Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Marius Kundrotas. Ateitis priklauso skėtinėms partijoms?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Partijų veikla. Savivaldybių, Seimo, Europarlamento, Prezidento rinkimai - tvarka ir reikalavimai, prognozės, pasiūlymai, diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Marius Kundrotas. Ateitis priklauso skėtinėms partijoms?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Marius Kundrotas. Ateitis priklauso skėtinėms partijoms?

Parašytas: 14 Spa 2026 17:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28616
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas. Ateitis priklauso skėtinėms partijoms?

https://www.delfi.lt/news/ringas/politi ... -120318394

2026.10.14 09:50

Marius Kundrotas
Šaltinis: Delfi

Dvidešimt devynerius metus dirbant alternatyviosios politikos laukuose, dažnai tekdavo girdėti kritiką skėtinėms partijoms. Kolegos klausdavo: ką vienoje partijoje gali veikti patriotai ir kosmopolitai, liberalai ir konservatoriai, laisvos rinkos ir socialiai aktyvios valstybės šalininkai?

Juokingiausia, kad šiems kolegoms visiškai tiko jų partijos, kuriose skirtumų buvo ne ką mažiau. Krikščionių sąjungoje spektras įvairavo nuo tautininko Juliaus Pankos iki Vladimiro Putino interesus atitikusių Gedimino Akelaičio ir Tomo Senūtos. Tautininkų sąjungoje – nuo patrioto ir konservatoriaus Gintaro Songailos iki prorusiško socialisto Mariaus Jonaičio, galiausiai nugravitavusio į marksistų gretas.

Skėtinė buvo ir Centro partija, vėliau persivadinusi Tautos ir teisingumo sąjunga, panašu, kad tokia bus ir Igno Vėgėlės buriama Piliečių Lietuva. Sisteminės ir alternatyviosios partijos skiriasi ne tiek ideologiniu grynumu, kiek prioritetais. Vieniems normalu jungti skirtingai mąstančius asmenis kovai su Rusija ir jos įtaka Vakarų pasaulyje, kitiems – kovai su kosmopolitizmu, genderizmu ar oligarchija.

Dažna Vakarų partija taip pat yra skėtinio pobūdžio. Britų toriai, amerikiečių respublikonai, vokiečių krikščionys demokratai, prancūzų golistai vienija politikus nuo griežtų konservatorių iki liberalų. Prancūzų „Nacionalinis frontas“ (dabar – „Nacionalinis susivienijimas“) iškilo subūręs skirtingas sroves nuo radikalių nacionalistų iki konservatorių, nuo Orložo klubo reiganistų iki socialinio centro atstovų solidaristų.

Skėtinė yra ir kaimyninės Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partija – čia jungėsi ir radikalūs nacionalistai, ir nuosaikūs konservatoriai, ir krikščionys demokratai. Šios partijos skilimas į radikalųjį ir nuosaikųjį sparnus rodo, kad skirtingas linijas integruoti yra sunkus darbas, kuris ne visuomet pavyksta. Bet tai – natūralus politinis gyvenimas: vieni jungiasi, kiti skiriasi, vieni ateina, kiti išeina.

Jei partija stengiasi būti ideologiniu grynuoliu, jai gresia likti vieno klausimo partija. Tokios partijos irgi gali rasti savo sėkmės formulę, kaip Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, pradėjusi vienu – britų svaro išsaugojimo – klausimu, baigusi euroskepticizmu ir, galiausiai, antiimigracine linija. Šiuo metu šią liniją tęsia Reformų partija, išsiveržusi tarp lyderių tenykščių partijų reitinguose.

Lietuvoje tokia partija gali tapti „Nacionalinis susivienijimas“, kurio vizitine kortele iš pradžių tapo migracijos stabdymas, vėliau supaprastintas iki kovos su tariama islamizacija. Bet vieno klausimo partijų sėkmė priklauso nuo aplinkybių. Britų Reformų partija veikia šalyje, dūstančioje nuo migrantų. Lietuvoje to nėra ir – tikėkimės – nebus. Tad „Nacionalinis susivienijimas“ gali gauti frakciją, bet atsimušti į lubas.

Reitinguose šiandien pirmauja Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurios žygis į dešinę, skelbiamas pirmininko Lauryno Kasčiūno, tiesiogiai susijęs su alternatyviosios dešinės sėkme arba pralaimėjimu. Kuo konservatyvesnė ir tautiškesnė bus TS-LKD, tuo sunkiau bus prasimušti alternatyvininkams. O jei TS-LKD įsivyraus liberalai, konservatyvioje nišoje atsivers galimybės Vytautui Sinicai, Aurelijui Verygai, I. Vėgėlei.

Antra vertus, TS-LKD daugiavektoriškumą galima traktuoti kaip jos stiprybę. Tai nėra partija iš serijos „pagauk visus“ – lieka ribos geopolitinėje srityje, ginant Vakarų pasaulį nuo Rusijos. Bet lieka skirtumų šeimos, lyties etikos, tautinės tapatybės, žodžio laisvės, eurointegracijos laipsnio klausimais.

Tai leidžia TS-LKD pritraukti platų rinkėjų spektrą. O rinkėjai turi pasirinkimą reitinguoti tuos TS-LKD politikus, kurie labiau atitinka šių rinkėjų pažiūras. Būtent nuo rinkėjų priklauso, kurie TS-LKD politikai brėš tolesnę jos liniją. Balsuoti už TS-LKD, skiriant dėmesio reitingavimui, daug kam atrodo prasmingiau, nei ieškoti ideologinių grynuolių alternatyviose partijose, kurių dauguma – vis tiek skėtinės.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ne taip seniai išjojusi į Seimą ir Vyriausybę ant balto žirgo, neišlaikė skėtinės partijos egzamino. Taip nuo jos atskilo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, bet ir šios sėkmė pasirodė ribota. Subūrusi platų spektrą – nuo konservatorės Rimos Baškienės iki kairiojo liberalo Tomo Tomilino, – ši partija rėmėsi vieno lyderio charizma, tad šiam lyderiui paslydus, partijos perspektyvos tapo miglotos.

Iš dalies skėtine partija galima laikyti ir Liberalų sąjūdį, kur dauguma rinkėjų ir dalis eilinių narių pasisako už Šeimos referendumą, o partijos viršūnėlė – už kairuolišką „žmogaus teisių“ diskursą. Bet čia yra skirtumas nuo TS-LKD: pastarojoje, tiek viršūnėje, tiek eilinių narių gretose, atstovaujamas platus spektras, o Liberalų sąjūdyje lyderiai kalba viena, eiliniai – visai ką kita. Kas liberalus jungia, tai viltis išlaisvinti ūkinį individo potencialą, nors kultūros klausimais nuomonės lieka labai skirtingos.

Stebėtina, bet pastaruoju metu skėtine organizacija tampa ir Lietuvos socialdemokratų partija. Į lyderių gretas triukšmingai įsiveržęs Martynas Katelynas, regis, jau renka komandą, kuriai artimos nacionalizmo vertybės, o šalia – Ruslanas Baranovas ir Laurynas Šedvydis, palaikantys postmodernias kairiąsias idėjas. Ar socialdemokratai gali būti nacionalistai? Į šį klausimą teigiamai atsako Danijos socialdemokratų pavyzdys.

Taigi, dauguma Lietuvos partijų, tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, šiandien yra skėtinės. Tiesiog vienos jų – sėkmingesnės, kitos lieka užribyje. Tai priklauso nuo keliamų prioritetų aktualumo. Jei Lietuva atiteks Rusijai, klausimai apie vienalytes partnerystes ar migrantų skaičių liks beprasmiai. Tad natūralu, jog daugelį rinkėjų pirmiausia domina klausimas, ar Lietuva apskritai išliks ir ar išliks Vakarų erdvėje.

Kokie bus Vakarai ir kaip juose figūruos Lietuva, jau antraeilės problemos. Todėl TS-LKD šiandien – ant bangos, o alternatyviosios skėtinės partijos, balansuojančios tarp tautininkų ir vatnikų, šiuo metu sėdi užribyje. Siekis būti ideologiniu grynuoliu dažnai reiškia kelią į marginalumą, ką liudija daugelio Europos tautininkų patirtys. Tik susitelkę, o kartu – ir tapę nuosaikesni, šios srovės atstovai išsimušė iš užribio. Visgi skėtis savaime nėra sėkmės garantas. Vienais atvejais, skėtis traukia, kitais atvejais – atstumia.

Pastaroji lemtis ištiko lietuviškąją Tautininkų sąjungą, kurią vieni laikė pernelyg dešine, kiti – pernelyg kaire. Tautinė pozicija valstybės pagrindo klausimu, konservatyvi – kultūros klausimais, ir iš esmės socialdemokratinė – ekonomikos klausimais subūrė platų ideologinį spektrą, bet atstūmė daugybę rinkėjų. Visgi labiausiai tautininkus suskaldė naivus, iš jaunimo sparno atėjęs šūkis „Nei Rytams, nei Vakarams“. Vieni jame girdėjo „Ne Rytams“, kiti – „Ne Vakarams“. Tai galiausiai ir palaidojo šią istorinę sąjungą.

Priešingai, TS-LKD geopolitinė kryptis yra aiški ir vieninga. Atėjęs prie balsadėžės rinkėjas žino, kur jo renkama partija regi Lietuvos vietą. O kokia turi būti pati Lietuva, jos vidaus santvarka, kiekvienas renkasi reitinguodamas. Šiandien konservatyvusis sąjungos sparnas disponuoja aukščiausia pozicija, bet daugelį struktūrinių segmentų perima liberalusis sparnas, galbūt ruošdamasis revanšui.

Rimtos partijos lieka atviros vidinei diskusijai. Nykštukai ieško grynumo, kuris dažnai tėra iliuzinis. Kita vertus, skėtinės partijos dažnai išgyvena tapatybės krizes, kurios baigiasi labai įvairiai. Vienu metu vyrauja viena stovykla, kitu metu – kita. Kartais viena nustelbia kitą, perkurdama visą partiją pagal savo atvaizdą.

Ideologinis nuoseklumas – didžiulė vertybė, to reikia siekti, bet tikrovė diktuoja savas sąlygas. Realu reikalauti pažiūrų integralumo iš konkretaus politiko. Bet didelėje partijoje skirtumai sunkiai išvengiami. Siekiantys integralios politinės komandos laisvi šūkauti gatvėse, bet įstatymus tuo metu diktuoja kiti. O kaip matyti iš trumpos pateiktos apžvalgos, net ir paribio partijos susiduria su ideologinio tapatumo problemomis.

Užtai protingiausia pasirinkti kelis bendrus akcentus, dėl jų sutariant, kitais klausimais paliekant laisvę. Turimi duomenys liudija perspektyvas daugiavektorinėms partijoms. Nesvarbu, patinka mums tai ar ne. Rinkėjai pas mus skirtingais klausimais pasidaliję į skirtingas stovyklas, ir tiktai sutelkus bent keletą stovyklų įmanoma laimėti rinkimus. Geriau įgyvendinti penkis procentus savo programos negu nė vieno.

Lietuvių patarlė sako: daug apžiosi – mažai atsikąsi. Tai ypač tinka rinkiminės demokratijos sąlygomis, kur tenka derintis, nusileidžiant vienur, kad pasiektum savo tikslų kitur. Tokia šiandienos politinė logika.

Vaizdžiai tariant, stipri sisteminė partija su skėtine struktūra yra ilgas traukinys iš daugybės vagonų. Traukinys gali būti nušiuręs, purvinas, netgi šiek tiek smirdėti. Bet erdviu traukiniu, pasitelkus išmanią strategiją ir logistiką, galima daug gerų žmonių pristatyti iš taško „Rinkimai“ į tašką „Teisėkūra“.

Priešingai, penkiavietis automobilis gali būti ir gražesnis, ir tvarkingesnis, ir kompanija čia – daug mielesnė. Ši transporto priemonė gali būti net greitesnė už traukinį. Bet jos talpa – tik penki keleiviai.

Yra, apie ką pamąstyti, jei tikslas nėra tik pačiam nukeliauti į norimą stotį. Jei galvojama apie tai, kad galutinėje stotyje susitiktų žmonės su panašiomis pažiūromis ir panašiais tikslais. Kad jie kartu nuveiktų gerų ir reikšmingų darbų. Juk kas iš to, jei penki ar septyni geri žmonės liks amžinoje opozicijoje?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: