Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Istoriko, archeologo, kalbininko Jono Puzino darbų bibliografija

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalisto-tautininko-patrioto biblioteka

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Istoriko, archeologo, kalbininko Jono Puzino darbų bibliografija

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Istoriko, archeologo, kalbininko Jono Puzino darbų bibliografija

Parašytas: 29 Gru 2020 21:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Istoriko, archeologo, kalbininko Jono Puzino darbų bibliografija

Arūnas Pemkus, Adolfas Tautavičius. Prof. dr. Jono Puzino bibliografija
https://www.istorija.lt/data/public/upl ... _55-70.pdf

***********************************************

Jonas Puzinas

https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Puzinas

Gimė 1905 m. spalio 1 d.
Svaronys, Deltuvos valsčius

Mirė 1978 m. balandžio 14 d. (72 metai)
Čikaga, JAV

Tėvas Motiejus Puzinas
Motina Barbora Puzinienė
Sutuoktinis (-ė) Konstancija Vabalaitė-Puzinienė
Vaikai Aldona Puzinaitė-Čepienė, Algimantas Puzinas, Živilė Puzinaitė

Veikla istorikas, archeologas
Alma mater 1929 m. Lietuvos universitetas

Jonas Puzinas (1905 m. spalio 1 d. Svaronyse, Deltuvos valsčius – 1978 m. balandžio 14 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos istorikas, mokslinės archeologijos pradininkas, profesorius.

Turinys

1 Biografija
2 Įvertinimas
3 Atminimo įamžinimas
4 Šaltiniai
5 Nuorodos

Biografija

Tėvai buvo stambūs ūkininkai, turėję 2,5 valako žemės, pirktos iš dvaro. 1912–1914 m. mokėsi Laičių rusų liaudies mokykloje, 1916–1917 m. Ukmergės vokiečių miesto gimnazijoje, 1918–1925 m. Ukmergės gimnazijoje, kurią baigęs trumpai Ukmergės žydų vidurinėje mokykloje mokė lietuvių kalbos.

1925 m., Stepono Kairio padedamas, įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur pradėjo lietuvių kalbos ir literatūros, lyginamosios kalbotyros ir pedagogikos studijas.

1925–1928 m. dirbo Kauno miesto savivaldybėje, rinko medžiagą apie Kauno, Šiaulių ir Ukmergės miestų savivaldybes. Po 1926 m. perversmo tapo prezidento Antano Smetonos raštų redaktoriumi.

1927 m. vasario 26 d. vedė Konstanciją Vabalaitę. Su ja susilaukė 3 vaikų: Aldonos (g. 1928 m.), Algimanto (g. 1932 m.) ir Živilės (g. 1938 m.). [1]

Nuo 1928 m. spalio 1 d. iki 1930 m. gegužės 1 d. dirbo Kauno miesto muziejaus sekretoriumi ir konservatoriumi.

1929 m. dalyvavo komisijoje, besirūpinančioje istorinių vertybių sugrąžinimu iš Rusijos. 1930–1934 m. studijavo Heidelbergo universitete (Vokietija), 1934 m. liepos mėn. apgynė filosofijos daktaro disertaciją vokiečių kalba „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje ir tautinis atgimimas“ (Vorgeschichtsforschung und Nationalbewusstsein in Litauen), buvo vienintelis aukštuosius mokslus Vakarų Europoje baigęs lietuvių archeologas.

Grįžęs į Kauną, 1934 m. spalio 1 d. – 1940 m. sausio 1 d. buvo Kauno miesto muziejaus konservatoriumi ir direktoriumi. 1936 m. pastačius Vytauto Didžiojo karo muziejų, įkūrė jame Priešistorės skyrių, kuriam vadovavo 1936 m. lapkričio 1 d. – 1941 m. sausio 1 d.

1934–1939 m. VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnikos katedros vyr. asistentas, 1939 m. privatdocentas.

Išugdė garsius archeologus: Praną Kulikauską, Rimutę Jablonskytę, Reginą Volkaitę, Mariją Gimbutienę ir kt.

1936–1940 m. vadovavo laidojimo paminklų tyrinėjimams Eigulių, Sargėnų, Veršvų ir kt. kapinynuose. Rašė mokslinius straipsnius archeologijos klausimais žurnalams „Senovė“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“, „Lietuviškajai enciklopedijai“.

1940–1943 m. Vilniaus universiteto (VU) Archeologijos katedros vedėjas, Archeologijos muziejaus direktorius, 1941 m. profesorius. 1941–1944 m. VU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Būdamas šiose pareigose du kartus pavadavo universiteto rektorių Mykolą Biržišką. Nuo 1941 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ir Mokslų akademijos Istorijos instituto Archeologijos poskyrio vadovas. Už veiklą slaptoje Rytų Lietuvos draugijoje 1942 m. spalio 1-2 d. gestapo suimtas ir kalintas.

1944 m. liepos 3 d., sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, su šeima pasitraukė į Vakarus. 1946–1949 m. dirbo Hamburge ir šalia jo esančiame Pinneberge Pabaltijo universitete. Čia užėmė įvairias pareigas: nuo 1945 m. gruodžio 8 d. iki 1946 m. sausio 8 d. buvo universiteto organizacinio komiteto nariu, vėliau Filosofijos fakulteto prodekanu, 1948 m. balandžio 10 d. – 1949 m. rugsėjo 30 d. paskutiniu šio universiteto rektoriumi. 1949 m. rudenį persikëlë į JAV, apsigyveno Filadelfijoje, nuo 1974 m. – Čikagoje. Dirbo įvairius darbus, dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. 1953–1965 m. redagavo Bostone leidžiamą „Lietuvių enciklopediją“.

Beveik trisdešimt metų Lietuvoje jo pavardė buvo eliminuota iš archeologijos – tik 1970–1975 m. J. Puzino pavardė vėl galėjo pasirodyti moksliniuose darbuose ir diskusijose. J. Puzinas sukūrė lietuvišką archeologijos terminiją, paskelbė daug mokslinių darbų. Jų bibliografiją išleido „Amerikos lietuvis“, knygų kolekcionieriaus gyd. Pemkaus sūnus, Arūnas Pemkus. Jono Puzino atminimui pagerbti Vilniaus universitete reguliariai vykdomos archeologų konferencijos-skaitymai.

Įvertinimas

1938 m. Dlk Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas

Atminimo įamžinimas

1990 m. gimtosios sodybos vietoje Svaronyse pastatytas paminklas [2]
2005 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė) [3]
2007 m. naujai projektuojamai gatvei Kauno pakraštyje suteiktas J. Puzino vardas [4]

Šaltiniai

http://www.aruodai.lt/paieska/asmuo.php?AId=419
http://www.ukminfo.lt/lt/gimtines
http://www.post.lt/lt/el-parduotuve/ite ... mus-zmones

http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php ... AS%20JONAS

Nuorodos

J. Puzino biografija ir veikla
V. Trumpa. Jonas Puzinas – mokslininkas ir visuomenininkas
Trečioji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“
Arūnas Pemkus, Adolfas Tautavičius. Prof. dr. Jono Puzino bibliografija
Jonas Puzinas apie save ir kitus

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalisto-tautininko-patrioto biblioteka

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: