Kas yra kas Sąjūdžio metais? O kaip šiandien?
Šaltinis - http://www.universitetozurnalistas.lt/u ... /pub3.html
2008 birželio 7 d.
Renata DOMEIKAITĖ
http://www.universitetozurnalistas.lt/u ... pub3_1.jpg
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas.Nuotrauka iš Lietuvos Sąjūdžio Tarybos archyvo.
Sąjūdis – skirtingų kartų žmonėms sukelia skirtingas asociacijas. Vienam - tai patys prasmingiausi metai, kuomet jautei pasitikėjimą kitais, kuomet džiaugeisi, nes pasiryžę kovoti buvo visi, tikslas buvo vienas ir tik vienas – laisvė. „Vienybę galėjai „užuosti“ net ore!”, − šiandien pasakytų sąjūdietis ir nostalgiškai nusišypsotų, bet pažvelgęs pro langą į ūkanotą rytinį miesto vaizdą, veido išraišką pakeistų nauja – „abejingas ir nusivylęs“... Kitam – tai sunkus laikotarpis, kai buvo atiduota daug jėgų, o šiandien jau dvejojama vardan ko.
Kas privertė Lietuvą pasikeisti? O gal ji niekada ir nebuvo kitokia, kaip kitokia ir nepavirto, galbūt Sąjūdis buvo kibirkštis, kuri pažadino viduje slypėjusias emocijas, žarijas pavertė ugnimi... Mes buvom, esam ir būsim tauta, gal tik reikia kibirkščių, kurios pažadintų miegančią tikrovę?
Daug klausimų kyla, ypač jaunam žmogui, kuris gimė Sąjūdžio metais ir tuomet visą tautą drebinusias emocijas temato įamžintas fotografijose ir vaizdo įrašuose arba tos kartos žmonių lūpose. Kas yra kas šiandien, o kas - anuomet?
Pradžia
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – LPS − įkuriamas 1988 m. birželio 3d.
Iki tol Lietuvos Laisvės lyga ir kitos pasipriešinimo okupacijai organizacijos taip pat vykdė disidentinę veiklą ir reikalavo Lietuvos nepriklausomybės naikinant 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Ribentropo - Molotovo pakto slaptų protokolų pasekmes. „1989m. Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis. Dvasiniu vedliu tampa poetas Justinas Marcinkevičius, tūkstančius žmonių mitinguose ir visoje tautoje uždegęs drauge su juo skanduoti: „el-ie“ – bus „Lie“, „tė-u“ – bus „tu“, „vė-a“ – bus „va“.“.
Nepriklausomybės siekis visada buvo gyvas. Visuomet egzistavo kovotojai, vieni kovojo jėga, kiti – kūryba. Tai parodo pavyzdžiai – 1941m.sukilimas. Sovietmečiu buvo ekranizuoti lietuviams svarbūs filmai - „Herkus Mantas“, „Tadas Blinda“, išleisti reikšmingi literatūros kūriniai - „Maironio lyrika“. Tai rodo, kad lietuvybė, pasipriešinimas nutautinimui ir sunkiu metu išliko gajūs. „Tautos dvasia egzistavo. Tik reiškėsi skirtingose srityse“,- teigia politologas, publicistas Marius Kundrotas.
Sąjūdžio susikūrimas daugelio žmonių gyvenimus pasuko kita linkme, kai kuriems tai tapo sfera, kurioje jie sukasi iki šių dienų. „Ėjau į Sąjūdį nuo pirmųjų jo dienų, kadangi myliu Lietuvą ir norėjau, kad ji būtų nepriklausoma. Kad būtų laisva ir mano vaikams“, - sako Genutė Vaišnorienė, Lietuvos Sąjūdžio Tarybos sekretorė.
Jaunimo indėlis Sąjūdžio metais
Jaunimas visais laikais buvo aktyvioji, maištaujanti visuomenės dalis. Ar Sąjūdžio laikotarpiu jauni žmonės taip pat aktyviai dalyvavo stengiantis atkurti Lietuvos Nepriklausomybę?
Sąjūdžio metu įvairūs judėjimai (pankai, hipiai, žalieji) atliko savo vaidmenį ir prisidėjo prie siekio kovoti už laisvą mūsų valstybę. Jaunuomenė nuo pat pradžių buvo nepatenkinta situacija. Jie įsitraukė į kovą ir tai darė drastiškomis priemonėmis.
Mariaus Kundroto teigimu, tuo metu susipynė asmeniniai jaunų žmonių norai su nacionaliniais siekiais ir ši situacija atnešė teigiamus rezultatus. Jaunos asmenybės visada yra tautos ugnis.
„Jaunimas labai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje - mitinguose, ekologiniuose žygiuose, protesto akcijose, Lietuvos Parlamento, Televizijos bokšto gynime (1991 m. sausio 11-13 d.), išsiskyrė dideliu noru, savo iniciatyva, įgyjamu išsilavinimu padėti atkurtai Lietuvos valstybei,“ - sako Rytas Kupčinskas, Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas.
Kas nutiko atkūrus Nepriklausomybę?
Ne visada, net ir geriausių norų vedami, sugebame didžius darbus užbaigti tinkamai. Tautai pavyko pasiekti Nepriklausomybę, vis dėlto rezultatai ne tokie, kaip tikėtasi.
„Visuomenė tarsi papuolė į „šoko terapiją“ “, - sako Marius Kundrotas. Politologo teigimu, įvyko dideli ekonominiai šuoliai, ypač staigus perėjimas prie privatinės nuosavybės. Prasidėjo gamyklų graibstymai. 1992 m. rinkimų metu į valdžią vėl atėjo buvę komunistai. Žmonės nusivylė, jų lūkesčiai nebuvo įgyvendinti, tai ir įtakojo menką aktyvumą rinkimų metu. Ši tendencija išliko aktuali iki šių dienų – gyvenimo kokybe ir valdžia nepatenkintieji neina į rinkimus. Priešiškumas užgesina juose viltį, ką nors pakeisti.
Neigiamą požiūrį pakursto neteisingi valdžios sprendimai. Lietuvos politikų tarpe ne vienas pripažįsta, kad atkūrus Nepriklausomą Lietuvą buvo padaryta lemtingų klaidų. Itin akcentuojama tai, kad nebuvo įvykdyta desovietizacija.
Marius Kundrotas suformulavo ir išskyrė dar dvi, jo manymu, esmines problemas. Visų pirma – nulinės pilietybės suteikimas kolonistams iš SSRS, antra – LTSR okupacinių sienų įtvirtinimas, atkūrus Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Politologas pabrėžia, kad Latvijoje ir Estijoje, tokio dalyko, kaip nulinės pilietybės suteikimas kolonistams, atkūrus valstybės Nepriklausomybę, nebuvo (Visi okupacijos laikotarpiu į Lietuvą atkeldinti kolonistai is Sovietų Sąjungos šalių buvo paskelbti Lietuvos piliečiais).
Netgi šiandien latviai ir estai nesupranta tokio lietuvių priimto nutarimo.
O neįvykdyta desovietizacija turėjo didelę įtaką tolesniam Lietuvos valstybės vystymuisi. „Nebuvo galima leisti, kad komunistinių partijų nariai galėtų ateiti į naująją Atkurtos Lietuvos valdžią.
Tačiau, tai įvyko, ir 1992m. Seime matėme sovietinę nomenklatūrą.“, - teigia Marius Kundrotas, - „Nors Lietuvoje nebuvo įvykdyta tikra kolonizacija, tačiau sovietai padarė baisesnę žalą – jie pakeitė tautos dvasią. Visuomenėje įsivyravo prisitaikėliškumas, drąsiausieji žmonės buvo sunaikinti. Iš kartos į kartą perduodamas sovietmečiu įteigtas apsimetinėjimas, bailumas, dviveidiškumas. Individai buvo įpratę viena sakyti, o visai ką kita daryti.“.
Nežinant, kas tu esi ir kodėl, daug lengviau ir netinkamus žingsnius žengti, klaidas daryti.
Sąjūdiečių veikla šiandien
Sąjūdis gyvas. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę toliau veikia Lietuvos Sąjūdžio taryba. Kaip prieš dvidešimtmetį, taip ir dabar yra aktyviai kovojama už tautos teises bei gerovę. Labai įdomu, kodėl ši organizacija išliko, kas paskatino žmones nenutraukti veiklos, juk , rodos, pagrindinis tikslas – Nepriklausomybė - jau pasiektas.
Apie Sąjūdį, vertybes ir gyvenimą Nepriklausomoje Lietuvoje pokalbis su Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininku Rytu Kupčinsku.
http://www.universitetozurnalistas.lt/u ... pub3_2.jpg
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Kodėl Sąjūdžio Taryba išliko po Nepriklausomybės atkūrimo? Kokia dabar jos veikla?
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Sąjūdžiui iškilo nauji uždaviniai: siekti sovietų kariuomenės išvedimo, organizuoti visuomenę Nepriklausomybės išsaugojimui, kad Lietuva būtų priimta į Vakarų saugumo struktūras (NATO), būtų užtikrintas jos spartus ekonominis vystymasis (siekis stoti į ES).
Šiuo metu vienas iš pagrindinių Sąjūdžio siekių yra aktyviai prisidėti prie darnios, socialiai saugios, aukštos tautinės kultūros visuomenės kūrimo. Siekti, kad Lietuva realiai taptų teisine valstybe.
Per 18 metų valstybės ir visuomenės gyvenime išryškėjo daug skaudulių. Visuomenės netenkina dabartinė teismų sistema. Sąjūdis siekia, kad visuomenė taip pat dalyvautų teisingumo vykdyme, t.y. atkurti teismuose tarėjų institutą. Negali nejaudinti didėjanti korupcija, vienas iš būdų ją sumažinti - aktyvus visuomenės dalyvavimas valstybės reikaluose, siekiame išsaugoti dabartinį lietuvių kalbos statusą, pritariame jaunimo idėjoms gauti kokybišką ir prieinamą išsilavinimą.
Ką Jums davė Sąjūdis?
Savo veiklą Sąjūdyje pradėjau 1988 metų rudens pradžioje. Tuo metu įsikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, visoje Lietuvoje prasidėjo visuomenės būrimasis į Sąjūdžio grupes. Rudens pradžioje įkūrėme Kauno ,,Pramprojekto" Sąjūdžio grupę ir pradėjome savo veiklą.
Komunistų partijos veikėjai ir KGB siekė, kad M.Gorbačiovo paskelbta ,,perestroika“ Sovietų Sąjungoje neperaugtų į tautų siekį sukurti nacionalines valstybes. Dalyvavome mitinguose, padėjome atstatyti okupacinės valdžios sugriautus tautinio pasididžiavimo ir pagarbos simbolius. Kėlėme ir rinkome kandidatus į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, taip siekdami parodyti lietuvių tautos pasiryžimą gyventi savarankiškai. Rinkome parašus siekdami sustabdyti Lietuvos gamtos niokojimą, Ignalinos atominės elektrinės 3-iojo bloko statybą, kultūros objektų naikinimą.
Dalyvavimas Sąjūdyje padėjo įgyvendinti mano krikščioniškosios moralės nuostatas, per sovietų okupacijos laikotarpį puoselėtas viltis gyventi nepriklausomoje ir laisvoje šalyje, realizuoti humanistines pažiūras.
Kokie iš pat pradžių buvo Sąjūdžio tikslai, siekiai? Ar jie keitėsi?
Įsikūrus Sąjūdžiui, buvo siekiama Lietuvos ekonominio savarankiškumo, nutraukti visapusišką Maskvos ir komunistų partijos diktatą ekonomikoje, puoselėti tautinę kultūrą, įtvirtinti lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą, išsaugoti unikalią Lietuvos gamtą, jos kultūros-istorijos paminklus. 1989 m. vasario 16- ąją Lietuvos Sąjūdis Seimo posėdyje Kaune, Muzikiniame teatre, paskelbė siekį atkurti Nepriklausomą Lietuvos Valstybę.
Sąjūdis siekė, kad Molotovo-Ribentropo šis paktas būtų paskelbtas nusikalstamu ir niekiniu. Tokiu būdu buvo grindžiamas teisinis pagrindas atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Sąjūdis, kitų Vakarų demokratinių valstybių pavydžiu, siekė sukurti pilietinę visuomenę, ekonomiką, pagrįstą rinka ir konkurencija, puoselėti tautišką kultūrą ir kalbos istoriją, organizuoti efektyvią aplinkos apsaugą, kurti teisingumu paremtą teisinę valstybę.
Kokios vertybės, Jūsų manymu, išryškėjo Sąjūdžio metais?
Tautos, visuomenės, žmonių siekis gyventi laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, pasiaukojimas, tarpusavio supratimas, tolerancija, pagarba laisvės kovotojams ir tautos istorijai, noras sąžiningai dirbti dėl tautos ateities gerovės.
Ko trūksta šių dienų lietuviui?
Manau, lietuvio nacionalinis charakteris formavosi per daugelį amžių, o šiuo metu reikia didelio pasitikėjimo savo jėgomis, įveikti nusivylimo nuotaikas, būti tolerantiškesniems, tikėti Lietuvos ateitimi ir dirbti visų mūsų gerovei.
Kas, Jūsų nuomone, yra pilietiškumas?
Pilietiškumas - valstybės Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų ir nuostatų vykdymas, lojalumas ir atsakomybė savo šaliai.
Kaip visuomenė šiandien vertina Sąjūdį?
Jeigu mes atsiliepiame į visuomenės lūkesčius, tada ji palankiai reaguoja į Sąjūdžio veiklą.
Manau, kad ir dabar netrūksta iniciatyvių žmonių, aktyvaus jaunimo. Tačiau kasdieninių iššūkių yra nepaprastai daug, todėl nėra lengva iš karto išspręsti visas problemas.
Lietuvos nepriklausomybė – tautos įvykdytas stebuklas. Patikėkime stebuklais kasdien. Juk už ūkanoto rytinio miesto peizažo, kūrį stebint sąjūdiečio prisiminimai virsta nusivylimu, slypi saulėta ir svarbiausia LAISVA erdvė, kurioje gyvename, kurią visi ir kuriame. Kokią sukūrėme tokią, ir turime. Todėl nebijokime improvizuoti ir kovoti. Jie nebijojo.
Kontaktai
Vilniaus universitetas Žurnalistikos institutas
Bernardinų g. 11, Vilnius
Tel.:
(8-5) 219-3041
Faks.:
(8-5) 219 3039
© Universiteto žurnalistas
Taip, kad vėl šovei pro šalį. 
Jūsų trūkumas pagrindinis - žodis nacionalistas. 
,
