EUcitizen rašė:
"Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį."
Kadangi teisę šiek tiek išmanau
, tai pateikiu teisinį išaiškinimą:Šitoks užrašas yra daugelyje Internetinės žiniasklaidos priemonių. Tačiau jo rašytojai puikiai žino, kad juo yra pažeidžiama Lietuvos Konstitucija
http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm
Konkrečiai štai šis straipsnis:
25 straipsnis
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
------------------------------------------------------------------------------------
Akivaizdu, kad masinės informacijos priemonės, reikalaudamos privalomo leidimo platinti jų pateikiamą informaciją, grubiai pažeidžia šį Konstitucijos straipsnį - kaip matyti iš Konstitucijos teksto, "gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai", ir čia nėra jokių užuominų apie kokį nors informacijos skleidimo apribojimą, remiantis informacijos pateikėjo leidimu ar neleidimu.
Beje, jie tai puikiai žino ir todėl niekada nesikreipia į teismą, nes tada reikėtų laukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, o šis vargu ar būtų jiems palankus.
Kartu jie taip pat suvokia, jog jiems iš to bet kuriuo atveju nebūtų jokios realios naudos - netgi atvirkščiai, kadangi prarastų nemokamą reklamą, kurią jie gauna, kada kitose svetainėse yra pateikiama jų informacija ir jų svetainių internetiniai adresai.
Žinoma, visa tai galioja tik vadinamoms nekomercinėms informacijos priemonėms. Tačiau negalioja literatūriniams, muzikiniams ir pan. kūriniams, kurie nėra laikomi informacija, ir kuriuos todėl gina oficialiai įregistruotos autorinės teisės.
Kartu turiu pabrėžti, jog grubiu autorinių teisių pažeidimu būtų, jei pateikiant informaciją nebūtų nurodytas informacijos šaltinis.
Taip pat, jei ši informacija būtų panaudojama komerciniais tikslais ir duotų pelną - tokiu atveju reikėtų mokėti atitinkamus mokesčius informacijos autoriams.
P.S. Beje, savo laiku, dirbant Ignalinos savivaldybės Kultūros skyriuje, man teko ne vieną mėnesį "kietai derėtis" su LATGA-A tuometiniu vadovu - agentūros generaliniu direktoriumi Edmundu Vaitiekūnu (dėl muzikinių kūrinių panaudojimo ir jų apmokestinimo bei LATGA-A teisių atstovauti tų kūrinių autorius), ir aš jį tada gerokai "prispaudžiau", pareikalavęs sutvarkyti visus jų juridinius dokumentus taip, kaip to reikalavo atitinkami teisės aktai. Jis tada netgi atvarė skubiai į Ignaliną ir vos neverkė, prašydamas, kad mes "nusileistume".
Tada aš gana išsamiai išstudijavau įvairius autorinių teisių aspektus - tiek Lietuvos Konstitucijos, kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų požiūriu, tiek ir įvairius tarptautinius dokumentus, kuriuos Lietuva tuo metu jau buvo ratifikavusi arba dar tik rengėsi ratifikuoti.