Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - V. K.: Daugiaparametrė pilkuma. Išorė be turinio

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalizmas (tautiškumas - pasaulinio daugiatautiškumo išsaugojimas) - istorija ir ideologija, atmainos ir srovės. Nacionalizmas ir kosmopolitizmas.

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

V. K.: Daugiaparametrė pilkuma. Išorė be turinio

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: V. K.: Daugiaparametrė pilkuma. Išorė be turinio

Parašytas: 31 Kov 2009 13:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27122
Miestas: Ignalina

V. K.: Daugiaparametrė pilkuma. Išorė be turinio

http://www.patriotai.lt/?q=node/443

2009.03.31 09:57

http://www.balsas.lt/naujiena/245762/da ... evisuomene

Neseniai „Delfyje“ pasirodęs vienos ponios straipsnis „Geltonos penkiakampės atlapuose“ http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=21200884 prasideda nelyginant pati primityviausia sovietinės propagandos rašliava, apeliuojanti į visuomenės sąžinės pabudimą prieš jau iki ašarų juokingą fašistinės hidros išsikerojimą „mokslo ir kultūros centre“.

Jeigu kas prisimena sovietinius „Naujausiųjų laikų istorijos“ leidimus, tai pastebės, kad aršieji nūdienos kovotojai už tariamą lygybę ir brolybę puikiai įsisavino raudonųjų partinių istorikų retoriką. Iki visiško atitikimo trūktų tik poros skambesnių žodelių liūdnai pagarsėjusio sovietinio propagandisto Iljos Erenburgo stiliumi: „Neprašauk! Nepraleisk! Užmušk!“

Tačiau palikime tai rašančiųjų sąžinei, kadangi šį kartą mintis užkliuvo ne už niekam tikusio etikečių klijavimo ir gąsdinimo tariamais baubais, kurie aprašomi mano straipsnyje „Tie patys baubai iš palovės“ http://www.patriotai.lt/?q=node/410 , ir ne už dėmesio pono Vito Tomkaus asmeniui.

Palikime nuošalyje net visiškai istorinės tiesos neatitinkančias nesąmones apie kažkokias geltonas penkiakampes žvaigždes gėjų, kitataučių ir elgetų atlapuose. Kodėl penkiakampes ir kodėl geltonas – čia reikėtų teirautis lakios fantazijos autorės, nekalbant jau apie tai, kodėl iš viso kažkam reikėtų klijuoti kažkokias žvaigždes normalioje valstybėje?..

Dėmesį patraukė kelios paskutinės pastraipos, priešpastatančios „maloniai apgaubiantį daugiakultūrinį šurmulį“ taip vadinamai „vienparametrei pilkumai“. Tikriausiai, pagalvos tūlas lietuvis, per galvą reikia verstis, kad autorei būtų linksmiau gyventi Lietuvoje?

Paskutinės straipsnio „Geltonos penkiakampės atlapuose“ pastraipos puikiai iliustruoja viską, ką norėta pasakyti, ir kas puikiai pažįstama iš visų panašios pakraipos rašliavų: „Čia – stuobriai netašyti, o ten meduoliais sninga“.

Multikultūralizmo būtinybė pateikiama kaip neginčytina aksioma, nevengiant asmeninės visažinystės tono, su aiškiai juntama mintimi „man ten gerai, o jums ką, – blogai?“.

Visgi nelabai gerai, gerbiama autore, todėl gal netapatinkime sąvokos „man gerai“ su sąvoka „visiems bus gerai“, bet jeigu jau kalbame tokiu stiliumi, tai...

Ar mes netrokštame Prancūzijoje susipažinti būtent su prancūzų kultūra, Vokietijoje su vokiškąja, arabų pasaulyje – su arabiškąja?

Londone mus žavėtų Bekingemo rūmai, o ne mečetės, Paryžiuje – Luvras ir Eliziejaus laukai, bet ne kinų miestelis, Vienoje – garsioji Opera ir didingi praėjusių šimtmečių architektūros paminklai, o ne spalvingosios kebabų užkandinės ar didžioji taip šlovinama multikultūrinės aplinkos šypsena, kurios, beje, aš pats taip ir nepastebėjau. Susidarė įspūdis, kad mažuose austrų miesteliuose dvelkia visai kita atmosfera, negu daugiakultūriniame ir, žinoma, „kultūringame“ jų megapolyje. Ir nedaug teklysiu pasakydamas, kad daug austrų tiesiog šalinasi savo sostinės, persisotinę neaustriškąja Austrija.

Ar mus domintų Tibetas, tapęs Vakarų kultūros klonu Azijoje? Japonija, jeigu jos dvasinė kultūra vis labiau atsisakytų unikalaus prigimtinio „japoniškumo“? Autorės akcentuojamas kultūrinis ribotumas įveikiamas ne per visko absorbavimą, kaip viską sugerianti kempinė, o per lygiavertį kultūrinį dialogą, būnant ir siekiant išlikti pirmiausia savimi.

Egzistuoja kryptis ne tik tolyn ir ne tik plaukiojimas paviršiumi nuo vieno kranto prie kito, bet ir gilyn. O žmogus, visa pilnatve dar nepajutęs savo kultūrinio gylio, jau visa savo esybe metasi į „skirtingų spalvų, kalbų ir skirtingų šypsenų pripildytą kasdienybę“.

Žmogus, kuris vargu ar kada pats, viduje išgyveno begalinių vidinių, o ne tik išorinių lietuviškosios Lietuvos gelmių pajautą, rašo nelyginant būtų persisotinęs ir galutinai pavargęs nuo iki gyvo kaulo įgrisusios „vienparametrės pilkumos“.

Tačiau čia jis ne tik bodisi ta „pilkuma“, bet ir, kaip matosi iš rašinio atmosferos, siūlytų perkelti idealizuojamąjį modelį iš svetur čionai, netgi jeigu tam priešintųsi absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų.

Aš, priešingai nei mūsų suaktyvėję oponentai, manau, kad mes būsime įdomūs Europai ir pasauliui tik išsaugoję savitumą, kultūrinį ir tautinį identitetą, tradicijas ir lietuviškąją tautos dvasią (nė kiek nesibodžiu to Nidos Vasiliauskaitės dažnai naudojamo „keiksmažodžio“). Įdomūs iš gerosios, o ne iš blogosios pusės, ko taip siektų piešiantys „nacistinius“ baubus, rengiantys vadinamąsias demokratijos laidotuves ir kiekviena pasitaikiusia proga dergiantys savo pačių Tėvynės vardą visose „kultūringosios“ Europos instancijose.

Tad į kokią pagarbą ir šypsenas apeliuojama? Atvirų šypsenų užsitarnausime būdami atviri, bet kartu ir nepamiršę tvirto siekio išlikti savimi. Pagarbos užsitarnausime ne būdami kažkieno klonais, o tik turėdami savo nuomonę, savo kelią, gyvenantys savo, o ne kitų gyvenimus.

Pripildykime jį savo pačių gyvasties pilnatve, tuomet nepakenks susipažinti ir su kitomis spalvomis bei kvapais. Susipažinti, gerbti, domėtis, o ne negalvojant viską absorbuoti.

Priešingu atveju rizikuojama tapti ne kuo kitu, o tik daugiaparametre pilkuma – išore be turinio.

V. K.

Kiti autoriaus straipsniai:

V.K.: „Tie patys baubai iš palovės“
http://www.patriotai.lt/?q=node/410

V.K.: Riaušes palikim nesugebantiems kitaip
http://www.patriotai.lt/?q=node/365

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/245762

Žygeivis -" Šauktukui"
2009-03-31 13:07:56

--------------------------------------------------------------
Ar čia pasisakoma už lietuvos pilkumą be įvairovės. Gal koks filosofas galėtų ką gudriau parašyti?
---------------------------------------------------------------

Akivaizdu, kokios "įvairovės" siekia visokie "Šauktukai", jei jau dabar žodį Lietuva rašo iš mažosios raidės.

O dėl filosofų rašinių šia tema, tai gali nesijaudinti. Bus jų - ir Romualdo Ozolo, ir Romualdo Grigo, ir kitų ...

Kol kas paskaityk tai, kas jau paskelbta:

Romualdas Ozolas. Laisvės be ribų ribos
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/71717

Romualdas Ozolas. Supratimai: kasdienės mintys
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id= ... st_id=2649

Romualdas Grigas. Pamąstymai apie Tautą ir Tėvynę
http://www.litua.com/lt/zinios/romualda ... _ir_tevyne

ROMUALDAS GRIGAS. Dienoraščio fragmentai
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id= ... t_id=15731

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 21 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: