę, jai svarbu, kas valdys žemę.

Kitas dalykas - vadinamasis elitas ar, kai kas vadina, sistema. Iš tikrųjų daliai tos sistemos atstovų labai nepatogu, kad piliečiai reiškia savo nuomonę. Daug patogiau tautą valdyti vieną kartą per ketverius metus porą mėnesių įsiteikiant jai, prižadant aukso kalnus. O vėliau ketverius metus primirštant tuos pažadus.

Šis referendumas, žemė yra svarbus dalykas. Bet kartu šis referendumas suteikia tautai labai svarbų įrankį. Sumažina parašų skaičių iki 100 tūkst. Tai reiškia, kad bet kada tautai svarbiais klausimais bus realu surinkti parašus ir nebus tos sistemos vienvaldiškumo. Manau, tai yra labai svarbu, tai nė kiek ne mažiau svarbu kaip ir žemės klausimas. Ir būtent tas dalykas kelia galvos skausmą kai kuriems žmonėms. Nuo jų daug kas priklauso. Nuo jų priklauso dalis žiniasklaidos, nuo jų priklauso dalis valdančiųjų partijų. Dėl to mes matome baisų pasipriešinimą.

R.KARBAUSKIS: Pas mus niekas neatskiria žemės kaip turto nuo žemės kaip darbo priemonės. Problema ta, kad Europoje apie 85 proc. žemės priklauso tiems, kurie ją dirba. Lietuvoje 80 proc. žemės, kurią mes dirbame, priklauso savininkams, kurie jos nedirba. Ir čia didžiulė rizika lietuvių ūkininkui - stambiam, smulkiam, pačiam smulkiausiam, aišku, ypač smulkiesiems ūkininkams.

Ir labai keista, kai konservatoriai, socialdemokratai Seime blokuoja šiuos sprendimus, nes jie viešai prisiekinėja meilę smulkiesiems ūkininkams, o sprendimas leisti žemę laisvai, be apribojimų pirkti užsieniečiams reiškia pirmiausia tai, kad Lietuvoje greitu laiku išnyks smulkieji ir vidutiniai ūkininkai lietuviai. Ar tai gerai nacionalinei valstybei, ar tai gerai šeimoms? Tai skatina emigraciją. Tai tik mažina galimybes vietiniams žmonėms gyventi iš savo darbo.

Galiu pasakyti paprastai: jeigu kalbėsime apie žemės ūkį ir apie jo ateitį, lietuviško žemės ūkio ateitį, tai dabar karas, jeigu tai galima vadinti karu, buvo dėl lietuviško žemės ūkio išlikimo. Suprantu, mus gali pakeisti. Mus tikriausiai pakeis užsieniečiai, ateis galbūt kinai. Bet jeigu tokia perspektyva Lietuvai reikalinga, tai tokiu atveju tie socialdemokratai, konservatoriai ir kiti, kurie balsuoja už tokius pasiūlymus, turėtų suprasti, kad jie prisiima šią atsakomybę. Klausimas ne tas, ar žemė, kaip turtas, bus brangesnė ar pigesnė. Klausimas - būtent nacionalinio žemės ūkio, lietuvių galimybės dirbti ir gyventi savo žemėje.

G.JAKAVONIS: 1988 metais susikūrus Sąjūdžiui, atkūrę nepriklausomybę, rašydami Konstituciją, žemę laikėme tautos nuosavybe, valstybingumo pagrindu. Iš kur dabar atsiranda valdžios pasipriešinimas tautos idėjoms? Ar čia jau reikia kalbėti apie amžiną elito išdavystę?

R.GRIGAS: Pirmiausia norėčiau akcentuoti referendumo faktą. Visus stebina neįtikėtinas organizatorių, piliečių aktyvumas.

Dėl mūsų politinio elito elgsenos. Prisiminkime istoriją: visą laiką etninės tautos interesai būdavo apleidžiami bandant siekti savo dinastinių turtinių interesų. Taip buvo su Radvilomis, su Pacais, taip buvo su Vazomis - taip buvo visais laikais. Bandymas įsiteikti Lenkijos karūnai taip pat mums grėsė pačiais didžiausiais pralaimėjimais.

Dėl lietuvių santykio su žeme. Nepamirškime vieno labai ryškaus istorinio fakto. Taip, tautų kraustymasis buvo. Šiandien jau niekam nekelia abejonių, kad, sakysime, pietiniai galindai, dalis kitų keliavo po Europą, paliko žemes. Lietuvių dar nebuvo kaip genties, jie susiformavo tik įsikūrus valstybei, įgijo bendrą pavadinimą. Bet jau buvo pilami piliakalniai. Religinės reformos vyko su ta mintimi, kad tos bendruomenės žmonės būtų prikabinti prie žemės. Kad jų rankomis būtų supilti šventikalniai, šventyklos, ir ta žemė įgavo visai kitokį skambesį, kitokią dvasią. Ji įgavo aiškų sakralumą.

Šiandien matome visišką nepagarbą ne tik istorinei tradicijai, bet ir apskritai sakraliosioms vertybėms. Žemė buvo suprantama kaip Dievo kūrinija. Prisiminkime savo protėvius, nereikia ir protėvių - senelius prisiminkime. Darbai buvo atliekami kaip šventa apeiga, kol įsiveržė naujieji laikai, kol įsiveržė didžioji technika, kuri tuos dalykus sujaukė.

Pirmoji išdavystė buvo, kai žemė tapo kilnojamuoju turtu. Kai buvo galima iškeisti ir parduoti, perkelti. Nuo čia prasidėjo ta nepagarba, nuo čia jau galime įžvelgti, kad žemės kaip pamatinės valstybės konstrukcijos, žemės kaip tautos tvarumo pamatas buvo sujauktas. Jeigu bus nepatvirtinti rezultatai, tada laisvai kalbėkime apie valstybės ir tautos interesų išdavystę.

R.PAULAUSKAS: Viskas yra gerokai sudėtingiau. Ir, deja, mūsų tokiame viešame diskusijų lauke, mano supratimu, neskamba pats svarbiausias klausimas. Tik atsakę į tą svarbiausią klausimą mes suprastume, kodėl šiam referendumui taip priešinamasi, kodėl dalis elito šitaip elgiasi ir apskritai ką mums toliau daryti.

Klausimas skamba šitaip: ar yra per didelė kaina už buvimą Europos Sąjungoje? Ar yra ta riba, kur mes pasakome: ne, šičia mes jau nebemokame, eikite jūs kur norite su savo Europos Sąjunga?

Iš kur dabar apskritai iškilo tas reikalas parduoti žemę užsieniečiams? Jis kyla tiesiogiai iš mūsų buvimo Europos Sąjungoje. Tai yra tiesioginė išdava veiksmų, padarytų dar prieš 10-15 metų. Kodėl jis nekilo prieš 20 metų? Kodėl nekilo Sąjūdžio laikais? Niekas net nebūtų supratęs tokio pasiūlymo. Sąjūdžio laikais, kai mes ėjome iš Tarybų Sąjungos, net tokia mintis negalėjo į galvą ateiti. O kai tik mums iškilo klausimas, eiti į Europos Sąjungą, eiti į tuos tariamus Vakarus, tokius abstrakčius Vakarus, ar neiti, iš atsakymo į šį klausimą paskui visi kiti klausimai jau automatiškai eina.

Beveik visas politinis elitas atsako, kad nėra kito kelio ir nėra per didelės kainos. Nenoriu minėti pavardžių, bet esu kalbėjęs su pačiais įvairiausiais to politinio elito žmonėmis. Ir jie į klausimą, ar yra per didelė kaina, atsako: nėra per didelės kainos. Tai jeigu tu a priori sakai, kad nėra per didelės kainos, tai, be jokios abejonės, jeigu reikia žemę parduoti, vadinasi, parduosime. Jeigu reikia uždaryti Ignaliną ir save nuskriausti, pasididinti elektros kainas, vadinasi, uždarysime. Jeigu reikia sugriauti vyrų ir moterų santykius - sugriausime. Jeigu reikia sugriauti tėvų ir vaikų santykius - sugriausime. Jeigu reikės „čipus“ naujagimiams įstatyti, mes ir čia, aišku, būsime pirmieji. Juvenalinė justicija - mes irgi pritarsime. Nes visa tai eina iš Europos Sąjungos. Ir apskritai, netgi plačiau paėmus, iš vadinamųjų abstrakčių Vakarų.

Todėl, norėdami atsakyti į visus apskritai arba į daugelį svarbių klausimų, turime kelti kitą klausimą - ar yra per didelė kaina už buvimą tuose tariamuose Vakaruose? Lygiai tą patį klausimą šiandien kelia Ukraina. Ir kaip jie atsako? Jie net neskaito tos Asociacijos sutarties. Toje sutartyje juk parašyta, kad Ukrainai galas. Jie pasirašo, įsipareigoja viskuo mainais negaudami nieko. Ir, nepaisant to, didelė dalis ukrainiečių yra linkę eiti tuo keliu. Nes jiems nėra per didelės kainos už buvimą tuose tariamuose Vakaruose. Ir dažnai šičia iškyla kaip kontrargumentas: jeigu ne Vakarai, tai tada iškart Rusija...

Šiandien klausimas yra lygiai tas pats, kuris buvo keliamas Mindaugo, Kęstučio, Vytauto laikais: ar yra kitas kelias, be krikščioniškos Europos? 300-400 metų lietuviai atsakė, kad yra kitas kelias. Ir kol jie atsakė, kad yra kitas kelias, tol buvo LDK. Kai jie pasakė, kad nebėra kito kelio, ir tapo krikščioniškos Europos dalimi, dingo LDK, dingo Lietuva ir dingo mūsų elitas. Kalbant apie „už“ ir „prieš“ argumentus dėl žemės pardavimo, viskas išeina štai iš šito pagrindinio klausimo: ar yra per didelė kaina?

Penketą metų prie šito stalo yra kuriamas tam tikras prasmių laukas. Ir jeigu žmogus girdi tik liberalų diskursą, tai vienas dalykas. Jis net neturi alternatyvos. O čia jis girdi kitą diskursą. Ir ne vienam žmogui tai yra atgaiva. Ne vienas iš „Respublikos“ skaitytojų, matydamas ir girdėdamas, kas čia kalbama, pasijunta drąsiau. Manau, kad mūsų indėlis į tuos 300 tūkst. parašų yra nemenkas.

G.JAKAVONIS: Kadangi čia visi lyg ir vienminčiai, pabandysiu pasakyti kelis argumentus, kuriais naudojasi mūsų oponentai. Visų pirma - Lietuvos žemdirbiai negaus išmokų. Rodos, Egidijaus Vareikio „Dinozaurėjančioje Europoje“ skaičiau, kad estai pasakė: „O mes jau penkis kartus esame pardavę ir mes, kaip estai, egzistuojame“. Dar vienas argumentas - kad per tarpininkus ir taip ta žemė pardavinėjama.

J.PANKA: Tai yra naivu, bet kai kurie žmonės tiki. Tris mėnesius renkant parašus kiekvieną dieną po daug kartų teko atsakinėti į tuos klausimus. Dabar jie vis tiek dar netyla. Turbūt vienas dažniausių klausimų - kad mus išmes iš Europos Sąjungos. Daug kam teko įrodinėti ir sakyti, kad Europos Sąjungai Lietuva turbūt yra ne mažiau reikalinga, mano nuomone, daug labiau reikalinga nei Lietuvai Europos Sąjunga. Tikrai galiu užtikrinti, kad niekas, net jei ir labai norėsime, mūsų neišmes iš ES. Lygiai taip pat kaip neišmetė Vengrijos, Bulgarijos, kuri ką tik priimta, bet jau vienašališkai atidėjo žemės pardavimą.

Danija, pvz., turi tokius saugiklius, kad ten užsienietis praktiškai negali nusipirkti žemės, nors teorinė galimybė yra. Bet mes žinome, kaip Lietuvoje veikia saugikliai. Jeigu yra įstatymas, yra ir apstatymas, kaip daug kas šneka. Lietuvos visuomenė gal dar ne visai pribrendusi prie saugiklių. O dar visa tai, kad skirs baudas, neduos išmokų žemdirbiams... Ir taip dabar žemdirbiams duoda tik trečdalį išmokų, palyginti su Vakarų Europos žemdirbiais. Lietuvos žemdirbiai tiesiogiai diskriminuojami.

Kai sakoma, kad stojimo sutartimi įsipareigojome parduoti žemę, tai aš visuomet prašau: parodykite man tą vietą stojimo sutartyje. Stojimo sutartyje apie žemę nekalbama. Ir tai irgi yra oponentų argumentas, tai yra atviras melas.

R.KARBAUSKIS: Pirmiausia, stodami į Europos Sąjungą, neįsivaizdavome, kad mes, visi Rytų Europos žemdirbiai, būsime diskriminuojami. Tokios minties nebuvo, kad po 7 metų išliks diskriminacinės sąlygos žemės ūkio veikloje.

Šnekant apie tai, kokia kaina, aišku, kiekvienas ją nusistato savo. Žemė, matyt, daugelyje valstybių nebūtinas klausimas, dėl kurio būtų keliamas esminis pasirinkimas - Europos Sąjunga ar ne. Galbūt čia daugiau reikštų konfederacija ir federacija. Federacijos klausimas, - jeigu šnekėtume apie tai, ką dabar šneka Europos Sąjungos lyderiai, kad visos šalys turi tapti viena šalimi, - tikriausiai daugumai Lietuvos gyventojų ir, manau, daugeliui šalių būtų nepriimtinas. Turbūt čia daromas kažkoks spaudimas, bet jis palaikomas tik elitų. Tautos tam, matyt, nepasiduotų.

Grįžtant prie žemės reikalų, kaip buvo minėta, yra tie precedentai, yra Vengrija, Bulgarija. Mes duodame signalą, ir vien tai, kad surinkti parašai, yra didelis signalas Europos Sąjungai. Kai kurie pažadai padaryti mus bendros rinkos dalimi ir suteikti galimybę toje rinkoje dalyvauti buvo pernelyg optimistiniai. Reikėjo sudaryti sąlygas lygiavertiškai toje rinkoje veikti. Dabar mes turėsime dar 7 metus joje būti antrarūšiai. Lietuvos ūkininkai kalba paprastai: „Panaikinkite visas išmokas apskritai visoms Europos Sąjungos šalims ir tada bus teisinga“. Nes kai sakoma: jums nebemokės išmokų, mes sakome: tai gerai. Klausimas yra vienas. Daug kur nemoka, bet tegul sulygina visoms šalims sąlygas.

G.JAKAVONIS: Iki 2004 metų išmokos žemdirbiams Lietuvos biudžete visada ėjo atskira eilute. Tai ką, Briuselyje geriau žino, ką mums palaikyti?

R.KARBAUSKIS: Galiu pateikti pavyzdį iš istorijos. Žemaitukai, žirgai, su kuriais lietuviai nukariavo pusę Europos, kurie buvo mūsų kariaunos ramstis. Įsivaizduokite, iki stojant į Europos Sąjungą, žemaitukų subsidijos buvo didesnės nei įstojus į Europos Sąjungą. O kai stojome į ES, mūsų klerkai stengėsi bet kokia kaina įsiteikti Europos valdininkams, jie užrašė, kad žemaitukų augintojai gauna pajamas iš mėsos. Aš pats kaip Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vicepirmininkas žinau - mes niekada nė vieno žirgo nepapjovėme mėsai. Ir jeigu miršta žirgas, tai netgi muziejai pasiima iškamšai daryti, nes jų yra labai nedaug. Šiuo mažu pavyzdžiu noriu parodyti, kaip dirbama, kaip bandoma įsiteikti...

Grįžtant prie žemės klausimų. Jeigu būtų įvestas gyvenimo cenzas, jeigu būtų įvesti kiti dalykai, aiškūs, konkretūs reikalavimai, galbūt keistųsi ir žmonių mentalitetas. Nes šiandien paklausus žemės savininkų, kurie nuomoja žemę, daugelis jų sako: parduosiu užsieniečiui. O kai klausi, ar už tą pačią kainą parduos savam, atsako: ne, savam neparduosiu. Savas buožė šalia yra blogesnė blogybė nei svetimas. Čia yra mentaliteto klausimas. Tai keisis su laiku.

Šiuo požiūriu mes, ūkininkai, mėginsime kiek galėdami išlaikyti lietuviškas pozicijas. Bet iš tikro ateina ne Vakarų ūkininkai. Ateina fondai investuoti į nekilnojamąjį turtą. Ir tai yra esminis klausimas, kurį mes keliame: kaip žemė gali pavirsti nekilnojamuoju turtu ir ką tai iš viso reiškia? Kai žemė virsta turtu, tada viskas - ar šaldytuvas, ar žemė - pasidaro tas pats.

Pasaulyje daugėja gyventojų. Žemdirbystė tuojau susidurs su iššūkiu - reikės gaminti daug daugiau žemės ūkio produkcijos, negu yra gaminama šiandien. Per 30-40 metų reikės dvigubinti žemės produkciją pasaulio mastu. Indijos, Kinijos demografinės situacijos mes negalime veikti. Ten yra didžiulis demografinis sprogimas. Ir mums tuos žmones reikės taip pat maitinti.

Šioje situacijoje galbūt net pati Europos Sąjunga daro esminę klaidą. Pirmiausia, kad žemę tiek įstatymuose, tiek mąstyme sulygino su turtu. Ir šiandien žmonės į tai deda pinigus: investuojama ne į gamybą, ne į nekilnojamąjį turtą ar dar ką nors, o investicijų objektu paverčiama žemė.

R.PAULAUSKAS: Mano supratimu, naivu buvo tikėtis vienodų sąlygų, nes Europos Sąjunga, jos gerovė yra sukurta kito pasaulio sąskaita. Juk jie gyvena ne pagal kišenę. Jie spausdina tuščius pinigus. Ir jų gyvenimas yra toks geras tik dėl to, kad visų kitų yra blogesnis. Jie užmeta savo tuščius pinigus mums visiems, mes padengiame jų galimybę gyventi spausdintais pinigais. Ir dėl to tikėtis, kad jie priims į šį siaurą, to auksinio milijardo, ratą dar papildomas burnas, buvo naivu. Todėl visada buvau prieš Europos Sąjungą. Nes man buvo aišku, kad jie gyvena kito pasaulio sąskaita. Mes reikalingi ne tam, kad jie mums suteiktų tą patį statusą.

Dėl finansų. Žemė pavirto investicijų objektu. Bet kodėl? Nes pasaulyje yra galybė tuščių pinigų. Jiems išspausdinti tas rezervines valiutas nieko nereiškia. Ir jie puikiai supranta, kad ta sistema ilgai netvers. Negali be proto spausdinti tų pinigų. Vadinasi, tą tuščių pinigų masę reikia kažkur įkišti. Ir nėra geresnio atvejo kaip žemė. Nėra geresnio! Jie mums atiduos tuos popieriukus, kurių vertę paskui patys ir sunaikins. Nes viskas jų rankose. Ir dabar jie suvilios mus. Aišku, eiliniam žmogui doleris ar euras atrodys smagu. Bet, žiūrint stambiai, jie tą tuščių pinigų masę pavers realiais aktyvais, todėl jiems ir nesvarbu šiandien dirbti tą žemę. Jiems svarbu išlaikyti savo pinigų perkamąją galią pasinaudojant šia žeme. O apskritai šiandien pasaulyje dominuoja finansinis kapitalizmas. Iš principo finansų rinkose sukasi nieko negaminantys pinigai. Tai spekuliaciniai pinigai. Ir jie, be abejo, ateis čia.

Liberalai dažnai sako: kas gali būti svarbiau už žmogaus teisę, tą ar kitą, ar trečią. Tarp jų - teisė disponuoti savo žeme, nuosavybe. Atsakymas paprastas kaip dukart du - keturi. Už vieno žmogaus teisę visada yra svarbesnė dviejų žmonių teisė. Už tūkstančio žmonių teisę yra svarbesnė 10 tūkst. žmonių teisė. Pasaulis visais laikais buvo tvarkomas pagal šitą taisyklę. Ir niekada nėra atskiro individo teisė svarbesnė už visų kitų.

Sako, žemės neišsiveš. Bet ji jau yra pinigų darymo mašina, gamybos priemonė. Žemės ir išsivežti nereikia, svarbu, kas pelną iš tos žemės išsiveš. Aš jau nekalbu, kad žemė yra darbo vietos. Ir mes turime būti suinteresuoti kuo didesniu sluoksniu žemdirbių, tada bus mažesnė emigracija. Aš jau nekalbu apie sakralinę žemės prasmę, apie jos reikšmę nepriklausomai valstybei.

R.GRIGAS: Jūs mažai kalbate ir apie tai, kad kas žemę valdys, tas ir diktuos politinę valią.

R.PAULAUSKAS: Apie ką ir šneka. O dabar dėl to įsipareigojimo: tai čia yra politinė valia. Buvo politinė valia surengti neteisėtą referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, vadinasi, politinis elitas priėmė specialų įstatymą - referendumas vyksta dvi dienas. Ir tai jis neįvyko. Tada buvo panaudoti milteliai ir alus. Juk žiūrint objektyviai šis referendumas neteisėtas ir, manau, ateis laikai, kai jis bus pavadintas neteisėtu. Stojimu, kaip juridiniu faktu, bus suabejota, ir visiškai pamatuotai. Vien šituo remdamiesi mes galime persvarstyti bet kokius savo susitarimus su Europos Sąjunga.

G.JAKAVONIS: Kodėl vyksta tokie procesai?

J.PANKA: Šie procesai vyksta visame pasaulyje, tai vadinamoji globalizacija. Kiek su žmonėmis kalbėjau apie referendumą dėl žemės, pateikiau konkrečius pavyzdžius apie tautas, kurios neturi savo žemės. Sakykime, čigonų tauta - matome, kaip jai pasaulyje sekasi, tiksliau, kaip nesiseka. Amerikos indėnai - jie įsileido užsieniečius, ir matome, kaip dabar gyvena rezervatuose. Ir trečia tauta - tai palestiniečiai, kurie XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje pardavė savo žemę. Žemė nėra kokia smulkmena. Tai vienas iš esminių dalykų, kad galėtų egzistuoti valstybė.

Pratęsiant temą apie Europos federalizmo idėjas, tai yra tam tikra grupė žmonių, kurie suinteresuoti, kad išnyktų tautos, kad išnyktų tautinės valstybės. Kad susidarytų dideli dariniai. Pavyzdžiui, Europos jungtinės valstijos, kur būtų viena kalba, vieni papročiai, viena kultūra. Ir ta kultūra būtų vartojimo kultūra. Tuos žmones remia dideli, globalūs pinigai. Nes jiems apsimokėtų turėti tokią milžinišką šalį su viena kultūra, kitaip tariant, su kultūros nebuvimu. Tai būtų milžiniška vartotojų masė.

Mums, tokioms mažoms tautoms kaip lietuvių, tai yra atvira grėsmė. Todėl turime visomis priemonėmis, visais būdais stengtis išlikti kaip tauta. Stengtis išsaugoti savo žemę, savo kalbą, savo papročius. Tai vienintelis šansas mums išlikti kaip tautai. Yra daugybė tautų, kurios išnyko. Lietuvių tauta nėra išimtis, nėra nemirtinga tauta. Nors labai norėtume, kad būtų nemirtinga, ir mūsų pareiga - ją išsaugoti. Dabar jai mestas labai rimtas iššūkis.

Daugiau informacijos rasite čia
http://suzalgiriu.lt/del-zemes-nepardav ... enieciams/

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Sau 2014 20:25 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Julius Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar lansbergiams?


http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=63866834

Julius Panka, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas
2014 m. sausio 28 d. 16:32


2014 metų sausio 24 dieną Lietuvos Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos respublikos seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Iš karto mūsų „elitas“, kuris jau beveik pusmetį kovoja su Tautos iniciatyva paskelbti referendumą, pradėjo vienas per kitą teigti, kad viskas, referendumo rengti negalima, nes jis antikonstitucinis, prieš tai reikia surengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ir panašias nesąmones.

Taip, būtent nesąmones.

Jei Lietuvių Tauta nuspręs išstoti iš Europos Sąjungos, tai taip ir paskelbs, nebus jokių interpretacijų ar priedangų.

Tačiau dabar dar tikrai nėra tokia situacija, mes tikrai dabar dar negalvojame apie išstojimą iš ES,

tačiau mes skelbiame apie tris esminius dalykus:

Lietuva nebegali keliaklupsčiauti, ji privalo atsistoti ant abiejų kojų, iškelti galvą ir pradėti gerbti save.

Mūsų Tauta privalo apginti savo žemę, kalbą, dorą, šeimą, valiutą ir daug kitų dalykų, kurie skiria valstybę nuo valstijos.

Supraskime paprastą dalyką – Lietuva ištrūko iš sovietinės blogio imperijos ne tam, kad tarnautų kitiems komisarams, o tam, kad būtų laisva ir savarankiška.

Europos Sąjunga labai sunkiai serga, ji turi ne vieną rimtą problemą, viena sunkiausių jos ligų vadinasi pseudo tolerancijos vėžys. Šis negalavimas labai panašus į vieną baisiausių XX amžiaus antrosios pusės ligų – AIDS.

Naujoji europinė pseudo tolerancija, kaip ir AIDS, sužlugdo natūralią tautų ir valstybių savisaugą – imunitetą.

Praradęs imunitetą žmogus, tauta ar valstybė žūna.

Senosiose Europos valstybėse matome baimę mieste pasipuošti Kalėdų eglutę, kad neduodie neįsižeistų atvykę kito tikėjimo imigrantai, iš vienišos sunkiai dirbančios motinos atimamas jos sūnus ir atiduodamas turtingos vienalytės porelės žaidimams.

Mes, Rytų ir Vidurio Europos tautos, galime tapti pagrindiniais Senosios Europos vaistais, tomis sveikomis imuninėmis ląstelėmis, kurios sunaikina virusą ir išgydo organizmą.

Mūsų natūralus doros ir vertybių pajautimas ir yra tie stebuklingi vaistai – Europos panacėja.

Išstojimas iš Europos Sąjungos būtų per ankstyvas, nepasiruoštas ir skubotas žingsnis. Jei kas nors siūlo išstoti iš ES, privalo pasiūlyti realią alternatyvą.

Perspektyvoje tokia alternatyva galėtų būti glaudus Baltijos šalių bendradarbiavimas, peraugantis į Baltoskandijos (Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija), Baltokarpatijos (Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina), o gal ir Baltoskandikarpatijos blokus.

Matome, kas dabar darosi Ukrainoje, tačiau visi suprantame, kad Maidane žmonės kovoja ne už Europą, o prieš Rusiją.

Dar daugiau – Kijevo gatvėse žmonės kovoja už teisingumą, prieš savų įvestą klanų ir korupcijos nusikalstamą Janukovičiaus režimą. Paprastam ukrainiečiui atsibodo kankintis ir būti vergu savo valstybėje, todėl jie keliasi, jei kovoja. Jų kova ne „prieš“, o „už“, už teisingą valstybę, o Rusijos ir ES faktorius jau antraeilis.

Europos Sąjunga turi realią galimybę tapti laisvų, suverenių, tautinių valstybių bloku, kuris būtų pagrįstas vienos valstybės pagarba kitai ir ekonominiu bendradarbiavimu, nebėkime iš Europos Sąjungos, perkurkime ją.

Apie traukimąsi iš ES galėsime kalbėti tik jei ji pasuks federalizmo, vientisos valstybės keliu, toks kelias netiktų daugeliui nacionalinių valstybių ir jis neabejotinai suskaldytų Europos Sąjungą.

Perskaičius DELFI straipsnį „V. Landsbergis džiūgauja: užkirstas kelias pankoms“ pasidarė nuoširdžiai liūdna.

Vytautas Lansbergis prarado progą tapti Tautos Patriarchu. Jei jis 2000 metais, konservatoriams pralaimėjus rinkimus, būtų pasitraukęs į užtarnautą poilsį, istorijos vadovėliuose šis mūsų kalbos tėvo Jono Jablonskio anūkas būtų minimas greta Jono Basanavičiaus.

Tačiau patriarcho ruduo kvepia idealų išdavyste – vieną akimirka jis vadina Tautą šunauja, kitame etape nemano, kad Valstybės Suverenas, vienintelis valdovas – Tauta būtų rašomas iš didžiosios raidės.

Nejaugi profesorius tikrai nuoširdžiai žygiuoja vienoje gretoje su mūsų valstybės duobkasio Justo Paleckio anūku Algirdu Paleckiu, su kuriuo taip sutartinai dergė Žemės Referendumo idėją?

Pabaigai norėtųsi nuraminti visus Lietuvos piliečius, kuriems brangi mūsų žemė ir demokratija.

Mes kovosime iki galo visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis.

Tikrai Konstitucinio teismo sprendimas nepanaikina referendumo, tikrai referendumas įvyks ir mums, Lietuvos šeimininkams, pats metas suvokti, kad valstybę kuria Tauta, Konstituciją priima ir keičia Tauta, gal ir teisėjus jau pats laikas būtų pradėti rinkti Tautai...

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1

Žygeivis
2014-01-28 19:34


Akivaizdu, kad "landsbergistų - eldėdėpistų - neobolševikų" mąstymas yra standartinis "dvipolis": arba su Rytais ("ruskiais ir bolševikais"), arba su Vakarais ("žydeliais ir pe-d-er-astais")...

Tik jokiu būdu ne "Lietuva - Lietuviams, Lietuviai - Lietuvai".

O kalbant trumpai, tai jiems visko, kas jiems svarbu, esmė ir pagrindinis siekis yra visai ne Lietuvybė ir jos išsaugojimas, o jų asmeninė materialinė gerovė, pasiekta bet kokia kaina - nors ir tampant kokiu nors nutautėliu-mankurtu.

Žygeivis
2014-01-28 19:28


Aš asmeniškai, be jokių abejonių, laikau, jog "stojimas" į Jievrosojuzą yra pats didžiausias nusikaltimas Lietuvybei, Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybės Nepriklausomybei per pastaruosius 10 metų.

Tačiau klausimas dėl Lietuvos žemės (žemės ūkio paskirties, miškų ir vandenų) pardavimo užsieniečiams iš tikrųjų nieko realiai nereiškia, kalbant apie Lietuvos tolimesnį "šūdeliavimą" Jievrosojuze.

Pvz., Vengrijos parlamentas jau senokai uždraudė pardavinėti Vengrijos žemę užsieniečiams, tačiau Vengrijos kažkodėl vis dar "neišmetė" iš tos prakeiktos imperijos (o juk Vengrija priėmė ir dar krūvą kitų įstatymų, kurie klaikiai nepatiko Jievrosojuzą valdantiems raudonai-žydriesiems kosmopolitams). :)

Panašių pavyzdžių Jievrosojuze yra ir daugiau (pvz., Bulgarijoje).

Beje, kažkodėl mūsų "viską žinančioje žiniasklaidoje" niekada niekas nepateikia bendros suvestinės, kokia yra tvarka įvairiose Jievrosojuzo imperijai priklausančiose valstybėse su žemės ūkio, miškų ūkio ir vandenų paskirties žemės pardavimu. O vertėtų pateikti...

Ten daug įdomių dalykų... :)

Žygeivis
2014-01-28 19:27


Žemės pardavimas užsieniečiams yra gyvybiškai būtinas Lietuvoje įsitvirtinusiems skandinavų bankams.

Nes būtent jie dabar valdo didžiąją dalį nedirbamų žemių, kurios jiems buvo įkeistos kaip užstatas už paimtas paskolas - ir dabar negali tų žemių niekam parduoti.

Beje, bankams kažkodėl nereikia mokėti mokesčius (tuo labiau padidintus) už tas dirvonuojančias žemes.

Žygeivis
2014-01-28 19:40


Įdomu tai, kad nuomotis žemę užsieniečiai gali ir dabar.

Tačiau tame ir esmė, jog primygtinai norima "prastumti" būtent pardavimą ir įteisinti užsieniečiams nuosavybę žemės ūkio, miškų ir vandenų paskirties žemei (nors to nėra daugelyje Jievrosojuzo "senųjų" valstybių).

Kaip manote, kam tai yra naudinga ir kas tai taip aršiai "stumia"?

Pažvelkite įdėmiau į jų storus, ištinusius, kreivus ir suktus snukius... :)

palaikau
2014-01-28 19:44
IP: 188.69.198.83


Pritariu Juliui Pankai 100 procentu.

O ponas V. Landsbergis is tikruju praleido proga. Labai ji gerbiau ir tikejau juo. Nuo siol jis man tik eilinis politikas, itariu masonas. Nes jau kuris laikas, kai i Lietuva jis zvelgia ne kaip i nepriklausoma valstybe, o kaip i viena is ES valstiju.

Kubilius atvirai apie tai kalba.

Zeme yra ne preke, o valstybes teritorija. Baze tautos kalbos, kulturos ir tradiciju islikimui.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 28 Sau 2014 21:55 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Konstitucijos ekspertas: surinkus parašus, nėra kur trauktis


http://www.delfi.lt/news/daily/law/kons ... d=63869174

Žinių radijas
2014 m. sausio 28 d. 19:41

Tautininkų sąjungos pirmininkas, piliečių iniciatyvinės grupės referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams rengti koordinatorius Julius Panka Žinių radijui nurodė, kad trūkstami parašai šiam referendumui surengti surinkti.

„Šiuo metu intensyviai grįžta tikrinami lapai. Pagal mūsų skaičiavimus, jau esame viršiję 300 tūkst. su tais sutikrintas (parašais - red.)“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė J. Panka, nurodęs kol kas dar nenorintis atskleisti tikslių skaičių.

Konstituciniam teismui išaiškinus, kad referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams prieštarautų Konstitucijai, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris siūlo stabdyti piliečių iniciatyvą dėl referendumo organizavimo. Dėl to bus balsuojama trečiadienį – tą pačią dieną, kai baigiasi terminas referendumo iniciatyvinei grupei surinkti trūkstamus patikslintus parašus.

„Rytdienos balsavimas bus lakmuso popierėlis, kiek yra demokratijos likučių Lietuvoje. Matau tendencijas: iš pradžių mums buvo duota suvesti duomenų bazę per šventes, galvoja – gal nesuves. Paskui buvo duotas vienas etapas taisyti, po savaitės atsirado antras etapas, viskas yra dėsninga. Yra daromos kliūtys“, – kalbėjo J. Panka.

Anot jo, KT dėl šio atskiro atvejo nieko nesakė.

„Šitą valstybę sukūrė tauta ir šitą Konstituciją priėmė tauta. Ar gali kažkas riboti tautos apsisprendimą?" - retoriškai klausė Tautininkų vadovas J. Panka.

Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius nurodė, kad KT išaiškino, jog negalima Konstitucijos pataisomis nustatyti tokios taisyklės, kuri būtų priešinga arba paneigtų kitą tuo pat metu Konstitucijoje esančią taisyklę. Pasak jo, teismas visiškai nenagrinėjo klausimo dėl šio konkretaus atvejo – referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams – tačiau netiesiogiai dėl jo pasisakė.

„KT netiesiogiai pasakė, kad jis turi įgaliojimus tirti, ar Konstitucijos pataisą, kurią žadama priimti, jei ji neatitiks KT suformuluotų Konstitucijos sudarymo pataisų darymo taisyklių, pripažinti šią referendumu padarytą Konstitucijos pataisą prieštaraujančia Konstitucijai.“

Anot jo, pagal vieną iš 1994 metų KT nutarimų, Konstitucija nenumato, kad referendumo paskelbimas, kai to reikalauja 300 tūkst. piliečių, būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis.

„Vadinasi nei VRK, nei Seimas, nei joks kitas subjektas ar institucija negali iškelti kokių nors papildomų sąlygų (...) ir neleisti rengti refenrendumo“, - sakė V. Sinkevičius.

Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo pasirašydama stojimo į ES sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki šių metų gegužės.

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą žiūrėkite ČIA:
Žinių radijas
http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/201 ... anda/29400

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/law/kons ... &com=1&s=1

Žygeivis
2014-01-28 20:58


Mes - Lietuviai - turime puikų realų pavyzdį, kaip ryžtingai turi elgtis Tauta, kada Valstybės valdžia išduoda savo Tautą, o mūsų išsigimėliams - mankurtams vertėtų pažvelgti į Ukrainą... :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 29 Sau 2014 01:20 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Havajų valstybės žlugimo istorija


(„Respublika“, 2013-12-28).

Ji mums pateikia pavyzdį, kas atsitinka su tauta, sukūrusia valstybę, bet nesugebėjusia tos valstybės paversti tikrais tautos namais, leidusia užvaldyti valstybę svetimšaliams ateiviams, kurie valstybės galias panaudojo prieš gyvybinį tautos interesą IŠLIKTI.

Valstybė leido žemę paversti paprasčiausiu kapitalu, kurio turėtojai greitai pradėjo keisti pačios valstybės pobūdį, kol galiausiai ją likvidavo.

Pamoka yra ta, kad, įsigiję dideles žemės valdas, ateiviai įgyja milžinišką ekonominę galią, kurią panaudoja, formuodami šalies politiką.

Be abejo, naudingą tik sau, o ne seniesiems šalies gyventojams.

Ir šioje istorijoje valstybės elitas (karališkoji šeima bei daugelis buvusių vadų šeimų) praturtėjo, nutautėjo, įsiliejo į kitos valstybės „sėkmingųjų“ sluoksnį.

Tačiau kas žino, kokias dvasines ir asmenybines traumas ir išgyvenimus patyrė (ir patiria) žmonės, kurių tapatybė yra daugialypė, o kartu ir neapibrėžta.

Apie paprastus havajiečius, kurie kaip tauta jau yra sunykę ir dabar likę ne daugiau kaip atrakcija turistams, kalbėti netenka.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 16 Vas 2014 17:02 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Vas 2014 17:33 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Prezidentė D. Grybauskaitė ir premjeras A. Butkevičius vieningi: turi būti padaryta viskas, kad referendumas neįvyktų

http://www.ekspertai.eu/prezidente-dgry ... -neivyktu/

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Vas 2014 18:00 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Sąjūdžio Tarybos nariai ragina Seimą kuo greičiau skelbti referendumą dėl žemės: Nepraraskime demokratinės Lietuvos!


http://alkas.lt/2014/02/16/sajudzio-tar ... -lietuvos/

http://www.alkas.lt
2014 02 16 17:45

Vasario 15 d. grupė Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių išplatino pareiškimą raginantį Seimą kuo greičiau skelbti referendumą dėl žemės, o Lietuvos piliečius ryžtingai ginti savo teises ir demokratinę Lietuvos valstybės ateitį.

Skelbiame visą pareiškimo tekstą:

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių pareiškimas

Nepraraskime demokratinės Lietuvos!


Vilnius, 2014 m. vasario 14 d.

Lietuvos Sąjūdis, kilęs iš demokratinio pakilimo bangos, prieš 24 metus atvedė Lietuvą į demokratinės valstybės atkūrimą. Sąjūdžio jėga buvo Tautos valia, pasireiškusi mitingais, peticijomis ir kitomis Tautos valios išraiškomis.

Ši jėga – dabartinių antidemokratų neretai niekinama „gatvės“ ar „minios“ demokratija“ – ne tik sukūrė demokratinę Lietuvos Respubliką, bet ir sudarė sąlygas atsirasti jos ministrams, seimų nariams ir kitiems valdžios atstovams, kurių pareiga – klausyti Konstitucijoje įtvirtinto Lietuvos suvereno – lietuvių Tautos – ir vykdyti jos valią. Jokie valdžios atstovai nėra aukščiau Tautos ir neturi teisės savintis tik Tautai priklausančių suverenių galių.

Deja, pastaruoju metu būtent tai ir vyksta. Gėdinga Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veikla, bandant paneigti daugiau kaip 320 tūkstančių Lietuvos piliečių valią surengti referendumą, verčia nerimauti dėl Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, ateities.

Iš pradžių įvairiais pretekstais neįskaitę tik neesminių trūkumų turinčių įrašų ir privertę pakartotinai surasti tūkstančius savo valią jau pareiškusių piliečių, galiausiai, sulaukę, kai referendumo iniciatoriai šias beprasmiškas užduotis įvykdė, VRK nariai ėmėsi užduoties svarstyti, ar iš viso nenutraukus referendumo iniciatyvos, kaip tariamai „antikonstitucinės“, nors VRK neturi įgaliojimų to daryti.

Net pusė VRK narių pasisakė už tokį antikonstitucinį veiksmą ir tik per plauką jis netapo realybe. Tačiau po to, užuot priėmus sprendimą per 15 dienų, kaip to reikalauja įstatymas, VRK savavališkai pasiskyrė sau ilgesnį terminą priekabių ieškojimui. Matome akivaizdų siekį ne vadovautis Tautos valia, o bet kokia kaina ją paneigti.

Referendumo iniciatoriams įveikus VRK kuriamus barjerus, matome išradinėjamus ir kitus būdus, kaip stabdyti Tautos referendumą.

Peržengdamas savo įgaliojimus – pagal paklausimą svarstyti Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimą Konstitucijai – Konstitucinis teismas net ir be paklausimo pasisakė, kaip esą negalima keisti Konstitucijos, tarptautines sutartis iškeldamas aukščiau Konstitucijos.

Tuo remdamiesi ir minėti VRK nariai, ir kai kurie politikai pradėjo aiškinti, esą Tautos referendumas negali priimti Konstitucijos pataisų, draudžiančių žemės pardavimą užsieniečiams.

Tačiau Konstitucinis Teismas neturi teisės vertinti įstatymų projektų, o taip pat referendumu priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai. Bandymas priskirti Konstituciniam Teismui šias galias yra grubus Konstitucijos pažeidimas ir tik Tautai priklausančių teisių uzurpavimas.

Vadinamojo „Žemės referendumo“ iniciatorių Tautai siūlomas sprendimas grąžinti į Lietuvos Konstituciją 1992 m. referendumu jau priimtą nuostatą, draudžiančią parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams, yra adekvati reakcija į Lietuvai iškilusį pavojų – Europos Sąjungai neįvykdžius savo įsipareigojimo suvienodinti paramą Lietuvos ir kitų ES šalių žemdirbiams, tebesant žymiam Lietuvos ir užsienio šalių žemės vertės bei piliečių ūkinio pajėgumo skirtumui, Lietuvai gresia didžiulių žemės plotų praradimas, kuris kelia grėsmę Lietuvos piliečių gerovei ir nacionaliniam saugumui.

Tokį pavojų pripažino ir Europos Sąjunga, numačiusi pereinamąjį laikotarpį. Deja, ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl ES kaltės (diskriminacinės ES žemės ūkio rėmimo politikos), per šį laikotarpį padėtis iš esmės nepasikeitė ir priežastys, dėl kurių pereinamojo laikotarpio reikėjo, neišnyko.

Lietuvos valdžiai nesirūpinant, kaip gyvensime, tokiomis aplinkybėmis leidę Lietuvos žemės išpardavimą, ir ignoruojant daugkartinius Lietuvos Sąjūdžio raginimus kitų šalių pavyzdžiu sukurti veiksmingą Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams apribojimų sistemą, konstitucinis Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams draudimas liko vienintelė reali Lietuvos žemės apsaugos priemonė.

Būdami įsitikinę, kad referendumo iniciatyva buvo pareikšta, kaip to reikalauja Konstitucija, daugiau kaip 300 tūkstančių Lietuvos piliečių valia, bandymuose šią iniciatyvą paneigti matome pasikėsinimą ne tik į konkrečią Tautos iniciatyvą, bet ir prieš demokratinės Lietuvos santvarkos pagrindus.

Valdžia, bijanti išgirsti Tautos valią, ir besistengianti visais būdais to išvengti, nėra demokratinės valstybės valdžia. Valdžios atitrūkimas nuo Tautos yra dar vienas pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Raginame Seimą kuo greičiau skelbti referendumą, nepriklausomai nuo politinių žaidimų VRK, raginame piliečius ginti savo teises ir demokratinę Lietuvos valstybės ateitį, o artėjančių Lietuvos Prezidento rinkimų kontekste pareiškiame, kad skatinsime žmones remti tik tokį kandidatą į Prezidentus, kuris įsipareigos ginti Lietuvos teritorinį vientisumą ir Tautos teisę į referendumą.

Habil. dr. Kazimieras Garšva
Akad. Eugenijus Jovaiša
Prof. Vladas Vilimas
Rytas Kupčinskas
Mons. Alfonsas Svarinskas
Nijolė Balčiūnienė
Tomas Baranauskas
Valensas Čeginskas
Bronius Bučelis
Kostas Mickevičius
Jurgita Brasiūnaitė
Stefanija Veversevičienė

Komentarai
/sajudzio-tarybos-nariai-ragina-seima-kuo-greiciaus-skelbti-referenduma-del-zemes-nepraraskime-demokratines-lietuvos/?comments#comments


neokomunistų šutvės agonija
2014-02-17 09:32 IP: 86.38.217.116


Ir konservatoriai, ir socdemai yra ne kas kita, kaip po neo-komunizmo vėliava susivienijusi politinių parsidavėlių šutvė, dezorientuojanti Lietuvos žmones dėl referendumo tikslų bei pasekmių.

Kyla klausimas: ar tik šitie valdžią uzurpavę niekšai nėra nuplanavę nusikalstamai išparceliuoti priklausančias ne jiems, o visai tautai geriausias Lietuvos žemes???

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... z2takKD300

Tranu verslas žlunga
2014-02-17 09:53 IP: 78.58.65.242


Sėdėdami šiltai, valdiškuose darbuose, nieko doro nedirbdami tik parazituodami už mūsų pinigus jie prisipirko žemių, su tikslu parduoti.

Todėl jie baisingai pyksta, jog atsirado piliečių grupė, kurie paprieštaravo tiekiems jų kėslams. Tad dabar gąsdina išstojimu iš ES ir kitomis baisybėmis.

Galiu nuraminti: NIEKO NEBUS, nebent patys labai prašysite....

Šitie parazitai, gyvenantys iš mūsų prakaito, supirkę žemes jų nedirba, todėl dirvonuoja vos ne pusė Lietuvos.

Todėl teisingiausia:

Žemės ūkio paskirties žemės neparduoti, apleistų žemių savininkus nubausti, nubaudimui nepadedant, žemę nacionalizuoti!

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... z2talhhR9w

**************************************************************

Reikėtų kam nors išmanančiam parašyti rimtą straipsnį, kuriame būtų pateikta suvestinė, kokie reikalavimai bei apribojimai yra taikomi įvairiose ES šalyse, perkant, parduodant, nuomojant žemę (ir statybų paskirties, ir žemės ūkio paskirties), miškus, vandenis...

Nes tokio apibendrinančio darbo tikrai reikėtų.

O valdžios struktūros tyčia tokią informaciją neviešina (nors be abejo turi susirinkę).


**************************************************************

2014-02-17 VRK nepatvirtino išvados, kurioje buvo nustatytas konkretus skaičius – 300061 parašas.

Kai kuriems komisijos nariams kilo didžiulės abejonės dėl ekspertų išvadų“, - aiškino Z. Vaigauskas.

Pasak jo, Seime įmanomi įvairūs rezultatai, ir referendumas dar nėra garantuotas.

„Ar Seimas norės grįžti dėl parašų perpatikrinimo, ar kokius sprendimus priims – aš neturiu galimybės atsakyti už Seimą“, - sakė Z. Vaigauskas.

Pasak jo, įmanomas ir toks scenarijus, kad Seimo nutarimas dėl referendumo datos bus skundžiamas Konstituciniam Teismui.

Anelė Zagrebaitienė

Greičiausiai Seimas norės tempti gumą kuo ilgiau.

Jeigu perskaičiuos parašus iš naujo, ar nepasirodys, kad jų surinkta dar daugiau, negu nepatvirtinio VRK?

Kęstutis Čeponis

Tikslas visiškai akivaizdus - pasiekti, kad referendumas neįvyktų kartu su prezidento ir Jievro parlamento rinkimais, nes tada ateitų masė patriotiškai nusiteikusių Lietuvių, kurie nušluotų apsivogusių ir kagėbistinių "valdžios partijų" kandidatus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Vas 2014 19:19 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
VRK uždraudė referendumą


To ir laukiau. Nors nemaniau, kad jie bus tokie idiotai... :)

Todėl dabar atsirado ypatingai gera proga susvienyti visas tautines, patriotines ir netgi liberalias demokratijos siekiančias jėgas bei pradėti Lietuvišką Maidaną ir šią išdavikų valdžią pasiųsti "šunims šėko pjauti".

