 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27140
Miestas: Ignalina
|
Viltys atgauti žemę – tolima svajonė
2007 sausio mėn. 20 d., Dovilė Jablonskaitė, Savaitraštis „Panorama“
Nors Vyriausybė įsipareigojo piliečiams iki 2007 metų gruodžio 31 dienos užbaigti žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimą, šio pažado realumu netiki nei Seimo nariai, nei žemėtvarkininkai. Seimo kontrolieriai gauna šimtus žmonių skundų, iš kurių beveik pusė yra pagrįsti.
„Klausimų, situacijų, aplinkybių spektras yra labai įvairus. Apibendrinant galima pasakyti, kad žmonės daugiausia skundžiasi vilkinamu nuosavybės teisių atkūrimo procesu, žemės reformos darbų atlikimo kokybe bei pareigūnų etika. Pareigūnai neišaiškina pretendentams jų teisių ir galimybių atgauti žemę, esą kalba nepagarbiai, stokoja elementarios bendravimo kultūros. Žmonės ateina pas mane ir klausia, kada jiems bus atkurtos nuosavybės teisės. Jei institucijos dirbtų gerai, jie su tokiais klausimais nesikreiptų į Seimo kontrolierius“, – susiklosčiusią situaciją savaitraščiui „Panorama“ aiškino Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė.
Premjerui Gediminui Kirkilui vis garsiau kalbant apie žemės reformos pabaigą, dalis žmonių turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo laukia dar nuo 1991 metų. Šis procesas ypač stringa Vilniaus apskrityje. „Didžiausia bėda – kad čia akivaizdžiai trūksta žemės: pretendentų į sklypus – daugiau nei pačio ploto“, – sakė kontrolierė.
Padaryta esminių klaidų
Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio teigimu, šiandien administracijai pateikta apie 23 tūkst. prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Daugiau nei pusė jų į Vilnių yra atkeliavę iš kitų apskričių.
„Susidaro įspūdis, kad kiekvienas lietuvis būtinai nori turėti žemės sostinėje. Susilaukiame priekaištų, kad Vilniaus apskrityje žemės reforma stringa, tačiau tam yra objektyvių priežasčių. Jei atmestume tuos prašymus, kurie mus pasiekia iš kitų vietovių, būtume šios reformos lyderiai. Štai kur visas reformos skanumas: tempais lenkiame kitas apskritis, bet prašymų kiekis toks didelis, kad fiziškai visko neaprėpiame. Didžiausia problema yra tai, kad nekilnojamasis turtas – žemė – Lietuvoje buvo paverstas kilnojamu. Todėl dabar visi pradėjo tą žemelę vežioti. Vilniaus apskritis – ne guminė, ji negali išsitempti iki Lietuvos dydžio“, – kalbėjo A. Macaitis.
Seimo darbo frakcijos narys, buvęs parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas irgi tikino, kad žemės reforma Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti neteisingai, iš pat pradžių padaryta esminių klaidų. „Žmonėms priklausančio turto grąžinimas yra šventas reikalas, tačiau jei žemė priklausė Skuode – tai ir atsiimti ją reikia tenai. Nori turėti Vilniuje – tai parduok žemę Skuode ir tada pirk sostinėje. Tokia tvarka priimta visame pasaulyje, tik Lietuvoje ji kitokia“, – sakė J. Jagminas.
Šiai nuomonei pritarė ir Vilniaus apskrities viršininkas A. Macaitis. „Estija ir Latvija juokiasi iš mūsų. Šiedvi mūsų kaimynės jau pamiršo tą nelemtą žemės reformą: grąžino žemę ten, kur ji priklausė savininkams prieš nacionalizaciją. Sako: tik jūs, lietuviai, galite tokią nesąmonę padaryti“, – sakė A. Macaitis.
Korupcijos spąstuose
Pasak Seimo kontrolierės, trikdžių turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procese yra daug daugiau: netinkamai organizuojamas darbas, matininkų korupcija, pretendentų į tą patį žemės sklypą nesutarimai ir dėl to pradėti teisminiai procesai.
„Pavyzdžiui, kadastro vietovėje Vilniuje, Buivydiškėse, kur žemė yra labai brangi ir aistros dėl jos – labai karštos, žemės reformos darbai visiškai nutraukti. Projektavimo darbai sustabdyti vien dėl to, kad vyksta teisminių ginčų tarp kelių matininkų įmonių, norinčių atlikti tuos darbus“, – pasakojo V. Pilipavičienė.
Seimo kontrolierė pažymėjo, kad matininkų darbas ne visada yra skaidrus. Ištyrusi žmonių skundus V. Pilipavičienė randa įvairių pažeidimų: neteisingai sudaryta pretendentų eilė, dažniausiai asmenys, kurie turi pirmumo teisę gauti sklypus, yra nustumti į sąrašo apačią. Taip pat skundžiamasi dėl netinkamai atliktų pasirengimo projektui darbų, neteisingai apskaičiuoto laisvo žemės fondo.
„Bėda ta, kad matininkų darbas nėra reglamentuotas jokiais įstatymais. Todėl beveik nėra būdų priversti juos prisiimti atsakomybę už blogai atliktus darbus. Prieš porą metų kreipiausi į Seimo Kaimo reikalų komitetą siūlydama atkreipti dėmesį į matininkų savivalę ir parengti įstatymą, padėsiantį ją pažaboti. Tačiau jo vis dar nėra. Vienintelė sankcija, kurią galima pritaikyti matininkams – apskrities viršininko sprendimas nutraukti su jais sutartį“, – sakė V. Pilipavičienė. Kad reikia įstatymo, reglamentuojančio matininkų teises ir atsakomybę, tikina ir Vilniaus apskrities viršininkas A. Macaitis. Tačiau jis sakė manąs, kad net įstatymas gali nepadėti spręsti žemės reformos problemų.
„Per pastaruosius ketverius metus atsisakėme 12 firmų, kurios atlikdavo matavimą, paslaugų. Ir kas atsitiko? Mes juos išvijome, jie išėjo, bet jų niekas nepakeitė. Matininkai nėra mums pavaldūs. Mes tiktai samdome juos. Jų trūksta. Mes kai kuriose vietovėse paskelbiame projektus, tačiau niekas juose nedalyvauja, nes kur kas pelningesni jiems yra privatūs užsakymai, pavyzdžiui, ūkininkų sklypų matavimas, privačių valdų formavimas. Matininkai taip sukaupia dešimt kartų didesnį pelną. Jie net nežiūri į kokį nors rėžinį kaimą, kur yra 200 vienas ant kito pykstančių žmonių. Kol jie nesuderina projekto, tol iš mūsų negauna pinigų. Daug nervų ir mažai naudos – tai jiems neapsimoka“, – aiškino A. Macaitis.
Jo manymu, žemės reformos iki šių metų galo užbaigti dar nepavyks. Kol turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesas Vilniaus apskrityje bus visiškai baigtas, pasak A. Macaičio, gali praeiti dar penkeri metai.
Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius nėra taip optimistiškai nusiteikęs. „Kai tiek daug institucijų, tvarkančių žemės klausimus, net neįmanoma, kad jos tarpusavyje susišnekėtų. Man teko girdėti kompetentingus tarnautojus samprotaujant, kad situacija yra taip sujaukta, kad išeitis galėtų būti nacionalizuoti visą žemę iš naujo ir tada vėl išdalyti tiems, kam ji iš tikrųjų priklauso. Dabar padaryta tokia nesąmonė, kad pirmiausia reikia įsijungti žibintuvėlį, kad nušviestume tą baisią korumpuotą tamsą, kurioje atsidūrė visa Lietuvos žemė“, – kalbėjo R. Juozapavičius.
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1
Rimas, 2007 01 20 00:55
Tarp kito, į Seimo kontrolierių pažymas niekas nekreipia dėmesio, o žmonės rašo skundus, tikisi.
Štai pilietė Tomkutė padavė Seimo kontrolierių įstaigą į teismą dėl nepagrįstos pažymos dėl jos skundo.
Ir ką gi? Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pilietės skundą atmetė, teigdamas, kad Seimo kontrolierių pažymos nėra juridinis dokumentas, kuris galėtų sukelti teisines pasekmes.
Kitaip sakant, Seimo kontrolierių rašliavą teismas prilygino geltonąjai literatūrai, kaip, pvz., "Durnių laivas", "Kaukolė žalsvame čemodane" ir pan.
Rezervas, 2007 01 20 01:03
Manau, kad žinau rezervą Vilniaus apskrityje, kurį panaudojus 210,88 ha žemės trūkumas galėtų sumažėti. Vienam piliečiui, pagal jo pasirinktą vietą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 1 d.) Vilniaus apskrities viršininko 2001-09-14 sprendimu Nr. 79-9698 yra atkurta nuosavybės teisė Trakų rajono savivaldybėje Aukštadvario seniūnijoje Gūbiškių kaime esantį 110,71 ha žemės plotą ir Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-16 sprendimu Nr.2.5-41-18116 Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių seniūnijoje atkurta nuosavybės teisė į: Arvydų kaime- 70,62 ha žemės plotą ir Avižienių seniūnijoje Suktiškių kaime esantį 29, 55 ha žemės plotą, kas 4 žemės sklypuose sudaro 210.88 ha bendrą plotą (110,71 ha + 70,62 ha + 29,55 ha).
Pagal LR Seimo kontrolierės 2006.06.28. pažyma Nr. 99/03-1739(01)pateiktus duomenis, įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir nutartimis yra pripažinta šio piliečio teisė į 156,56 ha žemės plotą Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybėje.
Pagal VĮ "Registrų centras" viešai sklebtus 2005.07.09. duomenis Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybėje nurodyto piliečio vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 10 žemės sklypų, bendro 141.64 ha ploto ir Vilniaus apskrityje 4 žemės sklypus 176.17 ha bendro ploto.
Atkreipiu suinteresuotų žemės atgavimu nurodytose vietovėse dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registras yra viešas registras ir Jums informacija privalo būti pateikta.
Rezervas, 2007 01 20 01:11
Mano komentarą 2007 01 20 01:03 reikėtų skaityti su 1922.02.15. Žemės reformos įstatymo 2 ir 71 paragrafais, kuriais nustatyta ne didesnė kaip 150 ha žemės norma į vienos šeimos rankas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambule, 4 straipsnio 1 dalimi, 1991 m. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (1997 m.įstatymo redakcija), kuriomis taip pat yra nustatyta ne daugiau kaip 150 ha žemės norma į vienos šeimos rankas. Linkiu sėkmės.
Rezervas, 2007 01 20 01:35
To Rimas, 2007 01 20 00:55
2003.05.23. Delfyje buvo straipsnis: Ežerų dalybose - Seimo kontrolės pirštai, kurį, manau, kad reikėtų pakartoti, nes mano nurodytą pažymą surašė ta pati LR Seimo kontrolierė, todėl žinosi kur kreiptis.
"VL Vakaro žinios" jau rašė, jog Trakuose vyksta ežerų dalybos. Vandens telkinius dalijasi juos vietiniai valdžios veikėjai, jų interesus gina Vilniaus apskrities administracija ir net aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Ežerų savininkais Trakuose pretenduoja tapti socialdemokratams taryboje atstovaujantis Albinas Zaleckas, tarybos nario Jaroslavo Narkevičiaus brolis Kšištofas Narkevičius bei socialdemokratas Leonidas Madevičius.
Georgijaus Dekanidzės kaimynystėje gyvenantis ir kartu su minėtu piliečiu neteisėtai namus pradėjęs statytis L.Madevičius dabar pretenduoja į biologiniu požiūriu itin vertingą Akies ežerą.
Visi minėti asmenys pretenduoja į ežerus, kuriuos siūloma įtraukti į valstybinės reikšmės vandens telkinius. Jie nori privatizuoti Širmuko, Sasonės, Birvos bei jau minėtą Akies ežerą.
Juokingos kainos
L.Madevičius nuosavybės teisę į vandens telkinį nusipirko iš buvusios Seimo kontrolierės Genovaitės Račinskienės vyro Algirdo Račinsko, kuris Šilalės mieste pramoninėms reikmėms naudotą tvenkinį paveldėjo iš tėvo.
L.Madevičius kiek daugiau nei tris arus šalia Šilalės kapinių esančio tvenkinio nutarė iškeisti į 900 arų Akies ežerą Trakuose. Beje, už šį sandorį L.Madevičiui valstybė dar turėtų primokėti 8 litus, mat 900 arų ežeras Trakuose kainuoja pigiau nei 4 arai tvenkinio Šilalėje.
Dokumentuose nurodoma, jog L.Madevičius iš A.Račinsko nuosavybės teisę nusipirko už 555 litus, o Akies ežeriukas valdininkų įkainotas vos 547 litais.
Gausybė pirkėjų
Nežinia kodėl, tačiau A.Račinskas su L.Madevičiumi sulygo gana pigiai, nors kitiems nuosavybė į tvenkinį Šilalėje buvo parduota gerokai brangiau. A.Račinskas sako, jog viešbučio "Villon" vadovui tvenkinio dalį pardavęs už 40 tūkst. litų, tačiau prisipažino pardavimo dokumentuose nurodęs visai kitą sumą.
"Tai mūsų privatus susitarimas", - patikslino pašnekovas. A.Račinsko tvenkinį viešbučio "Villon" atstovas norėjo iškeisti į vandens telkinį Vilniaus rajone. Beje, kiek pinigų gavo iš L.Madevičiaus, A.Račinskas sako nepamenąs.
Seimo kontrolierės vyras kapines ribojantį tvenkinį įsiūlė ir dar keliems pirkėjams ir net neslepia uždirbęs iš šių sandorių nemenką sumą. Tėvo palikimą Seimo kontrolierės vyras dalimis išpardavė 13 asmenų.
Po sandorio - palankios išvados
Galima tik spėlioti, kaip Seimo kontrolierės G.Račinskienės vyrui pavyko surasti tiek daug pirkėjų nuošaliame šalies mieste esančiam tvenkiniui.
Nuosavybės teisę iš A.Račinsko nusipirkusiam L.Madevičiui išmainyti dalį tvenkinio į ežerą Trakuose sekėsi sunkiai. Tam priešinosi Aplinkos ministerija bei kitos institucijos.
Tuomet pretendentas į Akies ežerą kreipėsi į Seimo kontrolę. Skundą nagrinėti apsiėmė G.Račinskienė, iš kurios vyro L.Madevičius pirko dalį tvenkinio. Tyrimo išvados buvo palankios L.Madevičiui.
Sutapimai ir atsitiktinumai
Buvusi Seimo kontrolierė G.Račinskienė dabar pluša Valstybės kontrolėje ir apie L.Madevičiaus skundą nieko nepamena. "Aš nebe kontrolierė. Nieko neatsimenu, skundų buvo šimtai", - išrėžė ji ir padėjo telefono ragelį.
Tačiau buvusios Seimo kontrolierės vyras A.Račinskas pamena, kad žmona tyrė L.Madevičiaus skundą. Pamena ir tai, jog išvados šiam piliečiui buvo palankios.
A.Račinskas tvirtino, jog jo žmonai L.Madevičiaus skundas pateko atsitiktinai. Žmona esą net nežinojusi, kad jis minėtam piliečiui pardavė nuosavybės teisę.
"Viskas padaryta pagal to laiko įstatymus", - aiškino pašnekovas.
