Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Ar tapatinimasis su tautybe

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalizmas (tautiškumas - pasaulinio daugiatautiškumo išsaugojimas) - istorija ir ideologija, atmainos ir srovės. Nacionalizmas ir kosmopolitizmas.

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ar tapatinimasis su tautybe - tai atsilikimo ženklas?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ar tapatinimasis su tautybe - tai atsilikimo ženklas?

Parašytas: 07 Kov 2012 17:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27122
Miestas: Ignalina

K.Masiulis. Ar tapatinimasis su tautybe - tai atsilikimo ženklas?

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=56407735

Prof. Kęstutis Masiulis, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas
2012 m. kovo 7 d. 13:32

Artėjant Kovo 11-ajai Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik 90 proc. gyventojų bent kartais didžiuojasi esantys lietuviai.

Smagu girdėti, nors ir nebuvo klausiama, ar didžiuojatės esantys Lietuvos piliečiai, bet lietuviai... O kaip atsakė mūsų šalies tautinės mažumos? Jau girdisi balsų, kad toks klausimas yra politiškai nekorektiškas ir gal net diskriminuojantis?! Gal tautybė – tai tėra išsigalvojimas ir praeities reliktas?
Daugelis valstybių – tautinės, bet ar tai blogai?

Šmaikštuolis apžvalgininkas ir visuomenės veikėjas Andrius Užkalnis (kurio mintims, beje, dažnai pritariu), neseniai parašė, kad tautybės pabrėžimas – tai necivilizuotumo požymis, atgyvena ir istorinis reliktas. Argumentuodamas šias mintis ponas Užkalnis dar pridėjo, kad kunigaikščiai lietuviai ir lietuviška istorija – tai mitas.

Tokia nuomonė nėra vieniša. Dažnai sutinkami žmonės, norėdami pasirodyti „moderniais liberalais” ar „mąstančiais globaliai” neigia tautybę, kaip primestą ir nereikalingą spaudą.

Tokios diskusijos Lietuvoje lyg tyčia kyla reguliariai vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6 dieną. Be to, tai nėra išskirtinis Lietuvos bruožas. Panašūs svarstymai, kas yra prancūziškumas, brito tapatybė ar katalonas yra ispanas ir taip toliau, būdingi visoms tautinėms valstybėms. O tautinių valstybių pasaulyje dauguma, išskyrus taip vadinamą „naująjį pasaulį” ir arabų valstybes.

Tautybės menkinimas versus tautybės aukštinimas

Siekis sumenkinti tautybės reikšmę atsirado tada, kai tautybė pradėjo būti sureikšminama. O tai sąlyginai galima datuoti XIX amžiumi, kai feodalines valstybes galutinai ėmė keisti tautinės.

XIX a. ir Lietuvoje reiškėsi dvi tendencijos. Viena jų žemino lietuvybę, kaip „valstietiškos prigimties“ tautiškumą, ir aukštino „bajorišką“ sulenkėjimą. Kita, atvirkščiai, romantizavo lietuviškąją pradą - tiek kalbinį, tiek istorinį, tiek charakterio.

Alternatyvą stiprėjančiam nacionalizmui pasiūlė Karlas Marksas ir komunistai. Jie skelbė, kad visų svarbiausia yra klasių kova, o tautos tėra buržuazijos išgalvojimas, ir kadangi „darbininkai neturi tėvynės”, tai jų pergalė ir „proletariato įsiviešpatavimas tik pagreitins tautų išnykimą”.

Beje Vladimiras Leninas 1917 m. skelbė tautų apsisprendimo laisvę. Tačiau tai jis suprato savotiškai, kaip apsisprendimo „laisvę“ jungtis į Sovietų Sąjungą, kurioje visų šalių žmonės ateityje bus „lygūs ir tautų nebeliks“.

Lietuvoje tuo metu tokias idėjas puoselėjo Lietuvos komunistai, ypač nacionaliniam jos valstybingumui priešiškas Vincas Kapsukas. Vėliau, kai tautos nepanorėjo „laisvai jungtis“ į sąjungą, teko panaudoti Raudonąją armiją, kurią to meto jaunai Lietuvos valstybei teko išprašyti jėga.

Lygiai taip pat ir 1990-jų kovo 11-ąją kai pagaliau ištrūkome iš sovietinės vergijos, pirmiausia ko atsisakėme, – tai prievartinio nutautinimo, o pirmiausia ką atstatėme – tai reikšmingus tautiškumo ženklus.

Tautos bent jau artimiausioje perspektyvoje neišnyks

Globalistai gali skelbti, kad tautybė yra reliktas, kaip ir religija, šeima, valstybė, kalba, kultūra ir t.t. Net žmonių vardai ir pavardės gali būti traktuojami kaip reliktas, juk šiais laikais užtenka turėti asmens kodą...

Tačiau tautybės neigimas gali kelti ir kitą ypač svarbų klausimą, o kam tada reikalinga Lietuvos valstybė?

Lietuvos valstybė yra kuriama lietuvių tautos, ir jos misija yra puoselėti lietuvių kultūrą, kalbą, istoriją, meną, architektūrą ir kitas mūsų bendruomenę pasaulyje išskiriančias ypatybes.

Jeigu nėra lietuvių tautos, tai kodėl Lietuvai netapus naujosios Federacinės Europos kokia nors 2001-ja valstija... (įdomu, ar tokias idėjas siūlantys žmonės švenčia kovo 11-ją?)

Tautinės savigarbos turėjimas, žinoma, negali būti pretekstas žeminti kitas tautas. Galima tik pavydžiai prisiminti, kaip tautininkų valdomoje Pirmojoje Lietuvos Respublikoje buvo gerbiamos tautinės mažumos. Šiandien taip pat vertėtų padaryti nuolaidų Lietuvos lenkų siūlymams (dėl gatvių pavadinimų lenkiškai, ar įrašų pasuose), kurie svarbūs jų tautiniam identitetui, nes Lietuvos lenkų kultūros suklestėjimas reikštų ir mūsų bendros valstybės kultūros suklestėjimą.

Taigi nors jau daugiau nei prieš 150 metų imta pranašauti apie tautinių valstybių pabaigą, tačiau tautybės reikšmę kol kas galima paneigti tik virtualioje erdvėje. Realybėje žmonėms tautiškumas yra svarbus kaip savo išskirtinumo ir tuo pačiu bendrystės su kitais žmonėmis ženklas.
Todėl visus, sveikinu tautinės valstybės atkūrimo šventės proga – su Kovo 11-ąja!

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1

Irena,
2012 03 07 13:53

Masiuli, baikit jūs visi vieną kartą su tomis nuolaidomis lenkams. 40 milijonų lenkų dar ilgai neprapuls, o 3 milijonai lietuvių su visa nago dydžio teritorija ir unikaliausia kalba, kuri tik tą teritoriją ir teturi - jau greitai gali išnykti.

Mums brangi kiekviena raidė, kiekviena pėda.

"Kai lenkų kultūra suklestės.." Kokios čia nesąmonės? Jeigu lietuvis švebeldžiuos kur nors Šiauliuose lenkišką pavardę ar paštininkas neš laišką ne į Bažnyčios gatvę, o į Koscielna, tai suklestės jų kultūra??? Baikit juokus.

Iš šalies,
2012 03 07 14:45

Artėja rinkimai, todėl šis žaltys neriasi iš senos odos. Bet prisiminkim, kaip jis triūbijo apie Dieveniškių baltų jaunimo stovyklą pernai rugpjūtį, kaip jis ją smerkė.

Žygeivis,
2012 03 07 16:46

Masiulis pradėjo neblogai, bet pabaigė labai nevykusiai... :)

Jokioje valstybėje visų joje gyvenančių asmenų laisvės nėra beribės.

Įprastai mėgstama sakyti, jog vienų asmenų laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė.

Tačiau dažnai pamirštama, jog konkretaus asmens laisvės taip pat baigiasi ten, kur tos laisvės ima kenkti visai Tautai ir tos Tautos sukurtai Valstybei.

Lietuvos atveju ta esminė riba būtų nusakoma vienu trumpu žodžiu - Lietuvybė.

Lietuvybė tai yra Lietuvių kalba, Lietuvių Tauta, Lietuvos Valstybė.

Todėl Lietuvos Valstybės "įvairūs gyventojai" privalo labai gerai atsiminti - jų laisvės baigiasi ten, kur jos pradeda kenkti Lietuvybei.

O ponui Masiuliui siūlau įsidėmėti šias besąlygiškas tiesas ir ateityje nekartoti savo pareiškimų, siūlant išniekinti Lietuvių Tautos sukurtos Lietuvos Valstybės valstybinę Lietuvių kalbą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 21 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: