Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

Visgi, mano giliu įsitikinimu, katalikybė ir lietuvybė yra tarpusavyje nieko bendro neturintys dalykai.

    Kaip ta katalikybė bebūtų pateikta ir liaupsinama, ji visuomet išliks svetima lietuvių tautai, jos papročiams ir kultūrai. Tai lyg svetimkūnis parazitas, apsigyvenęs sveiko žmogaus organizme, kuris savo silpnumo akimirką gali pateikti save labai nekaltu ir žmogui priimtinu pavidalu.

    Bet kuriuo atveju katalikybės šaknys ir kilmė yra žydiškos, ir tarnauja ši religija iš esmės tik žydų naudai, o mes, jai atsiduodami, tampame aklais jų tarnais.

Pritariu Andriui ir manau, kad nacionalizmas ir bet kurios pasaulinės tarptautinės, tai yra kosmopolitinės, religijos (ne tik katalikybė, bet ir visos kitos - įvairios krikščionybės formos, islamas, budizmas, induizmas ir kt.) iš principo negali būti suderinami, nes jų esminiai tikslai skiriasi.

  Žinoma, priklausomai nuo konkrečių istorinių sąlygų, tokia religija gali padėti išlaikyti tautiškumą (pvz. lietuvių tautinis atgimimas per spaudos draudimo laikotarpį, kadangi imperinė rusų tauta buvo ne katalikiška, o stačiatikiška).

  Tačiau tuo pat metu šimtai tūkstančių lietuvių, veikiami katalikų bažnyčios sulenkėjo, o Lietuva dėl šios priežasties prarado trečdalį (jei ne daugiau) etninių lietuviškų žemių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

   Siūlai kažką tokio: http://www.twelvearyannations.com

   Vertėtų skirti internacionalizmą nuo kosmopolitizmo - kaip ir nacionalizmą nuo nacizmo.

    G.K.Čestertonas įdomiai pastebėjo: skirtumas tarp internacionalisto ir kosmopolito - didžiulis. Dauguma gerų žmonių - internacionalistai, beveik visi blogieji - kosmopolitai. Kad taptum internacionalistu, pirmiausia turi būti nacionalistu.

   Krikščionybė - internacionalinė religija, o ne kosmopolitinė. Kur ji gimė - mažiausiai svarbu: Konfucijaus, Sokrato ar Senekos tautybė mane domina tiek pat, kiek ir Jėzaus Kristaus. Galiausiai - naudojamės įvairių tautų mokslo ir meno pasiekimais, tad gal nereikia maišyti bendrų dalykų su atskirais?

   Tautiškumas ir tikyba gali persidengti, tačiau tai nėra vienas ir tas pats. O gal dar skaldysime tautą ir tikybiniu pagrindu?

   Dėl antitautinių religijų - sutinku, tačiau šiandien Lietuvoje matau gal tik vieną absoliučiai antitautinę religinę grupę - munistus. Dauguma kitų - tiesiog nesikiša į tai, kas religijai - tiesą sakant - nepriklauso.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

    Didžiausias baltų arealo susitraukimas vyko gerokai prieš į šiuos kraštus atkeliaujant krikščionybei: ankstyvaisiais viduramžiais.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

    Taip, tai tiesa, tačiau ne visa - tuo metu (5-9 amžius) ne tik baltai, bet ir germanai, o tuo labiau slavai išpažino iš esmės tą pačią religiją (su ta pačia dievų sistema ir netgi tomis pačiomis apeigomis), kurią dabar  paprastai vadina pagonybe.

    Taigi, tuo metu pagonybė (gamtameldiškumas) irgi buvo ne gentinė-tautinė grynai baltiška religija, o to meto kosmopolitinė indoeuropiečių genčių religija. Todėl ji ir nepadėjo baltų gentims išsaugoti savo atskirą tautinį identitetą.

    Garbinamų dievų skaičius (vienas ar daug) juk iš esmės nieko nereiškia. Kaip teisingai parašė Puritonas "Krikščionybė - internacionalinė religija", o ne tautinė-lietuviška arba bent jau baltiška. 

    Situacija pasikeitė, kada aplinkinės gentys (tautos) buvo apkrikštytos, o iki to laiko dar išsilaikę baltai liko pagonimis.

    Manau, jog būtent tai padėjo baltų tautoms per kitus 400 metų išlikti būtent baltais, o ne galutinai pavirsti slavais bei germanais.

    Ne be reikalo slavėjimas ir slavų užimamo arealo plėtimasis vyko nepaprastai sparčiai būtent iki tol, kol Lenkija ir Kijevo Rusia buvo apkrikštytos. Po to slavinimas iš esmės sustojo bent 400 metų (ypač tai akivaizdu Rytų Lietuvoje, kur riba tarp slavų ir lietuvių genčių užsifiksavo maždaug ties Minsku, bei pamaskvėje - rytų galindų gyvenamoje teritorijoje, kurią slavai užėmė jau po krikšto).



   Šis variantas lietuviams yra lygiai taip pat blogas, kaip ir visos kitos tarpnacionalinės pasaulinės (būtent todėl jos objektyviai ir yra kosmopolitinės) religijos.

   Lietuviams (kaip ir bet kuriai kitai tautai) tam, kad jie išliktų, būtina tokia religija, kuri būtų būdinga tik lietuviams.

   Visiškai akivaizdu, jog krikščionybė (ir katalikybė, ir protestantizmas) lietuvių tautos ir kalbos neišgelbės.

   Žvelgiant į tolimą perspektyvą, manau, jog tokią religiją vertėtų sukurti dirbtinai, panaudojant jau egzistuojančias religijas - ir katalikybę, ir atgimstančią pagonybę, o jei reiks, tai ir kitus tikėjimus.

   Tačiau turėtų būti viena esminė sąlyga - visos apeigos turėtų būti atliekamos tik lietuvių kalba, o tokios bažnyčios nariais galėtų tapti tik laisvai kalbantys lietuviškai (norėčiau pabrėžti, jog turiu omenyje būtent lietuvių kalbą, o ne oficialią tautybę - tiesą sakant, manau jog ji gali būti bet kokia).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

  Manau, religija turi išreikšti objektyvią Tiesą, o ne subjektyvius kažkieno interesus. O teiginys dėl oficialios tautybės - išties jau primena kosmopolitizmą...

   Kam gi maišyti aliejų su vandeniu? Tautiškumas ir tikyba - visiškai skirtingi sąmonės ir tapatumo lygmenys. Naivu viską sutraukti į vieną: žmogus turi įvairias tapatybes - asmeninę, lytinę, tautinę, socialinę bei profesinę, o kai kurie - dar ir religinę. Gal ir kitas tada reikėtų susieti: tarkime - gerais lietuviais gali  būti tik vyrai (arba atvirkščiai)? Toli nueisime...

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

  Jei nori sužinoti ateitį, studijuok istoriją - jos dėsniai vienodi visiems laikams ir tautoms.

   O istorija akivaizdžiai įrodo, jog didžiausia tikimybę išlikti turi tos tautos, kurios išpažino savo individualią religiją.

   Geriausiai žinomas pavyzdys, aišku, yra žydai, tačiau iš tikrųjų tokių pavyzdžių žmonijos istorijoje labai daug.

   Krikščionybė (katalikiškumas, protestantizmas ir kitos atšakos) lietuvių, kaip atskiros tautos, neišgelbės.

   Akivaizdu, jog, išliekant dabartinei politinei situacijai, po kelių amžių katalikus-lietuvius palaipsniui "suvalgys" katalikai-lenkai, o protestantus-lietuvius protestantai-vokiečiai (ir kitos žymiai gausesnės katalikiškos bei protestantiškos tautos).

   Atskira tautinė religija padės išlikti bent daliai lietuvių tautos ir po kelių tūkstantmečių, kada visi kiti lietuviai jau seniai bus nutautėję.

Puritonas rašė:

   Tautos išlikimo požiūriu visiškai nesvarbu, kas ką mano apie bet kurios religijos prasmę. Tai yra asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas.

   Įvairūs filosofiniai apmąstymai bei konstrukcijos realiame gyvenime nieko nereiškia - jie nepadės garantuoti tautos išlikimą.

    Aš asmeniškai esu absoliutus pragmatikas-mokslininkas-inžinierius, nesivadovaujantis jokiomis emocijomis bei išankstinėmis nuostatomis (tame tarpe ir religinėmis, kadangi netikiu jokiais dievais bei "anapusinėmis" galiomis ir "objektyviomis" religinėmis tiesomis).

   Kaip tik todėl į tautos išlikimą žiūriu kaip į realią "inžinerinę" problemą, kurią norint išspręsti, būtina pritaikyti tinkamus politinius, ekonominius, teisinius, religinius bei kitokius "instrumentus", kurie garantuotų užsibrėžto tikslo pasiekimą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

    Apie tai, kaip iš tikrųjų žydai tapo "dievo išrinktąja tauta" kada nors parašysiu atskirą straipsnį atskiroje temoje (pasiremdamas pirminiais šaltiniais, visų pirma Biblija bei Tora), nes dabar ir pačių žydų, ir krikščionių tarpe paplitęs požiūris iš tikrųjų yra tik dar vienas labai gajus  propagandinis mitas, nieko bendro neturintis su tikrąja žydų tautos istorija.

Trumpai tiek:

       Dėl istorinių monoteizmo "šaknų".

       Žydai, vadovaujami, Mozės, savo laiku sudarė sandėrį (raštišką sutartį dviem egzemplioriais, saugomais Sandėrio skrynioje) su vienu iš to meto gausybės semitų dievų - dievu Jahve (arba Elohimu).

       Pagal tą sandėrį žydai pasižadėjo kitų dievų (pvz., Baalo) daugiau nebegarbinti ir jiems nebeaukoti, o Jahvė už tai buvo įpareigotas ginti žydų (tai yra, tiksliau kalbant, judaistų) interesus.

       Mozė buvo tikrai neblogas pirklys ir politikas - net su vienu iš dievų sugebėjo sutartį pasirašyti (visiems to meto semitų dievams aukoti ir juos garbinti tikrai buvo labai brangu). :)

       Būtent taip atsirado monoteizmas.

----------------

       Taigi, kas kliudo mums - lietuviams - analogišką sutartį pasirašyti, pvz., su dievu Perkūnu?

       Ir taip "paversti" politeistinį Senąjį baltišką tikėjimą monoteistiniu. :)

       P.S. Nors, tiesą sakant, Tautos išlikimo prasme visai nesvarbu, kiek dievų išpažįstama.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

   Nelabai suprantu, ką bendro turi kosmopolitizmas ir žmogaus asmens dokumentuose įrašyta jo tautybė.

    Kaip žinia, visų mūsų įvairiuose dokumentuose yra įrašyta tautybė, kurią aš ir vadinu "oficialia".

   Tačiau iš tikrųjų žmogus savo tautybę pasirenka pats ir ji ne visada sutampa su ta, kuri yra įrašyta jo dokumentuose.

   Žinau begales pavyzdžių, kada žmogaus dokumentuose yra įrašyta tautybė "lenkas", tačiau pats žmogus laiko save lietuviu, nes puikiai žino, kad jo tėvai bei protėviai buvo lietuviai, o jų dokumentai išrašyti lenkų okupacijos metais.

   Žinau ir priešingų pavyzdžių - žmogaus abu tėvai ir faktiškai, ir pagal dokumentus yra lietuviai, taigi ir pas jį metrikuose įrašyta tautybė "lietuvis", tačiau jis pats save laiko lenku, nes išaugo Lenkijoje lietuvių emigrantų šeimoje ir netgi nemoka kalbėti lietuviškai, nes tėvai jo nemokė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

    Absurdas. Prašom neįsižeisti, bet visiškas.

    Šiandien religijos vaidmuo daugelyje šalių (išskyrus gal Lenkiją) - toks ribotas, kad kalbėti apie asimiliaciją religijos pagrindu - paikystė. Daugelis vokiečių šiandien - tokie pat protestantai, kaip aš - musulmonas.

    Šiandieninė grėsmė kyla visoms religijoms ir visoms tautoms. Tad gal ne metas skaldytis?

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

    Kitaip tariant, siūlai kurti tai, kuo pats - absoliučiai netiki?! Viršūnė...
Kuo čia dėtos emocijos, kai kalbama apie tiesą? Šitokiais komentarais sėdi į vieną valtį su liberalais, komunistais ir kitais nihilistais. Be kita ko - siūlyčiau pasidomėti, ką šiais klausimais mano įvairūs mokslininkai - ne vien marksistai  :smile89:

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

 Vienoda kelių tautų religija visada pagreitina asimiliacijos procesą, o skirtingos religijos stabdo šį procesą - be to nepaprastai efektyviai.

  Kaip tik todėl ir manau, jog lietuviams (bent jų daliai) būtina turėti savo tautinę religiją.

***************************************************************************************

   Šaltinis - RELIGINIŲ KRYPČIŲ,  KURIOMS PRIKLAUSO LIETUVOJE ĮREGISTRUOTOS RELIGINĖS ORGANIZACIJOS, SĄRAŠAS
http://docs.google.com/viewer?a=v&q=cac ... IVlcbY_mEw  

     Pagal jį Lietuvoje įregistruotas religines bendruomenes, bendrijas ir kitas religines organizacijas galima suskirstyti į 33 religines kryptis.

     Peržiūrėjus šį sąrašą matyti, kad grynai lietuviška religija galima laikyti tik pagonybę, atstovaujamą Ramuvos (ir tai su išlygom, kadangi ši pagonybė šiuo metu plinta ir kitose tautose).

     Taigi ir pagonybę (Senąjį baltų tikėjimą) būtina taip reformuoti, jog jis būtų tik grynai lietuviškas tikėjimas (gal būt, su aiškiai atskirta, latviška "atšaka"), o ne pasaulinio "pagoniško" tikėjimo dalis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

   Tautos išlikimo požiūriu yra visiškai nesvarbu, kuo aš, kaip atskiras žmogus, tikiu ar netikiu (aš asmeniškai netikiu jokiais dievais ir to neslepiu), bet visada atsiras ir tokių žmonių, kurie tikės. Būtent jų palikuonys dėka jų išpažįstamos tautinės religijos po šimtų (ar tūkstančių) metų greičiausiai ir liks vieninteliais lietuviškai kalbančiais lietuviais Žemėje.

   Šimtų tautų istorija tai jau įrodė. Tai istorinis faktas.

   Kaip tik todėl aš juo ir remiuosi, siūlydamas sukurti tautinę, tik lietuviams skirtą, religiją.

   Netgi galima pareikšti, jog būtent lietuviai yra dievo išrinktoji tauta - tik, žinoma, ne dievo Jahvės, o, pavyzdžiui, dievo Perkūno arba kurio nors kito dievo (pasirinkimas pas mus - lietuvius - gana platus) ir sudaryti su juo raštišką sutartį, surašant abipusius įsipareigojimus. :img01:

   Juk lygiai tą patį padarė žydai ir išliko per 2000 tremties bei klajonių metų, o dabar valdo didžiają dalį pasaulio finansinių-ekonominių resursų.

   Ir nei su marksizmu, nei su kitokiomis negyvybingomis bei abstrakčiomis politinėmis-filosofinėmis doktrinomis tai neturi nieko bendro.

   Kiekviena teorija gera tiek, kiek ji pasitvirtina realiame gyvenime sprendžiant realias problemas. O mes privalome išspręsti lietuvių tautos ir kalbos išlikimo problemą. Niekas kitas už mus to nepadarys - nei žmonės, nei dievai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

    Lietuvoje žinomiausius pavyzdžius - žydus ir karaimus - tu jau įvardijai.

   Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje dar gyvena keli tūkstančiai  Lietuvos (LDK - kaip dalis jų save patys vadina) totorių. Jie išliko tik todėl, kadangi jų kultūrinė aplinka ne musulmoniška.

   Armėnus tu irgi jau paminėjai - visame pasaulyje jie iš esmės nepasiduoda asimiliacijai, nes jų religija, nors ir yra viena iš krikščionybės atšakų, tačiau yra visiškai atskira ir tik armėnų tautinė religija.

   Labai panaši situacija su koptais Egipte (ir aplinkinėse šalyse) - dėka to, jog jie ne musulmonai, kaip visos aplinkinės tautos (visų pirma arabai), o išpažįsta vieną iš krikščionybės formų, jie ne tik neišnyko per pastaruosius 2000 metų, bet ir išsaugojo savo senovinę kalbą, kuri yra artimiausia senovės egiptiečių kalbai. Būtent koptų kalbos pagrindu buvo iššifruoti senoviniai egiptiečių tekstai (Šampoljono ir kitų mokslininkų dėka).

  Chaldėjai - Irako krikščionys, iš visų pusių apsupti musulmonų, tebekalba senovine aramėjų kalba.

  Aisorai (asirai) - krikščionys nestoriečiai (artimi chaldėjams) - išsaugojo senovės asirų kalbos variantą, nors irgi gyvena teritorijose, kur absoliučią daugumą gyventojų sudaro musulmonai - daugiausia arabai.

  Tai gerai žinomi pavyzdžiai, tačiau minėdamas šimtus tautų visų pirma turėjau omenyje daugybę pirmykščių tautų ir genčių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Azijoje (ypač Kinijoje, Indijoje ir Pietryčių Azijos šalyse) bei Okeanijoje.

  Etnografai jau labai seniai pastebėjo, jog po europiečių kolonizacijos iki mūsų dienų išgyveno ir išlaikė savo kalbas būtent tos tautos (gentys), kurios nepasidavė krikščionybės įtakai ir išsaugojo savo senuosius tikėjimus.

  Visos kitos negausios pirmykštės tautos ir gentys gana greit perėmė juos kolonizavusių europiečių kalbas (tiesa, kartais gerokai sudarkytas).

   Pabaigai pabrėšiu, jog, kalbant apie savitą religiją, tautos išlikimo požiūriu ne taip svarbu, kokia tai religija (ar atšaka). Svarbiausia yra tai, kad aplink gyvenančios kitos tautos išpažintų kitokią (kitokias) religijas. Tik tokiu atveju asimiliaciją skatinantys veiksniai yra labai efektyviai neutralizuojami.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

   Aš būtent ne tik tikiu, bet ir esu absoliučiai įsitikinęs, kad atskira tautinė lietuvių religija tikrai išsaugos bent dalį dabartinių lietuvių tautos palikuonių nuo neišvengiamo nutautėjimo per artimiausius kelis tūkstančius metų.



    Matau, jog mums vis tik reikėtų patikslinti nacionalizmo sąvoką - niekada nereikia pamiršti, jog nacionalizmo pagrindinis tikslas yra savo tautos bei kalbos išsaugojimas (nesikišant į kitų tautų istorinių-etninių žemių reikalus, kaip tai daro šovinistai bei nacistai).

    Todėl tautos etninėje-istorinėje teritorijoje bet kokie veiksniai, keliantys pavojų šiam pagrindiniam tikslui, turi būti efektyviai neutralizuoti.

    Visai atskiras klausimas: kokiais metodais tai gali būti atliekama? Manau, jog tai priklauso jau nuo konkrečių istorinių aplinkybių.

    Istorijoje pakankamai daug pavyzdžių, kada vienoje tautoje išpažįstamos įvairios religijos ir tauta dėl to nesuskyla.

    Tačiau niekada nereikia pamiršti, kad toks tautos religinis nehomogeniškumas visada savyje slepia potencialią grėsmę ir galimus konfliktus.

    Konkretus ir nesenas pavyzdys Lietuvoje: katalikų bažnyčios hierarchų reikalavimu Seimas atsisakė Ramuvai suteikti tradicinės religijos statusą.

    Ir be ypatingų tyrinėjimų akivaizdu, jog tam tikroje istorinėje situacijoje tai galėjo iššaukti ne tik politinius debatus, demonstracijas bei piketus, bet ir turėti žymiai rimtesnes pasekmes.

    Šiuo atveju katalikų bažnyčia Lietuvoje bei jos hierarchai labai aiškiai parodė, jog jie visų pirma rūpinasi savo bažnytiniais interesais, o ne lietuvių tautos, lietuvių kalbos ir lietuvių etninės kultūros išlikimu. Jie juk puikiai suvokė, jog toks jų elgesys sukels įtampą lietuvių tautoje bei katalikų ir ramuviečių priešpriešą. Labai panašiai katalikų bažnyčia elgėsi Lietuvoje ir prieškario metais - visų pirma ji rūpinosi savais, o ne lietuvių tautos interesais.

   Tačiau akivaizdu, jog atsižvelgiant į realią Lietuvos ir lietuvių tautos situaciją, krikščionybė būtent mūsų tautos tikrai neišgelbės nuo nutautėjimo (nebent kažkada tai po globalinių karų bei okupacijų lietuviai liktų vieninteliai krikščionys musulmonų ar kokių nors kinų-konfucionistų apsuptyje).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

   Ne visai taip - tiesiog manau, jog dabartiniu metu iš 33 Lietuvoje oficialiai registruotų religinių krypčių, atsižvelgiant į realią Lietuvos geografinę ir geopolitinę padėtį, labiausiai tinkama lietuviams yra Ramuva.

   Visos tautos aplink mus ne musulmoniškos (ar kokių kitų - nekrikščioniškų krypčių), o krikščioniškos. Šalyse, į kurias vyksta daugiausia uždarbiaujančių lietuvių, irgi labiausiai palitusios įvairios krikščionybės atmainos (dabar, tiesa, jau ir įvairios islamo srovės).

   Salvio siūlymas reformuoti krikščionybę į baltišką formą yra įdomus (ir remtinas, jei toks judėjimas prasidėtų), bet mano nuomone - dėl įvairių objektyvių bei subjektyvių priežasčių realiai neįgyvendinamas (bent jau artimiausius dešimtmečius).

   Daug problemų būtų ir su tinkamos ideologijos parengimu - prasidėtų subjektyvūs ginčai tarp tokios idėjos rėmėjų, ir galų gale įsikurtų ne viena, o keletas religinių krypčių (turinčių gal kokius 2-5 pasekėjus).  Nesiginčiju - gal per šimtmečius iš to kas ir išsirutuliotų. Nors aš tuo labai abejoju - krikščioniškų sektų pasaulyje jau dabar yra tūkstančiai. Taigi, konkurencija šioje - krikščioniškoje - erdvėje nepaprastai arši ir ją įveikti naujai įsikūrusiai sektai (o tuo labiau keletai panašių) būtų labai sunku.

   Ramuva jau gana seniai egzistuoja, turi nemažai savo rėmėjų ir šalininkų, vietinių organizacijų tinklą, remiasi lietuvių ir baltų etnine kultūra, taigi priimtina įvairiausiems lietuvių visuomenės sluoksniams. Konkurentų pagoniškoje erdvėje irgi turi (visokios raganos Lobačiovienės ir pan.), tačiau Ramuvos dominavimas yra akivaizdus. Taigi, jau padaryta gera pradžia.

   Nepamiršk, jog pradėti viską nuo nulio reikia labai daug pastangų, laiko, finansinių resursų ir sugebančių dirbti žmonių. Viso to dabar nėra, o kada bus - nieks nežino.

   Visos šios priežastys ir nulėmė mano pasirinkimą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

    Šiam požiūriui aš visiškai pritariu - nes manau, jog bet kokia konfrontacija tarp valstybės ir religinės krypties ar tarp pačių religinių krypčių yra labai pavojingas dalykas ir gali sukelti tautos susiskaldymą.

    Kaip tik todėl labai neigiamai vertinu kai kurių Lietuvoje veikiančių religinių krypčių bandymus išsikovoti įvairių privilegijų bei dominuoti prieš kitas kryptis. Šiuo metu tai galima pastebėti katalikų, judėjų, pravoslavų, o pastaruoju metu ir čia aukščiau jau minėto "Tikėjimo žodžio" užkulisinėje veikloje, paveikiant įvairių įtakingų asmenų nuomonę.

    Viena iš sričių, kur valstybė turėtų skirti nemažus resursus - tai Lietuvos religinio kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas. Iš tikrųjų nemažai lėšų šiems tikslams skiriama, tačiau irgi pastebima tam tikra atranka, ignoruojant kai kurias kultūros paveldo vertybes.

    Pavyzdžiui, labai menkai padedama sentikių kultūros paveldo išsaugojimui Rytų Lietuvoje - pats su tuo susidūriau ir ne kartą - jis baigia sugriūti, o brangios antikvarinės knygos, ikonos, kulto reikmenys išgrobstomi tiesiog masiškai ir išgabenami į užsienį.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... =180#35803



Во первых - каждый народ (этнос) в мире имеет непреклонное право исповедовать свою собственную национальную религию, а не чужестранную, "принесенную на штыках и пиках" извне.

Во вторых - вне всякого сомнения евреи имеют право молиться своему собственному еврейскому (точнее - семитскому) богу Яхве-Эллохиму, а христянизированные евреи - и еврею Христу.

И в третьих - у нас, индоевропейских народов, тоже с незапамятных времен имеются свои собственные древние боги.

Поэтому я не вижу никакого смысла нам - разным индоевропейским этносам - молиться чужеземным еврейским богам и святым.

Конечно, запрещать эти разные космополитические религии не надо, но национальное государство должно поддерживать в первую очередь исконную религию своего собственного народа (этноса), а не разные, принесенные извне, космополитические религии и их секты.

Я считаю, что всем народам (этносам) мира надо постепенно возвращаться к своим древним историческим корням, духовным истокам и собственным традициям.

**********************************************************************

Мой друг, активный участник и один из создателей литовского национально-патриотического движения "Жигяйвяй", Йонас Тринкунас http://en.wikipedia.org/wiki/Jonas_Trink%C5%ABnas еще в 7-ом десятилетии начал создавать религиозное движение литовских родноверов "Ромува" http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A0%D0% ... 0%B2%D0%B0.

Он также предложил создать европейскую и мировую организации родноверов.

В 1998 году в Вильнюсе прошел первый Мировой конгресс этнических религий http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%95%D0% ... 0%B8%D0%B9 (World Congress of Ethnic Religions http://en.wikipedia.org/wiki/World_Cong ... _Religions)

К сожелению Йонас Тринкунас недавно умер, но его последователи активно продолжают им начатое движение.

P.S. В РФ имеется движение родноверов Содружество Природной Веры "Славия” http://slavya.ru/slavia.htm, с которой "Ромува" поддерживает близкие связи http://slavya.ru/trad/velimir/kpv26_08.htm.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.