Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lenkai naikina paskutines Lietuviškas mokyklas Punske

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvos Valstybės dalys - Palenkė (Palėkė), Seinų ir Suvalkų kraštas - okupuoti Lenkijos » Lietuvos Valstybės dalys - Palenkė (Palėkė), Seinų ir Suvalkų kraštas - užgrobti Lenkijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lenkai naikina paskutines Lietuviškas mokyklas Punske

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lenkai naikina paskutines Lietuviškas mokyklas Punske

Parašytas: 14 Vas 2013 23:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina

Vasario 13-oji – juoda diena lietuvių švietimui Lenkijoje (video)

http://alkas.lt/2013/02/13/vasario-13-o ... oje-video/

http://www.punskas.pl
2013 02 13 23:52

Vasario 13 dieną, Punsko valsčiaus konferencijų salėje vyko valsčiaus švietimo, finansų bei ūkio komisijų posėdis. Jo metu buvo svarstomas lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje uždarymo klausimas.

Absoliuti komisijos narių dauguma balsavo už visų trijų lietuviškų mokyklų likvidavimą.

Galutinį sprendimą dėl mokyklų uždarymo priims Punsko valsčiaus taryba vasario 27 dieną.

Rytoj, vasario 14 dieną, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas susitiks su uždaromų mokyklų bendruomenėm.

Apie lietuviškų mokyklų uždarymą kalba Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra, Punsko valsčiaus tarėjas Petras Lukoševičius bei Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
http://www.youtube.com/watch?v=h5ov0dyt ... r_embedded

Komentarai
http://alkas.lt/2013/02/13/vasario-13-o ... s#comments

Žygeivis:
2013 02 14 22:09

Jei Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje būtų tikra lietuviška valdžia, o ne įvairių užsienio valstybių šiknalaižiai bei įtakos agentai, tai dabar Lietuvos Valstybėje būtų laikomasi tikro pariteto principo:

Tai yra, kiek lietuviškų mokyklų veikia Lenkijos laikinai okupuotose Lietuvių Tautos žemėse, tiek veiktų lenkiškų mokyklų Lietuvos Valstybėje. Žinoma, su sąlyga, kad jose mokytųsi tikrų lenkų, atvažiavusių Lietuvą, vaikai, o ne įvairūs nutautėliai.

Be to ir visi kiti rodikliai būtų tvarkomi pariteto principu – pvz., kiek lėšų Lenkija skiria lietuviškoms mokykloms, tiek Lietuva skiria lenkiškoms.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lenkai naikina paskutines Lietuviškas mokyklas Punske

Parašytas: 15 Vas 2013 21:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina

Apie tai, kaip L. Linkevičius buvo Seinuose

http://punskas.pl/?p=29894

2013/02/14

Vasario 6–7 dienomis oficialaus vizito atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras net du kartus susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomene.

Skaitant žiniasklaidą galima būtų pamanyti, kad nei vienas politikas net tiek dėmesio Lenkijos lietuviams nėra skyręs kaip šis ministras, vykdamas gerinti santykių su Lenkija.

Pirmiausia su Lenkijos lietuvių bendruomene ministras susitiko ambasadoje Varšuvoje – pranešė žiniasklaida. Ir nesvarbu, kad tame susitikime dalyvavo trys Varšuvos lietuviai bei dar kažkiek lenkų tautybės Lietuvos piliečių.

LRT korespondentė Rūta Lankininkaitė iškilmingai pranešė: „Ministras, vizitą pradėjęs nuo susitikimo su Varšuvos lietuvių bendruomene, sako, kad su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslavu Sikorskiu (Radosław Sikorski), kurio kvietimu ir atvyko, aptars dvišalius santykius, tautinių mažumų klausimus ir Lietuvos pirmininkavimą ES tarybai“.

Kitas susitikimas su Lenkijos lietuviais vyko besibaigiant vizitui vasario 7 d. Seinuose. Organizatorių pageidavimu, tai buvo susitikimas ne su Bendruomenės vadovais, o su plačiąja liaudimi. Be mokyklų direktorių, organizacijų vadovų, su ministru susitikti panoro du seiniškiai.

Po susitikimo kilo labai daug minčių.

Viena iš jų – kad ministras turėjo galimybę važiuoti ir pravažiuoti pro Seinus, čia nesustodamas. Tai būtų buvę naudingiau ir mums, Lenkijos lietuviams, ir pačiam svečiui.

Buvo jaučiama, kad jis iš anksto esąs nuteiktas arba nusiteikęs priešiškai čia gyvenančios bendruomenės atžvilgiu.

Tai kam su ja susitikti?

Juk ta antipatija norint nenorint išlįs. Jau pats pirminis noras susitikti su plačiąja liaudimi aptarti Lenkijos lietuvių padėties atrodo keistokas.

Už minias „dirbti“ atėjo „įprastiniai“ tokių susitikimų su politikais asmenys – lietuviškų mokyklų, organizacijų, kultūros įstaigų vadovai.

Tačiau niekam nerūpėjo, kad jie būtų pristatyti, taigi ministras net nežinojo, su kuo kalbasi.

Beje, susitikimo pabaigoje norėdamas įteikti „Žiburio“ mokyklos direktoriui saldainių krepšį nežinojo, kuris iš čia sėdinčiųjų yra direktorius.

Punsko valsčiaus mokyklėlių direktorės po susitikimo juokavo, kad jų vaikams neverta vežti saldumynų, nes juk ir taip tas mokyklas uždarys.

Gal ir nekeista, kad ministras nepažįsta mokyklų direktorių. Mat ne tas rangas. Tačiau per pastarąjį laikotarpį jau atpratome nuo tokios valdžios arogancijos ir nepagarbos demonstravimo.

Susitikime su lietuviais ministras pasakojo, kad santykiuose su Lenkija esama posūkyje į gera, kad padėtis keisis, kad Lietuvoje reikia naujo požiūrio į tautines mažumas, „reikia pasižiūrėti jautriau“, kaip teigė ministras.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis pritaria Lenkijoje keletą metų skleidžiamai informacijai, jog neva Lietuvoje lenkai diskriminuojami, ministras ne iki galo atsakė į šį klausimą, sakydamas: „Ne, nemanau, kad lenkai Lietuvoje engiami, tačiau reikia jautriau į tai pasižiūrėti“.

Lietuvos diplomatijos vadovas pasakojo, kad susitikęs su kolega Radeku Sikorskiu išsakė nuomonę, jog keista, kad Seinuose vis dar yra Liepos 22-osios gatvė. Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat tuo stebėjosi.

Nenuostabu, kad Sikorskis stebėjosi, jo juk su Liaudies Lenkijos laikmečiu niekas nesieja.

Ministras Linas Linkevičius, paklaustas, ką ministras Sikorskis sakė apie padėtį Berznyko kapinėse, pripažino, kad nieko nesakė, nes jis pats šio klausimo visai nekėlė. „Na, yra visokių smulkmenų tuose santykiuose.“

„Suprasti, kad Lietuvos savanorių atminimo niekinimas – tai smulkmena?“ – pasitikslinau.

„Žinoma, kad savanoriai – tai nėra smulkmena. Turėjau omeny gatvės pavadinimą“, – pasitaisė ministras.

Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų mokyklų direktorės informavo ministrą, kad planuojama nuo ateinančių mokslo metų uždaryti visas šias Punsko valsčiaus mokyklėles.

Nastutei Sidarienei papasakojus apie numatomą mokyklų naikinimą, ministras paklausė: „O kiek tose mokyklose mokinių?“ Išgirdęs, kad apie 50, paaiškino, jog nenuostabu, kad jos uždaromos, juk tai tokios mažos mokyklos. Kas tokias galėtų išlaikyti?

Nastutei Sidarienei paprieštaravus, kad Lietuvoje juk tokios mažos lenkų mokyklos išlaikomos, ministras ironiškai pasiūlė: „Tai reikalaukit iš savo valdžios, kad neuždarytų. Kodėl nereikalaujat? Pas mus lenkai reikalauja…“

Susitikimą užbaigė ministras, įteikdamas Seinų lietuvių „Žiburio“ direktoriui saldainių.

Ir nuskubėjo valgyti vakarienės su Seinų miesto burmistru Janu Kapu (Jan Kap) bei Seinų apskrities viršininku Andžeju Šturgulevskiu (Andrzej Szturgulewski).

Kodėl į vakarienę nebuvo pakviesti Seinų valsčiaus ir Punsko valsčiaus viršaičiai, sunku suvokti.

Taip pat keista, kad tame susitikime nedalyvavo niekas iš Lietuvių bendruomenės.

Gal ministras ką nors nuo vietos lietuvių norėjo nuslėpti?

Kas vyko per susitikimą su vietos valdžia, būtų likusi paslaptis, jei pats ministras nebūtų pasipasakojęs žurnalistams.

Štai dar vasario 7 d. http://www.diena.lt skaitome:

„Natūralu, kad čia per vieną pokalbį sunku viską iki galo išsiaiškinti. Bet mes tuos klausimus užaštrinome, iškėlėme. Tokį tikslą ir turėjau – kad tai, ką girdėjau iš bendruomenės, kad būtų išgirsta ir vietos valdžios. Tęsime dialogą. Manau, kad tik nuosekliu, reguliariu dialogu galima ką nors pagerinti. Vienkartinis pokalbis vargu ar pagelbės.“

Taip po susitikimų Seinuose BNS sakė ministras.

Nejaugi Lietuvos diplomatijos vadovas tikrai mano, kad Seinų burmistras ir Seinų apskrities viršininkas nieko nežino apie vietos lietuvius, kad su šitais žmonėmis būta tik „vieno pokalbio”?!

Ateina naujas ministras į valdžią ir mano, kad tą dieną atsirado pasaulis?

„Tiesą sakant, neišgirdau naujų problemų negu tas, kurias žinojau. Žinoma, tai mažai guodžia. Problemos daugiausia susijusios su švietimo situacija, su mokyklų finansavimu, ypač Punske. Ten yra grėsmė, kad galėtų būti uždarytos kelios mokyklos. Matyt, grėsmė kyla iš dalies ir dėl bendros demografinės situacijos, Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, mažėja vaikų. Bet mums yra jautru kelių mokyklų uždarymas“, – sakė ministras.

Ministras neišgirdo problemų, nes nenorėjo jų išgirsti.

Negi jo viešas pasakymas Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkui – „O kur tavo vaikai eina? Ne į lenkišką mokyklą? Patogiau šitaip, ne? Pirma į save pasižiūrėkit!” – gali paskatinti atvirauti?

Beje, jei per vakarienę su vietos valdžia kėlė Punsko valsčiaus mokyklų uždarymo klausimą, tai, manau, pašnekovai gerai turėjo prisijuokti, nes kompetentingas šiuo klausimu asmuo – Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas – į vakarienę pakviestas nebuvo.

„Vėliau buvau susitikęs su Seinų burmistru ir Punsko lenkų valdžios atstovu. Jie irgi sakė, kad vadovėliai reikalingi, bet kai mažas poreikis, suprantu, jų savikaina yra didelė, parengti jų leidybą sudėtinga. Mes iškėlėme tuos dalykus, kad yra jautrūs, paprašėme, kad valdžia šituos klausimus spręstų“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ar ministras čia pajuokavo?

Su miesto burmistru kalbėti apie vadovėlių leidybą?!

O kas tas Punsko lenkų valdžios atstovas, nežinau. Negi Seinų apskrities viršininką ministras turėjo omeny?

Na, Seinų apskrities viršininką pavadinti Punsko valdžios atstovu – savotiška. Pasirodo, ministras nelabai žino, su kuo vakarieniavo.

O su šitais vyrais kalbėtis apie vadovėlių leidybą – tai tarsi valdžiai su manim konsultuotis dėl ekspedicijos į Mėnulį arba aptarti naujos atominės elektrinės technologiją…

„Buvo labai gerai tuos klausimus išgirsti iš pirmų lūpų, iš bendruomenės. Sutarėme, kad ateityje pokalbį pratęsime. Bet labai svarbu, kad jis vyktų ir tarp bendruomenės bei vietos valdžios. Vis dėlto daugelis klausimų yra vietos valdžios kompetencijoje. Mums, Lietuvai, be abejo, rūpi tie dalykai, mes apie tai galvojame, perduosiu visą informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms institucijoms, kurios tais klausimais rūpinasi. Tačiau reikia intensyviau ir nuosekliau bendrauti ir su vietos valdžia“, – akcentavo L. Linkevičius.

Su kuo sutarė ministras, tikrai nežinau.

Iš kur tas ministro įsitikinimas, kad nėra pokalbio tarp vietos valdžios ir bendruomenės, irgi nežinau.

Ministras teisus dėl vieno, kad dalį Lenkijos lietuviams svarbių klausimų galima spręsti savivaldybių lygmeniu.

Tačiau keista – būtent tų problemų ministras neiškėlė kalbėdamas su vietos valdžios atstovais, kad ir „Žiburio“ mokyklos finansavimo, lietuvių kultūros ir istorijos paveldo įamžinimo Seinuose, lietuvių kalbos statuso šiame mieste, Berznyko kapinėse niekinamų Lietuvos savanorių klausimų.

Bent jau apie tai nekalbama minėtame http://www.diena.lt .

Šis ministro susitikimas su Seinų burmistru galbūt visiškai sugriovė mūsų galimybę tartis su vietos valdžia, nes parodė Lietuvos derybininkų nesuvokimą ir nekompetenciją, tad vietos valdžia gali pradėti elgtis dar radikaliau.

Ir dar vienas keistas ministro įsitikinimas – kad Švietimo ir mokslo ministerija nieko apie mus nežino. Būtent su Švietimo ir mokslo ministerija daugelį metų vyksta nuoseklus, konstruktyvus bendradarbiavimas.

Taip, ministras minėjo, kad atsiprašė lenkų tautą už 2010 metais nepriimtą Vardų ir pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis įstatymą, kas neva įžeidė tuometinį Lenkijos prezidentą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas replikavo: kas atsiprašys už Lenkijos vykdomą lietuvių nutautinimą, kai per 30 metų iš 30000 lietuvių liko vos 5000?

Ministras Linkevičius pasiūlė baigti kalbas apie kažkokius nutautinimus, o geriau pasižiūrėti į save.

Belieka tikėtis, kad Lietuvos diplomatijos vadovo net tokia nekompetencija tai jo komandos nerimtas, o gal geriau apibūdinti – neigiamas, požiūris į užsienio lietuvius, kad kitose srityse rodoma daugiau išmanymo ir išminties.

Kita vertus, negaliu atsikratyti tokios minties: ar kas nors iš vizitą rengusių patarėjų neturėjo tikslo „sudeginti“ ministrą?

Bent jau sprendžiant iš tų poros valandų, praleistų Seinuose, galima daryti tokias išvadas.

Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušra“, 2013/03

Komentarai
http://punskas.pl/?p=29894

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lenkai naikina paskutines Lietuviškas mokyklas Punske

Parašytas: 25 Vas 2013 17:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina

Zbigniew Pirstelejau
2013 m. Vasario 25 d. 12:39

http://www.facebook.com/groups/10270128 ... 436570367/

Šio klausimo paprastas sprendimas:

- Taikos sutarties 1920-1939 metų Lenkijos - Lietuvos kare pasirašymas,

- okupacinės Lenkijos armijos išvedimas iš Lietuvos valstybės teritorijos 1569 metų ribose (Augustavo rytinės apylinkės, Suvalkai, Seinai, Punskas),

- okupacijos metu padarytos žalos Lietuvai atlyginimas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lenkai naikina paskutines Lietuviškas mokyklas Punske

Parašytas: 16 Bal 2014 16:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina

Albinas Vaškevičius
2014-04-15 23:07

Po antro pasaulinio karo Punsko krašte veikė lietuviškos mokyklos:

1. Vaitakiemyje.
2. Pristavonyse.
3. Krasnagrūdoje.
4. Ramoniškėse.
5. Klevuose.
6. Valinčiuose.
7. Navinykuose.
8. Žvikeliuose.
9. Trumpalyje.
10. Burokuose.
11. Didžiuliuose.
12. Giluišiuose.
13. Vaičiuliškėje.
14. Lumbiuose.
15. Paliūnuose mokykla veikė tarpukaryje.
16. Kampuočiuose nesėkmingai bandyta įkurti.
17. Vidugiriuose.
18. Seinuose.
19. Punske.

Iki šių dienų išliko tik trys:

1. Vidugiriuose.
2. Seinuose.
3. Punske.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: