 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27123
Miestas: Ignalina
|
N.Vasiliauskaitė. Apie „gerąjį“ nacionalizmą, arba „esu kvailys, nes mane taip auklėjo“
Nida Vasiliauskaitė, http://www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 21 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=16761956
Nacionalizmą Lietuva myli. Tą „gerąjį“, „draugišką“, be kumščių, getų ir automatų, tą, kuris širdis pripildo kilnaus tautinio pasididžiavimo savimi (ypač mielo daugiau didžiuotis neturintiems kuo) ir kviečia „mirti už Tėvynę“: „didžiuojuosi, kad esu lietuvis“.
Nes „būti lietuviu“ – labai kieta. Tai tokia reta, išskirtinė, kartu su krauju perduodama savybė, „kilmės privilegija“, nieko nekainuojantis, nepametamas asmens kokybės sertifikatas – kaimynai dantimis griežia iš pavydo (ne kiekvienam juk taip pasiseka).
Gerasis nacionalistas nieko neskriaudžia, nieko nežemina – tiesiog didžiuojasi. Myli (Tėvynę, aišku) ir didžiuojasi (Ja ar savimi? Kvailas klausimas: Tėvynė ir yra jis): kas gi čia blogo? Iš kur gerajam nacionalistui žinoti, kodėl kažką negražiai išvadina, apstumdo ar primuša „Lietuva lietuviams!“ skanduojantis jaunimas? Kuo čia dėtas jis? Kuo čia dėtas rasizmas (tas tai jau tikrai blogas)?
Bet palaukite: „Koks čia rasizmas, jeigu nenoriu matyti Vilniaus gatvėse japonų, jeigu manau, kad čigonai – iš prigimties vagys, arabai – teroristai, o žydai – godūs sukčiai?“ – kiek kartų sutikote gerąjį nacionalistą, keliantį panašius klausimus? Kiek kartų jam nepritarėte? O gal pritarėte? Puiku, bet tada liaukitės kratytis „rasisto“ etiketės ir samprotauti apie „gerąjį nacionalizmą“, nes skirtumai jo nuo to kito, „blogojo“, ir nuo rasizmo, kurį patys pasmerkėte – neįžiūrimi.
Liaukitės, nes nacionalizmas yra ne kas kita, kaip rasizmo atmaina, istoriškai atsiradusi maždaug tuo pačiu metu dėl panašių priežasčių (premoderni Europa tokių dalykų nežinojo; dar 20 amžiaus pradžios kaimietis, lietuviškai paklaustas, kokia jo tautybė, patraukęs pečiais atsakydavo: „Esu Rymo katalikų vieros“), jis grįstas ta pačia „savo-svetimo“ logika, tuo pačiu „pasididžiavimu“.
Pasididžiavimas visada nurodo subjekto santykį su kitais – PRANAŠUMO santykį (antraip pasididžiavimas bus tik tuščias žodis be turinio, vartojamas automatiškai, „iš pareigos“, nemąstant). O pranašumas reiškia kito (to, kurio atžvilgiu didžiuojiesi) pažeminimą („didžiuojuosi, kad esu lietuvis, o ne koks žydas, lenkas ar rusas“ – be šito garsiai ištarto ar tik numanomo tęsinio frazė „didžiuojuosi, kad esu lietuvis“ neturės jokios prasmės). „Didžiuojuosi (rasiniu ar etniniu pagrindu), nes esu šaunus (rasiniu ar etniniu pagrindu), o tai reiškia, kad yra žmonių, kurie (rasiniu ar etniniu pagrindu) ne tokie šaunūs“ – būtent ši mintis ir yra nacionalizmo (tiek „gerojo“, tiek „blogojo“) pagrindas.
Solidesnių pagrindų nacionalizmas nelabai ir turi, tačiau – kaip ir kitų absurdiškų idėjų atveju – jam tai nekliudo. Netgi atvirkščiai – tik tuo ir galima paaiškinti jo populiarumą: pakanka išdidžiai pareikšti „Esu ir būsiu nacionalistas, nes taip mane auklėjo“ – ir publika ims ploti atpažinusi „savą“, liaudišką mąstymo būdą. Mane, tuo tarpu, šitame nacionalisto credo ypač linksmina žodelis „nes“: jei auklėjimas PATEISINTŲ bet kokias vėlesnes subjekto tapatybes, tai jokia teisinė, moralinė ar intelektualinė atsakomybė apskritai nebūtų įmanoma („esu vagis, NES mane taip auklėjo“, „esu suteneris, NES man taip liepė tėvai“, „karo metais šaudžiau žydus, NES vaikystėje su kiemo draugais traukėm dainelę apie kopėčiom lipantį žyduką“ – aš tik tęsiu garbingas šeimos tradicijas, ko norite??).
Panašiais sakiniais galima nevykusiai aiškintis „kodėl esu toks arba padariau tai“ apeliuojant į klausytojų emocijas („supraskite ir griežtai nesmerkite!“) , tačiau kai jais tikimasi TEORIŠKAI APGINTI savo poelgius ir eksponuoti save kaip „tvirto charakterio“ personažą, skamba nė kiek ne geriau nei orus prisistatymas „Esu kvailys, NES mane taip auklėjo“.
Vargšas gerasis nacionalistas! Jis nekaltas – jį taip auklėjo! Vaikystėje išmokė negražių dainelių, tai ir negali pamiršti – vis eina ir niūniuoja, ypač pamatęs kokį juodaodį... Tikrai, vargšas mažylis! Ir kiek gi jam dabar metukų? Penki? Vienuolika? (Šiaip ar taip, penkiolikos tikrai dar neturi, nes penkiolikmečiai jau mokosi auklėtis ir mąstyti patys.) Bet, nors ir mažas, jis geras: štai, pavyzdžiui, nepritaria Berneen sumušimui – ji juk simpatiška, gražiai dainuoja, „trapi, jautri ir lengvai pažeidžiama“. Va, jeigu būtų stora ir negraži... Arba niekam nežinoma... Arba jei vietoje jos būtų pasitaikęs koks didelis, stiprus, tvirtas afrikietis ar čečėnas... Juos mušti jau būtų galima? Jie gi netrapūs?
Gerasis nacionalistas džentelmeniškai nemuša moterų: „nelygis“ – jos juk „mažutės, bejėgės, trapios būtybės“, tokios ir be mušimo turi žinoti savo vietą (va, kai užsimiršta ir tampa bjauriomis, agresyviomis, pavojingomis, visai nesimpatingomis furijomis... tada... pradžiai reikia į jas nukreipti paternalistinį žodyną...). Beje, globėjiški mažybiniai epitetai, dar labiau viktimizuojantys nukentėjusį nuo rasistinio išpuolio asmenį, gerojo nacionalisto lūpose anaiptol nėra atsitiktiniai – kaip ir gailestingumo ašara jo akyje: rasistinė-nacionalistinė logika visada feminizuoja Kitą, net jei tas Kitas būtų biologinis vyras, nes feminizacija yra sena fiziškai ar kultūriškai užkariauto priešo žeminimo retorika, nes „mažučiais, trapiais, pasyviais, bejėgiais, reikalingais globos“ vadinami visi socialiai subordinuotieji, KAI manoma, kad jie susitaikė su savo vaidmeniu ir nebekelia grėsmės. TADA jie atrodo visai simpatiški – kodėl gi gerajam nacionalistui jų nepaglosčius? Jis juk DIDELIS, TVIRTAS ir GERAS. Netgi MYLINTIS.
Tikroji socialinė problema – anaiptol ne Berneen užpuolę skustagalviai, o tie dori ir malonūs praeiviai (gerieji nacionalistai?), stovėję ir smalsiai žiūrėję arba ramiai sau ėję pro šalį. Tylus, pasyvus, draugiškas inteligentiškų žmogelių nacionalizmas-rasizmas – kur kas pavojingesnis ir niekingesnis už tą, kurį atvirai reprezentuoja gauja smurtaujančių skinhedų (jie bent sąžiningi sau ir kitiems, bent neapsimeta tuo, kuo nėra).
http://www.DELFI.lt
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
Žygeivis, Mankurtai, 2008 04 21 18:50
Akivaizdu, jog panelė Nida klaikiai nekenčia net pačią sąvoką "nacionalizmas", tai yra lietuviškai būtų "tautiškumas".
Tačiau ji nepaaiškina, kokią ideologiją ji pati garbina.
Vis tik bet kas, pasižiūrėjęs Internete nesunkiai suras, ką (kokius asmenis ir kokias idėjas) palaiko ši panelė, dažnai rašinėjanti savo "opusus" DELFI:
------------------------------------------------------------------------------------
"Naujoji kairė 95" Manifestas
Naujoji kairė 95 – tai alternatyvios moralinės ir intelektualinės laikysenos suvienytas naujos kartos žmonių sąjūdis, kuris pirmiausia taikosi į žmonių įsitikinimus bei jais grindžiamą praktiką, o taip pat siekia socialinio teisingumo, kurio šiandien taip trūksta Lietuvoje.
9. Mes nepritariame ksenofobijai, antisemitizmui ir rasizmui.
10. Seksizmui ir homofobijai skelbiame moralinį ir politinį karą.
19. Mums nepriimtinos konspiracinės teorijos apie nuolatinę Rusijos grėsmę.
20. Lietuvos santykiai su Rusija yra viena iš rimtų problemų, tačiau tai negali būti politinių pažiūrų ar politinės programos centras.
45. Visi šalies kairieji, vienykimės!
Pasirašė:
Jolanta Aidukaitė, Rasa Baločkaitė, Andrius Bielskis, Putinas Bielskis, Martynas Budraitis, Linas Eriksonas, Skaidrius Kandratavičius, Kęstas Kirtiklis, Ervinas Koršunovas, Tadas Leončikas, Aušra Pažėraitė, Kasparas Pocius, Daiva Repečkaitė, Rasa Seibutytė, Andrius Smalinskas, Dalia Staponkutė, Inga Šniukaitė,
Nida Vasiliauskaitė, Morta Vidūnaitė.
-----------------------------------------------------------------------------------
Garsus kirgizų rašytojas Čingizas Aitmatovas dar sovietmečiu parašytame romane tokius žmones pavadino "mankurtais" - žinoma, jei panelė Nida iš tikrųjų yra lietuvė, o ne kokia slapta "kosmopolitė" ir vykdo oficialią savo darbdavių užduotį - sunaikinti lietuvių tautinę savimonę, o vėliau ir pačią lietuvių kalbą bei Lietuvių Tautą.
Aciu Zygeivi, 2008 04 21 18:58
Galu gale aisku kam atstovauja si "intelektuale" ir kieno idejos-Maskvos ar Briuselio jai artimos.Matomai ir Ausra Maldeikiene svajoja apie nauja saule parvezta is Maskvos.
Bent jau aisku, kad Maskva - naujosios "pilosopes" ikvepeja cha cha cha!
dada, 2008 04 21 19:01
Man atrodo, jog ji nekenčia normalumo. Man jos gaila - pati nei į tvorą, nei į mietą, todėl savo degeneratiškas fantazijas realizuoja "delfyje". Taip sakant - p.e.d.e.r.a.s.t.i.j.o.s apologetė. Reikia jai surasti porą, ką nors panašaus į ją pačią, gal aprimtų mažumėlę? Gal ją su šituo traukulių profesorium supažindinti, kur piktai apie visus "be pykčio"? Gera pora būtų, intelektualūs tokie...
nacionalistas, 2008 04 21 19:38
Matau, kad tamsuoliai Nidutės gerbėjai nežino, kad Basanavičius, Kudirka, Vileišis ir tūkstančiai kitų buvo nacionalistais.
Jeigu ne šitie žmonės, tai dabar būtumėt Baltarusijos provincija ir kalbėtumėt slavišku žargonu garbindami Lukašenka.
nu, 2008 04 21 19:58
Neduota šiai personai suprasti (neauklėjo jos), kad nacionalizmas ir patriotizmas (meilė tautai ir Tėvynei) tautai lygiai taip pat svarbūs kaip asmenybei savigarba. Tik save gerbianti asmenybė sugeba įvertinti ir ko vertas kitas žmogus. Savęs negerbiančiam degradui gi dažnai atrodo, kad ir kiti (turi būti) verti ne daugiau už jį patį, kad normalus žmogus yra pasipūtęs ir pernelyg didžiuojasi savimi.
Taip pat ir savo tautą ir šalį mylintis nacionalistas ir patriotas visada sugebės vertinti ir kitas tautas. Mankurtams be tautiškumo ir patriotizmo mintys apie pagarbų požiūrį į savo tautą, kelia tik degradišką pyktį ir pagiežą, skatinančią kurpti tokius opusus.
Autorė šiuo atveju prikibo prie nacionalizmo ir Tėvynės meilės, analogiškai kaip savigarbos neturintis degradas prie normalių žmonių, ir svaido jų adresu savo degradiškas replikas: "jūs - kvailiai! Vot!"
sunku įtikti, 2008 04 21 20:13
Per visą okupacijos laiką blogiečiai buvo buržuaziniai nacionalistai ,o geriečiai proletariniai internacionalistai .O dabar? Net ir būdamas "geras" negali įtikti blogiečių medžiotojai.
Žygeivis, Panelei Nidai pasiskaityti ir kiek apsišviesti, 2008 04 21 22:23
Tikrojo tautiškumo (nacionalizmo) ideologiniai principai ir politiniai tikslai:
- pasaulis istoriškai yra padalintas į skirtingas tautas, paprastai kalbančias skirtingomis kalbomis,
- kiekviena tauta turi teisę sukurti savo nepriklausomą tautinę valstybę tautos istorinėje-etninėje teritorijoje,
- istorinės-etninės tautų gyvenamos teritorijos ir politinės tautinių valstybių sienos turi sutapti,
- kiekviena tauta turi teisę pati spręsti savo pačios likimą savo įkurtoje valstybėje,
- valstybės esminė paskirtis yra sudaryti sąlygas valstybę sukūrusios tautos kultūriniam ir ekonominiam suklestėjimui šioje valstybėje,
- tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis,
- jokia tauta ir jos sukurta valstybė neturi teisės kištis į kitos tautos ir jos sukurtos (ar dar kuriamos) valstybės reikalus,
- svetimų etninių žemių okupacija nėra teisėta ir negali būti įteisinta jokiais tarptautiniais ar kitokiais susitarimais ar sutartimis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko okupantas valdo tą žemę,
- pasaulyje dar egzistuojančios imperijos turi būti padalintos į tautines valstybes,
- kitataučiai kolonistai ir imigrantai, nelojalūs ir kenkiantys tautinei valstybei, nepripažįstantys tautos teisės valdyti savo žemę ir savo valstybę, turi būti baudžiami ir iškeldinami į jų etninę teritoriją (valstybę), iš kurios atvyko jie patys ar jų protėviai.
Pastaba - Praktinis šių principų įgyvendinimas glaudžiai susijęs su konkrečia istorine-politine situacija, kuri pastoviai kinta - todėl būtina visada turėti parengtas struktūras, atitinkamus planus ir būti pasiruošus juos realiai įgyvendinti, pasitaikius tinkamai progai.
Iki tol organizuoti ideologinį-istorinį visuomenės švietimą ir tarptautinį spaudimą okupantams, užgrobusiems svetimas etnines-istorines žemes.
Sharas to Zygeivis, 2008 04 21 22:42
Atsipeikek, sneki kaip is praeito tukstantmecio. XXIamziuj juk ne teritorijos svarbu!
Siais laikais zmones sieja jau nebe bendra kalba su bendra teritorija, o bendros vertybes. Ir jos gali but tos pacios skirtingu rasiu, tautybiu ir kalbu zmonems.
As asmeniskai nieko bendra neturiu su lietuviais rasistais, nors jie gyvena ir "mano zemej" ir kalba "mano kalba".
Žygeivis, Šarui, 2008 04 21 22:49
Akivaizdu, jog tu esi kosmopolitas - kaip ir panelė Nida. Todėl nieko keisto, jog ir jūsų vertybės tikrai "kosmopolitinės" - gėjiškos ir lesbietiškos, su įvairiomis "priemaišomis", išvardytomis "Naujoji kairė 95" Manifeste.
O aš esu nacionalistas (tautininkas) ir manau, kad Tauta bei Kalba yra pačios esminės šiuolaikinės visuomeninės vertybės.
Kodėl, anot N.Vasiliauskaitės, 96 proc. škotų – niekingi rasistai
Rokas Sinkevičius
2008 balandžio mėn. 29 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopul ... d=16852461
Pagal balandžio 19–20 d. Britanijoje „Sky News" atliktos apklausos, kurioje dalyvavo šiek tiek mažiau nei 3000 respondentų, rezultatus beveik 82% anglų pasisakė besididžiuojantys savo tautybe arba nacija (proud of nationality). Tarp škotų ir velsiečių tokių buvo dar daugiau – maždaug 96,5%.
Jei tikėtume visuomenės marksistinės „kritikės" N. Vasiliauskaitės žodžiais, visi jie yra niekingi rasistai, pilni tuštybės kvailiai, linkę žeminti kitus ir pateisinti bet kokius nusikaltimus.
Savo paskutiniajame rašinyje „Apie „gerąjį" nacionalizmą, arba „esu kvailys, nes mane taip auklėjo"
N.Vasiliauskaitė. Apie „gerąjį“ nacionalizmą, arba „esu kvailys, nes mane taip auklėjo“
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=16761956
VGTU darbuotoja, filosofė bei Tolerantiškojo jaunimo asociacijos narė Nida Vasiliauskaitė bando įteigti, kad „nacionalizmas yra ne kas kita, kaip rasizmo atmaina, istoriškai atsiradusi maždaug tuo pačiu metu dėl panašių priežasčių" ir kad abu šie reiškiniai grindžiami absurdiška pasididžiavimo idėja.
„Tylus, pasyvus, draugiškas inteligentiškų žmogelių nacionalizmas-rasizmas – kur kas pavojingesnis ir niekingesnis už tą, kurį atvirai reprezentuoja gauja smurtaujančių skinhedų (jie bent sąžiningi sau ir kitiems, bent neapsimeta tuo, kuo nėra)", samprotauja VGTU filosofė. Vienas mano pažįstamas tokią frazę įvardino kaip „klinikinį atvejį". Pagiežingi ir vienašališki N. Vasiliauskaitės rašiniai išties formuoja iškreiptą ir fantasmagorišką aplinkinio pasaulio vaizdą. Kyla klausimas, kur baigiasi „LGBT ir gender" aktyvistės kova su jai nepageidaujamomis šiuolaikinėmis politinės-socialinės galios dimensijomis, ir kur prasideda gilaus doktrinieriško ribotumo ar kompleksuotumo pagimdytas sukimasis „uždaro rato" argumentų grandinėje, triuškinant bet kokią kitamanystę kaip tariamai niekinę ir primityvią.
Karštligės apimtas protas, neradęs matomų priešų, blaškosi ieškodamas jų plačiuose visuomenės sluoksniuose. Tiktai tokia sąmonė gali visus įtartinus apklijuoti etiketėmis „neonaciai" ir „ultradešinieji" (N. Vasiliauskaitei to atrodo verti konservatoriai), o paskui dar nepraradusius tautinio išdidumo piliečius apšaukti pavojingais ir niekingais inteligentėliais.
Nesiimsime čia nagrinėti autorės kvestionuojamos žmonių teisės pagal natūralius kultūrinius, kalbinius bendrumus jungtis į politinę bendruomenę (kas ir yra nacionalizmas), vien jau dėl to, kad tokios teisės neigimas būtų a priori totalitarinis, utopiškai orientuotas į globalią vienvaldystę ir paminantis pasaulio įvairovę. Vargu, ar N. Vasiliauskaitė bent truputį yra susipažinusi su tautinio identiteto ir nacionalizmo studijomis, jei žmonių siekį, kad valstybė rūpintųsi jų interesais, jų kalbos ir etninės kultūros apsauga, sutapatina tik su agresyvaus pranašumo troškimu.
Apsistokime ties viena jaunosios filosofės teze: „Pasididžiavimas visada nurodo subjekto santykį su kitais – pranašumo santykį... O pranašumas reiškia kito (to, kurio atžvilgiu didžiuojiesi) pažeminimą". Galbūt nesusikalbėjimas kyla iš skirtingo sąvokos „pasididžiavimas" suvokimo? Nors ir nesu kalbotyros specialistas, pamėginau paieškoti nusistovėjusios ir visuotinai paplitusios šio žodžio reikšmės.
1969 m. „Lietuvių kalbos žodyno" II tome prie žodžio „didžiuoti(s)" daugiausia pateikiami pavyzdžiai, susiję su dėjimusi dideliu, kėlimusi į puikybę, pūtimusi. Tačiau greta to randame ir pavyzdžius, apibūdinančius sveiką pasididžiavimą: „Pagalvojus apie tai, kaip žmonės skaitys jo kalbą, krūtinė – nori nenori – kilnojasi iš pasididžiavimo" (I. Simonaitytė), „Rūtų darželis prie pirkios. Tai seserų rūpestis ir pasididžiavimas". Sovietiniai komunistai taip pat vartojo tą žodį, taikydami jį sau: „Turi kuo pasididžiuoti tarybinis žmogus" (p. 494-495).
Žodžio „didžiavimasis" šaknis susieja jį su tokiais žodžiais kaip diduomenė (vyresnybė, didikai; labiausiai gerbiami, vyresni žmonės; vestuvinių ar kitų iškilmių dalyviai) didvyris (didžiavyris, didžvyris), didžiažmogis (didelis, garsus žmogus), didžiagarbis (labai garbingas), didžiajėgis (galingas), didžiagalis (galingas), didžiaturtis (labai turtingas), didžgalybė (didelė galybė), didžbylybė (kalbumas), didžiadvasiškas, didžiadvasiškumas bei neologizmu didžiagiminis (kilmingas). Visi jie žymi aukštesnį kokybinį lygmenį, turimą (o ne įsivaizduojamą) pranašumą. Semantinės asociacijos su šiais bendros etimologinės kilmės žodžiais taip pat galėjo prisidėti prie „didžiavimosi" teigiamos prasmės aktualizavimo. O galbūt tam įtakos turėjo ir tiesioginis angliškasis žodžio atitikmuo, dažnai vartojamas teigiamame kontekste.
Žymaus kalbininko B. Piesarsko „Didžiajame lietuvių-anglų žodyne" (Vilnius, 2006) „didžiuotis" verčiamas „be proud (of)", „take pride (in)", „pride oneself (upon)" (p. 178). Tuo tarpu pasipūtimą reiškiantys žodžiai verčiami visai kitais atitikmenimis. To paties autoriaus „Dabartinės anglų kalbos žodyne" (Vilnius, 2001) „pride" verčiama kaip: „1. išdidumas; pasididžiavimas; pasitenkinimo jausmas; 2. savigarbos jausmas; 3. išpuikimas, savimana", „false pride" – "puikybė, pasipūtimas" („false" reiškia netikrumą!) (p. 500-501). Tad straipsnio pradžioje pateiktas vertimas, kad savo tautybe didžiuojasi 96,5% škotų ir 82% anglų, yra visiškai taisyklingas.
Akivaizdu, kad „pasididžiavimas", „didžiuotis" visuotinai vartojami tiek teigiama, tiek neigiama prasme – tai paliudytų bet kuris patyrinėtas šiandieninės kalbos šaltinis (užtenka įvesti šiuos žodžius į interneto paieškos sistemą). N. Vasiliauskaitės atlikta „analizė", pateikianti tik neigiamą reikšmę, yra negrabi, matomai savanaudiška, o kaip mokslininkei – tiesiog diletantiška. Remiantis autorės logika ir sutapatinus „pasididžiavimą" su „kitataučių žeminimu", beliktų įvesti baudžiamąją atsakomybę už ištartą sakinį „didžiuojuosi, kad esu lietuvis".
Neginčysiu, kad didžiavimasis savo tautybe ar rase pasitaiko ir kartu su kitų niekinimu. Tačiau daug plačiau vartojama pozityvi reikšmė, tapati tiesiog „tautinei savigarbai" – meilei ir pagarbai savo tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai ir tradicijoms. Savigarba – tai ir savo vertės pajautimas, ir orumo išlaikymas, nereikalaujantis statyti savęs aukščiau arba žemiau kitų. Tautinė savigarba išlieka net tada, kai valstybė ima nebekelti pasitikėjimo.
Toje pačioje „Sky News" atliktoje apklausoje 78% apklaustų respondentų manė, jog Anglija per paskutiniuosius dvidešimt metų virto prastesne vieta gyventi.
45,9% anglų ir 45,1% škotų teigė, kad Jungtinė Karalystė turėtų išsiskirti į atskiras valstybes. O 56,1% škotų ir 47,5% anglų pasisakė už Škotijos nepriklausomybę.
Abejotina, ar N. Vasiliauskaitė suklydo vien dėl nesidomėjimo gimtąja kalba. Greičiausiai įžeidinėti ir niekinti tautinį sąmoningumą išlaikančius Lietuvos gyventojus ją skatina jos ideologija, kuria remiantis žmogus ar tauta negali būti tiesiog laisvi, išskirtiniai subjektai, neįgrūdami į marksistinę „išnaudotojų-engiamųjų" klasifikacijos sistemą. Kur stokojama minimalios pagarbos, ten išnyksta ir teisė į savigarbą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopul ... &com=1&s=1
klausimas, 2008 04 29 12:17
Kodel radikales NV straipnis buvo paciame virsuje, o jo kritika - apacioje, prie "Vox Populi"?
Kur yra prierasas "Delfi neatsako uz straipsnio turini"?
Vat tau ir Eurosojuzas... Ir Delfis kazko bijo?
PERKELKIT STRAIPSNI I VIRSU!!!
O NV radikalias blevyzgas reiktu kur i saita "radikalizmas", "Haidparkas LT"
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
