Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 09 Geg 2024 23:17

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Rinkimai sovietmečiu
StandartinėParašytas: 17 Lap 2010 13:16 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
Rinkimai sovietmečiu


Šaltinis - Lietuvos istorijos forumas
1989 m. rinkimai
http://forum.istorija.net/forums/thread ... =7&start=1


Cituoti:
Dobranoc - 2010-11-14  15:39

     Kilo klausimas, skaitau Lt istoriją, kur parašyta "pirmieji beveik demokratiniai rinkimai" čia apie 89 rinkimus, o tai kaip iki tol buvo, renkama nuo partinių organizacijų, ne visuotiniu būdu ar dar kaip?


Cituoti:
viestaras - 2010-11-14  16:32

    Ne visai. Rinkimų teisė buvo tokia pati, kaip ir dabar, tačiau:


Cituoti:
     LTSR konstitucija (1978 m.), 9 skirsnis,  89 straipsnis:

"Teisę kelti kandidatus į deputatus turi Tarybų Sąjungos Komunistų partijos, profesinių sąjungų, Visasąjungines Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos organizacijos, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai, taip pat karių susirinkimai pagal karines dalis."


     (Tai yra pažodinis vertimas iš  SSRS 1977 m. konstitucijos (13 skyrius, 100 str.))

      Paprasčiau sakant visi rinkimuose dalyvaujantis kandidatai buvo aprobuoti ir iškelti partijos, o rinkėjas galėjo nuspręsti...

     Tiesa sakant nieko rinkėjui spręsti ir nereikėjo, juolab kad rinkimai buvo rengiami tik į grynai parodomąsias institucijas.


Cituoti:
Inga - 2010-11-14  21:02

     Dar reikia pabrėžti, kad į vieną vietą būdavo iškeliamas tik vienas kandidatas, o balsų skaičiavimo komisija vakare apvažiuodavo nebalsavusiųjų namus.

     Kartą buvo toks bajeris - mama pasakojo. Atvažiuoja į vieną butą, o ten tėvų nėra - tik keli vaikai kokių 10 metų. Sako, balsuokit už tėvus. Tie iš pradžių užsidegė, pradėjo svarstyti, už ką balsuoti (buvo du kandidatai - vienas į LTSR AT, kitas - į TSRS AT), bet kai sužinojo, kad balsuoti reikia už abu, pasakė "Neįdomu" ir uždarė duris. Tada nubalsavo komisija. <br />

     O šiaip į rinkimus visi vaikščiodavo bemaž priverstinai. Oficialiai jokių sankcijų už nebalsavimą nebuvo, bet jeigu pagal sąrašus pamatydavo, kad kas nors nebalsavo, galėdavo pranešti į darbovietę ar pan. <br />Žodžiu, toks tad buvo gyvenimas 1940-1989 m.


Cituoti:
luodis - 2010-11-14  23:55

      Mano tėvai niekada nebalsuodavo. Ne todėl, kad buvo kokie nors idėjiniai patriotai, o todėl, kad iki balsavimo vietos reikėjo eiti apie 3 km.

      Komisija taip pat nesivargindavo, sumesdavo biuletenius vietoje.

      Beje, vienas įdomus niuansas: paskutiniaisiais metais balsavimo diena, mokyklos bufete buvo pardavinėjamos sosiskos, mandarinai, kava. Kaip sakoma "kelias į vyro širdį eina per pilvą". O kuo rinkėjas blogesnis?


Cituoti:
Žygeivis - 2010-11-16  17:03

      Tiesą sakant buvo daug paprasčiau - jūs per jauni ir nematėte, kaip tas "balsavimas" vykdavo praktiškai. :)

     Todėl pasidalinsių "prisiminimais". :)


      Balsų skaičiavimo komisijos beveik visada ir visur vadovavosi dar Stalino paskelbtu principu: "Nesvarbu, kas balsuoja, svarbu, kas skaičiuoja" (nežinau, ar tikrai Stalinas taip yra sakęs, bet šitą posakį sovietmečiu žinojo visi - ypač komisijų nariai).

      Praktiškai balsų "skaičiavimas" vykdavo labai paprastai -  komisijos pirmininkas pasibaigus balsavimo laikui tiesiog sumesdavo į urną visus likusius nepanaudotus biuletenius. Jų niekas ir neskaičiuodavo. Tik kai kada koks saugumietis peržiūrėdavo pačius biuletenius - ar nėra kokių antisovietinių užrašų, užrašytų ranka. Jei rasdavo, tai tirdavo pirštų atspaudus ir rašyseną, bandydavo rasti, kas parašė.

      Iš partijos komiteto paskambindavo, ar viskas gerai praėjo, o po to pasakydavo, koks yra konkrečiai apylinkei nustatytas balsavusiųjų (dalyvavusių ir balsavusių "už") procentas - paprastai būdavo maždaug 99,75 procentų ir pan. (girdėjau pasakojant, kad kai kuriose balsavimo apylinkėse nelabai žinantys, kas yra tie procentai, komisijų pirmininkai parašydavo, kad balsavo 102 ar net 111 procentų rinkėjų, iš jų "už" - irgi virš 100 procentų :sm4: - kaip tik todėl raikomų instruktoriai visada telefonu pasitikrindavo, ar nėra kokių nors "liapsusų". O kiek ir kaip turi būti nubalsuota nustatydavo iš anksto parengtu ir patvirtintu planu). :)

      Iš balsavimo urnos į maišą supiltus biuletenius užantspauduodavo. Po to pirmininkas ir sekretorius "balsavusiųjų" skaičius, pasakytus rajkomo instruktoriaus, įrašydavo į protokolą ir pasirašydavo.

      Na, o po visų šių "procedūrų" visa komisija eidavo į gretimą kambarį, kur jau būdavo paruoštas vaišių stalas - deficitiniai tuo metu valgiai ir, žinoma, pakankamai daug gėrimų. Taip balsavimas ir baigdavosi visuotiniu "balsų skaičiavimo" komisijos narių nusigėrimu.

      Kai Lietuvoje po 1990 m. prasidėjo nauji rinkimai, tai iš pradžių daug "senų ir patyrusių" balsų skaičiavimo komisijų narių bandė toliau tęsti "seną gerą praktiką", bet gana greit suprato, kad laikai pasikeitė.... :)


Cituoti:
tikras lietuvis - 2010-11-16  17:24

     Čia, žiūriu, visi antisovietčikai susirinkę. :img01:

     Papasakosiu ką aš prisimenu:

     1. kai buvau studentas, tai Saulėtekyje iš TF bendrabučių reikėjo nueiti iki 16-aukščių (apie 100 m) pabalsuoti, betgi tingėjom; tada atėjo paraginti;

     2. kartą Joniškyje, kada vienu metu negavom norėto didesnio buto ar dar ko, tai manoji susiuto, pasakė, kad neis balsuoti ir nėjo - ji, matote, Sibire gimusi, tai ten, musiau, visi tokie užsispyrę. :sm15: Tada aš nuėjau su vaiku ir nubalsavau už abudu.


Cituoti:
Brolis Bartušas - 2010-11-16  21:05

      Didžiausia naujovė 1989 m. rinkimuose buvo tai, kad galima buvo rinktis vieną iš dviejų kandidatų. Iki tol rinkimų biuletenyje buvo įrašytas tik vienas kandidatas.

      Na ir dar skirtumas toks, kad iki 1989 m. rinkimų žmogus laisvai galėdavo prabalsuoti už visus savo šeimos narius, teko girdėt, kad balsuodavo ir už kaimynus. o jei kas neateidavo balsuoti, vakare vis tiek biuletenius sumesdavo į urnas rinkimų komisija ir rinkėjų aktyvumas visada būdavo virš 99 procentų.

      Brežnevo laikais buvo toks nonsensas, kai kažkurios Vidurinės Azijos respublikos rinkimų komisija persistengė norėdama "sublizgėti"  ir raportavo, kad rinkimuose balsavo daugiau nei 100 procentų rinkėjų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 29 Sau 2011 19:14 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
tikras lietuvis rašė:
    Rašo, kad tik 1918 m.(vėlgi po TSRS atsiradimo!) .... :smile38:


Patikslinu faktus dėl "žmonių teisių" SSSR:

1. SSSR buvo įkurta tik 1922 m. gale.


    Iki tol buvo Rusijos SFSR, Tolimųjų Rytų Sovietinė Respublika, Užkaukazės Sovietinių Respublikų Federacija ir Ukrainos bei Baltarusijos Sovietinės respublikos.

