Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuva žemėlapiuose (Pirmieji Lietuvos žemėlapiai XV–XVI a.; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai XVII–XVIII a.; Lietuva XIX

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Žemėlapiai ir schemos » Žemėlapiai - baltų ir kitų kaimyninių tautų gyventos (gyvenamos) teritorijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuva žemėlapiuose (Pirmieji Lietuvos žemėlapiai XV–XVI a.; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai XVII–XVIII a.; Lietuva XIX–XX a. pradžios žemėlapiuose)

Puslapis 1 iš 1

[ 7 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuva žemėlapiuose (Pirmieji Lietuvos žemėlapiai XV–XVI a.; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai XVII–XVIII a.; Lietuva XIX–XX a. pradžios žemėlapiuose)

Parašytas: 16 Sau 2014 21:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27114
Miestas: Ignalina

Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje virtuali paroda

(Sudėjau į vieną vietą viską ir "išskleidžiau" ten pateiktus žemėlapius. Labai gera paroda, tik gaila, kad neįmanoma padidinti daugumą žemėlapių taip, kad būtų ryškiai matomi ir lengvai perskaitomi visi jų užrašai.)

Lietuva žemėlapiuose (Pirmieji Lietuvos žemėlapiai XV–XVI a.; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai XVII–XVIII a.; Lietuva XIX–XX a. pradžios žemėlapiuose)

(Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje)

http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... melapiuose

Pirmą kartą Lietuvos vardas – Litua buvo paminėtas 1009 metais Kvedlinburgo analuose. XII–XIII a. susiformavo lietuviškų žemių karinė-politinė sąjunga. Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas (1240–1263) užbaigė vienyti žemes, priėmė krikštą ir 1253 m. liepos 6 d. buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Lietuva tapo karalyste.

Žemės, kuriose susiformavo Lietuvos valstybė, buvo žinomos senovės pasauliui. Dar IV a. prieš Kristų Baltijos kraštus buvo pasiekęs graikų keliautojas Pitėjas Masalietis. Archeologiniai radiniai patvirtina buvus prekybinius ryšius su graikų ir romėnų pirkliais.

II a. graikų mokslininkas Klaudijas Ptolemajas savo veikale „Geografija“ pateikė Rytų Pabaltijo kartografinį vaizdą. Deja, šių žemėlapių neišliko ir savo krašto pirmą kartografinį vaizdą matome tik pagal K. Ptolemajo veikalą 1416 m. italų atkurtame Vidurio Europos žemėlapyje.

Žydų kartografas A. Kreskvas, pirmą kartą Lietuvos vardą paminėjęs kartografijoje, savo kataloniškame 1375 m. žemėlapyje pavaizdavo Baltijos jūrą, pažymėjo Klaipėdą, Nemuną ir užrašė Litefanie Paganis – pagoniškoji Lietuva.

Kartografijos specialistų nuomone, XV a. pradžioje Lietuvoje jau buvo sudarinėjami planai ir žemėlapiai.

Rašant apie derybas, 1421 m. vykusias pas popiežių Martyną V dėl sienų tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino sureguliavimo, nurodoma, kad ordino delegacija rėmėsi žemėlapiu su Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Jogailos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir kitų Lietuvos kunigaikščių antspaudais.

Apie 1450 m. vokiečių astronomo, kartografo Nikolajaus Kuziečio sudarytame Vidurio Europos žemėlapyje jau pažymėta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

1459 m. Venecijos vienuolio Fra Mauro pasaulio žemėlapyje Lietuvos žemės pažymėtos lotynišku užrašu Litvana.

Ankstyvieji žemėlapiai buvo rankraštiniai. XV a. viduryje žemėlapiai pradedami spausdinti kaip medžio raižiniai – nuo lentų. XVI a. šalia medinių naudojamos ir vario klišės. Iki XVIII a. pabaigos medžio ir vario klišių atspaudai spalvinami rankiniu būdu. Pirmieji žemėlapiai buvo schematiški, teikė nedaug informacijos. Ilgainiui kelionės, geografiniai atradimai gilino pasaulio pažinimą – tai atsispindėjo ir kartografijos raidoje.

B. Vapovskio, O. Magnuso, M. Strubičiaus, V. Grodeckio, G. Hennenbergerio, G. Mercatoriaus, J. Portantijaus parengtuose XVI a. Lietuvos ir gretimų Lenkijos, Prūsijos žemių žemėlapiuose Lietuvos kartografinis vaizdas jau išsamesnis.

G. Mercatoriaus sudarytas Lietuvos žemėlapis 1595 m. buvo išleistas atskiru lapu.

XVI–XVII a. žemėlapiai su Lietuvos kartografiniu vaizdu ne kartą perspausdinti A. Ortelijaus, G. Mercatoriaus, W. Blaeu, J. Hondijaus ir jų įpėdinių leidžiamuose atlasuose.

Valstybės politinė ir ekonominė raida, kariniai konfliktai su kaimynais skatino kartografavimo darbus.

Naujo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio rengimo ėmėsi Lietuvos didysis maršalka, Trakų ir Vilniaus vaivada kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jo vykdomus kartografavimo darbus lengvino Valakų reformos metu atlikti matavimai ir tų darbų apmokyti žmonės.

1613 m. išleistame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje nurodytos valstybės ribos iki 1569 m. unijos ir pounijinės.

Senosios valstybės žemės pateiktos pagal naujų matavimų duomenis. Nurodytos administracinių teritorijų ribos.

Kunigaikštystės teritorijoje iki unijos pažymėtos 543 gyvenvietės, iš jų 357 – pirmą kartą. Gana tikslus kartografinis tinklas, daug tekstinių paaiškinimų. Mikalojus Radvila, suprasdamas, kad apie Lietuvą mažai težinoma, pasirūpino, kad prie žemėlapio būtų pateiktas Lietuvos aprašymas.

1613 m. išleidus tikslų, puikiai meniškai apipavidalintą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį, kokybe aplenkusį to meto Vakarų Europoje sudarytuosius, dauguma vėliau leistų žemėlapių tebuvo 1613 m. žemėlapio perdirbiniai.

Juos leido K. Allardas, F. de Wittas, J. Dankertsas, J. ir R. Ottensai, M. Seutteris, T. K. Lotteris ir kt.

Kartografijos vystymąsi XVII–XVIII a. pirmoje pusėje stabdė Lenkijos ir Lietuvos politinis bei ekonominis nuosmukis.

Skirtingi Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesai vedė dvilypę valstybę į pražūtį.

Karai su Maskva ir švedais, didikų ir šlėktų tarpusavio kovos ir vaidai silpnino šalį. Kaimyninės šalies silpnumu nedelsė pasinaudoti Rusija, Austrija, Prūsija, trimis etapais – 1772, 1793 ir 1795 metais pasidalijusios Lenkijos ir Lietuvos valstybę.

XIX amžius Lietuvos istorijoje pilnas dramatizmo. Tai pavergimo, Lietuvos vardo netekimo, lietuviškos spaudos draudimo, kovų už nepriklausomybę ir tremčių amžius.

Po paskutinio 1795 m. padalijimo beveik visa Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija atiteko Rusijai. Pastaroji sistemingus topografinius darbus čia pradėjo vykdyti po karo su Napoleonu.

1819–1829 m. generolas K. Tenneris organizavo Vilniaus gubernijos topografinius darbus. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo išleisti įvairių mastelių topografiniai žemėlapiai, apėmę ir Lietuvos teritoriją.

XX amžiaus pradžioje pasirodė lietuviški atskirai leisti ar Lietuvos istorijos pradžiamoksliuose spausdinti žemėlapiai.

1900-aisiais išleistas garsusis Antano Macijausko „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“.

Seniausiu žemėlapiu su lietuviškai užrašytais pavadinimais laikytinas Mažosios Lietuvos lietuvio misionieriaus Erdmono Švelniaus kelionę iš Europos į Afriką iliustruojantis primityvus XIX a. II p. žemėlapis.

1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos valstybingumą, Lietuva į pasaulio žemėlapius vėl įrašoma kaip savo etnografinėse žemėse atsikūrusi valstybė.

Lietuvą de jure 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi pripažino Rusija, 1922 m. – JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Vatikanas.

Lietuvos Respublikos sienos buvo nustatytos: su Rusija – 1920 m. liepos 12 d., su Latvija – 1921 m. kovo 20 d., su Vokietija – 1928 m. sausio 29 d. Su Lenkija dėl Vilniaus krašto aneksijos 1920–1939 m. abi valstybes skyrė ne kartą tikslinta demarkacijos linija.

Paroda parengta pagal muziejaus leidinį Lietuva žemėlapiuose / Sud. A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė. – Vilnius, 2002. – 218 p.

Pirmieji Lietuvos žemėlapiai XV–XVI a.
http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... ose?id=317

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai XVII–XVIII a.
http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... ose?id=318

Lietuva XIX–XX a. pradžios žemėlapiuose
http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... ose?id=319

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuva žemėlapiuose (Pirmieji Lietuvos žemėlapiai XV–XVI a.; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai XVII–XVIII a.; Lietuva XIX–XX a. pradžios žemėlapiuose)

Parašytas: 16 Sau 2014 21:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27114
Miestas: Ignalina

Pirmieji Lietuvos žemėlapiai XV–XVI a.

http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... ose?id=317

Vidurio Europos žemėlapis
1 : 3 750 000. Pagal K. Ptolemają parengė J. Angelus ir D. Calderinus
Iš K. Ptolemajo atlaso „Geographia“. Roma, 1490 m.

Graikų mokslininkas Klaudijas Ptolemajas (apie 90–168) savo veikale „Geografija“ pirmą kartą pateikė kartografinį Lietuvos vaizdą.

Į žemėlapyje pavaizduotą Baltijos jūra įteka penkios upės: pirmoji iš kairės – Vysla (Vistula), antroji – Nemunas (Chrones), trečioji – Dauguva (Rubon). Tarp Nemuno ir Dauguvos pažymėtos baltų gentys galindai ir sudūviai.

Nei „Geografijos“, nei žemėlapių originalų neišliko.

XIX a. Graikijoje, Votopėdžio vienuolyne, rasta M. Planudės daryta K. Ptolemajo žemėlapio kopija laikoma artimiausia originalui.

1416 m. italai pagal K. Ptolemajo „Geografijos“ duomenis tarp kitų atkūrė ir Vidurio Europos žemėlapį, kurio turinys ir kartografinis vaizdas panašus į XIII a. M. Planudės kopijos turinį.

„Geografija“ ir žemėlapiai pirmą kartą atspausdinti Bolonijoje (Italija) 1477 m. Jie buvo daug kartų perspausdinami ir papildomi naujais Vakarų Europos kartografų sudarytais žemėlapiais.

----------------------------------------------------------------------------------

Vidurio Europos žemėlapis
1 : 3 750 000. Parengė H. Münzeris
Iš H. Schedelio „Liber chronicarum“. Niurnbergas, 1493 m.

----------------------------------------------------------------------------------

Lenkijos, Vengrijos, Bohemijos, Vokietijos, Rusijos ir Lietuvos žemėlapis 1 : 3 750 000. Parengė M. Beneventanus.
Roma, 1507 m.

Šiame italų vienuolio, filosofo, matematiko, astronomo ir geografo M. Beneventiečio Vidurio Europos žemėlapyje, parengtame pagal M. Kuziečio žemėlapį ir išspausdintame K. Ptolemajo atlase „Geographia“, pirmą kartą Lietuvos vardas minimas žemėlapio pavadinime.

Pažymėti Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Trakai, Medininkai.

----------------------------------------------------------------------------------

Vidurio Europos žemėlapis
1 : 3 750 000. Pagal N. Kuziečio žemėlapį parengė G. Ubelinas

Iš atlaso „Ptolemaeus auctus restitutus, emaculatus cum tabulis veteribus...“. Išleido J. Schottas. Strasbūras, 1520 m.

XVI a. įvairiuose kartografijos leidiniuose buvo spausdinami N. Kuziečio žemėlapio perdirbiniai.

1513 m. išleistame N. Kuziečio žemėlapyje pirmą kartą paminėtas Vilnius (du kartus – Wilno ir Bilde).

Pažymėti Varniai (Myednyky), Trakai (Troky).

Lietuva padalyta į Žemaitiją ir Lietuvą, abi dalys pavadintos Lietuvos kunigaikštyste.

Nemunas pavadintas Niemo, nubrėžta Neris.

----------------------------------------------------------------------------------

Vidurio Europos žemėlapis
1 : 1 500 000.

Iš S. Münsterio „Cosmographiae Universalis...“. Bazelis, 1572 m.
Pirmoji atlaso laida išėjo Bazelyje 1544 m.

----------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis
1 : 3 000 000. Sudarė G. Mercatorius

Iš G. Mercatoriaus „Atlas sive cosmographicae meditationes“. Duisburgas, 1595 m.

Pirmasis atskiru lapu išleistas Lietuvos žemėlapis, sudarytas apie 1570 m. ir išspausdintas trečiajame G. Mercatoriaus atlaso leidime 1595 m.

Dabartinės Lietuvos plote pavaizduota apie 20 upių ir daugiau kaip 60 gyvenviečių.

Antroje žemėlapio pusėje – Lietuvos aprašymas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Parašytas: 16 Sau 2014 21:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27114
Miestas: Ignalina

Vidurio Europos žemėlapis
1 : 3 750 000. Pagal K. Ptolemają parengė J. Angelus ir D. Calderinus

Iš K. Ptolemajo atlaso „Geographia“. Roma, 1490 m.

Vidurio Europos žemėlapis
1 : 3 750 000. Parengė H. Münzeris

Iš H. Schedelio „Liber chronicarum“. Niurnbergas, 1493 m.

Lenkijos, Vengrijos, Bohemijos, Vokietijos, Rusijos ir Lietuvos žemėlapis
1 : 3 750 000. Parengė M. Beneventanus.

Roma, 1507 m.

Vidurio Europos žemėlapis
1 : 3 750 000. Pagal N. Kuziečio žemėlapį parengė G. Ubelinas

Iš atlaso „Ptolemaeus auctus restitutus, emaculatus cum tabulis veteribus...“. Išleido J. Schottas. Strasbūras, 1520 m.

Vidurio Europos žemėlapis
1 : 1 500 000.

Iš S. Münsterio „Cosmographiae Universalis...“. Bazelis, 1572 m. Pirmoji atlaso laida išėjo Bazelyje 1544 m.

Lietuvos žemėlapis
1 : 3 000 000. Sudarė G. Mercatorius

Iš G. Mercatoriaus „Atlas sive cosmographicae meditationes“. Duisburgas, 1595 m.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Parašytas: 16 Sau 2014 21:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27114
Miestas: Ignalina

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai XVII–XVIII a.

http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... ose?id=318

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
1 : 1 300 000. Braižė T. Makowskis.

Raižė H. Gerritsas. Spausdino V. Janssonas. Amsterdamas, 1613 m.

Tai pirmasis originalus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Jį sudarė ne užsienio, o Lietuvos valstybės specialistai. Žemėlapio rengimui vadovavo ir savo lėšomis išleido Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.

Žemėlapį pradėta rengti 1590 m. Spėjama, kad 1603 m. jis buvo išleistas pirmą kartą.

Žemėlapis pasižymėjo tikslumu ir gerokai pralenkė to meto Vakarų Europoje sudarytuosius. Vien tik dabartinės Lietuvos teritorijoje pavaizduota apie 150 gyvenviečių ir 60 upių.

Tai vienas geriausių Renesanso epochos kartografijos darbų. Beveik pusantro šimto metų jis buvo Europos kartografų kopijuojamas, perdirbinėjamas ir spausdinamas įvairiuose atlasuose.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
1 : 1 300 000. Braižė T. Makowskis.
Raižė H. Gerritsas. Spausdino V. Janssonas. Amsterdamas, 1635–1650 m.

Žemėlapyje nurodyta 1613 m. leidimo data.

Pirmą kartą žemėlapis be T. Makowskio teksto išleistas W. Blaeu atlaso „Appendix Theatri A. Ortelii et Atlantis G. Mercatoris...“ 1631 m. pirmajame leidime.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
1 : 1 300 000. Braižė T. Makowskis.

Raižė H. Gerritsas. Spausdino V. Janssonas. Amsterdamas, 1635–1650 m.

Žemėlapyje nurodyta 1613 m. leidimo data. Pirmą kartą žemėlapis be T. Makowskio teksto ir be Dnepro kartografinio vaizdo išleistas W. Blaeu atlaso „Appendix Theatri A.Ortelii et Atlantis G. Mercatoris...“ 1631 m. antrajame leidime.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
1 : 3 000 000.
Išleido P. Schenkas ir G. Walckas. Amsterdamas, apie 1690 m.

1613 m. M. K. Radvilos žemėlapio perdirbinys su Dnepro kartografiniu vaizdu.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis
~ 1 : 4 800 000. Parengė P. Keere

Iš G. Mercatoriaus „Atlas Minor“. Amsterdamas, 1630–1673 m.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
~ 1 : 1 500 000. Parengė J. Dankertsas

Amsterdamas, XVII a. pab.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis
~ 1 : 1 700 000. Parengė M. V. Coronellis

Venecija, 1691 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
1 : 1 600 000. Sudarė J. Niepreckis, patikslino T. Mayeris 1749 m.

Homanno įpėdinių leidykla, po 1772 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
1 : 3 800 000. Parengė D. Robert de Vaugondy. Iš „Atlas Portatif...“

Paryžius, 1749 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių šalių žemėlapis
1 : 2 400 000. Sudarė G. van Keulenas

Amsterdamas, apie 1710 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
~ 1 : 2 450 000.
Parengė T. K. Lotteris. Augsburgas, po 1772 m.

Žemėlapyje pažymėtos pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo ribos.

Padalijimą 1772 m. įvykdė Rusija, Prūsija ir Austrija.

Rusijai atiteko rytinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis iki Dauguvos ir Dniepro – Latgala, dalis Polocko vaivadijos su pačiu Polocku, beveik visos Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijos bei dalis Minsko vaivadijos.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
Braižė G. F. Lotteris. Išleido T. K. Lotteris.
Augsburgas, apie 1780 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo metu prie Rusijos prijungtų Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusių žemių žemėlapis
~ 1 : 1 000 000.

Niurnbergas, Homanno įpėdinių leidykla, 1775 m.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Parašytas: 16 Sau 2014 22:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27114
Miestas: Ignalina

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai XVII–XVIII a.

http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... ose?id=318

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

1 : 1 300 000. Braižė T. Makowskis.

Raižė H. Gerritsas. Spausdino V. Janssonas. Amsterdamas, 1613 m.

Tai pirmasis originalus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis.
Jį sudarė ne užsienio, o Lietuvos valstybės specialistai.
Žemėlapio rengimui vadovavo ir savo lėšomis išleido Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.

Žemėlapį pradėta rengti 1590 m.
Spėjama, kad 1603 m. jis buvo išleistas pirmą kartą.

Žemėlapis pasižymėjo tikslumu ir gerokai pralenkė to meto Vakarų Europoje sudarytuosius.
Vien tik dabartinės Lietuvos teritorijoje pavaizduota apie 150 gyvenviečių ir 60 upių.

Tai vienas geriausių Renesanso epochos kartografijos darbų.
Beveik pusantro šimto metų jis buvo Europos kartografų kopijuojamas,
perdirbinėjamas ir spausdinamas įvairiuose atlasuose.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

1 : 1 300 000. Braižė T. Makowskis.

Raižė H. Gerritsas. Spausdino V. Janssonas. Amsterdamas, 1635–1650 m.

Žemėlapyje nurodyta 1613 m. leidimo data.

Pirmą kartą žemėlapis be T. Makowskio teksto išleistas
W. Blaeu atlaso „Appendix Theatri A. Ortelii et Atlantis G. Mercatoris...“
1631 m. pirmajame leidime.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

1 : 1 300 000. Braižė T. Makowskis.

Raižė H. Gerritsas. Spausdino V. Janssonas.
Amsterdamas, 1635–1650 m.

Žemėlapyje nurodyta 1613 m. leidimo data.
Pirmą kartą žemėlapis be T. Makowskio teksto ir be Dnepro kartografinio vaizdo išleistas
W. Blaeu atlaso „Appendix Theatri A.Ortelii et Atlantis G. Mercatoris...“
1631 m. antrajame leidime.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

1 : 3 000 000.

Išleido P. Schenkas ir G. Walckas. Amsterdamas, apie 1690 m.

1613 m. M. K. Radvilos žemėlapio perdirbinys su Dnepro kartografiniu vaizdu.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis

~ 1 : 4 800 000.

Parengė P. Keere

Iš G. Mercatoriaus „Atlas Minor“. Amsterdamas, 1630–1673 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
~ 1 : 1 500 000. Parengė J. Dankertsas

Amsterdamas, XVII a. pab.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis

~ 1 : 1 700 000.

Parengė M. V. Coronellis

Venecija, 1691 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

1 : 1 600 000.

Sudarė J. Niepreckis, patikslino T. Mayeris 1749 m.

Homanno įpėdinių leidykla, po 1772 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

1 : 3 800 000.

Parengė D. Robert de Vaugondy.

Iš „Atlas Portatif...“

Paryžius, 1749 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
ir kaimyninių šalių žemėlapis

1 : 2 400 000.

Sudarė G. van Keulenas

Amsterdamas, apie 1710 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

~ 1 : 2 450 000.

Parengė T. K. Lotteris.

Augsburgas, po 1772 m.

Žemėlapyje pažymėtos pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo ribos.

Padalijimą 1772 m. įvykdė Rusija, Prūsija ir Austrija.

Rusijai atiteko rytinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis
iki Dauguvos ir Dniepro – Latgala,
dalis Polocko vaivadijos su pačiu Polocku,
beveik visos Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijos
bei dalis Minsko vaivadijos.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

Braižė G. F. Lotteris.

Išleido T. K. Lotteris.

Augsburgas, apie 1780 m.

-------------------------------------------------------------------------------------------

Pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo metu
prie Rusijos prijungtų Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei
priklausiusių žemių žemėlapis

~ 1 : 1 000 000.

Niurnbergas, Homanno įpėdinių leidykla, 1775 m.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Parašytas: 16 Sau 2014 22:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27114
Miestas: Ignalina

Lietuva XIX–XX a. pradžios žemėlapiuose

http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... ose?id=319

Lietuvos gubernijos žemėlapis

Iš Rusijos imperijos atlaso.

Sankt Peterburgas, 1800 m.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos padalijimo (1795 m.) Rusijai atitekusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo padalyta į Vilniaus ir Slanimo gubernijas, kurios 1797 m. buvo sujungtos į vieną – Lietuvos guberniją.

----------------------------------------------------------------------------------------

Vilniaus gubernijos žemėlapis

1 : 630 000.

Sankt Peterburgas, A. Iljino kartografijos įmonė.

XIX a. II p.

1801 m. Lietuvos gubernija buvo padalyta į Vilniaus ir Gardino gubernijas, o 1843 m. iš Vilniaus gubernijos šiaurinės dalies buvo sudaryta Kauno gubernija.

----------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis

1 : 1 500 000. Sudarė V. Daumantas (Dzimidavičius).

Išleido Lietuvių informacijos biuras Lozanoje.

Bernas. I leidimas išėjo 1918 m.

Lietuvių informacijos biuras, įkurtas J. Gabrio-Paršaičio, veikė 1911–1915 m. Paryžiuje, 1915–1919 m. Lozanoje. Biuro leidiniuose buvo skleidžiama informacija apie Lietuvos praeitį, dabartį, paneigiami lenkų, rusų ar vokiečių užsipuldinėjimai, remiama nepriklausomos Lietuvos idėja. Informacijos biuras atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą, 1915–1918 m. išspausdino 47 informacinius leidinius – knygas, brošiūras, žemėlapius.

----------------------------------------------------------------------------------------

Europos etnografinis žemėlapis

~ 1 : 5 000 000.

Sudarė J. Gabrys.

Bernas, 1918 m.

----------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis

1 : 1 050 000.

Leidinio „Lietuvos taikos sutartis su Rusija“ priedas.

Marijampolė, „Dirvos“ bendrovė;
Kaunas, Lietuvos Valstybės spaustuvė, 1920 m.

Lietuvos taikos sutartis su Rusija buvo pasirašyta 1920 m. liepos 12 d. Pagal ją Rusija pripažino 1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbtą Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir buvo nustatyta Lietuvos rytinė siena.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Parašytas: 16 Sau 2014 22:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27114
Miestas: Ignalina

Lietuva XIX–XX a. pradžios žemėlapiuose

http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/li ... ose?id=319

Lietuvos gubernijos žemėlapis

Iš Rusijos imperijos atlaso.

Sankt Peterburgas, 1800 m.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos padalijimo (1795 m.) Rusijai atitekusi
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo padalyta į Vilniaus ir Slanimo gubernijas,
kurios 1797 m. buvo sujungtos į vieną – Lietuvos guberniją.

----------------------------------------------------------------------------------------

Vilniaus gubernijos žemėlapis

1 : 630 000.

Sankt Peterburgas, A. Iljino kartografijos įmonė.

XIX a. II p.

1801 m. Lietuvos gubernija buvo padalyta į Vilniaus ir Gardino gubernijas,
o 1843 m. iš Vilniaus gubernijos šiaurinės dalies buvo sudaryta Kauno gubernija.

----------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis

1 : 1 500 000. Sudarė V. Daumantas (Dzimidavičius).

Išleido Lietuvių informacijos biuras Lozanoje.

Bernas. I leidimas išėjo 1918 m.

Lietuvių informacijos biuras, įkurtas J. Gabrio-Paršaičio, veikė 1911–1915 m. Paryžiuje,
1915–1919 m. Lozanoje.
Biuro leidiniuose buvo skleidžiama informacija apie Lietuvos praeitį, dabartį,
paneigiami lenkų, rusų ar vokiečių užsipuldinėjimai, remiama nepriklausomos Lietuvos idėja.
Informacijos biuras atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą,
1915–1918 m. išspausdino 47 informacinius leidinius – knygas, brošiūras, žemėlapius.

----------------------------------------------------------------------------------------

Europos etnografinis žemėlapis

~ 1 : 5 000 000.

Sudarė J. Gabrys.

Bernas, 1918 m.

----------------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žemėlapis

1 : 1 050 000.

Leidinio „Lietuvos taikos sutartis su Rusija“ priedas.

Marijampolė, „Dirvos“ bendrovė;
Kaunas, Lietuvos Valstybės spaustuvė, 1920 m.

Lietuvos taikos sutartis su Rusija buvo pasirašyta 1920 m. liepos 12 d.
Pagal ją Rusija pripažino 1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbtą
Lietuvos valstybės nepriklausomybę
ir buvo nustatyta Lietuvos rytinė siena.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 7 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Žemėlapiai ir schemos » Žemėlapiai - baltų ir kitų kaimyninių tautų gyventos (gyvenamos) teritorijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: