Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 28 Kov 2024 15:18

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 17 Bal 2012 19:04 
Prisijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27008
Miestas: Ignalina
Statybininkų blaivystės klubas „Sąjūdis“


Statybininkų blaivystės klubas „Sąjūdis“ buvo įkurtas 1981 m.

1981 m. rugsėjo 12-oji laikoma Vilniaus statybininkų blaivystės klubo „Sąjūdis“ įsteigimo oficialia data, nors reali pradžia yra 1981 m.. birželio 2 d., kada „Orgtechstatybos“ treste įvyko steigiamasis blaivystės klubo susirinkimas.

Juozo Kančio iniciatyva 1989 m. rugsėjo 23 d. statybininkų blaivystės klubo pagrindu įkurtas Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis (VMVBS), o klubas tapo Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio Vilniaus skyriumi.

P.S.2. Šiame klube aktyviai dalyvavo ir nemažai Žygeivių judėjimo narių. :)

Plačiau čia:

Kaip kūrėsi statybininkų blaivystės klubas „Sąjūdis“
Iš atsiminimų apie kovą už dorą ir blaivų žmogų
Jonas Kačerauskas
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/prieda ... 4/2-1.html

Blaivybė – tautos gyvybė
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/prieda ... 6/3-1.html

Tęskime, ką esame pradėję
JOVITA NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, ANTANAS LESYS
Vilnius, 2008
http://www.varniai-museum.lt/index.php? ... 4&langID=1

***********************************************************

Šaltinis - http://alkas.lt/2012/04/17/a-ramonaite- ... /#comments

Kažin:
2012 04 18 15:01


Žygeivi, šiek tiek klysti. Klubas “Sąjūdis” 1979 metais jau egzistavo, o 1981 m. rugsėjo 12 d. jis organizavo viešą renginį, įvardindamas jį dėl atitinkamų sumetimų, kaip skirtą klubo atidarymui. Beje, klubo užuomazgos prasidėjo apie 1972 metus.

Be to, klubas “Sąjūdžio” vardą “paveldėti” iš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio galėjo tik dvasiškai, nes šis vardas klubo kūrėjams tuo metu nebuvo žinomas. Jau vien pasivadinimas “Sąjūdžio” vardu tuo metu buvo disidentija, nes šis žodis buvo iš sovietinės vartosenos išstumtas, kaip, beje, ir žodis “blaivystė”.

Sovietinis principas iš tikrųjų buvo – “gerk”, nes komunistų politika buvo ne blaivystė, o kova su girtavimu, o jei negersi, tai nebus ir kovos su girtavimu… – vieno iš komunizmo statybos uždavinių.

Dar reikia pridurti, kad Blaivystės klubas “Sąjūdis” veikė išvien su tautiniu ansambliu “Raskila” ir Bažnyčia, taip pat jo veikloje, slaptai organizuotuose renginiuose dalyvavo ir nemažai žygeivių.

Žodžiu klubas “Sąjūdis”, sovietų žodžiais tariant, buvo antisovietinis. Sovietų valdžia jį gretino su Lenkijos “Solidarumu”, nors šie judėjimai jokių konkrečių ryšių tarpusavyje nepalaikė.

Kas dėl Persitvarkymo sąjūdžio vardo, tai jame žodis “sąjūdis” atsirado 1988 m. birželio 3 d. įsteigiant Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Prieš ją sudarant, Sąjūdžio vardą steigiamam judėjimui pasiūlė Z. Vaišvila. Gal pagal Estijos pavyzdį, išsiversdamas jų prieš mėnesį įkurto judėjimo pavadinimo žodį.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Bal 2012 19:12 
Prisijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27008
Miestas: Ignalina
Kaip kūrėsi statybininkų blaivystės klubas „Sąjūdis“

Iš atsiminimų apie kovą už dorą ir blaivų žmogų


http://www.xxiamzius.lt/archyvas/prieda ... 4/2-1.html

Pro Vita, „XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.7 (68)

2006-iųjų liepos 14 d.

Jonas Kačerauskas

2006 m. birželio 2 d. suėjo 25 metai, kai buvo įkurtas statybininkų blaivystės klubas „Sąjūdis“. Manau, bus įdomu prisiminti senjorams, o jauniems sužinoti, kaip, kokiomis sąlygomis ir kokiu tikslu jis buvo sukurtas.

Jaunystėje gausu visokiausių progų bendrauti su įvairiais žmonėmis: vestuvės, iškylos, gimtadieniai – visur vaišės. Susibūrimuose dažniausiai neapsieinama ir be išgėrimų.Taip jau atsitiko, kad nuo pat pirmosios mano darbovietės pasitaikydavo bendradarbių, mėgstančių išgerti. Ir juo toliau, tuo tokių mėgėjų būdavo daugiau. Tokia jau buvo sovietinė politika: įvairiomis progomis atsirasdavo žmonių, kurie rinkdavo po rublį išgerti. Nesidėsi – ne draugas. Dėdavomės visi. Tik ne visi gerdavom.

Santūrūs buvom daugiausia tik tie, kurie atėjome iš prieškario nepriklausomos „smetoninės“ Lietuvos. Tuo laiku gerti alkoholinius gėrimus šiek tiek išsimokslinusiam žmogui buvo amoralu, žema, o jau pasigerti – didžiulė gėda. Moterys tuo laiku išvis negerdavo, net alaus. Aš, kaip ir kai kurie mano draugai, tos tradicijos laikėmės. Dalis jaunimo, augę sovietmečiu, tėvų tradicijas laužė. Mačiau, kaip vienas kitas jaunuolis, autoavarijose ar statybose būdamas neblaivus, žūsta. Geriama kasmet vis daugiau, daugiau ir žūčių, chuliganizmo, išsiskyrusių šeimų. Jau nebesitenkino gautų premijų „aplaistymu“, gimtadienių, vardadienių šventimu darbovietėse. Dažnai girtuokliavimas, prasidėjęs darbovietėje, persikeldavo į sodo namelius ir t.t.

Matydamas plintantį girtuokliavimą, vis mąstydavau, ką daryti. Kartą buvęs bendradarbis inžinierius Juozas Kančys pakvietė mane dalyvauti viename pasitarime, kuris vyko bute. Vėliau (1979 09 08) dalyvavau Elektros prietaisų gamykloje J.Kančio surengtame blaivybei pritariančiųjų sąskrydyje.

Jame norėta atgaivinti prieškario nepriklausomoje Lietuvoje veikusią blaivybės draugiją. Deja, prasidėjęs posėdis valdžios buvo nutrauktas. Buvo aišku, kad valdžia atgaivinti ar kurti naujos blaivybės draugijos neleis. Pasiūliau J.Kančiui organizuoti blaivystės klubą. Jis tam nepritarė. Parašiau straipsnį „Girtavimui – ne! Svarbiausia vadovo principingumas“. Straipsnis buvo perskaitytas per respublikinį radiją laidoje „Šeima“ 1979 m. lapkričio 17 ir 24 dienomis 16 val. Tarp kitko, siūliau darbovietėse organizuoti blaivystės klubus, mokyklose – blaivininkų būrelius. Klubai, būreliai, mano manymu, būtų turėję tapti pavyzdžiu kitiems, kaip organizuoti pobūvius, poilsio vakarus, ekskursijas.

1980 m. sausio 18 d. – išvyka į Ukmergę. Grupė vilniečių dalyvavome Genutės ir Petro Gezevičių sidabrinėse vestuvėse. Pokylyje dalyvavo apie 100 žmonių. Čia nebuvo jokių alkoholinių gėrimų (nei alaus, nei vyno). Šventė praėjo įspūdingai. Sudainuota daug nuostabių dainų, sugiedota giesmių, pasimelsta už blaivybę. Mergaitės padeklamavo prasmingų eilėraščių. Buvo suvaidintos „Palangos Juzės“ ištraukos.

Labai įdomi J.Kančio organizuota išvyka į Valkininkus 1980 metų liepą. Važiavome 34 žmonės – visa lengvųjų automašinų kolona, tuo laiku dar neįprasta. Tą dieną bažnyčioje vyko atlaidai. Šv. Mišių metu mes, vilniečiai, stovėjome rikiuotėje prie altoriaus. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė vyskupas tremtinys Julijonas Steponavičius. Prie šventės ir susitikimo organizavimo daug prisidėjo tuometinis Valkininkų parapijos klebonas kun. Algimantas Keina. Grįždami sustojome miško pakraštyje. Čia, susėdę ant žalios pievos, papietavome, žinoma, be alaus, be kitų svaigalų. Skambėjo dainos, grojo akordeonas. Jaunimas linksminosi.

1980 m. rugpjūčio 9-ąją Biržų rajono laikraštis „Biržiečių žodis“ išspausdino mano straipsnį „Jūs išgėręs? Kodėl?“ (vėliau panašus straipsnis buvo išspausdintas „Komjaunimo tiesoje“).

Matydamas, kad J.Kančiui viltis atkurti prieškario Lietuvoje veikusią blaivybės draugiją žlugo, su gydytoju Henriku Bagdonavičiumi ėmiausi organizuoti blaivystės klubą. Parengę nuostatus kreipėmės į Vilniaus miesto vykdomąjį komitetą. Vykdomajam komitetui reikalaujant, nuostatai buvo daug kartų koreguoti. Pagaliau pasakyta: „Išgeriama normaliai, klubo nereikia“.

Turėjau seną pažįstamą universiteto dėstytoją, filosofijos mokslų kandidatą (daktarą) Juozą Baužį, buvusį Statybos tresto partinės organizacijos sekretoriaus pavaduotoją. Nutariau klubą įkurti savo darbovietėje „Orgtechstatybos“ treste. J.Baužys turėjo pažįstamų Vilniaus miesto partijos komitete.

Pavyko gauti sutikimą iš Vilniaus miesto komunistų partijos komiteto blaivystės klubą organizuoti savo darbovietėje. Suorganizavau keletą antialkoholinių paskaitų. Jas skaitė „Žinijos“ draugijos lektoriai. „Orgtechstatybos“ treste buvo labai nepalankios sąlygos blaivybei. Kiek žinau, tik tresto valdytojas buvo abstinentas.

Partinės organizacijos sekretorius, nors pats buvo išspausdinęs antialkoholinį straipsnį laikraštyje „Sovietskaja Litva“, klubo įkūrimui ilgai prieštaravo. Kartą skyriaus viršininkas, pasikvietęs mane į savo kabinetą (su juo buvome seni pažįstami ir mūsų santykiai buvo draugiški), sako: „Kodėl tu čia užsiimi blaivybe, nori įvesti savo tvarką, kad mes tik arbatą gertume? Žmonės piktinasi, reikalauja tave atleisti iš darbo. Na, žiūrėk...“

Kurį laiką nurimęs, vėl patyliukais ėmiau kalbinti žmones stoti į organizuojamą klubą. Daugelis stebėdavosi. Sakydavo, kad tai antisovietinė veikla. Atsikirsdavau, kad visa tai suderinta su miesto partijos komitetu. Atsirado „aktyvus“ partijos narys, kuris įžvelgė antisovietinę veiklą. Pasikvietęs į savo kabinetą įspėjo: „Jeigu neatsisakysi klubo organizavimo, būsi atleistas iš darbo su vilko bilietu arba išsiųstas į psichiatrijos ligoninę priverstiniam gydymui“.

Nemigo naktimis dažnai susimąstydavau, ar verta rizikuoti. Juk yra šeima, vaikai. Primindavo ir žmona: „Pagalvok, ką darai, ne vienas esi...“ Tą patį sakydavo ir bendradarbiai. Pagaliau pavyko įkalbėti tresto vadovus. Ir vis dėlto, nepaisant daugkartinių „veiklaus“ partinio įspėjimų, grasinimų, jam darbe nesant iškabinau skelbimus Statybos ministerijoje, trestuose – pakviečiau žmones 1981 m. birželio 2 d. rinktis į „Orgtechstatybos“ trestą, į steigiamąjį blaivystės klubo susirinkimą.

Dirbdamas Statybos ministerijoje turėjau nemažai pažįstamų, kviečiau juos, kvietė ir J. Kančys savo draugus. „Orgtechstatybos“ treste iš 600 dirbančiųjų į susirinkimą atėjo tik apie 20 žmonių. Iš viso dalyvavo 54 žmonės. Daugumą sudarė kitų statybos organizacijų atstovai. Vieni bijojo prarasti darbą, kiti – eilę butui gauti. Dingo ir komjaunuolė, pažadėjusi sekretoriauti. Laimė, įbėgęs į savo skyrių radau inžinierę Nilą Grabauskaitę. Ji sutiko sekretoriauti, išgelbėdama mane nuo kritinės situacijos. Susirinkime nedalyvavo nė vienas komjaunuolis, nors jų „Orgtechstatybos“ treste buvo nemažai.

Tą dieną buvo įkurtas statybininkų blaivystės klubas, vėliau pavadintas statybininkų blaivystės klubu „Sąjūdis“. Išrinkta taryba. Tresto vadovai liko nepatenkinti, kai atsisakiau būti pirmininku. Pirmininku sutiko būti Pramonės statybos projektavimo instituto inž. J.Kančys, pavaduotoju Jonas Kačerauskas, vėliau inž. Vytautas Uogelė.

Grįžus „aktyviam“ partiečiui į darbą, mano darbo sąlygos pasidarė nepalankios. Nepadėjo J. Kančio organizuota „gynyba“, tarpininkaujant karo veteranui, universiteto dėstytojui, partijos nariui Antanui Mačiuliui, nei „Vakarinėse naujienose“ pasirodęs straipsnis, ginantis klubo įkūrėją, nei „Orgtechstatybos“ tresto valdytojo S. Bartušio užtikrinimas, kad niekas nieko bloga nepadarys. Iš darbo turėjau išeiti. Pasirodo, tuo laiku įmonėse, įstaigose buvo galingesnių žmonių už vadovą. (Su darboviete atsisveikinau birželio 30 d.) Svarbiausia – buvo gaila baigiamos rengti disertacijos moksliniam laipsniui gauti.

Iki rugsėjo 12 dienos įvyko du tarybos posėdžiai ir trys narių susirinkimai. Buvo parengtas ir patvirtintas 1981 metų klubo veiklos planas, parinktas klubo pavadinimas, suorganizuotas saviveiklininkų būrelis, ekskursija, pradėta rengtis vakaronei.

J. Kančys ėmėsi organizuoti žmonių, pritariančių blaivybei, dar vieną didelį (valdžios neleistiną) suvažiavimą-sąskrydį. Jis išsiuntinėjo pusantro tūkstančio kvietimų organizuojamai 1981 m. rugsėjo 12 d. vakaronei, užsakė Statybininkų rūmų salę. Sužinojusi vyriausybė ėmėsi priemonių renginį uždrausti. Laimė, pavyko susitarti su „Orgtechstatybos“ tresto vadovais.

Suvažiavimas-vakaronė įvyko „Orgtechstatybos“ treste. Jame dalyvavo apie 200 žmonių. Dėl to, kad vakaronė buvo leista organizuoti „Orgtechstatybos“ treste, jo vadovai buvo administracine tvarka nubausti, o klubo veikla treste uždrausta.

Vieni piktinosi J.Kančio užmojį vadindami neapgalvotu, avantiūristiniu, kiti džiaugėsi įspūdinga vakarone. Klubo veikla nežlugo, tik perėjo į pogrindį. Buvo bandyta legalizuotis įregistruojant. Į vakarones kartais buvo pakviečiami karo veteranas generolas Česlovas Perkauskas, „didžiojo tėvynės“ karo didvyris Bronius Urbonavičius ir kt. Tai buvo vienintelis toks klubas Lietuvoje, kurio veikla prilygo organizacijos veiklai. 1985 metais klube jau buvo 370 narių. Daugelis aktyviai dalyvavo veikloje, bet, bijodami valdžios, į klubo narius nesirašė.

Kai „Katalikų Bažnyčios kronika“ informuodavo pasaulį apie esamą padėtį Lietuvoje, statybininkų blaivystės klubo „Sąjūdis“ nariai Vilniaus bažnyčiose, šventoriuose sakė kalbas, giedojo arba dainavo patriotines dainas, diegė aukštos moralės principus, gražias tradicijas, tautinį sąmoningumą, skatino išlikti dorais, blaiviais lietuviais, puoselėjo viltį atgauti Lietuvai nepriklausomybę. Po tokių vakaronių dažnai parapijų klebonai buvo kviečiami į saugumą, tardomi, baudžiami. Neaplenkdavo ir organizatorių.

Posėdžiai, repeticijos vykdavo slaptai butuose. Sales renginiams nusamdydavo geradariai rėmėjai savo vardu. Buvo suorganizuotas folkloro ansamblis. Į klubą rinkdavosi drąsūs, siekiantys dvasinės pažangos įvairaus išsilavinimo ir amžiaus žmonės.

Klubas bendravo su Kijevo, Maskvos, Leningrado, Rygos, Sverdlovsko blaivininkais disidentais: akademiku Fiodoru Uglovu, B. Šičko, Lilija Ušakova ir kt., organizuodavo įvairius minėjimus. Mažai kas tada turėjo automobilį, bet kai reikėdavo jų, atsirasdavo. Niekas tada neskaičiavo pravažiuotų kilometrų, sunaudoto benzino, nes benzinas buvo labai pigus. Visus, prisidėjusius prie veiklos, jungė viena idėja: meilė ir pasiaukojimas žmogui, tėvynei Lietuvai, noras, kad kiekvienas žmogus būtų didelė, tauri asmenybė.

Daugelio žmonių dar gyvi anuometinių švenčių prisiminimai. Inž. V.Uogelės, inž. J.Kančio ir kitų gimtadienių paminėjimai be alkoholio, Silvijos Niūniavaitės ir Kęstučio Krasnicko etnografinės vestuvės pagal Irenos Borisevičienės, Jovitos Niūniavaitės, Gedimino Jakubčionio sukurtą scenarijų. Vestuvėse dalyvavo 220 žmonių. Vestuves kuravo V.Uogelė. Skrebutėnų vaiko etnografinės krikštynos, išvykos į Valkininkus, Leipalingį, Paberžę (Kėdainių r.), kur buvo surengta gegužinė su dainomis, poezija, žaidimais pas parapijos kleboną Stanislovą Dobrovolskį.

Klubo veiklą rėmė Telšių vyskupas Antanas Vaičius ir kiti vyskupai, kunigai Petras Dumbliauskas, Bronius Laurinavičius, Juozas Zdebskis, Algimantas Keina ir kiti. Bažnyčia visą laiką kovojo už dorą, blaivų žmogų.

J. Kančio iniciatyva 1989 m. rugsėjo 23 d. statybininkų blaivystės klubo pagrindu įkurtas Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis (VMVBS), o klubas tapo Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio Vilniaus skyriumi.

Nesustojo veikla ir čia. Paminėsiu keletą. Vilniaus skyrius kartu su Vydūno draugija 1993 m. lapkričio 7 d. surengė vakarą „Vydūnas sugrįžo, o mes?..“ 1998 m. balandžio 25 d. surengtas Lietuvių katalikų blaivystės draugijos 90 metų sukakties minėjimas Vilniaus mokytojų namuose. Parašytas scenarijus ir 2002 m. balandžio 19 d. vestas „Visuomeninis girtaujančiųjų teismas“. Skyriui vadovaujant pedagogui Petrui Labanauskui, jo iniciatyva 2000 metais suorganizuotas folkloro ansamblis „Giedra“. Kasmet organizuojami įvairūs renginiai, ansamblio išvykos į kitus šalies miestus, rajonus. Šiuo metu skyriui vadovauja inž. Lionginas Semėnas.

Vertėtų paminėti bent kelis labai aktyvius blaivybės senjorus: Juozas Kančys (šiuo metu vadovauja Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžiui), Jonas Kvedaraitis (vadovauja blaivystės sąjūdžio tarybai, yra M.Daukšos vidurinės mokyklos direktorius, parašė keletą knygų), Vytautas Uogelė, Irena ir Petras Sakalauskai, Petras Labanauskas, Gediminas Jakubčionis ir kt.

Laukiame naujų jaunų žmonių įsitraukiant į blaivystės sąjūdžio veiklą.

Vilnius

© 2006 „XXI amžius“

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Bal 2012 19:24 
Prisijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27008
Miestas: Ignalina
Blaivybė – tautos gyvybė


http://www.xxiamzius.lt/archyvas/prieda ... 6/3-1.html

Pro Vita, „XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.6 (67)

2006-iųjų birželio 16 d.

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Šiais metais Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis švenčia 25-erių metų jubiliejų. Teko būti prie šios organizacijos kūrimosi ištakų, dalyvauti veikloje, kartu džiaugtis kiekvienu pasisekusiu renginiu. Jaučiu pareigą „XXI amžiaus“ skaitytojams papasakoti žiupsnelį prisiminimų.

... Ėjo 1980-ieji metai. Jau buvo pastatyta didžiausia Sovietų Sąjungoje Ignalinos atominė elektrinė, išgriautos ir po žemėmis palaidotos senosios kaimo sodybos, numelioruoti laukai, po jų platybes ūžaudami pavasario vėjai nešiojo dulkes, kurių nebesulaikė joks medis ar krūmas. Džiuvo Jonavos pušynai, Kėdainių pediatrai sielojosi dėl vis gausėjančių kūdikių apsigimimų. O garbūs vyrai iš aukštų tribūnų džiaugėsi, kad kone kiekviename Lietuvos rajone yra po pagalbinę mokyklą, kurioje mokosi protiškai atsilikę vaikai. Buvo pats brandaus socializmo epochos klestėjimas.

Būtume netikslūs, jeigu pamirštume dar vieną svarbų jos bruožą. Visi laimėjimai buvo aplaistomi alkoholiu. Girdoma įvairiomis progomis. Ne tik per „raudonąsias“ šventes, bet ir gavus premiją, išleidžiant į komandiruotes ir grįžus iš jų, gimus kūdikiui, gavus taloną automobiliui ar baldų komplektui pirkti.

Ir štai tuo metu vieno vilniečio galvoje gimė fantastiška idėja: suremti pečius ir, kad ir kas būtų, įkurti blaivybės klubą, kurio nariai asmeniniu pavyzdžiu, paskaitomis, įvairiais renginiais įrodytų blaivaus gyvenimo būdo pranašumą. Prasidėjo valdiškų įstaigų slenksčių mynimas. Iš pradžių valdžios vyrai pareikalavo įstatų. Tačiau įtikti pasirodė neįmanoma. Vieną kartą įstatai atrodydavo per platūs, kitą kartą – per siauri, trečią kartą – per ilgi, ketvirtą – per trumpi. Potekstė buvo aiški: gal nusibos vaikščioti ir šios idėjos atsisakys. Neatsibodo ir idėjos neatsisakė, nors galop jie išgirdo nuosprendį: „Mes patys turime patikimų priemonių šiam procesui reguliuoti. Kol kas viskas vyksta taip, kaip reikia. Jūsų pagalbos nepageidaujame“.

Ir vis dėlto po didelių pastangų 1981 m. birželio 2 d. to minėto vilniečio darbovietėje įkuriamas statybininkų blaivybės klubas, gavęs „Sąjūdžio“ vardą. Patvirtinami nuostatai, darbo programa, išrenkama taryba, užregistruojami pirmieji nariai. Tačiau džiaugtis dar buvo anksti. Sujudo sukruto šios įstaigos kai kurie viršininkai: kai spintose šitiek išgertų ir neišgertų butelių, kai poilsio valandėlė sunkiai įsivaizduojama be taurelės konjako, tas „Sąjūdis“ prilygo uždelsto veikimo bombai, galinčiai sprogti pačiu netikėčiausiu metu.

Iki tol toleruojamas klubo įkūrėjas, visiškas abstinentas, dabar pasirodė nebepageidaujamas. Kai viršininkas taikiais žodžiais išprašyti iš darbo jo nepajėgė, ėmėsi šantažo. „Tu vis tiek pas mus negalėsi dirbti. Jeigu geruoju neišeisi, aš tave paguldysiu į psichiatrijos ligoninę“, - ne juokais grasino. Inžinieriui teko atsisveikinti su pamėgtu darbu. Tačiau klubo veikla nenutrūko, nes jam ėmė vadovauti kitas inžinierius, dirbantis kitoje įstaigoje, blaivystės entuziastas Juozas Kančys. Kiek vėliau jis irgi buvo priverstas atsisveikinti su savo darboviete.

1981 m. rugsėjo 12-oji laikoma Vilniaus statybininkų blaivystės klubo „Sąjūdis“ įsteigimo oficiali data. Tuomet klubas pirmą kartą viešai prisistatė visuomenei, tuomet klubo taryba paskelbė deklaraciją, kurioje rašoma:

„Ne! Nuo šiandien – ne! Aš supratau, kad mano pasyvumas – didžiausia klaida. Nuo šiandien aš ieškau kito žmogaus, žmogaus negirtaujančio, žmogaus, norinčio atsisakyti tavo sukurto girto pasaulio. Kartu mes suprantame, kad vien tavo pasaulio neigimu nedaug telaimėtume. Todėl kartu ugdysime žmonėse, jaunuomenėje aktyvų nepakantumą girtavimui, puoselėsime tradicijas, žmonių bendravimo kultūrą be alkoholio“.

Ir kviečiama: „Tad buriamės patys ir kviečiame į klubą visus, kurie nusiteikę kovoti su girtavimu, kurie už pasaulį be alkoholinių gėrimų, už žmogų, apie kurį sakoma: „Ecce homo – štai žmogus“.

Tie, kurie buvome šiame renginyje, jo niekada nepamiršome. Gėlių ir nealkoholinių gėrimų paroda, kuklios vaišės, dainos, šokiai, liaudiški rateliai, akordeono muzika. Kažkas padainavo kupletų apie brandaus socializmo laimėjimus...

Raudonais žiedais žydint bolševikinei epochai, atnešusiai į mūsų tėvynę okupacijos jungą, tą popietę pasijutome laisvais žmonėmis, praradome savisaugos instinktą, pamiršome, kad esame stebimi šnipų – KGB užverbuotų agentų, kurių visur tuomet buvo pilna.

Kitą savaitę „Orgtechstatybos“ tresto, kurio patalpose buvo įkurtas klubas ir kur įvyko šis pirmasis viešas renginys, valdytojas ir partinės organizacijos sekretorius gavo nuobaudų. Klubui šios įstaigos durys užsidarė. Ir ne tik šios. Kiek kartų geri žmonės pažadėdavo salę, o paskutinę dieną atsakydavo.

Vasarą visada priglausdavo gamta, o žiemą tekdavo samdytis šeimyninių pobūvių saloną, kuriame buvo švenčiami blaivininkų jubiliejai, nealkoholinės vestuvės ir krikštynos. Blaivininkų būta atkaklių – iš pasirinkto kelio atgal nė žingsnio. Juokavome: „Išmetė pro duris, lįsime pro langus. Užkals langus, lįsime per dūmtraukį“.

1985 metai. Paskelbiami sovietinės vyriausybės nutarimai prieš alkoholizmą, įstaigose surenkami pilni ir tušti alkoholinių gėrimų buteliai, net išmetamos taurės ir taurelės. Oficialioji statistika vėliau skelbia džiuginančius rezultatus: nustota girtuokliauti darbovietėse, 25,6 proc. sumažėjo kriminalinių nusikaltimų, įvykdytų neblaivių asmenų, 29,3 proc. – dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykusių autoavarijų, daugiau negu du kartus sumažėjo mirtinų apsinuodijimų alkoholiu.

Buvome įsitikinę, kad ir mes bent nedidele dalimi savo veikla prisidėjome prie tų laimėjimų. Vylėmės, kad klubo „Sąjūdis“ veikla bus remiama ir vertinama.

Deja.

„Sąjūdis“ buvo apkaltintas nacionalizmu. Iš tikrųjų visuose renginiuose dainavome žemaitiškai, aukštaitiškai, dzūkiškai. Niekam niekada nekilo noras užtraukti „čaštušką“.

1988 metų žiemą, Atgimimo priešaušriu, „Vakarinėse naujienose“ pasirodė šmeižikiškas straipsnis apie klubo sielą – inžinierių J.Kančį. Tuomet dar buvo madingas sovietinių žurnalistų troškimas knaisiotis po veiklesnių žmonių biografijas. Gal jie, o jei ne jie, tai jų tėvai, dėdės, tetos, pusbroliai ar pusseserės tikrai bus kuo nors nusikaltę sovietų valdžiai.

Tačiau nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Per spaudą, nors ir tokiu keistu būdu, buvo išreklamuota klubo veikla, apie mūsų „Sąjūdį“ sužinojo daugiau žmonių, pradėjo plaukti nauji prašymai, ėmė daugėti narių.

Dar keletas mėnesių, ir pradėjo viešai gausti Atgimimo varpai: „Pabudome ir kelkimės!“ Susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, į kurio steigiamąjį suvažiavimą buvo pakviesti ir klubo tarybos nariai.

Po pusantro mėnesio dar neveikiančioje, bet jau Lietuvos katalikams grąžintoje tautos šventovėje – Vilniaus Arkikatedroje įvyko Blaivystės sąjūdžio konferencija.

Pranešimus skaitė žymūs mokslininkai, filosofai, pedagogai, kalbėjo gydytojai, inžinieriai, dvasininkai. Visi sielojosi dėl alkoholiu naikinamo tautos genofondo, pragertų vaikų, iširusių šeimų ir kitų didelių nelaimių.

Juk 1987 metais Lietuva kartu su Estija užėmė pirmąsias vietas Sovietų Sąjungoje pagal svaigalų suvartojimą vienam gyventojui. Pagal šį požymį buvo pralenkta Latvija, Baltarusija, Ukraina, Rusija. Ir kaip nesisielosi, jeigu visiems aišku, kad nuo alkoholio pirmiausia nukenčia protas ir dvasia, o vėliau ir visas organizmas. Tuomet klausėme vieni kitų: ar apsvaigę galėsime kovoti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę? Nė kiek neabejojome, kad pirmiausia patiems reikia išsilaisvinti nuo pražūtingų įpročių. Dar nuo vyskupo M.Valančiaus laikų nebuvo pamirštas posakis, kad blaivybė – tai tautos gyvybė.

Konferencijos metu buvo nutarta pasivadinti Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžiu.

Kodėl? Todėl, kad šis ganytojas pirmasis perprato Jekaterinos II norą nutautinti imperijos pakraščius pasitelkus alkoholį. Prisimename pasaką apie girtą žmogų, įvykdžiusį tris mirtinas nuodėmes. Pamokslais, ganytojiškais laiškais, steigdamas blaivybės brolijas, vysk. M.Valančius pasiekė, kad per dvejus metus parduota net aštuonis kartus mažiau degtinės. Kai kuriose parapijose 70-90 proc. katalikų pasižadėjo visiškai nebegerti ir tvirtai laikėsi duotų įžadų. Caro žandarai bandė drausti blaivybės brolijas, grasino vyskupui, bet pasėta sėkla jau buvo sudygusi. Blaivystės daigai kalėsi pro persekiojimus, pro negandas ir subrandino pačius geriausius vaisius. Nepriklausomybės laikais (1918-1939) Lietuvoje vienam gyventojui per metus būdavo parduodama tik 0,7-1,4 litro alkoholio. Tuo tarpu sovietmečiu – dešimt kartų daugiau.

Blaivininkai buvo įsitikinę, kad organizuotai, vienas kitą palaikant siekti kilnaus tikslo yra lengviau negu pavieniui. Įsimintinos akcijos prieš alkoholio vartojimą. Vasario 16-osios progomis skelbiami penki „Ne“: negaminti, nepardavinėti, nepirkti, nevaišinti, negerti.

1989-ieji paskelbti Blaivybės metais, o tų metų gegužės mėnuo laikytas ne tik masinių antialkoholinių renginių mėnesiu, bet ir ypatingo blaivumo mėnesiu, nes pirmąjį sekmadienį švenčiame vieną gražiausių – Motinos dienos šventę. Tą mėnesį prie Vilniaus parduotuvių nusitęsusių eilių, sovietmečiui būdingo atributo, ne kartą stabteldavo automobilis su stogeliu, kurio užrašas skelbė Vydūno išmintį: „Blaivi tauta – laisva tauta“. Eilėse stovintieji turėjo progos išgirsti magnetofono įrašą, kad kiekviena išgerta alkoholio taurelė bloškia mus nuo Atgimimo atgal į stingulio metus, atgal į nelaisvę.

Birželio pradžioje Vilniaus Kalnų parke įvyko antialkoholinis mitingas. Po jo tūkstančių žmonių akivaizdoje buvo išpilami svaiginamieji gėrimai. Vilniaus Arkikatedroje budintys blaivininkai iš įvairaus amžiaus žmonių surinko per penkis tūkstančius pasižadėjimų nevartoti alkoholio ilgesnį ar trumpesnį laiką. Manome, kad tas pasižadėjimas sulaikė ne vieną nuo lemtingos klaidos ar nelaimės. Nuo 1989 metų gegužės mėnesio pradėtas leisti laikraštis „Blaivioji Lietuva“.

Bėgant metams, Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio veikla neslopsta. Aktyviai veikia valančiukai, organizuojami jų sąskrydžiai, vasaros stovyklos, pažintinės kelionės po Lietuvą. Jeigu tik mokykloje atsiranda vadovas, bemat susikuria valančiukų kuopelė. Bent kol mokosi mokykloje, valančiukai nevartoja alkoholinių gėrimų, nerūko, taip pat nevartoja, neperka, nepardavinėja narkotikų. Jie rengia piešinių, literatūrinius, meninio skaitymo konkursus.

2000-aisiais Vilniuje įsikūrė folkloro ansamblis „Giedra“, puoselėjantis blaivystės idėjas, daug koncertuojantis ne tik Lietuvos sostinėje, bet ir provincijoje.

Kovo 3 dieną į Vilniaus M.Daukšos vidurinę mokyklą susirinkę Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio aktyvistai ir jiems prijaučiantys inteligentai įkūrė Sveikatingumo forumą, kurio tikslas – parengti ir organizuoti seriją akcijų, žadinančių visuomenę, tai yra kelti žmones iš snaudulio, padėti jiems įveikti moralinę krizę, kibti į darbą, ugdyti svaigalų pasiūlai atsparius moksleivius.

Tokia veikla būtų labai prasminga ir reikalinga. Juk tyrimais nustatyta, kad per 90 proc. vaikų yra ragavę alkoholinių gėrimų, apie 15 proc. jų vartoja stipriuosius narkotikus. Tačiau, besirūpindami kitais, nepamirškime savo artimiausios aplinkos, savo šeimos: ar ten nėra sąlygų tarpti svaigalams? Obuolys nuo obels netoli tenurieda. Gyvenimo patirtis byloja, kad ten, kur negeria tėvai, išauga blaivininkai vaikai – mūsų tėvynės ateitis ir viltis.

Gerbiami skaitytojai, jeigu į jūsų rankas pateks laikraštis „Valančiukų aidas“, mielai jį paimkite; perskaitę daug sužinosite apie valančiukų ir valančininkų veiklą. Perskaitę atiduokite kitiems. Šis laikraštis platinamas nemokamai.

© 2006 „XXI amžius“

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 17 Bal 2012 19:40 
Prisijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27008
Miestas: Ignalina
Tęskime, ką esame pradėję


http://www.varniai-museum.lt/index.php? ... 4&langID=1

JOVITA NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, ANTANAS LESYS
Vilnius, 2008

Atsigerkime beržo sulos,
Išbučiuokim net šaltąjį akmenį.
Kaip mums reikia šiandieną gaivos,
Išgyvendinant svetimą dabartį.

Antanas Lesys

2007 m. birželio 14 d. Lietuvos Seimo nutarimu Nr. X - 1185 2008 - ieji metai buvo paskelbti blaivybės metais. Blaivybės sąjūdžio ištakos siekia beveik 200 metų. JAV dar 1808 m. susikūrė pirmoji blaivybės draugija.

2008 - aisiais metais sukanka 150 m. nuo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus pradėto blaivystės laikymosi puoselėjimo pradžios. Šiais metais švenčiamas 100 metų jubiliejus, kai 1908 m. buvo įkurta Lietuvių katalikų blaivybės draugija.

Motiejus Valančius


Lietuvoje blaivybė kaip visuomeninis judėjimas jau buvo žinomas XIX amžiaus viduryje. Blaivybės judėjimo užuomazgų būta ir iki vyskupo M. Valančiaus, tačiau nenuginčijamai didžiausias Lietuvos blaivintojas buvo vyskupas, ir jam per trumpą laiką pavyko išblaivinti beveik visą mūsų kraštą. Šia proga dera prisiminti jo nuopelnus Lietuvai, susimąstyti, kaip šiandien privalome gyventi, kad vyskupo M. Valančiaus dvasią, jo darbų herojiškumą perduotume ir ateinančioms kartoms.

Vyskupas Motiejus Valančius gyveno carinės Rusijos viešpatavimo laikotarpiu (1801-1875), kai pavergtas kraštas kentėjo dvasinę, moralinę bei tautinę priespaudą. Vyskupas puikiai suprato, jog norinčiai išlikti tautai reikia, kad jos žmonės būtų tikintys, blaivūs, apsišvietę.

1850 m. pavasarį prasidėjo ketvirtį šimtmečio trukęs jo vyskupavimas, turėjęs Lietuvai didžiulės reikšmės. Šventajame rašte duotoms doro, blaivaus gyvenimo gairėms įgyvendinti M. Valančius bendram darbui sutelkė visos savo vyskupijos pažangiąją dvasininkiją.

Oficialia blaivybės įvedimo data laikoma 1858 metų spalio 11 diena, kai Motiejus Valančius specialiu aplinkraščiu kreipėsi į dekanatus, ragindamas dvasininkus įvesti blaivybę visoje Žemaičių vyskupijoje.

Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos. Ši akcija truko vos šešerius metus (nuo 1858 m. iki 1864 m.). Pražūtingas girtavimo poveikis tautai per šiuos kelis intensyvaus darbo metus ženkliai sumažėjo. Rezultatai matomi iš 1860 m. sudarytų blaivininkų sąrašo, pateikto lentelėje.

Gubernija Katalikų sk. Blaivininkų sk. Blaivininkų dalis (٪)
Kauno 827730 689536 83,3
Vilniaus 626178 325261 51,9
Gardino 193373 114040 59,0

Blaivininkų skaičius Žemaičių vyskupijoje 1860 m.

Vyskupo M. Valančiaus skatinamas ir palaikomas krašto blaivinimas turėjo didelę įtaką gyventojų religiniam, doroviniam auklėjimui ir gerino jų ekonominę padėtį.

Po 1863 m. sukilimo tuometinis Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas atsiuntė vyskupui raštą, griežtai uždrausdamas steigti blaivybės ir bet kokias kitas draugijas, nes jis puikiai suprato, kad blaivystė carinės priespaudos sąlygomis yra tautinio išsivadavimo judėjimo dalis.

Iš Lenkijos atūžusi sukilimo banga sutrukdė vyskupui įgyvendinti visus sumanymus, o po to užgriuvusi rusų reakcija sustabdė beprasidedantį mūsų tautos atgimimą. Tuo sudėtingu laikotarpiu M. Valančius, gerai numanydamas rusintojų tikslus, visą savo likusį gyvenimą paskyrė nelygiai kovai už lietuvių tautos išlikimą.

XX a. pradžioje vėl kūrėsi blaivybės brolijos. Blaivybės idėjas skleidė to meto šviesuoliai: Antanas Baranauskas, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos Ragana, Pranas Vaičaitis ir kt.

Lietuvių katalikų blaivybės draugija


Dar neišnykusią vyskupo Motiejaus Valančiaus skleistą blaivystės idėją atgaivino Kauno dvasininkai. 1908 m. balandžio 4 d. įsteigta lietuvių katalikų blaivybės draugija, kuri stengėsi savo veiklą plėtoti visame krašte. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į tautos blaivinimo reikalus. 1914 m. įvyko pirmieji katalikų organizuoti sambūriai Lietuvoje. Draugija turėjo 212 skyrių, jai priklausė 72 arbatinės, 20 knygynų, 3 prieglaudos, 26 chorai, orkestras. Buvo leidžiami plakatai ir knygos, skaitomos paskaitos, rodomi spektakliai.

1919 m. prie Katalikų veikimo centro buvo įsteigta blaivybės žinyba. 1931 m. Lietuvos katalikų blaivybės draugija turėjo 169 skyrius ir vienijo 16 tūkst. narių. 1933 m. draugija surengė Kaune pirmąjį Lietuvos priešalkoholinį kongresą.

1921 m. vaikams buvo įsteigta „Angelo Sargo“ sąjunga, globojama Lietuvių katalikų blaivybės draugijos. Jos tikslas buvo 7 - 15 m. amžiaus vaikams įdiegti tvirtą tikėjimą, Tėvynės meilę, dorus papročius, blaivybės jausmą. Sąjunga turėjo padalinius visose parapijose.

Jaunimą telkė „Pavasario“ sąjunga, plėtojusi religinio, tautinio, visuomeninio ir kultūrinio pobūdžio veiklą; apie 8000 ,,Pavasario“ sąjungos narių priklausė blaivybės skyriams.

Vytauto Didžiojo universitete veikė atskira studentų ateitininkų abstinentų korporacija ,,Narsa”. 46 - iose moksleivių kuopose buvo blaivybės skyriai.

Lietuvių katalikų blaivybės draugija veikė iki 1940 m. Ketvirtajame dešimtmetyje šios draugijos veikla gerokai susilpnėjo, o rūpesčių dėl girtavimo tik daugėjo. Todėl šviesuomenei subrendo mintis vienytis į blaivybės sąjungą, kuri pajėgtų periodiškai leisti laikraštį, knygas, atlikti kitą švietimo darbą.

1937 m. spalio 11 dieną vidaus reikalų ministras patvirtino blaivinimo sąjungos įstatus. Kitų metų vasario mėnesį įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos blaivinimo sąjungos suvažiavimas, kuris numatė pagrindines gaires, kaip kovoti už blaivybę, veikti visuomenėje ir ugdyti savo narius. Šios sąjungos globėju buvo Antanas Smetona. Deja, 1940 m. liepą turėjęs vykti II-is suvažiavimas okupacinės sovietų valdžios buvo uždraustas.

Per dvejus savo gyvavimo metus blaivinimo sąjunga išleido 21 žurnalo ,,Blaivioji Lietuva” numerį, 14 ,,Blaivybė ir sveikata” numerių ir nemažai blaivybės švietimo literatūros.

Statybininkų blaivystės klubas ,,Sąjūdis”


1979 m. rugsėjo 8 dieną Vilniuje Elektros prietaisų gamykloje įvyko blaivybei pritariančiųjų sąskrydis, kurį surengė inžinierius Juozas Kančys.

Jame norėta atgaivinti prieškario Lietuvoje veikusią blaivybės draugiją. Deja, prasidėjusį posėdį valdininkai brutaliai nutraukė. Tapo aišku, kad valdžia oficialiai atgaivinti ar kurti naują blaivybės draugiją neleis.

Tęsdami vyskupo M. Valančiaus blaivystės idėją, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchai 1980 - uosius metus paskelbė Lietuvos blaivybės metais. Lietuvos bažnyčiose buvo aukojamos šv. Mišios už blaivybę. Parapijose pasakyta daug turiningų pamokslų, kviečiančių į blaivų gyvenimą. Tikintieji organizavo paskaitas, blaivius pobūvius, pasilinksminimus, krikštynas, vestuves ir kitus renginius. Surinkta daug parašų, patvirtinančių įsipareigojimus negerti. 1980 - 1981 m. pogrindyje buvo išleisti blaivininkų leidinėliai ,,Blaivybės jėga”.

Vienas iš blaivystės klubo „Sąjūdis” įkūrimo iniciatorių Jonas Kačerauskas prisimena, kaip 1980 m. sausio 18 d. grupė vilniečių dalyvavo Genutės ir Petro Gezevičių sidabrinėse vestuvėse. Pokylyje dalyvavo apie 100 žmonių. Čia nebuvo jokių alkoholinių gėrimų. Šventė praėjo labai linksmai, įspūdingai. Sudainuota daug nuostabių dainų, sugiedota giesmių, pasimelsta už blaivybę. Susirinkusius svečius vienijo blaivybės idėja.

1980 metų liepą J. Kančys organizavo turiningą išvyką į Valkininkus. Tuo metu Valkininkų bažnyčioje vyko atlaidai. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė vyskupas tremtinys Julijonas Steponavičius. Prie šventės ir susitikimo organizavimo daug prisidėjo tuometinis Valkininkų parapijos klebonas kunigas Algimantas Keina. Tokius susibūrimus budriai sekė KGB, o blaivininkai atkakliai siekė gauti leidimą legaliai veiklai.

1981 m. birželio 2 d. Orgtechstatybos treste įkurtas statybininkų blaivystės klubas „Sąjūdis”, patvirtinti nuostatai, išrinkta taryba. Tarybos pirmininku išrinktas Pramonės statybos projektavimo instituto vyr. konstruktorius inžinierius J. Kančys, pavaduotoju - Orgtechstatybos tresto vyr. inžinierius Jonas Kačerauskas (vėliau inžinierius Vytautas Uogelė).

Per du mėnesius į klubą įstojo 31 narys. Blaivininkai rinkosi į posėdžius, kūrė ateities planus, ruošėsi klubo įkūrimo šventei. Po visą Lietuvą išsiuntinėjo 1500 pakvietimų.

Vakaronė turėjo įvykti 1981 m. rugsėjo 12 dieną statybininkų rūmuose. Susirinkę į renginį vilniečiai bei suvažiavę iš kitų vietovių dalyviai pamatė, kad statybininkų rūmai apsupti milicijos, ir niekam į rūmus nebuvo leidžiama įeiti.

Šventės organizatoriams pavyko susitarti su Orgtechstatybos tresto vadovais, ir suvažiavimas įvyko. Po to Orgtechstatybos tresto vadovai buvo administracine tvarka nubausti, Jonas Kačerauskas nukentėjo, o klubo veikla treste uždrausta.

Klubo „Sąjūdis” veikla nežlugo, tik plėtėsi nelegaliomis sąlygomis. Klubo nariams KGB draudė nuomoti patalpas, rengti vakarones, susirinkimus, repeticijas. Klubo vadovai ieškodavo išeities ir ją rasdavo, naudodavosi gerų žmonių parama, kurie sales renginiams užsakydavo savo vardu. Susirinkimai, posėdžiai, repeticijos vykdavo privačiuose butuose, o renginiai - Valkininkų vaikų sanatorijoje „Pušelė”, Vilniaus statybos tresto valdyboje Nr.3, Vilniaus kelių statybos remonto ir eksploatacijos tresto valdyboje Nr. 2, Molėtų r. Bijutiškio tarybiniame ūkyje, Vilniaus pieno kombinate ir kitur.

Pvz., 1982 m. rugpjūčio 7 d. Kėdainių r. Paberžėje įvyko protesto akcija, pavadinta „Alkoholį ant laužo” (viena iš renginio organizatorių – šio straipsnio autorė).

Išnuomotose šeimyninių pobūvių, valgyklų ar restoranų salėse buvo švenčiamos krikštynos, katalikiškos šventės, įvairūs minėjimai, klubo narių jubiliejai. Dalyvaudavo mokslininkai, gydytojai, dvasininkai, rašytojai, poetai, dainininkai ir kt.

Atvažiuodavo svečiai iš Rygos, Talino, Maskvos ir kitų miestų, kur veikdavo panašūs blaivybės klubai, ir jų dalyviai taip pat susidurdavo su didelėmis problemomis. Į renginius susirinkdavo po kelis šimtus žmonių. Susirinkimuose pranešimus skaitydavo narkologai, pedagogai, psichologai ir kiti specialistai, savo darbe nuolat susiduriantys su pražūtingo alkoholio vartojimo tragiškomis pasekmėmis. Skambėdavo lietuviškos dainos, vyraudavo senųjų lietuviškų tradicijų dvasia.

KGB suprato, kad sovietinės okupacijos metu blaivystės klubo „Sąjūdis” veikla prilygsta disidentiniam judėjimui, todėl persekiojo aktyvesnius klubo narius, kvietė juos į KGB rūmus, grasino ir gąsdino, kad nenutraukiantys aktyvios veiklos klubo nariai bus atleidžiami iš darbo, pažeminti pareigose, išbraukiami iš eilės butui gauti ir pan. Tai buvo vienintelis toks klubas Lietuvoje, kurio veikla prilygo didelės organizacijos veiklai.

1985 m. įkurta Kovos už blaivybę draugija atgaivino viltis, kad bus išspręsta girtuokliavimo problema. „Sąjūdžio” nariai tikėjosi, kad gal jau nebereikės tokių visuomeninių organizacijų, kaip blaivystės klubas. Deja, greitai teko nusivilti ir „Sąjūdis” toliau aktyviai tęsė veiklą.

1985 metais blaivystės klube „Sąjūdis” jau buvo 370 narių. Daugelis aktyviai dalyvavo klubo veikloje, bet, bijodami persekiojimų, į klubo narius nesirašė.

Statybininkų blaivystės klubo ,,Sąjūdis” nariai Vilniaus ir kitų miestų bei miestelių bažnyčiose, šventoriuose sakė kalbas, giedojo giesmes, dainavo patriotines dainas, diegė aukštos moralės principus, propagavo gražias tradicijas, ugdė tautinį sąmoningumą, skatino išlikti dorais, blaiviais lietuviais, puoselėjo viltį, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę. Po tokių renginių organizatoriai ir parapijų klebonai buvo kviečiami į saugumą, tardomi, baudžiami.

1984 m. buvo švenčiamos pirmos Lietuvoje etnografinės, bealkoholinės vestuvės pagal Jovitos Niūniavaitės, Irenos Borisevičienės, Gedimino Jakubčionio sukurtą scenarijų. Šventėje dalyvavo 220 žmonių. Vestuvių organizavimo rūpesčiai gulė ant J. Kančio ir V. Uogelės pečių.

Organizuoti ir vesti blaivybės klubo renginius dažnai padėdavo ,,Raskilos” dainų klubo dalyviai (nuo 1981 m. šiam dainų klubui priklausė ir straipsnio autorė).

Kiekviename sambūryje skambėdavo etnografinės dainos, buvo gaivinamos tautinės tradicijos, palaikomas ir ugdomas tautiškumas ir blaivi gyvensena.

Su šūkiu ,,Blaivi tauta - laisva tauta” buvo renkami parašai - pasižadėjimai nevartoti svaigalų. Blaivystės sąjūdis tapo užuovėja visiems, kas buvo neabejingas savo krašto likimui, kas troško tiesos žodžio, kas svajojo apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Sąjūdyje dalyvavo apie 1000 žmonių. Tai buvo viena gausiausių draugijų, kurių sovietų valdžia nebeįstengė kontroliuoti.

Į klubą rinkdavosi drąsūs, siekiantys dvasinės pažangos, įvairaus išsilavinimo ir amžiaus žmonės. Klubas bendravo su Kijevo, Maskvos, Leningrado, Rygos, Sverdlovsko, Nižnij Tagilo, Dniepropetrovsko, Novokuznecko blaivininkais ir disidentais: akademiku Fiodoru Uglovu, B. Šičko, L. Ušakova ir kt. Keitėsi informacija apie blaivybės veiklą, kartu organizavo įvairius minėjimus.

Be anksčiau paminėtų Blaivystės klubo ,,Sąjūdis” įkūrėjų ir vadovų minėtini šiuo metu jau veteranais laikomi vilniečiai: Valerija Kančienė, Jovita ir Silvija Niūniavaitės, Vytautas Turčinavičius, Gediminas Jakubčionis, Inita Tamošiūnienė, Petras Labanauskas, Povilas Varnelė, Kleopa Budvytytė, Stanislava ir Donatas Daukšos, Vytautas Uogelė, Vladas Šiuparis, Adelė Brazdžiūtė, Gediminas Ardzijauskas, Balys Lipskis, Vaclovas Ralys, Pranas Gaigalas, Juozas Tonkūnas ir kt.

Ukmergėje veikė Danutė ir Justinas Šilinai, Kaune ir Kauno rajone: Ona Auškelytė, Emilija Stanikaitė, Giedrė Striogaitė, Paulius Petronis, Algimantas Čaplikas ir kt. Šie žmonės tautos labui negailėjo nei laiko, nei lėšų, nei energijos.

1987 m. rugpjūčio 23 dieną mitinge prie Vilniuje esančio A. Mickevičiaus paminklo, minint Lietuvai pragaištingą Molotovo – Ribentropo paktą, dalyvavo ir blaivystės klubo „Sąjūdis” nariai.

KGB sudarytame dalyvių sąraše nurodytos pavardės ir informacija, kokių veiksmų buvo prieš juos imtasi:

1. Brazdžiūtė Adelė, gim. 1935 m. Biržų r. Laisva menininkė. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota už žalingos medžiagos platinimą.

2. Kančys Juozas, gim. 1927 m. Alytaus r. Pensininkas. Gyvena Vilniuje. Profilaktuotas už nacionalistinius pasisakymus. Apsvarstytas rugsėjo 11 d. susirinkime, organizuotame pagal jo gyvenamąją vietą. Savo dalyvavimo mitinge nepaneigė.

3. Niūniavaitė Jovita, gim. 1952 m. Akmenėje. Konstruktorių biuro inžinierė. Gyvena Vilniuje. Profilaktuota už kenkėjiškos literatūros platinimą. Rugsėjo 15 d. pagal jos gyvenamąją vietą organizuotas gyventojų ir visuomenės atstovų susirinkimas, pasmerkęs jos veiklą. J. Niūniavaitė susirinkime dalyvauti atsisakė.

4. Ralys Vaclovas, gim. 1916 m. Kelmės r. Odos-venerinių ligų dispanserio gydytojas. Gyvena Vilniuje. Aktyvus blaivybės klubo narys. Lapkričio 20 d. su Raliu kalbėjosi vyr. gydytoja, partinės organizacijos sekretorė ir kt.

5. Šiuparis Vladas, gim. 1942 m. Vilniuje. Dirba Valkininkų bažnyčioje. Gyvena Vilniuje. Mitinge kalbėjo apie religijos persekiojimą, piktinosi Lietuvos rusifikacija.

Manoma, kad mitinge buvo ir daugiau klubo narių, kurie į KGB sąrašą nepateko.

Blaivystės klubo nariai gausiai dalyvavo 1988 m. Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčioje įvykusiame Vasario 16-osios minėjime.

„Tėviškės žiburiai” (Kanada) 1988 m. vasario 23 d. rašė, kad jau vasario 14 d., sekmadienį, Vilniuje dienos metu susirinko aktyvistų ir Blaivybės klubo narių minia, kuri bandė žygiuoti į Rasų kapines padėti gėlių prie dr. J. Basanavičiaus paminklo, bet milicijos ir jų talkininkų buvo išsklaidyti.

Vasario 16 d. po vakarinių pamaldų minėjimai prasidėjo Šv. Onos ir Šv. Mikalojaus bažnyčiose. Po šv. Mišių sugiedotas Lietuvos himnas. Prie Šv. Mikalojaus bažnyčios laukė milicininkų - draugovininkų gretos, pro kurias žmonės turėjo praeiti po vieną. Kai kuriuos milicija griebė ir daužė. Iš bažnyčios minia patraukė prospekto link, bet milicija dalyvius išblaškė.

Itin įsimintinas blaivystės klubo ,,Sąjūdis” organizuotas 1988 m. liepos 12-os d. minėjimas, skirtas Rusijos taikos sutarties 68-osioms metinėms paminėti.

Liepos 12 d. kai kurie mitingo organizatoriai buvo sulaikyti: J. Kančys, A. Terleckas, G. Jakubčionis buvo nugabenti į milicijos skyrių Mindaugo gatvėje. Į Vilniaus Gedimino aikštę gausiai susirinkusi minia nepabūgo MVD kariuomenės, kuri buvo apsupusi mitingo vietą keliais žiedais. Mitingo organizatoriai perskaitė mitingo rezoliuciją, pranešė apie sulaikytuosius. Pastarasis minėjimas buvo skirtas priminti okupantams 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį, kuria Leninas pripažino Lietuvai nepriklausomybę visiems laikams.

Okupacinė valdžia su dideliu įniršiu trukdė minėjimams, susibūrimams, eitynėms, tačiau nebepajėgė kontroliuoti veiksmų, nukreiptų Lietuvos nepriklausomybės link.

1988 m. lapkričio 12 d., minint M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pradžios 130-ąsias metines, Vilniuje prie katedros Lietuvos vyskupai, vadovaujami kardinolo Vincento Sladkevičiaus, koncelebravo šv. Mišias už Lietuvos blaivėjimą.

Iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių. Po jų įvyko išplėstinė konferencija. Joje dalyvavo daugelio Lietuvos parapijų blaivininkai, dvasininkai, vienuoliai. Buvo pasidalyta blaivystės veiklos patirtimi, aptarta tolesnė jos plėtotė. Konferencijoje subrendo idėja klubą ,,Sąjūdis” išplėsti į visos Lietuvos blaivystės sambūrį.

Tada buvo nutarta leisti laikraštį ,,Blaivioji Lietuva”(steigėjas ir redaktorius žurnalistas Juozas Jurevičius). Nr. 1 išėjo 1989 m. gegužę. Konferencijoje buvo sudaryta iniciatyvinė grupė vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžiui atkurti, naujiems įstatams parengti ir steigiamajam suvažiavimui sušaukti.

1989 m. lapkričio 8 d. Plungėje susirinko per 1000 visos Lietuvos blaiviųjų katalikų ir vadovaujami Telšių vyskupo Antano Vaičiaus atkūrė dar M. Valančiaus pradėtas steigti Lietuvos blaivybės brolijas.

M. Valančiaus blaivybės sąjūdį sudaro valdybos, brolijos, valančiukų būriai, kuopos ir kuopelės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 19 Bal 2012 00:38 
Prisijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27008
Miestas: Ignalina
Tarp neseniai LGGRTC paskelbtų KGB dokumentų yra ir vienas 1988 m. gegužės 16 d., kuriame gana daug rašoma apie Statybininkų blaivystės klubą „Sąjūdis“

31. LSSR KGB 5-osios tarnybos pažyma apie išaiškintus savarankiškus (neformalius) susivienijimus - grupes, taip pat priemones prieš priešiškus elementus šioje terpėje ir palankaus KGB poveikio darymą (1988 05 16).

Pažymą iš 10 puslapių spausdinto teksto pasirašė Lietuvos SSR KGB 5 tarnybos viršininkas KGB pulkininkas E. Baltinas.

Dokumentas 1107_13k.pdf
http://www.kgbveikla.lt/docs/show/160/from:655

Atsisiųsti
http://www.kgbveikla.lt/docs/download/160

Žymės: ideologinė kontržvalgyba, 5-oji tarnyba, tautinis atgimimas, režimo priešininkai
Įkeltas: 2012-01-24
Dokumento data: 1988-05-16
Signatūra: F. K-11, Ap. 2, B. 1618, L. 117–186
Nr: 130/13

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 19 Bal 2012 13:57 
Prisijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27008
Miestas: Ignalina
KGB apie Sąjūdžio laikų organizacijas


Prikabinti failai:
KGB 1107_13k-01.jpg
KGB 1107_13k-01.jpg [ 433.86 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-02.jpg
KGB 1107_13k-02.jpg [ 421.84 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-03.jpg
KGB 1107_13k-03.jpg [ 384.13 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-04.jpg
KGB 1107_13k-04.jpg [ 382.46 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-05.jpg
KGB 1107_13k-05.jpg [ 369.64 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-06.jpg
KGB 1107_13k-06.jpg [ 441.21 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-07.jpg
KGB 1107_13k-07.jpg [ 361.88 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-08.jpg
KGB 1107_13k-08.jpg [ 420.62 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-09.jpg
KGB 1107_13k-09.jpg [ 349.88 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]
KGB 1107_13k-10.jpg
KGB 1107_13k-10.jpg [ 313.5 KiB | Peržiūrėta 3568 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007