2. Dėl visuotinio mokslo

      Nutarimas pereiti prie visuotinio privalomojo septynmečio mokymo SSSR buvo priimtas tik 1949 m.

      Tačiau visuotinai įgyvendintas SSSR jis taip ir nebuvo iki pat SSSR sugriuvimo - visų pirma Šiaurės Kaukazo, Vidurinės Azijos respublikose ir Azerbaidžane taip ir nepavyko jį "įdiegti".

3. Dėl socialinių garantijų, pvz. nemirti nuo bado.

     Paskutinis rimtas badmetis SSSR teritorijoje buvo po WW2 1947-49 m. Po to irgi buvo net keli "duoniniai maištai" įvairiuose SSSR regionuose (vieną iš jų - Novosibirske, ir jau jau prie Chruščiovo - pavyko numalšinti tik panaudojus tankus).

     O 1918-1922 ir ypač 1928-1933 m. nuo bado įvairiose Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir kitų respublikų teritorijose mirė daugiau žmonių, nei žuvo per WW2. Kanibalizmas buvo labai plačiai paplitęs, masinis reiškinys - tada net RSFSR BK buvo įvestas atitinkamas straipsnis (sušaudydavo vietoje).

4. Dėl teisės į nuosavą atskirą būstą ar butą.

     Iš esmės savo atskirą būstą miestiečiai SSSR pradėjo gauti tik po "chruščiovkų" masinės statybos, tai yra po 1961 m.

     O iki tol gyveno po 10 ir daugiau šeimų "komunalkose" - iki karo ar net iki revoliucijos pastatytuose ir sovietmečiu nusavintuose turtingų žmonių namuose, padalintuose į daugybę atskirų kambariukų, su visiems jiems bendra virtuve ir bendra išviete.

     Kada Nikita Chruščiovas (beje, jis buvo baigęs tik 4 klases) grįžo iš savo garsiosios kelionės į JAV, tai pareiškė savo aplinkai: "Jie jau gyvena komunizme". :img01:

5. Dėl teisės į darbą ir kitų teisinių garantijų.

     RSFSR BK buvo straipsnis "už bedarbystę" ("за тунеядство") - visi, už kelis rublius nedirbę valdiškose fabrikuose, kolchozose, sovchozuose ar kontorose, keliaudavo į "darbo lagerius", tai yra į Gulago konclagerius Sibire, Vorkutoje, Kazachstane, kirsti mišką, anglių, rūdų, urano šachtas, "komunistines statybas" ir pan. - ir ten 10 - 25 metus kasdien po 12-14 valandų dirbdavo sovietiniais vergais (maisto gaudavo tiek, kad nemaža dalis kalinių mirdavo nuo bado jau per pirmus metus).

     Ypač daug "teisinių ir socialinių garantijų" SSSR turėjo vergai Gulage - o juk ten įvairiais metais dirbo absoliučiai beteisiais vergais beveik trečdalis visų SSSR gyventojų.

     O dar daugiau kaip pusė SSSR gyventojų buvo patys tikriausi baudžiauninkai sovchozuose ir kolchozuose (beje, gal jau pamiršai "trijų varpų" įstatymą - jei lauke bet kas suvalgys ar įsidės į kišenę bent tris rugių, kviečių ar avižų varpas, gaudavo prie Stalino 10 metų lagerių; o vaikus, apkaltintus antisovietine veikla, leista sušaudyti nuo 12 metų).

    Beje, ir visi vaikų namai SSSR buvo NKVD Gulago sistemos dalimi - taigi, ir čia galiojo garsioji sovietinė socialistinė tvarka: "kas nedirba- tas nevalgo" - tiesiogine prasme vaikai, kurie dėl silpnos sveikatos nepajėgdavo įvykdyti milžiniškų išdirbio normų, mirdavo nuo bado šiuose "vaikų namuose".

    O garsusis "pedagogas" Makarenka buvo NKVD majoras (ar kapitonas?). Ši tvarka šiek tiek pakeista tik prie Brežnevo.

    Plačiau, pvz., čia http://www.uvd.murman.ru/about/units/kindinsp.shtml

    Be šių "lagerrščikų" dar buvo milžiniška Sovietinė armija (po karo ilgą laiką 4 milijonai žmonių), kurios didelė dalis dirbdavo kaip nemokama vergų jėga įvairiose statybose ir kituose bjauriuose darbuose (pvz., ir Ignalinos AE pastatė taip vadinami "stroibatai").

    Kiekvieną rudenį visus moksleivius ir įstaigų darbuotojus (nemažai ir fabrikų "kontorinių" darbuotojų) išgrūsdavo ("снимать урожай") "derliaus nuėmimui" arba ("на картошку") "kasti bulvių". Ir ši tvarka išsilaikė iki pat SSSR žlugimo.

6. Dėl teisės laisvai judėti savo šalies teritorija (apie keliones į užsienį net nekalbu)

     Tik prie Brežnevo kolūkiečiai ir sovchozų darbininkai Lietuvoje gavo pasus, o pvz., Baltarusijoje taip jų ir negavo - kolchozo pirmininkas juos laikydavo savo seife.

    O jei neturi paso ir išvykai iš savo kolchozo ar sovchozo toliau negu savo rajono teritorijos, tai milicija turėjo teisę tave sulaikyti ir teismas nuteisdavo pasodinti keliems metams į lagerį (buvo RSFSR BK straipsnis "нарушение паспортного режима"). :smile38:

7. Dėl piliečio teisių, pavyzdžiui balsuoti rinkimuose

   Iki 1936 m. Stalino Konstitucijos priėmimo netgi formaliai grynai teisiškai piliečių teises SSSR turėjo tik darbininkai ir vargingieji valstiečiai (ir žinoma, sovietinis - partinis - OGPU - NKVD aparatas).

   Beje, ir šiose grupėse reguliariai atlikdavo "Valymus" ("čystkas").

   O, pvz., ikirevoliuciniai inteligentai, o taip pat kiti įvairiausi bolševikų "klasiniai priešai" ("buožės" ir visų kitų be išimties išsilavinusių ir turtingesnių visuomenės sluoksnių atstovai, bei žinoma visi "lagerščikai") ir jų palikuonys net neturėjo formalios SSSR pilietybės - taigi, net "sovietiniuose rinkimuose" negalėjo dalyvauti - ne tik kaip kandidatai, bet ir kaip rinkėjai...

   Ir po 1936 m., nors formaliai ir gavo pilietybę, tačiau realiai balsuoti rinkimuose jiems vis tiek taip ir neleido. Nors žinoma, tai vis tiek neturėjo jokios reikšmės: Stalinas dar prieš tai "toliaregiškai" pasakė, kad "Nesvarbu, kas balsuoja - svarbu, kas balsus skaičiuoja". :smile66:
 
   Ši Stalino įvesta "balsų skaičiavimo tvarka" galiojo SSSR iki pat jos sugriuvimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema: Re: Rinkimai sovietmečiu
StandartinėParašytas: 19 Rgs 2021 17:15 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

https://www.imhoclub.lv/ru/material/hro ... nt=1587034

№579 Kęstutis Čeponis → Леонид Радченко, 19.09.2021 16:12

---Участие в выборах в союзной республике делало гражданина СССР также и гражданином соответствующей союзной республики.----

Во первых, а кто в них вообще-то участвовал? :)

Я, к примеру, никогда... :)

Во вторых, а вы сами когда нибудь были в так называемой комиссии по выборам в совковые времена? :)

Я не был, но мой отец несколько раз был "откомандирован" из своей работы в такие комиссии....

Он до сих пор вспоминает, как они проходили - особенно "подсчет голосов"... :)

Председатель комиссии просто показывал бумагу из райкома партии, где было написано сколько точно процентов и десятых процента должно быть подано за единственного кандидата на выборах.

Потом все бюллетени, их не cчитая, сваливали в мешок, а председатель и члены комиссии подписывали уже приготовленный протокол с нужными цифрами.

Затем все члены комиссии шли в соседнюю комнату, где их уже ждал богато, по тем временам, накрытый стол... :)

Вот такие были в СССР "выборы"... :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007