Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 10 Lap 2024 22:45

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 11 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 07 Sau 2024 20:31 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – Lietuvos politinė partija, tęsianti Lietuvos centro sąjungos ir Tautininkų sajungos veiklą, plėtojanti centrizmo ir nacionalizmo ideologiją.

Norinčius tapti Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) nariais kviečiame užpildyti nario anketą:

https://tautateisingumas.lt/tapk-nariu/

REGISTRUOKIS BŪTI SAVANORIU!
PADĖK TAUTOS IR TEISINGUMO SĄJUNGAI IŠGELBĖTI LIETUVĄ


https://tautateisingumas.lt/savanoriauk/

Mane domina:

Pagalba šeimoms
Pagalba benamiams
Sveikatingumas
Pagalba renginiuose
Pagalba gyvūnams
Sąjungos informacijos platinimas
Pagalba IT
Kita

Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) programa ir ideologijos metmenys


https://tautateisingumas.lt/programa/

https://tautateisingumas.lt/ideologijos-matmenys/

https://tautateisingumas.lt/istatai/

Grupės feisbuke
Už Lietuvą https://www.facebook.com/groups/uzlietuva
https://www.facebook.com/tautininkai/?locale=lt_LT

Svarbiausios aktualijos
Sąjungos pranešimai


https://tautateisingumas.lt/lietuvos-aktualijos/

Tautos ir teisingumo sąjunga (Centristai, Tautininkai)

Kodas 195725380
Adresas: Kaštonų g. 3-8, LT- 01107, Vilnius
Pirmininkas Petras Gražulis

Kontaktai:

El. p. grazulis.lt@gmail.com...
El. p. info@tautateisingumas.lt
Tel. nr. +37069842163 (Petras Gražulis)

TAUTOS IR TEISINGUMO SĄJUNGOS (CENTRISTŲ, TAUTININKŲ) VADOVYBĖ
(išrinkta Suvažiavime 2024-02-10 Kaune)

https://tautateisingumas.lt/struktura-ir-kontaktai/

VARDAS PAVARDĖ PAREIGOS MOBILUSIS TELEFONAS ELEKTRONINIS PAŠTAS

1. Petras Gražulis partijos pirmininkas +37069842163 grazulis.lt@gmail.com..
2. Naglis Puteikis pirmininko pavaduotojas +37065276250 puteikis@gmail.com
3. Ramojus Girinskas pirmininko pavaduotojas +37063313331 ramojus@girinskas.lt
4. Sigitas Karbauskas pirmininko pavaduotojas +37069998771 skarbauskas@gmail.com

TAUTOS IR TEISINGUMO SĄJUNGOS (CENTRISTŲ, TAUTININKŲ) VALDYBA

VARDAS PAVARDĖ PAREIGOS MOB. T. NR. EL. PAŠTAS

Petras Gražulis Partijos pirmininkas, valdybos pirmininkas grazulis.lt@gmail.com...
+37069842163
Ramojus Girinskas ramojus@girinskas.lt +37063313331
Sigitas Janavičius jurbarkostatybostrestas@gmail.com +37067150107
Sigitas Karbauskas Skarbauskas@gmail.com +37069998771
Snieguolė Tamulaitienė snieguole.liorentaite@gmail.com. +37068556717
Naglis Puteikis puteikis@gmail.com +37065276250
Vicentas Vaitkus vaitkusvicentas@gmail.com +37065260806
Elvyra Alšauskienė e.alsauskiene@gmail.com. +37067073184
Kęstutis Čeponis kestas.ceponis@gmail.com. +37067384302
Tomas Baranauskas baranausko@gmail.com +37068939442
Emilija Fedaravičienė rimantasemilija@gmail.com +37068677639
Nerius Bakasėnas nerijusbakasenas@gmail.com +37067039002

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 07 Sau 2024 20:34 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

https://lt.wikipedia.org/wiki/Tautos_ir ... C4%85junga

Istorija

Lietuvos centro partija susikūrė 2003 m. birželio 1 d., kai dauguma senosios Lietuvos centro sąjungos, veikusios 1993–2003 metais, narių, nesutikusių su LCS posūkiu į liberalizmą bei naujos Liberalų ir centro sąjungos įkūrimu, įsteigė Nacionalinę centro partiją. 2005 m. gegužės 21 d. Nacionalinė centro partija atgavo senąjį pavadinimą ir pasivadino Lietuvos centro partija.

2016 m. partijos pirmininku tapo Naglis Puteikis. 2019 m. spalio 26 d. Kaune, įvykusiame neeiliniame Lietuvos centro partijos suvažiavime, buvo nuspręsta patobulinti politinės jėgos vardą partijai suteikiant pavadinimą Centro partija „Gerovės Lietuva“. 2020 m. liepą paskelbta apie planuojamą Centro partijos „Gerovės Lietuva“ ir Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos susijungimą. Ryšium su tuo partijos pavadinimas pakeistas į Centro partija-Tautininkai.[2]

2021 m. Centro partija – tautininkai, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga ir Petro Gražulio judėjimas „Už Lietuvą – vyrai!“ paskelbė apie susijungimą į Tautos ir teisingumo sąjungą (centristai, tautininkai). Jungimosi procesas buvo juridiškai užbaigtas 2022 m. balandžio 21 d. Šios partijos pirmininku tapo Petras Gražulis.[3]

Simbolika

2022 12 01 patvirtintas ženklas: – geltona Tautos namų piktograma su tamsiai mėlynais Gediminaičių stulpais, apjuosta saulės spinduliais, tamsiai mėlyname fone, kurios viršuje geltonomis raidėmis įrašytas sąjungos pavadinimas, vėliavos dydis 162 x 100 cm.

Kartu su šia ja kaip istorinė partijos vėliava naudojama ir Centro partijos vėliava su dobilo simboliu.

Svetainės

https://tautateisingumas.lt/
Grupė feisbuke https://www.facebook.com/tautininkai/?locale=lt_LT

Programa


https://tautateisingumas.lt/programa/

I. Kas yra Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)?

1. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), (toliau – Partija), yra Lietuvos Respublikos politinė partija.

1.1. Partijos tikslai.

Partijos siekis – naujos Lietuvos kūryba, paremta asmens iniciatyva ir konstitucinėmis Lietuvos valstybės nuostatomis. Partija telkia veiklai jos programą pripažįstančius ir statutą vykdančius Lietuvos Respublikos piliečius. Partija gina visus darbu savo ir savo valstybės turtą gausinančius Lietuvos žmones. Rinkimuose gautų mandatų galia ji atstovauja juos Lietuvos valstybės ir pasaulio gyvenime.

1.2. Partijos principai.

Partija remiasi šiais principais:

tiki žmogaus asmeniu, jo protu ir gera valia;
veikia, skatindama žmogaus laisvę ir atsakingumą bei aukščiausias jų apraiškas – asmens dorovę ir visuomenės patikimumą;
remiasi tauta bei jos vertybėmis, laikydama jas reikšmingomis kiekvieno žmogaus apsisprendimui, jo gyvenimo būdui ir tikslams;
siekia ugdyti valstybę, paremtą susitarimu apginti žmonių prigimtines teises – tikėti, galvoti, apsispręsti, kalbėti, pasirinkti ir veikti nepriklausomai;
garantuoja konstitucinę demokratiją, decentralizaciją ir valdžių atskyrimą, teisės viršenybę valstybės valdyme ir viešajame piliečių gyvenime, o privačiame – pagarbą moraliniam apsisprendimui;
neigia ir atmeta ideologinį diktatą.

1.3. Partijos praktinės orientacijos.

Partija netapatina savęs su jokia Lietuvoje buvusia ar esama ideologija ir veikia kaip tautinė liaudies partija. Vadovaudamasi sveiku protu ir gera lietuvių tautos valia, bendradarbiaudama su suinteresuotomis tautinėmis, konfesinėmis, socialinėmis visuomenės grupėmis, ji kartu su kitomis politinėmis jėgomis ieško palankiausių Lietuvos valstybės plėtotės ir Lietuvos įsitvirtinimo pasaulyje sprendimų. Partijos svarbiausias rūpestis yra garantijos, laiduojančios pozityvų viso nacionalinio ir tarptautinio kapitalo dalyvavimą Lietuvos ūkyje, aktyvų ir konkurentišką vidutiniojo ir smulkaus kapitalo funkcionavimą, juo disponuojančių viduriniųjų visuomenės sluoksnių, verslininkų, vertybinių popierių savininkų, ūkininkų, mokslo, kultūros, visų intelekto žmonių veiklą. Turtas yra asmens laisvės ir atsakomybės pamatas. Asmeninio turto siekis Lietuvoje įsitvirtino visuotinai, tačiau jo įgijimo teisėtumas ir naudojimo moralumas žmonių santykių norma netapo. Jėga ir prievarta gimdo nusikalstamumą ir skaldo visuomenę, destabilizuoja valstybę. Lietuvos valstybės nestiprina ir politinis dvipoliškumas. Būtina trečioji jėga. Pagal požiūrių į asmens laisvę, turtą bei valstybę suderinamumą, visuomenę ir valstybę stabilizuojančią daugumą gali garantuoti demokratijos erdvėje veikiančių ir nacionalinių interesų primatą pripažįstančių politinių jėgų visuma, pajėgi sudaryti nuosaikiųjų Lietuvos politinių jėgų koalicinę parlamentinę daugumą. Partija deklaruoja savo principinį suinteresuotumą tokia dauguma ir nuoseklų šią programą atitinkantį veikimą joje.

II. Ką Partija veikia?

2. Partija politinio veikimo būdais ir priemonėmis įgyvendina konkrečių veikimo programų visumą, suvažiavimuose patvirtinamą partijos Programiniuose darbuose.

2.1. Veikimo būdas.

Partija visus savo veiksmus grindžia išsamia informacija ir galimų pasekmių prognoze.

2.2. Veikimo turinys.

Partija sprendžia tris strateginės reikšmės uždavinius:

1) sukurti garantijas kiekvienam asmeniui Lietuvoje laisvai gyventi, mąstyti, bendrauti;
2) sukurti garantijas visai Lietuvos asmenų visumai (visuomenei) dirbti, apsirūpinti ir turėti;
3) sukurti garantijas tiek asmeniui, tiek visuomenei pasirinkti gyvenimo būdą dėl jo laisva valia sutariant, tą sutarimą įteisinant ir įtvirtinant jų atžvilgiu saugiame pasaulyje. Žmogaus gyvenimo vertė, asmens iniciatyva bei atsakomybė ir tautos bei valstybės saugumas yra tos veikimo nuostatos, kurių partijai negali pakeisti jokie ideologiniai, politiniai ir asmeniniai sumetimai ar aplinkybės.

2.2.1. Garantijų asmeniui kūrimas.

2.2.1.1. Svarbiausia asmeniui yra jo buvimas pasaulyje. Partija dalyvauja kuriant nacionalinę demografinio balanso programą, numatančią šeimų su daugiau nei dviem vaikais rėmimo, tautinio tapatumo ir pragyvenimo minimumo (maistas, rūbai, būstas) garantijas. Realizuodama žmogaus teises ir laisves Lietuvoje, Partija dalyvauja tautinių mažumų Lietuvoje, Lietuvos etninių žemių globos ir ryšių su pasaulio lietuviais nacionalinėse programose. Vienas iš svarbiausių partijos veiklos tikslų yra tautinio tapatumo palaikymas ir kūrimas naujojoje geopolitinėje situacijoje, dėmesį sutelkiant visų pirma į kultūrą ir sveiką žmogaus gyvenimo aplinką bei gyvenimo būdą.

2.2.1.2. Svarbiausia asmens žmogiškojo buvimo sąlyga yra jo sąmonės, intelekto ir mentaliteto ugdymas. Partija švietimo prioritetine kryptimi laiko vidurinį visuotinį išsilavinimą ir jaunosios kartos intelektinių galių ugdymą, sugebėjimų stiprinimą ir plėtojimą, aukštojo mokslo įgijimo sąlygų optimizavimą. Švietimo ir kultūros darbų sandūroje turi būti įtvirtintos ilgalaikės persikvalifikavimo ir studijų užsienyje programos. Svarbiausias kultūros sferos rūpestis yra kultūrininkų pragyvenimo sąlygų pagerinimas, valstybinių kultūros rėmimo programų sukūrimas ir meno kūrybos skatinimas.

2.2.1.3. Svarbiausia asmens visuomeninio buvimo sąlyga yra informacija paremtos pilnaverčio bendravimo galimybės. Partija dalyvauja informacinės visuomenės ir visuomenės informavimo priemonių nacionalinės sistemos kūrime.

2.2.2. Garantijų visuomenei kūrimas.

2.2.2.1. Svarbiausia visuomenės narių sėkmingo bendro veikimo sąlyga yra palankiausias privačios nuosavybės naudojimo konstitucinis išskleidimas teisinių aktų sistema. Partija dalyvauja tokios įstatymų ir poįstatyminių aktų sistemos kūrime. Partija kuria ir įgyvendina nacionalinio ūkio plėtros programą . Įtvirtinant privačią iniciatyvą mieste ir kaime, Partija dalyvauja nacionalinėje verslo iniciatyvų rėmimo programoje, taip pat produktyvių valstiečių ūkių ir kooperatyvų paramos garantijų programoje.

2.2.2.2. Partija diegia privačią iniciatyvą įsitvirtinti ir išsiplėtoti skatinančią mokesčių sistemą . Lietuvos biudžetas ir jo panaudojimas turi atitikti strategines tautos ir valstybės plėtojimo nuostatas, turi būti įstatymiškas ir viešas.

2.2.2.3. Partija nuolat rūpinasi disponavimo savo kapitalu juridinių garantijų sistema.

2.2.3. Garantijų asmenų ir visuomenės gyvenimo būdui kūrimas.

2.2.3.1. Partija siekia įtvirtinti daugiapartinę visuomenės politinę sanklodą, valdžių atskyrimą, sustiprinti savivaldą ir optimizuoti Lietuvos administracinį suskirstymą, atlikti esamų teisės aktų kodifikaciją, garantuoti teismų paveikumą ir teisėtvarkos bei teisėsaugos konstitucingumą.

2.2.3.2. Partija dalyvauja Lietuvos teisėtvarkos įvertinimo ir suderinimo su tarptautine teise ir pasaulinėmis teisės normomis veikloje. Partija dalyvauja Lietuvos užsienio politikos strategiją atitinkančių Europos struktūrų formavime.

2.2.3.3. Lietuvos valstybės saugumo garantijos Partijos siejamos su Lietuvos įstojimu į NATO. Partija dalyvauja nacionalinės kariuomenės ir savanoriško pasipriešinimo agresijoms kūrime, teritorinės gynybos organizavime ir vykdyme.

2.3. Veikimo rezultatas.

Ši Partijos programa skirta artimiausiam veiklos penkmečiui. Daliai partijos susijungus su liberalais, ryžtingai atnaujinama Lietuvos nacionalinių interesų pasaulyje atstovavimo ir gynimo dvasia.

2.3.1. Pasiektieji rezultatai.

Esmingiausias per atkurtosios nepriklausomybės ir mūsų partijos veikimo metus pasiektas rezultatas yra realiai įgyvendinti demokratija ir privačia nuosavybe grindžiami santykiai. Lietuva yra tapusi teisėta pasaulio valstybių bendrijos nare, de facto – NATO ir ES nare. Tačiau savo ūkio prie pasaulinės kapitalo, prekių, paslaugų ir darbo rinkos Lietuva dar nepriderino. Pirminio privatizavimo etapas už investicinius čekius buvo ekonomiškai neefektyvus ir praktiškai neteisingas daugeliui žmonių. Privatizavimo už pinigus etape strateginiai ūkio objektai be naudos Lietuvos ūkio konkurentiškumui perduoti užsienio monopolijoms. Finansų sistemos chaosas iš didžiumos žmonių atėmė finansines santaupas. Neapsispręsta dėl žemės ūkio ir kaimo ateities. Nepatenkinama nacionalinė energetikos strategija. Akivaizdžios tapo regioninės ūkio plėtros ir socialinio gyvenimo disproporcijos. Valstybės biurokratija ir korupcija tapo ūkio pažangos stabdžiu. Susiformavo keletas itin rimtų nacionalinio masto problemų: nedarbas ir skurdas, finansinė mažakraujystė, didelės dalies visuomenės socialinė depresija, jaunimo emigracija, lietuvių tautos išmirimas. Partija su visa savo politinės valios galia šias neracionalaus valdymo pagimdytas problemas siekia įveikti.

2.3.2. Projektuojami rezultatai.

Per keletą metų Lietuva turėtų visiškai įvykdyti ūkio (tame tarpe žemės ūkio) reformą, išryškinti perspektyviausias ūkio šakas, gamybos ir prekybos partnerius bei sukurti finansų sistemą su aiškia biudžeto formavimo bei panaudojimo tvarka, atitinkančią nacionalinio gyvenimo reikmes Europos Sąjungoje ir globalizuojamame pasaulyje. Socialinės apsaugos sistema pagyvenusių žmonių gyvenimui turi sugebėti pasiūlyti civilizuotą priežiūrą. Jaunimas turi turėti galimybę mokslintis bet kuriame Lietuvos ar užsienio universitete. Turi būti realiai garantuotos lygios vyrų ir moterų teisės. Menininkai turi galėti gauti paramą savo projektams realizuoti. Lietuvos visuomenė turi baigti formuoti savo politinę struktūrą ir jos sąveikos su valdžios institucijomis mechanizmą. Būtina realizuoti savivaldos teisė. Reikia išryškinti naujus Lietuvos politinius partnerius, galutinai suformuoti saugumo sistemą. Galimybė naudotis moderniausiomis ryšio priemonėmis – visuotinė norma. Į Lietuvą turi operatyviai patekti visa pasaulio informacija. Lietuvos visuomenė atvira, o kultūra kyla iš valstybės remiamos laisvos kūrėjų veiklos.

III. Kokiame pasaulyje Partija veikia?

3. Yra prasidėjusi nauja pasaulio raidos – globalizacijos – epocha.

3.1. Humanizmas, svarbiausia naujųjų laikų visuomenės orientacija, pagimdė liberalizmą – pirmą naujųjų laikų politinę doktriną, deklaravusią žmogaus veiklos laisvę. Kaip reakcija į liberalinį radikalizmą susiformavo konservatizmas. Liberalizmo ir konservatizmo kovoje gimė XIX amžiaus demokratija, kapitalizmas ir juo grindžiama pasaulio imperinė sistema, kurioje subrendo socializmo (komunizmo) doktrinos, pasaulinės „dviejų stovyklų“ sistemos ideologinis pamatas ir epochos ideologinės konfrontacijos esmė. Socialistinis radikalizmas pagimdė dvi savo valstybinės raiškos formas – komunistinę ir nacionalsocialistinę, vieną – kosmopolitinę, kitą – nacionalistinę, kurių susirėmimas užtruko beveik visą XX amžių. Nacionalistinio tipo diktatūros buvo įveiktos sparčiau, kosmopolitinio – tik prieš amžiaus pabaigą. Komunizmo ir antikomunizmo kova ir šiandien linkusi reikštis senaisiais komunizmo ir fašizmo protrūkiais arba ramesnėmis kosmopolitizmo ir nacionalizmo tėkmėmis. Kosmopolitizmu linkęs naudotis liberalizmas, nacionalizmu – konservatizmas. Kiek šiais pagrindais remiasi kairės–dešinės konfrontacija, tiek jos abi stovi ant istoriškai išnaudotų politinių ir idėjinių pamatų. Asmenų dvasiškumą ir visuomenių tautiškumą laikydama gyvenimo įvairovės bei turiningumo ištaka, Partija mano, kad asmenų gyvenimo protingas projektas kaip susitarimas su tais, kurie sutinka jį įgyvendinti bendram susitariančiųjų labui yra visuomeninio bendrumo ir pilietiškumo paieškų pagrindinė kryptis. Pilietinės visuomenės kūrimą nacionalinėje pilnutinės demokratijos valstybėje Partija laiko svarbiausiu ir asmens, ir valstybės ugdymo darbu.

3.2. Lietuva demokratinės pilietinės visuomenės kūrimui yra apsisprendusi konstituciškai. Jo įgyvendinimo procese turi dalyvauti visuomeniniai ir valstybiniai institutai, kurių veikimas grindžiamas piliečių gyvenimo normų teisėtumu ir valdžių gera valia. Demokratijos proceso kontrolė visiškai priklauso visuomenei.

3.3. Centristinė politika – tai nacionalinės valstybės pilietinės visuomenės kūrimo bei jėgų tam darbui telkimo politika. Šia prasme ji atsiliepia ir pasaulio, ir Lietuvos aktualiausiems interesams.
Centrizmas konceptualiai koreguoja tradicines kairiąją ir dešiniąją ideologijas. Kairioji ideologija pagrindiniu gyvenimo faktoriumi laiko darbą. Dešinioji – turtą. Centrizmas abi vertybes – ir darbą, ir turtą – laiko nepakeičiamomis ir teigia, kad tik jų integravimo projektas gali tapti gerovės visuomenės pamatu.

Kaip politinio veikimo būdas ir politikos vykdymo forma centrizmas reiškiasi teisingu visuomenės interesų derinimu ir jų balansu, valstybės stabilumu ir patikimumu. Remdamasis asmens prioritetu, ieškodamas jo asmeniškumą išsaugančių visuomeninio bendravimo formų ir normų, kurdamas dalinumų ir priešpriešų įveikimo galimybes, tame tarpe ir valstybės bei jos institutų pagalba, centrizmas tampa visuotinių ir bendrų vertybių ugdymo metodika ir šiuolaikinio – atsakingo – žmogaus laisvės ideologija.

Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos

ĮSTATAI


https://tautateisingumas.lt/istatai/

TAUTOS IR TEISINGUMO (CENTRISTŲ, TAUTININKŲ) SĄJUNGA

Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjunga (toliau – Sąjunga) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma – politinė partija. Sąjungos veikla remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Politinių organizacijų įstatymu, kitais teisės aktais, Sąjungos Programa, Įstatais ir kitais dokumentais. Sąjunga yra istorinės Lietuvių tautininkų sąjungos ir Romualdo Ozolo įsteigtos Centro partijos vardų, tapatybių, misijų ir veiklų tęsėja.

Sąjunga turi savo buveinę, ženklą, vėliavą, kitą atributiką. Sąjungos ženklas – geltona Tautos namų piktograma su tamsiai mėlynais Gediminaičių stulpais, apjuosta saulės spinduliais, tamsiai mėlyname fone, kurios viršuje geltonomis raidėmis įrašytas Sąjungos pavadinimas, vėliavos dydis 162 x 100 cm. Kartu su šia ja kaip istorinė partijos vėliava naudojama ir Centro partijos vėliava su dobilo simboliu.

Sąjungos buveinė keičiama Tarybos sprendimu, o simbolika – Sąjungos Suvažiavime.

Sąjungos tikslai – doras žmogus; stipri ir gyvybinga prigimtinė šeima; auganti lietuvių tauta; suvereni ir demokratinė Lietuvos valstybė; socialinis teisingumas; pilietinė santarvė; brandi politinė savivalda; tautų laisve, teisingumu ir bendromis vertybėmis grindžiami tarptautiniai santykiai.
Savo tikslų įgyvendinimo Sąjunga siekia rinkimų, referendumų, susirinkimų, piketų, mitingų, kitų akcijų, žiniasklaidos ir kitais teisėtais keliais.
Visi Sąjungos pranešimai ir skelbimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti skelbiami viešai, skelbiami Registrų centro viešųjų skelbimų portale.

SĄJUNGOS NARIAI

Sąjungos nariu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, įsipareigojantis Sąjungos Įstatams ir Programai. Į Sąjungos narius priima skyriaus susirinkimas, skyriaus valdyba arba Sąjungos valdyba. Narį pašalinti arba laikinai sustabdyti jo narystę gali Sąjungos Valdyba, skyriaus susirinkimas skyriaus valdybos teikimu. Taip pat išstoti iš Sąjungos arba Tarybos nustatyta tvarka sustabdyti savo narystę gali pats narys.

Sąjungos narys negali priklausyti kitai politinei partijai. Sąjungos nariu negali būti asmuo, sąmoningai bendradarbiavęs su okupacinėmis represinėmis struktūromis. Sąjungos nariu negali būti asmuo, prieštaraujantis šiuose Įstatuose išvardytiems Sąjungos tikslams.

Sąjungos narys turi teisę Sąjungos nustatyta tvarka rinkti ir būti renkamas į visas Sąjungos institucijas, pasirinkti Sąjungos skyrių, stoti į frakciją ar kitas struktūras ir iš jų išstoti, sprendžiamojo balso teise dalyvauti skyriaus susirinkimuose, siūlyti savo ar kito asmens kandidatūrą Sąjungos Tarybai Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžios institucijų rinkimuose, reikšti nuomonę ir teikti siūlymus Sąjungos veiklos klausimais, gauti informaciją apie Sąjungos veiklą, Sąjungos įgaliojimu atstovauti Sąjungai.

Sąjungos narys privalo laikytis Sąjungos Įstatų ir vykdyti jos Programą, dalyvauti Sąjungos veikloje, propaguoti Sąjungos siekius ir kurti teigiamą Sąjungos įvaizdį, vykdyti teisėtus Sąjungos institucijų sprendimus, reguliariai mokėti nario mokestį, jei nėra nuo jo atleistas.

Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos už šiurkščius Įstatų ar Programos pažeidimus, pirmiausiai – už veiklą, priešingą Įstatuose nurodytiems tikslams, Sąjungos vardo kompromitavimą. Narystė gali būti sustabdyta nario prašymu, įstatymais numatytais atvejais, taip pat – už etinius ar administracinius nusižengimus.

Nario šalinimo, narystės stabdymo ir atkūrimo klausimus sprendžia Sąjungos Valdyba. Ji tai daro skyriaus, skyriaus valdybos, Etikos ir procedūrų komisijos arba savo iniciatyva. Pašalintasis narys gali kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ginčydamas Valdybos sprendimą. Jei Etikos ir procedūrų komisija tenkina pašalintojo skundą tokiu atveju galutinį sprendimą dėl pašalintojo narystės priima Taryba.

Nario mokesčio dydį nustato Sąjungos Taryba. Atleisti nuo nario mokesčio arba sumažinti jį gali Sąjungos skyriaus susirinkimas, skyriaus valdyba arba Sąjungos Taryba. Sąjungos narių mokesčiai naudojami Sąjungos Valdybos nustatyta tvarka, rinkimams, akcijoms, žiniasklaidai ir kitoms Sąjungos reikmėms pagal Lietuvos įstatymus.

III. SĄJUNGOS STRUKTŪRA

Sąjungos padaliniai ir struktūriniai vienetai yra skyriai, frakcijos, ar kiti Tarybos įsteigti padaliniai.

Sąjungos skyrių gali steigti 3 ir daugiau Sąjungos narių. Jo steigimą tvirtina Taryba. Skyriai steigiami teritoriniu principu savivaldybių, arba rinkimų apygardų ribose, taip pat gali steigtis ir veikti užsienio valstybėse. Svarbiausius skyriaus klausimus sprendžia skyriaus susirinkimas, taip pat teikiantis siūlymus Sąjungos Tarybai dėl bendros Sąjungos veiklos. Skyriui vadovauja susirinkimo renkama valdyba. Sąjungos Taryba gali panaikinti skyrių, jeigu jo veikla prieštarauja Sąjungos Įstatams, Programai ar kitiems Sąjungos Suvažiavimo priimtiems dokumentams.

Sąjunga Tarybos sprendimu gali steigti kitas struktūras, turinčias patariamojo balso teisę (sueigas, profilinius komitetus, jaunimo, moterų sekcijas ir kt.), taip pat turi teisę įsteigti analitinį centrą, kuris telktų ekspertus, savo sričių specialistus, padėsiančius ruošti partijos programą, atliktų partijos tikslų įgyvendinimui reikalingą analitinį darbą.

Frakcija yra Sąjungos narių susivienijimas ideologiniu arba istoriniu pagrindu. Sekcija yra Sąjungos narių susivienijimas socialiniu, profesiniu arba kitu pagrindu. Frakciją arba sekciją gali sudaryti 30 ar daugiau Sąjungos narių. Jas kartu su jų statutais tvirtina Sąjungos Taryba. Aukščiausia frakcijos arba sekcijos institucija yra jos sueiga, renkanti jos valdybą ir priimanti jos statutą. Frakcija arba sekcija gali būti panaikinta savo sueigos dalyvių daugumos, 2/3 Sąjungos Tarybos narių arba Suvažiavimo daugumos sprendimu. Frakcija arba sekcija turi vidaus autonomiją, gali savo vardu skelbti pareiškimus, rengti akcijas, jeigu šių pareiškimų ir akcijų idėjos suderinamos su Sąjungos Programa.

VADOVAUJANTYS SĄJUNGOS ORGANAI

Aukščiausias Sąjungos organas yra Sąjungos Suvažiavimas, priimantis ir keičiantis Sąjungos Įstatus, Programą, kitus Sąjungos dokumentus, renkantis Tarybos narius, taip pat renkantis Etikos bei Kontrolės komisijas.

Suvažiavimas renka Sąjungos pirmininką, jo teikimu suvažiavime tvirtinami vicepirmininkai. Vicepirmininkų skaičių nustato Suvažiavimas pirmininko teikimu. Sąjungos pirmininkas kartu yra ir Sąjungos Tarybos pirmininkas, o Sąjungos pirmininko pavaduotojai automatiškai tampa Sąjungos valdybos nariais.

Suvažiavimas nustato Etikos ir procedūrų bei Kontrolės komisijų narių skaičių ir renka jų narius. Šios komisijos pačios išsirenka savo pirmininkus ir pavaduotojus.

Eilinis Suvažiavimas vyksta kas dveji metai. Jį šaukia Sąjungos Taryba. Neeilinį Suvažiavimą gali šaukti Sąjungos pirmininkas, Taryba, taip pat jis turi būti šaukiamas, reikalaujant bent dviem frakcijoms, 1/3 skyrių, 1/3 prieš tai vykusio Suvažiavimo delegatų arba 1/3 Sąjungos narių. Neeilinio Suvažiavimo darbotvarkės projektą teikia iniciatoriai.

Suvažiavime su balso teise dalyvauja Sąjungos pirmininkas, Sąjungos Valdybos ir Tarybos nariai, Sąjungos Kontrolės bei Etikos ir procedūrų komisijų nariai, taip pat – Sąjungos skyrių, frakcijų išrinkti delegatai. Skyrių ir frakcijų renkamų delegatų kvotas nustato Sąjungos Taryba. Į kvotą neįeina renkamų ir skiriamų Sąjungos institucijų nariai. Suvažiavimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė delegatų. Suvažiavimo sprendimai priimami jame dalyvaujančių delegatų dauguma, išskyrus šiuose Įstatuose nustatytus atvejus, kai tokiems sprendimams reikalinga kvalifikuota dauguma.

Sąjungos Suvažiavimas nustato suvažiavime renkamų Tarybos narių skaičių ir balsavimu išrenka jos narius. Skyrių pirmininkai automatiškai tampa Tarybos nariais.

Sąjungos Programos ir įstatų pakeitimui reikalinga Suvažiavimo delegatų balsų dauguma. Sąjungos reorganizavimui reikalinga 2/3, jos likvidavimui – 3/4 Suvažiavimo delegatų balsų dauguma.

Sąjungos Taryba yra kolegialus vadovaujantis Sąjungos organas, veikiantis tarp Suvažiavimų. Tarybą sudaro Suvažiavime išrinkti nariai, skyrių pirmininkai. Tarybos darbo kadencija – dveji metai.

Sąjungos Taryba tvirtina Sąjungos kandidatus visų lygių Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžios institucijų rinkimuose, rengia ir tvirtina Sąjungos rinkimines programas, tvirtina ir skelbia Sąjungos pareiškimus ir nutarimus Sąjungos vardu, rengia ir teikia Suvažiavimui Sąjungos Programos, Įstatų ir kitų vidaus dokumentų pakeitimų projektus, tvirtina Sąjungos atstovų Suvažiavime normas, vykdo kitas Įstatų ir kitų vidaus dokumentų nustatytas funkcijas. Tarybos posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Taryba veikia pagal savo patvirtintą reglamentą. Tarybos sprendimai priimami paprasta posėdžio dalyvių dauguma.

Sąjungos pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, renkamas dvejų metų kadencijai. Maksimalus kadencijų skaičius iš eilės – trys kadencijos. Pirmininkas vadovauja Tarybai ir Valdybai, drauge su Taryba formuoja politinę Sąjungos strategiją ir taktiką, atstovauja Sąjungai, pasirašo jos pareiškimus ir nutarimus, vykdo kitus Suvažiavimo ir Tarybos pavestus uždavinius ir veikas, atskiroms funkcijoms vykdyti gali įgalioti vieną iš vicepirmininkų.

Pirmininkui atsistatydinus, sustabdžius narystę partijoje, laikinai sustabdžius jo įgaliojimus arba jam dėl kokių nors kitų priežasčių nebegalint eiti savo pareigų, pirmininko teisių ir pareigų vykdymą visa apimtimi perima pirmasis vicepirmininkas. Pirmininko įgaliojimai gali būti laikinai sustabdyti slaptu balsavimu dviejų trečdalių Tarybos narių balsų dauguma. Tokiu atveju per 60 dienų turi būti sušauktas neeilinis Suvažiavimas.

Sąjungos pirmininkas už savo ir Tarybos veiklą atsiskaito eiliniam Suvažiavimui, teikdamas pranešimą apie Sąjungos būklę, politinę veiklą, finansinę padėtį, Suvažiavimų ir Tarybos sprendimų vykdymą. Papildomą pranešimą teikia Kontrolės ir, esant reikalui, Etikos ir procedūrų komisijos. Neeiliniam Suvažiavimui atitinkami pranešimai teikiami, jei jie numatyti Suvažiavimo darbotvarkės projekte.

Sąjungos Valdyba yra kolegialus vykdomasis Sąjungos organas, renkamas dvejų metų kadencijai. Valdybą sudaro Suvažiavimo rinktas Sąjungos pirmininkas, jo teikimu Suvažiavimo patvirtinti vicepirmininkai, kiti pirmininko teikimu pasiūlyti sąjungos nariai ir jo teikimu suvažiavimo arba Tarybos patvirtintas atsakingasis sekretorius. Valdyba organizuoja Sąjungos veiklą, telkia ir tvarko Sąjungos lėšas bei turtą šiai veiklai vykdyti, turi teisę tvirtinti Sąjungos lėšų ir turto panaudojimo tvarką, tvarko Sąjungos narių apskaitą, Sąjungos leidybinę veiklą, vykdo kitas Įstatų ir kitų Sąjungos dokumentų nustatytas funkcijas. Valdyba už savo veiklą atsiskaito Tarybai, sprendimus priima visų Valdybos narių paprastąja dauguma. Valdybos nariai automatiškai tampa Tarybos nariais.

Nuolatinę Sąjungos valdymo organų veiklos kontrolę vykdo Etikos ir procedūrų bei Kontrolės komisijos, Etikos ir procedūrų komisija – Įstatų ir kitų Sąjungos veiklą reglamentuojančių dokumentų nuostatų laikymosi aspektu, Kontrolės komisija – finansinės drausmės ir turto naudojimo aspektu.

Etikos ir procedūrų komisiją 2 metų kadencijai renka Suvažiavimas. Etikos ir procedūrų komisija privalomai nagrinėja Sąjungos narių ar organų pareiškimus, prašymus, skundus, narystės sustabdymo ar šalinimo iš Sąjungos teisėtumą bei valdymo organų sprendimų priėmimo procedūrų laikymąsi. Etikos ir procedūrų komisija atskaitinga Suvažiavimui ir veikia pagal jos sudarytą ir Tarybos patvirtintą reglamentą.

Kontrolės komisiją 2 metų kadencijai renka Suvažiavimas. Kontrolės komisija tikrina Sąjungos padalinių bei struktūrinių vienetų finansinę ir ūkinę veiklą bei turto naudojimą. Kontrolės komisija atskaitinga Suvažiavimui ir veikia pagal jos sudarytą ir Tarybos patvirtintą reglamentą.

Sąjungos lėšas sudaro nario mokestis, nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti ir kitos įstatymais leidžiamos gauti pajamos.

Sąjungos lėšos naudojamos renginiams, rinkimams, leidybinei veiklai, samdomų darbuotojų darbo užmokesčiui, ūkinėms ir kitoms išlaidoms finansuoti. Lėšos naudojamos pagal Tarybos patvirtintą sąmatą, kurios vykdymą kontroliuoja Kontrolės komisija. Sąjungos turtas naudojamas Tarybos nustatyta tvarka.

Sąjunga likviduojama, jei už tai balsuoja 3/4 Suvažiavimo delegatų. Likviduojamos Sąjungos turtas naudojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Sąjunga reorganizuojama, jei už tai balsuoja 2/3 Suvažiavimo delegatų. Šiuo atveju turtas naudojamas pagal reorganizacijos sąlygas.

Įstatai patvirtinti sąjungos suvažiavime Karklėje, Klaipėdos r. 2023 09 09 d.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 07 Sau 2024 20:36 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
Ideologijos matmenys


https://tautateisingumas.lt/ideologijos-matmenys/

Globalizacijos sąlygomis partijoms kyla tos pačios problemos kaip ir tautoms: ką, galima perduoti ir integruojančioms struktūroms, ką lokalizuoti kaip tautai gyvybiškai reikšmingas nacionalines problemas.

Pagal problemų sprendimo vietos akcentavimų partijos pamažu ryškėja kaip integralinės (įvairios ,,internacionalų” partijos) ir nacionalines partijos.

Centristinės partijos šiuo metu pagal savo prigimtį yra nacionalinius interesus ginančios, taigi geopolitiškai pasaulio demokratizacijos procesus vykdančios partijos.

Nacionalinės partijos ideologinių nuostatų atskaitos taškas yra nacionalinė valstybė, kurios pakankamu galių atveju Lietuvos centristai tikisi spręsti tiek lietuvių tautos, tiek pasaulio likimo klausinius.

Nacionaliniu lygiu NCP tikslas yra lietuvių tautos išmirimo sustabdymas. lietuvių kalbos ir kultūros išp1ėtojimas, Lietuvos kaip tautos namų stiprinimas, pasaulio politikos lygiu — Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos papildymas atsakomybes nuostatomis ir Visuotinės tautų teisių, deklaracijos priėmimas Jungtinių Tautų organizacijoje.

Visos ideologijos yra visuomenės galių telkimo, ugdymo ir tikslingo panaudojimo teoriniai projektai.

Centrizmas — stabilios (subalansuotos??) visuomenės kūrimo ir palaikymo ideologinė doktrina.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) tai tautinės santarvės ir nacionalinių interesų partija ir apibrėžia save kaip aiški Lietuvos interesų atstovė, savo pozicija paaiškindama dar ir tuo, kad ji yra pasipriešinimo Europos Sąjungos globalizacijai priemonė.

ROMUALDAS OZOLAS

-------------------------------------------------------------

1. Geopolitinis fonas
2. Centrizmas Lietuvoje
3. Centrizmas Europos Sąjungoje
4. Pagrindinė ideologinė problema
5. Globalizacijos ribos
6. Globalizacijos imperatyvai partijoms
7. Centro partijos ideologiniai postulatai
8. Centro partijos postulatų sisteminis išskleidimas
9. Lietuviškieji centristinės ideologijos akcentai eurosąjunginės integracijos sąlygomis
10. Partinio gyvenimo pertvarkos
11. Lietuvos Centro Partija
12. LCP programinės nuostatos
13. Ministerijų ir jų padalinių paskirtys

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 09 Sau 2024 17:36 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
Emblema


Prikabinti failai:
Tautos ir teisingumo sąjunga (emblema).jpg
Tautos ir teisingumo sąjunga (emblema).jpg [ 197.71 KiB | Peržiūrėta 3085 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 10 Sau 2024 19:08 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
Ignalinoje kuriamas sąjungos skyrius


Pageidaujantys prisijungti kreipkitės:

Kęstutis Čeponis t. 8-673-84302
kestas.ceponis@gmail.com....

Norinčius tapti Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) nariais kviečiame užpildyti nario anketą:
https://tautateisingumas.lt/tapk-nariu/

REGISTRUOKIS BŪTI SAVANORIU!
PADĖK TAUTOS IR TEISINGUMO SĄJUNGAI IŠGELBĖTI LIETUVĄ


https://tautateisingumas.lt/savanoriauk/

Mane domina:

Pagalba šeimoms
Pagalba benamiams
Sveikatingumas
Pagalba renginiuose
Pagalba gyvūnams
Sąjungos informacijos platinimas
Pagalba IT
Kita

Plačiau apie partiją:
viewtopic.php?f=41&t=15227
https://tautateisingumas.lt/

Grupės feisbuke
Už Lietuvą https://www.facebook.com/groups/uzlietuva
https://www.facebook.com/tautininkai/?locale=lt_LT

Emblema
download/file.php?id=744

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 11 Vas 2024 19:07 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/136400656373733

Kaune 2024-02-10 įvyko partijos Tautos ir Teisingumo sąjunga suvažiavimas


Partija apjungė "antilandsberginius" tautininkus, centristus, respublikonus ir politinį judėjimą "Už Lietuvą".

Taip pat prisijungė nemažai buvusių kitų partijų narių, nepatenkintų tų partijų vadovybių susitaikėliška, kosmopolitine ir antitautine politika.

Atėjo naujų žmonių ir iš kitų tautinių partijų, dėl įvairių priežasčių faktiškai nebefunkcionuojančių ar esančių likvidacijos etape.

Dalyvavo apie 100 delegatų, atstovaujančių beveik 7000 partijos narių. Šiuo metu tai ketvirta pagal dydį partija Lietuvoje.

Partijos pirmininku absoliučia balsų dauguma išrinktas Petras Gražulis, pirmuoju pirmininko pavaduotoju Naglis Puteikis.

Patvirtinta partijos Programa ir Įstatai, sudarytas ir patvirtintas partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąrašas. Pirmuoju sąraše patvirtintas Petras Gražulis.

Taip pat išrinkti ir patvirtinti kiti partijos vadovaujantys organai - pirmininko pavaduotojai, Valdyba, Taryba, Etikos ir procedūrų komisija, Revizijos komisija.

P.S. Suvažiavime kaip kviestinis svečias dalyvavo Audrius Butkevičius. Jam buvo pasiūlyta užimti antrąją vietą rinkimų į EP sąraše. Tačiau jis pareiškė, kad eitų tik pirmu numeriu. Suvažiavimas tam nepritarė ir tada Audrius Butkevičius pareiškė, jog tokiu atveju jis planuoja eiti į EP rinkimus pirmu numeriu partijos "Jaunoji Lietuva" sąraše.

Gintaro Songailos vadovaujama grupelė, prisidengusi jų ką tik įkurtos frakcijos vardu, kelis kartus suvažiavime bandė sukelti sumaištį ir "įvykdyti partijoje politinį perversmą", bet G. Songailai gavus vos kelis balsus ir suvažiavimui atsisakius jį patvirtinti pirmuoju numeriu rinkimų į EP sąraše, gėdingai pabėgo iš salės.

********************************************

Kęstutis Čeponis

Iš komentarų įvairiose grupėse pastebėjau, kad kai kas vis dar nesuvokia, kokia bloga padėtis yra Lietuvoje ir nuo kokio siaubingo likimo ją reikia gelbėti.

Taip pat klausia, kodėl partijos pirmininku suvažiavime absoliučia balsų dauguma buvo išrinktas Petras Gražulis.

Paaiškinu:

Lietuvą būtina gelbėti nuo vis aršėjančių Lietuvybės naikintojų - kosmopolitų, "Žydrosios mafijos" ir "Valstybininkų grupuotės" diktatūros. O ji kasmet vis stiprėja... :(

Ir palaikyti būtina būtent tokius patriotus, kuriuos neįmanoma palaužti, išgąsdinti ar nupirkti.

Petras Gražulis savo gyvenimu ir sovietmečiu, ir po to jau ne kartą įrodė, kad jis yra būtent toks.

Pridursiu, kad partijos Tautos ir Teisingumo sąjunga suvažiavime Kaune 2024-02-10 Ignalinos skyriaus pirmininkas Kęstutis Čeponis išrinktas į partijos Tarybą ir Valdybą.

---------------------------------------------------------------

https://www.facebook.com/groups/574417429370660

Marius Kundrotas

Šiandien Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas Petras Gražulis Suvažiavime atsistatydino. Įsikišus Nagliui Puteikiui atsistatydinimą atsiėmė. Tada jo siūlymu Suvažiavimas nubalsavo už tautininkų ir centristų sutarties panaikinimą.

Pagal šio sprendimo logiką, tautininkai nustojo buvę jungtinės partijos nariai. Mano ir dar kelių kolegų statusas - kitas, nes iki jungimosi priklausiau centristams.

Kiek ilgai truks mano narystė, paaiškės po konsultacijų su bendražygiais. O štai savo kandidatūrą iš Europarlamento rinkimų sąrašo atšaukiu. Negaliu nei dalyvauti, nei remti partijos, kurioje laužomos sutartys. Nebūna vienašalių sutarčių nutraukimo - tik sulaužymas.

Kas nusivalė užpakalį į sutartį, ir į rinkiminius pažadus nusivalys. Kurią partiją remsiu Europarlamento rinkimuose, nuspręsiu artimiausiu metu.

Nieko keisto, kad garsiausiai už sutarties sulaužymą ūkė bobencijos vampyrų iltimis, viešai pasisakančios prieš paramą Ukrainai. Tai - irgi iliustratyvu.

Nuotraukoje - Trakų pilies griuvėsiai. Trakų pilis atstatyta, tikiu, kad atsikurs ir tautinis judėjimas. Kokiu formatu - pamatysime.

Kęstutis Čeponis

---Suvažiavimas nubalsavo už tautininkų ir centristų sutarties panaikinimą. ---

Ne visai taip. :)

Suvažiavimo dalyviai pamatė, kad be reikalo pasikarščiavo po erzelio ir nemažo triukšmo, sukelto kelių aršių "songailininkų", todėl po keliolikos minučių perbalsavo ir nutarė, kad Sutartis nėra naikinama ir bus svarstoma kitame suvažiavime jau po rinkimų.

Beje, dauguma tautininkų Gintaro Songailos kandidatūrą nepalaikė - jis gavo vos kelis balsus (renkant pirmą numerį rinkimų į EP sąraše).

----Šiandien Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas Petras Gražulis Suvažiavime atsistatydino. ----

Irgi ne visai taip. :)

Svarstant naujo pirmininko rinkimą Sakalas Gorodeckis pareiškė, kad prieš naujus rinkimus Petras Gražulis turi atsistatydinti iš pirmininko pareigų.

Tada Naglis Puteikis suprato, kas čia rezgama - pagal partijos įstatus tokiu atveju partijos pirmininku be jokių rinkimų automatiškai tampa pirmasis pavaduotojas - tai yra pats Sakalas Gorodeckis. :)

Ir Naglis sutrukdė įvykdyti šį gudrų planą. :)

*******************************************************

https://www.facebook.com/puritonas

Kęstutis Čeponis

Vytautas Perkūnas Na kam tas pasakas skleisti, pasakant tik pusę tiesos - šita mistinė sutartis buvo formaliai nutraukta vos kelioms minutėms ir po to Suvažiavimo vėl atstatyta, nusprendus, kad buvo pasikarščiuota, ir visus su ta sutartimi susijusius klausimus reikės rimtai svarstyti po rinkimų.

Ir visa ta košė užvirė tik dėl Gintaro Songailos ir Sakalo Gorodeckio provokacijos, kada jie faktiškai pareikalavo, kad Suvažiavimas patvirtintų be jokių rinkimų pirmininku Gintarą Songailą, remdamiesi ta kelių metų senumo sutartimi, kurios jie taip ir neparodė.

Betgi po tos sutarties prie partijos prisijungė dar krūva kitų organizacijų, nieko apie tą sutartį negirdėjusių ir ją nemačiusių. Na o Petras Gražulis nieko apskritai nebuvo girdėjęs apie tą sutartį, kaip, beje, ir absoliuti dauguma Suvažiavimo delegatų. O Songaila jos taip ir neparodė... Tačiau ir savo kandidatūrą iškelti balsavimui į partijos pirmininkus irgi atsisakė. Tai viena.

O antra, pagal partijos Įstatus bet kuris partijos narys turi teisę siūlyti kandidatą į pirmininkus. Ir niekas negali jam tai uždrausti. O uždraudus, visus Suvažiavimo nutarimus Teisingumo ministerija būtų neregistravusi. Partijai ir taip pastoviai kišami pagaliai į ratus, o čia dar antiįstatyminis reikalavimas...

Ir be abejo atsirado narių, kurie pasiūlė Petrą Gražulį. Na o Gintaras Songaila, pakviestas irgi iškelti savo kandidatūrą, atsisakė.

Apskritai, pasakysiu atvirai, Songaila ir Gorodeckis kelis kartus bandė sužlugdyti suvažiavimą ir kandidatų į Europos parlamentą tvirtinimą. Nors Songailai siūlė antrą vietą sąraše, bet jis atsisakė, o Gorodeckis irgi buvo įrašytas į sąrašą. Tačiau vėliau jis vėl trukdė tą sąrašą įregistruoti VRK.... :( Teko net naują Tarybos suvažiavimą dėl to šaukti (o tai keliasdešimt žmonių) - ir vos suspėjome atlikti visus biurokratinius reikalavimus.


"Songailininkai" Sakalo Gorodeckio "lūpomis" paskelbė savo Pareiškimą:

https://laisvas.info/grazulio-partijoje ... omment-623

https://alkas.lt/2024/02/12/tautininkai ... -partijos/

P.S. Straipsnyje nemažai faktinių klaidų ir dezinformacijos.

Deja, Jonas Vaiškūnas, Alko redaktorius, nepraleidžia po šiuo straipsniu komentarus, kuriuose išdėstomi tikri faktai iš Suvažiavimo. Netgi Partijos Valdybos narių.


Ir tai suprantama - Jonas Vaiškūnas yra priklausomas nuo Gintaro Songailos, jau antra kadencija vadovaujančio Lietuvos spaudos rėmimo fondui. Akivaizdu kas bus, jei į leidinį ar komentarus pateks "neteisingos mintys". :)...

Komentaras - Naglis Puteikis

https://alkas.lt/2024/02/12/tautininkai ... -partijos/
Alkas.lt redaktoriui Jonui Vaiškūnui: ši vieta yra klaidinga, ją reikėtų pataisyti rašant kaip buvo iš tikrųjų.

JŪS RAŠOTE:

"tautininkai siūlė Petrui Gražuliui aktyviai dalyvauti EP rinkimuose, ramiai baigti TTS pirmininko kadenciją rudenį..."

TURI BŪTI:

"Tautininkai bandė įtikinti tarybos narius, kad P. Gražulis jokiais būdais nebegali būti nei pirmu numeriu kandidatų į EP sąraše, nei partijos pirmininku. Tarybos nariai turėjo kitokią nuomonę, nes už G. Songailą kaip EP sąrašo lyderį balsavo absoliuti mažuma, o už P. Gražulį - absoliuti dauguma tarybos narių.

P. Gražulis po balsavimo dėl EP lyderio džentelmeniškai pasiūlė G. Songailai antrą vietą šiame sąraše, kam taryba ir pritarė.

Suvažiavime balsuojant tik du balsai teko kandidatui į partijos pirmininkus tautininkui (K.Č. Tiksliau kalbant - "songailininkui" :) ) G. Skamaročiui, visi likę - P. Gražuliui.

Tautininkų frakcijos Deklaracija

https://s3.eu-central-1.wasabisys.com/a ... -s0201.pdf

P.S. Kęstutis Čeponis: Perskaičiau įdėmiai ir patvirtinu, kad Deklaracijos tekstas tikrai labai neblogas. Ir jame nėra nei žodžio apie kokius nors idėjinius nesutarimus su visais kitais Tautos ir Teisingumo sąjungos nariais.

Kęstutis Čeponis

Bet kuriuo atveju "songailininkų" reikalavimas remiantis dviejų metų senumo sutartimi uždrausti kitiems partijos nariams kelti savo arba kitų partijos narių kandidatūras į partijos pirmininko pareigas prieštarauja partijos Įstatams.

Nes ten aiškiai parašyta, kad keltis gali bet kuris partijos narys, ir bet kuris narys gali siūlyti kitą narį https://tautateisingumas.lt/istatai/

Taigi, jeigu ir būtų uždrausta ką nors pasiūlyti į pirmininko pareigas (ir leisti tai daryti tik ką tik sulipdytos frakcijos vadui - kitaip sakant atvirai uždraudžiant kam nors iškelti Petro kandidatūrą), tai Suvažiavimas būtų įstatymiškai neįvykęs ir Teisingumo ministerija jį užprotestuotų.

Tuo labiau jei kas iš narių paduotų į teismą dėl labai grubaus Įstatų pažeidimo.

--------------------------------------------------------

https://www.facebook.com/groups/4086684 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis

Suvažiavime paaiškėjo, kad Songaila ir jo keli šalininkai turi visai menką partijos narių palaikymą. Balsuojant už "songailininką" Gintarą Skamaročių, kuris pats išsikėlė į partijos pirmininkus (Gintaras Songaila kažkodėl savo kandidatūrą į pirmininkus apskritai nekėlė ir balsuoti neišstatė) gavo tik 2 balsus iš beveik 110. :)

Ir dar - Taryboje keletas Songailą palaikančių tautininkų bandė įtikinti tarybos narius, kad P. Gražulis jokiais būdais nebegali būti nei pirmu numeriu kandidatų į EP sąraše, nei partijos pirmininku.

Tarybos nariai turėjo kitokią nuomonę, nes už G. Songailą kaip EP sąrašo lyderį balsavo absoliuti mažuma, o už P. Gražulį - absoliuti dauguma tarybos narių.

P. Gražulis po balsavimo dėl EP lyderio džentelmeniškai pasiūlė G. Songailai antrą vietą šiame sąraše, kam taryba ir pritarė.

Na o suvažiavime balsuojant tik du balsai teko kandidatui nuo "songailininkų" į partijos pirmininkus G. Skamaročiui, visi likę - P. Gražuliui.

Buvo dar vienas įdomus momentas...

Svarstant naujo pirmininko rinkimą, Sakalas Gorodeckis netikėtai pareiškė, kad prieš naujus rinkimus Petras Gražulis turi atsistatydinti iš pirmininko pareigų. Nors Įstatuose to nėra.

Petras, netikėtai užkluptas, pasakė, kad sutinka. Na o Gorodeckis visas išsišiepęs tuoj pat puolė spausti ranką Petrui Gražuliui ir dėkoti už gerą darbą. Bet dar jam nespėjus pratęsti savo, matyt iš anksto surepetuotą, kalbą, Naglis Puteikis suprato, kas čia rezgama - pagal partijos Įstatus tokiu atveju partijos pirmininku be jokių rinkimų automatiškai tampa pirmasis pavaduotojas - tai yra pats Sakalas Gorodeckis. :)

Ir Naglis sutrukdė įvykdyti šį gudrų planą, labai garsiai pasakęs apie tai ir Petrui, ir visam suvažiavimui. :)

Tada Petras suprato, kad jį bandė "išdurti" ir pareiškė, kad jis lieka partijos pirmininku iki rinkimų. Na o rinkimuose į partijos pirmininkus jis gavo praktiškai visus balsavusių delegatų balsus. Už Gintarą Skamaročių balsavo tik 2 delegatai.

Gintautas Tvankstas

Kęstutis Čeponis, ačiū, tai neišvengiama su Gintaru, o Sakalas savo esybėje. Nieko naujo. Abiems instrukcijos nepadėjo.

Kęstutis Čeponis

Aš tai numačiau dar prieš suvažiavimą - tie, kas dirba "Dėdei", metams bėgant nesikeičia. Buvau tikras iš savo ilgos patirties, dar važiuodamas į Suvažiavimą, kad vyks "dramblių karas po kilimu". :)

Visai nudurniavo vyrai... :)

Kaip galima turint 13 % balsų tarybos posėdyje per teismą išsireikalauti pirmą vietą EP sąraše? :)

---------------------------------------------

https://www.facebook.com/groups/5744174 ... ment_reply

Kęstutis Čeponis

Šiaip jau reikėtų vengti Songailos-Gorodeckio nedidelę grupę vadinti tautininkais, lyg visi tautininkai būtų šios grupelės nariai ir palaikytojai.

Taip nėra.

Lietuvoje yra tūkstančiai idėjinių tautininkų - ir tokių, kurie vienu ar kitu metu buvo Lietuvių tautininkų sąjungos nariais ir netgi jos įkūrėjais, ir apskritai tautinių pažiūrų žmonių, kurie save laiko idėjiniais tautininkais, nors ir nepriklauso būtent Tautininkų sąjungai.

Todėl įdomu, kodėl menką grupelę (kelias dešimtis) Songailos - Sakalo "gerbėjų" įvardija kaip atstovaujančius visus tautininkus? :) Nors tai akivaizdi netiesa. Beje, iš suvažiavimo išėjo tik 13 Songailos šalininkų.

Ir dar - Tautininkų ir Centristų sutartis tebegalioja. Suvažiavimas po trumpų debatų nutarė, kad Sutartis galioja ir bus svarstoma kitame suvažiavime po visų rinkimų. Tai oficialiai pranešta "Alko" redaktoriui J. Vaiškūnui, reikalaujant ištaisyti akivaizdžią faktinę klaidą. Bet jis atkakliai netaiso. Ir tokia partiją skaldanti informacija tebėra platinama "songailininkų".

Taip pat paaiškinu, kad keli Songailos šalininkai bandė Suvažiavimą priversti grubiai pažeisti partijos Įstatus.

Juose aiškiai parašyta:

"Sąjungos narys turi teisę Sąjungos nustatyta tvarka rinkti ir būti renkamas į visas Sąjungos institucijas, pasirinkti Sąjungos skyrių, stoti į frakciją ar kitas struktūras ir iš jų išstoti, sprendžiamojo balso teise dalyvauti skyriaus susirinkimuose, siūlyti savo ar kito asmens kandidatūrą Sąjungos Tarybai Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžios institucijų rinkimuose, reikšti nuomonę ir teikti siūlymus Sąjungos veiklos klausimais, gauti informaciją apie Sąjungos veiklą, Sąjungos įgaliojimu atstovauti Sąjungai.

Sąjungos narys privalo laikytis Sąjungos Įstatų ir vykdyti jos Programą, dalyvauti Sąjungos veikloje, propaguoti Sąjungos siekius ir kurti teigiamą Sąjungos įvaizdį, vykdyti teisėtus Sąjungos institucijų sprendimus, reguliariai mokėti nario mokestį, jei nėra nuo jo atleistas."

O Songailos šalininkai reikalavo kad partijos kandidatus į partijos pirmininko postą galėtų kelti tik jie. Vienas iš jų išsikėlė ir gavo vos du balsus. :)

Pats Songaila po to net nebandė keltis - aiškiai matė, kad neturi jokių šansų.

Ir tada jie pabėgo iš Suvažiavimo.

Tikrai labai doras "tautininkais" save įvardinančių atskalūnų elgesys.

Marius Kundrotas

Na ir žodynas. Jau galutinai susitapatinai su Gražuliu. Jei žmonės nori solidesnio ir mažiau poliarizuojančio pirmininko, tai jau atskalūnai, penktoji kolona ir dar kažin kas...

O dėl sutarties pats sau prieštarauji, priešindamas ją su įstatais. Būtent pagal sutartį numatyta, kad vyks rotacija. Pagal sutartį turėjo būti siūlomas tautininkų kandidatas.

Pagaliau, dėl sutarties nutraukimo atšaukimo: jei aš išsiskirsiu su žmona, o po penkiolikos minučių persigalvosiu, tai galėsiu skelbti, kad santuoka galioja? Kliedesiai.

Kęstutis Čeponis

-----Marius Kundrotas Būtent pagal sutartį numatyta, kad vyks rotacija.----

Mariau, puikiai žinai, kad partija privalo vadovautis visų pirma partijos Įstatais, kuriuose aiškiai parašyta, kad kiekvienas partijos narys turi teisę iškelti savo ar kitą kandidatūrą - ir niekas negali jam tai uždrausti. Priešingu atveju bet kuris partijos narys turi teisę kreiptis į teismą ir užginčyti suvažiavimo sprendimus.

Manau, kad būtent tai ir buvo suplanuota... :(

O dėl tos sutarties, tai akivaizdu, kad ji buvo surašyta teisiškai mažaraštiškai. Būtent todėl Suvažiavimas nutarė šią Sutartį rimtai išnagrinėti, bet jau po rinkimų. Ir ištaisyti juridines klaidas toje Sutartyje.

Beje, gal žinai kur ta Sutartis dabar yra? Ar bent jau turi jos tekstą - nes nei Sakalas, nei Songaila jos taip ir nepateikė...

Ir dar - Songailos šalininkai atvirai parašė, kad nori atsiskirti nuo partijos. Vadinasi jie ir yra atskalūnai. :)

Beje, o kaip tu vertini Songailos ir Sakalo pareiškimą, kuriuo visiškai akivaizdžiai bandoma sutrukdyti partijos patvirtintiems kandidatams dalyvauti EP ir Prezidento rinkimuose, ir netgi Seimo rinkimuose, apie kuriuos net nebuvo kalbama suvažiavime, bei reikalaujama užšaldyti partijos sąskaitas?

Ar tai dorų tautininkų poelgis?

Ir svarbiausia, kaip manai - kam tai naudinga?

O ar žinai, kad Vaiškūnas neleidžia komentuoti "Alke" po jo melagingu straipsniu netgi partijos valdybos nariams - trina mūsų (pvz. mano ir Puteikio) komentarus...?

Marius Kundrotas

Kęstai, užteks apie sutartį.

Sutartis sudaroma dviejų subjektų, o vienam ją vienašališkai nutraukus atkurti ją gali tik abu subjektai bendru sutarimu. Jau tai, kad ji buvo nutraukta, parodo moralinį charakterį.

Jei iš tiesų nori vienybės, baik mano sienoje teisinti šį gėdingą žingsnį. Nepakęsiu spamo savo sienoje. Geriau spausk saviškius, kad taisytų padarytas klaidas. Potencialių partnerių sąlygas vienijimuisi žinai.

Kęstutis Čeponis

----Marius Kundrotas Sutartis sudaroma dviejų subjektų, o vienam ją vienašališkai nutraukus atkurti ją gali tik abu subjektai bendru sutarimu. ----

Tu pamiršti vieną faktą - kas ir kada tą sutartį sudarė, ir kas iš tikro dalyvavo partijos suvažiavime.

Tai, kad jau po tos sutarties sudarymo prie bendros partijos prisijungė ir P. Gražulio judėjimas ir dar kelių partijų narių grupės ir jie jau sudarė absoliučią daugumą partijos narių, niekaip nesusijusių su ta sutartimi - ką aiškiai parodė suvažiavimo balsavimai (2017 m. prie Tautininkų sąjungos prisijungus Respublikonų partijai, partija pasivadino Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga. 2022 m. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga prisijungė prie Lietuvos centro partijos ir įkūrė Tautos ir teisingumo sąjungą, prie kurios prisijungė Petro Gražulio judėjimas "Už Lietuvą, vyrai!" bei dalis partijos "Kartu su Vyčiu" ir buvusios Tvarkos ir teisingumo partijos narių.)

P.S. Bet kuriuo atveju Songaila ir Gorodeckis turėjo elgtis įstatymiškai tinkamai ir tiksliai vadovaudamiesi Įstatais - pvz., pristatyti tą sutartį, perskaityti ją suvažiavimo dalyviams ir pateikti savo pasiūlymą Suvažiavimui balsavimui.

O ne ultimatyviai reikalauti paskirti Songailą pirmininku be jokių rinkimų ir netgi neparodant tą sutartį - juk absoliuti dauguma Suvažiavimo dalyvių net nebuvo apie ją girdėję.

Deja, jie tą sutartį ir dabar neparodė, o vietoje to bando sukurti naują Tautininkų sąjungą (kol kas visuomeninio judėjimo forma). Tik kol kas sugebėjo surinkti Vilniuje į steigiamąjį susirinkimą vos 18 žmonių. :)

Bet svarbiausia kas kita - jie (ir ypač Sakalas Gorodeckis) labai aktyviai siekė neleisti partijai dalyvauti Europos parlamento rinkimuose. Kas akivaizdžiai prieštarauja jų viešai deklaruojamoms pažiūroms ir todėl yra visiškai nesuprantama.

Marius Kundrotas

Baigiam, Kęstai. Neprieisime čia vienos nuomonės. Geriau diskutuokime, ką galime padaryti ateičiai.

Kęstutis Čeponis

Gerai. :)

P.S. Bet gal galėtum paklausti Sakalą Gorodeckį, kodėl jis tyčia ir labai atkakliai dvi savaites bandė sutrukdyti įregistruoti partijos sąrašą VRK - ir mes galų gale tik per plauką suspėjome, nes teko šaukti dar kartą visą partijos tarybą ir iš naujo tvarkyti registracijos dokumentus...

Gal jis tau paaiškins - nes mums jis visiškai nieko neaiškina, tyli kaip partizanas... :(

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 12 Vas 2024 16:49 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
Oficialus partijos pranešimas

https://tautateisingumas.lt/sajungos-vi ... aziavimas/

2024 m. vasario 10 d. Kaune įvyko partijos Tautos ir Teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) tarybos posėdis ir visuotinis suvažiavimas.

Tarybos posėdžio metu, į kurį susirinko daugiau nei 60 rinkimų apygardų teritorijose veikiančių partijos skyrių pirmininkų, buvo įtvirtintos svarbios partijos strateginės kryptys ir patvirtinti pagrindiniai sprendimai, nustatant tvirtą pagrindą būsimai veiklai Lietuvos politinėje arenoje, išryškinta partijos struktūra ir pasirengimas veiksmingai reaguoti į politinius iššūkius.

Antroje susitikimo dalyje, visuotinio suvažiavimo metu, dalyvavo delegatai iš visos Lietuvos, užpildę salę, talpinančią virš 200 žmonių..

Visuotinio suvažiavimo metu Petras Gražulis vienbalsiai perrinktas partijos pirmininku. Buvo patvirtintas preliminarus kandidatų į Europos parlamentą sąrašas, išrinkti nauji partijos valdymo organai ir patvirtinta partijos Europos parlamento 2024 m. rinkimų programa. Susirinkę dalyviai aktyviai diskutavo ir teikė pasiūlymus dėl partijos plėtros ir ateities politinėje arenoje.

Perrinktas partijos pirmininkas dėkojo susirinkusiems už vienybę, siekiant geresnės Lietuvos ateities. Pabrėžė bendros veiklos svarbą grindžiama vertybėmis, atsakingumu ir teisingumu.

Suvažiavimo metu priimtas svarbus sprendimas kelti Petrą Gražulį kaip kandidatą į Lietuvos Respublikos Prezidentus 2024 metais, tokiu būdu visuomenei pristatant aktyvią partijos veiklą ir stiprų norą aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie šalies politinio gyvenimo, formuojant jos ateitį.

Partijos pirmininko pavaduotojais patvirtinti: Naglis Puteikis, Sigitas Karbauskas ir Ramojus Girinskas.

Partijos valdybos nariais patvirtinti: Petras Gražulis, Naglis Puteikis, Sigitas Karbauskas, Ramojus Girinskas, Sigitas Janavičius, Snieguolė Tamulaitienė, Vicentas Vaitkus, Elvyra Alšauskienė, Kęstutis Čeponis, Tomas Baranauskas, Emilija Fedaravičienė, Nerijus Bakasėnas.


Šiuo metu partija yra ketvirta pagal dydį politinė jėga šalyje, vienijanti virš 7000 žmonių.

Išreikštas partijos narių noras stiprinti gretas, kviečiant prisijungti prie partijos visus Lietuvos žmones, parodo atvirumą ir norą veikti visuomenės labui kartu. Partijos visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas akcentuoti stabilumą politikoje ir žmonių gerovę kaip pagrindines vertybes, parodo Tautos ir Teisingumo sąjungos įsipareigojimą kurti teisingą ir klestinčią Lietuvą. Partija yra pasirengusi įgyvendinti pokyčius, remiantis dialogu, atvirumu ir bendradarbiavimu, siekiant užtikrinti visų Lietuvos žmonių gerovę ir laisvę demokratijos principu.

Partija dėkoja visiems nariams, šalininkams ir svečiams už jų išsakytus lūkesčius, asmeninį indėlį, norą įsipareigoti ir teikiamą paramą, dalyvauti politinėje veikloje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 12 Vas 2024 22:58 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
Į prezidentus keliamas P. Gražulis kreipiasi į opozicijos kandidatus: „nusiimkite I. Vėgėlės naudai“


https://77.lt/i-prezidentus-keliamas-p- ... les-naudai

2024-02-12 13:25
Gabrielė Butkutė

Prezidento rinkimuose dalyvauti žadantis P. Gražulis ragina remti kitą kandidatą
Opozicionieriai skatinami vienytis ir remti I. Vėgėlę
Prezidento rinkimai įvyks jau už trijų mėnesių

Savaitgalį įvyko Tautos ir teisingumo sąjungos tarybos suvažiavimas. Po jo paaiškėjo, kad centristai ir tautininkai prezidento rinkimams iškėlė partijos pirmininko, buvusio parlamentaro Petro Gražulio kandidatūrą.

Vasario 10 d. vykusiame Tautos ir teisingumo sąjungos tarybos posėdyje bei suvažiavime P. Gražulis ne tik buvo perrinktas partijos pirmininku. Iškelta jo kandidatūra į prezidentus, patvirtintas ir kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašas, kurį taip pat ves būtent jis.

Tačiau pats politikas didelių ambicijų bent jau prezidento rinkimuose neturi. Veikiau priešingai. Jau dabar skatina vienytis visas opozicines politines jėgas bei kandidatus ir palaikyti teisininko Igno Vėgėlės kandidatūrą.

Opozicionieriai skatinami vienytis ir remti I. Vėgėlę


Netrukus po Tautos ir teisingumo sąjungos tarybos posėdžio savo feisbuko paskyroje P. Gražulis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalbėjo apie svarbiausius susitikimo nutarimus.

„Jame priėmėme svarbius sprendimus, suformavome Europos Parlamento sąrašą, sąrašo lyderis esu aš. Taip pat iškėlėme kandidatą į prezidentus, tačiau savo pagrindinės nuostatos neatsisakėm. Kandidatas į prezidentus įpareigotas remti Igno Vėgėlės kandidatūrą. Taip pat paraginti kitus kandidatus, kaip Eduardą Vaitkų, Valdą Tutkų, Remigijų Žemaitaitį, Andrių Mazuronį, kurie laiko save opozicionieriais, atsiimti kandidatūrą Igno Vėgėlės naudai. Jeigu mes susivienysime, tikrai išsirinksime naują prezidentą Igną Vėgėlę“, – teigia P. Gražulis

Primename, kad P. Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga dar praėjusį rugsėjį paskelbė, kad prezidento rinkimuose palaikys advokato ir profesoriaus I. Vėgėlės kandidatūrą. Pats kandidatas tuomet dar nebuvo oficialiai paskelbęs apie savo planus dalyvauti rinkimuose

„Tai – vertybinis žmogus, kuris, nepaisydamas sisteminės klikos spaudimo, nepabūgo stoti Tautos pusėn COVID-19 diktatūros metu. Ignas Vėgėlė ir šiandien drąsiai gina šeimų interesus LGBT propagandos brukamoje gyvenimo įgūdžių pamokų akivaizdoje, nebijodamas Lietuvą užvaldančių „konservatorių-liberalų“ spaudimo per užvaldytą viešąją erdvę ar bylų kėlimo“, – tuomet buvo teigiama Tautos ir teisingumo sąjungos pareiškime.

Akivaizdu, kad nei partijos, nei paties P. Gražulio nuomonė nepakito. Pats politikas teigia, kad tik susivienijusios opozicinės jėgos gali pasiekti norimų rezultatų bei pabrėžia, kad dėl Lietuvos gerovės, derėtų užmiršti asmenines ambicijas ar siekius.

„Keliuosi tik tam, kad paraginčiau konkrečiai R. Žemaitaitį, V. Tutkų, E. Vaitkų, A. Mazuronį, A. Verygą jog atsiimtų savo kandidatūrą Igno Vėgėlės naudai. Jis vienintelis stiprus antisisteminis kandidatas, kuris gali įveikti konservatorių kandidatus G. Nausėdą ir I. Šimonytę. O visi kiti opozicijos kandidatai yra tik balsus atiminėjantys ir konservatoriams padedantys politikai. Jų kandidatavimas yra ne kas kitas, kaip bandymas atimti iš Igno Vėgėlės balsus, tam, kad antrame ture turėtume Šimonytę su Nausėda. Tą jie puikiai suvokia. Tad keliuosi tam, kad paraginčiau juos nusiimti ir nedirbti konservatoriams ir tą parodysiu savo pavyzdžiu. Manes nebus biuleteniuose, būtų gerai, kad nebūtų nei Žemaitaičio, nei Tutkaus, nei Vaitkaus ar kitų. Lietuvos interesai turėtų būti aukščiau savo asmeninių reitingų. Taigi dar kartą raginu jungtis prie mūsų partijos (Tautos ir teisingumo sąjungos) iniciatyvos ir paremti Igną Vėgėlę rinkimuose, o išsikėlusius opozicijos kandidatus nusiimti jo naudai“, – pažymi Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas P. Gražulis.

Prezidento rinkimai įvyks jau už trijų mėnesių


Primename, kad prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną.

Šiuo metu žinoma, kad prezidento rinkimuose dalyvaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.

Laisvės partija prezidentu siūlo buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, o Darbo partija – savo pirmininką Andrių Mazuronį.

Liberalai prezidento rinkimuose savo kandidato neturės, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) irgi nutarė nekelti savo kandidato, tačiau pareiškė paramą dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai.

Yra žinomi ir šie save išsikėlę kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, teisininkas I. Vėgėlė, gydytojas E. Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas, naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys R. Žemaitaitis.

Parlamentinė Lietuvos regionų partija buvo nutarusi remti Kazlų rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą į prezidentus, tačiau persigalvojo. Sprendimas, ką paremti šalies vadovo rinkimuose, bus priimtas pavasarį.

Šaltiniai

1. Petras Gražulis. Petro Gražulio vaizdo įrašas feisbuke
https://www.facebook.com/watch/?v=281780568044178

2. Petro Gražulio vadovaujama partija prezidento rinkimuose ketina remti Vėgėlės kandidatūrą
https://ve.lt/aktualijos/lietuva/grazul ... ti-vegeles

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 19 Kov 2024 23:13 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
Jungtinės idėjinių tautininkų frakcijos
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų)
Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristų, tautininkų)
Steigimo Deklaracija


https://tautateisingumas.lt/jungtines-i ... klaracija/

Istorinis įvadas

Lietuvių Tautininkų Sąjungos, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų, ištakos siekia „Varpo“ laikraščio leidėjų grupę, veikusią XIX a. pabaigoje.

Būręsi apie „Vilties“ ir „Vairo“ laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai 1916–1917 m. įkūrė Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17-19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga, tapo Lietuvių Tautininkų Sąjunga.

Pats šios organizacijos pavadinimas – sąjunga vietoje partijos – reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: užuot buvusi partija, kuri skaldo (lot. pars – dalis), ji siekė būti sąjunga, kuri jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių skirtumų.

Pirmuoju Lietuvių Tautininkų Sąjungos vadovu išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Tautininkų partija buvo uždrausta, o jos žymesni nariai represuoti.

Sunkūs Lietuvai 1952-1956 metai. Organizuota rezistencija, su ginklu rankoje kovojanti prieš okupantus ir vietinius parsidavėlius, iš esmės sutriuškinta.

Pasipriešinimo judėjimo dalyviai supranta, jog atėjo laikas keisti kovos pobūdį - būtina pereiti nuo aktyvios ginkluotos kovos formų prie naujų, legalių, kovos formų - idėjinių-šviečiamųjų, siekiant sovietų aktyviai naikinamos Lietuvybės išsaugojimo.

Svarbiausias šios kovos tikslas - išlaikyti ir stiprinti Tautos dvasią, nepasiduoti sovietinimui bei rusinimui ir ruošti Lietuvius būsimiems mūšiams už Tėvynės Laisvę ir Nepriklausomybę.

Buvo nuspręsta Lietuvybės išsaugojimo - Lietuvių tautinio judėjimo - veiklą toliau tęsti per legalius turistų, alpinistų, kraštotyros, liaudies dainų ir šokių, knygų mylėtojų, įvairius kitus sovietmečio sąlygomis legaliai gyvavusius būrelius bei klubus.

Ir iš jų narių suburti bendrą visos Lietuvos Lietuvybės gynėjų bei puoselėtojų Sąjūdį - idėjinę neginkluotą "organizaciją be organizacijos", kuri pakeistų ginkluotą kovą vykdžiusį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį.

Karta po kartos šio Lietuvybės Išsaugojimo Sąjūdžio - Lietuvių tautinio judėjimo - atstovai žodžiu ir asmeniniu pavyzdžiu perduodavo kitai kartai nerašytus priesakus:

- pažink Lietuvą - savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra;
- saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo vaikai;
- tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas;
- prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus;
- gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo;
- nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui;
- auklėk savo vaikus tautine dvasia;
- padėk išsaugoti Lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse;
- ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Prabėgs dešimtmetis, organizuojant ir plečiant Lietuvių Tautinį Sąjūdį, ir šie žmonės pasivadins žygeiviais bei ramuviečiais.

1968 m. lapkričio 2 d. netoli Rykantų, ties pilkapiais, įvyko Vėlinių šventimas. Jame dalyvavęs Tadas Šidiškis pasiūlė Tautinio judėjimo dalyviams vadintis žygeiviais.

Žodis "žygeivis" kilęs iš žodžio "žygis". "Žygis" tai nelengva kelionė, darbas ar veiksmas.

Remiantis žygeivio Rimanto Matulio žodžiais, patį žygeivio terminą sugalvojo Jonas Trinkūnas, kraštotyrinio Ramuvos sąjūdžio vienas iš įkūrėjų, vėliau tapęs ir religinės baltų bendruomenės Romuva įkūrėju.

1969 m. sausio 31 d. įsisteigė Vilniaus kraštotyrininkų klubas "Ramuva" prie Lietuvos kraštotyros ir Paminklų apsaugos draugijos, subūręs studentus, mokytojus, inžinierius, gydytojus, dailininkus ir kt. įvairių profesijų žmones.

Pagrindinis žygeivių šūkis: "Nei vieno žygio be konkretaus tikslo".

Priesakai: "Keliauk - pažink - padaryk".


Žygeivystė ugdė jaunuolius ir dvasiškai ir fiziškai. Tie Lietuvos takais pėstute, slidėmis, dviračiais, baidarėmis įveikti šimtai kilometrų subrandino ištisą stiprių žmonių kartą.

Žygeiviams mes turime būti dėkingi už Stepono Dariaus tėviškės išsaugojimą. Žygeiviai ir ramuviečiai pirmieji Lietuvoje atgaivino senovinę Rasos šventę, priminė jos dainas, papročius, gražias ritualines apeigas. Atgaivindami etnografijos tradicijas, žygeiviai Universitete įkūrė "Ramuvą" - dabartinį VU kraštotyros klubą.

Žygeivių maršrutai nusidriekė i kaimyninę Baltarusiją, kurios vakariniuose pakraščiuose yra išlikę keliolika lietuviškų salų. Čia žygeiviai surengdavo koncertus, vakarones, atnešdavo žmonėms lietuviškos spaudos, vaikams - knygelių, vadovėlių. Kol jie šefavo šituos kaimus, lietuviška kalba ir tradicijos dar tvirtai čia laikėsi.

Tuo metu buvo užmegzti ryšiai su Latvijos ir Estijos žygeiviais. Rengiami bendri sąskrydžiai, keičiamasi idėjomis.

Keliaudami Lietuvoje, žygeiviai sutvarkė ne vieną piliakalnį ir alkakalnį. Nemaža įvairių gamtos paminklų išsaugojo jų rankos.

Kaip ir daugeliui panašių judėjimų, žygeivystei nebuvo lemta ilgai gyvuoti. Už Vydūno 100-ųjų gimimo metinių paminėjimą ant Rambyno kalno, už Lietuvos savanorių karių kapų pagerbimą Červonkoje (Latvijoje), už lietuviškų salų lankymą ir kitą "nesuderinamą su tarybinio studento vardu" veiklą žygeivių judėjimas 1971 m. buvo uždraustas, o pats žodis "žygeivis" turėjo būti ištrintas iš mūsų sąmonės ir, neduok Dieve, kur nors paminėtas spaudoje.

Jau 1971 m. pavasarį tuometinė "Ramuvos" klubo pirmininkė Birutė Burauskaitė buvo iškviesta į Vilniaus m. kompartijos komitetą, kur jai buvo pareikšta, kad toks klubas neturi teisės egzistuoti, nes jame dainuojamos tik lietuvių liaudies dainos.

Klubui buvo primestos Žygeivių "nuodėmės" — bendravimas su Baltarusijos lietuviais bei rinkimas "netinkamos" (apie pokario metų įvykius) tautosakos.

Taip "Ramuvos" klubas buvo oficialiai likviduotas Partijos komiteto spec. nutarimu, kuris niekur nebuvo paskelbtas.

Dar anksčiau buvo uždraustas Žygeivių sąjūdis.

Žygeivio sąvokos iš mūsų protų ištrinti nepavyko. Žygeiviai būrėsi Vilniuje Kaune, Panevėžyje... Žygiai buvo atliekami pusiau slapta, o apie kai kuriuos plačiau paskelbta tik dabar.

Patekę i šiuos žygius, žmonės būdavo pritrenkti istorinių tiesų, apie kurias jie iki tol neturėjo jokio supratimo.

Žygeivių ir Ramuvos sąjūdžiai, gimę Vilniaus Universitete septintajame dešimtmetyje ir tuoj pat paplitę po visą Lietuvą, legaliai gyvavo vos keletą metų, o po to, po žiaurių KGB ir kompartijos represijų prieš judėjimo dalyvius, ir ypač prieš jo aktyvistus, buvo priversti tęsti savo veiklą pogrindžio sąlygomis - iki pat Atgimimo.

Viešai uždraustas ir persekiojamas, tačiau vis tiek tebegyvuojantys Žygeivių ir Ramuvos sąjūdžiai Lietuvoje plito per aukštųjų mokyklų turistų klubus, kraštotyros būrelius, liaudies dainų ir šokių klubus, knygų bičiulių klubus, kitas legalias sovietmečiu organizacijas, suburdami į savo gretas vis daugiau jaunimo, besidominčio savo krašto istorija ir tautinių tradicijų puoselėjimu.

Plačiau čia:
Lietuvos Žygeivių ir Ramuvos sąjūdžių istorija
viewforum.php?f=71

Žygeivių ir Ramuviečių organizacijų ir Lietuvių Tautininkų Sąjungos atgimimas

1988 m. lapkričio 8 d. buvo atkurta Ramuva Vilniuje.
1989 m. kovo 14 d. liaudies dainų klube „Raskila“, ramuviečių ir žygeivių susirinkime, vieno iš Lietuvos žygeivių ir ramuviečių judėjimo įkūrėjų Rimanto Matulio pasiūlymu, buvo atkurta Lietuvių Tautininkų Sąjungą.
1990 m. vasario 23 d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip politinę partiją.
1989 m. lapkričio 9 d. Rumšiškėse Ramuvų Krivūlėje buvo atkurta Ramuvos bendrija.
1990 m. vasario 1 d. buvo įkurta Lietuvos Žygeivių Sąjunga.
1990 m. kovo 9 d. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos Ramuvos Jaunimo Sąjunga.
2008 m. liepos 20 d. Vilniuje įvairių tautinių organizacijų atstovų susirinkime buvo įkurta tautinė asociacija "Lietuvių Tautinis Centras" http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras .
2024 m. vasario mėn. buvo nutarta įsteigti Jungtinę idėjinių tautininkų frakciją (Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų) Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai, tautininkai).

Jungtinės idėjinių tautininkų frakcijos
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų)
Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai, tautininkai)
Programa


Frakcijos šūkis: Už vieningą lietuviškai kalbančią Lietuvos Valstybę!

Svarbiausias mūsų tikslas – Lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.

Sąvokos:

Patriotizmas - meilė savo šaliai, savo Valstybei, savo Tėvynei...

Nacionalizmas (tautiškumas) - kiekvienos Tautos teisė gyventi savo nuosavoje tautinėje Valstybėje.
Imperinis šovinizmas - siekis užgrobti kitų tautų istorines-etnines žemes ir sukurti iš jų daugiatautę imperiją, visas tas tautas "suliejant" į bendrą imperinę "liaudį" (kaip taisyklė, kartu sunaikinant ir imperiją sukūrusią tautą, jai susimaišant su užkariautomis tautomis).

"Liberalusis" imperinis šovinizmas - daugiataučių imperijų kūrimas "savanoriškai".

"Rasinis" imperinis šovinizmas - imperijos kūrimas, sumaišant įvairias tautas, bet išsaugant vieną rasę (pvz., Kinija).

"Daugiarasis" imperinis šovinizmas - imperijos kūrimas iš įvairių tautų ir rasių, visas jas sumaišant.

Todėl kiekvienas tautininkas - nacionalistas yra patriotas, bet ne kiekvienas patriotas yra nacionalistas (pvz., imperinės valstybės patriotas, kurių labai daug Rusijos, Kinijos, JAV ir kitose imperijose).

Kaip tik todėl "buržuaziniai nacionalistai" buvo patys baisiausi imperinės sovietų sistemos priešai, ir KGB generolai rašė vadovėlius kaip su mumis kovoti.

Mes - Lietuviai - gyvename savo Tautos žemėje, o ne kosmopolitinėje, iš įvairiaspalvių ir įvairiataučių imigrantų, užgrobusių vietinių tautų žemes, sulipdytoje imperijoje.

Tauta (Natione) ir Tėvynė (Patria) - neatsiejamos sąvokos tautinėse valstybėse, tokiose kaip Lietuva.

O visi tautininkai (nacionalistai) ir yra tikri savo Tėvynės Patriotai. Todėl mes ir esame nacionalistai - tai tarptautinis žodis, lietuviškai verčiamas kaip "tautininkas".

Jungtinės idėjinių tautininkų frakcijos
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų)
Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai, tautininkai)
Pagrindinės programinės nuostatos


(Parengtos remiantis Lietuvių Tautinio Centro http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras visuotiniаme narių suvažiavimе Vilniuje, 2010-12-11 priimta Programa)

1. Lietuvos Valstybės išsaugojimas

Įtvirtinti Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir įstatymų viršenybę.

Atmesti bet kokius viršvalstybinės konstitucijos variantus ar kitokį diktatą iš bet kurios užsienio šalies, viršvalstybinės institucijos, tarptautinės organizacijos pusės.

Pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.

Bet koks Konstitucijos keitimas bei ES sutarčių pasirašymas, mažinantis Lietuvos Valstybės suverenias galias, galimas tik skelbiant privalomą referendumą.

2. Lietuvių tautybės išsaugojimas, ryšio su protėviais įteisinimas

Panaikinti globalistines tautybę apibrėžiančių teisės aktų pataisas, kuriomis tautybė paversta savavališkai pasirenkamu dalyku, sunaikinant atsakomybę savo prigimtinei tautybei.

Įstatymais įtvirtinti tautybės pasirinkimą tiktai pagal kilmę.

Grąžinti tautybės įrašą Lietuvos Respublikos piliečio visuose asmens dokumentuose jo pageidavimo atveju.

3. Paramos lietuviškai šeimai užtikrinimas, lietuvių gimstamumo skatinimas

Remiant šeimas su mažamečiais vaikais labiau akcentuoti mokestines lengvatas negu išmokas.
Įstatymu nustatyti proporcingą komunalinių ir kitų mokesčių mažinimą šeimoms, auginančioms vaikus (-ą) iki 16-os metų amžiaus.

Ugdyti šeimos vertybes, atitinkamai orientuojant šalies teisę, švietimą, kultūrą.

Uždrausti lytinių iškrypimų propagandą, už jos vykdymą nustatyti griežtas bausmes, iš visų teisinių dokumentų išbraukti „lytinės“ ir „seksualinės orientacijos“ sąvokas.

Valdančiosios Seimo daugumos nuolatiniai mėginimai Seime priimti Konstitucijoje įtvirtintą Šeimos sampratą griaunantį partnerystės įstatymą bei ratifikuoti Stambulo konvenciją nepaisant to, kad tokiems sprendimams nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos piliečių, priešina, skaldo ir kiršina visuomenę.

Valdančiosios Seimo daugumos nuolatiniai mėginimai legalizuoti narkotikų vartojimą, atlaisvinti alkoholio ribojimus, įteisinti narkotikų vartojimo kambarius yra pavojingi ir nešantys mirtį.

Valdančiosios Seimo daugumos planuojama ligoninių reforma naikinant rajonines ligonines sukels dar didesnį Lietuvos žmonių mirtingumą, laukti būtinos medicinos pagalbos teks dar ilgiau ir kainuos dar daugiau prarastų žmonių gyvybių.

4. Svetimų raidžių Q, X ir W bei cz vietoje č, sz, sch vietoje š, rz vietoje ž rašybos oficialiuose dokumentuose panaikinimas

Lietuvių Tautos gyvavimo pagrindas yra Lietuvių Kalba – ir bet kokie pasikėsinimai ją „modernizuoti“, iškraipyti, keisti pavardžių, vardų, miestų ir šalių pavadinimų rašybą pagal „pasaulinius-europinius-kosmopolitinius standartus“ turi būti laikomi Lietuvos Valstybės pagrindų ardymu, tuojau pat griežtai nutraukiami ir baudžiami.

Valdančiosios Seimo daugumos sprendimas įteisinti svetimų raidžių Q, X ir W rašybą oficialiuose dokumentuose pamynė Lietuvos Konstituciją ir sutrypė Lietuvių Kalbos, kaip valstybinės kalbos statusą.

Būtina uždrausti darkyti Lietuvių kalbos rašybą ir naudoti ne lietuviškas raides bei jų junginius oficialiuose dokumentuose - Q, X ir W, bei rašyti cz, sch vietoje č, sz vietoje š, rz vietoje ž.

Lietuvoje reikia įvesti tokią pačią tvarką kaip Latvijoje, rašant pavardes, vardus, vietovių pavadinimus, būtinai naudoti lietuviškas galūnes.

5. Švietimo sistemos reformavimas atgaivinant tautinės mokyklos koncepciją

Valdančiosios Seimo daugumos planuojama švietimo reforma naikinant rajonuose esančias mokyklas skatins naują emigracijos bangą ir dar labiau didins atotrūkį ir nelygybę tarp miestų ir regionų.

Įdiegti privalomas etnokultūros pamokas pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose.
Valstybinėse mokyklose visos disciplinos privalo būti dėstomos valstybine kalba, išskyrus užsienio kalbas ir gimtąją kalbą, jeigu ji – ne lietuvių.

Aukštosiose mokyklose privalomi stojamieji egzaminai, kurių rezultatai gali būti sumuojami tik su tos pačios specialybės baigiamųjų egzaminų rezultatais.

Vidurinėse mokyklose turi būti sudarytos sąlygos profiliuotam švietimui.

6. Lietuvio pažymėjimo įteisinimas Lietuvos pilietybės įstatyme

Lietuvio pažymėjimas apibrėžia teisinį visų pasaulio lietuvių santykį su Lietuvos Valstybe, įskaitant teisę atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę.

Lietuvių kilmės asmenys, turintys kitos šalies pilietybę, gavę Lietuvio pažymėjimą, gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, dalyvauti savivaldybių rinkimuose.

Lietuvių kilmės Lietuvos Valstybės piliečiams jis užtikrina teisę šalia pilietybės deklaruoti savo tautybę.

7. Lietuvių grįžimo į Lietuvą skatinimas, svetimtaučių imigracijos stabdymas

Įstatymais apriboti imigraciją, įskaitant ir darbo jėgą.

Užsienyje steigti įdarbinimo agentūras, siūlančias lietuvių emigrantams darbą Lietuvoje.

Įvesti ekspertų siūlomą papildomą mokestį darbdaviams už įdarbintą svetimšalį imigrantą.
Palaikyti teisines nuostatas, įpareigojančias darbdavį užtikrinti imigranto išvykimą iš Lietuvos, pasibaigus darbo sutarčiai, įskaitant juridines ir finansines sąnaudas.

8. Lietuvos geopolitinės strategijos pertvarkymas nacionaliniais pagrindais

Siekti Baltijos Valstybių tarptautinės politikos, kultūros, ekonomikos vienybės.

Skatinti Karaliaučiaus krašto statuso persvarstymą.

Propaguoti Baltijos Valstybių koaliciją nacionalinio suverenumo ir bendrų interesų principais, kaip realią atsvarą imperializmui.

9. Visuotinio karinio parengimo įvedimas, teritorinės gynybos principo grąžinimas

Atkurti šauktinių kariuomenę.

Kariniai apmokymai atitarnavusiems 1-osios parengties kareiviams ir savanoriams privalo vykti kasmet.

Savanorių pajėgos ir kiti daliniai turi būti ruošiami ne karui miškuose, o teritorinei gynybai miestuose, atskiriems padaliniams – pastoviose vietose, realioje dabartinėje aplinkoje.

10. Persekiojimo už kritiką, nusikaltimų skirstymo tapatybės pagrindu panaikinimas

Panaikinti antidemokratines teisines nuostatas, pasirinktinai ribojančias žodžio laisvę, gniaužiančias vienų ar kitų grupių kritiką, prilyginančias ją smurto kurstymui.

Atsakomybė už smurtą, jo kurstymą, kitus nusikaltimus turi būti taikoma objektyviai, atsisakant skirstymo pagal tautybę, lytį, tikėjimą ar kitas tapatybes.

11. De facto biurokratinės tvarkos Valstybėje pakeitimas (pertvarkymas) į demokratinę

Sumažinti referendumo surengimui būtiną piliečių parašų skaičių, paso numerį parašų rinkimo dokumente pakeisti asmens kodu, bendrai palengvinti referendumo surengimo sąlygas.

Seniūnijų valdžios institucijas perduoti vietos gyventojų rinkimams.

Įvesti prisiekusiųjų teismo instituciją.

Mažinti biurokratinį aparatą, atsisakyti bereikalingo reglamentavimo, įtvirtinti nekaltumo prezumpciją, skatinti piliečių savikontrolę, vietoje biurokratinio jų kontroliavimo ir vis naujų perteklinių valstybinių priežiūros institucijų kūrimo.

12. Valstybinio ekonomikos sektoriaus atkūrimas, visuomenės atstovavimo ūkiniame gyvenime stiprinimas

Atkurti, kur esama – išlaikyti, Valstybės įtaką ir kontrolę strateginėms įmonėms, ištekliams, infrastruktūros objektams. Įsteigti valstybinius investicinį ir komercinį bankus.

Skatinti nuosavybės formų įvairovę, įskaitant valstybinę, privačią, kooperatinę, mišrią.
Įtraukti įmonių darbuotojus į šių įmonių valdymą, sudarant sąlygas būti jų dalininkais.

Visose ūkio srityse ugdyti nacionalinę, socialinę, ekologinę atsakomybę, remti ja pagrįstą ūkinę veiklą.

13. Lietuvos gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimą iškelti aukščiau verslo interesų ir derinti su vietinių gyventojų gyvybiniais poreikiais bei teisėtais lūkesčiais

Demokratinė bei teisinė Valstybė ir jos pilietinė visuomenė neįmanomi be aiškios pareigų ir teisių pusiausvyros.

Viešieji ir privatūs interesai miestų ir kaimiškųjų teritorijų vystyme, miškų ir žemės ūkyje, turi būti derinami vadovaujantis protingumo principu ir užtikrinti ilgalaikę visų šalies žmonių gerovę ir Lietuvių Tautos klestėjimą.

Todėl esamą kultūros ir gamtos paveldo, saugomų teritorijų, miškų, vandenų ir teritorijų planavimo sričių teisinį reguliavimą bei įgyvendinimą būtina tobulinti iš esmės, teisiškai suderinant kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo bei ekologinius tikslus su pagrįstais socialiniais ir ekonominiais visos Tautos bei Valstybės interesais, vietinių gyventojų poreikiais ir teisėtais lūkesčiais.

Įtakoti, kad aplinkosaugai ir kultūros paveldo išsaugojimui skiriami Valstybės biudžeto pinigai ir ES lėšos būtų panaudojami ne tolesniam ekstensyviam naujų saugomų teritorijų plėtojimui, o konkretiems gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimo ir atkūrimo darbams.

Siekti, kad svarstant saugomų teritorijų plėtros ir finansavimo prioritetų klausimus visais atvejais taptų privaloma atsižvelgti į vietos bendruomenių poreikius ir būtų garantuotas vietos bendruomenių dalyvavimas sprendimų priėmime, formuojant Jungtines Saugomų Teritorijų Tarybas iš saugomų teritorijų ir savivaldos pareigūnų bei vietos bendruomenių atstovų.

Remti ir inicijuoti visuomenės iniciatyvas, prisidedančias prie gamtinio ir kultūrinio paveldo atkūrimo bei ekosistemų išsaugojimo.

Įstatymais įtvirtinti gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo bei gynimo prioritetą tais atvejais, kada nėra aiškaus teisinio reguliavimo.

Viešojo intereso gynimą (nepriklausomai nuo to, kas kreipiasi į teismą) įteisinti kaip skatintiną pilietiškumo formą.

Inicijuoti vyriausybei nepavaldžios visuomeninės tarnybos, skirtos greitam reagavimui į bet kokį signalą dėl gamtos ir (arba) kultūros paveldo niokojimą, įsteigimą.

Suteikti jai teisę kartu su valstybinių tarnybų atstovais atlikti inspekcijas įtariamų, jog teršia gamtą, orą, vandenis, įmonių teritorijose, skirti administracines baudas ir siūlyti kitą teisinę atsakomybę gamtą teršiančioms įmonėms (kraštutiniu atveju jas uždarant arba nacionalizuojant).

Pramoninė, ūkinė, statybinė veikla, pažeidžianti saugomas ekosistemas privalo būti uždrausta įstatymais.

Medžioklė ir žūklė turi būti labai griežtai ribojama bei kontroliuojama.

Sveikų medžių kirtimą nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, ežerų ir upių pakrantėse, miestuose bei gyvenvietėse leisti tik ypatingai svarbiais ir būtinais atvejais (įstatymuose labai konkrečiai ir aiškiai išvardijant tuos atvejus).

Plynus miško kirtimus apriboti ypač griežtai (leisti tik su viešai skelbiamu ir argumentuotu Aplinkos ministro leidimu).

Apvalios, tame tarpe ir celiuliozės gamybai skirtos medienos, „eksportą“ iš Lietuvos teritorijos uždrausti.

Skatinti panaudoti sausuolius ir medienos atliekas pastatų šildymui ir energetikos poreikių patenkinimui.

13. Senovės Baltų pasaulėžiūros ir tikėjimo dvasinės, istorinės, kultūrinės vertės pripažinimas. Lygių teisių Religinėms bendrijoms ir bendruomenėms suteikimas

Senovės Baltų tikėjimo bendrijoms ir bendruomenėms suteikti teisę išsaugoti bei puoselėti savo šventvietes ir jų aplinką.

Pertvarkyti prieštaringą religinių bendrijų ir bendruomenių skirstymą į tradicines-pripažintas ir netradicines-nepripažintas, įvedant į Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą tradicinių Lietuvos tikėjimų ir religijų apibrėžimą, akcentuojant pačius tikėjimus ir jų įtaką Lietuvos tradicijų formavimuisi bei šiuo pagrindu vertinant konkrečias religines ar tikėjimų bendrijas ir bendruomenes, o ne atvirkščiai.

Jungtinės idėjinių tautininkų frakcijos
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų)
Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristų, tautininkų)
Statutas


1. Frakcijos bendri nuostatai

1.1. Frakcija turi vidaus autonomiją, gali savo vardu skelbti pareiškimus, rengti akcijas, jeigu šių pareiškimų ir akcijų idėjos suderinamos su Sąjungos Programa.

1.2. Frakcija savo veikloje vadovaujasi Sąjungos Įstatais ir šiuo Frakcijos Statutu, kaip bendrų Sąjungos Įstatų papildymu.

1.3. Frakcijos praktinė politinė veikla remiasi frakcijos Pagrindinėmis programinėmis frakcijos nuostatomis, kurios laikomos Sąjungos partinės Programos papildymu.

1.4. Šis Frakcijos Statutas gali būti pakeistas ir papildytas daugumos Frakcijos narių sprendimu atviru balsavimu, ir po to suderinus pakeitimus su Sąjungos Valdyba. Papildymus ir pakeitimus gali siūlyti Frakcijos valdyba bendru sutarimu.

2. Frakcijos vadovaujantys organai

2.1. Aukščiausia Frakcijos institucija yra jos sueiga, renkanti Frakcijos pirmininką, valdybą ir priimanti Frakcijos Statutą.

2.2. Frakcijai vadovauja jos pirmininkas, renkamas Frakcijos sueigoje atviru balsavimu dauguma visų Frakcijos narių balsų. Kandidatus gali siūlyti visi Frakcijos nariai.

Balsavimas vardinis, todėl gali būti vykdomas ir nuotoliniu būdu (per internetą, telefonu).

Balsavimo rezultatai protokoluojami, nurodant už kokį kandidatą balsavo kiekvienas frakcijos narys.

Jei nei vienas kandidatas nesurenka daugiau kaip pusę visų Frakcijos narių balsų, kitam balsavimui teikiamos dvi, daugiausia balsų surinkusios, kandidatūros.

2.3.Išrinktas Frakcijos pirmininkas teikia sueigai tvirtinimui nuo vieno iki trijų savo pavaduotojų kandidatūrų. Esant reikalui jie Frakcijos pirmininko nurodymu atstovauja Frakciją.

2.4. Pirmininko teikimu sueiga tvirtina Frakcijos raštvedį (sekretorių) - archyvarą, kuris rašo sueigos ir valdybos protokolus bei kaupia ir saugo Frakcijos dokumentų archyvą.

2.5. Frakcijos valdybą sudaro Frakcijos pirmininkas, jo pavaduotojas (pavaduotojai), archyvaras ir dar keletas narių, kuriuos pasiūlo Frakcijos nariai ir išrenka Frakcijos sueiga.

3. Frakcijos nariai

3.1. Frakcijos nariais gali būti bet kuris Sąjungos narys, laikantis save idėjiniu tautininku, dalyvavęs Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų judėjimuose sovietmečiu ar vėliau, arba priklausęs Lietuvių Tautininkų Sąjungai bet kuriuo laikotarpiu nuo Sąjungos atkūrimo 1989 m. kovo 14 d. iki 2022 m.

3.2. Sąjungos narys, nusprendęs tapti Frakcijos nariu, rašo pareiškimą Frakcijos Valdybai, nurodydamas, kodėl nusprendė tapti Frakcijos nariu ir trumpai išdėstydamas savo kaip žygeivio, ramuviečio, žaliojo, tautininko biografiją, bei pritarimą Pagrindinėms programinėms Frakcijos nuostatoms ir Statutui.

Valdyba dauguma balsų nusprendžia priimti naują narį ar dėl kokių nors svarių priežasčių nepriimti.

3.3. Frakcijos narys gali būti pašalintas iš Frakcijos jos Valdybos sprendimu, jei pažeidė Frakcijos Statutą ir (arba) Pagrindines programines Frakcijos nuostatas.

4. Frakcijos panaikinimas

4.1. Frakcija gali būti panaikinta savo sueigos dalyvių daugumos, 2/3 Sąjungos Tarybos narių arba Sąjungos Suvažiavimo daugumos sprendimu.
----------------------------------

Partijos Valdybos nurodymu projektą parengė Kęstutis Čeponis

Tautos ir Teisingumo Sąjungos (centristų, tautininkų) Tarybos ir Valdybos narys
1980-1990 m. Vilniaus Universiteto Žygeivių klubo (iki 1988 m. turistų klubo - UTK) buvau klubo tarybos narys, atsakingas už klubo istorijos rinkimą ir senų klubo dokumentų sutvarkymą.
1990 m. išrinktas Lietuvos Žygeivių Sąjungos pirmininku,
1995 m. IX Lietuvos kraštotyros draugijos suvažiavime išrinktas į draugijos tarybą bei valdybą.
Taip pat įvairiais metais išrinktas Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo asociacijos (profsąjungos) respublikinės tarybos ir valdybos nariu (pirmininkas - Naglis Puteikis, aš vienu metu buvau jo pavaduotoju),
Lietuvos savivaldybių kultūros vertybių apsaugos tarnybų lygos tarybos nariu (atstovavau Utenos apskričiai),
Ignalinos rajono kultūros ir meno tarybos pirmininku.
2006 m. įkūriau ir iki šiol tvarkau interneto svetainę Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - index.php
2008 m. buvau išrinktas Lietuvių Tautinio Centro pirmininko pavaduotoju ideologijai.

***********************************************************

Pageidaujantys tapti šios Frakcijos steigėjais ir įstoti į šią Frakciją, rašykite Pareiškimą į:
kestas.ceponis@gmail.com...
nurodydami savo vardą, pavardę, gyvenamą vietą, el. pašto adresą, mobilų tel.

Taip pat būtų malonu, jei trumpai nurodysite savo dalyvavimą Tautininkų sąjungoje (bet kuriuo laikotarpiu nuo jos atkūrimo 1989 m. iki 2022 m.), Žygeivių, Ramuvos, Žaliųjų judėjimuose.

P.S. Jei dar nesate Tautos ir Teisingumo Sąjungos (centristai, tautininkai) narys, tada užpildykite stojimo anketą
https://tautateisingumas.lt/tapk-nariu/ (beje, šiuo metu partijoje jau virš 7000 narių – tai ketvirta pagal dydį partija Lietuvoje).

2024-03-14

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 23 Bal 2024 13:39 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/136400656373733

Lietuvių Tautinis Centras
2024 Balandis 6 d., 20:47

Tautos ir Teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) 2024 m. rinkimų į Europos Parlamentą sąrašas


1. PETRAS GRAŽULIS (TTS partijos pirmininkas, judėjimo "Už Lietuvą, Vyrai!" vadovas)
https://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Gra%C5%BEulis
https://www.facebook.com/PetrasGrazulisOFFICIAL
https://www.facebook.com/groups/835471148062448 (grupė Už Lietuvą!)
https://www.instagram.com/petras__grazulis/

2. TOMAS BARANAUSKAS (TTS Valdybos narys, istorikas, tautininkas)
https://lt.wikipedia.org/wiki/Tomas_Baranauskas

3. KĘSTUTIS JUKNIS (Politinės partijos "Profesinių sąjungų centras" pirmininkas)
https://lt.wikipedia.org/wiki/Profesini ... B3_centras

4. NAGLIS PUTEIKIS (TTS partijos pirmininko pavaduotojas, centristas)
https://lt.wikipedia.org/wiki/Naglis_Puteikis

5. RASA PILVELYTĖ-ČEMEŠKIENĖ ("Lietuvos aido" redaktorė)
https://www.facebook.com/rasa.pilvelyte/?locale=lt_LT
https://www.aidas.lt/

6. RAMOJUS GIRINSKAS (TTS partijos pirmininko pavaduotojas)
https://www.vrk.lt/savivaldybiu-tarybu- ... 32611.html

7. EDITA NAVICKIENĖ
https://www.facebook.com/p/Edita-Navick ... 016351246/

8. SAULIUS NARBUTAS
https://www.vrk.lt/savivaldybiu-tarybu- ... 23649.html

9. ANDREJ KAŽURO
https://www.facebook.com/andrej.kazuro/

10. SNEŽANA IVLEVA-VASILIAUSKIENĖ (TTS Elektrėnų skyriaus pirmininkė)

11. INGA VIZGIRDIENĖ (TTS Palangos skyriaus pirmininkė)

12. SIGITAS KARBAUSKAS (TTS partijos pirmininko pavaduotojas)

13. KĘSTUTIS DEVYŽIS

14. JOLITA BALSEVIČĖ

15. DAIVA KAZAKEVIČIŪTĖ (TTS Molėtų skyriaus pirmininkė)

16. SALOMĖJA JASTRUMSKYTĖ
https://www.vrk.lt/2020-sei/kandidatai? ... 20009.html
https://www.lkti.lt/Salomeja_JASTRUMSKYTE/

17. RAMUTIS BIELINIS (TTS Utenos skyriaus pirmininkas)
https://udiena.lt/aktualijos/protestuot ... akcijomis/

18. JUOZAS KAMINSKAS (TTS Tauragės skyriaus pirmininkas)
https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/ ... nketa.html

19. SIGUTIS ŠTRĖMAS (TTS Biržų skyriaus pirmininkas)
https://siaure.lt/birzu-respublikonai-s ... ni-darini/
(priklausė Respublikonų partijai, kuri susijungė su Centristais ir Tautininkais)

20. VIRGINIJUS BENDORAITIS (TTS Prienų skyriaus pirmininkas)

21. EDVINAS GUOBYS
https://www.vrk.lt/savivaldybiu-tarybu- ... 34552.html

22. NATALIYA CHALECKA-RUKOSUEVA (TTS Visagino skyriaus pirmininkė)

(jos tiesioginis protėvis, žymus totorių kunigaikštis, dalyvavo Žalgirio mūšyje kartu su Vytautu ir iš jo už narsą gavo giminės herbą
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Chaleckiai )

https://www.vrk.lt/2020-sei/kandidatai? ... 20011.html
https://www.vrk.lt/2020-sei/kandidatai? ... 20011.html

Papildoma informacija

Tautos ir Teisingumo sąjunga
https://lt.wikipedia.org/wiki/Tautos_ir ... C4%85junga
įsikūrė susijungus:

Lietuvos centro sąjungai
https://web.archive.org/web/20000408041 ... ww.lcs.lt/

Lietuvių tautininkų sąjungai
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_ ... C4%85junga

Respublikonų partijai
https://lt.wikipedia.org/wiki/Respublik ... a_(Lietuva)

P. Gražulio judėjimui "Už Lietuvą, vyrai!"
https://www.vle.lt/straipsnis/petras-grazulis/
https://www.facebook.com/groups/835471148062448

bei prisijungus daliai Tvarkos ir teisingumo partijos, partijos "Kartu su Vyčiu" ir kai kurių kitų partijų nariams.

2017 m. prie Tautininkų sąjungos prisijungus Respublikonų partijai, partija pasivadino Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.

2022 m. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga prisijungė prie Lietuvos centro partijos ir įkūrė Tautos ir teisingumo sąjungą, prie kurios prisijungė Petro Gražulio judėjimas "Už Lietuvą, vyrai!" bei dalis partijos "Kartu su Vyčiu" ir buvusios Tvarkos ir teisingumo partijos narių.
https://tautateisingumas.lt/
https://t.me/ttslietuva

Sąjungoje dabar apie 7000 narių, tai ketvirta pagal dydį politinė partija Lietuvoje.

Pageidaujantys įstoti į Sąjungą, užpildo anketą:
https://tautateisingumas.lt/tapk-nariu/

Informaciją surinko Lietuvių Tautinis Centras
http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 09 Bir 2024 19:11 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27437
Miestas: Ignalina
Manau, kad reikėtų pakeisti partijos pavadinimą, atsižvelgiant į partijos istoriją:

1989 m. žygeivis Rimantas Matulis su grupe žygeivių ir romuviečių atkūrė Lietuvių Tautininkų Sąjungą.

1999 m. iš Lietuvių Tautininkų Sąjungos pasitraukė buvęs jos pirmininkas Rimantas Smetona ir įkūrė Lietuvos nacionaldemokratų partiją. 2001 m. Nacionaldemokratų partijos pirmininku tapo Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka, o 2002 m. – Mindaugas Murza - Gervaldas, iki tol buvęs K. Uokos pavaduotoju. 2009 m. partija dėl vidinių problemų paskelbė apie savo veiklos nutraukimą, o dalis jos narių prisijungė prie Mindaugo Gervaldo įkurtos organizacijos.

2006 m. buvo įkurta Nacionaldemokratų partijos svetainė (http://www.lndp.lt), prie kurios buvo sukurtas forumas (tvarkdarys Kęstutis Čeponis - Žygeivis) "Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)", daug nuveikęs vienijant tautines-patriotines jėgas.

Kęstučio Čeponio ir Mariaus Kundroto iniciatyva 2008 m. liepos 20 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos, Lietuvos žygeivių sąjungos, Lietuvos centro partijos, Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos nacionaldemokratų partijos ir Lietuvos laisvės lygos atstovų, bei kitų neformalių, tautiškai nusiteikusių, patriotinių organizacijų aktyvistų buvo sukurta lietuviška tautinė asociacija - Lietuvių Tautinis Centras (LTC) (http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras). Pirmininku išrinktas – Marius Kundrotas, pavaduotoju ideologijai – Kęstutis Čeponis, pavaduotoju organizacinei veiklai ir valdybos pirmininku – Rimantas Slibinskas.

2017 m. prie Tautininkų sąjungos prisijungus Respublikonų partijai, partija pasivadino Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.

2022 m. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga prisijungė prie Lietuvos centro partijos (įkurtos 1993 m. Romualdo Ozolo, o nuo 2016 m. vadovaujamos Naglio Puteiko) ir įkūrė Tautos ir Teisingumo sąjungą, prie kurios prisijungė Petro Gražulio judėjimas "Už Lietuvą, vyrai!" bei dalis buvusių Tvarkos ir teisingumo partijos, Nacionaldemokratų partijos ir partijos "Kartu su Vyčiu" narių.

Be to galvojama apie susijungimą su Krikščionių sąjunga. Gal būt pavyktų susitarti ir su "Jaunąja Lietuva" dėl susijungimo.

Todėl, jei tai įvyks, siūlau patikslintą pavadinimą, atspindintį ilgą partijos istoriją:

Petro Gražulio judėjimas "Už Lietuvą, vyrai!" - Tautos ir Teisingumo sąjunga (susivieniję centristai, tautininkai, respublikonai, nacionaldemokratai, tvarkiečiai, krikščionys, jaunalietuviai, romuviečiai, žygeiviai)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 11 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007