Kiekvieną lietuvį neramina mūsų tautos demografinė situacija. Labai noriu pakviesti padiskutuoti šia tema. Pasitarkim, diskutuokim drauge, siūlykite įvairius variantus, ieškokime bendrų išeities taškų, kaip išeiti iš susidariusios Lietuvos demografinės situacijos.
Lietuva pagal gimstamumo lygį yra 218 vietoje pasaulyje iš 222 valstybių.
Demografinė padėtis labai jau nepavydėtina. Gyventojų skaičiaus mažėjimo ir jų senėjimo problemą jau galima įvardinti kaip Lietuvos ilgalaikę problemą. Lietuvių tautos, kultūros ir kalbos išlikimas, tiek ekonominis Lietuvos potencialas ir gerbūvis itin priklausys nuo demografijos.
Pasak Jungtinių Tautų prognozės, Lietuvoje 2050 metais gyvens apie 2,65 milijono gyventojų. Tai buvo maždaug tiek, kiek 1950 metais (pokaris, tremtis) ( http://esa.un.org/unpp/ ). Be to 2050 metais vidutinis Lietuvos gyventojas bus 50 m. amžiaus (dabar 39) – taigi, didysis lietuvių skaičiaus mažėjimas prasidės nuo 2050 metų, nes iki tol, nors sparčiai mažėjant vaikų ir jaunimo, didės pensininkų skaičius – kuris ir sukurs apgaulingą statistinę regimybę, kad Lietuvoje ,,dar yra gyventojų“.
Lietuviams reikia labai rimtai susirūpinti, jei turi šiokių tokių ambicijų išlikti dauguma savo šalyje. Siekiant, kad demografinė situacija gerėtų, manau, kad normalia šeima turėtų būti laikoma šeima, kurioje auga 3-4 vaikai, daugiavaikė – 5 ir daugiau vaikų. Šeimos, auginančios 1-2 vaikus – būtų laikomos mažavaikėmis šeimomis. Nuo vaikų skaičiaus šeimoje turi priklausyti ir valstybinės socialinės garantijos, pagalba šeimai.
Gal dabar manęs paklaus, kaip tokią šeimą šiais laikais išlaikyti, išmokinti? Į tai atsakysiu visai paprastai.
Pirma. Kaip sako senovės lietuvių išmintis - ,,Duos Dievas dantis – duos ir duonos kąsnį”. Kiekvienas gimęs žmogus atsineša savo likimą.
Antra. Taip, kaip ir mus augino mūsų tėvai pokario laikotarpiu. Šeimos buvo gausios (aš pati užaugau šeimoje, kurioje buvome šeši vaikai), o dažnoje šeimoje ir duonos kąsnio ant stalo pritrūkdavo. Užaugome, išsimokslinome, nors retai kur buvo elektra, skalbimo mašina ir kt. Bet mus tėvai augino su meile, ugdydami pagal dešimt Dievo įsakymų. Sunkesnės gyvenimo sąlygos išugdė norą siekti tikslo gyvenime, išmokė gerbti darbą, žmogų, vienas kitą. Mielieji, juk vaiko laimė priklauso ne nuo to, kiek jį tėvai finansiškai remia, bet nuo to, kokias savybes jame išugdo.
Vyro ir moters pasididžiavimu turi tapti gausi šeima. Didelės šeimos bendravimo niekas neatstos – jokie draugai. Vyresnieji globoja jaunesniuosius, parveda iš darželio, pasivaikščioja gryname ore (juk sveikiau nei prie kompiuterio sėdėti). Glaudesnis, stipresnis emocinis ryšys tarp vaikų,tėvų, kuris išlieka ir jiems palikus gimtą lizdą.
Trečia. Valstybė privalo remti, užtikrinti socialines garantijas šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų. Į pagalbą gausioms šeimoms turėtų ateiti nemokamos ikimokyklinės įstaigos, kurių darbo laikas būtų nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro (15 val.), savaitgaliais.
Reikia pagalvoti ir apie mokyklų tinklo pertvarką taip, kad šios atliktų popamokinės veiklos ir laisvalaikio organizavimo funkcijas.
Didžiulę įtaką turi visuomenės, valstybės, darbdavių teigiamas požiūris į šeimą ir vaikus, jų pagarba ir pagalba tėvams, auginantiems vaikus, ypač daugiau nei du.
Būsimos, esamos jaunos šeimos, mielos Mamytės ir Tėveliai, gimdykite ir auginkite vaikus, gausinkite lietuvių tautą ir eikite aukštai pakėlę galvas didžiuodamiesi, kad auginate 3-4 ir daugiau vaikų. Lai visuomenė suvokia, kad vaikai gimdomi tam, kad jie laukiami, jų norisi, kad jų gyvybiškai reikia Lietuvai.
Šeima... Nenustygstančių vaikų pulkas yra gyvai alsuojantis, veikiantis Dievo meilės, Jo kūrybos grožio ir stebuklo liudytojas.
Mielieji, būkite savo tautos patriotai. Juk Lietuva – svarbiausia.
|
