Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Aisčių (Baltų) metalurgijos technologijos

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Įvairios kitos politinės, ekonominės, istorinės, kultūrinės, mokslinės temos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Aisčių (Baltų) metalurgijos technologijos

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Aisčių (Baltų) metalurgijos technologijos

Parašytas: 30 Bal 2022 22:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Kęstutis Morkūnas
2020 m. balandžio 29 d.

Aisčių (Baltų) metalurgijos technologijos

Per drėgną atlantinį laikotarpį iš dirvožemių su karbonatais buvo išplauta daug geležies junginių. Lygumose šie junginiai su dirvos tirpalais nutekėdavo į upes ir būdavo nešami toliau, arba nugulė moreninėse aukštumose, kur buvo gausu aklinų duobių.

Geležies junginiai, patekę į ežerus bei pelkes, sudarė limonitinės geležies (vandeniniai geležies oksidai (Fe2O3nH2O), geležies kiekis (Fe) siekia 35-47%) telkinius. Svarbi balų rūdos savybė yra ta, kad jos ištekliai sugeba atsinaujinti.

Išnaudotuose rūdynuose po daugelio metų vėl atsiranda rūdos telkinių, o iš mažo židinėlio išauga nemenki rūdos lizdai.

Lietuvoje renkama limonitinė geležies rūda vadinama balų rūda (taip pat vadinama pievų, dumblo, ežerų rūda ar gelžemės rūda, pupų rūda), kuri yra plačiai paplitusi visoje Lietuvoje.

Limonitinė geležies rūda daug kur yra sudėtinė dirvožemio dalis arba slūgso po juo, uolienų sluoksnis siekia 30-70 cm ar net 1 m storį.

Taigi balų rūda santykinai nesunkiai aptinkama daugiausia šaltiniuotų upių, ežerų pakrantėse, pelkėtose pievose ir smėlingoje žemėje (lizdais, pavieniais gabalais ir sluoksniais, pasitaiko telkinių iš riešuto dydžio rūdos gabalėlių).

V a. pr. Kr. prasideda geležies gavyba Aisčių (Baltų) žemėse. Tai patvirtina radiokarboniniu būdu datuotų Žardės rudnelių duomenys.

Rūdą būdavo renkama arba kasama atviruoju būdu vandeninės rūdos lizdų vietose.

Žardės-Bandužių gyvenviečių teritorijoje, kur, 2008 m. duomenimis, 1,6 ha teritorijoje buvo rasti 235 įvairios paskirties objektai - duobės ir 4 stulpavietės, matyt, buvo pašiūrės liekanos. Tarp šių duobių išskirta 40 rūdos kasimo vietų, jos dažniausiai identifikuojamos pagal užpildą arba duobių formą.

Toliau rūda turėjo būti plaunama, nes geležies gavybai naudotos balų rūdos turi 35-47% Fe, 15-20% smėlio, apie 1-2% kitų priemaišų: Al, Ca, Mn ir Mg.

Geležies gavybos procesui buvo reikalingas vanduo. Tiek piliakalniuose, tiek papėdės gyvenvietėse ir neįtvirtintose gyvenvietėse randama įvairios konstrukcijos šulinių. Šuliniai buvo kasti ir specialiai smėliui ir organinėms priemaišoms iš geležies rūdos plauti.

Kitas geležies paruošimo lydymui etapas - rūdos apdegimas ir smulkinimas. Rūda buvo smulkinama akmeniniais trintuvais, kurie su gludikliais, priekalais, girnų apatinėmis dalimis yra kone pagrindiniai individualūs gyvenviečių radiniai.

Lydant geležį, be geležies rūdos, dar reikia medžio anglies ir molio.

Medžio anglis buvo išgaunama medieną kaitinant be deguonies. Medžio anglį gamindavo specialiai įrengtose duobėse ar stirtose. Stirta yra kūgio pavidalo antžeminis židinys. Stirta būdavo sukraunama iš nukirstų ir vienodo ilgio supjaustytų rąstelių. Padegus stirtą reikėjo reguliuoti oro patekimą ir susikaupusių dujų išleidimą. Medis smilkdavo ilgai - iki 12-15 parų. Medžio anglies geležiai lydyti reikėjo daug. 1 kg geležies kritei pagaminti reikėdavo 4-6 kg anglies, o tokiam kiekiui anglies išgauti reikėjo apie 40 kg medienos.

Romėniškojo ir tautų kraustymosi laikais (50 - 600 metais) buvo naudojamos vienkartinės dubens pavidalo ir šachtinės rudnelės su oro įpūtimu arba natūralia oro trauka.

Paruošta lydymui geležies rūda ir medžio anglis kraunama tinkamais sluoksniais (rūda + medžio anglys+rūda) į lydymo rudneles. Rudnelių aukštis - nuo 60 cm iki 100 cm, pado skersmuo - 45-80 cm.

Geležiai lydytis reikalinga temperatūra (apie 1300-1400 °C) buvo pasiekiama pučiant orą į rudnelės žaizdrą. Pats lydymo procesas buvo ilgas ir kruopštus: reikėjo išdžiovinti rudnelę, kad sienelėse neliktų drėgmės. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 60 rudnelių radimviečių.

Rudnelėms lipdyti reikėjo molio, smėlio ir akmenų. Rudnelė - vienkartinis įrenginys.

Išlydžius maždaug 16 kg rūdos, buvo gaunama 5-8 kg geležies kritė. Kritė - geležies žaliava - būdavo iškalama pašalinant šlako likučius.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje romėniškojo laikotarpio antrojoje pusėje (150 m. - 300 m.) galėjo būti pagaminama 2-3 tonos geležies per metus, tokiam kiekiui reikėjo 25-40 tonų balų rūdos, o gamybos atliekos sudarė apie 12-20 tonų įvairių šlakų.

Tiriant Lietuvoje rastuosius rudnelių šlakus, nustatyta, kad jie nuo aplinkinių regionų skiriasi dideliu fosforo kiekiu (nuo 7% iki 11% P2O5), kas rodo, kad buvo lydoma iš fosforingos rūdos.

Fosforas neigiamai veikia geležies ir plieno kokybę, nes mažina jų plastiškumą ir labai didina trapumą. Iš vietinės rūdos geležį lydę žmonės sugebėjo reguliuoti geležies lydymo procesą ir pasiekti, kad fosforas, kaip nepageidaujamas elementas, būtų pašalinamas su šlakais.

Taip pat tyrinėjant šlaką nustatyta, kad metalurginis geležies lydymo procesas, technologiniai procesai ir įkrovos medžiagos Lietuvoje išliko be esminių pakitimų nuo senojo geležies amžiaus iki pat vėlyvųjų viduramžių.

Fajalito kiekis ir jo sudėtis geležies lydymo šlakuose išliko tose pačiose ribose ištisus du tūkstančius metų.

Iš 1,5-2,0 kg išlydytos ir iškaltos geležies galima nukalti apie 3-4 įmovinius kirvius, 4-6 ietigalius ir 40-60 vidutinio dydžio peilių.

Romėniškojo ir tautų kraustymosi laikotarpių (50 m. - 650 m.) vyrų kapuose dažnai randama bent po vieną kirvį ir 1-3 ietigalius, peilį, antskydį, žąslus, sagtį, geležinę segę ar smeigtuką.

Lazdininkų kapinyno vėlyvojo romėniškojo laikotarpio (150 m. - 350 m.) kapuose geležinių dirbinių svoris vidutiniškai siekė 1,200-1,300 gramų.

Taigi apie 0,5-1,5 kg sunkiu darbu ir sudėtingai išgaunamos geležies iškeliaudavo anapilin. Šie duomenys rodo didžiulius nenutrūkstamus geležies lydymo ir dirbinių gamybos mastus.

Atlikti geležies lydymo technologiniai, metalo cheminės sudėties ir dirbinių metalografiniai tyrimai leidžia teigti, kad didžioji dirbinių dalis gaminta iš vietinės balų rūdos, naudojant laikotarpį atitinkančias technologijas.

Geležies lydymo mastai rodo, kad visuomenės socialinė struktūra buvo diferencijuota, ir paskiri iškilę bendruomenės nariai sugebėjo organizuoti geležies gavybos ir jų realizavimo vietiniam ar regioniniame lygmenyje.

Kartu geležies liejimas ir ypač kalvystė, reikalaujanti technologijų išmanymo ir specifinių įgūdžių, pamažu tapo verslu.

Navasaitis J., Grigalavičienė E., Selskienė A., Sveikauskaitė A., Selskis A., Bliujienė A., Žulkus V., Jarockis R., Girininkas A.

Prikabinti failai:

Geležies lydimas iš balų rūdos -2.jpg [ 44.02 KiB | Peržiūrėta 636 kartus(ų) ]

Geležies lydimas iš balų rūdos -1.jpg [ 86.59 KiB | Peržiūrėta 636 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Aisčių (Baltų) metalurgijos technologijos

Parašytas: 02 Geg 2022 21:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Aisčių (Baltų) metalurgijos technologijos

Prikabinti failai:

Geležies lydimas iš balų rūdos -3.jpg [ 106.35 KiB | Peržiūrėta 636 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: