Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvoje ir pasaulyje egzistuojančios (ir egzistavusios) religijos bei sektos » Senovės indoeuropiečių (baltų, slavų, germanų, keltų,...) mitologija, prigimtinės religijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Vėlinės

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Vėlinės

Parašytas: 31 Spa 2009 22:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27118
Miestas: Ignalina

Vėlinės

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/pam ... d=25257545

Paminėkime Vėlines spartuolišku darbu
Ramūnas Bogdanas, http://www.DELFI.lt
2009 spalio mėn. 31 d. 20:34

Visi žinome, kad buvome paskutiniai Europos pagonys. Tik Jogailos ir Vytauto dėka įšokome į tolstantį katalikybės traukinį ir taip įsijungėme į vakarietišką civilizaciją, kurios erdvėje ir šiandien esame. Tačiau tikėjimas nepasikeičia vienu mostu, nors ir labai valdingas kunigaikštis paliepia. Dar ilgai po oficialaus Lietuvos krikšto žmonėse išliko senųjų tikėjimų atgarsiai. Kaip ir mūsų kalba, senasis tikėjimas yra labai archajiškas ir padeda rekonstruoti senąją indoeuropiečių ideologiją.

Vienas iš kertinių visų žmonių bendrijų bruožų yra jų santykis su mirusiais. Tai ir laidojimo apeigos, ir pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimas, ir gyvųjų ryšys su Anapilio gyventojais. Lietuviai turėjo svarbią dieną apeiginiame metų kalendoriuje, kada jie pagerbdavo savo mirusius. Tai Vėlinės, vėlių diena.

„Laskovijus sako, kad šita šventė švenčiama kitą dieną po Visų Šventųjų, t. y. lapkričio 2 d.“

Tokį liudijimą XVI a. užrašė Jonas Lasickis, o jam apie tai ir apie daug kitų tikėjimų papasakojo Laskauskas (Laskovijus – tai sulotyninta pavardė), dirbęs matininku Žemaičiuose ir, kaip visiems suprantama, turėjęs daug reikalų su valstiečiais, kurie ir buvo tikrieji senosios lietuvių kalbos ir tikybos saugotojai. Laskauskas pasakoja apie rudeninių švenčių , vadinamų „Ilgės“, ciklą, kuriame viena diena skirta mirusiųjų kultui, ir tą dieną valgydami žmonės šaukiasi dievų žemininkų ir meta maisto į kampus, kad ir vėlės drauge pavalgytų.

Paprotys eiti į kapines ir ten puotauti ant kapų, paskui paliekant maisto bei gėrimo mirusiems, buvo plačiai paplitęs ir įsišaknijęs. Kad tai ne šiaip koks baliukas kapinėse, liudija bažnyčios draudimai taip pagoniškai elgtis ir raginimai kunigus saugoti žmones nuo tokių bedieviškų paklydimų. Vėlesniais laikais maistą ir gėrimą vėlėms pakeitė uždegtos žvakutės ir gėlės, tačiau ritualiniai valgymai kapinėse etnografų užfiksuoti net 20 a. pradžioje.

Vėlinės buvo ir liko labai svarbi mums diena, kada atsigręžiame į tuos, kurių nebėra tarp mūsų. Atsigręždami tarsi paliudijame, jog išėjusieji vis tiek lieka šalia. Baltiškame gyvenimo supratime mirtis nėra pabaisa, kurią reikia gąsdinti ar pašiepti, - mirtis yra tik perėjimas su gyvųjų pagalba iš vienos būsenos į kitą. 13 a. Ipatijaus metraštyje užrašytame mite apie mirusių deginimo papročio atsiradimą Sovijus sako sudegintas miegojęs minkštai kaip pūkuose. O sakmėse per daug apraudami mirusieji pareina vaiduokliais, nes ašaros neleidžia jiems persikelti į vėlių pasaulį.

Vienai ideologijai keičiant kitą, senosios apeigos ar šventės, kurių neįmanoma išrauti, priderinamos prie naujų reikalavimų. Vasaros saulėgrįžos šventė Rasos, latvių Lyguo, virto Joninėmis, įvilkus jas į krikščionišką rūbą. Be to naujo vardo, nieko ten krikščioniško nerasime. Sovietmečiu niekaip nesisekant atpratinti žmonių nuo Velykų šventimo, buvo sumanyta skelbti pavasario ar gamtos atgimimo (tiksliai neatsimenu) šventę, kad ir nomenklatūra galėtų nesislapstydama kiaušinius dažyti.

Kadaise mudu su šviesaus atminimo prof. Norbertu Vėliumi bandėme aiškinti, kad lietuviškos Vėlinės yra lapkričio 2 d., bet mūsų tada negirdėjo. Įsivaizduoju, kaip kažkoks ilgametis sovietinis veikėjas, per naktį virtęs katalikybės ramsčiu, uždažė raudonai lapkričio 1 d., įsivaizduodamas tuo didžiai prisidedantis prie tautos prisikėlimo. Iškalbus kunigas turbūt sugebėtų išaiškinti, kad Visi Šventieji globoja mirusius, ir t.t., ir t.t. Bet lietuvių liaudies kultūra domėjęsis didysis romantikas A. Mickevičius kažkodėl parašė „Vėlines“, o ne „Visus Šventuosius“.

Galima samprotauti, jog „koks skirtumas, 1-oji lapkričio ar 2-oji, svarbu, kad paminime“. Tačiau dideli dalykai visada prasideda nuo mažų. Ir dideli namai pradeda griūti nuo pirmos ištrupėjusios plytos. Gerbdami protėvių pasirinktą dieną, parodome jiems daugiau pagarbos, nei stumdydami datas, bet veidmainiškai išsaugodami pavadinimą. Pradžiai tik per dieną pastumdami. O paskui gal ir vasario 16 d. reikėtų nukelti arčiau pavasario, kad smagiai saulutėje šildydamiesi atšvęstume?

Iš pradžių kažkas oficialiai įteisina išeiginę dieną greta Vėlinių, paskui į tą dieną atkeliauja Halloween, ir, žiūrėk, anūkai gal jau nebedegs žvakučių ant mūsų kapų. Dar viena komercinė šventė ištrins mūsų unikalią tradiciją, apie kurią sužinoję europiečiai šiandien pagarbiai palinksi galva.

Helovinas yra keltiška mirusių šventė, kurią airių emigrantai atvežė į JAV ir ten ji pavirto „McDonald's“ kultūros dalimi. Įtakos amerikietiškam Helovinui turėjo ir senoji Meksikos indėnų kultūra. Apie indėnų šventę, kurioje juokiamasi iš mirties, taip siekiant ją „prisijaukinti“ ir nebijoti, S. Eizenšteinas 1931m. yra sukūręs puikų dokumentinį filmą „Tegyvuoja Meksika!“. Bet mes – ne majų palikuonys.

Nesakau, kad negali šalia gyvuoti dvi šventės, tik ar kam norėtųsi, kad rami mūsų Vėlinių ugnelė būtų galutinai užgožta svetimų blizgučių ir moliūgų? Lygiai taip pat nemanau, kad į kapines būtina važiuoti lapkričio 2 d., šiukštu nei prieš, nei po. Ir taip visi privažiavimai užkimšti. Turbūt tai vieninteliai kamščiai, kurie džiugina: reiškia, mums dar tebelieka svarbus kasmetinis nusilenkimas savo išėjusiems artimiesiems.

Valstybiniu lygiu Lietuva turėtų įteisinti mūsų Vėlines kaip išskirtinę, lietuvių išsaugotą senovinę šventę.

Jei patys nenorime pripažinti ir didžiuotis savo savitumu, neturėtume tikėtis pagarbos iš kitų tautų.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Spa 2009 23:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27118
Miestas: Ignalina

Šventieji svarbesni nei mirusieji

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=25257349

Eglė Samoškaitė, http://www.DELFI.lt
2009 spalio mėn. 31 d. 21:41

Vėlines švenčiame lapkričio 2-ąją, tačiau, remiantis Darbo kodeksu, nedarbo diena Lietuvoje yra lapkričio 1-oji.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto, filosofo ir kultūros istoriko Vytauto Ališausko, remiantis liturginiu Katalikų bažnyčios kalendoriumi, Visų Šventųjų diena pagal rangą yra svarbesnė už Vėlines, tad veikiausiai ji ir pasirinkta kaip nedarbo.

„Visų Šventųjų diena yra aukščiausio rango bažnytinė šventė. Bažnytinės šventės yra trijų laipsnių pagal svarbą, o Vėlinių diena yra mažesnės svarbos. Tokiu būdu daugelyje šalių laikomasi principo, kad nedarbo diena skelbiama Visų Šventųjų diena. Italijoje lygiai tas pats – Visų Šventųjų diena yra nedarbo diena, o Vėlinės – darbo“, - sakė V. Ališauskas.

Vėlinės – žemdirbių tautų šventė

Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad Vėlinės lietuviams nuo seno buvo itin svarbi šventė, mat yra susijusi su mitiniu mąstymu, o Visų Šventųjų diena labiau priskirtina katalikiškajai tradicijai, nors bažnytiniame arba liturginiame kalendoriuje figūruoja abi šventės – tiesiog pagal rangą viena yra svarbesnė už kitą.

Katalikų Bažnyčia mirusiųjų dieną pradėjo švęsti vėliau nei Visų Šventųjų dieną – jei pastaroji švente paskelbta VII a., tai Vėlinės – X a. Pasak L. Klimkos, mirusiųjų pagerbimo dieną oficialiai pradėta minėti 988 m. Prancūzijos benediktinų vienuolyne.

„Vienuoliai atkreipė dėmesį, kad visos žemdirbių tautos turėjo tokią šventę. Tai susiję su mitiniu mąstymu, kad vėlės arba mirusieji mums padeda atlikti šios žemės darbus. Kitaip tariant, žemdirbiams atrodė, kad vėlės padeda globoti derlių, brandinti jį. Kai derlius nuimamas, nuvalomas nuo laukų, tai vėlės sugrįžta į namus – tada reikia jas sušildyti, pamaitinti, pagerbti, padėkoti už išaugintą derlių. Iš to ir atsirado Vėlinių tradicija“, - pasakojo etnologas.

L. Klimkos teigimu, Lietuvos istorikai Vėlines anksčiau vadindavo Ilgėmis. Tai gali būti susiję arba su žodžiu „ilgesys“, arba su rudeniu pailgėjusia naktimi.

Lapkričio 1-ąją pagerbiame visus, kurie danguje

Kaip DELFI aiškino filosofas V. Ališauskas, remiantis liturginiu kalendoriumi Visų Šventųjų diena yra aukštesnio rango šventė nei mirusiųjų pagerbimo diena, todėl daugelis šalių nedarbo diena yra paskelbusios lapkričio 1-ąją.

„Tą dieną pagerbiame visus šventuosius: ne tik tuos, kurie kanonizuoti, bet ir apskritai visą dangiškąją bažnyčią, visus, kurie yra Dievo artumoje, bet nėra įtraukti į kokį nors kalendorių. Čia turima galvoje apibendrinta prasmė – liaudiškai tariant, pagerbiame visus, kurie yra danguje“, - sakė V. Ališauskas.

Buvusios parlamento kadencijos Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad nedarbo diena Lietuvoje pasirinkta lapkričio 1 d. paprasčiausiai dėl tradicijos – tiesiog buvo įprasta, kad lietuviai tvarkyti kapinių važiuoja ne per Vėlines, o dieną prieš šią šventę.

Švenčių lyginti negalima?

Nepaisant valstybės sprendimo nedarbo diena paskelbti Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Vilniaus Katedros klebonas Robertas Šalaševičius teigia, jog šios dienos ir mirusiųjų pagerbimo šventės lyginti negalima – tai tiesiog skirtingos šventės ir nė viena nėra svarbesnė už kitą.

“Net ir tokio klausimo kelti, kuri iš jų svarbesnė, nevertėtų. Jos abi svarbios ir kiekviena turi savo prasmę“, - teigė dvasininkas.

Pasak R. Šalaševičiaus, Visų Šventųjų iškilmėje prisimename tuos šventuosius, kurių paminėjimui nėra numatytos konkrečios dienos liturginiame kalendoriuje, o per Vėlines prisimename ir meldžiamės už mirusius savo artimuosius.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Vėlinės

Parašytas: 29 Spa 2021 13:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27118
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/kazhdom ... nt=1596731

№79 Марк Козыренко → Kęstutis Čeponis, 29.10.2021 11:52

Свечи не забудь прикупить.

№80 Kęstutis Čeponis → Марк Козыренко, 29.10.2021 12:01

Спасибо за напоминание :)

Но мы очень хорошо помним что приближается один из главных литовских праздников Vėlinės https://lt.wikipedia.org/wiki/V%C4%97lin%C4%97s, и свечи уже закупили (свыше 50 - на все могилы всех моих родственников).

Праздник Vėlinės (Велинес) в Литве один из самых почитаемых литовцами.

Тогда все литовцы навещают могилы своих предков - и считается, что именно в эту ночь их души (vėlės) выходят и смотрят как живут их потомки, и им помогают.

Название праздника происходит от слова Веле (Vėlė) - "душа умершего".

Между прочим, именно от этого слова (Vėlė) происходит не только литовский праздник Велинес (Vėlinės), но и литовское название знамени - Vėliava (Велява).

В древности литовцы верили, что души погибших воинов сопровождают свой отряд и помогают живым воинам достичь победы - эти души во время похода жили именно в знамени, которое поэтому и называлось Велява (Vėliava).

Другой такой всенародный литовский праздник - это Rasos (Расос), но уже летом, и его давно уже пытается "присвоить" католическая церковь под названием Joninės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: