| Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://lndp.lt/diskusijos/ |
|
| 1917 m. duomenimis, iš 123 Latvijoje dirbusių kunigų 76 buvo lietuviai, 30 latvių ir tik 17 lenkų http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=28&t=11116 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Žygeivis [ 19 Spa 2014 21:11 ] |
| Pranešimo tema: | 1917 m. duomenimis, iš 123 Latvijoje dirbusių kunigų 76 buvo lietuviai, 30 latvių ir tik 17 lenkų |
https://www.facebook.com/groups/1832680 ... p_activity Alvydas Butkus Besikapstydamas straipsniui po latvių literatūrą, radau gana įdomų dalyką: 1917 m. duomenimis, iš 123 Latvijoje dirbusių kunigų 76 buvo lietuviai, 30 latvių ir tik 17 lenkų (Strods, 252). Neabejotina, kad dar ir šis faktorius lėmė mažesnį Latgalos sulenkėjimą. negu Vilniaus apylinkių ar net jį sustabdė, nes lietuviai kunigai pamaldas laikė latgaliečių tarme; dokumentacija buvo tvarkoma rusų kalba, vėliau, įkūrus Latvijos Respubliką, latgalietiškai arba latviškai. Lietuvius kunigus parapijiečiai gerbė ir vertino kur kas geriau negu lenkus, ir tai buvo pabrėžę XX a. latvių inteligentai. 1912 m. „Dzimtenes vēstnesis“ rašo, jog lietuviai kunigai „gina latgaliečių nacionalinius interesus“ (DzV, 12. apr). Strods, H. Latvijas katoļu baznīcas vēsture 1075.-1995. Rīga, 1996. Darius Savolskis Turite omenyje katalikų kunigus? Alvydas Butkus Taip, katalikų. Ne pastorius. Latgala yra Latvijos katalikiškoji dalis. Alvydas Butkus Latvijos valstybingumas skaičiuojamas nuo 1918 m. Estijos - irgi. Bet nacionalinė savivoka ten didesnė nei Lietuvoj. Nes nuo 14 a. ir vieni, ir kiti buvo tapę tik valstiečių tauta (šiaurės baltų diduomenę sunaikino XIII a. priešinimasis vokiečiams). Luomų nebuvimas latvius ir estus labiau suvienijo nacionalinio atgimimo laikais XIX a. Be to, protestantų bažnyčia skatino vietinių kalbų rašto atsiradimą ir jo plėtotę. Tokių sąvokų, kaip "jezyk pogański", "chamska mówa" ar "polska (niemiecka) wiara" ten neatsirado. Kęstutis Čeponis Viena iš priežasčių, kodėl Latgaloje buvo daug lietuvių kunigų buvo tai, kad carizmo laikais ir vėliau iki pat 1926 m., iki Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo, Lietuvos katalikų bažnyčia buvo pavaldi keliose valstybėse esančiai bažnytinei administracijai – Mogiliavo ir Varšuvos metropolijoms, o Klaipėdos krašto katalikai administraciškai buvo pavaldūs Varmijos vyskupijai. Varšuvos katalikų vyresnybė lietuvius kunigus stengdavosi iš Lietuvos pašalinti, ir jie dažnai buvo skiriami į įvairias vietas Rusijos imperijoje, bet ne Lietuvoje. Lietuvos bažnytinė provincija buvo įkurta tik 1926 m. balandžio 4 d., kai popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente paskelbė pertvarkantis tuo metu egzistavusių daugumos Lietuvos bažnytinių struktūrų pavaldumą Mogiliavo arkivyskupijai ir įkuriantis savarankišką Lietuvos bažnytinę provinciją. Juridiškai Lietuvos bažnytinė provincija buvo įteisinta 1927 m. liepos 27 d. Lietuvos ir Vatikano konkordatu. Lituanorum gente konstitucija Lietuvos bažnytinė provincija buvo sudaryta iš buvusios Žemaičių vyskpijos, kuriai suteiktas Kauno arkivyskupijos statusas ir Lietuvos teritorijoje buvusių Vilniaus ir Seinų vyskupijų dalių. Bažnytinę provinciją taip pat sudarė Telšių, Vilkaviškio, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijos bei Klaipėdos prelatūra. Lietuvos bažnytinės provincijos centras buvo Kaunas, jos vadovu paskirtas arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas. 1926 m. balandžio 5 d. paskirti ir naujai įsteigtų Lietuvos vyskupijų vadovai. Plačiau http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_b ... provincija |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|