Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Marius Kundrotas: Tautiškumas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalizmas (tautiškumas - pasaulinio daugiatautiškumo išsaugojimas) - istorija ir ideologija, atmainos ir srovės. Nacionalizmas ir kosmopolitizmas.

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Marius Kundrotas: Tautiškumas – vienybė įvairovėje

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Marius Kundrotas: Tautiškumas – vienybė įvairovėje

Parašytas: 06 Kov 2013 20:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Tautiškumas – vienybė įvairovėje

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2013 ... ivairoveje

2013-03-06 19:43

Marius Kundrotas

Tauta – viena iš daugelio bendruomenių, jungiančių žmogų su žmonija.

Dar Edmundas Berkas (Edmund Burke) suprato, jog lojalumo ratai – koncentriniai, apimantys vienas kitą.

Pirmiausiai pamilstame šeimą, draugus, artimiausių žmonių bendruomenę, po to – tautą.

Kiekvieno žmogaus tautiškumą galima vertinti pagal tai, kaip jis elgiasi su artimiausiais žmonėmis – šeimos nariais, bendradarbiais, bendražygiais. Antra vertus – pagal tautiškumą galima spręsti apie jo bendražmogiškąsias vertybes.

Kas sakosi mylintis visą žmoniją, bet nemyli savo tautos, tas veidmainiauja arba apgaudinėja patį save.

Tautiškumą sudaro du, o santykyje su valstybingumu – trys lygmenys.

Pirmasis lygmuo – prigimtinis.

Antrasis – sąmonės lygmuo, apimantis kalbą, savimonę, pasaulėžiūros ypatumus: jį apibendrintai galima vadinti kultūriniu lygmeniu.

Trečiasis – santykyje su valstybingumu – yra politinis lygmuo: tauta suvokiama kaip politinė bendruomenė, įsikūnijanti tautinėje valstybėje.

Sovietai siekė atskirti prigimtinį ir kultūrinį dėmenį nuo politinio.

Kultūrinė raiška buvo leidžiama – pradedant folkloro ansambliais, dainų šventėmis, Joninėmis ir Užgavėnėmis, baigiant tautiniu valgiaraščiu – barščiais ir cepelinais.

Prigimtinis lygmuo taip pat buvo legalus – niekas nedraudė savo tautos traktuoti per kilmės prizmę, nes iš tiesų pats tautiškumas buvo paliktas antraeiliu dalyku.

Svarbiausia buvo tai, jog visos tautos ir tautinės grupės būtų ištikimos daugiatautei imperijai – politinio lojalumo lygmuo priklausė išimtinai jai.

Dabartiniai globalistai žengia daug toliau – jie siekia išskirti visus tris dėmenis.

Prigimtinis lygmuo ištrinamas išvis. Tauta virsta voliuntaristine, laisvai pasirenkama bendruomene. Dingsta moralinė atsakomybė: šiandien galiu būti lietuvis, rytoj – lenkas, poryt – papuasas.

Politika – ištautinama, o tauta – išpolitinama. Politikos pagrindu verčiama pilietinė visuomenė, istoriškai buvusi valstybės pasekme, o ne priežastimi.

Tautai paliekamas vienintelis lygmuo – kultūrinis.

Tautos vieta globalistų pasaulyje – indėnų rezervatas, kurio gyventojai mosikuoja butaforiniais tomahaukais arba šoka klumpakojį.

Maža to – tais indėnais gali būti ir negrai.

Globalizmą maitinantis libertarizmas viską verčia pasirinkimo objektais – pradedant tauta ir tėvyne, baigiant lytimi.

Maža to – kiekvienas privalo tokį pasirinkimą pripažinti.

Paradoksalu, bet draudimai ir ribojimai, įsakymai ir priedermės lieka, tik dabar jų monopolį prisiima patys libertarai ir globalistai.

Jų pasaulyje gali šaukti „Lietuva – visiems“, bet nevalia sakyti „Lietuva – lietuviams“.

Gali propaguoti juodžiausią ištvirkimą, bet nevalia jo kritikuoti.

Gali brautis į svetimus namus, bet neturi teisės ginti savų.

Tapatybę, vertybes, nuosavybę sprendžia globalus libertarinis centras, melagingai dangstydamas savus sprendimus tariamai laisvu pasirinkimu.

Tauta jų pasaulyje nebėra veikiantis subjektas, o tik veikiamas objektas ir dar – antraeilės reikšmės.

Valgyti cepelinus ar šokti klumpakojį niekas nedraudžia, nes visa tai – ne itin svarbu. Svarbiausia tautos neprileisti prie valdžios ir galios išteklių – šie ištekliai jau rezervuoti.

Apribojus tautą kultūriniu rezervatu ilgainiui perkuriamas ir pačios kultūros turinys. Pradedant istorine savimone.

Paliekami Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka, bet atimami Antanas Smetona ir Juozas Ambrazevičius – mat pirmasis jų laikomas autoritariniu vadovu, antrasis bendradarbiavo su naciais.

Labai panašiai elgėsi ir sovietai, savavališkai atrinkdami – kurias istorines figūras tautos savimonėje palikti, o kurias iš jos iškirpti.

Dar po to griebiamasi ir paliktųjų.

V. Kudirka kažką nedraugiško rašęs apie žydus – suprask, šovinistas. J. Basanavičius savo trakiškomis ir frygiškomis baltų kilmės teorijomis orientavęs Lietuvą į Rytus, užuot sveikinęs tekančią saulę Vakaruose. Abu propagavę tautinę valstybę, o ne pilietinę. Lyg viena kitam prieštarautų.

Galiausiai transformuojama pati pasaulėžiūra.

Istorinę tėvynę keičia laisvai pasirenkama.

Istoriškai susiklosčiusį šeimos modelį – lytinis voliuntarizmas ir sekso industrija.

Doroviškai orientuotą vertybių sistemą – vartotojiška vertybių sistema.

Vartotojus ir klajoklius lengviau kontroliuoti, nei doroviškai, istoriškai, genetiškai ir teritoriškai įsišaknijusius žmones.

Nereikia įsivaizduoti, jog globalizmo tendencijos – istoriškai nulemtos ar neišvengiamos. Būtent taip jas norėtų pateikti patys globalistai.

Lygiai taip pat istoriškai negrįžtamais procesais savas revoliucijas aiškino jakobinai, bolševikai ir naciai.

Istorija nėra aklas likimas – ją visada kuria žmonės, ji absoliučiai priklausoma nuo žmonių vertybių, pasaulėžiūrų, sprendimų.

Kas iš tiesų reikalinga ir net būtina – tai adekvatus kylančių iššūkių suvokimas, ruošiant jiems atsaką.

Pirmas iššūkis – tautiškumo supriešinimas su individualumu ir universalumu.

Iš tiesų tautiškumas – tarpinė grandis tarp jų, savotiška sankaba. Tai – bendrybė žmogaus atžvilgiu ir atskirybė žmonijos atžvilgiu, jis įkūnija vienybę įvairovėje.

Antras iššūkis – prigimtinio, kultūrinio ir politinio tautiškumo dėmenų išskyrimas.

Iš tiesų jie sudaro bendrą visumą. Tauta yra prigimties, sąmonės ir vertybių jungiama bendruomenė, kurianti kultūrą, geriausiai atsiskleidžianti savoje valstybėje.

Trečias iššūkis – tautos istorinės savimonės skaidymas.

Iš tiesų tautos istorija – vientisas procesas, kiekvienas šio proceso etapas savaip įkvepia ir savaip moko.

Išskirti vieną ar kelis etapus ir jų pagrindu konstruoti dabarties ar ateities tapatybę būtų tas pats, kas iš žmogaus atimti vaikystės ar jaunystės prisiminimus.

Atmintis – esminis tapatybės dėmuo, tiek teisėje, tiek psichologijoje, tiek kultūroje, tiek politikoje.

Ketvirtas iššūkis – kultūros devalvacija iki buities.

Iš tiesų kultūroje svarbiausia tai, kas įprasmina būtį, o buities kultūra – tiktai pagardas. Tautai mažiausiai gresia pavojus, jei cepelinus papildys kebabai, o tradicinį folklorą – rokas, džiazas ar net hip-hopas, bet rimtas pavojus grėstų, jei tauta prarastų dorovę, kūrybinius gebėjimus, savimonę ar saviteigą.

Penktas iššūkis – tautiškumo ir pilietiškumo supriešinimas.

Iš tiesų juos reikia ne priešinti, o tik sudėlioti pagal hierarchiją: pirmiau – tautiškumas, po to – pilietiškumas.

Tautiškumas yra pagrindas, valstybingumas – antstatas, o pilietiškumas – šio antstato sudėtis.

Visi piliečiai įstatymo atžvilgiu – lygūs, bet tik titulinė tauta susieta su valstybe būtinybės ryšiais.

Tai – jos valstybė ta prasme, jog kiekvienas tos tautos atstovas gali tapti jos piliečiu, o ši valstybė – vienintelė jos valstybė visame pasaulyje.

Tautiškumo daugiaplaniškumas ir susietumas su kitomis vertybėmis užtikrina jo tvarumą. Branginkime tai, nes tai užtikrina mums buvimą savimi plačiame ir margame pasaulyje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Diskusija

Parašytas: 01 Bal 2013 12:46

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Žygeivis rašė:

Mintys iš mano gana ilgos diskusijos Bernardinai.lt su asmeniu, pasivadinusiu "Geografu"

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 2/asc#list

Žygeivis 2013-03-07 15:02

Kalbant iš esmės, visi tie - straipsnyje jau išvardinti įvairūs teisiniai ir kitokie argumentai - yra tik antriniai.

Esminis ir pirminis klausimas visai kitas - kokia yra pagrindinė ir svarbiausia Nepriklausomos Lietuvos Valstybės egzistavimo prasmė bei tikslas?

Ir atsakymas yra akivaizdus: Nepriklausoma Lietuvos Valstybė - tai yra Lietuvybės (Lietuvių Kalbos, Lietuvių Tautos, Lietuvių Kultūros...) išsaugojimo bei puoselėjimo pagrindinis instrumentas; nuosavi Tautos Namai, o ne koks nors bendrabutis ar pereinamas kiemas.

Nes jei to nebus, ir Valstybėje liks tik visokie merkantiliniai "gero materialinio gyvenimo" reikalavimai "Lietuvos gyventojams-piliečiams", tokia valstybė apskritai praras bet kokią realią prasmę toliau egzistuoti kaip Nepriklausoma Valstybė.

Juk tada daug naudingiau tapti dalimi kokios nors žymiai turtingesnės, didesnės, turinčios daugiau įvairių resursų, valstybės dalimi.

Ir kaip tik tokiais argumentais ir yra grindžiami visų daugiataučių imperijų egzistavimo pateisinimai - tame tarpe ir "žydrojo" Jievrosojuzo, ir Rusijos imperijos, ir JAV.

Geografas 2013-03-07 20:17

Žygeivi,

anksčiau man Jūsų komentarai atrodė bent jau juokingi. Dabar net ir to nebeliko. Tik užuojauta.

Žygeivis 2013-03-07 20:51

Geografui

Jūsų kontrargumentai mano pateiktiems yra nuostabiai svarūs. :)

Geriau jau bent į vieną mano klausimą atsakykite ar paneikite bent vieną mano teiginį - argumentuotai, o ne tuščiažodžiaudamas.

P.S. Beje, sena patarlė sako, jog juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. :)

Ir istorija tai jau daugybę kartų patvirtino....

Geografas 2013-03-07 20:59

Žygeivi, Jūs man pirma atsakykit į klausimus apie "eurpopiniuis" teisės aktus, kuriuose neva įtvirtinti skirtumai tarp tautinių mažumų ir tautinių bendrijų. Po to galėsim pratęsti, nors, atvirai kalbant, argumentuotai diskusijai su Jumis erdvės labai nedaug.

Žygeivis 2013-03-07 22:20

Geografui

Aš jums jau atsakiau - labai išsamiai, su citatomis (kitoje temoje - susiraskite).

Jei jums tai nepatinka, tai jau jūsų problema.

Tačiau čia mes kalbame ne apie kokius nors tarptautinius dokumentus, kurie kai kur galioja, kai kur - ne (ir tai su daugybe išlygų), o apie esmę - kokia yra Nepriklausomos Lietuvos Valstybės paskirtis ir prasmė?

Pabrėžiu - Nepriklausomos Valstybės !!!!!

Nes tik nuo aiškaus ir nedviprasmiško atsakymo priklauso ir visi kiti sprendimai - tame tarpe ir bet kokių tarptautinių teisės aktų pasirašymai bei ratifikavimai (juk kriterijus (ar kriterijai) pasirašymui turi būti labai aiškūs - nes tik pagal jį (juos) galima išmatuoti bei tiksliai nustatyti, ar verta pasirašyti, ar ne).

O kol kas dabar jūs tik bandote "vežimą pastatyti priešais arklį"... :)

Žygeivis 2013-03-18 23:01

Geografui

Kaip ir sakiau, jūs visiškai nesigaudote "kas yra kas", o jūsų smegenyse tiesiog įkalti dar sovietiniais laikais sukurti stereotipai apie tai, kas yra nacionalistai. :)

Jums akivaizdžiai nėra skirtumo tarp imperininkų šovinistų (ir nesvarbu, kokios "spalvos" imperijos apologetai jie yra - "raudonosios-bolševikinės", "liberaldemokratinės-žirinovskinės", ar dar kokios nors "žydrosios") nuo nacionalistų (tautininkų), kurie kaip tik ir siekia likviduoti visas imperijas - bet kokios "spalvos" ar "atspalvio".

Paskaitykite, pvz. čia:

Rusų nacionalistai (tikrieji, antiimperininkai)
viewtopic.php?f=84&t=7438

Dėl Jievrosojuzinės imperijos (taip vadinamo ES) - ne manau, o esu įsitikinęs, jog Lietuvybei, Lietuvių kalbai, dorai ir šeimai, apskritai Lietuvių Tautai ir Nepriklausomai Lietuvos Valstybei tai yra absoliutus blogis, kurį būtina kuo greičiau likviduoti, kol dar gyva Lietuvių Tauta.

Kaip jau rašiau, mums - visų Europos tautų nacionalistams (tautininkams) reikalinga Tautų Europa, o ne dar viena viršnacionalinė, niekieno nerinktų komisarų valdoma, imperija, kuri gali mums nurodinėti kaip mes turime gyventi.

Geografas 2013-03-19 07:04

Žygeivi, man susidaro įspūdis, kad Jūsų supratimas apie tai, kaip veikia ES yra gana paviršutiniškas. Dar reikėtų pasiaiškinti kas daugiau išmano - aš apie nacionalistus, ar Jūs apie ES. :-)

Žygeivis 2013-03-19 14:40

Apie ES išmanau neblogai, o jei ko ir nežinau, galiu pasižiūrėti pačios ES išleistose knygose - turiu jų visą krūvą. :)

Tačiau kalbėkime apie esmę - visų ES priklausančių valstybių įtaka šios imperijos "galvų" priimamiems sprendimams priklauso nuo konkrečios valstybės gyventojų skaičiaus ir nuo jų ekonominio potencialo.

O tai reiškia, kad mažos valstybės, tokios kaip Lietuva, visada yra ir bus tik "priedėlis" prie stambiųjų ES "dramblių".

Ir tai akivaizdžiai matome praktiškai visose sferose - niekas iš tų "dramblių" nekreipia dėmesį į Lietuvos interesus, jei jie neatitinka tų pačių "dramblių" interesų.

Ir Lietuva visiškai nieko negali pakeisti - net ir susiblokavusi su krūvele kitų panašių "mažųjų nykštukų".

Kadangi jums visų pirma rūpi ne Lietuvybė, o ekonomika, tai parašysiu ir šiuo klausimu...

Faktiškai visi šie posovietiniai "nykštukai" (o taip pat ir stambesni "žaidėjai", tokie kaip, pvz. Lenkija) tapo tik pigios, bet pakankamai kvalifikuotos (šiuo metu Vakarams tai irgi labai svarbu - ne musulmoniškos) darbo jėgos eksportuotojais į Vakarų valstybes bei atviromis rinkomis jų gaminamoms prekėms pardavinėti.

Nes bet kokia gamyba - tiek pramoninė ir pigios elektros gamybos (tiesiog atvira prievarta ir ultimatyviai uždarant visas atomines elektrines posovietinėse valstybėse), tiek ir ypač žemės ūkio (visų pirma mokant kelis kart mažesnes išmokas, nei Vakarų fermeriams) bei žvejybos (sunaikinant žvejybinius laivynus), buvo labai nuosekliai bei sistemingai likviduota - tuo pačiu labai ilgam eliminuojant potencialius konkurentus bendrojoje ES rinkoje.

P.S. Kadangi jums labai rūpi ekonomika ir finansai, tai pvz., imkite ir paskaičiuokite, kiek Lietuva ir jos ekonomika bei finansai jau prarado vien tik dėl AE uždarymo - ir kiek dar praras per artimiausius 10-15 metų?

Aš jau nekalbu apie muitus, kurie visi pervedami į ES biudžetą (o juk Lietuva yra iš esmės tranzitinė valstybė tarp Vakarų ir Rytų, ir muitai sudarytų nemažą dalį Lietuvos pajamų) bei daugybę kitų "smulkmenų".

Geografas 2013-03-19 19:42

Žygeivi, tai pasidomėkit kas yra kas ES ir kas ką daro. Yra Parlamentas, yra Taryba ir yra Komisija.

Kažkuriam komentare sakėte, kad ES vadovauja nerinkti funkcionieriai (na, jei ne pažodžiui, tai kažkaip panašiai). Ir taip ir ne. Tiksliau, pirma ne, ir tik po to - taip.

Pirmiausia juk renkamas Europos parlamentas. Tik po to parlamentas tvirtina komisarus. (Visai taip pat kaip ir mūsų Lietuvėlėje. Rinkimus laimėjusi partija ar partijos formuoja vyriausybę. Skirtumas tik tas, kad mas mus parlamentarai gali būti ministrais, tai susidaro šioks toks interesų konfliktas.)

O į komisarus valstybės deleguoja savo kandidatus, kuriuos paskui tvirtina EP. Todėl taip, komisarai nėra rinkti, bet juos deleguoja kiekvienos šalies išrinktoji valdžia ir tvirtina išrinktieji europarlamentarai.

Europos taryboje, priimant sprendimus, iš tiesų, nėra konsensuso principo. Bet yra blokuojančios mažumos galimybė, kad kelios didžiosios valstybės negalėtų pasinaudoti "buldozerio" principu priimant sprendimus. Kaip tas mechanizmas veikia - galite pasiskaityti savo knygutėse. Kita vertus, didžiosios valstybės dažnai neturi vienos nuomonės, todėl visada yra erdvė deryboms ir bendro sutarimo paieškoms.

Kad būtų priimta kokia nors direktyva ar reglamentas, pirmiausia atskirai dėl teksto turi sutarti Taryba (vyriausybių atstovai) ir Parlamentas (tautų, arba "liaudies" atstovai), o po to jau kai šios dvi institucijos sutaria tarpusavyje, teisės aktas gali įsigalioti. O už jo vykdymą atsakinga jau Komisija su komisarais.

Paskui samprotaujate, kad esame pigios darbo jėgos šaltinis ES didžiosioms valstybėms ir rinka jose gaminamai produkcijai?

Sakote, kad mums apsimokėtų užsiverti muitų barjerais nuo viso pasaulio? Aš dabar nesamprotausiu kodėl vyksta emigracija. Tai atskiros diskusijos tema. Bet sutinku su Jumis, kad esame rinka produkcijai, kurios patys nepasigaminame, arba produkcijai, kurią kiti pagamina geriau nei mes patys.

Tiesa ir ta, kad muitai nueina į ES biudžetą. Bet jei mes atsitvertume nuo pasaulio muitais, tai prekės Lietuvoje pabrangtų - nes visa muitų idėja yra riboti prekių patekimą į šalies rinką. Bet jei mes taikome muitus importuojamoms prekėms, tai ir mūsų prekėms bus taikomi muitai. Ar muitų kare laimėtume? Neskaičiavau, bet abejoju. Užtat dabar turime laisvą prekybą viduj ES ir naudojamės ES "kolektyvinių" sutarčių teikiama nauda.

Ai, sakot, kad mūsų žemdirbiai gauna mažesnes išmokas nei "senosiose" ES šalyse. Be ilgų diskusijų pasakysiu tik tiek - be ES negautų nieko. Jei atvirai, tai manau, kad išmokos žemdirbiams turi būti mažinamos, o ne didinamos (o būtent tai ir vyksta).

Ignalinos/Visagino AE. Sutinku, kad uždarymo metu ji buvo saugiausia tokio tipo reaktorių elektrinė pasaulyje. Bet ką padarysi, kad Černobylis padarė savo juodą darbą. Kita vertus, AE buvo dar vienas bambagyslinis ryšys su Rusija - branduolinis kuras juk ėjo ne iš kur kitur, o iš Машиностроительный завод, esančio Elektrostalio miestelyje ties Maskva.

Ir pabaigai -būsiu dėkingas, jei nurodysite, kaip ES riboja lietuvišką tautiškumą. ;-)

Žygeivis 2013-03-21 18:29

Geografui

Daug prirašėte, bet iš esmės nieko naujo.... :)

Faktas - Lietuva negali vetuoti tuos sprendimus, kurie kenksmingi Lietuvybei, Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei. Ir tuo viskas pasakyta.

Dėl tautiškumo - gal man priminti, kas "išsikviečia ant kilimėlio" mūsų valdžioje sėdinčius persidažiusius sovietžmogius-bestuburius, kada Lietuviai gina Lietuvybę ir Kovo 11 bei Vasario 16 išeina į Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės Patriotines eitynes?

Kieno ambasadoriai rėkia, jog Lietuva turi būti "sugenderlopinta" ir apskritai supederastizuota?

Kieno ambasadoriai privertė atleisti iš VRM istoriką, kuris pateikė dokumentais patvirtintus duomenis apie žydų genocidą?

Ir tuo pat metu kas taip nuosekliai ir užsispyrusiai atsisako pripažinti bolševizmo nusikaltimus ir bent jau prilyginti juos nacionalsocializmo nusikaltimams?

Nors Lietuvių Tautai ir Lietuvybei bolševikai padarė žalos šimtus kartų daugiau nei naciai.

P.S. Dėl tautiškumo.

Nepamirškite, kad tautiškumas išvertus į europines kalbas ir yra nacionalizmas - kaip tik tas "klaikus baubas" visiems jievrofiliniams kosmopolitiniams mankurtams.

Nors aš įtariu, kad jūs sąvoką "tautiškumas" suprantate ne kaip besąlygiškas politines Laisvos Tautos teises gyventi taip, kaip jai patogiau ir kaip ji nori gyventi, o kaip "teisę" šokti klumpakojį ir turėti savo kelis etnografinius ansamblius. :)

Plačiau apie įvairius tautiškumo lygmenis čia:

Marius Kundrotas: Tautiškumas – vienybė įvairovėje
viewtopic.php?f=4&t=10216

Ištrauka:

"Tautiškumą sudaro du, o santykyje su valstybingumu – trys lygmenys.

Pirmasis lygmuo – prigimtinis.

Antrasis – sąmonės lygmuo, apimantis kalbą, savimonę, pasaulėžiūros ypatumus: jį apibendrintai galima vadinti kultūriniu lygmeniu.

Trečiasis – santykyje su valstybingumu – yra politinis lygmuo: tauta suvokiama kaip politinė bendruomenė, įsikūnijanti tautinėje valstybėje.

Sovietai siekė atskirti prigimtinį ir kultūrinį dėmenį nuo politinio.

Kultūrinė raiška buvo leidžiama – pradedant folkloro ansambliais, dainų šventėmis, Joninėmis ir Užgavėnėmis, baigiant tautiniu valgiaraščiu – barščiais ir cepelinais.

Prigimtinis lygmuo taip pat buvo legalus – niekas nedraudė savo tautos traktuoti per kilmės prizmę, nes iš tiesų pats tautiškumas buvo paliktas antraeiliu dalyku.

Svarbiausia buvo tai, jog visos tautos ir tautinės grupės būtų ištikimos daugiatautei imperijai – politinio lojalumo lygmuo priklausė išimtinai jai.

Dabartiniai globalistai žengia daug toliau – jie siekia išskirti visus tris dėmenis.

Prigimtinis lygmuo ištrinamas išvis. Tauta virsta voliuntaristine, laisvai pasirenkama bendruomene. Dingsta moralinė atsakomybė: šiandien galiu būti lietuvis, rytoj – lenkas, poryt – papuasas.

Politika – ištautinama, o tauta – išpolitinama. Politikos pagrindu verčiama pilietinė visuomenė, istoriškai buvusi valstybės pasekme, o ne priežastimi.

Tautai paliekamas vienintelis lygmuo – kultūrinis.

Tautos vieta globalistų pasaulyje – indėnų rezervatas, kurio gyventojai mosikuoja butaforiniais tomahaukais arba šoka klumpakojį.

Maža to – tais indėnais gali būti ir negrai.

Globalizmą maitinantis libertarizmas viską verčia pasirinkimo objektais – pradedant tauta ir tėvyne, baigiant lytimi.

Maža to – kiekvienas privalo tokį pasirinkimą pripažinti.

Paradoksalu, bet draudimai ir ribojimai, įsakymai ir priedermės lieka, tik dabar jų monopolį prisiima patys libertarai ir globalistai.

Jų pasaulyje gali šaukti „Lietuva – visiems“, bet nevalia sakyti „Lietuva – lietuviams“.

Gali propaguoti juodžiausią ištvirkimą, bet nevalia jo kritikuoti.

Gali brautis į svetimus namus, bet neturi teisės ginti savų."

Žygeivis rašė:

Tautos vieta globalistų pasaulyje – indėnų rezervatas, kurio gyventojai mosikuoja butaforiniais tomahaukais arba šoka klumpakojį.

Gal juokingai skamba, bet kaip tik panašiai ir turi būti: rezervatas - sava teritorija, kur gali šokti klumpakojį kaip tautos mėgstamą šokį, pvz.

Man rods, nepataikei:kosmopolitai iš viso nepripažįsta tautų [pvz., netgi šiandien velykiniame koncerte, (kuris vyko Kaune, Kristaus prisikėlimo bažnyčioje) - "Tai darykite mano atminimui" šiaip jau padorus dvasininkas Doveika tikinčiuosius pavadino dievo tauta, kai, tuo tarpu, žodis tauta tinka tik tam tikros teritorijos bendruomenei apibrėžti ir niekam kitam, nes nuo amžių atėjusioje lietuvių kalboje, skirtingai nuo kitų, kiekvienas daiktas ar reiškinys turi atskirą, tik sau būdingą, pavadinimą.

Kitas pavyzdys apie kosmopolitus:

Petras:
2013 04 01 17:58

A.Gromyka, buvęs TSRS UR ministras, knygoje “Broliai Kenedžiai”, 1985 (rus) psl. 120-121, aprašo Jeilio universiteto “Kaukolės ir kaulų” masonų ložę, kurioje dalyvavo Dž. Kenedis. Ji buvo įkurta 1832. Ložių dalyviai užimdavo svarbiausius JAV administracijos postus, jie (masonai) įkūrė 1912 Tarptautinių santykių tarybą.

Petras:
2013 04 01 17:34

Pacituosiu I.Kantą:

“Judaizmas pašalina iš savo bendrijos visą žmonių giminę, laikydamas save ypatinga tauta, Jahvės, kuris neapkentė visų kitų tautų ir todėl buvo kiekvienos iš jų nekenčiamas… Judaizmas siekia sukurti žemėje mesijo valstybę, kad viešpatautų visoms tautoms (gojoms)”.

http://alkas.lt/2013/03/31/v-gedgaudas- ... s#comments

Todėl kosmopolitinių organizacijų, kokia ir yra bažnyčia, nors ne visai tinkama pavyzdžiui apie viskuo prekiaujančius, vartojama žodžio tauta prasmė yra aiškiai klaidinanti].

Nes jie, pavadinkime juos žydais , nėra tauta: jiems nereikia nei teritorijos, nei savos kalbos, nei tradicijų - papročių (moralės), nes jų vienintelis gyvenimo principas yra toks - viskas yra perkama ir parduodama. O kas nėra toks daiktas, tas jiems neturi vertės.
Vienžo, skirtumas tarp tautos ir kosmopolitų yra vertybinis: jie, kaip sulaukėję šunes (kitaip tariant - смесь бульдога с носорогом ), kurie pjauna kiemsargius (sava teritorija!) šunis.

Žygeivis rašė:

Jų pasaulyje gali šaukti „Lietuva – visiems“, bet nevalia sakyti „Lietuva – lietuviams“.

Ir čia klystat, dėl ko ir duodat jiems progą ambų ieškoti (po ko jie užsirašo riebų pliusą "kovoje su netinkamais reiškiniais" ir ta proga eilinį kartą sočiai pasisemia iš ES Lietuvai skirtų lėšų).

Šitaip svarstant galima pamanyti, kad jūs siekiat primityvių tikslų - "apginti" lietuvius Lietuvoje nuo svetimtaučių.

Kur tie svetimtaučiai Lietuvoje, kurioje gyvena tik viena tauta?

Jų nėra ir būti negali.

Todėl tas šūkis turi būti gynybai nuo kosmopolitų nuodingo poveikio Lietuvai.

Todėl reikia kalbėti ne apie Lietuvos gynybą "nuo visiems", o nuo Lietuvai, kaip nuo amžių egzistuojančiai bendrijai, kenkiančių kosmopolitų atakų.

Apie tai kaip tik ir kalbėjo vasario 16 d. minėjime Prezidentė, kada sakė: "neleisime, kad mums komanduotų svetimi".

Todėl prieš šaukiant "Lietuva - (TIK!) lietuviams!" reikėtų turėti plakatą, nuimantį klausimą kas yra lietuvis. Pvz.: lietuvis yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys. Arba kaip sakė V.Landsbergis: lietuvis yra tas, kuris tiki, kad Lietuva gali būti graži ir teisinga!

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Marius Kundrotas: Tautiškumas – vienybė įvairovėje

Parašytas: 26 Gru 2013 08:27

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Apie tautiškumo dėmenis.

Taip išeitų, kad tautos nariu gali tapti tik per gimimą, betgi ne - tautiškumas yra narystė, nes dabartiniais laikais dažnas, gimęs lietuvių šeimose, spjauna į Lietuvą ir palieka ją likimo valiai, o ateina Lietuvai dirbti, ją statyti, jai auginti savo vaikus, jai atiduoti visą save tas, kuris gal gimė ne lietuvių šeimose ar maišytose su lietuvių kilmės asmeniu, pvz., tai toks kaip tik yra tikresnis lietuvis, nei tas, kuris išdavė bendrą reikalą tik dėl savo interesų. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 29 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: