| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| Bendradarbiavimas http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=4&t=1683 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 17 Lap 2007 00:27 ] |
| Pranešimo tema: | Bendradarbiavimas |
Šaltinis - Kraujas ir garbė - Blood & Honour Lietuvoje http://www.lithuania.bloodandhonour.net ... avimas.htm Bendradarbiavimas “Bendražygis” – žodis, šį dešimtmetį dažnai vartojamas nacionalistų. Bet ar galima įsivaizduoti, kad šio žodžio vartojimas iš tiesų kartą sukėlė šurmulį tarp “susirūpinusių/suinteresuotų patriotų”? Aš atsimenu, kai linksmas ir radikalus vaikinas iš NF aštuoniasdešimtųjų pradžioje kreipėsi į Visuotinį Susirinkimą tuo žodžiu. “Hm;”kairysis”;sukrėtimas; aiktelėjimas; greitai duokit arbatos” – panašūs susirūpinę murmėjimai pasklido po salę. Vis tiek, kalbantysis tęsė nekreipdamas dėmesio į šnibždėjimus, kaltinančius “komunizmu”. Po kelių metų mes visi buvome bendražygiai. Ar mes iš tiesų buvome? Žodis dažnai gali staiga iškilti, tačiau jo tikroji reikšmė, atrodo, pasimetė tarp tų, kurie dabar yra ultra dešiniosios/kraštutinių dešiniųjų kadrai. Liūdnas faktas, kad nė viena diena nepraeina be rekordų “mušimų” tokiose sferose kaip: rietenos, paskalos, konspiracija, išdavystė, ir naujos gelmės yra pasiekiamos pavyde, įtarinėjimuose ir neapykantoje, kas siekia draugą patriotą. Kodėl taip yra? Ar mes ir taip neturime pakankamai neapykantos objektų ir be to? Ar mums netrūksta priešų, kad jų ieškome tarp savo bičiulių bandražygių? Taip atrodo. Jei tai nėra archainis priešiškumas nukreiptas link kitų mūsų Baltos Rasės tautų, tai atspindys sienų konfliktų. Airiai nekenčia anglų, kurie nekenčia prancūzų, o tie nekenčia vokiečių, kurie nekenčia lenkų, o lenkai nekenčia ukrainiečių, kurie nekenčia rusų, rusai nekenčia amerikiečių, kurie visų nekenčia – taip atrodo. Kaip Kris Kristofferson dainavo:”Visiems reikia kažko, į kuriuos žiūrėtų iš aukšto” .Bet ar padugnių gyvenimas randamas kiekvienoje rasinėje bendruomenėje yra tai, kuo turėtume didžiuotis? Ir, jei neužtenka šovinistų lažybų, konkuravimo tarp priešininkių nacionalistininių organizacijų toje pačioje šalyje - gausybė. Spėju, tai visuomet buvo tarsi natūralus dalykas. Bet kas tikrai yra nenatūralu, tiesą pasakius,- daug anomalinėje pusėje yra blogio, kovojančio savo organizacijos viduje. Ir aš manau, kiekviena dešiniojo sparno, populistinė, patriotinė, nacionalistinė, nacionalsocialistinė organizacija kenčia nuo “viskas šeimoje” ligos. Asmeniškai aš negalėčiau mažiau domėtis kitais žmonėmis iš kitų organizacijų, bet kai aš stebiu senuosius bendražygius (greitai teks kabutes dėti) mano pačio tikrame Judėjime, kuris teršiamas geltonojo streiko, žalių akių , juodų širdžių liga, tada man trūksta kantrybė. Rimtai ir ilgam. Aš ir anksčiau girdėjau iškalbingus simptomus , patikėkit. “Išdavikas”,”spekuliantas”, “ekscentrikas”, “žydas” – ir jie visi turi būti “išdezinfekuoti” Judėjimo labui. Įpкastinė rimta grėsmė yra sumenkinta ir išpūsta iki apgailėtinos raganų medžioklės, motyvuojama grynu apsišaukėlių inkvizitorių goduliu pinigams, padėčiai, jėgai, žiaurumui ar grynai žalai. Taip vadinama dezinfekcija nieko nedaro, tik veda iš proto. Ir beliks vienas kelias – intrigose ir paskalose bus paliktas blogis, psichozė, bus palaidota, kas yra likę iš Judėjimo. Kodėl taip yra? Ar mes paprasčiausiai, kaip teigia mūsų tikrieji oponentai, tik krūva pavojigų, netikusių žmonių, kurie taip stipriai nekenčia, kad negali siekti net elementariausių idėjinių tikslų? Kartais kai kurie susimąsto... Bet vėl, aš jaučiu, kad po metų labai sumaišytų pomėgių nacionalistų stovykloje vis dėlto yra kita labai patraukli (lygiai kiek ir pavojinga) mūsų nesėkmių šaknis. Tiesa sakant, tai dvejopas dalykas. Viena: mes turime per daug pasekėjų, kurie visiškai nesidomi politika; jie tik nori būti kažko “dalimi”. Antra: tas kažkas neturi pasisekimo ir pagrinde tik problemų siūlo. Taigi, užuot mąstę apie politiką, nagrinėję ideologiją , strategiją ir taktiką, mūsų “nariai” kaltina draugus bendražygius. Jei mes atsikratytume šio ir ano, tada visi nuogąstavimai baigtųsi. Vaistas: protas ir valios stiprybė/ištvermė. Galvok politiškai, elkis kaip tikras bendražygis, būk narsus. Jei mes degeneruosime į nieką kitą kaip į registruojančią kompaniją su politiniais inicialais, gėrimo klubą visuomenės atstumtiesiems (socialinėms atmatoms) ar grupę naktinių chuliganų ar banditų, tada yra kitų veiksmingų ir patrauklių alternatyvų nei B&H. Kita vertus, jei mes vertinsime puikų paveldą ir didžiulį potencialą įkurtos internacionalinės organizacijos tokios kaip Blood & Honour, jei mes šventai tikėsime, kad šis judėjimas turi unikalius privalumus, kurie daro tai natūraliu susibūrimu narsiausiems ir patiems aktyviausiems mūsų žmonėms, tada mes turėtume didžiuotis priklausantys šiai visuomenei – Baltųjų karių. Mes turėtume laukti kiekvieno bendro kovotojo kaip dvasinio brolio ar sesers, kuris prisijungtų pagrindiniais saitais ir kurtų bendrą likimą. Štai toks turėtų būti Baltųjų Nacionalistų bendradarbiavimas. Max Hammer |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|