"Pelkė" kvepia pinigais
Su L.Madevičiumi susisiekti nepavyko, tačiau mokesčių inspekcijoje dirbanti jo žmona Ona Madevičienė mums aiškino, jog Akies ežeru vadinamas vandens telkinys tėra bala, tad triukšmas keliamas be reikalo. Tiesa, ji nepaaiškino, kodėl dėl pelkės jos vyras kreipėsi net į Seimo kontrolę bei kitas institucijas.
Ji teigė nenorinti šnekėti, nes bijo prišnekėti ko nereikia.
Iš tiesų, Akies ežeras yra vienas mažiausių Trakų ežerų. Tačiau Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų skyriaus specialisto, mokslų daktaro Juliaus Taminsko ekspertizės išvadose rašoma, jog šis ežeras yra svarbus kaip "gamtinis-istorinis archyvas, leidžiantis atlikti viso Trakų ežeryno formavimosi analizę".
Be to, Akies ežere gyvena smarkiai nykstantys ir Europos mastu saugomi baliniai vėžliai.
Šaltiniai teigia, jog Madevičių šeima planuoja iš šios "pelkės" užsidirbti pinigų - plėtoti turizmo verslą. Kadangi ežeras yra gana seklus, Madevičiai planuoja jį pagilinti, o tai, anot gamtos specialistų, gamtiniu požiūriu būtu kenksminga.
Beje, Antikorupcijos komisija teisėsaugininkams žada perduoti su Akies ežero privatizavimu susijusius dokumentus, mat įtariama, kad dokumento originalas suklastotas.
Juokinga pabaiga
Juokingiausia šioje istorijoje tai, kad A.Račinsko tėvui priklausęs pramoninėms reikmėms tarnavęs tvenkinys dabar yra saugomas valstybės, jis yra priskirtas valstybinės reikšmės vandens telkiniams.
O dėl Akies ežero Trakuose likimo nesirūpina net ir pats aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Mėšliai jie, 2007 01 20 09:12
Jie tą procesą vadina atkurimu ar gražinimu, tai anekdotas. Kaip tie žydai ir rusų komuniagos žemę gavo, kada jie čia turėjo? Apie Klaipėda po 3ha prisivogė, tai kaip gali po to žmogui sugrąžinti. Lansbergis AMB-alui kasdien kartojo kad atiduoti kas priklauso o po to vogti, bet tas komuniaga gi turėjo su savo šaiką kolchozus išvogti ir aplink visas žemes.
Rezervas, 2007 01 20 10:06
To užuojauta, 2007 01 20 09:36
Užsijausk pats save, nes mano nurodytos žemės, esančios Vilniaus apskrityje vertė, Trakų rajono savivaldybėje yra 177 559 Lt., o pagal Vilniaus rajono savivaldybėje - 3 537 303 Lt. ( -Žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinė vertė (Lt/ha) nustatyta pagal “Verčių zonų paieška pagal savivaldybes”).
Gal sakau atsiras drąsus žmogus iš teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų ir įvertins, kad Vilniaus aspkrityje viešąjai nuosavybei žemei yra padaryta 3 714 862 Lt. (skaičiuojant 2005-10-01 kainomis ir 2006-07-09 duomenimis) žala, nepagrįstai ie neteisėtai atkuriant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą žemę, esančią Vįlniaus apskrityje, kai visų instancijų teismai įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimis yra pripažinę faktą, kad šis pilietis pasirinko kitą nekilnojamojo turto žemės kiekį 156,56 ha ir vietą: Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybėje (114.14 ha žemės, 32,62 ha ežerą ir 9,80 ha durpyną.).
Manau, kad jeigu esi tiek žioplas ir nemoki sukaičiuoti, kad 114,14 + 32,62 + 9,80 yra 156,56, tai reikšk užuojautą sau, o aš visiškai neabejoju, kad atsiras asmenų kurie suskaičiuos ir reikės grąžinti, tik pirma taip galvojantys kaip pats, turėtų išmirti.
Ką sako.... Administracinių teismų praktika?, 2007 01 20 10:22
(Administracinė byla Nr. A-6-64/2002, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2002 m. kovo 14 d.nutartis).
NUTARTIS
Vilnius
1.3.4.1. Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo:
Asmenys, pretenduojantys į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nėra žemės savininkai.
Minėtas įstatymas numato ribotą restituciją, t.y. nustato specialią atkūrimo tvarką, subjektus, turinčius teisę atkurti nuosavybės teises, - objektus (išlikusius nekilnojamuosius
daiktus), į kuriuos gali būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra ar kompensuojant (kuriuos išperka valstybė).
Teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą ir turto paėmimą visuomenės poreikiams, analizė, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų analizė rodo, kad išlikusių nekilnojamųjų daiktų išpirkimui nuosavybės teisių atkūrimo procese turėtų būti taikomi bendrieji turto paėmimo visuomenės poreikiams principai, t.y. išlikusių nekilnojamųjų daiktų negrąžinimas buvusiam savininkui ar teisėtiems jo turto paveldėtojams yra tų daiktų paėmimas visuomenės poreikiams.
Tačiau šiuo atveju paėmimo (negrąžinimo) pagrindai ir tvarka nustatyta specialiuose nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl išlikusių nekilnojamųjų daiktų išpirkimui nuosavybės teisių atkūrimo procese negali būti taikomos turto paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų normos, jeigu tokio taikymo galimybės nenumato nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai.
Kadangi apskrities viršininkas privalo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra mieste esančią žemę įmanoma tik esant detaliajam planui, darytina išvada, kad, esant pagrindui atkurti nuosavybės teises ir prašymui grąžinti natūra miesto žemę, kuriai nėra parengtas detalusis planas, apskrities viršininkas privalo kreiptis į miesto savivaldos instituciją ir informuoti ją, kad rengiant detalųjį planą būtų projektuojamas pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas.
Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas apskrities viršininkas turėtų pagrindą atsisakyti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, o detaliajame plane neturėtų būti projektuojamas žemės sklypas grąžinimui natūra tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas yra užstatytas arba jam yra konkretus visuomenės poreikis.
to Rezervas, 2007 01 20 11:54
Jūs biškį neteisus dėl 150 ha. Reikalas tame, kad iki 150 ha grąžinama natūra. Tai, pvz, jei grąžinama natūra 50 ha, o už likusią išperkamą žemę imama išvada dėl jos persikėlimo į kitą vietovę, tai kitoje vietovėje žemė suteikiama lygiavertė.
Ir šiuo atveju už 100 ha kitoje vietoje galima gauti net 1000 ha durpyno ar smėlynų, kad ir prie ežerų, nes durpynai pagal metodiką yra vertinami 10 kartų pigiau.
Dar galėčiau pridurti, kad už 100 ha išperkamos žemės Vilniuje ar Kaune, galima gauti 800 ha dirbamos žemės arba 8000 ha nenaudojamos žemės, t.y. durpynų, smėlynų ar akmenynų.
Jurgis.S., saule@saule.eu, 2007 01 20 12:33
Koks sujudimas! Pagaliau gal pabus gudručių mulkinama snaudžianti "Baltijos kelio" tauta!
Ir teisėtai kyla klausimas - kas sugalvojo ir pagal kokius įstatymus nekilnojamąjį turtą pavertė kilnojamuoju ir iš šalies pakraščių susikilnojo žemelę į strategiškai svarbius plotus anksčiau, negu buvo grąžinta tose vietose teisėtiems savininkams, kuriems dabar "nebeliko".
Skaudžiausia, žinoma, yra tiems, kurie patikėjo politikų padorumu ir yra apgauti, nes jiems nebeliko jų žemės tesėtoje vietoje, todėl jie, turėdami moralinę ir juridinę teisę, turi vieningai reikalauti:
- dokumentuose atlikti žemės reprivatizaciją (grąžinti žemės reformą į pradinį tašką);
- nustatyti, kas sugalvojo ir pagal kokius įstatymus ar norminius aktus nekilnojamąjį turtą pavertė kilnojamuoju ir įpareigoti juos ištaisyti visus pažeidimus atstatant nuosavybės atkųrimą;
- priminti visiems žemgrobiams, kad nekilnojamasis turtas gali būti kilnojamas tik parduodant vienoje vietoje ir perkant kitoje;
- to įgyvendinimui, Seime sudaryti Tiesos Atstatymo Komisiją, įgaliotą atstovauti nuskriaustųjų ir apgautųjų interesams.
Būtų gerai šia akciją pradėti prieš savivaldybių rinkimus, kuomet visi pažadukai karštligiškai svarsto - kuo sugundyti rinkėjus. Tik reikia, kad tie pažadai būtų ne žodiniai atskiro, pavienio "Pylipuko" o visos partijos Programoje (beje partinė priklausomybė nėra svarbu, svarbu sąžinė, garbė ir padorumas).
Gera pradžia būtų pusė darbo, juk neužilgo rinkimai į Seimą, tuomet bus atliktas visas darbas... Pamastykim, Rinkėjai!
Nereikia, 2007 01 20 12:34
pradėti putotis ir spjaudytis. Tik kantrus ir radikaliai sąžiningas darbas gali pakeisti situaciją iš esmės į gerą pusę. Jeigu valdymo principai degradavę, tuomet ir geriausi įstatymai nieko nepadės.
Stanislovas Kalvaitis, 2007 01 20 14:08
Siūlau atšaukti šią neteisėtą žemės reforma ir pradėti iš naujo Panaikinant visus šios padarinius. Ji turi būti vykdoma pagal teisingumo principus:
1 Gražinta buvusiems savininkams arba jų įpėdiniams ,neribojant giminystės laipsnio ,sutinkamai su civilinio kodekso nuostatomis
Žemė gražinama tose vietose kur ji buvo nesant galimybės jos gražinti (Ji buvo užstatyta iki 1990 m. kovo11 d.) atsilyginti savininkams dabartine rinkos kaina.
2.jei ji buvo užstatyta vėlesniu laiku tai šias prievoles prisiima asmenys kurie tai padarė,pradedant seimo nariais balsavusiais už tokį sprendimą ir baigiant piliečiais pasinaudojusiais situacija.
3 Jei žemė buvo sugrąžinta ne tiems asmenims kurie gali įrodyti giminystę ji atstatoma į nulinę padėtį kokia buvo iki 1990-03-11 d. o asmenys civilinio proceso tvarka lai išieško žalą iš kaltininkų,juk visi žinojo, kad paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir okupantų atimtas turtas gražinamas teisėtiems savininkams arba jų įpėdiniams...
