Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 23 Bal 2024 11:40

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 90 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 26 Lap 2013 18:56 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti

I dalis


http://www.alfa.lt/straipsnis/13850150/ ... -21_06-55/
http://www.alfa.lt/print/13850150/

2012-02-21 06:55
Mindaugas Velička
„Lietuvos žinios“

Susidorojimas su FNTT vadovais vyko pagal tą patį scenarijų, kaip ir išstumiant iš VSD pulkininką Vytautą Pociūną bei ištremiant jį į Baltarusiją. Nieko nuostabaus - šio scenarijaus autoriai ir vykdytojai yra tie patys asmenys. „Valstybininkai“.

“Daugiau nebegaliu. Ir viską padarysiu, kad visi viską žinotų“, - keletą savaičių iki mirties bendražygiui ištarė valstybės saugumo pulkininkas Vytautas Pociūnas.

Kriminalinės policijos biuro itin slaptas tyrimas nustatė: V.Pociūnas žuvo porą valandų po to, kai Vakarų partneriams perdavė surinktą informaciją apie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) aukščiausių vadovų galimą korupciją savinantis Baltarusijos žmogaus teisių gynėjams ir opozicijai remti skirtas milžiniškas lėšas.

Suspėjo, tačiau nesuspėjo prabilti.

Organizuota politinių nusikaltėlių grupuotė


Netrukus pulkininką ištiko siaubinga mirtis - jis mįslingai iškrito per viešbučio Breste, Baltarusijoje, devinto aukšto langą ir žuvo.

Pulkininkas prieš nužudymą bendražygiams buvo išsakęs pasiryžimą kalbėti apie grupuotę, kurią apčiuopė, didelį tinklą asmenų, tarsi voratinklį, kuris raizgė aukščiausius politikus, teisėsaugos vadovus, žiniasklaidą ir smaugė Lietuvą.

Ši grupuotė, jos lyderiai ne tik savinosi paramą Baltarusijos opozicijai, tačiau ir buvo gausiai finansuojami iš Rusijos gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą gaunamo pelno bei Rusijos išorinės žvalgybos priedangos įmonės.

„Valdyboje yra atliekamas tyrimas, labai svarbus tyrimas. Tiek mano tiesioginio viršininko, tiek ir mano manymu, šis tyrimas yra kur kas svarbesnis nei Jurijaus Borisovo ar Viktoro Uspaskicho atžvilgiu, todėl, kad sukurta sistema yra veikianti, ji yra valstybė valstybėje ir nepriklauso nuo politinių vėjų, politinių jėgų, esančių valdžioje. Mes šitą suvokėme ir supratome. Dėl šio tyrimo iškilo didelė grėsmė būti atskleistai tai sistemai, kuri yra sukurta šitų žmonių. Didelė grėsmė sužlugti šiai sistemai“, - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui liudijo VSD Kontržvalgybos valdybos Ketvirtojo skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis.

Tačiau ir šio tyrimo nebuvo leista baigti - klanas sunaikino pačią Lietuvos kontržvalgybą ir jos vadovus pulkininką Vytautą Damulį ir pulkininką-leitenantą K.Braziulį. Juos persekioja iki šiol.

Antras Lietuvos teisėsaugos bandymas apginti valstybę žlugo dėl politikų, ypač Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų abejingumo ir bejėgystės. Politikai pasinaudojo parlamentiniu tyrimu laimėti Seimo rinkimus ir šią temą pasiskubino užmiršti.

Pralaimėtas mūšis, bet ne karas


Didžiulė kritika dėl valstybės užvaldymo ir oligarchizacijos, kurios simboliu buvo tapęs šios grupuotės proteguojamas „Leo LT“ projektas, tapo palankiu fonu buvusiai Algirdo Brazausko Vyriausybės finansų ministrei, tuomet Europos Komisijos komisarei Daliai Grybauskaitei siekti Respublikos Prezidento pareigų ir šiame poste pakeisti aptariamos grupuotės marionete ir besąlygišku valios vykdytoju tapusį prezidentą Valdą Adamkų.

D.Grybauskaitė, buvusi URM aukšta diplomatė, žinojo ir nemėgo „valstybininkų“ klano. Tačiau jos neišvengiamam atėjimui į valdžią buvo gerai pasirengta, „valstybininkai“ sugebėjo išnaudoti jos valdingą charakterį bei polinkį į autoritarizmą ir tuo puikiai pasinaudoti siekdami savo tikslų bei interesų. D.Grybauskaitės pergalė prezidento rinkimuose - „valstybininkų“ pralaimėtas mūšis. Bet ne karas. Mat jie buvo per daug stiprūs.

„Valstybininkai“ - tai klaninės prigimties grupė asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių tarp grupės narių pasiskirstymas, egzistuoja aiški hierarchinė grupės struktūra, aukštas jos organizavimo lygis. Ši grupė taip pat yra išplėtojusi ekstensyvų palaikymo tinklą. Šio klano veikla yra nuolatinio ir sisteminio pobūdžio. Grupės bendrininkai yra įsipareigoję atlikti arba faktiškai atlieka tam tikrus jiems priskirtus vaidmenis nuolat arba gana ilgą laiką, dalyvavimas klano veikloje nėra vienkartinis ar atsitiktinis. Grupuotės veiklos stebėsena leidžia pagrįstai teigti, kad jos nariai turi ir nuolatinius, ir pagal konkrečias aplinkybes bei interesus besikeičiančius vaidmenis.

LŽ prieš keletą metų (“Valstybės užvaldymas“, 2008 03 26) jau išviešino šios grupuotės narius ir juos demaskavo.

Po Seimo ir prezidento rinkimų, prie valstybės vairo stojus D.Grybauskaitei, ne vienas įtakingas „valstybininkas“ neteko pareigų ar įtakos, tačiau jie atsitraukė, persigrupavo ir vėl pradėjo puolimą prieš Lietuvą.

Tas pats braižas


Didelį pasipiktinimą sukėlė prieštaringos reputacijos vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio sprendimas, pasitelkus VSD, iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pareigų atleisti vidaus tarnybos generolą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją vidaus tarnybos majorą Vytautą Giržadą.

Šie dori, sąžiningi ir drąsūs pareigūnai buvo apšmeižti ir be jokių paaiškinimų pašalinti iš pareigų, atimant iš jų teisę dirbti teisėsaugos sistemoje. Dešimtmečius kovojusiems su žiauriausiais nusikaltėliais ir sėkmingai pertvarkiusiems iki tol korupcijoje skendėjusią FNTT, dviem kriminalistams net nebuvo leista pateikti paaiškinimų.

„Vidaus reikalų ministras tėra mažas sraigtelis šioje tamsioje istorijoje“, - tiksliai pastebėjo majoras V.Giržadas. Lygiai taip pat buvo susidorota ir su VSD karininkais V.Damuliu bei K.Braziuliu. Braižas tas pats, nes tas pats ir režisierius. Kodėl su tokiu įniršiu VSD ir „valstybininkų“ klanas ėmėsi FNTT vadovų?

Pasitelkė kriminalistus


Paaiškėjo, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis, principingai tiriantis pulkininko V.Pociūno nužudymą Baltarusijoje, šioje baudžiamojoje byloje pradėjo slaptą tyrimą dėl „valstybininkų“ grupuotės ir su jais dirbančių VSD pareigūnų trukdymo tyrimui aiškinantis karininko, žuvusio einant tarnybines pareigas, mirties aplinkybes. Kadangi „valstybininkų“ klanas atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, šį tyrimą pavesta atlikti Kriminalinės policijos biurui ir jo tuometiniam viršininko pavaduotojui, kuruojančiam organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinius, Vitalijui Gailiui, Biuro skyriaus viršininkas Vytautas Giržadas tapo šio tyrimo taktiniu vadovu. Tyrimas vyko labai intensyviai ir plačiai, apėmė net keletą valstybių, tačiau itin slaptai.

„Valstybininkų“ grupuotės nariai buvo sekami, vykdoma slapta telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Apie jį nežinojo net aukšti Generalinės prokuratūros vadovai, tik asmeniškai tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, vykdęs šių asmenų slapto sekimo sankcionavimą.

Tarp jų - ir buvusio prezidento V.Adamkaus patarėjo nacionaliniam saugumui Albino Januškos telefoninių pokalbių kontrolę, taip pat buvo kontroliuojama ir daugelis kitų įtakingų „valstybininkų“ grupuotės narių.

VSD Kontržvalgybos valdyba tyrė Rusijos priedangos organizacijos veiklą Lietuvoje ir buvo sudaužyta dėl to, kad pavojingai priartėjo prie VSD ir URM vadovų.

O Kriminalinės policijos biuras turėjo galimybę tiesiogiai tirti šią grupę ir aiškintis V.Pociūno žūtį - ir kodėl taip baiminamasi išaiškinti jo nužudymo tyrimo aplinkybes.

Susitikimo vieta - pirtis


Nustatyta daug faktų apie šią grupę ir jos veiklą, jos neskaidrią ir abejotiną veiklą. Fiksuoti jų nuolatiniai pasitarimai pirtyse Vilniaus Algirdo ir Trinapolio gatvėse, diskusijos ir net balsavimai dėl valstybės pareigūnų „nuėmimo“ ar paskyrimo, daug jų, beje, yra paskirta jau dabartinės prezidentės D.Grybauskaitės dekretais, seksualiniai „žaidimai“ „Crown Plaza“ viešbutyje M.K.Čiurlionio gatvėje, itin aštrūs vieno įtakingiausių VSD vadovų Aidžio Mieželio „potyriai“ Gruzijoje. Teigiama, kad net visko regėję kriminalistai buvo šokiruoti amoralumo mastų ir kai kurių asmenų seksualinių polinkių.

Jau tapę FNTT vadovais V.Gailius bei V.Giržadas tyrė ir vieno iš „valstybininkų“ grupuotės rėmėju laikomų verslininko Gedimino Žiemelio „flyLAL“ aferą, šioje byloje taip pat artėta prie minėtojo klano narių.

Kriminalinės policijos biuras pirtyse fiksavo pasitarimus, kuriuose nuolat dalyvaudavo Seimo vicepirmininko, Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko patarėjas Dainius Dabašinskas, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, taip pat žinomas kaip Siauras, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, buvęs URM vienas vadovų Albinas Januška, buvęs ilgametis VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus, Rusijos garbės konsulo Marijampolėje Vidmanto Kučinsko versle dirbantis profesorius Raimundas Lopata, kiti nustatyti aukšti esami ir buvę valstybės pareigūnai bei politikai.

VSD provokatoriai


Tačiau informacija apie slaptą tyrimą šią vasarą nutekėjo tyrimo objektams. Tada prasidėjo įnirtingas Kriminalinės policijos biuro ir FNTT puolimas.

Pradžioje atsirado teistas ir teisiamas provokatorius Mindaugas Žalimas, kuris, kaip dabar jau išaiškėjo, melavo apie tai, kad kriminalinė policija žinojo, tačiau nesiėmė veiksmų Kauno pedofilijos bylą lydėjusių žudynių byloje.

Tada surengta VSD operacija ir prieš FNTT vadovus, šmeižikiškai juos įslaptintose VSD pažymose apkaltinus nutekinus informaciją „Snoro“ byloje.

Teisėsaugos bendruomenėje įtariama, kad VSD „žiurkė“ Kriminalinės policijos biure gali būti biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, kuris palaiko intensyvius ir artimus santykius su VSD koordinacinės valdybos viršininku A.Mieželiu, Gruzijos „nuotykių“ herojumi.

Tačiau kaip „valstybininkų“ klanas sugebėjo taip sutvirtinti pozicijas, kai valstybei vadovauja D.Grybauskaitė ir konservatorių Vyriausybė, politinės jėgos, kurios tarsi jiems turėtų būti priešiškos?

“...mes su ja jau dirbam“


Dar 2008 metų lapkričio 18 dieną viena Lietuvos slaptoji tarnyba fiksavo tuomečio VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko pokalbį su kitu valstybės tarnautoju Lukiškių aikštėje Vilniuje. Aptarta ir tai, kad prezidento rinkimus neabejotinai laimės D.Grybauskaitė.

D.Dabašinskas paaiškino, kad jų grupuotėje vyko diskusija, ar siekti kandidatę kompromituoti ir viešinti turimą VSD medžiagą, ar pradėti jos aplinkos infiltravimą, siekti jos pasitikėjimo.

D.Dabašinskas per pokalbį sako, jog prieita prie išvados, kad šiuo metu jos palaikymas žiniasklaidoje ir rinkėjų pasitikėjimas yra per didelis ir bet koks informacijos ar dezinformacijos paviešinimas neduotų norimo rezultato, todėl, VSD vadovo teigimu, „mes su ja jau dirbam“.

Tikrinant šią informaciją nustatyta, kad dar iki rinkimų būsima kandidatė pradėjo susitikinėti su VSD generaliniu direktoriumi Povilu Malakausku, vienu iš „valstybininkų“ klano šešėlinių veikėjų, pradėta jai teikti įvairi šiai grupei naudinga informacija, taip dezinformuojant pačią D.Grybauskaitę.

Paraleliai, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Aidenas Karpus D.Dabašinsko turimą kompromituojamąją medžiagą apie kitą rinkimų kandidatą perdavė D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovui Vitui Vasiliauskui. Tai buvo menkavertė informacija apie jokių šansų per rinkimus neturinčią Kazimierą Prunskienę, tačiau taip buvo „jaukinama“ būsimoji valstybės vadovė.

Ne veltui V.Vasiliauską paskyrus Lietuvos banko valdybos pirmininku, A.Karpus, pasižymėjęs STT tik kaip „taurelės“ kilnotojas, įsitaisė šiltame ir gerai mokamame poste šioje įstaigoje.

Žvalgybinės pozicijos aplink prezidentę D.Grybauskaitę labai sustiprėjo VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju ir laikinuoju VSD vadovu paskyrus D.Dabašinsko kurso draugą ir jo interesų patarnautoją Romualdą Vaišnorą. Pastarasis buvo VSD atstovas Briuselyje ir priklausė vadinamajam lietuvių „Briuselio klubui“.

Infiltruota ir pati prezidentės komanda, „valstybininkų“ pergale galima laikyti prezidentės vyriausiųjų patarėjų paskyrimą: ekonomikos - Nerijų Udrėną, buvusį Valdo Adamkaus patarėją ir VSD pareigūno Ryčio Muraškos kontaktą, Joną Markevičių - nacionalinio saugumo, taip pat teisės patarėją Ernestą Rimšelį.

Asistatydinus Linui Balsiui, atstove spaudai tapo Daiva Ulbinaitė, tiesiogiai dirbanti su LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi ir Egidijumi Kūriu.

Daug ką suklaidino Antro departamento ūkvedžio Jono Markevičiaus paskyrimas, neva tai krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės proteguotas kandidatas. Iš tiesų, taip. Tačiau VSD turi reikšmingos informacijos, kuri kompromituoja šį asmenį: neskaidrūs viešieji pirkimai, VSD pareigūno Juro Abromavičiaus žūties aplinkybių galimas slėpimas, Rusijos karinei žvalgybai informaciją teikusio karininko išsukimas nuo atsakomybės, tarp daugelio kitų.

“Vestuvių generolas“ ir seni kadrai


Paskyrus „vestuvių generolą“ Gediminą Griną VSD generaliniu direktoriumi, VSD neįvyko jokių permainų. Priešingai, „valstybininkų“ grupuotė tik sustiprėjo.

Nevykėlis VSD vadovas apsuptas senųjų kadrų: R.Vaišnoras dirba generalinio direktoriaus pavaduotoju, A.Mieželis, neteisėto asmenų sekimo, kompromitavimo organizatorius, išvengė baudžiamosios atsakomybės ir jam dar buvo paaukštintos pareigos - visi operatyviniai VSD padaliniai teikia jo Koordinacinei valdybai informaciją, kuri vėliau „tinkamai“ susisteminta keliauja į prezidentūrą.

G.Grina tėra paštininkas, nuvežantis prezidentūrai reikiamas pažymas, kuriomis ši kliaujasi priimdama sprendimus.

Visi VSD teritorinių padalinių vadovai taip pat išliko veikiami D.Dabašinsko įtakos.

Vidaus reikalų viceministru, kuruojančiu visas VRM pavaldžias teisėsaugos įstaigas, dirba D.Dabašinsko statytinis Mindaugas Ladiga. STT direktoriaus pirmuoju pavaduotoju prezidentė neseniai paskyrė kitą VSD įtakos veikiamą pareigūną Saulių Urbanavičių, kuris palaiko labai artimus santykius su VSD operatyvių padalinių koordinatoriumi A.Mieželiu. Pastarojo valdyboje dirba ir S.Urbanavičiaus sutuoktinė, o D.Dabašinsko žmona Milda Jankauskaitė yra Policijos departamento Imuniteto valdybos, kuri vykdė Kriminalinės policijos biuro naikinimo operaciją, pareigūnė.

Generolas V.Gailius patvirtina, kad jo pavaduotoju dirbęs majoras V.Giržadas tyrė ir Medininkų žudynių bylą.

Generolo teigimu, Kriminalinės policijos biure yra informacijos, leidžiančios teigti, kad Medininkų žudynių ir saugumo pulkininko V.Pociūno nužudymo bylose nustatyti ir figūruoja tie patys asmenys, trukdantys atskleisti tiesą ir kaltuosius patraukti atsakomybėn.

Apie tai rytdienos numeryje.
Alfa.lt

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... 2-21_06-55

Veidaknygėje (straipsnio apačioje)
http://www.alfa.lt/straipsnis/13850150/ ... -21_06-55/

Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti

II dalis


http://www.alfa.lt/straipsnis/13857697/ ... 2-22_06-55

2012-02-22 06:55 Mindaugas Velička | „Lietuvos žinios“

Aiškėja, kodėl taip skubiai, be rimtesnių kaltinimų ir argumentų buvo susidorota su FNTT vadovais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė teįstengė juos apkaltinti politikavimu.

Iš tikrųjų sutapo interesai: prezidentūros - „Snoro“ nacionalizacijos šešėlis, Raimundo Palaičio - grėsmė verslo partneriams bei partijos finansiniams šaltiniams ir pagaliau VSD - Vytauto Pociūno ir Medininkų bylų tyrimo imitacijos demaskavimas.

Kol prieštaringos reputacijos vidaus reikalų ministras liberalcentristas R.Palaitis klastojo dokumentus ar aptarinėjo reikalus su nusikalstamo pasaulio autoriteto Šviniaus artimiausiais bendražygiais, jo be aiškių priežasčių iš pareigų atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai, iki tol ėję atsakingas pareigas Kriminalinės policijos biure, generolas Vitalijus Gailius ir majoras Vytautas Giržadas tyrė sudėtingiausius nusikaltimus.

Mažai kas abejoja, kad būtent jų tyrimai prieš Liberalų ir centro sąjungos, kuriai vadovauja Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas, finansinius rėmėjus ar aiškinimasis, kodėl aukšti Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, tarp jų dabar Seimo vicepirmininko A.Čapliko patarėjas, o anksčiau VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, ar juos globojantys abejotini asmenys taip trukdo pulkininko V.Pociūno nužudymo tyrimui, buvo tikrosios jų atleidimo iš FNTT priežastys. Viena jų - Medininkų byla.

Sėkminga operacija


Generolas V.Gailius patvirtina, kad jo pavaduotoju dirbęs majoras V.Giržadas tyrė šią bylą. 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 val. ryto Medininkų pasienio postą užpuolė iš Rygos atsiųsti Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai ir nužudė pasienio poste budėjusius ir tarnybines pareigas ėjusius nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos muitininkus ir policininkus. Kol ši baudžiamoji byla buvo VSD, ji visiškai nejudėjo iš vietos.

Prokurorams pasitelkus kriminalistus, 2007 metais įvykdyta sėkminga operacija, kurios metu sulaikytas Rygos OMON smogikas Konstantinas Michailovas-Nikulinas.

Generolas V.Gailius patvirtina, kad Kriminalinės policijos biure yra informacija, leidžianti teigti, jog Medininkų žudynių ir saugumo pulkininko V.Pociūno nužudymo bylose nustatyti ir figūruoja tie patys asmenys, trukdantys atskleisti tiesą ir kaltuosius patraukti atsakomybėn.

Medininkų žudynių byloje Rusijos Federacija, Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, su Lietuva nebendradarbiauja ir laiko šią bylą grėsme nacionalinio saugumo interesams, Rusijos valstybės institucijos įgaliotos užkirsti kelią teisingumo paieškoms ir visomis priemonėmis užkirsti kelią, kad šį karo nusikaltimą vykdę, organizavę ir planavę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Majoro V.Giržado tyrime išaiškėjo duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti, kad Rusijos gamtinėmis dujomis prekiaujančios bendrovės kai kurie pagrindiniai akcininkai, palaikantys itin glaudžius ir, įtariama, korupcinius santykius su aukštais VSD vadovais ir „valstybininkų“ klanu (tarpusavio ryšius nustatė dar Lietuvos kontržvalgybos tyrimas „Mina“, tačiau prezidentės institucijos ir VSD vadovų pastangomis tai įrodančios 12 VSD analitinių pažymų, nors ir pateiktos Seimui, taip ir liko neišviešintos ir slepiamos nuo visuomenės), užtikrina finansinį Rygos OMON smogiko, teisiamo Lietuvoje, gynybos palaikymą.

Nustatytas asmuo palaiko kontaktus ir su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, tarp jų Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos generolu Vladimiru Jakuninu, šios tarnybos viceadmirolu, Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretoriaus patarėju Jurijumi Zubakovu ir kitais nustatytais ir nenustatytais Rusijos žvalgybos ir saugumo aparato pareigūnais.

Kriminalinės policijos biuras gavo informaciją ir apie kitą Rusijos finansinį kanalą - Latvijoje veikiantį advokatą O.R.

Kariniai teroristai Vilniuje


Kriminalinė policija fiksuoja, kad vykstant K.Michailovo teismo procesams į Vilnių slapta atvyksta Rusijos ypatingosios paskirties būrių kovotojai, kurių dalis apsimetę teismo proceso stebėtojais sėdi teismo salėje ir stebi tiek teismo procesą, tiek kaltinamojo elgesį. Kaltinamasis akivaizdžiai supranta, kad karinių teroristinių būrių kovotojai jį ir jo elgesį teismo metu akylai stebi. Smogikas taip ir neprabilo iki šiol apie žudynių naktį.

Majoras V.Giržadas apie Rusijos tarnybų aktyvumą šioje karo nusikaltimų byloje ne kartą informavo VSD valdybos viršininką Aidį Mieželį.

Tačiau VSD nesiėmė jokių veiksmų, atsisakė pradėti slaptą susijusių asmenų kontrolę.

Moraliniai iškrypėliai


VSD nusikalstamą neveiklumą atskleisti padėjo saugumo pulkininko V.Pociūno nužudymo tyrimas.

Priminsime, kad iškart po mįslingos V.Pociūno žūties Breste VSD vadovybė ėmėsi ne ryžtingų priemonių savo pareigūno ir kolegos žūčiai ištirti, o priešingai, ėmėsi šmeižto kampanijos velionio atžvilgiu, siekdama pakirsti jo gerą vardą ir atminimą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas parlamentinio tyrimo metu nustatė, kad velionio karininko pomirtinę šmeižto kampaniją organizavo tuometis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas, o dabar Liberalų ir centro sąjungos lyderio A.Čapliko patarėjas D.Dabašinskas.

VSD pareigūnai asmeniškai ir per dienraštį „Lietuvos rytas“ skleidė melą, neva V.Pociūnas girtas iškrito pro devinto aukšto langą, kai mėgino per jį nusišlapinti ir paslydo nuo palangės.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai šlykščiausi prasimanymai.

Kokiu moraliniu iškrypėliu reikia būti, kad sugalvotum tokią versiją ir tyčia ją skleistum apie nužudytą kolegą?

Svarbiausia detalė - už VSD šmeižto platinimą spaudoje ir „Lietuvos ryte“ apmoka ta pati su Rusijos žvalgyba ryšius palaikanti bendrovė kaip ir Medininkų byloje.

Primintina, kad VSD ne tik šmeižė nužudytą pulkininką, bet ir persekiojo, slapta sekė, rengė provokacijas prieš žurnalistus, politikus, visuomeninių organizacijų vadovus, kurie siekė išsiaiškinti tiek pulkininko V.Pociūno išsiuntimo iš Lietuvos, tiek jo žūties aplinkybes. Čia itin aktyvus buvo ir yra VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras ir valdybos viršininkas A.Mieželis.

Seni klastotojo įgūdžiai


Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba atliko kratas R.Palaičio vadovaujamoje Vidaus reikalų ministerijoje (VRM). Manoma, kad STT tyrimas gali būti susijęs su dokumentų klastojimu. Spėjama, kad vidaus reikalų ministro potvarkis, kuriuo R.Palaitis iš pareigų atleido savo patarėją Arūną Armalį, gali būti suklastotas, tai yra jis atleistas atgaline data.

A.Armalis visiškai girtas tą pačią naktį net kelissyk įkliuvo policijai siautėdamas naktiniame klube.

Tai nenustebintų nei STT, nei visuomenės, nes R.Palaitis gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams: kartą jau buvo įkliuvęs STT Klaipėdos valdybai, kai suklastojo dokumentus ir pasisavino šiaulietės pensininkės turėtas akcijas, tačiau baudžiamosios atsakomybės išvengė.

STT Vilniaus valdyboje saugomi verslininko A.Janukonio telefoniniai pokalbiai, kuriuose šis teigia, kad R.Palaitis reikalauja pinigų už tarpininkavimą Palangoje ir kad reikalaujamą sumą A.Janukonis ketina duoti R.Palaičiui. Matyt, R.Palaitis jaučiasi kaip niekada saugus, kai dabar už jo besąlygiškai stovi prezidentė D.Grybauskaitė ir VSD.

Sugrįžo pas savus


Tačiau girtuoklio A.Armalio epizodas gali būti įdomus ir visai kitu aspektu.

Po skandalingo pasitraukimo iš vidaus reikalų ministro patarėjų A.Armalis įsidarbino firmelėje, kurioje yra tik dar vienas darbuotojas, tai VSD slaptas etatinis darbuotojas S.T., kuris anksčiau sektas Lietuvos kontržvalgybos dėl informacijos apie strateginius valstybės objektus (Klaipėdos valstybinį jūrų uostą) rinkimo, kaip įtarta, Rusijos slaptųjų tarnybų užsakymu.

Vienintelis šios „kontorėlės“ finansinis šaltinis taip pat tiesiogiai ir netiesiogiai yra tas pats, apmokėjęs V.Pociūno šmeižtą ir galbūt remiantis Medininkų žudikus.

Kuo pats kvepia...


Kaltinimai FNTT vadovams nutekinus informaciją banko „Snoras“ iš dalies valdomam dienraščiui „Lietuvos rytas“ yra tiek juokingi ir akivaizdžiai siekiantys nukreipti dėmesį nuo tikrųjų nusikaltimo vykdytojų, kad jais turbūt patikėti gali tik toks pažeidžiamas asmuo kaip R.Palaitis, nes tiki tuo, kuo tikėti liepia VSD.

Be to, jau žinoma, kad A.Mieželio valdyboje, paraleliai kaip ir FNTT, buvo vykdomas slaptas šio komercinio banko akcininkų, vadovų, jų šeimos narių sekimas. Tačiau kokie to rezultatai? Kur ėjo ši informacija?

Informacija nutekėjo lapkričio 17 dieną. Tad kodėl Generalinė prokuratūra tik šį pirmadienį, vasario 20 dieną, tik kilus skandalui ir visuomenės pasipiktinimui dėl susidorojimo su FNTT vadovais, pradėjo ikiteisminį tyrimą? Matyt, tik dabar gavo nurodymą iš prezidentūros.

Juk yra žinoma, kad „Snoro“ vadovai jau daug anksčiau nujautė artėjančius nemalonumus ir jau konsultavosi su „valstybininkų“ klanu, kuris toliau turi reikšmingą įtaką VSD.

FNTT pradėjo intensyviai aiškintis nutekėjimo faktą, tačiau prokurorai vengė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kodėl?

FNTT vadovai įtarė aukštą Generalinės prokuratūros prokurorą ir VSD pareigūnus nutekinus šią informaciją.

Aukštas Generalinės prokuratūros pareigūnas taip pat buvo informavęs prezidentės patarėją nacionalinio saugumo klausimais Joną Markevičių apie tai, kad šią informaciją galėjo nutekinti prezidentės paskirtas aukštas prokuroras, sietinas su VSD ir turintis didelį pasitikėjimą prezidentūroje.

Ar ne todėl dėl informacijos nutekinimo, už kurį galėjo būti gauti įspūdingi kyšiai, iš pradžių buvo pasitelkti VSD poligrafai, o ne pradėtas rimtas ikiteisminis tyrimas?

„Pagal vieną Anglijos įstatymą, priimtą valdant Henrikui VIII, valstybės išdavimu buvo kaltinamas kiekvienas, kuris išpranašaudavo karaliui mirtį. Tiesą sakant, neaiškus įstatymas. Despotizmas toks baisus, kad pražudo pačius despotus. Šio karaliaus paskutinės ligos metu medikai nė karto neišdrįso pasakyti, kad jam gresia pavojus, ir, aišku, atitinkamai jį gydė“, - rašė filosofas ir žymus teisininkas Charlesas de Montesquieu.

B. d.

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... 2-22_06-55

Veidaknygėje (žiūr. puslapio apačioje)
http://www.alfa.lt/straipsnis/13857697/ ... 2-22_06-55

Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti

III dalis


http://www.alfa.lt/straipsnis/13895155/ ... -27_06-55/

2012-02-27 06:55 Mindaugas Velička | „Lietuvos žinios“

Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamame parlamentiniame tyrime aiškėja, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo iš pareigų atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių generolą Vitalijų Gailių ir direktoriaus pavaduotoją majorą Vytautą Giržadą. LŽ žurnalistinis tyrimas atskleidė susidorojimo organizatorius.

Sąžiningi, duotai priesaikai ištikimi pareigūnai be jokių paaiškinimų ir nesilaikant įstatymų susikompromitavusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, jį delegavusios Liberalų ir centro sąjungos, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jono Markevičiaus, dengiant neskaidrius interesus, buvo tiesiog išmesti į gatvę.

Prisidengta informacijos apie planuojamus teisėsaugos veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu nutekinimu. Faktas ir tai, kad iš tiesų niekas nesiaiškino, kas ir kodėl nutekino šią informaciją banko iš dalies valdomam dienraščiui.

Buvo pasitenkinta įslaptinta VSD pažyma, kurioje, atrodo, nėra nieko vertingo, išskyrus vieną iš jų tyrimo poligrafu vertinimą. Bet ir tą patį atliko tarnybos, kurių vadovai itin artimai susiję su neteisėtą ir klastingą susidorojimą su FNTT vadovais surengusiais asmenimis.

Taikinys - „Snoras“


Jau nuo pat 2010 metų gegužės Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas susitikinėjo su įvairių institucijų atstovais dėl banko „Snoras“ vykdomų, Lietuvos banko vadovo manymu, rizikingų operacijų ir pavedimų.

VSD pareigūnai, kuruojami ir tiesiogiai vadovaujami R.Vaišnoro ir valdybos viršininko Aidžio Meželio, vykdė banko „Snoras“ akcininkų, vadovų ir net jų šeimos narių stebėseną ir kontrolę.

Padidėjusį dėmesį šiam bankui jautė ir jo akcininkai bei vadovai. Apie padėtį „Snore“ nuolat buvo informuojama ir prezidentė D.Grybauskaitė, ir jos komanda.

Liudytojų teigimu, prezidentė rodė išskirtinį dėmesį šiam bankui, neslėpdama motyvų - iš dalies dėl šio komercinio banko valdomos „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės aršios ir net tendencingos kritikos prezidentės atžvilgiu.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad advokatas V.Vasiliauskas, kuris Lietuvos banko valdybos pirmininku buvo paskirtas prezidentės teikimu, vadovavo D.Grybauskaitės rinkimų štabui.

Vakarų politinėje kultūroje nepriimtina politizuoti centrinių bankų, nes pagal jų tradicijas bankų vadovais skiriami nepriklausomi bei gerbiami ekonomikos ir finansų ekspertai, o ne politikams lojalūs asmenys.

Slapti konsultantai


Teisėsaugai buvo žinoma, kad kai kurie „valstybininkų“ grupuotės nariai tiesiogiai slapta konsultavo ir konsultuoja banko „Snoras“ vadovybę ir teikia jai konfidencialią informaciją bei konsultacijas.

Tai, beje, tipiškas jų metodas: per valdomą VSD generalinio direktoriaus pavaduotoją R.Vaišnorą, vieną artimiausių Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko patarėjų, susikompromitavusį dėl velionio pulkininko Vytauto Pociūno šmeižto bei ryšių su Rusijos priedangos organizacija, prekiaujančia gamtinėmis dujomis, vieną Dainiaus Dabašinsko bendražygių ir patikimiausią „valstybininkų kurmį“ VSD, pateikti prezidentei reikiamą informaciją, tiksliau - dezinformaciją, o tada suinteresuotai šaliai vaizdingai atpasakoti D.Grybauskaitės šiurkščias pastabas jų, šiuo atveju banko vadovų, atžvilgiu, nugirstas R.Vaišnoro ar kitų jiems lojalių VSD pareigūnų ar prezidentės patarėjų.

„Valstybininkų“ grupuotė artimai dirbo su banku „Snoras“ ne tik dėl galimos finansinės naudos, bet ir siekdama palaikyti ir stiprinti jų valdomo dienraščio kritiką prezidentės D.Grybauskaitės atžvilgiu.

Pavyzdžiui, Lietuvos bankui atsisakius leisti padidinti kapitalą, registruoti naują akcijų emisiją, pradėjus „Snoro“ inspektavimą, atskirais epizodais buvo svarstoma, kaip paveikti Lietuvos banką. Kaip vienas galimų veiksmų, svarstyta galimybė papirkti Lietuvos banko pirmininko pavaduotoją Raimondą Kuodį.

Viena slaptoji tarnyba užfiksavo pagrindinio banko „Snoras“ akcininko Vladimiro Antonovo ir jo tėvo Aleksandro Antonovo pokalbį telefonu, kuriame kalbama, kad gali nebepavykti išvengti rimtų problemų.

Lietuvos bankui baigus komercinio banko „Snoras“ inspektavimą, buvo svarstoma, ką daryti su šia medžiaga. Nenuginčijami įrodymai atskleidė, jog VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas R.Vaišnoras rodė ypatingą suinteresuotumą, kad ši medžiaga netaptų teisėsaugos tyrimo objektu.

Prokuratūroje - sujudimas


2011 metų lapkričio 9 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą (GP) su pranešimu apie „Snoro“ banke galbūt padarytą nusikalstamą veiką ir perdavė neįslaptintą inspektavimo medžiagą.

Lapkričio 14 dieną GP prokuroras Darius Stankevičius pagal banko pateiktą informaciją pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.01-2-00094-11. 1.

Generalinėje prokuratūroje vyko ne vienas pasitarimas. Tarp jų paskutinis lapkričio 14 dieną. Apie tai, kad kažkas bus daroma su „Snoru“, GP ūžė kaip bičių avilys. Prokuratūroje sukaitęs blaškėsi ir Lietuvos banko pirmininkas V.Vasiliauskas.

Lapkričio 15 dieną dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbtas nepasirašytas straipsnis „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“.

FNNT prašymas ignoruojamas


FNTT ikiteisminio tyrimo medžiaga iš GP buvo gauta taip pat lapkričio 15 dieną ir užregistruota 14.51 val., registracijos Nr. 0-14402.

Tarnybos direktorius generolas V.Gailius lapkričio 15 dieną pavedė FNTT Specialiųjų užduočių valdybai vykdyti ikiteisminį tyrimą. FNTT direktoriaus pavaduotojas majoras V.Giržadas paprašė GP pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos neteisėto atskleidimo. Tai buvo ignoruojama.

FNTT vadovybė, savo iniciatyva surinkusi pirminę informaciją apie galimą informacijos nutekinimą „Snoro“ byloje, ją pateikė VSD.

FNTT pirminėje medžiagoje įtariama, kad straipsnį parašė žurnalistas Arvydas Lekavičius, koordinuodamas veiksmus su dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pirmuoju pavaduotoju ir akcininku Algimantu Budriu.

Pats A.Budrys lapkričio 14 dieną kontaktavo su trečiaisiais asmenimis, susijusiais su nutekinimu, kurie nustatinėjami. Pradėti tikrinti galimi artimi ryšiai su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu.

GP nesiėmė jokių veiksmų dėl galimo ikiteisminio tyrimo duomenų ar valstybės paslapties atskleidimo. Procesinis tyrimas dėl įrodymų rinkimo nevyko.

Prasidėjo strategavimas


FNTT vis reikalaujant pradėti tyrimą dėl informacijos nutekinimo kilo grėsmė, kad bus atskleisti tikrieji kaltininkai ir jų gautos sumos. „Valstybininkų“ klane prasidėjo strategavimas.

Tarp kitų fiksuotas ir VRM įvykęs susitikimas, kuriame dalyvavo vidaus reikalų ministras R.Palaitis, viceministras Mindaugas Ladiga, buvęs tiesioginis jo vadovas ir dabartinis globėjas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko patarėjas D.Dabašinskas.

Po to M.Ladiga susitiko su kitu D.Dabašinsko parankiniu R.Vaišnoru. Vėliau M.Ladiga kartu su R.Vaišnoru susitiko su prezidentės patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jonu Markevičiumi. Sutarta VSD organizuoti tyrimą poligrafu.

Garsusis poligrafas


Jokioje teisinėje pasaulio valstybėje tyrimo poligrafu (populiariai, tačiau klaidingai vadinamu melo detektoriumi) rezultatai nėra laikomi įrodymu nei baudžiamosiose bylose, nei atliekant tarnybinius patikrinimus. Poligrafo tyrimo rezultatai didžiąja dalimi priklauso nuo specialisto, kuris analizuoja prietaiso parodymus.

„Poligrafas yra metalinė dėžutė, kuri nieko nesupranta ir nieko neatskiria. Atskiria specialistas. Specialistas turi suprasti viską, analizuoti. Prasideda viskas ne nuo matavimo. Prasideda nuo pasirengimo, tam tikros informacijos surinkimo. Tai metodika. Be šitos metodikos, pats poligrafas yra dėžutė“, - tyrimo subjektyvumo galimybių viešai neatmeta Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktoriaus pavaduotojas, dirbantis poligrafu Vitas Saldžiūnas. Poligrafinių tyrimų patikimumas yra žemas.

Poligrafo tyrimas priklauso nuo operatoriaus, nuo klausimų, nuo tiriamojo asmens jautrumo, sveikatos būklės.

Poligrafas negali pasakyti, ar tiriamasis sako tiesą, ar meluoja, jis tik fiksuoja kraujospūdžio pasikeitimą, kvėpavimo ir širdies pulso dažnumą. Jei žmogus meluoja, jie didėja, tačiau tai gali būti ir dėl visai kitų priežasčių. Tiesioginė koreliacija tarp melo ir šių sveikatos parametrų pasikeitimų nėra įrodyta.

Susinervinimas, pyktis, liūdesys, baimė ar pažeminimo jausmas taip pat gali sukelti kraujospūdžio, pulso ar kvėpavimo intensyvumą. Kaip ir peršalimas, galvos skausmas, neurologinės problemos. Net jei prietaisas matuoja nervingumo lygį, jis gali būti sukeltas ne melo, o baimės, jog padarys išvadą, kad meluojama.

Kai kurių psichiatrų teigimu, poligrafu beprasmiška tikrinti šaltakraujus žudikus arba itin jautrius, itin sąžiningus asmenis: žudiko tyrimas gali būti teigiamas, nors jis ir meluos, o labai jautraus žmogaus, nors ir sakančio tiesą, tyrimas bus neigiamas.

Be to, žvalgybos akademijose netgi dėstomas specialus kursas, kaip apgauti poligrafą. Ekspertų teigimu, poligrafo tyrimas nėra patikimesnis už apklausas užhipnotizavus. Tai taip pat nėra įrodymas.

Iš esmės poligrafo operatorius žino, kad jis negali nustatyti, ar tiriamasis meluoja, bet operatorius žino, jog tiriamasis tiki, kad poligrafo aparatas neva tai gali parodyti ir dažnai susijaudinęs prisipažįsta.

Ko vertas vien pavyzdys, kad vienas didžiausią žalą Jungtinėms Valstijoms padariusių CŽV kontržvalgybos analitikų, kuris dešimtmečius šnipinėjo Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos Federacijos KGB naudai, Aldrichas Eimsas (Ames) net kelis kartus skirtingais laikotarpiais ir skirtingų poligrafo operatorių buvo tikrinamas, išlaikė šiuos patikrinimus ir gavo teigiamas išvadas.

A.Eimso bylos medžiagoje sakoma, kad jis taip pat jaudinosi, kaip ir dauguma tiriamųjų, prieš atliekant testus, tačiau KGB jį nuramino, parengė psichologiškai - „tiesiog atsipalaiduok“, sakė kuratorius iš KGB. Po teigiamų išvadų sovietų šnipas dar dešimtmečius išduodavo didžiausias JAV paslaptis Rusijai.

Tačiau poligrafas drauge yra ir išbandytas VSD manipuliacijų metodas.

Poligrafu siūlyta tikrintis VSD Kontržvalgybos valdybos vadovams Vytautui Damuliui ir Kastyčiui Braziuliui, tyrusiems VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo D.Dabašinsko ryšius su Rusijos priedangos organizacija, prekiaujančia gamtinėmis dujomis, tačiau šie ilgamečiai VSD aukšti pareigūnai, žinodami, kas sėdi prie D.Dabašinsko poligrafų ir ko jie verti, kategoriškai atsisakė tyrimo.

To nežinojo FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas. Ir tyrimo VSD poligrafu neperėjo.

Slapta saugumiečių pažyma


V.Gailius 2011 metų gruodžio 16 dieną susipažino su tyrimo poligrafu išvada, ir su jo rezultatais nesutiko, pateikdamas tarnybinį pranešimą VRM ministrui R.Palaičiui dėl šiurkščių pažeidimų.

Prezidentės patarėjas J.Markevičius, apie kurį „valstybininkų“ klanas turi kompromituojamos informacijos, suderino su VSD vadovybe, kad duomenys apie tyrimo išvadas bus pateikti nesulaukus net pakartotinio tyrimo, nors tiriamieji turi tokią teisę.

Sutaręs su J.Markevičiumi, VSD pateikė įslaptintą pažymą Respublikos prezidentei D.Grybauskaitei, ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui, kitiems aukštiems valstybės pareigūnams apie FNTT vadovybės neigiamas tyrimo VSD poligrafu išvadas. R.Palaitis tuo metu atostogavo.

Ministras pirmininkas A.Kubilius raštu kreipėsi į vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrus, kad būtų atliktas pakartotinis tyrimas ir gautas atsakymas ne apie bendrus dalykus, bet ar V.Gailius pateikė informaciją 2011 11 14 ar anksčiau „Lietuvos ryto“ redakcijos žurnalistams ir atskleidė tyrimo duomenis bei įspėjo dėl galimų sulaikymų „Snoro“ vadovus.

Pats generolas V.Gailius taip pat prašė atlikti pakartotinį tyrimą poligrafu.

Vidaus reikalų viceministras M.Ladiga suplanavo tyrimą 2012 metų sausio 13 dieną Antrame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD) prie KAM. Po keturias valandas trukusio tyrimo gautos išvados - teigiamos.

Vien faktas, kad VSD ir AOTD išvados skirtingos, rodo poligrafo nepatikimumą, o tiksliau - priklausomybę nuo klausimų ir operatoriaus.

Šmeižtas


Tada generolą V.Gailių pradėta atvirai šmeižti: sausio 16 dieną Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba, kuriai vadovauja Audrius Matonis, 14.50 val. parodė reportažą, kuriame paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos atliktas kratas VRM, neva jos susijusios su FNTT vadovu.

Internetinėje žiniasklaidoje išplatinta žinia, neva FNTT vadovas nepatikimas, o vidaus reikalų ministras teigia artimiausiu metu pateiksiantis nuomonę apie FNTT direktorių.

STT jau kitą dieną, sausio 17-ąją, išplatino pareiškimą, kad kratos VRM nėra susijusios su FNTT direktoriumi V.Gailiumi. Tačiau šmeižtas nesiliovė.

Paskleidžiama informacija apie neva neigiamus poligrafo tyrimo rezultatus. Teisėsaugos ir žiniasklaidos bendruomenėse žinoma, kad šiuos reportažus galėjo inicijuoti ir taip padaryti baudžiamąjį nusižengimą prezidentės patarėja - atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, beje, buvusi tuomečio vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimondo Šukio atstovė spaudai.

Seimo Antikorupcijos komisijos narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama įvertinti, ar vidaus reikalų ministras R.Palaitis, nuolat komentuodamas poligrafo tyrimo pažymas, kurios yra tarnybos paslaptis, nepadarė nusikaltimo. Ar bus apklausta ir D.Ulbinaitė?

Kita auka


Neįveikus FNTT direktoriaus, jėgos metamos prieš jo pavaduotoją majorą V.Giržadą. Ir vėl ištraukiamas poligrafo tyrimas. Neva jis abejotinas. Jokių kitų įrodymų nėra.

Nors V.Gailius nedalyvavo pasitarime generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio kabinete, jis buvo tikrinamas poligrafu.

Tuo metu pats generalinis prokuroras Darius Valys poligrafo tyrimo nebuvo siunčiamas, nors viską taip pat žinojo.

Beje, ką jis atsakytų į klausimą, gulėdamas prijungtas prie poligrafo: „Ar esate derinęs ikiteisminių tyrimų pradėjimą arba nutraukimą su Respublikos prezidente arba jos patarėjais, nors tai pažeidžia Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą?“

Atsakymas politinei ir teisinei bendruomenėms akivaizdžiai žinomas ir be tokių tyrimų. O poligrafinis tyrimas, kuriuo taip remiasi prezidentė D.Grybauskaitė ir jos besąlygiškai remiamas vidaus reikalų ministras R.Palaitis, netaikytas ir VSD generalinio direktoriaus pavaduotojui R.Vaišnorui, ir valdybos viršininkui A.Meželiui, nors jie viską žinojo apie planuojamus veiksmus „Snoro“ atžvilgiu. I

Informaciją turėjo ir prezidentės patarėjai J.Markevičius, Valdas Jacynas, Nerijus Udrėnas ir kiti.

Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, kiti banko valdybos nariai ir tarnautojai.

Apskritai ikiteisminį tyrimą GP pradėjo tik po FNTT vadovų atleidimo, kuris įvykdytas remiantis VSD pažyma apie tikrinimus poligrafu, vasario 20 dieną, kilus visuomenės pasipiktinimui. Vieni, disponavę nutekėjusia informacija, tikrinti, kiti netikrinti.

Seimo Antikorupcijos komisijoje išaiškėjo, kad net „Lietuvos ryto“ redaktoriai neapklausti, nors jie yra pirminis šaltinis.

Nukirsta galva, bet ne ta


Per patį įkarštį tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera informavo generalinį prokurorą D.Valį ir prezidentės patarėją J.Markevičių apie tai, jog yra įtarimų, kad informaciją galėjo nutekinti ne kas kitas, o generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, kurio kabinete vyko pasitarimas.

Iškart prasidėjo atakos prieš patį A.Neverą: pas jį atvyko prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis, kuris yra ne tik kurso, bet ir artimas D.Raulušaičio draugas, ir pasiūlė A.Neverai atsistatydinti. Ar prezidentė apie tai buvo informuota?

Praėjusį trečiadienį S.Daukanto aikštėje vyko mitingas, kuriame tūkstantis žmonių reikalavo nedelsiant atstatydinti susikompromitavusį vidaus reikalų ministrą R.Palaitį ir į pareigas grąžinti FNTT vadovus V.Gailių ir V.Giržadą.

Tą pačią dieną Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl jų atleidimo. Komisija gavo itin reikšmingos informacijos, leidžiančios įtarti, kad informaciją galėjo nutekinti ir generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis.

Į komisijos posėdį skubiai buvo iškviesti VSD generalinis direktorius Gediminas Grina, faktinis departamento vadovas R.Vaišnoras, generalinis prokuroras D.Valys ir pats D.Raulušaitis.

Saugumiečiai atvyko, prokurorai atsisakė atvykti iki ketvirtadienio.

Tą patį trečiadienį liudininkas pastebėjo D.Raulušaitį ilgai diskutuojantį prezidentūroje su patarėju J.Markevičiumi.

Tikrasis įtariamasis


Kitą rytą atvykę į Seimą, GP vadovai visus pritrenkė savo liudijimu. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Ligito Kernagio teigimu, generalinis prokuroras pareiškė, kad posėdis D.Raulušaičio kabinete ir nebuvo slaptas, kad nebuvo laikomasi saugumo priemonių, pašaliniai asmenys užeidavo ir išeidavo, nebuvo užtikrintas ir patalpos garsinis sandarumas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad GP pastatas yra specialaus režimo objektas, jame įrengtos ne tik aukščiausio lygio apsaugos sistemos, bet ir specialios patalpos slapčiausiems pasitarimams, atitinkančios aukščiausio lygio saugumo reikalavimus.

Kodėl jomis nebuvo pasinaudota?

Be to, prie generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio kabineto įrengta vaizdo stebėjimo ir įrašymo kamera, kurios fiksuoti duomenys saugomi mėnesį. Dabar generalinis prokuroras D.Valys nebegali atsakyti, kas įėjo, kas išėjo.

Ar ne dėl to delsta, kad įrodymai išnyktų be pėdsakų ir savaime?

Teisinėje valstybėje poligrafo tyrimo išvada nėra įrodymas teisme. Neigiama išvada nėra įrodymas, kad asmuo kaltas, tačiau teigiama išvada nėra įrodymas teisme ar tyrimo metu, jog asmuo yra nepagrįstai kaltinamas arba neturi būti vykdomas tyrimas jo atžvilgiu.

D.Raulušaitis sako, kad juo negalima abejoti, nes jo patikimumą nustatė poligrafas. Vakarų valstybėse joks save gerbiantis teisininkas taip nepasakytų. Tiesa, būta bandymų taip naiviai ar įžūliai gintis: 1998 metais JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo vieno kaltinamojo skundą, kuriuo jis teigė, kad karinio baudžiamojo proceso taisyklės, drausdamos jam pateikti teigiamą poligrafo išvadą gynybai teisme, siekiant įrodyti savo nekaltumą, pažeidžia jo teisę į gynybą, tačiau teismas, savaime suprantama, skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ir šiandien Lietuvoje ne V.Giržadas, kurio tyrimas poligrafu neva kelia abejonių saugumiečiams, o teigiamą VSD poligrafo išvadą turintis D.Raulušaitis kelia daugiau abejonių, nes būtent jis neužtikrino posėdžio slaptumo, nesiėmė veiksmų, kad nedelsiant, kai tik paaiškėjo galimo nusikaltimo požymiai, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tylėjo, melavo ir painiojosi, o gal ir pats arba kartu su saugumiečiais šią informaciją nutekino suinteresuotiems asmenims.

Įtariama, kad nutekintos informacijos kaina - 1 mln. eurų.

Alfa.lt

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... 2-27_06-55

Veidaknygėje (straipsnio apačioje)
http://www.alfa.lt/straipsnis/13895155/ ... -27_06-55/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 26 Lap 2013 20:23 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
Valstybės užvaldymas etiškai


http://www.alfa.lt/straipsnis/13867681/ ... -23_07-11/

2012-02-23 07:11 Rasa Kalinauskaitė | „Lietuvos žinios“

Šią savaitę LŽ spausdino žurnalistinį tyrimą „Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti“, kuriame dominavo Valstybės saugumo departamentas ir kitos teisėsaugos struktūros.

Bet valstybės užvaldymas vyksta ir per etikos sargų komisijas, tarkim Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Prokurorų etikos komisiją ar Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Čia pirmuoju smuiku griežia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri leidžia išsisukti net ir tiems tarnautojams, kurių viešųjų ir privačių interesų sankirtos akivaizdžios net vaikui.

Viešumoje kartais nuskambančios rezonansinės istorijos verčia spėlioti, kodėl Remigijaus Rekertos vadovaujama komisija pamažu degraduoja į anemišką bedantę instituciją, kuri pastaruoju metu itin pamėgo virkauti dėl galių trūkumo ir purtosi paprašyta įvertinti kokio nors įtakingesnio asmens elgesį.

Pavyzdžiui, Andriaus Neveros, kuris pats - niekam jo veiksmų taip ir neįvertinus - pasitraukė iš generalinio prokuroro pavaduotojo pareigų paaiškėjus, kad pernai nusipirko sklypą su vasarnamiu, o po poros savaičių paėmė 300-400 tūkst. litų paskolą iš pokerio lošėjo Antano Guogos.

VTEK šią situaciją vertinti atsisakė. Mat įstatymas, anot etikos sargų, nedraudžia pareigūnams imti paskolų iš fizinių asmenų - numatyta tik prievolė deklaruoti sandorius, o A.Nevera tai padarė pagal visas biurokratines taisykles. Taigi - ir vertinti VTEK neturinti ką...

Tačiau greta šio suvaidinto ar tikro neįgalumo, kurį R.Rekertos vadovaujama komisija viešumoje šiaip ne taip paaiškina įvairiais kanceliariniais kableliais, esama dalykų, kuriuos suprasti gerokai sunkiau.

Šie VTEK viražai dažnai lieka visuomenei nežinomi, nors kai kuriais atvejais tai susiję su itin svarbiais strateginę ir politinę reikšmę turinčiais interesais.

Pavyzdžiui, neseniai R.Rekertos vadovaujami etikos sargai padarė akivaizdžią paslaugą sostinės šilumos ūkį apsėdusiam rubikoniniam interesui.

Rubikoninis balsavimas


2011 metų birželio 13 dieną Vilniaus savivaldybės taryba balsavo už „Vilniaus energijos“ akcijų perleidimą antrinei Prancūzijos energetikos koncerno „Dalkia“ įmonei „Societe Valmy Defense 22“, kurią šilumininkai įkūrė ketindami plėtoti verslą Baltijos kraštuose ir Rusijoje.

Toks sprendimas buvo priimtas valdančiųjų - Artūro Zuoko judėjimo TAIP, Viktoro Uspaskicho „darbiečių“ ir nežabota aistra azartiniams lošimams garsėjančio Romo Adomavičiaus vadovaujamų Vilniaus skyriaus socialdemokratų - balsais.

Tai padaryta nepaisant nei visuomenės protestų, nei ekonomistų perspėjimų, kad ateityje šis žingsnis gali skaudžiai atsiliepti ne tik Vilniaus šilumos vartotojams, bet ir visai Lietuvai.

Mat kyla grėsmė, kad perleidus akcijas bendrai Baltijos šalims ir Rusijai bendrovei bus perskirstytas kapitalas. Pavyzdžiui, įmonė rinks pelną iš mokesčių už šilumą Lietuvoje, o investuos Rusijoje.

Tai yra - sąskaitų už šildymą neišsimokantys vilniečiai bus priversti šelpti „skurstantį“ Rytų kaimyną ir finansuoti investicijas kur nors Pamaskvyje.

Dar daugiau - jei „Dalkia“ verslas Rusijoje sužlugtų, Lietuvos sostinės gyventojams tektų perimti nuostolius, nes sandoris nukelia verslo riziką nuo „Dalkia“ grupės ir permeta „Societe Valmy Defense 22“.

O jei savivaldybė neįstengtų padengti svetimų skolų, Vilniaus šilumos ūkį perimtų kreditoriai ar kitos bendrovės.

Bandydama sutrukdyti šiam rubikonine afera atsiduodančiam verslo planui, Vilniaus tarybos opozicija prieš balsavimą paliko posėdžių salę, kad nesusidarytų 26 balsų kvorumas, būtinas sprendimui priimti.

Balsavimas būtų žlugęs, bet lemiamą akimirką jame nusprendė sudalyvauti du Vilniaus tarybos nariai, dirbantys su koncernu ICOR (buvusiu „Rubicon“) susijusiose įmonėse.

Balsavime dalyvavo - t. y. užsiregistravo, sudarydami kvorumą - „darbietis“ Algimantas Zaremba, dirbantis UAB „Vilniaus energija”, kurios valdyme tiesiogiai dalyvauja ICOR akcininkai, ir senas A.Zuoko bendražygis Kęstutis Nėnius, dirbantis Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotoju. Šios įmonės turtas yra išnuomotas tai pačiai „Vilniaus energijai“.

Jeigu bent vienas iš šių dviejų politikų būtų nedalyvavęs balsavime, „Vilniaus energijos“ akcijų perleidimui nebūtų pritarta. Kitaip tariant, šilumininkai patys nulėmė jiems reikalingo sprendimo priėmimą. Be to, K.Nėnius ne tik užsiregistravo, bet ir pats balsavo už akcijų perleidimą, kurį savivaldybės komitetuose pristatinėjo jo pavaldiniai iš Vilniaus šilumos tinklų.

Vištų klausimas - pačių lapių reikalas


2011 metų birželio 15 dieną Vilniaus tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertinti, ar A.Zaremba ir K.Nėnius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. To paties prašė ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Tačiau VTEK šis reikalas pasirodė nevertas dėmesio. Ji nesiėmė pati atlikti tyrimo, bet 2011 metų birželio 21 dieną pavedė tai padaryti Vilniaus savivaldybės tarybai.

Rezultatas - po skandalingo balsavimo praėjo jau 8 mėnesiai, bet A.Zarembos ir K.Nėniaus veiksmai iki šiol neįvertinti.

Tiesa, rugsėjo pabaigoje pranešta, kad A.Zuoko vadovaujama Vilniaus taryba pagaliau imasi VTEK pavedimo - sudarė etikos komisiją, į kurios sudėtį įtraukė... ir patį A.Zarembą. Be to, 7 iš 8 jo kolegų šioje komisijoje - valdančiosios koalicijos atstovai.

„Vištų valgymo klausimas atiduotas spręsti lapėms. Iki šiol ši komisija nebuvo susirinkusi nė karto. Aš tikėjausi, kad VTEK persvarstys klausimą, jei per mėnesį jos pavedimas nebus įvykdytas. Bet jokios informacijos apie tolesnius žingsnius negavau“, - stebėjosi V.Urbonavičius.

Taigi pastangos bent šiek tiek apvalyti savivaldybę nuo rubikoninio intereso buvo sėkmingai numarintos, R.Rekertos vadovaujamiems etikos sargams kaip niekada kantriai tylint.

VTEK sprendimas patikėti šį klausimą aiškintis pačiai savivaldybei nuostabą kelia ir dėl kito dalyko. Mat net ir tuo atveju, jei A.Zarembos kolegos iš etikos komisijos kada nors pripažintų, kad jiedu su bičiuliu K.Nėniumi supainiojo interesus, tai neturėtų jokių realių teisinių pasekmių.

„Jeigu VTEK nuspręstų, kad tie du piliečiai pažeidė įstatymą, šis sprendimas turėtų teisinę galią - ateinančius trejus metus tie žmonės negalėtų eiti vadovaujamų pareigų. O savivaldybės komisija tokios galios neturi - geriausiu atveju ji tik pabartų, kad negerai padarė. Sakyčiau, kad VTEK tiesiog leido A.Zarembai ir K.Nėniui išsisukti. Kodėl? Mano prielaida: nes pernelyg akivaizdu, kad jie supainiojo interesus. Jeigu žmogus dirba įmonėje ir balsuoja už jai reikalingą sprendimą - aiškiau nebūna. Manau, VTEK būtų priversta tai konstatuoti. Čia kyla klausimas apie moralinę, o gal ir korupcinę VTEK pusę“, - įsitikinusi Vilniaus tarybos narė Jūratė Žeimienė.

“O kas jus čia stebina?“


“Na kaip, ar savivaldybė ką nors jau pasakė, ar dar nieko?“ - teiravosi LŽ žurnalistės VTEK vadovas R.Rekerta, kuriam sunkiai sekėsi prisiminti, kuo baigėsi vilniečiams svarbus tyrimas.

Anot jo, sostinės gyventojai neturėtų stebėtis VTEK sprendimu rubikoninį klausimą patikėti A.Zuoko vadovaujamai Vilniaus tarybai. „O kas jus čia stebina? Yra dvi galimybės - arba mes patys tiriame, arba pavedame jiems. Bet kuriuo atveju tas išvadas vėliau vertiname - arba pritariame, arba pradedame savarankišką tyrimą. Taip sutaupome laiko, nes nereikia rinkti dokumentų“, - aiškino R.Rekerta.

Bet ar nėra naivu su šilumos ūkiu susijusį klausimą pavesti tirti Abonento kolegoms?

„Žinote, aš net jų etikos komisijos sudėties neatsimenu. Bet mano apibūdinimas toks - arba dirba, arba ne. Jeigu nedirba - blogai, o jeigu dirba - gerai“, - dalijosi mintimis vyriausiasis etikos sargas, pasiūlęs šio reikalo „detales“ aiškintis su savo pavaldiniu.

„Vilniaus savivaldybė du kartus komisijos paprašė pavedimo terminą pratęsti, motyvuodama tai objektyviomis priežastimis - esą vasaros laiku atostogavo, o vėliau buvo išvykęs A.Zaremba (atostogavo ir dauguma savivaldybės Etikos komisijos narių). Taigi jo apklausti nebuvo galimybės. Komisija 2012 metų vasario 3 dieną gavo pakartotiną prašymą pavedimo įvykdymo terminą atidėti iki kovo 1-osios, nes, kaip teigiama, šiuo metu nėra suformuota Etikos komisija (nepaskirtas pirmininkas)“, - paaiškino situaciją VTEK sekretoriato vadovo pareigas laikinai einantis Tomas Čaplinskas.

Belieka tikėtis, kad sutelkusios jėgas A.Zuoko ir R.Rekertos vadovaujamos institucijos šį opų klausimą įstengs išspręsti iki ateinančių rinkimų.

Keistoką paslaugą rubikoniniam interesui VTEK daro jau ne pirmą kartą.

Neįžvelgė ryšio tarp šilumininkų ir „Icor“


Dar 2010-ųjų pavasarį dėl analogiškos situacijos į VTEK kreipėsi vienas Liberalų sąjūdžio vadovų Arūnas Štaras, tuo metu buvęs Vilniaus tarybos nariu.

Jis prašė ištirti, ar du Vilniaus tarybos nariai - antrinėje „Icor“ įmonėje „Realco“ dirbantis Gintaras Kazakas, kuriam Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau buvo iškėlusi baudžiamąją bylą, ir tas pats Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas K.Nėnius - nesupainiojo interesų, gegužės 12 dieną balsuodami dėl „Icor“ naudingo sprendimo.

Jį priėmus, sostinės gyventojų keikiama Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis su „Vilniaus energija“ ir „Dalkia“ būtų buvusi pratęsta dar 20 metų iki - 2037-ųjų.

2010 metų gruodžio 7 dieną VTEK nutraukė tyrimą dėl K.Nėniaus. Anot komisijos, nusišalinti jis turįs tik tada, kai tiesiogiai sprendžiami Vilniaus šilumos tinklų administracijos finansavimo klausimai...

„Mano galva, faktas buvo akivaizdus - dirbantis įmonėje K.Nėnius balsavo dėl jai naudingo projekto. Juk pagal nuomos sutartį Vilniaus šilumos tinklai yra išlaikomi iš „Vilniaus energijos“ uždirbamų pinigų. O jis balsavo už tai, kad būtų pratęsta sutartis ir į jo įmonę ateitų daugiau pinigų. Bet VTEK to nepripažino“, - stebėjosi A.Štaras.

2011 metų balandžio 5 dieną VTEK nutraukė tyrimą ir dėl „Icor“ įmonės darbuotojo G.Kazako. Nors „Icor“ akcininkai tiesiogiai dalyvauja „Vilniaus energijos“ valdyme, komisija aiškino nenustačiusi, kad koncernas būtų suinteresuotas pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį su „Vilniaus energija“ ir „Dalkia“.

„Reikia turėti labai daug entuziazmo, norint priversti VTEK atlikti tą darbą, dėl kurio ji buvo įsteigta. Deja, neturiu tiek laiko, kad galėčiau nepagrįstus sprendimus skųsti teismui“, - apgailestavo susisiekimo viceministras A.Štaras.

Bet ypatingos VTEK globos nusipelnė ne tik šilumininkai.

Priedanga šeiminei rangai


Itin keista istorija nutiko ir su liūdnai išgarsėjusia Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškeliene.

Praėjusią vasarą įsisiūbavus skandalui dėl Laisvės alėją sudarkiusio „stiklainio“ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) narius apstulbino netikėta žinia.

Susikvietusi ekspertus į savo tarnybą I.Vaškelienė pranešė, esą jau galioja naujas Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamentas, kurį ji patvirtino dar 2010-ųjų gruodį.

Nustebinti ilgokai slėptos naujienos, KAUET ekspertai kreipėsi į KPD prašydami paaiškinti, kokiu pagrindu atsirado šis mįslingas dokumentas.

KPD atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad I.Vaškelienė ne tik 2010 metų gruodžio 26 dieną pasirašė minėtą reglamentą, bet ir kartu su sutuoktiniu Aleksandru Vaškeliu dalyvavo jį rengiant.

A.Vaškelis nurodytas kaip šio reglamento rengėjas archeologas-istorikas, o pati I.Vaškelienė - kaip konsultantė.

Dar daugiau - palaimindama savo ir sutuoktinio darbo vaisių, paveldosaugininkė viršijo tarnybinius įgaliojimus, nes KPD padalinio vedėjui nėra suteikta teisė tvirtinti tokio lygmens dokumentą.

Be to, A.Vaškelis yra reglamentą KPD užsakymu rengusio Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto (KPRPI) akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas.

2011 metų liepos 29 dieną KPD kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertinti šį ganėtinai akivaizdų iš biudžeto pinigų maitinamos šeiminės rangos atvejį.

Po savaitės VTEK pranešė pradedanti tyrimą. Bet nors KPD juristai pateikė visus faktus įrodančius dokumentus, komisija šią neįmantrią istoriją tyrinėjo net keturis mėnesius.

Kai 2011-ųjų gruodžio 6 dieną pagaliau buvo susiruošta svarstyti I.Vaškelienės elgesį, ji pranešė susirgusi, tad KPD atstovas vienišas pabendravo su etikos sargais, kurie sprendimą atidėjo.

Praėjus dar mėnesiui, I.Vaškelienė įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir KPD jį patenkino, netekęs vilties sulaukti per penkis mėnesius dienos šviesos taip ir nesugebėjusio išvysti VTEK sprendimo.

Rezultatas - I.Vaškelienė be jokio įvertinimo paliko postą, kurį užimdama „įsiamžino“ leidimu sudarkyti istorinį Kauno miestovaizdį gausiais pinigingų naujalietuvių naujadarais.

Tačiau keisčiausia tai, kad dėl Vaškelių šeiminės rangos taip pat nesėkmingai į etikos sargus buvo kreiptasi dar prieš dvejus metus.

Krikštatėviai


2010 metų kovo 8 dieną Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas paprašė įvertinti įtakingos paveldosaugininkės veiksmus daug diskusijų sukėlusioje Kauno pilies atkūrimo istorijoje.

Jis nurodė, kad šio projekto rengėjas yra KPRPI, kurios akcininkas ir valdybos pirmininkas A.Vaškelis viešame KAUET posėdyje 2009 metų gegužės 25 dieną net pristatė jį kaip vienas iš bendraautorių kartu su UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ vadovu Kęstučiu Mikšiu, o I.Vaškelienė protegavo savo sutuoktinio įstaigos kūrinį, dalyvaudama jį svarstant ir derinant.

Po poros savaičių VTEK pranešė, kad tyrimo nepradės, nes pritrūkę duomenų apie I.Vaškelienės veiksmus, o jos sutuoktinis formaliai nesąs projekto bendraautoris.

Tokio sprendimo nustebintas R.Žiliukas nusiuntė etikos sargams geležinius, jo įsitikinimu, įrodymus apie Kaune klestinčią šeiminę rangą.

Pavyzdžiui - raštą, liudijantį, kad I.Vaškelienė suteikė skubią pagalbą projektą vykdančiai KPRPI, atgaline data įteisindama statybos darbus.

Kai 2009 metų liepos 16 dieną Kauno pilyje be statybos leidimo buvo pradėtas ardyti mūras, prašymą stabdyti neteisėtus veiksmus gavę prokurorai kreipėsi į apskrities viršininkę, o ši - į miesto savivaldybę.

„Pakvipo sankcijomis ir I.Vaškelienė puolė gelbėti savo vyro, o drauge ir šeimos biudžeto nuo finansinių nuostolių. 2009 metų liepos 28 dieną ji atgaline data pasirašė leidimą atlikti jau beveik porą savaičių vykdomus darbus, kukliai pavadindama juos „tvarkomaisiais“ ir taip išgelbėdama šeimos piniginę nuo finansinių sankcijų“, - aiškino etikos sargams R.Žiliukas.

Be to, Senojo Kauno draugijos vadovas nusiuntė VTEK protokolą posėdžio, kuriame abu sutuoktiniai petys į petį gynė KPRPI projektą.

„Šiame pasitarime dalyvavau ir aš, kalbėjau jame apie dešimt kartų, pateikiau faktus, kad projektas ruošiamas šiurkščiai pažeidžiant daugybę Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų. A.Vaškelis ir I.Vaškelienė sėdėjo priešais mane kitoje stalo pusėje, vienas šalia kito, ir gynė tą pačią AB Kauno restauravimo projektavimo institutui, kuriame A.Vaškelis dirba direktoriaus pavaduotoju ir yra valdybos pirmininkas, naudingą poziciją“, - įtikinėjo visuomenininkas VTEK pirmininką R.Rekertą.

Bet pastangos priversti etikos sargus ištirti vaisingą sutuoktinių bendradarbiavimą jokių rezultatų nedavė. Kaip ir rubikoninio balsavimo atveju, atlikti tyrimą VTEK pavedė pačiam KPD.

2010 metų liepos 19 dieną departamento direktorė Diana Varnaitė įsakymu nušalino I.Vaškelienę nuo klausimų, susijusių su Kauno pilies atstatymo projektu ir rekomendavo ateityje vengti interesų konflikto.

Bet jokio griežtesnio įvertinimo akivaizdi šeiminė ranga nesulaukė.

„I.Vaškelienės elgesys, nurodytas R.Žiliuko ir VTEK raštuose, departamento iš esmės buvo pateisintas, aiškinant tuo, kad ji vykdžiusi savo pareigybės aprašyme nustatytas tarnybines funkcijas, o atitinkamuose raštuose išdėstyta tik asmeninė I.Vaškelienės nuomonė“, - rašoma VTEK atsakyme LŽ.

Tokia pozicija visiškai patenkino ir patį VTEK. 2010 metų spalio 18 dieną susipažinusi su KPD pateiktu atsakymu komisija nusprendė atskiro tyrimo dėl I.Vaškelienės nepradėti ir „administracinę procedūrą R.Žiliuko paklausimų pagrindu baigti“.

Dar daugiau - Senojo Kauno draugijos vadovas tikina taip ir nesulaukęs jokio atsakymo iš rankas nusiplovusių etikos sergėtojų. „Gavau tik raštą, kad jie persiuntė medžiagą nagrinėti KPD. O kodėl pati VTEK neįvertino I.Vaškelienės elgesio - niekas neinformavo“, - sakė R.Žiliukas.

Šią situaciją stebėjusiam Seimo nariui paveldosaugininkui Nagliui Puteikiui kyla negerų minčių.

„Būdamas teisininkas ir žinodamas, kad atsakyti žmogui yra šventa taisyklė, R.Rekerta pažeidė šitą įstatymą. Tad mano versija tokia - papirktas. Galbūt - KPRPI akcininkų, galbūt Vaškelių šeimos. Nes interesas man atrodo akivaizdus.

Gavusi tokią medžiagą, komisija turėjo priimti kokį nors sprendimą, bet nieko nedarė. Man tai primena darbo inspekciją, kuri gauna pranešimą apie darbe žuvusį žmogų ir pagal įstatymą turi paskelbti tinklalapyje, bet nepaskelbia. Tai akivaizdu, kad tas verslininkas, pas kurį žuvo žmogus, papirko darbo inspekciją.

Bet gal šiuo atveju - dabar jį pateisinsiu - R.Rekerta tiesiog pasiduoda bendram valstybės institucijų regresui. Valstybė griūva, įstatymų niekas nebesilaiko. Jeigu Generalinė prokuratūra neatsako Seimo nariams įstatymų nustatyta tvarka, kodėl R.Rekerta turi atsakinėti? Vyksta valstybės išmontavimas pačių valstybės tarnautojų rankomis“, - mano N.Puteikis.

Anot jo, R.Rekertos vadovaujama VTEK padarė įtakingai paveldosaugininkei tokią pačią paslaugą, kaip ir Kauno apygardos prokuratūra, 2007-aisiais nutraukusi ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Tada I.Vaškelienės kabinete įtaisytos STT kameros užfiksavo veiksmus, kurie patyrusiems operatyvininkams atrodė stebėtinai panašūs į kyšio ėmimą.

„Taip jau susiklostė, kad slapta darytame vaizdo įraše nesimato, kas paduodama I.Vaškelienei“, - žurnalistams aiškino sprendimą panaikinti įtarimus priėmęs prokuroras Aivaras Alimas.

Tad jį ir R.Rekertą galima drąsiai vadinti Laisvės alėjoje sudaiginto stiklinio monstro krikštatėviais.

„Vieną kartą įkvėpimą I.Vaškelienei suteikė prokuroras, antrą - R.Rekerta, ir apimta to įkvėpimo ji ėmėsi drąsiai organizuoti „stiklainio“ statybą. Jei VTEK būtų įvertinusi jos nuopelnus Kauno pilies istorijoje, tai ir ji nebūtų taip smarkiai sudarkyta, ir „stiklainio“ Laisvės alėjoje nebūtų. Kiekvienas neįvertintas pažeidimas įkvepia valstybės tarnautojus laužyti įstatymus dėl savo materialinių sumetimų. Jeigu teisininkas R.Rekerta taip elgiasi, gal ir jis yra finansiškai suinteresuotas? Klausimas - ar STT įtaisė kamerą jo kabinete? O jeigu ne - gal irgi neįstengia nieko nustatyti?“ - liūdnai juokavo N.Puteikis.

Bet VTEK neskuba atsakinėti į klausimus ir pačiai STT.

Kodėl etikos sargai meluoja?


LŽ jau rašė, kaip praėjusią vasarą Vilniaus senamiesčio kieme prie gynybinės sienos pasidarbavo VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, kuriai vadovauja itin tituluotas archeologas - Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas, KPD Mokslinės archeologijos komisijos (MAK) bei ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narys, o 2007-2011 metais ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Zenonas Baubonis.

Šalia statybvietės gyvenanti architektė, Tarptautinės paminklų ir istorinių vietų tarybos narė Maja Ptašek tapo liudininke, kaip iš pradžių kultūrinis sluoksnis buvo kasamas tiesiog ekskavatoriumi, o vėliau atradus puikiai išlikusį istorinį grindinį jis skubiai išardytas.

„Bet kuris specialistas už tokį dalyką būtų diskvalifikuotas, o jo diplomas anuliuotas“, - LŽ tada sakė vienas žymiausių miesto archeologijos tyrinėtojų dr. Gediminas Vaitkevičius.

Bet jau tada mokslininkas spėjo, kad skandalą bus pasistengta užglaistyti. Iš tiesų - neįvertintas liko ne tik sąžiningus paveldo ekspertus pašiurpinęs vandalizmas, bet ir akivaizdus Z.Baubonio viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Šįkart į R.Rekertos vadovaujamą komisiją kreipėsi STT, 2011 metų rugpjūčio 1 dieną persiuntusi savo surinktą medžiagą.

Mat paaiškėjo, kad būdamas VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktoriumi kaip MAK narys Z.Baubonis 2011 metų gegužės 3 dieną dalyvavo posėdyje ir balsavo už tai, kad būtų išduotas leidimas atlikti archeologinius tyrimus pagal projektą, kurį pateikė jo paties vadovaujamos viešosios įstaigos dalininkė Vida Kliaugaitė.

Gavusi šį STT prašymą, VTEK nieko į jį neatsakė 4 mėnesius. Tik pradėjus domėtis LŽ 2011-ųjų gruodžio 7 dieną buvo nusiųstas pranešimas, kad tyrimo nuspręsta nepradėti.

„Archeologijos komisija 2011 metų gegužės 3 dieną tik pritarė archeologijos tyrimų projektui ir siūlė išduoti leidimą archeologiniams tyrimams, tačiau nesprendė klausimo, kas konkrečiai juos atliks; Komisija neturi duomenų, kad Archeologijos komisijos narys Z.Baubonis dalyvautų sprendimuose, kurie tiesiogiai susiję su jo vadovaujama VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“; Komisija neturi duomenų, kad Z.Baubonis suinteresuotas sprendimo priėmimu dėl sklypo esančio Klaipėdos g. 4A Vilniuje“, - rašoma VTEK atsakyme.

Bet juk MAK posėdžio protokole juodu ant balto parašyta, kad projektą, už kurį balsavo Z.Baubonis, pateikė V.Kliaugaitė. O gal tituluotasis archeologas nežino, kad ji yra VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ dalininkė, nors pats jai ir perdavė savo dalį įstaigoje, kurią jis ir įkūrė?

Be to, MAK svarstytame projekte nurodyta, kad tyrimuose dalyvaus archeologai Olegas Fediajevas - taip pat Z.Baubonio vadovaujamos viešosios įstaigos dalininkas - ir Aušra Zalepūgienė, šios įstaigos projektų koordinatorė...

Tad kodėl VTEK rašo neturinti duomenų, kad Z.Baubonis dalyvavo priimant sprendimą, kuriuo yra tiesiogiai suinteresuotas?

Kadangi sunku patikėti, kad etikos sargai gali taip meluoti, LŽ nutarė atlikti žurnalistinį eksperimentą: pateikė jiems Registrų centro duomenis apie VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir paprašė tyrimą vis dėlto pradėti. Deja, atsakymas ir šįkart buvo neigiamas. Vienintelis motyvas - kad tai esą jau svarstyta.

LŽ asmeniškai visiems komisijos nariams išsiuntė klausimą - kodėl jie nevertina kaip interesų konflikto situacijos, kai viešosios įstaigos direktorius balsuoja už šios įstaigos dalininkės pateiktą projektą? Nė vienas iš komisijos narių per mėnesį nieko taip ir neatsakė.

O gal N.Puteikio juokais išsakytas klausimas - ar visiškai susikompromitavusios VTEK vadovo R.Rekertos kabinete dar nekybo STT kameros - yra dėmesio vertas pasiūlymas?

Alfa.lt

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... 2-23_07-11

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 26 Lap 2013 20:36 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
Valstybės užvaldymas: susidorojimo su FNTT vadovais užkulisiai ir pasekmės


http://www.alfa.lt/straipsnis/14030171/ ... -14_07-06/

2012-03-14 07:06 Mindaugas Velička | „Lietuvos žinios“

LŽ pavyko sužinoti, kad jėgos, organizavusios susidorojimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais Vitalijumi Gailiumi ir Vytautu Giržadu, į FNTT direktoriaus postą numačiusios FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininką Kęstutį Jucevičių, FNTT direktoriaus pavaduotojo - FNTT Analizės ir prevencijos valdybos viršininką Igorį Kržeckovskį.

Kas tai per žmonės?

Neatleisdama susikompromitavusio vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio prezidentė Dalia Grybauskaitė sutrypė savo pažadus Lietuvos piliečiams kovoti su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir oligarchija.

Prezidentės nesudomino informacija nei apie vidaus reikalų ministro klastotus dokumentus, nei apie galimai korupcinius šimtamilijoninius viešuosius pirkimus informacinių technologijų srityje, nei apie ministro R.Palaičio ir jo viceministro Mindaugo Ladigos spaudimą teisėsaugai netirti Algio Čapliko vadovaujamos politinės partijos rėmėjų, nei liberalcentristų ryšiai su reikšmingiausiu tarptautinio nusikalstamo susivienijimo vadeiva Šviniumi.

Ministras ir Švinius


Seimo Antikorupcijos komisija šeštadienį dar bandė įspėti prezidentę neišduoti teisinės valstybės principų, raštu informuodama, jog „komisija turi medžiagos, kad vidaus reikalų ministras R.Palaitis galimai priekaištavo tuometiniam FNTT direktoriui generolui Vitalijui Gailiui už atliktą tyrimą, susijusį su ministro bendrapartiečiais. Todėl darytina išvada, kad ministras galėjo būti suinteresuotas atleisti FNTT vadovus iš užimamų pareigų už jų atliktus ar atliekamus tyrimus. Komisija šį klausimą prašo ištirti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT)“.

Prezidentė privalėjo pasidomėti šia informacija. Jei tai būtų padariusi, būtų nesunkiai gavusi informaciją, kad šis partijos kolega yra Tauragės rajono liberalcentristas Jonas Dungveckis, Šviniaus parankinis, kursuojantis tarp vidaus reikalų ministro ir tarptautinės mafijos vadeivos.

Maža to, valstybės vadovė būtų lengvai sužinojusi ir tai, kad Švinius atstovauja ekonominiams paskutinio diktatoriaus Europoje, Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos šeimos interesams.

Vakarų Europos slaptosios tarnybos turi nenuginčijamų įrodymų, kad Baltarusijos diktatoriaus jaunesnysis sūnus Dimitrijus „Dima“ Lukašenka palaiko glaudžius ryšius su Šviniumi ir derina naftos produktų ir cigarečių importo į Europą klausimus.

Prezidentė būtų nesunkiai gavusi informaciją ir apie tai, kad sklandžiam šių ir kitų prekių įvežimui į Europos Sąjungą per išorinę Bendrijos sieną būtinas „glaudus bendradarbiavimas“ su Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir FNTT abejingumas mūsų šalies viduje. VSAT ir FNTT yra vidaus reikalų ministrui pavaldžios institucijos.

STT nuolatiniai klientai


Seimo vicepirmininko A.Čapliko vadovaujama partija yra nuolatinė STT „klientė“.

STT Vilniaus valdyba neseniai atliko kratas R.Palaičio vadovaujamoje Vidaus reikalų ministerijoje (VRM). Manoma, kad STT tyrimas gali būti susijęs su dokumentų klastojimu.

Spėjama, kad vidaus reikalų ministro potvarkis, kuriuo R.Palaitis iš pareigų atleido savo patarėją Arūną Armalį, gali būti suklastotas, tai yra jis atleistas atgaline data. A.Armalis per vieną naktį net kelis sykius visiškai girtas įkliuvo policijai siautėjantis naktiniame klube.

Tai nenustebintų nei STT, nei visuomenės, nes R.Palaitis gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams: kartą jau buvo įkliuvęs STT Klaipėdos valdybai, kai suklastojo dokumentus ir pasisavino šiaulietės pensininkės turimas akcijas, tačiau baudžiamosios atsakomybės išvengė.

STT Vilniaus valdyboje saugomi verslininko Andriaus Janukonio telefoniniai pokalbiai, kuriuose šis teigia, kad R.Palaitis reikalauja pinigų už tarpininkavimą Palangoje ir kad reikalaujamą sumą A.Janukonis ketina duoti R.Palaičiui.

2010 vasario mėnesį A.Čaplikas buvo priverstas strimgalviais atsistatydinti iš sveikatos apsaugos ministro pareigų po to, kai STT Vilniaus valdyba darbo vietoje suėmė jo viceministrą ir jo partijos kolegą Artūrą Skiką.

Būdamas sveikatos apsaugos viceministru A.Skikas kuravo Nacionalinį kraujo centrą ir administravo kraujo donorystės sritį.

Po Valstybės kontrolės atlikto audito paaiškėjo milžiniškos aferos kraujo donorystės srityje ir galimai neteisėta tarptautinė prekyba Lietuvos gyventojų krauju.

Liberalcentristas pažadėjo Kraujo centro direktoriui Vyteniui Kalibatui, kad pastarasis išvengs atsakomybės, jei duos kyšį. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas pripažino A.Čapliko pavaduotoją kaltu „savo ir kitų, tai yra Liberalų ir centro sąjungos (...) naudai tiesiogiai iš V.Kalibato reikalavus ir provokavus duoti nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. litų kyšį“.

Po šio teismo nuosprendžio iš Liberalų ir centro sąjungos turėjo būti atimta valstybės politinėms partijoms skiriama dotacija, bet tai buvo užglaistyta.

STT buvo rengiamas įtarimų projektas ir pačiam A.Čaplikui bei kitiems Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams, bet jiems pasitraukus iš pareigų tyrimai taip pat nutrūko.

Atkreiptinas dėmesys, kad STT direktoriaus pirmuoju pavaduotoju tuo metu dirbo artimas Liberalų ir centro sąjungos lyderio A.Čapliko patarėjo, buvusio ilgamečio Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko bendražygis, „valstybininkų“ grupuotės vienas narių Aidenas Karpus, dabar perkeltas į gerai mokamą tarnybą Lietuvos banke.

Neatsakytas klausimas: kodėl ministras „ne prie ko“?


Vis dėlto Seimo Antikorupcijos komisija naiviai tikisi, kad STT ištirs ant vidaus reikalų ministro R.Palaičio ir viceministro M.Ladigos krintančius įtarimus dėl įstatymus pažeidžiančio spaudimo FNTT tirti liberalcentristų finansinių rėmėjų įmones.

R.Palaitis gali jaustis ramus kaip niekada: jį visa savo jėga remia prezidentė D.Grybauskaitė ir VSD.

Nors STT Vilniaus valdyba iš pradžių intensyviai tyrė galimą dokumentų klastojimą ir kitas nusikalstamas veikas VRM, į apklausas buvo kviečiami net keli buvę R.Palaičio patarėjai, atlikti poėmiai, tyrimas įstrigo.

Teisėsaugos bendruomenėje vieša paslaptimi laikoma, kad sulaukta isteriško nurodymo neliesti R.Palaičio.

Seimo Antikorupcijos komisija, remdamasi liudijusių vidaus reikalų ministro R.Palaičio ir V.Gailiaus viešais teiginiais, konstatavo, kad prezidentės ar jos atstovų (patarėjų ir prezidentūros klerkų) duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais prezidentei tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms galimai pažeidžia Konstitucijos įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus.

VRM vadovai R.Palaitis ir M.Ladiga, siekdami pašalinti iš pareigų neįtikusius FNTT vadovus, išvien veikė ne tik su Liberalų ir centro sąjungos lyderio A.Čapliko patarėju, buvusiu ilgamečiu VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju D.Dabašinsku, bet ir su prezidentės vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jonu Markevičiumi, prezidentės patarėja Daiva Ulbinaite, kitais prezidentūros politinio pasitikėjimo tarnautojais, VSD generaliniu direktoriumi Gediminu Grina, faktiniu VSD vadovu Romualdu Vaišnoru, VSD valdybos viršininku Aidžiu Meželiu, generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu ir kitais prezidentūrai artimais pareigūnais.

D.Grybauskaitė pati yra viešai pareiškusi, kad „ministras čia ne prie ko“. Seimo Antikorupcijos komisija prašo prezidentės paaiškinti, ką reiškia šis jos teiginys. Jei ministras būtų atleistas, R.Palaitis nesunkiai galėtų atsakyti už prezidentę. Tokiu būdu padėtis prezidento institucijai taptų itin kebli.

Akivaizdu, kad iš esmės „politiniu lavonu“ jau esantis R.Palaitis tėra žaislas kitų asmenų rankose, galintis padaryti žalos aukščiausiems krašto vadovams.

“Mažas sraigtelis“ dideliame žaidime


“Vidaus reikalų ministras tėra mažas sraigtelis šioje tamsioje istorijoje“, - tiksliai komentavo savo atleidimą FNTT direktoriaus pavaduotojas majoras V.Giržadas. Vidaus tarnybos majoras tai gali teigti atsakingai, nes su valstybę smaugiančia „valstybininkų“ grupuote susidūrė ne viename tyrime.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Artūro Urbelio pavedimu, sankcionavus tuomečiam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, V.Giržado vyrai V.Pociūno nužudymo byloje vykdė slaptą tyrimą dėl „valstybininkų“ grupuotės ir su jais dirbančių VSD pareigūnų trukdymo tarnybines pareigas vykdant nužudyto valstybės saugumo pulkininko V.Pociūno mirties aplinkybių tyrimui. Tyrimas vyko itin intensyviai, plačiai, apėmė net keletą valstybių, tačiau itin slaptai.

„Valstybininkų“ grupuotės nariai buvo sekami, vykdoma slapta telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Tarp jų ir prezidento Valdo Adamkaus patarėjo nacionaliniam saugumui Albino Januškos telefoninių pokalbių kontrolė. Taigi vykdyta daugelio kitų įtakingų „valstybininkų“ grupuotės narių kontrolė.

Nustatyta daug faktų apie šią grupę ir jos neskaidrią bei abejotiną veiklą. Fiksuoti jų nuolatiniai pasitarimai pirtyse Algirdo ir Trinapolio gatvėse, diskusijos ir balsavimai dėl valstybės pareigūnų „nuėmimo“ ar paskyrimo, beje, daug jų yra paskirta jau dabartinės prezidentės D.Grybauskaitės dekretais, seksualiniai „žaidimai“ „Crown Plaza“ viešbutyje M.K.Čiurlionio gatvėje, galimai korupciniai ryšiai su Gruzijos aukštais diplomatais.

Teigiama, kad kriminalistai buvo net šokiruoti amoralumo mastais ir kai kurių asmenų seksualiniais polinkiais.

Tie patys asmenys viena ar kita forma figūruoja ir generolo V.Gailiaus bei majoro V.Giržado tirtose Medininkų žudynių ir „FlyLAL“ išgrobstymo bylose, išnyra „Snoro“ istorijoje.

Ši grupuotė pradžioje sudaužė Lietuvos kontržvalgybą, tyrusią „valstybininkų“ slaptus finansavimo šaltinius per Rusijos išorinės žvalgybos priedangos įmones, vėliau Kriminalinės policijos biurą, kuris aiškinosi pulkininko V.Pociūno nužudymą, kurio vadovai buvo pažeminti, jiems iškeltos bylos ir apšmeižti remiantis vien su VSD sietino, teisto ir šiuo metu įvairiais nusikaltimais įtariamo „liudytojo“ Mindaugo Žalimo parodymais.

Tada atėjo FNTT eilė. Ši tarnyba jiems kėlė mirtiną pavojų. Ir su jos vadovais buvo be skrupulų susidorota.

“Sveikas sugrįžęs, Dainiau“


Vidaus reikalų ministro poste R.Palaitis laikomas dar ir dėl to, kad būtina operaciją pabaigti iki galo. FNTT vadovų generolo V.Gailiaus ir majoro V.Giržado atleidimas tebuvo pirmoji stadija.

Operacija bus baigta tik paskyrus naujuosius FNTT vadovus, kurie būtų lojalūs nurodymų „iš aukščiau“ vykdytojai, kaip G.Grina ir generalinis prokuroras Darius Valys.

Yra sutarta, kad FNTT direktoriumi skiriamas D.Dabašinsko ir R.Vaišnoro bendramokslis, FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Jucevičius, kurio kandidatūrą remia ir prezidentės patarėjas J.Markevičius, o FNTT direktoriaus pavaduotoju - FNTT Analizės ir prevencijos valdybos viršininkas I.Kržeckovskis.

Pastarasis palaiko itin intensyvius santykius su buvusio teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus ir jo partnerio Vlado Gerasičkino advokatų kontora. Tai yra fiksuota tiek STT, tiek FNTT operatyvinių padalinių.

Tad I.Kržeckovskis turi ir dar vieną užtarėją prezidentūroje - vyriausiąjį patarėją ekonomikos klausimais Nerijų Udrėną, su kuriuo V.Gerasičkinas ir N.Udrėnas prestižiniame Vilniaus privačių vilų rajone yra kaimynai. Dar neseniai FNTT darė kratas šioje advokatų kontoroje.

Vieną iš žuvusio pulkininko V.Pociūno pomirtinio šmeižto organizatorių D.Dabašinską atšaukus iš ministro patarėjo pareigų Lietuvos ambasadoje Ukrainoje, jis tapo Seimo vicepirmininko A.Čapliko patarėju.

„Valstybininkų“ grupuotės vyresnysis A.Januška tuo metu savo bendražygiams pasakė: „Turėsime mažą, bet efektyvų instrumentą, per kurį bus galima daug padaryti.“

Prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir Valstybės gynybos tarybos sekretorius J.Markevičius iš savo tarnybinio mobiliojo telefono parašė tokio turinio trumpąją žinutę D.Dabašinskui: „Sveikas sugrįžęs, Dainiau.“ J.Markevičius ir D.Dabašinskas sutarė bendradarbiauti. Kokių tai pasekmių turėjo Lietuvos valstybei, skaitykite rytdienos numeryje.

LŽ archyvo nuotrauka

Paveikslėlis

Būsimasis FNTT direktorius K.Jucevičius: „Mes nugalėjome.“

Paveikslėlis

Pagal rangą (iš kairės): Dainius Dabašinskas, Jonas Markevičius

Paveikslėlis

ir Romualdas Vaišnoras.

Eltos ir LŽ archyvo nuotraukos


Alfa.lt

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 26 Lap 2013 20:42 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
Valstybės užvaldymas: apsigink, Lietuva


http://www.alfa.lt/straipsnis/14042657/ ... -16_05-50/

2012-03-16 05:50 Mindaugas Velička | „Lietuvos žinios“

Paveikslėlis

Teisėsaugos užvaldymo schema („Lietuvos žinių" nuotr.)

Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininkas Vytautas Pociūnas ketino padaryti ką tik įmanoma, kad visi viską apie juos sužinotų. Pulkininkas buvo pirmasis, bandęs juos išvilkti į dienos šviesą. Todėl jam atkirtis ir buvo žiauriausias: Lietuvos karininką žiauriai nužudė, šmeižė po mirties, niekino.

Politikai karininkus pardavė


VSD kontržvalgybos pulkininkas Vytautas Damulis ir pulkininkas leitenantas Kastytis Braziulis tęsė V.Pociūno kovą ir savo tyrimu atskleidė jų priešišką Lietuvai veiklą, kurią finansuoja Rusija ir jos žvalgyba, taip pat ir nužudyto pareigūno V.Pociūno pomirtinį šmeižtą.

Kontržvalgybos karininkai buvo ištrenkti į gatvę, apšmeižti, iki šiol trukdoma jiems įsidarbinti ir laisvai gyventi. Nors ir buvo pasakyta daug gražių žodžių, valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nė piršto nepakrutino, kad būtų atkurta teisybė.

Pergalės niekada nebūna visiškos, tad laimėtojas negali su niekuo nesiskaityti ir ypač negali nepaisyti teisingumo.

Niccolo Machiavelli, „Valdovas“


Vidaus tarnybos generolas Vitalijus Gailius ir jo bendražygis majoras Vytautas Giržadas, dirbdami Kriminalinės policijos biure ir vėliau vadovaudami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), tirdami nužudyto tarnybines pareigas einančio saugumo karininko V.Pociūno ir muitinės bei policijos pareigūnų, gynusių Lietuvos valstybės sieną ir jos nepriklausomybę Medininkuose, žudynių bylas, atlikdami korupcijos ir finansinių aferų, padariusių beveik milijardo litų vertės žalą valstybės biudžetui, tyrimus smogė šios grupuotės ir jos rėmėjų Rusijoje interesams, užčiuopė ir identifikavo šį tinklą bei jo koloborantus valstybės ir teisėsaugos institucijose.

Ir šie karininkai krito nelygioje kovoje su korumpuotu klanu, su kuriuo jie bandė kovoti ir nuo jo ginti valstybę bei jos piliečius. Ir vėl konservatoriai lojalius duotai priesaikai ir valstybei karininkus gins tik žodžiais, ar šį kartą - iki galo.

Kriminalinės policijos biuras, kuris per dešimtmetį įveikė visus pavojingiausius ir žiauriausius krašto nusikalstamus susivienijimus, ištyrė šimtus nužudymų, išgelbėjo daugybę gyvybių, šio klano marionečių naujojoje Policijos departamento vadovybėje įsakymu šiuo metu yra išformuojamas ir išvis likviduojamas.

Tik kelios dienos liko, kol bus paskirta nauja, klanui lojali FNTT vadovybė, ir teisėsauga bus galutinai užvaldyta. Nors jų pusėje didžiulė jėga, milžiniški pinigai ir net pati prezidentūra, tačiau atleistų ir net nužudytų Lietuvos karininkų pusėje - tiesa ir garbė.

Nepradėtos svarbiausios pertvarkos


Save „valstybininkų“ klanu vadinanti organizuota grupė asmenų, užvaldžiusių Valdo Adamkaus prezidentūrą, VSD ir Užsienio reikalų ministeriją (URM), ilgus metus plėtė savo įtaką įvairiose valstybės valdžios įstaigose ir institucijose. Po pulkininko V.Pociūno nužudymo Breste pradėtas parlamentinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei kiti tyrimai atskleidė šią jų sukurtą sistemą.

Po Seimo ir prezidento rinkimų šis slaptas tinklas patyrė nemenkų nuostolių, tačiau sugebėjo atsitraukti, pergrupuoti jėgas ir vėl puola Lietuvą. Andriaus Kubiliaus vadovaujama politinė dauguma ėmėsi ekonominių ir finansinių reformų, tačiau, nors ir žadėjo, nepradėjo jokių pertvarkų teismų, teisėtvarkos ir nacionalinio saugumo srityse.

Už tai dabar moka valstybė ir visuomenė.

„Valstybininkų“ grupuotė sugebėjo infiltruoti į Dalios Grybauskaitės patarėjų komandą ir į svarbiausius postus nacionalinio saugumo srityje delegavo savo bendrininkus. Prezidentė D.Grybauskaitė tapo apsupta ir jų valdoma įkaite. „Sustrateguota“ partnerystė su prezidento institucija leido pasiekti stulbinamų rezultatų užvaldant teisėsaugą, žiniasklaidą, teismus ir kitas valstybės institucijas, tuo „valstybininkai“ negalėjo pasigirti net valdant prezidentui V.Adamkui.

Teisėsaugos užvaldymas


Ypač pavojingas valstybės ateičiai - visiškas teisėsaugos užvaldymas.

Kaip ir anksčiau, „motininė“ institucija išlieka VSD ir prezidentūros nacionalinio saugumo patarėjų grupė, kuriai vadovauja Jonas Markevičius.

Nuo „gaidžio sindromo“, pakartojant žinomo gydytojo Gedimino Degučio „diagnozę“, kenčiantis VSD generalinis direktorius Gediminas Grina nėra tikrasis departamento vadovas. VSD faktiškai vadovauja Romualdas Vaišnoras, Seimo vicepirmininko Algio Čapliko patarėjo ir vieną reikšmingiausių vaidmenų „valstybininkų“ klane turinčio Dainiaus Dabašinsko ilgametis parankinis.

Po vadinamųjų pertvarkų VSD „valstybininkų“ įtaka tik sustiprėjo. VSD Koordinacinės valdybos, kuruojančios visus operatyvinius padalinius, viršininku paskirtas Aidis Meželis, pasižymėjęs vykdant įvairias neteisėtas operacijas prieš V.Pociūno išsiuntimą tyrusį Seimą, VSD korupciją viešinusius žurnalistus, politines partijas ir visuomenines organizacijas. Per A.Meželį palaikomi ir kontaktai su kitomis teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijomis.

Valdovui, kuris iš prigimties nėra protingas, neįmanoma gerai patarti, nebent jis atsitiktinai paveda visus valstybės reikalus tvarkyti kokiam nors vienam gudriam žmogui. Tokiu atveju viskas klostysis gerai, bet neilgai, nes toks valdytojas netrukus pats pasiglemš jo valdžią.

Niccolo Machiavelli


„Valstybininkų“ grupuotė į savo neteisėtą įtaką perėmė ne tik prezidento institucijos skiriamas institucijas (VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą), bet ir Vyriausybės reguliavimo srityje esančius operatyvinės veiklos subjektus.

Tai vykdoma per susikompromitavusį ir pažeidžiamą liberalcentristų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį ir D.Dabašinsko deleguotą vidaus reikalų viceministrą, kuruojantį visas Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžias teisėsaugos institucijas, Mindaugą Ladigą.

Pašalinus FNTT vadovus, sutarta jos direktoriumi skirti D.Dabašinsko ir R.Vaišnoro bendramokslį FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininką Kęstutį Jucevičių, kurio kandidatūrą remia ir prezidentės patarėjas J.Markevičius. FNTT direktoriaus pavaduotoju - FNTT Analizės ir prevencijos valdybos viršininką Igorį Kržeckovskį.

Šis palaiko labai intensyvius santykius su buvusio teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus ir jo partnerio Vlado Gerasičkino advokatų kontora. Tai yra fiksuota tiek STT, tiek FNTT operatyvinių padalinių. I.Kržeckovskis turi ir dar vieną užtarėją prezidentūroje - vyriausiąjį patarėją ekonomikos klausimais Nerijų Udrėną, su kuriuo V.Gerasičkinas ir N.Udrėnas prestižiniame Vilniaus privačių vilų rajone yra kaimynai.

Gal VSD galėtų visuomenei atskleisti, kokiu tikslu I.Kržeckovskis nuolat skraido į Maskvą ir kur dirba jauna moteris, romantiškai priimanti NATO valstybės būsimą FNTT vadovą savo bute?

Infiltravęsi į prezidentūrą, visiškai užvaldę VSD, Generalinę prokuratūrą, VRM, turintys įtakingų agentų STT ir Policijos departamente, jie ėmėsi FNTT. Tačiau neįvertino vienintelio - tiesos ir visuomenės galios.

Tūkstantinis protestas prie prezidentūros, reikalaujantis atleisti susikompromitavusį vidaus reikalų ministrą R.Palaitį ir grąžinti FNTT vadovus V.Gailių ir V.Giržadą į pareigas, vis augantis žmonių pasipiktinimas prezidentės D.Grybauskaitės sprendimu netenkinti ministro pirmininko A.Kubiliaus teikimo atleisti ministrą R.Palaitį ir šį šeštadienį prie Seimo 14 val. rengiamas mitingas, reikalaujantis apginti teisingumą, šiai gaujai kelia baimę. Apsigink, Lietuva.

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... 3-16_05-50

Veidaknygėje (straipsnio gale)
http://www.alfa.lt/straipsnis/14042657/ ... -16_05-50/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 26 Lap 2013 20:43 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
http://www.alfa.lt/files/dokumentai/2012.03_schema.jpg

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 26 Gru 2013 01:35 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
Rusija stebi ir kontroliuoja


http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/Rus ... ntroliuoja

Tomas DAPKUS
2012-05-08 05:18

Pra­ėju­sį sek­ma­die­nį pra­dė­ta ro­dy­ti nau­ja LNK lai­da "Al­fa sa­vai­tė" pir­mą kar­tą Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je pa­tei­kė uni­ka­lias, slap­ta ka­me­ra pa­da­ry­tas nuo­trau­kas: prie Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo, kur bu­vo tei­sia­mas vie­nas Me­di­nin­kų žu­dy­nių kal­ti­na­mų­jų Kons­tan­ti­nas Mi­chai­lo­vas, sto­vi iš Ry­gos at­vy­kę ypa­tin­go­sios pa­skir­ties mi­li­ci­jos bū­rio ko­vo­to­jai ir ad­vo­ka­tas Os­ka­ras Ro­dė. Ru­si­ja ste­bi ir kon­tro­liuo­ja.

1991 metų liepos 31 dieną apie 5 val. ryto Medininkų pasienio postą užpuolė iš Rygos atsiųsti Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos ypatingosios paskirties būrio (OMON) smogikai ir nužudė pasienio poste budinčius ir tarnybines pareigas einančius nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos muitininkus ir policininkus.

Kol ši baudžiamoji byla buvo Valstybės saugumo departamente (VSD), ji visiškai nejudėjo iš vietos.

Prokurorams pasitelkus Kriminalinės policijos biurą, 2007 metais įvykdyta sėkminga operacija, kurios metu sulaikytas Rygos OMON smogikas Konstantinas Michailovas-Nikulinas.

Tie patys asmenys


Medininkų žudynių byloje Rusijos Federacija, Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, su Lietuva nebendradarbiauja ir laiko šią bylą grėsme nacionalinio saugumo interesams. Rusijos valstybės institucijos įgaliotos trukdyti teisingumo paieškoms ir visomis priemonėmis užkirsti kelią, kad šį karo nusikaltimą vykdę, organizavę ir planavę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Generolas Vitalijus Gailius patvirtina, kad Kriminalinės policijos biure yra informacija, leidžianti teigti, jog Medininkų žudynių ir saugumo pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo bylose nustatyti ir figūruoja tie patys asmenys, trukdantys atskleisti tiesą ir kaltuosius patraukti atsakomybėn. Už nuteistojo sovietų smogiko gynybą gali būti mokama Rusijos pinigais.

- Ar Vytauto Giržado skyrius tyrė Medininkų bylą ir ar byloje kaltinamojo gynybą ir apskritai Rusijos interesų gynybą apmokėdavo tie patys asmenys, kurie išsiuntė ar yra prielaidų, jog jie organizavo V.Pociūno išsiuntimą iš Lietuvos ir būtent jie finansavo ir V.Pociūno šmeižtą?

V.Gailius: - Lietuvos kriminalinės policijos biure tokių duomenų yra (Lietuvos radijas, 2012 02 17).

Saugo advokato ir kliento paslaptis


Gintis smogikui K.Michailovui padeda trys advokatai - O.Rodė iš Latvijos ir Ingrida Botyrienė bei Arūnas Marcinkevičius iš Lietuvos. Pagal Lietuvos įstatymus advokatai turi teisę sudarinėti įvairias sutartis ne tik su ginamuoju, bet ir, pavyzdžiui, su įmonėmis. Tačiau tokius sandorius saugo advokato ir kliento paslaptis. Medininkų žudiko advokatas apie tai, kas jam moka atlygį, kalba nenoriai.

"Šitą klausimą jau kėlė LNK televizija, linkėjimai dar kartą ponui Dapkui... Kai bus panaikintos nuostatos, reglamentuojančios kliento apsaugą, galbūt jūs turėsite teisę manęs paklausti šitokio klausimo. O visi kiti klausimai - ką gi, klauskite pono Gailiaus. O vėliau paklauskite, kuo remdamasis jis tai teigia. Ir pradėkite nuo to, o ne nuo manęs", - LNK "Alfa savaitei" sakė advokatas A.Marcinkevičius.

KGB karininkas prieš Lietuvą


Šis advokatas padeda ne tik nuteistam K.Michailovui.

Jis atstovauja ir rusiško kapitalo gamtinių dujų tiekėjos "Dujotekanos" viceprezidento, Sovietų Sąjungos KGB Pirmosios vyriausiosios (žvalgybos) valdybos karininko Piotro Vojeikos interesams Strasbūre.

Prieš ketverius metus Europos Žmogaus Teisių Teismui P.Vojeika apskundė Lietuvą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo, tyrusio saugumo pulkininko V.Pociūno išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybes, medžiagos išviešinimo.

Atliekant Seimo tyrimą gauta informacijos, kad VSD Antroji (kontržvalgybos) valdyba surinko duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog Rusija daro įtaką Lietuvos politiniam bei ekonominiam gyvenimui per KGB karininko P.Vojeikos sukurtą žvalgybinį tinklą.

Balandžio 24 dieną Strasbūras P.Vojeikos skundą atmetė kaip neatitinkantį priimtinumo kriterijų.

Buvęs ilgametis Lietuvos kontržvalgybos vadovas Vytautas Damulis tvirtina, kad P.Vojeika buvo ištikimas KGB darbuotojas, kuriuo ir dabar itin pasitiki Rusijos slaptosios tarnybos.

"Lietuvai atgavus nepriklausomybę Rusijos slaptosios tarnybos perėjo į taktiką, kad Lietuvoje jau reikia veikti kaip užsienyje, ir ėmė kurti tokias organizacijas kaip "Dujotekana", kurių tikslas ir buvo ne tik gauti pelną, bet ir finansuoti kitas specialiąsias priemones - taip pat ir žvalgybines, ir rusų diasporos kūrimą. Gamtinių dujų tarpininkė buvo kuriama, kad ji ne tik gautų sau pelną, bet ir finansuotų visas kitas priemones, kurios reikalingos užsienyje", - LNK "Alfa savaitei" sakė pulkininkas V.Damulis.

Operatyvinis tyrimas "Mina"


Kontržvalgyba, vykdydama operatyvinį tyrimą "Mina", fiksavo nuolatinio pobūdžio P.Vojeikos kontaktus su Rusijos žvalgyba, visų pirma su įtakingu Rusijos užsienio žvalgybos generolu Vladimiru Jakuninu.

P.Vojeika taip pat rezidavo Helsinkyje, kur dirbo KGB prieš Suomiją kartu su dabartiniu Rusijos vicepremjeru Sergejumi Ivanovu, taip pat Rusijos saugumo generolu.

VSD kontržvalgyba parengusi 12 analitinių pažymų, kurių dabartinė valdžia taip ir nepanoro išviešinti. Beje, tam itin priešinosi prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Tiek VSD operatyvinio, tiek Seimo parlamentinio tyrimų metu fiksuota, kad tuometis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, kuris šiuo metu yra Seimo vicepirmininko, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko Algio Čapliko patarėjas, talkino P.Vojeikos tinklui bei organizavo pomirtinį pulkininko V.Pociūno šmeižtą (VSD skyriaus viršininko Audriaus Penkausko liudijimas Seimo NSGK).

VSD nesiėmė veiksmų


K.Michailovui skirta maksimali bausmė iki gyvos galvos, teismo sprendimu jis taip pat Lietuvai turės atlyginti ir didesnę nei dviejų milijonų litų žalą. Dėl septynių Medininkų pareigūnų nužudymo iki gyvos galvos nuteistas Rygos omonininkas K.Michailovas skaičiuoja pirmus metus už grotų. Tačiau jo teisinė kova tebesitęsia. Ypatingosios paskirties būrio smogikas tikina esąs nekaltas ir nuteistas be jokių įrodymų. Jis apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir toliau bylinėjasi.

Kategorišką atsisakymą bendradarbiauti su Lietuvos teisingumu gali lemti ir tai, kad vykstant K.Michailovo teismo procesams į Vilnių slapta atvyko Rusijos ypatingosios paskirties būrių kovotojai, kurių dalis apsimetę teismo proceso stebėtojais sėdėjo teismo salėje ir stebėjo tiek teismo procesą, tiek kaltinamojo elgesį. Kaltinamasis akivaizdžiai suprato, kad jo bendražygiai, karinių teroristinių būrių kovotojai iš Rygos, jį ir jo elgesį teismo metu akylai stebi. Smogikas taip ir neprabilo iki šiol apie žudynių naktį.

Majoras V.Giržadas apie Rusijos tarnybų aktyvumą šioje karo nusikaltimų byloje ne kartą informavo VSD valdybos viršininką Aidį Meželį. Tačiau VSD nesiėmė jokių veiksmų, atsisakė pradėti slaptą susijusių asmenų kontrolę.

VSD tvirtina iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro negavęs jokio pranešimo, kad Lietuvoje būtų lankęsi Rygos omonininkai. Ar patys saugumiečiai tokių žinių turi ir ar tiria smogikų veiklą Lietuvoje, departamentas nekomentuoja.

Rusijos žinybos instruktuotos veikti ryžtingai, kad įvairias kruvinas užduotis vykdę pareigūnai ir karininkai nepatektų į, jų vertinimu, priešiškas rankas ir neatskleistų Rusijos nurodymu vykdytų karo nusikaltimų.

Tuo Lietuva puikiai galėjo įsitikinti, kai liepos 15 dieną Vienos tarptautiniame oro uoste buvo sulaikytas Rusijos žvalgybos atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas, vadovavęs Sovietų Sąjungos KGB koviniam padaliniui "Alfa grupė". Šis specialiosios paskirties kovinis būrys 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Televizijos ir radijo komitetą. Rusijos ambasada Austrijoje sugebėjo padaryti tokią įtaką, kad nepaisant vieningos Europos teisinės erdvės M.Golovatovas nedelsiant buvo Vienos prokuratūros nurodymu paleistas ir saugiai parskrido į Rusijos sostinę.

Beje, Lietuvoje veikiantis P.Vojeika 1979 metų gruodį su šia KGB "Alfa grupe" ir kitais sovietų kariniais ir žvalgybos vienetais dalyvavo Afganistano prezidento Hafizulos Amino rūmų šturmo operacijoje.

Buvo nužudytas pats prezidentas, jo mažamečiai vaikai, keli šimtai žmonių be gailesčio išžudyti. Po prezidento rūmų šturmo SSRS ginkluotosios pajėgos oru ir žeme įsiveržė į Afganistano teritoriją, prasidėjo karas.

Įtariamaisiais dėl Medininkų pareigūnų nužudymo dar paskelbti Česlavas Mlynikas, vadovavęs Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būriui, kuriam priklausė ir K.Michailovas, taip pat kiti būrio nariai - Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas.

Lietuvos generalinė prokuratūra teigia, kad Rusija atsisako juos išduoti Lietuvai.

Komentarai
http://lzinios.lt/lzinios/42517/k

Arūnas Marcinkevičius – verslo ir baudžiamosios teisės advokatas, advokatų kontoros A. Marcinkevičius ir partneriai „Balticus Advocatus” seniūnas, buvęs Teisinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ar%C5%ABna ... i%C4%8Dius

Biografija

1993 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, įgijo teisininko kvalifikaciją.

Nuo 1989 m. Biržų rajono VRS apylinkės inspektorius, vėliau tardytojas, nuo 1991 m. iki 1992 m. Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM, nuo 1992 m. iki 1995 m. Nusikaltimų tyrimo departamento prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros tardytojas-kriminalistas, Generalinės prokuratūros Tardymo departamento tardytojas.

Nuo 1995 m. iki 1997 m. Vilniaus miesto II-oje advokatų kontoros advokato padėjėjas. Nuo 1995 m. iki 1999 m. Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos bei policijos pareigūnų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų dėstytojas.

1997 m. išlaikė kvalifikacinius egzaminus ir gavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos licenciją verstis teisininko praktika. Įsteigė Arūno Marcinkevičiaus teisinių paslaugų firmą „Rectum esse”. Nuo 1997 m. spalio verčiasi teisininko praktika.

Nuo 2003 m. lapkričio iki 2005 m. spalio Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (Vilniaus arbitražo) arbitras.

2004 m. spalio 21 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimu pripažintas advokatu. 2005 m. sausio 19 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimu įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir įgijo teisę verstis advokato veikla. Įsteigė advokato Arūno Marcinkevičiaus kontorą.

2005 m. kovo 15 d. kartu su advokatu Aleksandru Kočegarovu įsteigė advokatų profesinę bendriją A. Marcinkevičius, A. Kočegarovas ir partneriai “MK&P” (2005 06 10 d. bendrija pavadinimą pakeitė į “Balticus Advocatus”).

2008 m. gruodžio 24 d. kontora buvo reorganizuota į Advokato A.Marcinkevičiaus ir partnerių kontorą “Balticus Advocatus”.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 26 Vas 2016 01:37 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
(№611) Константин Рудаков, Латвия - Ainars Grinbergs (№583)

http://imhoclub.lv/ru/material/nas_nazi ... z41DoePrMc

Грустный факт - те самые 20% либералов, это как-раз основная масса ИМХО-клуба.

Если поспрашивать, окажется, что подавляющее большинство из них голосовали за независимость.

Самые либеральные стали самыми острыми противниками.


Можете выдвинуть версию - почему так случилось? )

(№760) Kęstutis Čeponis, Литва - Константин Рудаков (№611)

http://imhoclub.lv/ru/material/nas_nazi ... z41DpBowkb

Ответ элементарный - в 1990 году интересы совпадали, так как все желали Независимости, но с разными последующими целями.

У националистов они были одни, у либералов - совсем другие.

И, к примеру, в Литве, произошел такой же раскол - между националистами и либералами, и именно литовскими. :)

Мы - националисты - все время стараемся оттеснить от власти наших либералов, которые на самом деле в Литве у власти, практически все время с 1990 года - именно либералы разных оттенков (в основном это перекрасившаяся партийно-советская номенклатура).

А либерали все это время стараются оттеснить нас - ведь по крайней мере до 1993 года националисты в Литве были очень сильные, и имели власть, вполне сравнимую с либералами.

Но затем нас либералы постепенно оттеснили, использовав свои финансово-экономические возможности, которые в разы превосходили наши возможности...

Однако сейчас колесо истории замены власти в Литве опять начало крутиться (мы явно идем по пути Венгрии и Польши) - ведь Евросоюз, основная опора либералов, трещит по швам из за кризиса с мигрантами...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 11 Kov 2016 20:28 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
Tomas Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis


http://alkas.lt/2016/03/10/t-baranauska ... s#comments

Tomas Baranauskas, http://www.alkas.lt
2016 03 10 22:13

Ne paslaptis, kad šiandieniniame politiniame, teisiniame ir kultūriniame elite iki šiol žymų vaidmenį vaidina savotiškos dinastijos, išaugusios iš dar prieškarinę Lietuvos Respubliką „dekonstravusių“ veikėjų šeimų.

Tokioms dinastijoms priklauso ir Seimo narys socialdemokratas Juras Požela – Karolio Poželos, vieno iš už komunistinę veiklą 1926-aisiais sušaudytų „keturių komunarų“, proanūkis, taip pat buvęs jo partietis ir bendražygis Algirdas Paleckis, pasižymėjęs netikėtu atsivertimu į savo senelio – marionetinio 1940-ųjų sovietinio Lietuvos „prezidento“ Justo Paleckio – politinį tikėjimą, o taip pat gudresnysis Algirdo brolis – LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis…

Į tokių dinastijų palikuonis, kaip paaiškėjo, galima įrašyti ir vulgariosios publicistikos žanrą išplėtojusį Andrių Užkalnį.

Apie savo garbingą kilmę Andrius Užkalnis prabilo naujausiame savo straipsnyje „Kas apgins Lietuvos rusus?“ http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-u ... d=70636098 , kuriame riebiai iškeikė žurnalistę Rūtą Janutienę, pavadinusią jį Andrejum Zagornu. Čia pat jis atskleidė savo šlovingas revoliucines šaknis – jo senelis, pasirodo, buvo žinomas veikėjas.

„Toji televizinės kanalizacijos gyventoja žino, kad meluoja: mano gimimo data žinoma, archyvuose gali rasti, kas tą dieną gimė, ir kuo vardu buvo. Maža to, mano ir tėvas, ir senelis turėjo tą pačią pavardę. Senelis, docentas Petras Užkalnis, dėstė Vilniaus Universitete, ir tie duomenys lengvai surandami,“ – nepaliaujamai plūsdamasis savo genealogiją aiškina informacinio amžiaus „klikų generavimo“ meistras.

Toji lengvai surandama informacija yra tokia.

Petras Užkalnis – literatūros kritikas ir komunistinio judėjimo veteranas – gimė 1907 m. gegužės 5 d. kaip Petras Kvietinskas Menkupių kaime (Kalvarijos apskrityje).

Dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje įsijungė į pogrindinę komjaunimo veiklą, o 1926 m. rudenį, perėjęs į Marijampolės mokytojų seminariją, drauge su būsimuoju sovietiniu poetu Vytautu Montvila ir kitais komjaunuoliais, perėmė Marijampolės aušrininkų skyrių, užvaldė jo pinigus ir iš jų finansavo pogrindinę komunistinę veiklą http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eL ... 5.0.01.ETD .

Už tokį aktyvizmą jis visgi buvo suimtas ir kalintas Varniuose bei Marijampolėje.

1928 m., pabėgęs iš kalėjimo, susigalvojo sau naują Užkalnio pavardę, kuri išliko visam likusiam gyvenimui ir buvo garbingai perduota jo palikuonims.

Iš pradžių nusibastė Vokietijon, bet dar tais pačiais metais atsidūrė Maskvoje. Ten studijavo ir dirbo lietuvių komunistų šulo Zigmo Angariečio sekretoriate bei komunistinio žurnalo „Priekalas“ http://www.epaveldas.lt/vbspi/biSerial. ... rdId=20665 redakcijoje.

Šiame žurnale rašė ugningus straipsnius komunistinio auklėjimo, ateizmo ir literatūros kritikos klausimais (neretai pasirašinėdamas V. K. Varnėno slapyvardžiu).

Nuo 1946 m. dėstė rusų literatūrą Vilniaus universitete, parašė knygelių apie sovietinių tautų draugystę literatūroje, sovietinę rusų literatūrą ir kitomis temomis.

Mirė 1984 m. sausio 30 d. Vilniuje. Jo bemaž keturių tūkstančių knygų kolekcija buvo perduota http://www.mb.vu.lt/paveldas/knygu-kolekcijos Vilniaus universiteto bibliotekai.

Tad šiuolaikinis publicistas Andrius savo aštrią plunksną galanda, turėdamas už pečių gausų senelio Petro kūrybinį palikimą, į kurį visada galima atsiremti, ieškant nenuobodžių išraiškos priemonių.

Ir iš tiesų abiejų Užkalnių stiliuje jaučiasi šis tas bendro – abu jie kovingi, pilni tos pačios chunveibiniškos energijos ir komjaunuoliško entuziazmo, neieškantys žodžio kišenėje ir apskritai nesirenkantys žodžių, kai reikia taršyti savo priešininkus.

Net ir „Priekalo“ puslapiams bei ankstyviesiems Petro Užkalnio tekstams būdinga itin netaisyklinga rašyba bei gramatika gyvai primena jo anūko Andriaus pamėgtas grafines kalbos „puošmenas“, tokias kaip „duskit pavidolei“ ir panašias…

Kaip literatūros kritikai abu Užkalniai nemėgsta sentimentalumo, verkšlenimo ir tokių autorių, kurie tariasi esą nuskriausti (anot Petro, tai esantis smulkiaburžuazinis, o anot Andriaus – sovietinio plebso bruožas). Jų abiejų idealas – bekompromisinė kova ir storžieviškos blevyzgos.

Žodžiu, dinastijų tęstinumas, komunistinė aristokratija ir jos transformacijos – savaime įdomus reiškinys.

Laikai keičiasi, bet kai kurie archetipai išlieka ir, pakeitę spalvas bei geopolitines orientacijas, sėkmingai gyvuoja iki šiol beigi suskamba kaip šis tas naujo, nes juk nauja – tai užmiršta sena…

Komentarai
http://alkas.lt/2016/03/10/t-baranauska ... s#comments

Marius Kundrotas. Už Lietuvą be Užkalnių


http://alkas.lt/2015/04/04/m-kundrotas- ... s#comments

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2015 04 04 00:04

Tai – pirmas ir veikiausiai – paskutinis straipsnis, skirtas dvasios elgetos, narcizo, psichologinio vampyro savimeilei. Nes akivaizdu, jog dėmesys bet kokia kaina, siekiamas vieninteliu jo gebamu būdu – provokuojant, šokiruojant, dergiant visa, kas tiktai šventa – vienintelis šio individo būties ir raiškos principas. Tik taip jis sugeba pasijusti svarbiu.

Antra priežastis, dėl ko reiktų vengti panašių tekstų gausos, ypač šiomis dienomis – tai, jog dabar turime žmogų, kur kas labiau vertą aptarimo – ne laiku išėjusį Lietuvos ir laisvės karį, mąstytoją, politiką Algirdą Vaclovą Patacką.

Vis dėlto jo adresu jau pasirodė prasmingų tekstų, įskaitant Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio http://alkas.lt/2015/04/03/v-landsbergi ... a-patacko/ ir kitų dešiniųjų politikų, ypač – krikdemiškojo sparno atstovų straipsnius http://alkas.lt/2015/04/03/v-kersanskas ... nes-karys/ bei atsiliepimus. Tikiu, jog jie nuoširdūs. Dar vienas tekstas šia tema ją tiesiog nupigintų.

Vis dėlto garbaus signataro mirties proga surašytas paskvilis http://www.lrytas.lt/komentarai/algirda ... 9.facebook skatina sudėlioti kai kuriuos taškus ant „i“.

Kodėl pasirinktas Užkalnis, anot bendrų pažįstamų – draugas Zagornyj?

Išties jo vietoje galėtų būti Algirdas Ramanauskas-Greitai, Adomas Bužinskas, Dovydas Skarolskis ir aibė kitų viešųjų erdvių „trolių“, kurių gausa ypač pasižymi stovykla, deklaruojanti tautines, krikščioniškąsias ir konservatyviąsias vertybes.

Vis dėlto Užkalnio pavardė – o gal pravardė – simboliška. Patacko Lietuvą nuo jo Lietuvos – jei tai išvis Lietuva – skiria milžiniškas kalnas. Kalnas, kurio pavadinimas – Dvasingumas, o jo viršukalnė – Dora. Užkalnis – jo pakalnė.

Užkalnis leidžia sau Patackui priskirti laisvės idealo išdavystę ir netgi totalitarizmą.

Įdomu, ką Užkalnis nuveikė vardan tos garbinamos laisvės? Patackas už ją perėjo kalėjimus. Užkalnis iš dalies teisus vieninteliu aspektu – Patackas visuomet labiau rūpinosi bendruoju gėriu, nei asmeniniu. Jis aukojo asmeninę laisvę ir gerovę dėl kitų, sudarančių Lietuvą. Ir ne tik. Jam rūpėjo kitos tautos, ypač – pavergtos ir kovojančios už savo teisę būti. Įskaitant čečėnus. Ką apie tai gali suprasti užkalniai? Ką ir dėl ko jie kada paaukojo? Nebent kitus – savajam ego.

Užkalniai laisvę interpretuoja kaip dekonstrukciją. Griovimą be statybos. Nenuostabu, kad jie tapo dalies visuomenės stabukais. Tų, kuriems trūksta brandos kurti, bet griauti jie pasirengę. Nes tai – vienintelė jėga, kurią jie pažįsta, vienintelė, kuri pasiekiama jų lėkštiems protams ir niekingoms dvasioms. Aprenk Budulį kostiumu ir išmokyk angliškai – gausi libkoną. Anarchistą, persirengusį konservatoriumi. Deja, tapusį „lietuviškojo konservatizmo“ veidu. Abu kabutėse įrašyti žodžiai šiais atvejais tik taip ir rašytini.

„Charlie Hebdo“ likimas rodo, kur veda patyčių kultūra. Ironija, sarkazmas, net juodas humoras iš tiesų yra gero skonio ženklai. Bet čia telieka žodis „juodas“. Be humoro. Algio Greitai riaugėjimas į ekraną, seno žmogaus mušimas autoriniame „šou“, Bužinsko patyčios iš merdinčio žmogaus ir Užkalnio šlapinimasis ant jo kapo – joks humoras. Tai – menkystė.

Humorui būtinas sąmojis. Sąmojui – intelektas. Nusiriaugėti, apsirėdyti Borato kostiumu, žerti eterin saują keiksmažodžių – joks intelektas. Tai primena paauglių anekdotus, kurių sąmojai apsiroboja kuo gausesnėmis užuominomis į lytinius organus ir aktus. Paaugliams tai gal ir atleistina – toks brandos lygis. Bet juk čia – žmonės, lyg ir išaugę iš to amžiaus…

Nelinkiu užkalniams „Charlie Hebdo“ likimo. Algirdas vargiai būtų tam pritaręs. Jis buvo krikščionis… Bet jis veikiausiai pritartų, jog kai kuriems žmonėms turėtų būti užkirstas kelias į viešąsias erdves. Ar tai turėtų būti daroma politinėmis priemonėmis – ar vien politinėmis – diskutuotina. Gal geriau būtų šviesti visuomenę – o kaipgi čia be politinių svertų? – idant joje panašūs reiškiniai tiesiog prarastų paklausą? Herostratas, siekęs išgarsėti, sudegindamas šventyklą, sulaukė įspūdingo nuosprendžio. Jį įvardyti, o po to – užmiršti.

Originalaus Herostrato likimas pasirodė palankus. Kad ir ką apie jį manytume, jo poelgis tiems laikams buvo originalus. Kaip originalūs savo laikais buvo markizas Donatjenas de Sadas, Karlas Marksas ir Frydrichas Nyčė – trys didieji dekonstruktoriai. Užkalnių variantas – kitoks. Jų per daug ir jie pernelyg vienodi, kad išsiskirtų. Jų atvejais turėtų suveikti nuosprendis, kurio Herostratas – tiesą sakant – išvengė, nes jo vardas žinomas ir mums.

Patackas buvo tikras laisvės karys. Jis kovojo už laisvę kurti gėrį, o ne jį griauti. Šiandien jis – pasaulyje, už kokį visą gyvenimą kovojo. Geresniame ir teisingesniame. O mes liekame čia. Kurti Patacko Lietuvą. Kurioje dera baltiškosios ir krikščioniškosios vertybės. Kurioje Vydūnas kuria drauge su Antanu Maceina, jie abu – su Antanu Smetona, o visi jie – su Kaziu Škirpa ir Povilu Plechavičiumi. Patackas įkūnijo Filosofą, Politiką ir Karį. Jis įkūnijo Kalną.

Užkalniai lai pasilieka pakalnėje – nuotekų ir pamazgų duobėje. Nors ir iš ten yra galimybė pakilti. Atgimus dvasioje. Bet ne anksčiau. Purvui nėra vietos šventovėje.

Komentarai
http://alkas.lt/2015/04/04/m-kundrotas- ... s#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 11 Kov 2016 20:34 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 22 Rgp 2022 20:21 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27087
Miestas: Ignalina
Algimantas Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių


https://infa.lt/76231/algimantas-matule ... rainieciu/

18 rugpjūčio 19:30 2022

Karas Ukrainoje akivaizdžiai pademonstravo patriotizmo, ne lozunginio, o tikrojo Tėvynės meilės jausmo ir pasiaukojimo ją ginti jėgą. Kruvinasis rusų diktatorius su savo psichopatišku naratyvu net nesuvokė (o gal dėl savo riboto intelekto ir dabar dar nesuvokia), kokia tai galinga jėga – Meilė, Pasiaukojimas, Drąsa.

Būtent šie esminiai patriotizmo elementai suteikė neregėtų galių žymiai mažesnei, bet aštrų savigarbos jausmą išsaugojusiai tautai, ir ji sugebėjo paversti niekais įsibrovėlių planus. Apie ukrainiečių pasiaukojimą ir ryžtą ginant savo protėvių žemę ir savo namus girdime nuolat ir turbūt dar daugiau apie tai išgirsime ir sužinosime ateityje.

Tačiau šiandien, žemai nusilenkdamas žuvusiems ir gyviems didvyriams, vis tik norėčiau panagrinėti kitą ne mažiau svarbų Tėvynės saugumo aspektą. Apie jį rašyti nemalonu, nes jis iškelia į paviršių pačias bjauriausias, purviniausias žmogaus prigimties savybes, apie kurias kalbėdamas ir pats pasijunti tarsi prisilietęs prie kažko slidaus, nešvaraus, dvokiančio – tai normaliam žmogui neišvengiamai sukelia pasišlykštėjimą.

Deja, privalome apie tai kalbėti ir tai viešinti – kaip tai drąsiai daro Ukrainos valstybės vadovybė, viešai prabilusi apie savo tautos išdavikus. Išdavikus, kurių yra daug mažiau, nei patriotų, bet kurie aptinkami visose tautose ir visuose socialiniuose sluoksniuose ir yra išskirtinai pavojingi. Ukrainos valdžia ir čia nepabūgo ir taip dar kartą pademonstravo ryžtą ne tik apginti savo šalį, bet ir nubrėžti aiškų orientyrą, kad ši šalis jau bus kitokia, nei iki šiol buvo.

Tik drąsūs ir išmintingi lyderiai, šiandien vadovaujantys ukrainiečių kovai, galėjo viešai pripažinti, kad pas juos atsirado nemažai parsidavėlių, kurie talkino agresoriui. Ir kad tokių išdavikų buvo ne tik žemiausiuose socialiniuose sluoksniuose, kuriuos galima pigiai nupirkti, bet net ir tarp armijos ir žvalgybos elito, tarp vadovų.

Ukrainos vadovybė sugebėjo ne tik juos neutralizuoti, bet ir viešai pripažinti šį jai pačiai nemalonų reiškinį. Tai tikrai ryžtingų ir sąžiningų lyderių karta, kuri ne tik ukrainiečiams, bet ir mums visiems parodo, kad blogį nugalėti gali tik pats būdamas skaidrus ir doras.

Manau, šiame kontekste būtų pats laikas ir mums prisiminti kelis dramatiškus ir labai daug pasakančius mūsų naujosios istorijos įvykius, iš kurių, deja, nieko nepasimokėme. Juos tiesiog pasistengėme pamiršti – tarsi nieko nebūtų nutikę. Bet nutiko, ir tų įvykių pasekmių aidas mus pasiekia iki šių dienų. Negana to, panašūs įvykiai linkę kartotis, ir tai yra dar viena priežastis, dėl kurios apie tai reikia kalbėti.

Pirmiausia noriu visiems priminti 2006 metais Lietuvą sukrėtusią tragišką didžiavyrio VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno žūtį Breste ir po jos atliktą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinį tyrimą, kuriam teko man vadovauti ir kuris, neabejoju, įeis į mūsų naujųjų laikų istoriją.

Deja, panašių tyrimų, kurie užčiuoptų problemos esmę, vėliau nebebuvo. Nesileisdamas į detales (kas to nežino, gali pasiskaityti mano knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“ arba internete susirasti brolio Vytauto dokumentinį filmą ,,Tyrimas, sudrebinęs klaną“), apibendrintai pasakysiu, kad tai, ką mes tuomet atskleidėme, aktualu ir šiandien.

O prabilti apie tai mane paskatino du faktoriai: visų pirma – jau paminėtas ukrainiečių skaidrumo ir viešumo pavyzdys, pademonstruotas net baisaus karo metu, ir tai, kad nemaža dalis tų lyg jau ir senokų įvykių dalyvių, tada ir šiuo metu besireiškiančių iš toli gražu ne pačios gražiausios pusės, vėl išlindo į viešumą. Ir išlindo ne šiaip sau, o tam, kad panaudotų savo rafinuotus sugebėjimus ir galimybes ir sėtų tautoje melagingus naratyvus. Per daug neperdėdamas, aš juos pavadinčiau vilkais ėriuko kailyje: kalba gražiai ir įtaigiai, o esmė – amorali.

Dar tada mūsų tyrimas nustatė, kad valstybėje egzistuoja ir aktyviai veikia niekieno nerinkta antikonstitucinė apsišaukėlių grupė, kuri daro milžinišką neigiamą įtaką sprendimų priėmėjams. Juos žurnalistai ne visai tiksliai praminė ,,valstybininkų“ klanu, nors šios grupės veikla savo esme buvo būtent antivalstybinė.

Jie buvo visiškai užvaldę išskirtinės svarbos instituciją – Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tai pasiekti jiems nebuvo sunku, nes tuo metu departamentui vadovavo jų statytinis, buvęs KGB rezervo leitenantas Arvydas Pocius, užsirašęs į rezervą jau Sąjūdžio laikais.

O jam užimti išskirtinai jautrias VSD generalinio direktoriaus pareigas padėjo prieš tai VSD vadovavęs Mečys Laurinkus, kuris A.Pocių pasiėmė pavaduotoju, o vėliau ,,prastūmė“ ir į VSD vadovus.

Čia kyla neišvengiamas klausimas, kaip jau antrajame nepriklausomybės dešimtmetyje aktyvūs KGB bendradarbiai galėjo tapti tokios svarbios valstybės institucijos vadovais. Atsakyti į šį klausimą palieku tiems, kas juos skyrė – jau paminėtam M.Laurinkui ir laikinajam šalies Prezidentui Artūrui Paulauskui, taip pat už A.Pocių kryžiumi gulusiam Prezidentui Valdui Adamkui.

Mūsų tyrimas nustatė, kad didžiulę įtaką VSD turėjo Albinas Januška, tuo metu dirbęs URM sekretoriumi (dabar – viceministras).

Savo ruožtu A.Pocius visus reikšmingesnius sprendimus derindavo su A.Januška, nors pagal savo pareigas pastarasis nieko bendra su VSD negalėjo turėti, tačiau – turėjo. A.Pocius su juo ne tik viską derino, bet ir visą bent kiek reikšmingesnę informaciją iš VSD oficialiai siuntė tiek tuomečiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valionui (irgi KGB rezervo karininkui), tiek A.Januškai.

Beje, būtent A.Januška rekomendavo tuomečiam Prezidentui Valdui Adamkui apdovanoti buvusį (o pagal V.Putiną buvusių čekistų nebūna) KGB generolą V.Jakuniną Lietuvos valstybės ordinu. Ir tik dabar LR Prezidentas Gitanas Nausėda pagaliau išbraukė KGB generolą iš apdovanotųjų sąrašų.

O šiuo metu A.Januška lyg niekur nieko konsultuoja jau dabartinį URM ministrą Gabrielių Landsbergį. Kaip konsultuoja, galima spręsti iš nesiliaujančių skandalų, susijusių su šia ministerija.

O tada mes nustatėme, kad VSD vadovybė trukdė sąžiningiems šios tarnybos karininkams paskelbti garsiąją UAB ,,Dujotekana“ Rusijos saugumo priedangos organizacija.

Ši bendrovė buvo įkurta Maskvos iniciatyva, 1999 metais dėl jos įkūrimo net buvo priimtas specialus Rusijos Federacijos Vyriausybės nutarimas, pasirašytas tuomečio Rusijos premjero V.Putino.

Toks sprendimas savo esme buvo ciniškas mūsų valstybės suvereniteto pažeidimas, tačiau, mums šį faktą paviešinus, aukščiausi Lietuvos pareigūnai, užuot nedelsiant įmonę uždarę, leido jai veikti dar daugiau nei dešimtmetį – kol ji pati save likvidavo.

O tarp įmonės įkūrėjų puikavosi buvęs(?) KGB pulkininkas Piotras Vojeiko bei kiti lietuviai ir rusai, tinkantys Maskvai. Per šią bendrovę daugiau nei 20 metų į Lietuvą buvo pumpuojamos ,,Gazpromo“ dujos ir už tai gaunamas milijoninis pelnas.

Ir štai ši bendrovė visą savo veikimo laiką turėjo ,,valstybininkų“ klano, o per juos – ir valdžios palaikymą. Kas tai, jei ne tarnystė Rusijos režimui?

Deja, ir dabar šių įvykių niekas nenagrinėja ir kaltųjų į dienos šviesą neištempia. Nors už viso to nesunku įžvelgti neteisėtą valstybės institucijų užvaldymą, pasinaudojant Rusijos energetiniais resursais – tai, apie ką šiandien kalba „praregėjusios“ Vakarų šalys.

Tik ar praregėjome mes?

Šioje istorijoje aptinkamas ne vienas skausmingas epizodas, kai buvo laužomi sąžiningų ir Lietuvos valstybei ištikimų žmonių likimai. Pulkininkas Vytautas Pociūnas ant šito aukuro net padėjo savo gyvybę. Būdamas VSD trečiosios valdybos viršininku, jis neabejotinai daug žinojo. Dar iki tremties į Baltarusiją jis pasižymėjo tuo, kad surado iš Ignalinos AE pavogtas urano kuro kasetes.

Gan svarbi buvo jo „Pažyma apie 2K“ – apie Kaliningrado ir Klaipėdos uostus. Tuo metu, kai URM, vadovaujama jau paminėto pono A.Valionio, įtikinėjo aukščiausią valstybės vadovybę geranorišku šių uostų bendradarbiavimu, V.Pociūnas atskleidė čia slypinčią klastą ir siekį sunaikinti Klaipėdos uostą, Rusijos ir Baltarusijos krovinius nukreipiant tik į Kaliningradą. O ,,Lietuvos geležinkelius“ – suskaldyti į tris bendroves (ką Prezidentė D.Grybauskaitė vis tik privertė padaryti) ir krovinių pervežimą privatizuoti, nes jis – pelningiausias. Privatizavę būtų tie patys arba jiems artimi Rusijos draugai iš ,,Dujotekanos“.

Tik V.Pociūno ir patriotiškai nusiteikusių politikų dėka mes sugebėjome įrodyti Briuseliui, kad skaldyti Lietuvos geležinkelius, turint pašonėje Kaliningradą, būtų ne tik didžiulė ekonominė žala valstybei. Juk geležinkelis su savo infrastruktūra – labai svarbus nacionalinio saugumo objektas.

O grįžtant prie V.Pociūno likimo, pikčiausia dėl to, kad politikai net nepasistengė apginti jau žuvusio žmogaus nuo melagingų insinuacijų. Aš buvau parašęs raštą tuomečiam Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui dėl bylos iškėlimo V.Pociūno šmeižikams, raštu sulaukiau patikinimo, kad tai bus padaryta, bet paaiškėjo, jog tai buvo tik pažadai.

Dar vienas purvinas mūsų valstybės gyvenimo faktas – tai, kaip buvo susidorota su dorais VSD karininkais Vytautu Damuliu ir Kastyčiu Braziuliu. Jie, būdami ištikimi Lietuvos Respublikai duotai priesaikai, sąžiningai liudijo apie visas negeroves VSD ir apie grupę žmonių, bandančių užvaldyti valstybę. Po to prasidėjo neregėto mąsto jų persekiojimas ir dergimas.

Žinomas to meto politikas Česlovas Juršėnas pasakė, ,,kad apginti šiuos karininkus yra Seimo garbės reikalas…“ Tačiau apginti jų niekas, išskyrus mus, kelis NSGK narius, net nesiruošė ir leido ,,valstybininkų“ klanui su jais susidoroti. Juos persekioja net ir šiuo metu.

Palyginkime su tuo, kaip buvo sergstima „Dujotekana“, dalinami ordinai KGB generolams ir kaip pasielgta su sąžiningais Lietuvos patriotais, ir viską suprasime.

Beje, ir man asmeniškai už tai kliuvo. KGB rezervisto išmetimas iš VSD vadovo pareigų ir medžiagos (bent dalies) apie ,,valstybininkų“ klaną paviešinimas man kainavo daug sveikatos, ir už tai niekas ne tik kad nepadėkojo, bet ir bandė mane visais įmanomais būdais sukompromituoti. Net buvau gavęs žinią ir apie planuojamą fizinį susidorojimą. Nepasisekus melagienoms prilipti, buvo pasistengta mane eliminuoti iš aktyvios politinės veiklos. Štai taip mūsų valstybėje gerbiami tie, kas už ją kovoja – tegul ir neginkluotoje kovoje.

Peršasi liūdna išvada, kad klanas mūsų valstybėje žymiai galingesnis, nei mes, ir kad būtent jie (personalijos dalinai keičiasi, bet kenkėjiška, savanaudiška veikla išlieka) šiandien diktuoja, kaip turi vykti procesai. Nors tie procesai gali būti ir akivaizdžiai kenkėjiški mūsų valstybei, nėra tokios jėgos, kuri įstengtų juos sustabdyti.

Čia būtų galima paminėti ir visų baimę prieš Maskvoje prieglobsčio ieškojusį Viktorą Uspaskichą bei jo pragaištingą veiklą, ir didžiųjų korupcionierių su Eligijum Masiuliu priešakyje išteisinimą, ir žmonių supriešinimą, kitaip mąstančiųjų persekiojimą bei kitus panašius reiškinius.

Nuolat daroma taip, kad Lietuvai ir mums visiems būtų blogiau, bet šiukštu tai pavadinti kenkėjiška veikla ar valstybės išdavyste, nes Lietuvoje išdavikų kaip ir nėra – na, nebent Ukrainoje, atvirai apie tai prabilusioje.

Ir dar. Netikėkite kalbomis, kad Lietuvoje veikiančią „penktąją koloną“ sudaro tik Algirdas Paleckis ir dar keli marginalai. Tai – tik dūmų uždanga ir dėmesio nukreipimas nuo problemos. Tikrosios „penktosios kolonos“ reikia ieškoti ten, kur jos niekas neieško.

O būtent tarp KGB buvusių talkininkų ir jų atžalų aktyviai lendančių į politiką, bei staigiai pralobusių ir kyšių nevengiančių lietuviškų oligarchų, bei korumpuotų politikų.

Kaip tik tai patvirtina ir šiomis dienomis (2022-08-16 ir 17) internetiniame portale ,,Delfis“ pasirodęs Seimo nario Raimondo Lopatos viešas laiškas keliantis lietuviškų nuvorišų pralobusių iš V.Putino aplinkos ,,geranoriškumo“ problemą. Ten viešai minima garsioji Garbaravičių šeimyna.

Apie jos meilę rusiškai elektrai, o tiksliau iš jos byrančiais milijonais seniai žinoma patiems aukščiausiems buvusiems ir esamiems valstybės pareigūnams ir vadovams. Net aukščiau minėto Seimo NSGK parlamentinio tyrimo metu iš VSD mes buvome gavę slaptą informaciją apie jų gan solidų verslą su Rusija, kuris gali kelti grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui. Deja, niekas į tai nekreipė dėmesio. Kaip ir į jau vėliau viešai ne kartą žiniasklaidoje pasirodančias žinutes, kad tai jau tapo sistema. Ir kas baisiausia, kad niekas iš dabar garsiai grasinančių Rusijai nesurado savyje drąsos apie tai prabilti.

Jokia čia paslaptis, kodėl? O todėl, kad žmones bijosi, jog šių veikėjų įtaka yra tokia galinga, kad jie šių eilučių autorių gali vienu telefono skambučiu nutildyti visiems laikams. Bet aš padrąsintas Ukrainos lyderių pavyzdžio, ne tik pasiryžęs vardan savo Tėvynės ir galvą sudėti, o svarbiausia noriu, kad mano tautiečiai pagaliau suprastų, kad neapsivalius nuo vidaus kenkėjų, mums bus ypatingai sunku kovoti su svetimu priešu.

Negalima būti naiviems ir tikėtis, kad putinistai leidę pralobti mūsiškiams nepareikalaus iš jų jiems ,,atidirbti“. O kokios tai bus paslaugos mes gerai matome pagal Medvedčiuko pavyzdį Ukrainoje.

Štai kokia padėtis mūsų valstybėje, artėjant išbandymų metui. Ir čia – tik vienas pavyzdys iš daugelio galimų.

Tačiau ar šiomis dar neregėtos įtampos sąlygomis mes galime sau leisti prabangą turėti tiek daug didžiulę įtaką valstybėje turinčių pareigūnų, politikų, verslininkų ir teisėsaugos sistemos darbuotojų slegiamų tokių įtarimų? Kurių niekas nei patvirtina, nei paneigia?

O ir ką paneigsi, jeigu viskas baltais siūlais siūta ir aišku, kad tai didžiulė vidinė grėsmė Valstybei. Ar vis tik Lietuvos žmones pagaliau susivoks, kad neišviešinę ir nenukenksminę tikrosios penktosios kolonos mes ir toliau galime ramiai miegoti, bei abejingai stebėti taip sparčiai besikeičiančią geopolitinę situaciją? Palieku jums galimybę į šį klausimą atsakyti patiems.

Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, buvęs LRV ministras, LR Seimo NSGK pirmininkas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 90 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007