Konstitucijoje pasakyta labai aiškiai - Tauta turi teisę pasipriešinti bet kam, kas uzurpuoja Tautos teisę valdyti Valstybę.

2 straipsnis
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos Valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

--------------------------------------------------------------------------

Valdžioje sėdi būtent tie, kieno seneliai ir tėvai talkino bolševikams 1939-1941 m., o Lietuvių sukilėliai juos gaudė ir naikino kaip pasiutusius šunis.

Dabar atėjo laikas jau mums prisiminti savo senelių atliktą žygdarbį ir jį pakartoti, nes Lietuvą valdantys vagys, kyšininkai ir antilietuviškų užsienio jėgų įtakos agentai niekada savo noru nepasitrauks iš jų užgrobtų valdžios postų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Vas 2014 22:16 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Lietuva (ir ne tik ji) jau senokai visiškai tiesiu keliu eina Lotynų Amerikos valstybių politinio nihilizmo ir diktatūrų įsigalėjimo pavyzdžiu, kada jokie rinkimai nėra iš tikrųjų laisvi ir negali ką nors iš esmės pakeisti.

Ir tai reiškia, kad tik visuotinis Tautos sukilimas gali dabar ką nors iš esmės pakeisti.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad toks sukilimas galės įvykti tik vienu metu nemažoje Europos dalyje. Taigi, kol kas tenka to laiko laukti.

Žinoma, gana greitai atsiras ir įvairūs partizaniniai judėjimai - tokie, kokie jau seniai veikia praktiškai visose Lotynų Amerikos valstybėse - aktyviausio jaunimo kantrybė jau dabar pasiekė ribą ir nemažai tų jaunuolių mąsto ir svarsto apie tai, bei kaupia ginklus.

Čia tik laiko klausimas, kada prasidės pirmosios miestų partizanų "akcijos" ir Vidurio Europos valstybėse...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema: Dėl žemės pardavimo
StandartinėParašytas: 17 Vas 2014 22:30 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg
Nesuprantu, ko toks vajus dėl tos žemės pardavimo užsieniečiams. Juk ta žemė jau seniai jiems išparduoda, tik oficialiai ji užregistruota kažkokio tautiečio vardu.

Pvz. mano krašte kur spjausi, ten pataikysi ant vokiečio ar dano nusipirktos žemės. Kultivuoja užsieniečiai ekologinį ūkį, gauna iš valstybės solidžias išmokas ir vargo nemato. Jiems visiškai "dzin" dėl to jūsų referendumo.

Kiek kalbėjau su kaimo liaudim, dauguma balsuos (jei bus tas referendumas) UŽ žemės pardavimą užsieniečiams, nes jei žmogus nori parduot žemę, jam visiškai nesvarbu kas ją perka, jam svarbu kiek už ją moka. O užsienietis moka dvigubai daugiau nei lietuvis. Ir nėr ko kišt į tą reikalą patriotiškumo, už jį valgyt nenusipirksi.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 18 Vas 2014 00:48 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Referendumo organizatoriai triumfuoja: VRK persigalvojo (video, foto)


http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=64045172

Šarūnas Černiauskas,
www.DELFI.lt
2014 m. vasario 17 d. 16:32

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį nesugebėjo nuspręsti, ar surinkta pakankamai parašų referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Vis dėlto vėliau VRK netikėtai persigalvojo.

Iki posėdžio likus maždaug valandai, prie VRK pastato jau būriavosi referendumo šalininkai. Apsiginklavę vėliavomis, būgnais ir transparantais, jie susirinko laukti VRK verdikto. Beje, dalį referendumo šalininkų iki Vilniaus centro atgabeno autobusas.

Iniciatyvos rėmėjai vis gausesnėmis pajėgomis rinkosi prie VRK, viena moteris aplinkui vaikščiojo nešina didžiuliu duonos kepalu. VRK pastatą saugojo policija, į vidų referendumo šalininkai nebuvo įleidžiami.

VRK posėdžio pradžios jie laukė nuotaikingai. Pavyzdžiui, dainuodami „žemėj Lietuvos augalai žaliuos“.

Skaičiai balansavo ties riba. Praėjusią savaitę VRK jau galėjo priimti sprendimą, tačiau jis buvo nukeltas. Mat patikslintus gyventojų parašus vertinančios rašysenos ekspertės pastebėjo, jog gyventojų rašysena VRK pateiktuose lapuose dažnai nesutampa su ta, kuria užpildyti pirminiai parašų rinkimo lapai. VRK tuomet užsiminė įtarianti ir parašų klastojimą.

Vis dėlto pirmadienį, preliminariais duomenimis, referendumo iniciatyvinė grupė turėjo šiek tiek daugiau parašų nei reikia – 300 tūkstančių ir 61 parašą.

Oficialu: parašų pakanka


Prasidėjus klausimo svarstymui, VRK narys Rokas Stabingis informavo, jog tinkamais siūloma pripažinti apie 7,8 tūkst. patikslintų parašų. To referendumui pakanka.

„Iniciatyvinė grupė iš viso yra surinkusi 300061 įrašą, kuris atitinka įstatymo reikalavimus“, - konstatavo R. Stabingis, siūlydamas VRK tokius rezultatus perduoti Seimui tolesniam svarstymui.

Iniciatyvinės grupės lyderis Pranciškus Šliužas informavo, jog VRK sprendimo projektai referendumo organizatorius tenkina. Sykiu jis paragino greičiau baigti šį svarstymą.

„Iniciatyvinė grupė išmirs, jeigu toliau šis procesas taip ilgai tęsis“, - šmaikštavo P. Šliužas.

Netikėta atomazga: VRK sprendimo priimti nepajėgė


Po maždaug 40 minučių trukusio svarstymo VRK ėmėsi tvirtinti išvadą ir parašų skaičių. Bet čia – netikėtas antausis referendumo organizatoriams. VRK išvados su parašų skaičiumi nepatvirtino.

Už tokį sprendimą pasisakė 6 VRK nariai, prieš – 1, susilaikė 7. Išvada nepriimta.

„Mano galva, tolesnis svarstymas negalimas“, - pareiškė Z. Vaigauskas.

VRK pirmininkas neslėpė pasipiktinimo dėl tokio sprendimo. Anot jo, dabar iniciatyvinei grupei belieka kreiptis į teismą. Anot jo, VRK nariai pasielgė labai keistai – mat išvada nepatvirtinta, tačiau nepriimta jokia kita išvada.

„Mes eisime į teismą – aiškinsimės, kodėl nėra jokio sprendimo“, - pyko Z. Vaigauskas.

Savo ruožtu, iniciatyvinės grupės atstovai šūksniais reikalavo pakartotinio balsavimo. Vis dėlto tokios galimybės Z. Vaigauskas teigė neturintis.

Vietoj referendumo – skundas prokurorams


Iniciatyvinės grupės atstovai neslėpė nuostabos. Pasigirdo pareiškimai, esą VRK sprendimo nebuvimas apsunkina bylinėjimosi galimybes. Anot iniciatyvinės grupės atstovų, kai nėra sprendimo – nėra ką skųsti teismui.

Žinią apie VRK sprendimą lauke susirinkę referendumo šalininkai pasitiko pasipiktinimo šauksmais ir skanduotėmis „Gėda!“.

Tuo tarpu VRK posėdis tęsėsi. VRK narė Laura Matjošaitytė pasiūlė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl parašų klastojimo.

Už kreipimąsi į prokurorus pasisakė 11 VRK narių, prieš – 2.

Tarp VRK narių, kurie nepritarė surinktų parašų skaičių patvirtinančiai išvadai buvo ne tik skeptiško savo požiūrio į iniciatyvą neslepiantis VRK narys Jonas Udris. Tarp susilaikiusių bei balsavusių prieš buvo ir išvados rengėjams vadovavęs R. Stabingis.

R. Stabingis teigė susilaikęs, bet nenorėjo sakyti, ar jį įtikino galutiniai parašų rinkimo skaičiai.

„Aš susilaikiau. Norėčiau susilaikyti ir šįkart nuo atsakymo“, - teigė VRK narys.

Vis dėlto liberalų deleguotas VRK narys prasitarė abejojantis paties referendumo klausimo teisėtumu.

„Aš susilaikiau dėl, kad referendumo tekstas neatitinka įstatymo reikalavimų“, - sakė R. Stabingis.

Netikėta atomazga: referendumas keliauja į Seimą


VRK pirmininkas Z. Vaigauskas paskelbė pusvalandžio pertrauką. Po jos jis pasiūlė balsuoti dėl sprendimo priėmimo, nustatant, kad parašų pakanka. Už balsavo 12 VRK narių, 3 susilaikė. Sprendimas priimtas.

„Referendumo klausimas keliauja į Seimą, posėdis baigtas“, - pranešė Z. Vaigauskas.

Žinią referendumo šalininkai pasitiko Lietuvos himno giedojimu. Tai įsiutino Z. Vaigauską.

Z. Vaigauskas apšaukė himną giedoti sumaniusius referendumo šalininkus – esą jie taip pamina patį himną ir kitiems VRK posėdžio nariams giedojimą prikiša „per prievartą“. Čia su VRK pirmininku apsižodžiavo iniciatyvinės grupės lyderis P. Šliužas. Atmosfera kaito smarkiai, tačiau apsiribota žodžiais.

Tuo tarpu lauke toliau lūkuriavusi minia žinią iš VRK posėdžio sutiko su trenksmu. Ovacijos ir šūkiai „Lietuva bus laisva!“ – tai tik dalis mitinguotojų reakcijos. Dainos, būgnų ritmai, šokiai, skanduotės „Tauta – tai mes“: džiaugsmą minia reiškė įvairiausiomis formomis.

Z. Vaigauskas: dabar viskas Seimo rankose


Po VRK sprendimo Z. Vaigauskas žurnalistams teigė, jog du VRK sprendimai – nepritarti išvadai ir pritarti referendumo klausimo perleidimui Seimui – tarpusavyje nesikerta.

„Galutinis VRK sprendimas yra pripažinti, kad VRK yra pateikta daugiau kaip 300 tūkst. piliečių reikalavimų surengti referendumą, ir visus parašų rinkimo lapus perduoti į Seimą. Tiesa, VRK nepatvirtino išvados, kurioje buvo nustatytas konkretus skaičius – 300061 parašas. Kai kuriems komisijos nariams kilo didžiulės abejonės dėl ekspertų išvadų“, - aiškino Z. Vaigauskas.

„Nepasakyčiau, kad čia būtų toks labai ryškus nuomonės pakeitimas. Galbūt pirmąją išvada buvo suabejota dėl paties skaičiaus“, - pridūrė VRK pirmininkas.

Pasak jo, Seime įmanomi įvairūs rezultatai, ir referendumas dar nėra garantuotas. „Ar Seimas norės grįžti dėl parašų perpatikrinimo, ar kokius sprendimus priims – aš neturiu galimybės atsakyti už Seimą“, - sakė Z. Vaigauskas. Pasak jo, įmanomas ir toks scenarijus, kad Seimo nutarimas dėl referendumo datos bus skundžiamas Konstituciniam Teismui.

Liberalai kreipsis į teismą


Liberalų sąjūdis VRK sprendimo priėmimo aplinkybes pavadino ypač abejotinomis, liberalai ruošiasi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Teismo bus prašoma išaiškinti, ar referendumu siūlomos keisti Konstitucijos nuostatos nepažeidžia jau esamų Konstitucijos nuostatų, kuriomis įtvirtinti Lietuvos prisijungimo prie ES pagrindai. Taip pat bus prašoma įvertinti, ar siūloma referendumo formuluotė nepažeidžia Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios nuosavybės neliečiamumą.

„Žmonės buvo sąmoningai klaidinami, nutylint tikruosius referendumo tikslus ir pasekmes. Lietuva, būdama pilnateisė Europos Sąjungos narė, turi vykdyti savo įsipareigojimus ir jei norime likti šioje bendrijoje, negalime žengti draudimų keliu. Tuo atveju, jeigu referendumas dėl žemės pardavimo bus rengiamas, liberalai imsis visų galimų teisinių priemonių, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl referendumo atitikimo pamatinėms konstitucinėms vertybėms. Ir toliau ginsime kiekvieno iš mūsų teisę į savo privačią nuosavybę ir laisvą pasirinkimą, kaip su ta nuosavybe elgtis“, – pranešime spaudai sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.

DELFI primena, jog iniciatyvinė grupė referendumu siekia nustatyti, kad Lietuvos žemė gali būti tik Lietuvos piliečių ir valstybės nuosavybe. Referendumo priešininkai pabrėžia, jog tokia nuostata prieštarauja Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. Tokią poziciją išsakė ir du populiariausi šalies politikai – premjeras Algirdas Butkevičius bei prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Be siūlymų dėl žemės, referendumo organizatoriai siekia pakeisti referendumo surengimui reikalingą parašų skaičių ir jį sumažinti trissyk: nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 20 Kov 2014 15:53 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)


http://alkas.lt/2014/03/19/z-vaisvilos- ... nsliacija/

http://www.alkas.lt
2014 03 19 22:36, Paskelbtas vaizdo įrašas ir pranešimo tekstas

Kovo 20 d. 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo“.

Š.m. kovo 18 d. Seimas dėl teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų išbraukė iš Seimo darbotvarkės klausimą dėl žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių, tačiau kovo 20 d. jis vėl buvo sugrąžintas į Seimo darbotvarkę.

Spaudos konferencijoje signataras Zigmas Vaišvila aptarė ne tik šių žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių klausimą, bet ir pateikė pasiūlymus, kaip užtikrinti žemės pardavimo užsieniečiams sustabdymą iki š.m. gegužės 1 d., bei pristatė kreipimusis dėl to į Respublikos Seimą ir Prezidentę.

Zigmo Vaišvilos nuomone, pavojų referendumo „Tautos valia“ likimui kelia š.m. kovo 27 d. Seimo darbotvarkėn įtrauktas ir svarstymui priimtas Eligijaus Masiulio, Jurgio Razmos, Gintaro Steponavičiaus ir Stasio Šedbaro Seimo nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą „ištirti“, ar Lietuvos respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis, kuris be išlygų įpareigoja Seimą skelbti referendumą, atitinka LR Konstitucijos 6 straipsnio pirmajai daliai, 7 straipsnio pirmajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Priėmus šį Seimo nutarimą, gali būti stabdomas referendumo įstatymo 14 straipsnio galiojimas ir referendumo paskelbimas.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA http://media3.lrs.lt/_16_82_8111 arba ČIA http://www3.lrs.lt/exweb/video/ASX/press.asx.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA http://www3.lrs.lt/pls/inter/web_konf_u ... nf_id=1600.

Skelbiame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimą perskaitytą spaudos konferencijoje Seime 2014 03 20 d.

Z.Vaišvila. Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo


Š.m. kovo 18 d. dėl teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų išbrauktas, o šiandien grąžintas Seimo darbotvarkės klausimas dėl žemės pardavimo užsienio subjektams saugiklių.

Seimo narys N. Puteikis perspėja apie teisę už 0,5 mln. EUR įsigyti Maltos pilietybę, o po to tokiu būdu rusų oligarchams tapus eurosąjungiečiais supirkti Lietuvos žemes.

Tačiau Seimo nariai turėtų atidžiau skaityti projektus, dėl kurių jie balsuoja, nes yra pigesnių ir paprastesnių būdų tai padaryti.

Esant dabartiniam žemės pardavimo užsieniečiams reglamentavimui, nuo š.m. gegužės 1 d. žemę bus galima pirkti ir bet kurios ES šalies juridinio asmens vardu.

Mat sąvoka „užsienio subjektas“ apima ne tik fizinius asmenis, kurių lietuvių kalbos mokėjimu susirūpino saugiklių ruošėjai. Vokiškos „Nukem“, kuriai lietuvių kalba nebūtina, tapimas rusų kapitalo įmone yra gyvas ir ryškus pavyzdys.


Paskubomis ruoštų Seimo projektų dėl taip vadinamų žemės pardavimo saugiklių turinys rodo, kad tai yra tik kosmetinės ir teisiškai nelabai pagrįstos priemonės, kurios nekeičia esmės – nei nuo gegužės 1 d. stabdo žemės pardavimą užsieniečiams, nei taiso esminę Seimo klaidą, padarytą 2003 m. kovo 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymą, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė užsienio subjektams pirkti žemę, nors Lietuva nei Stojimo į ES sutartimi nei Stojimo į ES aktu nėra įsipareigojusi užsienio subjektams pardavinėti žemę, vidaus vandenis ir miškus, be to, ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos Respublikos piliečiams bei juridiniams asmenims.

Lietuva stojimo į ES dokumentais susitarė ne dėl žemės pirkimo, o įsigijimo teisės.

LR civilinio kodekso kalba įsigijimas reiškia nebūtinai pardavimą, bet ir nuomą, panaudą ar uzufruktą, t.y. žemės valdymą ir naudojimą atitinkamomis sąlygomis.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 skyriuje „Kapitalas ir mokėjimai“ nustatyta, kad „Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir miškus bet kuriuo atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies nacionaliniam subjektui.“

Tačiau Stojimo sutarties pasirašymo dieną (2003-04-16 d.) galiojo žemės ir miškų pardavimo tvarka, nustatyta LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2003-04-09 dienos ir kurio 9 straipsniu buvo nustatyta, jog užsienio subjektai negali įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties ir visos eilės kitų paskirčių žemės.

Tad ir šioje vietoje jokių formalių problemų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams nėra.

2011 m. balandžio 14 d. Europos Komisijos sprendimas, kuriuo tenkintas Lietuvos 2011-02-04 d. prašymas pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje, taip pat kalba apie žemės įsigijimo, bet nebūtinai pirkimo teisę.

Tad Lietuvos Respublikos prievoles dėl žemės pagal Stojimo sutartį nustato ir jas saisto tik Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, kurioje pasisakyta tik apie laisvą kapitalo judėjimą ir žemės įsigijimą, bet ne pardavimą.

Nuosavybės teisė europinės civilinės teisės kontekste apibrėžiama kaip subjekto teisė savo nuožiūra valdyti ir naudoti nuosavybės objektą bei juo disponuoti. Disponavimas daiktu reiškia savininko teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą, jo dalis ar tam tikras teises (LR CK 4.37 str.).

Daiktinė teisė, sietina su kapitalo judėjimo tikslais, t.y. naudoti svetimą daiktą pajamoms ir pelnui gauti, gali reikštis teisės turėtojo galimybe įgyvendinti ne visas (valdymo, naudojimo ir disponavimo) teises, o tik kai kurias jų.

LR CK nustato ir kitas žemės valdymo ir naudojimo formas, kurias galima įsigyti – nuomą, panaudą, uzufruktą (teisę naudotis svetimu daiktu ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas), kurios netrukdo laisvai judėti kapitalui ir žemės naudotojui iki mirties (fiziniam asmeniui) arba 30 metų (juridiniam asmeniui) iš svetimo daikto naudojimo gali gauti produkciją, pajamas ir pelną.

Nuomininko, panaudos gavėjo ir uzufruktoriaus teisės išlieka ir pasikeitus daikto savininkui, pvz., paveldėjimo būdu.

Toks žemės naudotojo teisinis statusas ir užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, ir išsaugo Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą, t.y. nepažeidžia LR Konstitucijos 10 straipsnio, ginančio Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir nedalomumą, nes nuosavybės teisė pereiti kitam subjektui gali ne tik savininko valia, bet ir pagal įstatymą arba teismo sprendimu, taip pat užsienio valstybei tapus juridinio asmens, kuris nuosavybės teise gali valdyti žemę Lietuvoje.

Palestinos valstybės patirtis yra labai skaudi. Tokiu būdu atsiranda galimybė kitos, nebūtinai Europos Sąjungos, valstybės nuosavybės teisės į Lietuvos žemės sklypus, kurie gali sudaryti ištisas teritorijas.

Leidus žemės pardavimą užsienio subjektams, nuosavybės teisė į mūsų žemę gali pereiti ir pagal užsienio teismų ar kitų institucijų sprendimus, nacionalizavimo aktus, paveldint ar priverstinai parduodant.

Todėl kaip signataras kreipiuosi į LR Seimą dėl skubaus kreipimosi į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos 2003 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-1381 „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas“ 6 straipsnio 1 dalies nuostata dėl žemės nuosavybės teisės suteikimo užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims neprieštarauja:

- LR Konstitucijos sudėtinei daliai – 2004 m. liepos 13 d. LR Konstituciniam aktui „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, nes nei Stojimo sutartimi nei Stojimo aktu Lietuvos Respublika nėra įsipareigojusi užsienio subjektams pardavinėti žemę, be to, nėra įsipareigojusi leisti įsigyti užsienio subjektams vidaus vandenis ir miškus ta pačia forma (t.y. būtinai nuosavybės forma), tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos Respublikos piliečiams bei juridiniams asmenims;

- LR Konstitucijos 10 straipsniui, ginančiam Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir nedalomumą.

Priimant Seimo nutarimą dėl šio kreipimosi į Konstitucinį Teismą, būtina nustatyti, kad stabdomas Lietuvos Respublikos 2003 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-1381 „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas“ 6 straipsnio 1 dalies galiojimas iki bus priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl šio Seimo kreipimosi.

Raštu dėl to kreipiausi ir į Respublikos Prezidentę bei Vyriausybę. Prezidentė pati turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, o Vyriausybė – teisę kreiptis į Seimą dėl tokio Seimo nutarimo priėmimo.

—–

Europos Komisija 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu, kuriuo tenkintas Lietuvos 2011-02-04 d. prašymas pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje, pripažinо Lietuvos piliečiams nuosavybės teisių neatkūrimo fakto svarbą: „ (…) kaip svarbu, kad pirmiau paminėta žemės ūkio reforma būtų užbaigta iki numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos“.

Šiuo sprendimu Europos Komisija nustatė: „2003 m. Stojimo akto IX priedo 4 skirsnyje nurodytas pereinamasis laikotarpis dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje pratęsiamas iki 2014 m. balandžio 30 d.“

Kadangi iki šiol nėra baigtas Lietuvos piliečiams nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, taip pat dėl to, kad Stojimo akto IX priedo 4 skyriuje nenustatyta, kad nuo pereinamojo laikotarpio atidėjimo datos turės būti parduodama žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemė, tačiau nustatyta tik jos įsigijimo teisė (nebūtinai nuosavybės teise), užtikrinanti laisvą kapitalo judėjimą, taip pat dėl to, kad LR CK užtikrina ir kitas žemės valdymo ir naudojimo formas, užtikrinančias laisvą kapitalo judėjimą, todėl kreipiausi į Seimą dėl:

- Lietuvos Respublikos 2003 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-1381 „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas“ 6 straipsnio 1 dalies galiojimo sustabdymo ir jos pakeitimo taip, kad ji atitiktų Stojimo akto IX priedo 4 skyriaus nuostatas, t.y. būtų numatytas ne žemės pardavimas, o įsigijimas kitomis LR CK numatytomis formoms, t.y. nuoma, panauda ir uzufruktas.

- Pranešimo Europos Komisijai, kad Lietuvos Respublika Stojimo dokumentais nėra prisiėmusi įsipareigojimo dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams, o tik dėl jos įsigijimo, kurios kitas formas numato LR Civilinis kodeksas ir kurios užtikrina visas sąlygas laisvam kapitalo judėjimui Lietuvoje, kurį garantuoja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63-66 straipsniai, o Lietuvos Respublikos įstatymai visiškai apsaugo tokias užsienio kapitalo investicijas. Paraginau Respublikos Prezidentę ir Vyriausybę kreiptis į Seimą dėl to paties. Valdžios veiksmų vieningumas yra labai svarbus.

—–

Kreipiausi į Seimą, Prezidentę, Vyriausybę Seimą dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo referendumo „Tautos valia“ priėmimo paskelbiant jį š.m. gegužės 25 d. ir paankstinant šio klausimo Seime svarstymą, numatytą tik š.m. kovo 25 d.

Šiandieninėje sudėtingoje tarptautinėje situacijoje Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė turi siekti vienybės su Tauta, o ne susiskaldymo ir priešstatos.

Tai yra ne tik biudžeto lėšų taupymo klausimas – jei atstovaujamoji valdžia nori tikros Tautos nuomonės šiuo klausimu, tai būtina siekti kuo didesnio Lietuvos Respublikos piliečių atstovavimo referendume.

Tai padėti užtikrinti gali referendumo datos sutapimas su bet kurių rinkimų data. Referendumo paskelbimo ir datos vilkinimas, numatant tai padaryti tik š.m. birželio 29 d., akivaizdžiai tarnautų priešingiems tikslams.

Šį Seimo nutarimą svarstant tik š.m. kovo 25 d. galima nespėti paskelbti nutarimą tą pačią dieną, kas formaliai neleistų referendumą organizuoti gegužės 25 d.

Atkreipiau dėmesį į tai, kad bet kuris Konstitucijos keitimas gali prieštarauti galiojančiai Konstitucijai jos nuostatų visumai, tačiau tai nekeičia Tautos kaip suvereno teisių keisti Konstituciją. Po Konstitucijos pakeitimo gali keistis ir jos nuostatų visuma. Tačiau tai yra Tautos teisė, kurios pakeisti niekas negali.

—-

Š.m. kovo 27 d. Seimo darbotvarkėn įtrauktas ir svarstymui priimtas E. Masiulio, J. Razmos, G. Steponavičiaus ir St. Šedbaro Seimo nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą ištirti, ar LR referendumo įstatymo 14 straipsnis, kuris be išlygų įpareigoja Seimą skelbti referendumą, atitinka LR Konstitucijos 6 straipsnio pirmajai daliai, 7 straipsnio pirmajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Priėmus šį Seimo nutarimą, gali būti stabdomas LR referendumo įstatymo 14 straipsnio galiojimas ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimas.

Seimo narys P. Urbšys atkreipė Seimo dėmesį, kad 1994 m. liepos 22 d. Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta, jog „Kai įstatymo nuostatų projektas teikiamas referendumui, įstatymo leidėjas yra Tauta. Konstitucijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Priimant kokius nors išankstinius sprendimus, nenumatytus Konstitucijoje ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia. Referendumo įstatymo papildyto 12 straipsnio antrosios dalies nuostata, kad konstatavus referendumui teikiamo teisės akto projekto neatitikimą Konstitucijai „pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas“, susieja referendumo paskelbimą su Konstitucijoje nenumatyta sąlyga – Konstitucijos keitimo klausimo nagrinėjimu. Ši nuostata ydinga ir dėl to, kad Konstitucijos keitimo klausimas būtų nagrinėjamas nežinant Tautos valios, kuri bus pareikšta per balsavimą dėl pateikto referendumui teisės akto projekto. Todėl ši nuostata prieštarauja Konstitucijos 3, 4 ir 9 straipsniams.“

Todėl kreipiausi į Seimą, Prezidentę ir Vyriausybę dėl kvietimo Seimą atsisakyti nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl LR referendumo įstatymo 14 straipsnio, nes dėl to Konstitucinis Teismas pasisakė dar 1994 m. liepos 22 d. nutarime. Tokio Seimo nutarimo, leidžiančio sustabdyti privalomų referendumų paskelbimą vien dėl formalaus dar vieno identiško kreipimosi į Konstitucinį Teismą, priėmimas dar labiau supriešintų visuomenę su valdžia. Atsisakykite šio projekto!

Komentarai
http://alkas.lt/2014/03/19/z-vaisvilos- ... s#comments

Faktai dėl Lietuvos nepriklausomybės:

(1) ES kontroliuoja, koks minimalus PVM Lietuvoje parduodamų prekių;

(2) ES kontroliuoja, koks kai kurių prekių (pvz. cigaretės, benzinas) akcizo mokestis Lietuvoje;

(3) ES nurodo, kad prekėms į Lietuvą įvežamoms negali būti taikomas muito mokestis;

(4) ES nurodo, kad negalime riboti imigrantų srautų iš kitų ES šalių ir negalime riboti emigracijos;

(5) ES nurodė, kad atominę elektrinę užsidarytume

(6) ES pasiūlė savo žvejybinius laivus susipjaustyti, ką mes ir padarėme

(7) ES nurodo neriboti žemės pardavimo užsieniečiams;

(8) ES nurodo atsisakyti nacionalinės valiutos;

(9) ES įstatymai yra aukščiau Lietuvos įstatymų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 21 Kov 2014 23:04 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg
Žygeivis rašė:


Faktai dėl Lietuvos nepriklausomybės:

(1) ES kontroliuoja, koks minimalus PVM Lietuvoje parduodamų prekių;

(2) ES kontroliuoja, koks kai kurių prekių (pvz. cigaretės, benzinas) akcizo mokestis Lietuvoje;

(3) ES nurodo, kad prekėms į Lietuvą įvežamoms negali būti taikomas muito mokestis;

(4) ES nurodo, kad negalime riboti imigrantų srautų iš kitų ES šalių ir negalime riboti emigracijos;

(5) ES nurodė, kad atominę elektrinę užsidarytume

(6) ES pasiūlė savo žvejybinius laivus susipjaustyti, ką mes ir padarėme

(7) ES nurodo neriboti žemės pardavimo užsieniečiams;

(8) ES nurodo atsisakyti nacionalinės valiutos;

(9) ES įstatymai yra aukščiau Lietuvos įstatymų.
Juk visi šitie dalykai buvo žinomi kai stojom į ES, ir visiems buvo gerai. Va tada ir reikėjo derėtis arba bent jau patriotiškai parėkaut, o ne dabar. Atsibudo matote "patriotai" ... po šimts perkūnų.

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 22 Kov 2014 01:56 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Niekas nerašo apie tai, kad svarbiausias dalykas yra šiuo referendumu išspręsti tai, jog iš kitur atėję - nevietiniai - nelietuviai negalėtų Lietuvos žemių užgyventi ir būtų užkirstas kelias tokiu būdu atskirti nuo Lietuvos valstybės teritorijas, taip sudarant atskirus valstybinius darinius, kaip buvo padaryta sukuriant Izraelį, Kosovą, Pietų Osetiją, Krymą, Padniestrę ir pan.

Referendumo rengėjų pergalė jau yra, nes tik po to, kada parašai buvo surinkti, seime bei vyriausybėje buvo parengti griežti užkardomieji dalykai užsieniečiams, norintiems įsigyti Lietuvoje dirbamos žemės.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 22 Kov 2014 16:51 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
Referendumo rengėjų pergalė jau yra, nes tik po to, kada parašai buvo surinkti, seime bei vyriausybėje buvo parengti griežti užkardomieji dalykai užsieniečiams, norintiems įsigyti Lietuvoje dirbamos žemės. :smile38:


Pastaruoju metu jų tą "griežtumą" projekte vis labiau "minkština" (pvz., jau nebeliko reikalavimo mokėti lietuvių kalbą), nors dar nieko taip iki šiol ir nepriėmė. :smile102:

Ir blogiausia tai, jog po referendumo kosmopolitų dominuojamas Seimas tyliai visas tas sąlygas apskritai panaikins - paliks tik "kosmetines".

Aš tuo nei kiek neabejoju.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Kov 2014 11:23 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Dėl to ir reikia, kad referendumas įvyktų ir nugalėtų, o tada jau anie nebeturės kur dėtis. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 27 Kov 2014 19:38 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Registrų centro duomenimis, 2001-2012 metais Lietuvoje parduotos žemės ūkio paskirties žemės plotas siekia 1,86 mln. hektarų (žurnalas „Valstybė“, 2014 m. Nr. 3).

Vaizdingumo dėlei – parduota 18,6 tūkstančiai kvadratinių kilometrų žemės, o tai yra apie 28,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. Kaip matome, skaičiai įspūdingi. Kam parduota – valstybės paslaptis.


Konstitucinio įstatymo pakeitimo projekto nauja redakcija priimta 2003 m. kovo 20 d. Šiame įstatyme apie saugiklius nekalbama.

Pagal 12-tą konstitucinio įstatymo straipsnį (įstatymo įgyvendinimo priežiūra) Seimas, laikydamasis frakcijų proporcinio atstovavimo principo, turėjo šio įstatymo įgyvendinimui sudaryti nuolatinę Seimo komisiją prižiūrėti ir nustatyti jos įgaliojimus.

Tačiau Seimo frakcijos nesivargino ir tokios komisijos nesudarė visą dešimtmetį!

Per tą laiką buvo įvykdytas planas – minėti 1,86 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės buvo parduoti be įstatyme numatytos kontrolės institucijos!

Tuo būdu Lietuvos Seimas kriminalizavo konstitucinį įstatymą ir tapo Lietuvos žemės pardavimo priedangos organizacija įslaptintiems subjektams.

Šiuo laikotarpiu koalicijas Seime pasikeisdamos sudarinėjo socialdemokratų ir TS-LKD partijos, įtraukdamos į savo orbitą (koaliciją) Darbo partiją ir įvairių atmainų liberalus.
<..>

Ši nusikalstama veikla buvo slepiama nuo Lietuvos žmonių. Valdantieji tikėjosi galutinai įtvirtinti savo kėslus Konstitucijos 47 straipsnio įstatymo pakeitimo įsigaliojimu.

Bet įvyko nemaloni staigmena. Visuomenė, visą dešimtmetį negavusi paaiškinimo, kas daroma su Lietuvos žeme, nutarė šią problemą spręsti referendumu. Surinktas tam reikalingas kiekis parašų.

Valdantieji bonzos – jų kitaip nepavadinsi – pajutę, kad jų kortos atskleistos, pasinaudojo seniai žinomu taktikos triuku, teigiančiu, kad puolimas yra geriausia gynybos forma. Taigi, jie perėjo į puolimą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 22 Bal 2014 19:52 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Žygeivis rašė:
Registrų centro duomenimis, 2001-2012 metais Lietuvoje parduotos žemės ūkio paskirties žemės plotas siekia 1,86 mln. hektarų[/color] (žurnalas „Valstybė“, 2014 m. Nr. 3).

Vaizdingumo dėlei – parduota 18,6 tūkstančiai kvadratinių kilometrų žemės, o tai yra apie 28,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. Kaip matome, skaičiai įspūdingi. Kam parduota – valstybės paslaptis.



Per tą laiką buvo įvykdytas planas – minėti 1,86 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės buvo parduoti be įstatyme numatytos kontrolės institucijos!

Tuo būdu Lietuvos Seimas kriminalizavo konstitucinį įstatymą ir tapo Lietuvos žemės pardavimo priedangos organizacija įslaptintiems subjektams.

nusikalstama veikla buvo slepiama nuo Lietuvos žmonių. Valdantieji tikėjosi galutinai įtvirtinti savo kėslus Konstitucijos 47 straipsnio įstatymo pakeitimo įsigaliojimu.

Bet įvyko nemaloni staigmena. Visuomenė, visą dešimtmetį negavusi paaiškinimo, kas daroma su Lietuvos žeme, nutarė šią problemą spręsti referendumu. Surinktas tam reikalingas kiekis parašų.

Valdantieji bonzos – jų kitaip nepavadinsi – pajutę, kad jų kortos atskleistos, pasinaudojo seniai žinomu taktikos triuku, teigiančiu, kad puolimas yra geriausia gynybos forma. Taigi, jie perėjo į puolimą.

Va, todėl pardavimo procesą, įvykusį iki šiol, dera panaikinti, o po to, jau pagal liaudies priimtą tvarką, jau dera nustatyti tvarką - kada, kiek ir kam: jokių būdu ne lenkam (dėl numanomos autonomijos ir atskyrimo), jokių būdu ne kitiems slavams, jokiu būdu ne vienoje vietoje, kad nebūtų galima sujungti ir atskirti nuo Lietuvos, ir t.t., ir pan. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 29 Bal 2014 21:07 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Saugosimės ne nuo svetimų, o nuo savų


http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... _nuo_savu/

2014 balandžio mėn. 25 d. 09:02:05
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

Seimas vakar po tris valandas trukusių diskusijų ypatingos skubos tvarka pritarė vadinamajam saugiklių įstatymui, turėjusiam sutrukdyti Lietuvos žemę įsigyti užsieniečiams.

Tačiau svarstymo metu saugiklių nuo užsieniečių beveik nebeliko.

Atmestas siūlymas reikalauti mokėti lietuvių kalbą, gyventi Lietuvoje, mokėti mokesčius mūsų valstybei ir t.t.

Tačiau įvestas reikalavimas perkantiesiems žemę turėti 3 metų žemdirbystės patirtį arba atitinkamą išsilavinimą. O tai, pasak įstatymo kritikų, reiškia, kad apie 2 mln. Lietuvos gyventojų žemės įsigyti negalės. Tiesa, tik daugiau nei 10 hektarų, nes tiek arba mažiau bus galima įsigyti be jokių apribojimų - ir svetimšaliams, ir lietuviams.

Lietuvos žemę siekia apsaugoti: Aurelija Stancikienė, Povilas Gylys, Petras Gražulis, o saugiklių nuo užsieniečių atsisako Kazys Starkevičius, Eugenijus Gentvilas ir Mindaugas Bastys

„Skysti“ saugikliai


Įstatymu numatyta, kad teisę į daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės turėtų kompetentingi ir įgudę ją dirbti asmenys. Kriterijus atitiks ne mažiau kaip trejus iš paskutinių dešimties metų dirbę žemę žmonės arba atitinkama veikla užsiimantys juridiniai asmenys.

Asmenys, įsigiję žemės, privalėtų ne mažiau kaip per penkerius metus nuo įsigijimo užtikrinti, kad ji būtų naudojama žemės ūkio veiklai. Už šio reikalavimo nevykdymą juridiniams asmenims numatoma nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda.

Numatytas reikalavimas, kad asmuo gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 hektarų. O vienos šeimos nariai gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Tik tiek galės įsigyti ir juridiniai asmenys.

Sprendimus, ar žemės pardavimas (daugiau nei 10 hektarų) galimas, išduos savivaldybių sudarytos komisijos.

Tokie yra pagrindiniai patvirtinti „saugikliai“.

Prastūmė ypač skubiai


Beje, vakar ryte Seime pustrečios valandos vyko įstatymo svarstymas ir iškart tame posėdyje po trumpos pertraukos ypatingos skubos tvarka vyko priėmimas, nors Povilas Gylys bei kiti parlamentarai ragino neskubėti ir užlopyti visas spragas.

„Mus spaudžia laikas, nuo gegužės 1 dienos įsigalioja nuostata, kad žemę galės pirkti ir užsieniečiai, dėl tos priežasties naujiems siūlymams nelabai yra laiko. Priėmus įstatymą, jei abejonės pasitvirtins, jį bus galima taisyti“, - kontrargumentavo parlamentaras Mindaugas Bastys.

Įspėjimo nepaisė


„Manymas, kad žemė yra tik privati gėrybė ar prekė, yra labai didelė klaida. Jei iš Limpopo šalies kokių 50 žmonių atvažiuos į Žemaitiją ir supirks žemę, po kurio laiko ją galės paskelbti Limpopo Respublikos teritorija. Pagalvokime, ką mes čia svarstome, ar pakankamus saugiklius svarstome“, - kolegas bandė paprotinti P.Gylys, bet nebuvo išgirstas.

Bene aktyviausi vakar Seime buvo liberalas Eugenijus Gentvilas bei „Drąsos kelio“ frakcijos narė Aurelija Stancikienė. Pirmasis buvo už radikalų liberalizmą, antroji - už kuo griežtesnius saugiklius.

„Užsieniečiai žemės neišsiveš“, - jau klasikinę tapusią liberalų frazę vakar kartojo E.Gentvilas.

Pilna landų


O A.Stancikienė vienoje iš savo kalbų prieš balsavimą susakė visą esmę, kuo šis įstatymas yra blogas: jame paprasčiausiai neliko daugybės reikalavimų, kurie apsaugotų nuo užsieniečių ir spekuliantų, pridaryta daugybė landų.

- „Neliko privalomo lietuvių kalbos mokėjimo,

- neliko lojalumo Lietuvai,

- neliko reikalavimo ne mažiau nei 3 metus gyventi ir mokėti mokesčius Lietuvos teritorijoje,

- neliko realios nuostatos, kad valstybinė žemė neparduodama,

- neliko kontroliuojančių institucijų, kurios stebėtų žemės judėjimą,

- neliko ribojimų įsigyti žemę saugomose teritorijose ir pajūrio juostoje,

- netgi neliko draudimo įsigyti žemę kadastrinėse pasienio vietovėse.

- Neliko reikalavimo dėl pilietybės, kilmės,

- neliko draudimo įsigyti vandenis,

- neliko baudų fiziniams asmenims, kurie superka, bet nedirba žemės: bus baudžiami tik juridiniai asmenys“,
- vardijo A.Stancikienė.


Žemės reforma nesibaigs


A.Stancikienė stebėjosi ir įstatymo nuostata, kad bus pardavinėjama ir valstybinė žemė, nors dar ne visa ji grąžinta savininkams.

„Įstatyme aiškiai pasakyta, kad asmuo ir su juo susiję asmenys iš valstybės gali įsigyti ne didesnį nei 300 hektarų plotą. Mes nepabaigėme piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso ir jau pardavinėsime žemę?“ - stebėjosi Seimo narė.

Pažeidėjų nedrausmins


„Padaryta daug landų, kaip toliau gudročiams supirkinėti Lietuvos žemę“, - jai antrino parlamentaras Petras Gražulis.

Politikas pasiūlė receptą, ką daryti su įvairiais investiciniais fondais ir kitais spekuliantais, kurie neteisėtai susipirko milžiniškus žemės plotus.

„Jeigu asmuo įsigyja ar yra anksčiau įgijęs žemės ūkio paskirties žemės daugiau kaip 500 hektarų, viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia viešą aukcioną dėl paimto žemės ploto pardavimo. Viešo aukciono metu surinktos lėšos išmokamos valstybės nuosavybėn paimto žemės ploto savininkui“, - tokį pasiūlymą Seimui pateikė P.Gražulis, bet Seimas be jokių argumentų jį atmetė.

Bankams irgi leido


Konservatorius Kazys Starkevičius pasiūlė kredito įstaigoms leisti įsigyti neribotą žemės kiekį. Jam aktyviai pritarė liberalas E.Gentvilas.

„Ūkininkai ima paskolas ir kartais taip atsitinka, kad nebesugeba grąžinti paskolų, už kurias jie yra įkeitę žemę. Šis įstatymas neleidžia bankams turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Bandykime įsivaizduoti, kas atsitinka su palūkanomis. Toks bankas nekredituos ūkininko ir bendrovės, nes jis rizikuoja, kad neatgaus paskolos ir negaus turto“, - sakė E.Gentvilas. Tačiau tokie nuogąstavimai Seimo narių neįtikino.

Šis įstatymas negalios paveldėtai žemei. E.Gentvilas pasiūlė, kad jis negaliotų ir dovanotai, tačiau parlamentarai pabūgo, kad tada prasidės atsiskaitymai „vokeliais“.

„Respublika“ primena, kad gegužės 1 dieną baigiasi laikotarpis, kai Lietuva gali drausti užsieniečiams pirkti mūsų žemę. Tam nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti. Tačiau Seimas jį surengti siūlo tik birželio 29 dieną.

Jonas TALMANTAS, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas:

- Stebėjote vadinamojo saugiklių įstatymo priėmimą. Ar toks įstatymas, koks yra priimtas, tenkina žemdirbius?

- Įstatymas yra visiškai niekinis. Seimas jį priėmė į nieką neįsigilinęs, ypatingos skubos tvarka. Labiausiai mane jis piktina, kad bus pažeidžiama konkurencija. Ūkininkai, turintys gyvulių, galės už kiekvieną sąlyginį gyvulį pirkti po papildomą hektarą, viršijantį 500 hektarų plotą. O kurie gyvulių neturi, to daryti negalės ir negalės plėsti ūkių. Todėl šią nuostatą mes tikrai skųsime. Be to, nelogiška yra ir tai, kad nekilnojamasis turtas supainiotas su kilnojamuoju. Jei tu nusipirksi 10 karvių, galėsi ir 10 papildomų hektarų nusipirkti. Parduosi karves - o žemė vis tiek tau liks. Tokių landų palikta daugybė.

- Įstatymo paskirtis buvo sudėti saugiklius, kad užsieniečiai negalėtų supirkti Lietuvos. Neatrodo, kad padaryta atvirkščiai - sudėti saugikliai, kad lietuviai Lietuvoje negalėtų įsigyti žemės?

- Taip ir yra. Dabar Lietuvos žemę saugosime nuo savęs. Visas įstatymas yra idiotiškas. Jame nebeliko nė vieno Lietuvos ūkininkų sąjungos reikalavimo. Nebeliko reikalavimo žemės pirkėjui mokėti lietuvių kalbą, gyventi Lietuvoje. Nieko nebeliko. Jokių saugiklių nuo užsieniečių. Tikiuosi, viską išspręs referendumas. Mes jį paremsime ir tada visi patvirtinti saugikliai taps niekiniais, nes referendumas yra aukščiau už įstatymą.

- Saugikliai galios ir daugybei Lietuvos gyventojų, nes žemės negalės pirkti neturintys 3 metų patirties žemės ūkio srityje...

- Bet tai nėra blogai, patirtis yra būtina. Juk, pavyzdžiui, ar priima be patirties į kitą darbą? Nors minimalus pasiruošimas turi būti.

- Bet ar ne geriau, kad, pavyzdžiui, darbo netekęs žmogus ne sėdėtų mokesčių mokėtojams ant sprando, o nusipirktų žemės ir augintų bulves, karves ar dar ką nors? Juk tam didelių mokslų ir patirties nereikia.

- Bet juk iki 10 hektarų jokių apribojimų nėra. O tai nėra mažai. 10 hektarų žmogus be patirties gali dirbti 3 metus, o po to nusipirkti daugiau. Iš 10 hektarų tikrai galima sau pasigaminti ir pieno, ir sviesto.

- Seimas nusprendė, kad ir bankai galės supirkinėti žemę, bet ne daugiau nei 500 hektarų. Ar tai nėra pavojinga, turint omenyje, kad beveik visi jie - skandinaviški?

- O čia tai Seimas padarė klaidą, įvesdamas 500 hektarų apribojimą. Visoms kredituojančioms įstaigoms, ne tik bankams, reikėjo netaikyti apribojimų, nes dabar niekas paskolos žemdirbiams neduos. Juk jei žemdirbiui atsitinka bėda ir jis nebegali išsimokėti, bankai įkeistą žemę pasiima sau. Dabar to nebegalės daryti. Tačiau kad bankai nepasidarytų žemės pirkėjais ir nespekuliuotų žeme, reikėjo nustatyti, kad jų žemę rinkos kainomis per tam tikrą laikotarpį nuperka Nacionalinė žemės tarnyba. O ši paskui perparduoda žemę kitam norinčiam - irgi rinkos kaina.

- Įvairūs investiciniai fondai jau ir dabar yra supirkę tūkstančius hektarų žemės ir ją nuomoja, ja spekuliuoja. Gal reikėtų žemę, kuri viršija 500 hektarų, nacionalizuoti?

- Savaime aišku, nes ji įsigyta pažeidžiant įstatymus. Deja, Seimas vakar tokiam siūlymui nepritarė.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 30 Bir 2014 23:10 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27011
Miestas: Ignalina
Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 18 Lie 2014 12:22 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774
Lietuvos valdantieji dėl tingėjimo, negabumo spręsti problemas agitavo prieš ir viską darė, kad referendumas neįvyktų.

Tai buvo klaida, nes pati ES turi keistis, o tik tada mes galėsime ja pasitikėti.

Štai šių dienų pavyzdys:

"Savo ruožtu politologas L. Kasčiūnas pažymi, kad neryžtinga ir neempatiška ES nėra tokia, kokią ją norėtų matyti su Rusija besiribojančios ES šalys.

„Manau, kad negebėjimo sutarti dėl sankcijų Rusijai pavyzdys rodo, jog šia prasme norėtume kitokios ES. ES pasiteisino kaip ekonominis projektas. Dar prieš kelerius metus Lietuva tik galėjo pagalvoti, kad už poros metų nebe 100 proc. dujų galės importuoti iš „Gazprom“, o tai, kas vyksta su suskystintų gamtinių dujų terminalu, dalinai lėmė bendra ES energetikos politika. Tačiau kalbant apie politiką, pastarojo meto situaciją, ES yra bejėgė. Vertybinės, politinės sąjungos ES nėra“, – apgailestauja L. Kasčiūnas".

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... z37oI5ie52
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 51 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007