Tai būtų gera pamoka ateičiai visokio plauko kombinatoriams ketinančių nešvariais keliais pasinaudoti kito geru..
Jei to nepadarys demokratiškai išrinkta vyriausybė, kviečiu savanorius grįžti į mišką ir atstatyti istorinį teisingumą, nuverčiant korumpuiotą kliką, kuri dengdamasi šventu demokratijos vardo daro juodus darbus Lietuvos tautai....
Jonas, 2007 01 20 15:05
Peržvelgęs komentarus, manyčiau, kad, visų pirma, su nekilnojamuoju turtu, kaip ir su ginklais, reikalinga skelbti amnestiją, nustatyti protingus terminus, per kiek laiko jis privalo būti grąžintas į Žemės reformos rezervą, be teisės šį turtą perleisti kam nors kitam, kol bus užbaigtas savanoriškas grąžinimo procesas, o paskui imtis rekvizicijos, restitucijos, porceliacijos ir pan., nepaisant nei titulų, nei laurų.
Tam tikslui palengvinti, šiaurės Sibire, taigoje, 99 metams, iš Rusijos išsinuomoti žemės, su esančiais statiniais, kuriuose gyveno mūsų tėvai, kur patalpinti neklusniuosius, laikotarpiui tiek metų, kiek turi hektarų neteisėtos žemės kaime, ir tiek metų, kiek turi arų neteisėtos žemės mieste.
Tačiau abejoju, kad tai pavyks pasiekti, kol valdžioje bus bent vienas iš buvusios tskp (lkp) gvardijos, nes jie eina vienas už kitą, kaip žydas už parkus, todėl manyčiau, kad dėl šio mano pasiūlymo jau dabar laikas pradėti galvoti prieš ateinančius savivaldybių, Seimo, Prezidento rnkimus.
to neveltui, 2007 01 20 18:17
Jeigu būtų normali, neparsidavus LŽSS pirmininkė,ne tokia, kaip sena aferistė Antosė, ar šiandien mums reikėtų kęsti tokias patyčias ir vargus. Pabandykit ją pajudinti-šiukštu, už jos mūru stovi mūsų kniagynia Kazytė ir ypač ūkininkų ūkininkas ant svetimų pakaunės žemių Kazys Starkevičius.
Ši "ŠVENTOJI TREJYBĖ" IR LAIKO LIETUVĖLĖS ŽEMĘ SAVO KUMŠČIUOSE UŽGNIAUŽĘ.
neveltui, 2007 01 20 17:30
Tai gal neveltui A Venskūnienė 1992m kartu su Liaugaudu tokius Kalvaičius iš LŽSS išgujo -, kad šventam bizniui netrukdytų. Girdėjau, kad ji išvis jokia net ne savininkė, o tik stribų merga pokaryje buvo, lyg tai Pabalytės pavarde miškinius skundė.
žmogus, 2007 01 20 21:52
Visos bedos prasidejo ir tesiasi todel, kad konstitucijai priestaraujanciu Istatymu savininku zeme, lyg tai niekieno, buvo įjungta į taip vadinamą "laisvą valstybinės žemės fondą" ir pradeta ją dalinti kam tik norima, visokiems "turistams" kilnojantiems žemės sklypus iš vieno vietos į kitą. Jeigu sustabdytu šio įstatymo galiojimą, likučiai žemės butu greitai sugrazinti savininkams.
Rezervas, 2007 01 20 23:05
To Matininkas, 2007 01 20 19:27
Kai prokuratūra priimtu nutarimu nustato jog žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius paaiškino, kad nustatydamas žemės sklypo vertę nesivadovavo LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 "Dėl žemės įvertinimo tvarkos" patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, nes nežinojo, kad tokia metodika yra priimta, nuo tokių Tamstos paaiškinimų vemti norisi ir...atrodo vidurius paleido.
Nacionalistas, 2007 01 21 14:42
Žemės "reforma", o iš tikro vertingų žemių, miškų ir vandenų perdavimas "labiau nusipelniusiems" yra tik dalis gerai suplanuoto proceso (dar 1987-88 metais, pradėjo nuo "valstiečių ūkių" ir komjaunimo kooperatyvų).
Tikslas akivaizdus - prieškario savininkų sluoksnio ekonominio pagrindo sunaikinimas ir komunistinio-kagėbistinio sluoksnio praturtėjimas.
Sovietinės valdžios šulai puikiai suprato, kad politinę valdžią įmanoma išlaikyti tik nuskurdinant komunistinės valdžios priešininkus ir perduodant turtus jos šalininkams. Ką sėkmingai ir daro jau beveik 20 metų (nuo 1987 metų).
Lietuvą (ir kitas posovietines valstybes) nuo 1990 metų valdančios partijos, tiksliau jų " elitas" bei tą " elitą" palaikantys ir finansuojantys asmenys, turi aiškius tikslus - tai visų pirma asmeninės gerovės užtikrinimas sau ir savo palikuonims, jų turtų saugumą užtikrinant besąlygišku tarnavimu JAV bei Vakarų Europą valdantiems oligarchams.
Juk šis valdančiųjų partijų " elitas" iš tikrųjų yra ta pati sovietinė-komunistinė-kagėbistnė nomenklatūra bei jų atžalos, kurios irgi jau įsitvirtino pagrindiniuose valstybiniuose postuose.
Labai pamokantis pavyzdys Lietuvoje yra Kūrių klanas - sūnus " paveldėjo" tėvo prieš tai užimamą postą, visai kaip kokioje komunistinių " chanų" valdomoje Vidurinės Azijos respublikoje.
Dabar jau ne paslaptis, jog būtent toks buvo sudarytas susitarimas tarp Gorbačiovo šalininkų sovietinėje nomenklatūroje bei JAV ir Vakarų Europos finansinio-ekonominio-politinio elito: Gorbačiovo klanas " įveda" SSSR kapitalizmą, o jo klanui (įskaitant ir vietinių sovietinių respublikų nomenklatūrą) sudaromos sąlygos sparčiam praturtėjimui, būtent jiems tampant tais kapitalistais, kartu garantuojant besąlyginį šitų naujai įgytų turtų neliečiamumą bei indulgenciją už visus sovietmečiu padarytus nusikaltimus.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra 120 straipsnis "Kolaboravimas":
"Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų."
Tačiau šitas straipsnis dar nė karto nebuvo pritaikytas buvusiems Kompartijos šulams. Kodėl?
Todėl, kad po įvairias partijas, sąjūdžius, frontus ir kitas organizacijas išsibarstę padorūs žmonės (nacionalistai, tautininkai, patriotai ... ) dar nepribrendo tam, jog būtina susivienyti į vieną didelę nacionalistų (tautininkų, patriotų ... ) partiją, kuri galėtų valdyti Lietuvą.
Taigi, teks palaukti, kol nacionalistai, tautininkai, patriotai, kiti padorūs žmonės bei visa tauta pribręs...
O iki tol tautą ir toliau mulkins bei lups su "lazda", kurios viename gale sėdi "kairieji" socialdemokratai, o kitame gale - "dešinieji" konservatoriai, na ir dar krūvelė "centristų" tos "lazdos" viduryje. O juos visus jungia ir vienija komunistinė bei kagėbistinė praeitis ir baimė, jog už lietuvių tautai padarytus nusikaltimus teks atsakyti.
Ta "lazda" yra ideali angliškai-amerikoniška "demokratija" - kas beateitų į valdžią - "lazda" vis ta pati, o ir "laiko" (finansuoja) ją ta pati "plaukuota" ranka su nelietuvišku pavadinimu.
Nacionalistas, 2007 01 21 22:39
Skaitydamas komentarus matau, jog dažnai minimi vadinamieji Vilniaus lenkai. Todėl paaiškinu, kad žemė privalėjo būti grąžinta visiems teisėtiems savininkams ar jų paveldėtojams, nepriklausomai nuo jų oficialios tautybės. Tuo labiau, kad absoliuti dauguma tų lenkų visai dar neseniai buvo lietuviai (arba jų tėvai, seneliai).
Tačiau būtina prisiminti, kad terminas "teisėtas savininkas" taip pat reiškia ir tai, jog ta žemė (miškai, vandenys) buvo įgyta ne iš lenkų okupacinės valdžios už nuopelnus užkariaujant Rytų Lietuvą (tai yra ne Želigovskio lenkų legionierių bei kitų Lenkijos okupacinių struktūrų, kovojųsių su Lietuvos valstybe ir lietuvybe okupuotose žemėse, atstovų).
Būtent toks pasiūlymas buvo ne kartą pateiktas dar Aukščiausiajai Tarybai, 1990-92 metais. Tame tarpe ir kai kurių naivių asmenų tebegarbinamam Landsbergiui.
Kaip žinia, į šį pasiūlymą komunistinė ir kagėbistinė AT dauguma (tiek vadinamųjų "kairiųjų", tiek ir "dešiniųjų", bei iš kažkur išlindusių "centristų") neatsižvelgė, nes, kaip dabar jau yra žinoma, tuo metu jau buvo parengti būsimieji žemės "prichvatizacijos" planai.
Ten labai konkrečiai buvo suformuluota, jog buvę savininkai jokiu būdu neturi tapti vyraujančiu ir ekonomiškai stipriausiu visuomenės sluoksniu atkurtoje Lietuvos valstybėje.
Nes tokiu atveju buvusi sovietinė-kagėbistinė nomenklatūra praras savo politines pozicijas ir tada neišvengiamai bus priimtas griežtas desovietizacijos įstatymas (o ne kažkoks aptriušęs ir bedantis Liustracijos įstatymėlis), kuris švariai iššluos ne tik "mužikus" (KGB agentus, patikimus asmenis bei kitas skundikų kategorijas) ir "tarnus" (kagėbistus, rezervistus, grušnikus ir kt.), bet ir jų visagalius "šeimininkus" (Kompartijos nomenklatūrą, visokius CK sekretorius, referentus, padėjėjus ir t.t.).
Vagnoriaus pasiūlyta čekinė privatizatija irgi turėjo įgyvendinti būtent šį svarbiausią politinį uždavinį - išlaikyti gamyklų ir įmonių kontrolę to paties patikimo sluoksnio (gamyklų direktorių, pavaduotojų ir vyr buchalterių) rankose.
Tą patį padarė ir žemės ūkyje - perdavė geriausią techniką ir pastatus kolūkių ir tarybinių ūkių vadovybei.
Taip buvo sukurtas ekonomiškai galingas naujųjų "kapitalistų" sluoksnis, kuriuo (ir kurio turtais) dabar remiasi visos posovietinės nomenklatūrinės-kagėbistinės partijos.
Tarp kitko, į ES buvo taip žiauriai veržiamasi, kadangi nomenklatūra suprato, jog būtina "nuleisti garą" - labai sparčiai augo galingas sluoksnis jaunų ir pusamžių žmonių, kurie vis griežčiau protestavo prieš sovietinės-kagėbistinės nomenklatūros įsigalėjimą Lietuvos ekonomikoje ir politikoje.
ES vadai irgi tam pritarė - jiems mirtinai reikėjo pigios, ne musulmoniškos, darbo jėgos.
Lenkijoje irgi tai suprato, tačiau garą nuleisti nespėjo ir to pasekoje komunistus išspyrė iš valdžios, o pas mus visi politiniai-visuomeniniai procesai šiek tiek nuo Lenkijos atsilieka.
Todėl dabar pusė milijono jaunų ir energingų lietuvių, nepatenkintų esama Lietuvoje padėtimi, aria užsieniuose, komunistinė-kagėbistinė nomenklatūra lengviau atsikvėpė, o jos valdoma ir finansuojama propaganda ir toliau mulkina Lietuvoje dar likusius žmones.
Taigi, Lietuva ir lietuviai ir vėl liko gilioje skylėje.
Nacionalistas, To HA HA HA, vms@centras.lt, 2007 01 21 17:00, 2007 01 21 23:52
HA HA HA, vms@centras.lt, 2007 01 21 17:00
"...jo klanui (įskaitant ir vietinių sovietinių respublikų nomenklatūrą) sudaromos sąlygos sparčiam praturtėjimui..." Estijije estai is karto prieme desovietizacijos istatyma ir jokia ten nomenklatura nasisvaiste. Estijoje ir dabar uz pasisvaistyumus sedama uz grotu."
Estijoje ir Latvijoje situacija 1990 metais buvo kitokia - SSSR valdžia jų vietiniais kadrais nelabai pasitikėjo ir siuntė rusus. Todėl ten dabar estų tik pusė gyventojų. Per pirmuosius rinkimus jie nedavė teisės balsuoti kolonistams, todėl jų vietinė estiška komunistinė-kagėbistinė nomenklatūra nesugebėjo absoliučiai dominuoti parlamente. Todėl ir vėliau įstatymai pas juos priimami normalesni, kaip pas mus.
Latvijoje buvo kiek blogiau, bet ir jie atsilaikė prieš spaudimą suteikti visiems kolonistams pilietybę.
Pas mus ne tik komunistai, bet ir Landsbergis ultimatyviai pareikalavo balsuoti už pilietybės suteikimą ir rusų, ir lenkų (prieškariniams) kolonistams. Priešingu atveju gąsdino, kad įvyks vos ne pilietinis karas. Šalčininkų ir Naujos Vilnios autonomijos tam ir buvo kuriamos, kad pateisintų nuogąstavimus dėl būsimų neramumų.
Rezultatus dabar matome jau akivaizdžiai - jei ne rusų ir lenkų balsai, komunistai (bent jau atviri) būtų prakišę praktiškai visus rinkimus - ir Seimo, ir savivaldybių, ir prezidento. Dabar juos prakiša patriotai, tautininkai ir nacionalistai - tiesa, jų Lietuvoje vis mažiau - dauguma neišlaikę jau išvyko į užsienius.
Nacionalistas, 2007 01 22 00:19
Skirtingai negu daugelis komentatorių aš asmeniškai pažįstu daugelį iš tų asmenų, kurie "darė revoliuciją" arba kūrė LDDP, tame tarpe ir čia dažnai minimą Macaitį, tuo metu "persidažiusio" Lietuvos komjaunimo vadą.
Jis man 1990 metais pasakė labai aiškią tuometinę kompartijos vadovybės nuostatą - "jei žemę be išlygų grąžins buvusiems savininkams, tai jis paims automatą ir eis į mišką".
Kaip matome, žemės negrąžino, o Alfonsas į mišką neišėjo, tačiau tapo Vilniaus apskrities viršininku (jau antą kartą), daugkartiniu Seimo nariu ir milijonieriumi (kiek prisimenu, deklaravo apie 5 milijonų Lt turtą - beje, jis man jau tada sakė, kad planuoja tapti milijonieriumi, taigi, žinojo kas yra planuojama su būsima "prichvatizacija").
O Tėvelis, kuriuo dauguma iš mūsų tikėjo tuo metu, mus išdavė ir irgi tapo milijonieriumi.
Tiksliau pasakius, kaip dabar jau gerai žinoma, jis nieko neišdavė, nes jau nuo 6-to dešimtmečio dirbo pagal KGB nurodymus, o vėliau jau - pagal amerikiečių.
Rusai (tiksliau Rusijos KGB vadovavę žydai) jį pardavė kaip kokį nebereikalingą mėšlą Izraeliui, o šis savo ruožtu perdavė jiems dar vis vertingą įtakos agentą amerikonams.
Štai tokia tikroji, o ne mokyklinė istorija.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 16 Sau 2008 16:31. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
