Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Paperkamoji demokratija – rinkėjai, spauda, valdininkai, teismai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Lietuvos politinė sistema, Valstybės valdymas, ekonomika, kultūra ir kt. - problemos, pastabos, pasiūlymai kaip ją reformuoti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Paperkamoji demokratija – rinkėjai, spauda, valdininkai, teismai - yra didžiausias pavojus

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Puritonas

Pranešimo tema: Paperkamoji demokratija – rinkėjai, spauda, valdininkai, teismai - yra didžiausias pavojus

Parašytas: 02 Sau 2007 17:21

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull ... 2d91b7b08f

Užmušti žodžiai
Vytautas Landsbergis

Gal dar prisimename, kaip suverenitetas buvo sukompromituotas visokiais “ekonominiais”, “ekologiniais”, “sudėtyje” ir panašiais papildais. SSRS vadovas 1990 m. garsiai šaipėsi (dalyvavau) iš vadinamųjų respublikų “suverenitetų parado”, kol užspringo išgirdęs apie Rusijos apsisprendimą. Stojom už nepriklausomybę, o ir šiai sąvokai sumenkinti vėluodamiesi išrado unikalią klastotę – Maskvai pavaldžių “nepriklausomų” valstybių sandraugą. Tų šalių, kaip antai Gruzijos, Ukrainos, tikras laisvinimasis – ligi šiol pykčio šaltinis. Užsimanė nenaudėliai nepriklausomybės!

Europai iš Kremliaus nūnai aiškina, rasdami ir “vietose” politinių transliatorių, kad nepriklausomybė iš viso neaktualus dalykas – kur kas geresnė būsianti “tarpusavio priklausomybė”. Tik ne principų srityje, o ne, kadangi principinis demokratijos atsisakymas Rusijoje išdidžiai pavadintas suverenia demokratija.

Tad gelbėkime sąvokas ir jų turinį, neprieštaraujantį sveikam protui, bent savo mažoje civilizacinėje erdvėje. Tuo dar šiek tiek pagelbėtume ir didžiajai europinei erdvei.

Demokratija, respublika, parlamentas (piliečių renkamas Seimas) - tai pamatiniai mūsų atgautos laisvės dalykai. Leisdami niekinti arba pakeisti jų turinį, kaip jau yra įvykę Rusijoje, išdavinėsim arba pardavinėsim laisvę. Štai kodėl (pa)perkamoji demokratija – rinkėjai, spauda, valdininkai, teismai - yra didžiausias pavojus, ir džiaugtis, kad Lietuvoje kai kur kai kada dar funkcionuoja demokratija, yra per maža. Juolab kai Seimas, mėgindamas atlikti demokratinę vykdomosios valdžios kontrolės funkciją, pats buvo puolamas kaip negeras asmuo – ad hominem.

Žiūrėkit, kokia prasta jo sudėtis, kokie vadovai, kokie menki tos institucijos reitingai!

Priėmus šį požiūrį, dar labiau atgrasant piliečius nuo jų pačių atsakomybės bei rinkimų instituto, kas beliktų iš parlamentinės respublikos – konstitucinio mūsų buvimo pagrindo?

Liktų tariama respublika, kokių jau esam turėję, kažkoks režimas, tačiau gal vis dėlto dar valstybė? Čia švinta, ima šviesti dar vienas aktualus kelerių pastarųjų metų žodis. Valstybininkas, valstybininkai. Pirmiausia jo padažnėjo prognozuojant, kartais ir įgyvendinant, galimą partijų sutarimą ir bendradarbiavimą ne dėl valdžios, kaip įprasta, o dėl valstybės. Paskui – kalbant ne apie vienadienes rinkimų partijas, bet apie nepopulistines ir žvelgiančias į šalies ateitį. Iš čia dar didesnis pagrindas sutarti nepaisant senosios kairiųjų bei dešiniųjų varžovų konkurencijos. O netrukus pastiprėjo ir nepartiniai administratoriai, tartum nepasvirę į vieną kurį šoną, pašaukti rūpintis tiesiog valstybe. Pavieniui? Gal kaip grupė, karta, neoficiali bendrija?

Ir štai žodis “valstybininkas” iš asmeninės kvalifikacijos – jeigu kas nors tave taip mato, vertina – ėmė virsti grupės pasivadinimu. Save taip matančių, išskiriančių (kiti liktų nevalstybininkais). Beje, taip ir puldinėjamų su pašaipa ir kabutėmis. Matėm net paradoksalią padėtį: parlamentarai, susirūpinę prastu VSD vadovų mąstymu bei elgesiu, pradėję įgaliotą ir atsakingą tyrimą, grindžiamą būtent raison d‘etat (valstybės būvio interesas), buvo apkaltinti smulkmeniškai kenkią valstybei. Kiti, susirūpinę, kaip išlaikyti savo sukauptą galią ir esamą, nors netikusią, pakrypusio biurokratinio valdymo būklę, puošėsi stabilumo gynėjų ženklais. Todėl žodžių prasmė ir sąvokų vertė – visai ne tuščias dalykas.

Užmušus parlamentarizmo vertybinę sampratą (Seimas – niekalas) širdyse bei sąmonėje naikinama ir demokratija. Suniekinus valstybininko sąvoką sėlinama ir prie valstybės. Todėl asmenų, kurie siekė arba siekia sukurti šešėlinę kurios nors šalies valdymo struktūrą, nederėtų vadinti valstybininkais net su kabutėmis. Jei panaudotų jėgą – tarkim, saugumą, vidaus kariuomenę, būtų chunta. (Beje, ar kas nors pastebėjo, kaip iškrypo Lietuvoje sovietinės vidaus kariuomenės nepaprastai vangus transformavimas į specialiųjų paskirčių policiją? Pasikeitė tik pavadinimas, o ne vaizdas, ne kovinė ginkluotė, liko nežinomas tos antrosios lauko kariuomenės pavaldumas).

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: