Kad atlietuvinti Lietuvos sudėtyje esančias kai kurias teritorijas, reikia uždrausti Lietuvoje tautines partijas bei mokyklas - žmones reikia ruošti Lietuvai, o ne kitoms šalims.
| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| VILNIUS VĖL LENKINAMAS http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=61&t=2565 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Juozas Prasauskas. [ 09 Rgs 2007 00:46 ] |
| Pranešimo tema: | Vilniuje veikia stiprus slaptas lenkų pogrindis - ypač savivaldybėje |
Vilniuje veikia labai stiprus lenkų ir baltarusių pogrindis. Ypač didelė jų koncentracija yra savivaldybėje - čia mums rusai yra netgi sąjunginkai. Lenkų pogrindis Vilniuje gauna finansinę paramą iš Lenkijos, todėl turime slopinti lenkų-baltarusių pogrindį Vilniuje. Slapta išduodami Lenkijos pasai, ir tiems asmenims išmokama vienkartinė 1000 dolerių išmoka. Lenkų skaičius yra padidintas, nes lenku yra žymiai mažiau, negu užrašyta. Pavyzdžiui, mano sūnui Pauliui (po skyrybų) yra perdaryti gimimo metrikai ir jis užrašytas lenku. Tarp savęs Vilniuje netgi darbuose kalbama rusiškai - čia jau lietuvių kalbos kontrolės komisija nedirba nieko. |
|
| Autorius: | Juozas Prasauskas. [ 21 Rgs 2007 21:34 ] |
| Pranešimo tema: | Gyvename baimės valstybėje |
Mes jau gyvename baimės valstybėje, netgi komentuoti bijomasi - savo kompiuterio nr. parodyti. Niekas neprotestuoja prieš masišką anglų kalbos vartojima (tik norvegu nacionalistai). Aš čia jau įžiūriu mums galimą sąjunga su Rusijos nacionalistais, nes rusų kalba gal neišnyks... Parašiau straipsnį į Vikipediją, bet ten dirba anglai ir daro vertimą į lietuvišką Vikipediją - kažkokia nelietuviška ta Vikipedija. |
|
| Autorius: | Juozas Prasauskas. [ 11 Spa 2007 02:08 ] |
| Pranešimo tema: | Man atrodo,kad ceslovo okincico problema patvirtina |
Man atrodo, kad šiandieną Lietuvos ir Lenkijos spaudoje vykstantys tyrimai dėl Česlovo Okinčico veiklos, patvirtina mano teiginius apie lenkų ir baltarusių slaptą veiklą Vilniuje (aišku, viskas kol kas įrodoma tik dedukciniu metodu, bet per Lietuvos TV šiandieną to neneige lenkų žurnalistas Jan Prinskis). J.PR. |
|
| Autorius: | Juozas Prasauskas. [ 14 Geg 2008 10:35 ] |
| Pranešimo tema: | VILNIUS VĖL LENKINAMAS |
VILNIUS VĖL LENKINAMAS 1> Per savivaldybę 2> Genealogų Draugija, kurioje net puslapis apie Vilniaus gyventojus rašomas tik lenkų kalba, "Genealogia Wilenszczizny" - kuriam Lietuvos TARNYBOS leidžia veikti. "Genealogija Wilenszczyzny" Genealogų Draugijos pirmininkas Česlav Malevski. Puslapyje nėra lietuviškos vėliavos, tik anglų, rusų, lenkų - nors tai yra Lietuvos Draugija. 3> Studijuoti istoriją siunčiama daug lenkomaniško jaunimo - TODĖL BLOKUOJAMA INFORMACIJA, KAD LIETUVA YRA KARALYSTĖ IR ATKURTI REIKIA TIK KARALYSTĘ. TUO PAČIU IŠSTOSIME IŠ EUROPOS SĄJUNGOS IR BŪSIME PALAIKOMI KARALYSČIŲ, BET NE RESPUBLIKŲ - UK, DANIJA, NORVEGIJA ŠVEDIJA, LIUKSEMBURGAS - monarchijų, bei įtakingos ISPANIJOS KARALYSTĖS. Planuojama atkurti Bulgarijos, Rumunijos karalystes. KARALYSTĘ NORI KURTI ESTIJA - veikia stipri rojalistų partija, žinoma visame pasaulyje. Šiuo metu lenkai masiškai mokosi tik anglų kalbą ir britų armija kuria lenkakalbius karinius dalinius. LIETUVA TURĖTŲ KURTI LIETUVIŠKAI KALBANČIUS KARINIUS DALINIUS EMIGRACIJOJE - 2 karo metu daug lietuvių įsijungė, bet nebuvo kuriami lietuviškai kalbantys kariniai daliniai kitų valstybių armijose. J..vPR. LIETUVA PIRMIAUSIAI. |
|
| Autorius: | tikras lietuvis [ 16 Geg 2008 22:13 ] |
| Pranešimo tema: | |
Kad atlietuvinti Lietuvos sudėtyje esančias kai kurias teritorijas, reikia uždrausti Lietuvoje tautines partijas bei mokyklas - žmones reikia ruošti Lietuvai, o ne kitoms šalims.
|
|
| Autorius: | Juozas Prasauskas. [ 16 Geg 2008 23:29 ] |
| Pranešimo tema: | |
ČIA REIKIA PRITARTI TIKRAM LIETUVIUI. TIKRO LIETUVIO MINTYS NEBLOGOS ŠIUO KLAUSIMU, BET REIKIA TAI DARYTI ŠVELNIAI - "PRIDARANT". O ne su triukšmu. Ir tai turetų daryti be atotrūkio, tolygiai, bet spaudžiant. Yra daug niuansų, kur mes, LIETUVIAI, tikrai galime didžiuotis savo kraštu, o ir patriotizmas auga, nes stiprėja nusivylimas Vakarais. J.vPR. LIETUVA PIRMIAUSIA. |
|
| Autorius: | tikras lietuvis [ 18 Geg 2008 16:21 ] |
| Pranešimo tema: | |
Visos mano mintys yra labai geros - tik ne visi jas nori suprasti ir priimti. Bet aš tikiuosi juos (tuos nenorinčius) atvesti į tikrą tikėjimą ir atlietuvinti.
|
|
| Autorius: | T.P. [ 21 Geg 2008 13:31 ] |
| Pranešimo tema: | |
Nesipūsk, kalbi kaip koks sektantas... Dabar kaip tik, kadangi Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, Lietuvių karininkai nori mokytis anglu kalbos... Tuoj išvis jiems LT kalbos nebereiks... Lietuvių kalba ir taip jau prie išnykimo ribos... Laikui bėgant visai numirti gali, jei bus mūsų šalyje ir toliau kuriamos specialios mokyklos mokytis užsienio kalbomis... Šiaip ar taip, nors idėjos Tikro lietuvio geros, bet sunkiai įgyvendinamos - juk mūsų valdžiai nenaudinga taip daryti... |
|
| Autorius: | Juozas Prasauskas. [ 01 Bir 2008 17:42 ] |
| Pranešimo tema: | |
NORIU PAPRIEŠTARAUTI - LIETUVIŲ KALBA DAR NĖRA ANT IŠNYKIMO RIBOS. SITUACIJA YRA BLOGIAUSIA VILNIUJE, VILNIAUS RAJONE IR ŠALČININKUOSE BEI VISAGINE, BET ŠIAIP LAIKOSI STIPRIAI. O KAD KARININKAI MOKOSI ANGLŲ - TAI JUK JIE YRA PIRATINĖS ARMIJOS - NE LIETUVOS - KARIAI. JIE TARNAUJA UŽ PINIGUS, GINA NARKO BIZNĮ AFGANISTANE IR KOSOVE - NARKOTIKŲ PADALIJIMO EUROPAI PUNKTE. LIETUVOS ARMIJA TAPO UŽKARIAUTOJŲ, O NE TĖVYNĖS GYNĖJŲ ARMIJA. LIETUVOS ARMIJOS KŪRIMAS EMIGRACIJOJE TAPS BŪTINYBE, KADA ARMIJA TAPS KOSMOPOLITINE. BUVAU PUSLAPYJE ARMY.LT - NET JUOKAS IMA, KAIP MŪSŲ PUSKARININKIAI DISKUTUOJA APIE TANKUS T-80, T-90, T-55, T-72 IR MATO ANT BOKŠTELIO LAZERĮ. NA TOKIE NEPAVOJINGI, JEIGU NAKTINIO TAIKIKLIO /matymo prietaiso/ NESKIRIA NUO LAZERIO... Kariniais tikslais lazeris buvo panaudotas 1970 m. iš kovinių malūnsparnių prieš kinų diviziją Kazachstano regione. Vėliau 2 Lietuvos profesoriai 2000 m. tik pagamino gerus taikiklius JAV armijai. Parašė juozas Prasauskas J.vPR. LIETUVA PIRMIAUSIA. |
|
| Autorius: | tikras lietuvis [ 29 Lie 2008 00:36 ] |
| Pranešimo tema: | |
Žygeiviui. Frontas.eu yra S. Stungurio (politkalinio, disidento) str. "Ar taip nežeminama lietuvių tauta?", kur kritikuojama Lietuvos valdžia dėl padlaižiavimo žydomasonams, ir jis aprašo porą žydų enkavedistų žiaurumo atvejų.
|
|
| Autorius: | Žygeivis [ 29 Lie 2008 18:17 ] |
| Pranešimo tema: | |
tikras lietuvis rašė: Žygeiviui. Frontas.eu yra S. Stungurio (politkalinio, disidento) str. "Ar taip nežeminama lietuvių tauta?", kur kritikuojama Lietuvos valdžia dėl padlaižiavimo žydomasonams, ir jis aprašo porą žydų enkavedistų žiaurumo atvejų. Stasys Stungurys. Ar taip nežeminama lietuvių tauta? „Karštas komentaras“, 2008, Nr. 15, p. 9 http://www.hotcommentary.com/index.php?id=900 Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininkui Gediminui Kirkilui Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos visuomenę papiktino žydų ortodoksų elgesys, jų įžūlus kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus prisidengiant tariamu kažkada buvusių žydų kapinių ieškojimu. Galima manyti, kad tai sąmoningas tam tikrų sionistinių sluoksnių siekimas pažeminti lietuvių tautą, diskredituoti Lietuvos valstybės autoritetą. Gal tai propagandinė priemonė, kuria siekiama savanaudiškų tikslų įbauginti Lietuvos vyriausybę, kad toji paklustų žydų turto grąžinimo reikalavimams. Jau senokai mūsų tautai suteiktas „žydšaudžių“ epitetas, dabar reikia ir mūsų valstybei suteikti nusikaltėlių įvaizdį. Keletas bendro gyvenimo su žydais šimtmečių akivaizdžiai paneigia tokį įžūlų ir neteisingą kaltinimą. Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje žydų bendruomenė turėjo ne tik lygias, bet, galima sakyti, idealias gyvenimo sąlygas. Lygias pilietines teises su lietuviais, visiškas religines ir kultūrines laisves, mokyklas gimtąja kalba, savo tautinius sporto klubus. Nemažai žydų jaunimo studijavo aukštosiose mokyklose, medicinos ir teisės mokslų fakultetuose žydai sudarė net trečdalį studentų. Dėl Lietuvos žydų bendruomenės tragiškos lemties ne lietuvių tauta kalta. Ne ji sukūrė fašizmo ideologiją, ne ji holokausto iniciatorė. Lietuva pati tapo tiek fašizmo, tiek komunizmo ideologijų ir jų sukurtų totalitarinių režimų auka. Nors ir nemalonu, bet teisingumas reikalauja pasakyti tiesą, jog nemaža žydų bendruomenės atstovų uoliai talkininkavo Lietuvoje raudoniesiems okupantams, nemaža jų dirbo represinėse NKVD, MVD ir KGB struktūrose. Lietuvių tautos istorijoje taip ir liks neišdildomai įrašyti žydų čekistų Nachmano Dušanskio, Danieliaus Todeso, Aleksandro ir Juliaus Slavinų, Jevsėjaus Jacovskio, Rozovskio ir daugelio kitų vardai. Jie ne tik žudė lietuvius patriotus, bet ir ardė gerai susiklosčiusius ilgalaikius lietuvių ir žydų tautų santykius. Kalėdami gulaguose mes pažinome ir dorų, principingų žydų, kurie mums padėjo disidentinėje kovoje dėl mūsų tautos laisvės ir nepriklausomybės. Tad atrodė, kad abiejų tautų santykiai normalizuojasi ir mes pasirengę gyventi ir dirbti kilniems žmonijos siekiams. Deja, kažkas vėl kursto nesantaiką dėl kažkada sunykusių kapinių, dėl sudūlėjusių kaulų. Reikia pasakyti, kad ta kaulų problema aktualesnė Lietuvai nei Izraeliui. Tūkstančiai lietuvių žuvo kovose su okupantais, daugelio jų nežinomos palaidojimo vietos. Artimieji negali jų pagerbti gėlės žiedu ar uždegdami žvakę. Jų palaikų paieškomis nesirūpina valdžia. Ji „mieliau finansuoja žydų „triračius“, pamiršdama deramai pagerbti lietuvių tautos genocido aukas. Jau pats laikas pastatyti tikrą paminklą Lietuvos laisvės kovotojams, sudaryti genocido vykdytojų sąrašą, į kurį būtų įtraukti ir žydai čekistai. Gal tada tauta pamatytų, kieno atžalos šiandien valdo Lietuvą, baigtųsi ir žydų pretenzijos. Juk tos kapinės sunyko ne Lietuvos laikais. Ne lietuviai jas sunaikino. Jau carizmo laikotarpiu jų nebuvo. Kodėl rabinai nereiškė pretenzijų Lenkijos valdžiai, okupavusiai Vilniaus kraštą? Kodėl jie tylėjo per ilgą komunistinio viešpatavimo laikotarpį? Jų prisireikė tik dabar, Lietuvai tapus nepriklausoma, turint jai gausybę savų problemų. Tiesą pasakius, beveik visas Vilnius stovi ant kapinių, ant praeities kartų palaikų. Tokia yra gyvenimo realybė. Mūsų akyse buvo sunaikintos istorinės Vilniaus ir Kauno kapinės. Tai darė okupantai. Tačiau šiandien mes negriauname Santuokos rūmų. Ne visada istorija būna teisinga. Nei aš, nei niekas iš mano artimųjų nėra niekuo nusikaltę žydų tautai. Nacių okupacijos metais kas vasarą viešėdavau pas savo krikšto močią Zofiją Jakštienę, gyvenusią netoli D.Poškos Baublių. Jos vyras Domininkas Jakštas, kurio brolis buvo nukankintas Rainių miškelyje, slėpė Telšių žydaitę. Niekam iš tos šeimos ir jos aplinkos nekilo jokių blogų minčių dėl slepiamos žydaitės. Taip elgtis vertė lietuvių tautos dorovės supratimas. 1944-ųjų vasarą praleidau kitoje artimų žmonių šeimoje, kurioje taip pat buvo slepiamas jaunuolis žydas. Jis liko gyvas ir seniai gyvena Izraelyje. Šiandien mane žeidžia mano tautos įžeidinėjimas, jai primetamas „žydšaudžių“ tautos vardas. Aš nematau kitos išeities, kaip iškelti viešumon ir žydų padarytus nusikaltimus Lietuvai. Tik taip bus atkurta ir istorinė, ir žmogiškoji tiesa. Kad nebūtų mano priekaištai be pagrindo, pateiksiu tik porą autentiškų faktų, kaip žydas čekistas majoras Maksas Kaplanas 1948 m. kankino jauną Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Leonorą Grigalavičiūtę. „...Tada mane areštavo Kauno čekistai (tarp jų ir Kaplanas) ir išsivedė. Buvo 1948 metų gruodžio 8-osios naktis. Prie kairės rankos man pririšo virvę ir, laikydamas ją už laisvojo galo, vienas čekistas ėjo keliu, kitas, paėmęs už kitos rankos, vedė pažliugusio kaimo kelio provėža. Kadangi buvo pašalę, sausledis lūžinėjo, batai pilni purvo. Kol nuvedė du kilometrus iki sunkvežimio, sausledis taip sukapojo kojas, kad jos buvo kruvinos. Įsodino į sunkvežimį ir nuvežė į Skaudvilę. Kai įvedė į enkavedistų būstinę, kapitonas Kaplanas pasakė: - Razdevaisia (nusirenk)! Aš nesirengiu. Tada jis sako: - Išsirenk nuogai! Aš vis vien nesirengiu. Stoviu ir nesirengiu. Tada jis kreipėsi į kareivius: - Razdiet jejo goloj (Išrengti ją nuogai)! Pagalvojau: jei ateis manęs išrengt, suplėšys drabužius, teko nusirengti pačiai. Išsirengiau ir pasakiau žydui: - Šitie rūbai (liemenėlė ir kelnaitės) skausmo nesulaikys, o juos man nuvilksit tada, kai mano akys šviesos nebematys... Žydas mane pasiuntė ant trijų raidžių ir ruošėsi mušti. Pastatė taburetę ir liepė gulti ant taburetės. Atsiguliau. Kapitonas pasiėmė karišką diržą ir ėmė kirsti sagtimi. Diržas ilgas, kol sagtis apskrieja lanką, aš nukrentu nuo taburetės, tada sagtimi pokši į taburetę, man nekliūna. Dar kelis sykius užvilko ant taburetės, aš ir vėl nukrentu. Tada taburetę nuspyrė į šalį ir paguldė mane ant grindų. Kai tik Kaplanas užsimoja diržu, aš staigiai verčiuosi ir atsirandu prie fotelio, jis vėl man nepataiko. Tada kareiviai išnešė visas taburetes, fotelius, sofą ir stalą, liko tik sienos ir grindys. Paguldė mane ant grindų, o aš jiems sakau:“ - Jūs sakot, kad jūsų valdžia humaniška, o mane šitaip mušat.. Kaplanas sako: - Liudei my ne bjom, nu svolačei daže ubivajem (žmonių mes nemušam, bet niekšus netgi užmušam), - tada jau žydas kirto sagtimi kaip reikiant. Aš surikau, bet tuo momentu toks stambaus sudėjimo kariškis (po to aš jį vadinau „drulium“) prišoko prie manęs ir batu prispaudė galvą prie grindų, iškart pradėjau dusti. Rankas pakišau po galva ir ėmiau melsti Mariją. Sukapojo mane kaip reikiant, taip sutašė tas žydas, kad iš kelnaičių liko tik skutai, paskui sako - Vstavai (kelkis)! Kaip bepasikelsiu visa sukapota, tik prakaitas bėga per kūną. Šiaip taip atsiklaupiau, pažiūrėjau į tą žydą – jis irgi visas suprakaitavęs. Man net lengviau pasidarė, pagalvojau: „Na, niekše, ir tu pavargai“. Nebeprisimenu, kaip atsikėliau ir apsirengiau. Žydas įkišo mane į nedidelį „boksą“. Ten prabuvau visą parą, o kitos dienos vakare išvežė į Kauną“. („Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai“, V dalis. Sudarė Romas Kaunietis. Vilnius, 2006). „Mane tardė keturi tardytojai: Tytuvėnų, Kelmės, Radviliškio ir Šiaulių. Ypač žiaurus buvo Radviliškio tardytojas. Ateidavo apsirengęs tokiu odiniu paltu į tą kambarėlį, kur aš gulėdavau ant grindų, eina aplink ir spardo, labiau taiko įspirti į žaizdas. Lygiai taip pat žiauriai elgėsi ir Tytuvėnų tardytojas. Ne visada skausmą ir jausdavau, visas kūnas buvo tarsi apmiręs. Negalvojau, kad išgyvensiu. Kai pamatė, kad nemirštu, atvedė kažkokį Kelmės felčerį, tas perrišo žaizdas. Vėliau išvežė į Šiaulių kalėjimą. Šiauliuose jau pradėjo gydyti. Paguldė į kalėjimo ligoninę, gydė labai bjauri gydytoja žydė, o medicinos seselė rusė Lockanina buvo nuostabus žmogus. Ateidavo pas mane, užjausdavo, aš jutau didelį jos rūpestį. Kojose atsivėrė žaizdos, pradėjo pūliuoti, ji iškvietė chirurgą, kuris man darė operaciją. Ta žydė neleido chirurgui naudoti jokių nuskausminamųjų vaistų, todėl operacijos metu aš kelis kartus buvau praradusi sąmonę. Žydė stovėjo šalia ir neleido chirurgui nė vieno žodžio ištarti. Ji buvo ne žmogus, o žvėris: stora, tamsaus gymio, žiaurios fizionomijos, ypatingai nekęsdavo politinių kalinių. Kalėjimo ligoninėje išgulėjau apie septynis mėnesius. Kai mane išrašinėjo iš ligoninės, tai toji žydė ir sako: - Aš nesuprantu, kaip tu pagijai, čia tikras stebuklas! Maniau, kad pastipsi... (Bronė Juškienė-Vaitiekaitytė-Živilė, tardyta 1948 m.). Tokių žydiškos čekistikos „etikos“ epizodų galima pateikti šimtus. Manau, šių dviejų pakaks tvirtai nuomonei susidaryti. Apskritai siūlyčiau Jums nutraukti tas „archeologines paieškas“. Jos griauna Lietuvos Vyriausybės autoritetą. Jei Jums sunku tuo klausimu vesti derybas, pasikvieskite keletą buvusių gulagų kalinių. Jie, manau, greičiau suras bendrą kalbą su rabinais. Gulaguose įgyta patirtis čia labiau pravers, nei atšipusi diplomatija. Mes ne palestiniečiai! Pagarbiai, Buvęs politinis kalinys disidentas Stasys Stungurys 2008-07-21 Atsiliepimas http://www.slaptai.lt/print.php?type=N&item_id=614 Sunkiausia būna atremti užsienio spaudoje mūsų nedraugų skelbiamus šmeižikiškus straipsnius. O tokių vėl randasi ir randasi. Štai prieš keletą dienų Lietuvos gidų gildijos prezidentė Nijolė Jankauskienė grįžo iš turo, kurio metu lydėjo vokiečių turistų grupę po Baltijos šalis. Be abejo, didžiulis gidės kompetencijos nuopelnas, kad atsisveikindami turistai Baltijos šalis vadino gražiausia Europos vaivorykšte. Bet jau kitą dieną gidė gavo vienos turistės elektroninį laišką, kuriame ši pranešė, jog lėktuve perskaitė straipsnį apie tai, jog Vilnius nevertas Europos kultūros sostinės vardo. Nebuvo sunku surasti publikaciją būtent tokiu pavadinimu internetinio laikraščio WELTONLINE liepos 6 d. numeryje. Žodžius „Vilnius nevertas Europos kultūros sostinės vardo“ taria Andrew Bakeris, Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius, kurį 2006 m. birželio 7 d. Lietuvos prezidentas dekretu Nr. 648 apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. '> Sunkiausia būna atremti užsienio spaudoje mūsų nedraugų skelbiamus šmeižikiškus straipsnius. O tokių vėl randasi ir randasi. Štai prieš keletą dienų Lietuvos gidų gildijos prezidentė Nijolė Jankauskienė grįžo iš turo, kurio metu lydėjo vokiečių turistų grupę po Baltijos šalis. Be abejo, didžiulis gidės kompetencijos nuopelnas, kad atsisveikindami turistai Baltijos šalis vadino gražiausia Europos vaivorykšte. Bet jau kitą dieną gidė gavo vienos turistės elektroninį laišką, kuriame ši pranešė, jog lėktuve perskaitė straipsnį apie tai, jog Vilnius nevertas Europos kultūros sostinės vardo. Nebuvo sunku surasti publikaciją būtent tokiu pavadinimu internetinio laikraščio WELTONLINE liepos 6 d. numeryje. Žodžius „Vilnius nevertas Europos kultūros sostinės vardo“ taria Andrew Bakeris, Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius, kurį 2006 m. birželio 7 d. Lietuvos prezidentas dekretu Nr. 648 apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. . Kas klaidina ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierių Andrew Bakerį?'> Kas klaidina ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierių Andrew Bakerį? Parašyta HarkaHarka Liepos 25 2008 15:25:53 http://www.slaptai.lt/news.php?readmore=614 Kas klaidina ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierių Andrew Bakerį? Sunkiausia būna atremti užsienio spaudoje mūsų nedraugų skelbiamus šmeižikiškus straipsnius. O tokių vėl randasi ir randasi. Štai prieš keletą dienų Lietuvos gidų gildijos prezidentė Nijolė Jankauskienė grįžo iš turo, kurio metu lydėjo vokiečių turistų grupę po Baltijos šalis. Be abejo, didžiulis gidės kompetencijos nuopelnas, kad atsisveikindami turistai Baltijos šalis vadino gražiausia Europos vaivorykšte. Bet jau kitą dieną gidė gavo vienos turistės elektroninį laišką, kuriame ši pranešė, jog lėktuve perskaitė straipsnį apie tai, jog Vilnius nevertas Europos kultūros sostinės vardo. Nebuvo sunku surasti publikaciją būtent tokiu pavadinimu internetinio laikraščio WELTONLINE liepos 6 d. numeryje. Žodžius „Vilnius nevertas Europos kultūros sostinės vardo“ taria Andrew Bakeris, Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius, kurį 2006 m. birželio 7 d. Lietuvos prezidentas dekretu Nr. 648 apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Irena TUMAVIČIŪTĖ Mums, gidams, tenka ne tik supažindinti užsienio turistus su savo šalimi, atsakyti į klausimus istorijos, meno, politikos, socialinio gyvenimo temomis. Ruošdamiesi naujam turizmo sezonui, ištisus metus keliame kvalifikaciją, kviesdami įvairių sričių specialistus ir ekspertus. Sunkiausia būna atremti užsienio spaudoje mūsų nedraugų skelbiamus šmeižikiškus straipsnius. O tokių vėl randasi ir randasi. Štai prieš keletą dienų Lietuvos gidų gildijos prezidentė Nijolė Jankauskienė grįžo iš turo, kurio metu lydėjo vokiečių turistų grupę po Baltijos šalis. Be abejo, didžiulis gidės kompetencijos nuopelnas, kad atsisveikindami turistai Baltijos šalis vadino gražiausia Europos vaivorykšte. Bet jau kitą dieną gidė gavo vienos turistės elektroninį laišką, kuriame ši pranešė, jog lėktuve perskaitė straipsnį apie tai, jog Vilnius nevertas Europos kultūros sostinės vardo. Nebuvo sunku surasti publikaciją būtent tokiu pavadinimu internetinio laikraščio WELTONLINE liepos 6 d. numeryje. Žodžius „Vilnius nevertas Europos kultūros sostinės vardo“ taria Andrew Bakeris, Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius, kurį 2006 m. birželio 7 d. Lietuvos prezidentas dekretu Nr. 648 apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Mūsų aptariamame straipsnyje kiek švelniau atpasakojamas angliško laikraščio straipsnis, kuris yra paskelbtas adresu http://www.forward.com/articles/13641/ gerokai žiauresniu pavadinimu - „Europos gėda pagerbiant Vilnių“. Andrew Bakeris kaltina ES narę Lietuvą, esą ji nenorinti priimti istorijos iššūkio, statanti į pavojų žydų bendruomenių išgyvenimą ir toleruojanti neonacius. Vilnius esą nevertas garbės būti Europos sostine. Pati sostinė yra žavi, uoliai restauruojami rūmai ir bažnyčios. Bet lankytojai tikriausiai nesužino, jog Lietuva didžiulės savo kultūrinio paveldo dalies sistemingai išsižadanti demonstruodama tokį ES narei nepriimtiną nepakantumą. Žydai Lietuvoje gyveno tūkstantį metų (autorius galėjo pasinaudoti proga ir padėkoti Lietuvos kunigaikščiams, kurie priglausdavo iš visur ujamus žydus. – I.T.), o Vilnius buvo žydiško gyvenimo ir mokslingumo centras. XVIII a. mieste buvę tiek ješivų ir garsių rabinų, jog miestas buvęs žinomas „Lietuvos Jeruzalės“ vardu. XX a. pradžioje trečdalis gyventojų buvę žydai (mąstydamas chronologiškai, autorius galėjo paminėti, jog 1915 m. rusų valdžia ištrėmė nuo 75 iki 80 proc. žydų. – žr. Dov Levin. Trumpa žydų istorija Lietuvoje, V., 2000, p. 68; tad ir bendras žydų procentas sumažėjo. – I.T.). Holokaustas viską nušlavęs. Naciai, lietuvių kolaborantų padedami, išžudę daugiau negu 200 000 žydų – daugiau nei 90 proc. visų žydų (galėjo bent p. Bakerio patarėjai nurodyti šaltinius, iš kurių cituojami šie ir kiti skaičiai; o Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvoje iš viso gyveno apie 150 000 žydų. – žr. Dov Levin, ten pat, p. 91; galima būtų be galo cituoti šaltinius, daugelyje skaičiai skirsis dešimtimis tūkstančių. – I.T.). Šiandien Lietuvos žydų bendruomenė yra maža (autorius galėjo paminėti, kiek jo tautiečių po karo išvyko į Palestiną, kiek žydų buvo tarp 220 000 buvusių Lenkijos piliečių, kurie po karo pagal Lenkijos – SSRS sutartį išvyko į Lenkiją; kiek Lietuvos žydų buvo tarp 80 000 iš Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklų į Ameriką atvykusių žydų. (http://www.hagalil.com/lexikon/index.ph ... Geschichte _der_Juden _in_den_Vereinigten _Staaten#Nach_dem_Zweiten_Weltkrieg). Panašių klausimų p. Bakeriui būtų galima pateikti ties kiekviena pastraipa. Bet tada nukryptume nuo pagrindinio mūsų tikslo – supažindinti su straipsnio turiniu. Toliau autorius kalba, kaip atsigaunanti Lietuvos žydų bendruomenė stengiasi atgauti bendruomeninį turtą, kad turėtų lėšų restauruoti ir prižiūrėti žydų kultūros paminklus ir tenkinti kuklius savo religinius ir kultūrinius poreikius. Siekdama šio tikslo, bendruomenė elgiasi Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos žydų bendruomenių pavyzdžiu – tose šalyse jau prieš kelis metus susitarta dėl turto grąžinimo. Prahoje restauruotas žydų kvartalas su aštuoniomis sinagogomis tapo žydų gyvenimo centru ir traukia turistus nelyginant magnetas. Krokuvos Kazimiero kvartale kasmet vyksta žydų kultūros festivaliai, į kuriuos atvyksta iki 25 000 žmonių – ištisą savaitę supažindinama su turtingu šalies žydų gyvenimu, vyksta koncertai, skaitomi pranešimai, demonstruojami filmai. Slovakijoje buvo įsteigtas vyriausybės fondas, iš kurio kompensuojama dalis holokausto metais išgrobstyto žydų turto – rūpinamasi senais žmonėmis, restauruojamos kapinės ir sinagogos. Tačiau Lietuvoje nesą nieko panašaus. Lietuvos vyriausybė, pasak A. Bakerio, kaip įmanydama atsikalbinėja stengdamasi uždelsti susitarimą dėl bendruomeninio turto grąžinimo. Jau šešeri metai nepertraukiamai „vedamos derybos“; vienintelė pertrauka buvusi prieš ketverius metus vykstant rinkimams į Seimą; turbūt manyta, jog ši tema rinkiminiams metams yra pernelyg kontroversiška. Šį rudenį vėl vyks rinkimai, tad dabartinei vyriausybei tą reikalą reikia atidėti vos keliems mėnesiams. Per tą laiką buvusi žydų nuosavybė būsianti privatizuota, o žydų bendruomenė neturėsianti lėšų elementariausiems dalykams - švietimui ir žmonių gerovei. Senosios žydų kapinės Vilniuje egzistavusios ne vieną šimtmetį, bet tai beveik nejaudinę nei rusų, nei sovietų (toks neinformuotumas ponui A.Bakeriui nedovanotinas – rusai caro laikais sumokėjo žydams už uždarytas kapines, žydai tikrai turėjo pakankamai laiko savo giminių ir brangiausių tautiečių palaikus perkelti į veikiančias kapines. – I.T.). XX a. pradžioje caro armija toje vietoje pastatė įtvirtinimus, o aštuntajame dešimtmetyje sovietai ten pastatė Sporto rūmus (įdomu, kodėl jokia įtakinga užsienio žydų organizacija neprotestavo tada? – I.T.). Pokomunistinė Lietuvos vyriausybė pažadėjo, jog ji kontroliuos, kad daugiau nebūtų niekinami kapai. Bet tai buvę tušti žodžiai. Nes žemė buvo privatizuota, nepaisant potvarkių, išduotas leidimas statyti. Sklinda gandai, esą pats Vilniaus meras yra projekto dalininkas. 2007 m. rugsėjo mėn. Lietuvos prezidentas viešai pažadėjo sustabdyti statybos darbus. Tačiau jie tęsiasi iki šiol. Autorius teigia, jog Lietuvoje ilgą laiką apie holokaustą žinota mažai (netiesa, mano, pokario vaikų klasėse, būdavo ir žydų vaikų, tėvai lyg savaime suprantamą dalyką papasakodavo, kaip mūsų giminaičiai rizikuodavo savo vaikų gyvybėmis gelbėjo žydus; pasakodavo ir apie žydų šaudymą; o štai Amerikos žydų elitas prisiminė holokaustą tik po 1967 m. Birželio karo. – žr. Norman Finkelstein. Holokausto industrija, V., 2000, p. 31; šiaip mokyklose prisimindavome visas nacionalsocializmo aukas – Lietuvos teritorijoje žuvo ar buvo nužudyta tarp 700 000 ir 800 000 žmonių – I.T.). A. Bakeris primena, jog Lietuvą dar nepasibaigus Antrajam pasauliniam karui aneksavo Sovietų Sąjunga, iki nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais nebuvo galimybių kritiškiems ir objektyviems vertinimams. 1998 metais prezidento įsakymu buvo sudaryta tarptautinė istorikų komisija nacių ir sovietų nusikaltimams tirti. Tarp žymių jos narių buvo ir Yitzakas Aradas, buvęs pirmasis Yad Vashemo direktorius. Aradas gimė Lietuvoje, jo šeimą išžudė naciai, dar paauglys jis pabėgo į miškus pas sovietinius partizanus. Po karo išvyko į Palestiną. Praėjus 60 metų vienas Lietuvos laikraštis paskelbė jo dienoraščio ištraukų vertimą, jose Aradas rašo apie partizanų kovas prieš vokiečius ir lietuvių kolaborantus. Praėjusiais metais Lietuvos prokuratūra, remdamasi šiomis ištraukomis, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Arado dalyvavimo karo nusikaltimuose (vėl patarėjai p. A. Bakerį dezinformavo – 1945 m. pradžioje Aradas jau sovietų okupuotoje Lietuvoje ir kartu su naujaisiais okupantais dalyvavo naikinant lietuvius – žr. „Respublika“, 2006 m. balandžio 22 d., p. 5. – I. T.). Komisija paskelbė mokslinių publikacijų apie Lietuvos vaidmenį holokauste (A. Bakeris, matyt, pamiršo, kad Lietuva tuo metu buvo Vokietijos okupuota ir visus sprendimus, taip pat ir dėl holokausto, priimdavo nacionalsocialistų institucijos. – I.T.). Anot A. Bakerio, Lietuvos Prokuratūros elgesys prieštaraująs visoms komisijos pastangoms. Kovo mėnesį Lietuva šventė savo nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Tarp švenčiančiųjų buvę keli šimtai neonacių ir skustagalvių, kurie žygiavo pro Seimo rūmus, mojuodami vėliavomis su lietuviška svastika (kaip ji atrodo? – I. T.) ir šaukdami „Juden raus“. Tai nebuvęs pirmasis neonacių žygis Rytų Europoje. Lapkričio mėn. panaši grupė organizavo eiseną Prahoje – jie turėjo provokacinį tikslą pereiti žydų kvartalu. Bet Prahoje neonaciams pasipriešino tūkstančiai, taip pat beveik visi šalies politiniai vadovai. O Vilniuje, kur rasinės neapykantos kurstymas laikomas nusikaltimu, neonacius eskortavo policija. Niekas nebuvo suimtas. Niekas nestojo prieš. Prezidentas išreiškė kritiką – po dešimties dienų (p. Bakeris kelia į valstybinį lygį tai, kas Vokietijoje laikoma policijos ir pirmosios instancijos teismų kompetencija – žr. „Antisemitizmas naujais apdarais“, http://www.slaptai.lt/news.php?readmore=602). „Iškraipyti Holokausto atminimą, niekinti kapines, ignoruoti antisemitizmą ir atsisakyti grąžinti bendruomeninę nuosavybę – žinoma, Europa gali pasiūlyti ir geresnių nei ši kultūros sostinių“, – taip baigiamas vokiškas straipsnis. O štai angliškame originale yra dar vienas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalieriaus sakinys: „Europos Sąjunga turi peržiūrėti Vilniui suteiktą garbę“. Skaitai štai tokias mintis ir pagalvoji, kam kai kurie lietuviai blizgančiomis akimis trokšta prisisegti ordiną stebint mylimiausiems žmonėms. O gal turėtų atsirasti daugiau tokių, kaip Algirdas Patackas, kurie vertina valstybinį apdovanojimą už tikrus nuopelnus Lietuvai, bet atsisako jį priimti viešai? Ir dar derėtų pasekti Stasio Stungurio pavyzdžiu ir nesileisti žeminamiems, o skelbti ir žydų tautybės žmonių, nusikaltusių Lietuvai ir patiems Lietuvos žydams, pavardes (žr. Stasys Stungurys. Ar taip nežeminama lietuvių tauta? – „Karštas komentaras“, 2008, Nr. 15, p. 9. – I. T.). Kad būtų lengviau suprasti tokių Lietuvos puldinėjimų šaknis ir duoti jiems tinkamą atkirtį (o ne nuolankiai sutikti), patartina visiems perskaityti minėtąją žydų kilmės Amerikos politologo Normano Finkelsteino knygą „Holokausto industrija“. |
|
| Autorius: | tikras lietuvis [ 04 Lap 2008 20:17 ] |
| Pranešimo tema: | |
Vyti tuos beikerius ... iš Lietuvos.
|
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|