Dogmatizmo, įgyvendinant teorinius modelius, žala
Ištrauka iš kitos temos (apie Štazi):
Bičiulis rašė:
Cituoti:
Nuo pat pirmųjų susikūrimo dienų ji tapo svarbiausiu instrumentu, padėjusiu Vokietijos vieningajai socialistų partijai kontroliuoti padėtį šalyje.
O teisingas antras variantas. Gali pasitelkt kiek nori slaptųjų tarnybų, gali represuot ir prievartaut į sveikatą, tačiau jei neišreikši kokios nors klasės interesų, valdžioje neišbūsi nė keletos metų, ir jokios slaptosios tarnybos nepadės.
Atprask kaip papūga kartoti įvairius sovietinius propagandinius knyginius "štampus-dogmas" - labai jau tuo primeni tokį nacionaldarbistą Legionierių, kuris nemažai rašinėja Patriotai.lt ir irgi ištisai cituoja įvairius nacionalizmo ir nacionalsocializmo teoretikus - žinoma, ne marksistus.
Įsidėmėk, kad labai sudėtingame realiame gyvenime bet kokie primityvūs teoriniai modeliai-dogmos, juos bandant tiesmukiškai įdiegti, niekada nepasitvirtina ir nepasiteisina.
Tai tas pats, kaip teigti, kad koks nors realus "Mersedesas" yra tas pats, kaip jo vaikiškas modeliukas - mintis maždaug tokia: jei žinosi kaip "sudarytas" tas modeliukas, tai jau gali pagaminti ir valdyti tikrą "Mersedesą".
Pvz. Hitleris tapo akivaizdžia savo paties įsikaltų teorinių visuomenės valdymo dogmų auka.
O Leninas ir Stalinas, atvirkščiai, niekada nesilaikė jokių teorinių marksizmo-leninizmo postulatų (nors reguliariai juos garsiai skelbė) ir kaip tik todėl sugebėjo ne tik užgrobti valdžią Rusijos imperijoje, bet ir atsilaikyti prieš galingą socialistinę Vokietiją ir jos sąjungininkus, sudaręs labai nešvarius sandėrius su savo aršiausiai priešais - kapitalistais.
Štai kiti pavyzdžiai - pradedant vienalaikės pasaulinės revoliucijos koncepcijos atsisakymu; vėliau Brest-Litovsko (Lietuvos Brastos) taika su kaizerine Vokietija; kapitalistinio NEPo įvedimu; ir baigiant Stalino įsakymu 1943 m. uždrausti ("paleisti") Kominterną (reikalaujant to Vakarų kapitalistams
); ir tuo pat metu Stalino pasitelktu žydiškuoju bei rusiškuoju nacionalizmu, greitai peraugusių į rusiškąjį didžiavalstybinį šovinizmą (juk vien tik carinių antpečių, pasižymėjimo ženklų ir carinių karinių laipsnių įvedimas armijoje ir NKVD buvo baisus "Lenino palikimo" išniekinimas to meto bolševikų akimis). Ir lygiai tokiu pat staigiu visų nacionalistinių siekių likvidacija (ir rusų, ir žydų - jų aktyvistus tiesiog sušaudant be ilgų svarstymų ir aiškinimų), kada tik Stalinui to nebereikėjo. 