Socialistinės valstybės nepatrauklios Lietuvą keikiantiems sovietiniams žmonėms
Sovietų sąjungos griūtis palietė milijonus žmonių. Kurta iliuzija susprogo, nusinešdama svajones,o kartu ir tikėjimą ateitimi. Centralizuota planinė ekonominė sistema sustojo veikusi, nes buvo neefektyvi, tačiau žmonės nesustojo, jiems buvo būtinas tolesnis socialinis aprūpinimas darbu. Nesinori gilintis į anuos laikus, tačiau galima užduoti paprastą klausimą: kodėl naujienų portaluose ir ne tik, pasitaiko žmonės, prisimenantys senų laikų kainas, kaip tada buvo gerai?
Tai yra psichologija, nes žmogus priprato prie senos sistemos, jam sunku adaptuotis prie naujos. Visą gyvenimą arba bent jau didžiąją dalį jo pragyvenus vienoje sistemoje, labai sunku priprasti gyventi kitoje. „Buržuaziniai nacionalistai“ – skamba propagandisto isterija. Arba „tada kainavo viskas kapeikas“ – sako proletariato atstovas. Žinoma, kad viskas kainavo pigiau, bet ar neklausia tas žmogus, kodėl sistema sugriuvo? Galbūt ir dabar galima būtų kainas parduotuvėse reguliuot, padaryti simbolines, tik įdomu, ar ilgai tos parduotuvės sugebėtų nebankrutuoti?
Kai žmogus netenka kojos autoavarijoje ir skundžiasi, kad jam blogai, tai mes ji suprantame. Tai fizinė negalia, jis prisimena, kaip buvo gerai senais gerais laikais, kuomet galėjo vaikščioti. Taip ir dejuojantis senos sistemos gyventojas kaltina kapitalizmą (nors ir Sovietų sąjungoje buvo kapitalizmas tik valstybinis), o kartu ir nacionalizmą-patriotizmą (nors tas irgi buvo Sovietų sąjungos laikais - tik prislopinta).
Jo negalia yra dvasinė. Jam sunku susigaudyti, kad sistema buvo neefektyvi. Jo tiesiog nemokė galvoti kritiškai apie Sovietų sąjunga. Taip, jis moka kaltinti kapitalizmą, JAV, viską, ką mokė Sovietinė propaganda.
Pasakysi – o kodėl skirtingos valstybės po Sovietų sąjungos griūties vystosi skirtingai? O kodėl vienas invalidas netekęs kojos sugeba gyventi pilnavertį gyvenimą, o kitas nesugeba? Tas pats ir su sovietiniais žmonėmis. Ką labiau buvo paveikusi propaganda, ką labiau buvo išmokinę nekęsti Vakarų, tas ir dabar nemoka vertinti tos pačios Sovietų sąjungos kritiškai bei persitvarkyti gyvenimo.
Toks žmogus moka prisiminti, kaip buvo gerai Sovietiniais laikais. Būtinai išvardins, kiek ir kas kainavo. Kodėl dabar yra blogai. Tačiau toks žmogus nepritaikytas gyventi naujoje santvarkoje. Galbūt jam reikia išrasti laiko mašiną? Kad galėtų pasimėgauti Sovietų sąjunga? Gal pastovus dejavimas jam padeda nusiraminti?
Kodėl tas žmogus neemigruoja į socialistinę Š. Korėją, Vietnamą, Kiniją, Kubą, Laosą? Juk dažniausiai šie žmonės dovanų gavo butus, kuriuos pardavę tikrai galėtų emigruoti į esamas socialistines valstybes.
Toks žmogus pats sau prieštarauja: seniau man buvo taip gerai, tačiau aš toks beviltiškai nepajėgus kažką keisti. Užteko patraukti stiprią komunistų valdžią, ir darbininkų gyvenimas sustojo visgi. Jie nėra savarankiški, nes sistema neugdė savarankiškų žmonių.
Suprasčiau, jei Lietuva uždarytų visas sienas, užminuotų kelius ir neišleistų nieko. Tačiau kelias laisvas – gali bet kada prašytis politinio ar kitokio prieglobsčio Socialistinėje valstybėje. Jų net 5. Klimatas tikrai geresnis nei Lietuvos. Kas trukdo? Nejaugi Kubilius, Landsbergis dar ir bilietą turi nupirkti?
Kodėl Estija kitaip tvarkosi, o estai neemigruoja masiškai iš Estijos? Valstybę sudaro piliečiai – kuo daugiau netikusių piliečių, tuo sunkesnė padėtis valstybėje. Gal dažniau veidrodyje reikia ieškoti problemų? O ne kapitalizme, laisvėje ar Kubiliuje?