Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalizmas (tautiškumas - pasaulinio daugiatautiškumo išsaugojimas) - istorija ir ideologija, atmainos ir srovės. Nacionalizmas ir kosmopolitizmas.

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Klaidžiojimai tarp baubų ir stereotipų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Klaidžiojimai tarp baubų ir stereotipų

Parašytas: 09 Gru 2009 15:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27122
Miestas: Ignalina

Klaidžiojimai tarp baubų ir stereotipų

http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/k ... tipu-16394

2004-02-07, 00:00

Ar iš tiesų visi tie, kurie šiandien nepritaria oficialiajai socialdemokratų, socialliberalų, liberalcentristų ir konservatorių pozicijai, yra radikalai?

Pagal savo esmę kitaminčiai politikoje anaiptol nėra radikalai, o dažniausiai tik taip vadinami. Kur kas agresyviau reiškiantys savo pozicijas, nesirenkantys priemonių ir būdų oficialios linijos šalininkai neretai yra kur kas radikalesni.

Tvarkos siekimas - nėra radikalumas, o tam tikrų dalykų apribojimas.

Kadangi liberalizmas iš esmės neturi jokių ribų, išskyrus “netoleranciją netolerancijai”, tai priešingų pažiūrų žmogus - automatiškai įvardijamas kaip radikalas.

Ar visada radikalizmas - blogai?

Šiandien nieks nepaneigs, kad pasipriešinimas 1944-1945 m. okupacijai buvo radikalus žingsnis. Bet ar jis buvo beprasmis? Juk tik todėl buvo galima įrodyti pasauliui, kad lietuvių tauta priešinosi, o ne savanoriškai atsidavė TSRS valiai. Arba 1990 m. Kovo 11-osios Aktas. Tai taip pat radikalus žingsnis, nes nuosaikesnė to meto Lietuva, ko gero, ir toliau būtų turėjusi prezidentą buvusį draugą M.Gorbačiovą. Taigi kartais reikia drastiškų sprendimų.

Kodėl kitamintis būtinai radikalas?

Ar sena patarlė “Kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa” jums nieko nesako? Ar iš tiesų visi tie, kurie šiandieną nesilaiko “oficialiosios” - socialdemokratų arba liberalcentristų ir konservatorių - pozicijos, savaime yra radikalūs? Valstybės vadovą išrinko rinkimuose dalyvavusiųjų rinkėjų dauguma, tai kodėl šiandien jo šalininkai vaizduojami kaip mažuma? O būtent tokį įspūdį sudaro Prezidento priešininkų pretenzijos įbrukti žmonėms savo asmenines ar partines pažiūras valstybės vardu.

Niekas savaime iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, vadinasi, tuos nepakenčiamuosius reikia pakrikštyti radikalais, kad baisiau atrodytų. Blogiausia, kad nepaisoma Lietuvos, kaip suverenios valstybės, interesų, bet akcentuojama sava, tai yra socialistinė, liberali arba nihilistinė “tiesa”. Jei žmogus nepakenčia neteisybės ir melo - jis jau yra radikalas, ypač tam, kuris mėgsta meluoti. O jeigu vadovautumės moralės normomis, tai kuris yra radikalas: tas kuris griauna tiesą ar tas, kuris ją gina?

Ar radikalas tai žmogus, kuris būtinai naudoja fizinę jėgą?

Šis stereotipas greitai griūna, vos pamačius, jog tarp vadinamųjų radikalų nestinga išsilavinusių, protingų žmonių, o ne vien fizinės jėgos kulto atstovų. Paskiri vienetai - V.Mažonas, V.Šustauskas ir kt. - negali ir neturi teisės būti visada tapatinami su kitaminčiais. Nei jiems kas suteikė tokius įgaliojimus, nei juos kvietė atstovauti visoms opozicinėms jėgoms. Tokia padėtis susidaro dėl to, kad opozicija yra ganėtinai marginali: vieni oponuoja ekonominiais, kiti - socialiniais klausimais, treti - kultūriniais, moraliniais ir t.t.

