Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Dingę valstybės dokumentai būtų grąžinti valstybei

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės istorija 1992-2012 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dingę valstybės dokumentai būtų grąžinti valstybei

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Dingę valstybės dokumentai būtų grąžinti valstybei

Parašytas: 06 Rgs 2024 17:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28206
Miestas: Ignalina

Zigmas Vaišvila: Prokuratūra nurodė Seimui imtis priemonių, kad dingę valstybės dokumentai būtų grąžinti valstybei

https://alkas.lt/2024/09/02/z-vaisvila- ... valstybei/

Spaudos konferencija
www.alkas.lt
2024-09-02 22:18:32

Rugsėjo 3 d., antradienį, 12.30 val. Seime, įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Prokuratūra nurodė Seimui imtis priemonių, kad dingę valstybės dokumentai būtų grąžinti valstybei.“

2024 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ugnė Rinkevičienė Seimo kanceliarijai nurodė imtis priemonių, kad būtų nustatyta, kur yra dingę svarbūs valstybės dokumentai, ir, kad būtų užtikrintas jų perėmimas valstybės nuosavybėn.

Principinga prokurorė Seimui nurodė, kad Lietuvos Respublikai ir jos istorijai svarbių dokumentų saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, kurio 4 straipsnyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu valstybei reikšmingi dokumentai yra saugomi asmeniniuose archyvuose, jie privalo būti perduoti kompetentingiems subjektams, kadangi tokio pobūdžio dokumentai yra iš civilinės apyvartos išimti daiktai.

Šį žingsnį prokuratūra žengė po to, kai patikrino penkiolikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų pateiktą informaciją ir nustatė, kad signatarų nurodytų dokumentų nėra nė viename Lietuvos valstybės archyve, tik kai kurių signatarų archyve yra keleto dingusių dokumentų kopijos.

Dar 2021-06-14 d. penkiolika Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kreipėsi į Seimo valdybą dėl svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo iš Seimo:

– LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr.I-921 ir 1991-01-13 Nr.13-I-943) sudarytų komisijų veiklos medžiagų dėl 1991-01-08 d. įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir 1991-01-13 d. Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybių;

– LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiagos nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio;

– beveik visos 1991-01-13 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-936 sudarytos LR Laikinosios gynybos vadovybės medžiagos;

– XII šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylų;

– XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagos: 1989 m. išrinktų deputatų K. Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylų, dalies 1989 m. vykusių rinkimų komisijų medžiagų, 1988-1990 metų XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisijų darbo medžiagų, t.t. Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagų.

Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai buvo pavesta tai išnagrinėti ir spręsti. Jokio sprendimo ir net atsakymo nesulaukus, 2023-01-18 raštu Zigmas Vaišvila kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen, prašydamas klausimą dėl Seimo komisijos sudarymo dėl šių Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybių ištyrimo įtraukti į Seimo plenarinių posėdžio darbotvarkę ir neatidėliotinai priimti šiuos 15 signatarų.

Seimo pirmininkei nereaguojant dėl neatidėliotino 15 signatarų priėmimo, 2023-02-20 d. Z. Vaišvila dėl to kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas įstatymą ignoruojančią Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Ši Seimo pirmininkė atsiliepimu į skundą patvirtino šias aplinkybes, tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl dėl šio valstybei svarbaus klausimo nepriima 15-os signatarų.

Š. m. rugsėjo 10 d. teismas nagrinės šią bylą. Gėdingą Lietuvai bylą. Gėdingą dėl tokio Seimo ir tokios Seimo pirmininkės, apsimetančių, kad nesupranta šio klausimo svarbos, dėl nesudaromos Seimo laikinosios komisijos šioms aplinkybėms ištirti.

Prokuratūra dėl nusikaltimo senaties baudžiamojo persekiojimo priemonių taikyti nebegali, tačiau viešojo intereso gynimo prokurorė Ugnė Rinkevičienė principingai įvykdė savo pareigą ir nurodė Seimui imtis būtinų priemonių, kad valstybei svarbūs dokumentai būtų grąžinti valstybei.

Ar naujas Seimas bus toks pat bevalis, bijantis Seimo laikinojoje komisijoje apklausti, pvz. Vytautą Landsbergį?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės istorija 1992-2012 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: