[center]Turčių klupdo pasaka apie jo tėvo lobius[/center]
http://www.lrytas.lt/?data=20111221&id= ... =99&view=2
http://www.lrytas.lt/print.asp?data=201 ... 1_a1111221
Milda KUIZINAITĖ
LR korespondentė
2011-12-21
Milijonieriaus Sergejaus Rachinšteino piniginė paplonės 3 mln. litų. Tiek turtuolis sumokės valstybei, nes teismas nepatikėjo, kad didžiules sumas jis gavo iš Kanadoje gyvenančio tėvo.
Prekybos tinklams „Maxima” „Norfa” ir „Rimi” pastatus nuomojantis 44 metų S.Rachinšteinas keletą metų slapstėsi nuo mokesčių inspektorių, o šie tik stebėjo, kaip per turtuolio rankas keliauja nežinia iš kur gauti milijonai.
S.Rachinšteinas 2000–2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta” kasą įmokėjo beveik 6 milijonus litų.
5 milijonai litų esą priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui.
Turtingas tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta” esą suteikė dar ir 12 milijonų litų paskolą.
[center]Ieškojo trejus metus[/center]
Tokią versiją S.Rachinšteinas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) specialistams įtarimų sukėlė tai, jog į bendrovę „Serneta” per ketverius metus buvo investuota ir jai paskolinta 17 milijonų litų.
S.Rachinšteinas įmonei „Serneta” vadovavo turėdamas savo tėvo suteiktus įgaliojimus.
VAVMI specialistai išsiuntė prašymą, kad verslininkas deklaruotų savo turtą, santaupas ir nurodytų paskolos šaltinį.
Tačiau keletą metų S.Rachinšteino deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Mokesčių inspekcijos siunčiami laiškai sugrįždavo pažymėti pašto spaudu „neatsiėmė”. Vienas laiškas 2005 metų gruodį buvo įteiktas S.Rachinšteino atstovui.
Pats S.Rachinšteinas su savo tėvu Mokesčių inspekcijoje pasirodė tik 2008 metų rugsėjo 19-ąją – praėjus beveik trejiems metams po to, kai pirmą kartą apie patikrinimą buvo informuotas jo atstovas. Į inspekciją verslininkas atvyko tik po viešai paskelbtos jo paieškos.
[center][size=18]Teismai skundus atmetė
VAVMI nustatė, kad verslininko išlaidos per ketverius metus jo deklaruotas pajamas viršijo net 14 milijonų litų.
Apskaičiavusi nesumokėtus mokesčius, baudas ir delspinigius, VAVMI pareikalavo, kad S.Rachinšteinas į valstybės biudžetą grąžintų 3 milijonus litų.
Tokį sprendimą S.Rachinšteinas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o vėliau – Vyriausiajam administraciniam teismui.
Bet „Sernetos” vadovui taip ir nepavyko įrodyti, kad didžiulėmis pinigų sumomis jį lepino Kanadoje gyvenantis tėvas.
[color=Red]VAVMI susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 milijonų litų.
Kanadoje apklaustas milijonieriaus tėvas prisipažino, kad valdant bendrovę „Serneta” nedalyvauja.
[center][size=18]Pinigų per sieną nevežė
Kanadietis paneigė, kad į Lietuvą įvežė dideles pinigų sumas.
Tai patvirtino ir Muitinės departamentas – atvykdamas į Lietuvą Kanados pilietis F.Rachinšteinas keleivių deklaracijų nepildė.
Iš kur Kanados pilietis gavo įspūdingas pinigų sumas ir kaip jas atgabeno į Lietuvą, jo sūnus žinojo geriau už jį patį.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) S.Rachinšteinas pateikė keletą versijų. Jis tvirtino, jog tėvas pinigų uždirbo ne tik Kanadoje, bet ir kitose valstybėse.
Ne kartą į finansinius nusikaltimus tiriančių pareigūnų akiratį pakliuvęs S.Rachinšteinas tvirtino, kad bendrovei „Serneta” finansuoti skirti pinigai iš Kanados buvo atgabenti į Latviją ir perduoti per kitus asmenis.
Teismo posėdyje jis pateikė dar vieną versiją – esą pinigai buvo įvežti per Rusiją.
[color=Red]Tačiau LVAT verslininkas nepateikė jokių dokumentų apie jo tėvo uždirbtus pinigus, neturėjo ir pinigų įvežimo deklaracijų.
LVAT nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs. Šios pajamos nebuvo deklaruotos ir pajamų mokestis nesumokėtas.
[center][color=Blue][size=18]Apgaudinėjo nuomininkus
Milijonierius S.Rachinšteinas šiemet pralaimėjo ir keletą metų trukusią kovą su bendrove „Norfos mažmena”.
„Norfai” patalpas nuomojanti nekilnojamojo turto bendrovė „Serneta” siekė iškelti bankroto bylą bendrovei „Norfos mažmena”.
Bet Vilniaus apygardos teismas pačiai „Sernetai” skyrė 10 tūkstančių litų baudą.
Su S.Rachinšteinu siejama bendrovė nubausta už nesąžiningą elgesį, nes piktnaudžiavo teise inicijuoti bankroto bylą teisme.
Nesutarimai tarp S.Rachinšteino įmonių ir „Norfos mažmenos” kilo daugiau kaip prieš trejus metus. Į teismus jie persikėlė paaiškėjus, kad prekybos centrus statantis ir vėliau juos nuomojantis verslininkas nuomininkams nurodydavo didesnį patalpų plotą, nei jis yra iš tikrųjų.
Taip už nuomojamas patalpas S.Rachinšteino kontroliuojamos įmonės gaudavo daugiau pinigų negu būtų gavusios už faktiškai nuomojamą plotą.
„Norfos mažmenai” pamėginus išsireikalauti permokas, kurios siekė per 800 tūkstančių litų, „Serneta” bandė pradėti jos bankrotą. Bet teismas nusprendė, kad tai – nesąžiningas siekis daryti spaudimą.
[center][color=Blue][size=18]Privedė iki bankroto
Kaip „Serneta” vos ne pusvelčiui sugebėjo pastatyti, o paskui išnuomoti net keliolika didelių prekybos centrų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai pradėjo domėtis dar prieš keletą metų.
Jiems buvo kilę įtarimų, kad „Serneta” ne tik slepia mokesčius, bet ir apgaudinėja verslo partnerius. Viskas paaiškėjo atskleidus S.Rachinšteino kontroliuojamos bendrovės veikimo schemą.
Pakvietusi kokią nors statybos įmonę pastatyti prekybos centro, „Serneta” iš pradžių už darbus sąžiningai mokėdavo, vėliau mokėjimai imdavo vėluoti.
Kai skola pasiekdavo milijonus, sutartis su statybininkais būdavo nutraukiama. Taip buvo apgauta daug statybos bendrovių, kai kurios jų bankrutavo.
[center][color=Blue][size=18]Pasisavino ir paskolą
Ypač nepasisekė prieš kelerius metus solidžia Kauno bendrove laikytai „Tradicijai”, kurioje dirbo daugiau kaip 100 žmonių.
„Sernetos” vadovai ne tiktai nesumokėjo už darbus, bet ir iš „Tradicijos” išviliojo beveik pusę iš 5 milijonų litų kredito, kurį prekybos centrui statyti įmonė buvo gavusi iš SEB banko.
„Tradicija” bankrutavo. Negana to, ties bedugne atsidūrė dar 30 smulkesnių įmonių, kurias Kauno bendrovė buvo pasamdžiusi atlikti įvairių darbų.
Kai šiomis istorijomis susidomėjo FNTT pareigūnai, S.Rachinšteinas skubiai pakeitė „Sernetos” vadovą.
FNTT tyrėjams ir mokesčių inspektoriams atakuojant „Sernetą” ir reikalaujant pateikti visus įmonės buhalterinius dokumentus, bendrovės turtas – brangūs žemės sklypai ir nekilnojamojo turto objektai – buvo perleistas kitoms su S.Rachinšteinu susijusioms bendrovėms.
Dingo ir dokumentai, o įmonės akcijos esą buvo parduotos Rusijos piliečiui. Šią bylą tebetiria teisėsaugos pareigūnai.
[center][color=Blue][size=18]Turtuolį demaskavo benamis
* Turtuolis S.Rachinšteinas teisiamas ir už tai, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo apie 10 milijonų litų ir pasisavino beveik 2 milijonus litų pridėtinės vertės mokesčių.
* Nors apsukriai veikdamas S.Rachinšteinas pats nepasirašė jokių dokumentų, savo vardu neturėjo jokių aferas dariusių bendrovių akcijų, verslininką demaskavo benamis Narimantas Šimelis (nuotr.), kuris buvo įdarbintas kelių fiktyvių firmų direktoriumi.
* Po keletą litų už fiktyvius parašus iš S.Rachinšteino gaudavęs vyriškis nusprendė netylėti ir viską papasakojo pareigūnams.
* Kartą S.Rachinšteinas jau išvengė atsakomybės. Ikiteisminį tyrimą dėl su juo siejamos įmonės „Janvika” buvo pradėję Vilniaus ekonominės policijos pareigūnai.
* Ši bendrovė sugebėjo apmulkinti daugiau kaip 400 solidžių „Janvikai” prekes tiekusių įmonių. Kai „Janvikos” skola viršijo 6 milijonus litų, bendrovė paskelbė bankrotą, o S.Rachinšteinas dingo.
* S.Rachinšteinas laikomas vienu turtingiausių žmonių Lietuvoje. Nors tvirtinama, kad šiam vilniečiui priklauso daugybė įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rusijos Kaliningrado srityje, savo vardu jis beveik neturi jokio turto – tik skolas.
Komentarai
http://www.lrytas.lt/?data=20111221&id= ... 221&view=7
|
). Tai visai skirtingi dalykai.