Negalima visos šios opozicijos suplakti į vieną junginį ir pavadint jį radikalais. Tai - visiškai skirtingos kategorijos. Todėl dauguma sveikai tautiškai (o ne nacistiškai) nusiteikusių žmonių negali ramiai žiūrėti, kai prie jų priplakami tokie kaip V.Mažonas ir kai po to dar tenka aiškinti, jog “mes jų - nekvietėm, tai jūs mums juos primetėte”. Tiesa, daug naudingiau tokius prie kažko prišlieti ir taip diskredituoti visus, kuriems kitą kompromituojančią medžiagą rasti būtų sunku ar net neįmanoma.

Ar nacionalistas yra būtinai nacistas?

Dažniausiai ta žmonių grupė, kuri kokiu nors klausimu nepritaria valstybę valdančių partijų (bet ne valstybės) interesams, trumparegiškai apšaukiama tokiais terminais, kaip “nacistai”. Neskiriant nacizmo nuo nacionalizmo, į pastarąją sąvoką sudedama visa, kas blogiausia. Išvertus žodžius į gimtąją kalbą, sąvokos taptų aiškesnės: nacionalistas juk yra tautininkas, o nacis arba nacistas - tai sutrumpintas konkrečios politinės partijos pavadinimas, beje, - jau daugiau kaip pusšimtis metų nebeegzistuojančios.

Tikras tautinis patriotas - niekada neniekins kitataučių, o gerbs kiekvienos tautos atstovą kaip tik todėl, kad jis vertina tautą kaip objektą.

Kadangi šiandien siekiama tautą - kaip vieną svarbiausių valstybės pagrindų (šalia teritorijos, kalbos ir kt.) eliminuoti, nureikšminti, tada savaime tautos ir tautiškumo akcentai tampa negatyvūs tiems, kurie nežino arba nepaiso savo šaknų. Pilietinės visuomenės sąvoka nereiškia, kad tauta - kaip etninė bendruomenė - turi būti nustumta nuo pjedestalo. Turbūt mūsų senos tautos, turinčios seną valstybę, kaltė yra ta, kad išlikome? Nes kur tautos nebeliko, ten valstybė egzistuoja kitais pagrindais. Dabar, jų pavyzdžiu, ir mes, užuot didžiavęsi savo kilme, turime ją slėpti, žeminti, iškeldami į pirmą planą pilietybę.

Tai - savaime suprantama tose valstybėse, kuriose nėra monoetninio pamato, tačiau čia yra kokybinių kategorijų skirtumas, ir mes neturime leistis niveliuojami vien todėl, kad “kažkur” (JAV, Australijoje ar net Europoje) senosios tautos išmirė ar persimaišė.

Kodėl turime gėdytis pabrėžti savo tautiškumą ir nuvertinti sąvokas - “nacionalistas”, “tautininkas”, “patriotas”?

Šiandien pasaulyje lietuvių tiek nedaug, ir kas gi juos visus turi palaikyti, jei ne Lietuvos valstybė, lietuvių kalba, istorija, kultūra?

Todėl kas neskiria “nacizmo” ir “nacionalizmo” kategorijų arba sąvokų “kitamintis” ir “radikalas”, verčiau praleistų daugiau laiko bibliotekoje nei TV studijoje, aiškindamasis kokie baisūs esantys nacionalistai, ir kokie pavojingi valdančiųjų partijų interesams oponuojantys kitaminčiai. Juk valstybiniai interesai - svarbesni už siauresnius, mažesnius partinius ar asmeninius interesus.

Nė viena šiandien Lietuvoje registruota veikianti lietuviška tautinė partija neskatina smurto naudojimo politinėje kovoje, nesitapatina su radikalais ar naciais. Tai matyti iš jų įstatų, programų ir pagaliau veiklos. Todėl tokio tapatinimo turėtų vengti visi, norintys gero valstybei, kurioje gyvename.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 16 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: