Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Vengrų mažumų klausimas Slovakijoje ir Rumunijoje

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Kitos Europos šalys - istorija, politinė, ekonominė, etninė, kultūrinė, religinė padėtis kitose Europos valstybėse

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Vengrų mažumų klausimas Slovakijoje ir Rumunijoje

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Vengrų mažumų klausimas Slovakijoje ir Rumunijoje

Parašytas: 05 Lap 2010 14:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Vengrų mažumų klausimas Slovakijoje ir Rumunijoje

http://www.geopolitika.lt/?artc=4307
http://www.geopolitika.lt/print.php?artc=4307

Stanislovas Stasiulis
2010 11 05

Po pavasarį vykusių Vengrijos parlamento rinkimų vienas pirmųjų valdančiosios dešiniųjų partijos „Fidesz“ ir jos lyderio premjero Viktoro Orbáno žingsnių buvo gegužės 26-ąją priimtas dvigubos pilietybės įstatymas, įsigaliosiantis nuo kitų metų sausio 1-osios.

Naujajame įstatyme numatoma, kad apie 3,5 mln. užsienyje gyvenančių etninių vengrų galės siekti gauti Vengrijos pilietybę, jei įrodys savo vengrišką kilmę ir mokės vengrų kalbą. Tai palengvins pilietybės suteikimą etniniams vengrams, gyvenantiems kaimyninėse valstybėse, tačiau jiems nebus suteikta teisė dalyvauti rinkimuose, todėl įstatymas turės labiau simbolinę reikšmę.

Nepaisant to, daugeliui vengrų šis naujosios Budapešto vyriausybės žingsnis turi ir istorinę prasmę: praėjo devyniasdešimt metų nuo Trianono sutarties, kuri sumažino Vengrijos teritoriją, o milijonus vengrų paliko už savo valstybės ribų.

Atrodytų, šis Vengrijoje priimtas dvigubos pilietybės įstatymas nesiskiria nuo daugelyje kitų Europos valstybių galiojančių įstatymų.

Septyniose Europos Sąjungos valstybėse galioja panašūs įstatymai, kurie suteikia žmogui, gyvenančiam užsienyje, teisę gauti pilietybę, jei jis ar jo giminaičiai anksčiau buvo tos šalies piliečiai.

Septyniolika Europos Sąjungos valstybių numato galimybę gauti kitos šalies pilietybę, jei žmogus yra gimęs užsienyje arba jo tėvai buvo kitos šalies piliečiai. Vienas geriausių pavyzdžių yra Airijos pilietybės įstatymas: Airijos pilietybė yra suteikiama kiekvienam gimusiam Airijos saloje. Taigi žmogus, gimęs Šiaurės Airijoje (valdomoje Didžiosios Britanijos), gali turėti tiek Airijos, tiek Didžiosios Britanijos pilietybę.

Dvigubos pilietybės klausimas nėra naujas, tačiau jis darosi vis aktualesnis ir tai lemia ne tik istorinės peripetijos, bet ir auganti žmonių migracija (Lietuva – ne išimtis). Kita vertus, šių problemų sprendimą sunkina ne tik politikų pasyvumas, bet ir neretai kylantys konfliktai su kaimyninėmis valstybėmis. Vengrijos dvigubos pilietybės įstatymo priėmimą lydėjo aštri Slovakijos kritika ir atsakomosios priemonės.

Slovakija, kurioje vengrų etninė mažuma sudaro beveik 10 procentų (žr. lentelę), šį Vengrijos žingsnį įvertino kaip keliantį grėsmę nacionaliniam saugumui. Tą pačią gegužės 26-ąją Slovakijos parlamentas priėmė įstatymą, numatantį atimti Slovakijos pilietybę iš tų asmenų, kurie sieks gauti kitos valstybės pilietybę. Įstatymas numato ir tai, kad asmenys, turintys dvigubą pilietybę, negalės dirbti valstybės tarnyboje. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią vietą šiame konflikte užima pati Slovakija ir ar tikrai Vengrijos priimtas įstatymas kelia jai grėsmę.

Visų pirma tiek Vengrija, tiek Slovakija yra Europos Sąjungos šalys, todėl jų piliečiai gali gyventi ir dirbti tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje. Taip pat reikėtų pasidomėti, ar patys vengrai, gyvenantys Slovakijoje, yra suinteresuoti dviguba pilietybe. Anot Slovakijos savaitraščio „The Slovak Spectator“, atliktos apklausos rodo, jog etniniai vengrai mano, kad dviguba pilietybė jiems jokių papildomų teisių nesuteiks, todėl susidomėjimas ja yra mažas.

Antra, Vengrijos ir Slovakijos konfliktas brendo visus pastaruosius metus ir Bratislavos vaidmuo jame taip pat buvo nemenkas. Buvusioje Roberto Fico koalicinėje vyriausybėje ultradešinioji Slovakų nacionalinė partija nevengė aštrios retorikos etninių mažumų atžvilgiu. Ne mažesnės kritikos sulaukė ir šios vyriausybės priimtas Valstybinės kalbos įstatymas: buvo uždrausta viešose vietose kalbėti svetima kalba, vengrų organizuojamuose renginiuose atliekamos dainos privalėjo būti išverstos į slovakų kalbą ir pan. Už šių taisyklių nesilaikymą galėjo būti skiriamos baudos iki 5000 eurų. Atrodytų, šviesesnės perspektyvos abiejų šalių santykiuose galėtų įnešti naujoji Slovakijos premjerė, Demokratų ir krikščionių sąjungos lyderė Iveta Radičová, kuri pasisako už priimto pilietybės įstatymo atšaukimą, taip pat ir už Valstybinės kalbos įstatymo peržiūrą.

Galiausiai reikėtų aptarti ir Rumunijos reakciją į Vengrijoje priimtą dvigubos pilietybės įstatymą. Rumunija, panašiai kaip ir kaimyninė Serbija ar Ukraina, šį Budapešto žingsnį sutiko ramiai, o politikai susilaikė nuo platesnių komentarų. Kita vertus, tokią poziciją lėmė ir kai kurie specifiniai veiksniai. Pirma, Vengrų demokratinio aljanso Rumunijoje partija yra Emilio Boco vadovaujamos koalicinės vyriausybės partnerė ir padeda išlaikyti valdančiąją daugumą parlamente. Antra, Bukarešto vadovybė yra pati kaltinama, kad siūlo pilietybę visiems moldavams, kurių artimieji buvo Rumunijos piliečiai tarpukariu, kai Moldova (tuomet Besarabija) buvo Rumunijos karalystės dalis.

Tokią Rumunijos poziciją lemia ir kitas, daug svarbesnis aspektas. Rumunija, kitaip nei Vengrija ar Slovakija, nepriklauso Šengeno erdvei, todėl daugiau kaip milijonui Rumunijoje gyvenančių etninių vengrų (tarp jų ir kai kurių ministrų šeimoms) tai suteiks didesnę mobilumo laisvę Europos Sąjungoje, kurios jie šiuo metu neturi. Tačiau kartu kyla ir kitas klausimas: ar tokią mobilumo laisvę gali turėti ir tie vengrai, kurie gyvena ne Europos Sąjungos šalyse (pavyzdžiui, Ukrainoje)? Panašių atvejų gali iškilti ir ateityje, todėl dalis Europos Sąjungos politikų jau dabar kelia pagrįstą susirūpinimą dėl šios situacijos.

Apibendrinant galima teigti, kad tolesnė Vengrijos ir Slovakijos konflikto eiga priklausys nuo abiejų šalių vyriausybių noro ir valios. Atrodo, naujoji Slovakijos premjerė I. Radičová nori labiau integruoti Slovakijos etnines mažumas ir siekia didesnio bendradarbiavimo su jomis. Kartu ji pasisako ir už kai kurių aštrios Vengrijos ir Europos Sąjungos institucijų kritikos sulaukusių įstatymų panaikinimą ar jų pataisas.

Šalis Vengrų etninė mažuma
tūkst. proc.

Rumunija 1434 6,6
Slovakija 513 9,5
Serbija 293 3,9
Ukraina 156 0,3
Austrija 40 0,5

Parengta pagal „Centre for Eastern Studies“ medžiagą ( http://www.osw.waw.pl/en/publikacje/cew ... itizenship ).

Geopolitika

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Vengrų mažumų klausimas Slovakijoje ir Rumunijoje

Parašytas: 17 Spa 2012 19:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

ES teismas palaiko Slovakiją ginče su Vengrija

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... rija/89494

2012-10-17

Ankstesniam Vengrijos prezidentui Laszlo Solyomui 2009 metais nebuvo leista aplankyti etninių vengrų bendruomenės Slovakijoje dėl numanomų pavojų saugumui, todėl šis ramaus būdo mandagus lyderis priėjo iki Dunojaus upės tilto, jungiančios abi šalis, vidurio ir neįprastai tiesmukai pareiškė, kad ši "isterija" turi baigtis.

Tačiau nepasitikėjimas ir konkurencija tarp šių kaimynių tebegyvuoja iki šiol.

Antradienį Europos Sąjungos (ES) aukščiausios instancijos teismas paskelbė nutartį, palankią Slovakijos sprendimui neleisti atvykti L.Solyomui.

Tačiau kai kuriuos kitus nesutarimus, kai kada trukusius ištisus šimtmečius, išspręsti bus daug sunkiau.

Šimtu metų Vengrija valdė dideles Centrinės Europos sritis, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo prarado du trečdalius savo teritorijos ir pusės gyventojų pagal taikos sutartis.

Iš tiesų dabartinė Slovakijos sostinė Bratislava buvo Vengrijos Karalystės sostinė beveik 250 metų iki 1783-ųjų, o kai kurie vengrai tebevadina Slovakiją Aukštutine Vengrija arba Aukštumomis.

Vien to pakanka sukelti įtūžį kaimynams šiaurėje, kurie 1993 metais išdidžiai atsiskyrė nuo tuometės Čekoslovakijos ir ilgainiui tapo gana klestinčia valstybe, euro zonos nare.

Tačiau Slovakijoje tebegyvena apie 460 tūkst. etninių vengrų, o 2009 metais tuometis Vengrijos vadovas L.Solyomas planavo juos aplankyti ir dalyvauti ceremonijoje, per kurią buvo atidengta Šv.Stepono, pirmojo Vengrijos karaliaus, statula.

Slovakija šį vizitą paskelbė provokaciniu ir pareiškė Vengrijos lyderiui, kad jis nėra pageidaujamas. Šis dvišalis ginčas tapo nauju teisės precedentu.

Antradienį paskelbtoje Europos Teisingumo Teismo (ETT) nutartyje sakoma, kad prezidentai ne visada gali naudotis tomis pačiomis teisėmis kaip kiti ES piliečiai, kurie gali laisvai keliauti Šengeno zonoje.

Daugelis vengrų ir slovakų sako, kad įtampą tarp jų šalių dirbtinai kursto politikai, siekiantys pritraukti rinkėjų balsų. 2010 metais, praėjus kelioms dienoms po savo kadencijos pabaigos, L.Solyomas išpildė savo pažadą, duotą, kai jam buvo uždrausta atvykti, ir nuvyko padėti vainiko prie Šv.Stepono statulos, atidengtos jam nedalyvaujant metais anksčiau.

2009 metais Slovakijoje buvo priimtas kalbos įstatymas, turintį apsaugoti nacionalinę kalbą, tačiau taip pat varžantį mažumų, tarp jų vengrų, kalbų vartojimą. Slovakų kalba turi būti naudojama informaciniuose ženkluose, o kai kurie vietos vengrai buvo persekiojami dėl savo gimtosios kalbos vartojimo viešumoje. Įstatymo pažeidėjams numatytos iki 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų) baudos, nors šis teisės aktas, kuris vėliau buvo pastebimai sušvelnintas, retai kada taikomas.

Slovakija teigia taikanti šį įstatymą tik verslo įstaigoms ir oficialiojoje erdvėje. Tačiau jis išprovokavo įtampą: Vengrijos aukščiausieji lyderiai pateikė oficialius skundus, o ultradešinioji partija "Jobbik" iš dalies blokavo vieną kelią prie sienos su Slovakija.

Tuo tarpu viename Slovakijos futbolo stadione surengtame proteste dalyvavo 10 tūkst. žmonių.

Slovakijos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) ir Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas buvo susitikę praeitą mėnesį, siekdami pagerinti dvišalius santykius.

Jiedu atidarė vieną etninių slovakų bendruomenės centrą Vengrijos miestelyje Pilišsentkereste, kurį slovakai vadina Mlynkomis, taip pat pasirašė sutartį dėl naujo tilto, sujungsiančio pasienio miestelius Komarną (Slovakijoje) ir Komaromą (Vengrijoje) statybos - toje pačioje vietoje, kurioje L.Solyomas buvo priverstas pasukti atgal.

Tačiau šie žingsniai išprovokavo piktų komentarų internetinių pokalbių svetainėse: vienas komentatorius pareiškė, kad tokiais draugiškumo ženklais pasitikėti būtų neprotinga, o kitas pastebėjo, kad naujasis tiltas taps puikiu keliu tankams.

Viena iš priežasčių, dėl kurių vengrai balsavo už savo šalies stojimą į ES, buvo galimybė keliauti be tikrinimų pasienyje. Jie tikėjosi, kad kaimyninėse šalyse gyvenantiems vengrams tai suteiks galimybę lengviau lankytis tėvynėje.

Nuo praeitų metų Budapeštas leido kaimyninėse šalyse gyvenantiems vengrams lengvai įgyti Vengrijos pilietybę ir pasus. Slovakija griežtai protestavo prieš šį žingsnį, o 2000 metais buvo priimtas įstatymas, draudžiantis slovakams turėti dvigubą pilietybę.

Dėl šios priežasties Slovakijos pilietybė neteko kai kurie vengrų ir kitų tautinių mažumų nariai.

BNS

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: