Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Antitautinės, kosmopolitinės ir imperinės ideologijos bei organizacijos: nacionalsocialistai, nacionalbolševikai, kairieji socialistai, leftistai, LGBT-istai, anarchistai ir kiti nacizmo-bolševizmo-putinizmo-imperializmo-kosmopolitizmo propagandistai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Fridmanas apie politkorektiškumą

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Fridmanas apie politkorektiškumą

Parašytas: 23 Kov 2009 13:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27123
Miestas: Ignalina

Fridmanas apie politkorektiškumą

http://8-aukstas.livejournal.com/3057.html#cutid1

Jan. 4th, 2009 at 7:33 AM

(laisvas vertimas, nežymiai sutrumpintas)
(paimta iš A. Nikonovo knygos „Feminizmo galas“)

Politkorekcijos sąvoka užgimė 9-ame dešimtmetyje, jos esmė ta, kad tam tikros idėjos, išsireiškimai, elgesio metodai, kurie tais laikais buvo absoliučiai visiems priimtini, turi būti uždrausti arba įstatymo keliu, arba spaudžiant visuomenės nuomonei. Žmonės, kurie viešai apkaltinami nepolitkorektiškumu, tampa minios ar net valdžios persekiojimo objektais.

Racionalus politkorekcijos paaiškinimas susiveda į tai, kad neva siekiama užkirsti kelią įžeidinėjimams. Tam buvo siekiama uždrausti elgesio ar saviraiškos metodus, kurie gali įžeisti tam tikrus gyventojų sluoksnius – homoseksualistus, moteris, nebaltuosius, invalidus, idiotus, storulius, išsigimusius.

Tokiu būdu pasidarė neįmanoma vadinti dalykus savo vardais. Žodžio laisvė vėl nukentėjo, šįkart ją sutrypė absurdiškos pseudonormos. Įžeidžios ir jautrios mažumos ėmė diktuoti savo sąlygas. Visą politkorekcijos teoriją galima suvesti iki sąvokos, kad vyriškos lyties baltasis žmogus – tai visų planetos nelaimių priežastis. Ir jis yra ne tik yra viso įmanomo blogio šaltinis, bet ir turi nuolat jaustis dėl to kaltas, gėdintis savo kilmės ir lyties.

AFIRMACIJA (Affirmative Action: pažodžiui – įtvirtinantis veiksmas) buvo įvesta 7-ame dešimtmetyje, kad mažumos ir moterys turėtų daugiau šansų įstoti į mokymo įstaigas ar gauti darbą. Iš tikrųjų gi afirmacija – tai gryniausia baltojo vyro diskriminacija, kadangi visi kiti, išskyrus jį vieną, gavo papildomas lengvatas. Afirmacijos pamalonintos mažumos ir joms prijaučiantieji atsisako pripažinti, kad iš tikrųjų ši programa paprasčiausiai žemina tuos, kuriems ji, kaip sumanyta, turėjo padėti, nes tokia „pagalba“ iš esmės parodo, kad „ginamieji“ yra pernelyg kvaili, kad savarankiškai, be įsikišimo iš šalies, ką nors pasiektų gyvenime.

1996 metais didžioji tautos dalis nubalsavo už potvarkį 206 dėl afirmacijos panaikinimo. Ir tučtuojau visur pakilo riksmas: „Rasizmas!“, „Diskriminacija!“ Liberalų veidmainiškumas, nelogiškumas ir elgesio absurdiškumas išryškėjo jiems pamėginus vietoje lygių teisių sąvokos įvesti lygių rezultatų koncepciją, t.y. paprasčiausios lygiavos. Liberastai tikėjosi visus įtikinti, kad teikti lengvatas tam tikroms gyventojų grupelėms – tai ne rasizmas, o užtikrinti Konstitucines lygias teises visiems žmonėms – rasizmas.

MULTIKULTŪRIŠKUMAS (Multiculturalism) – dar viena politkorektiška kryptis, kuri tvirtina, kad įvairios kultūros gali taikiai sugyventi vienoje didelėje draugiškoje šeimoje, tereikia tik atsikratyti rasistų, fašistų, seksistų, šovinistų ir kitokio plauko „-istų“. Šitos teorijos absurdą ne sykį pademonstravo istorija: įvairios kultūros negali taikiai sugyventi. Vienoje kultūroje už vieną nusikaltimą baudžiama, kitoje – ne; vienoje kultūroje vagims kapoja rankas, kitoje – ne; vienoje kultūroje gerbia solidų žmogaus amžių, kitoje – ne. Neįmanoma tuo pačiu metu ir bausti, ir nebausti, gerbti ir negerbti, vadinasi, kad ir koks sprendimas būtų priimtas kiekvienu konkrečiu atveju, viena kuri kultūra vis tiek bus engiama. Ir taip kiekvienoje srityje, kur įvairių kultūrų požiūriai į vieną ir tą patį klausimą išsiskiria. Multikultūra – tai mitas, kuris tapo dar vienu sveiko proto nykimo Amerikoje katalizatoriumi.

Sociologijos profesorius Ričardas Zeleris dirbo Bouling Grino universitete (Ohajas) daugiau kaip 25 metus. Vis dažniau į jį kreipdavosi studentai su skundais, kad dėstytojai daro jiems politkorektinį spaudimą. Jei studento nuomonė neatitikdavo politkorektiškos dėstytojo nuomonės, tai gero pažymio jis nesulauks. Zeleris nutarė imtis šio reikalo ir perskaityti kursą apie politkorekciją, kuriame ketino demaskuoti šią sistemą ir prieinama forma išaiškinti visą tokios politikos kenksmingumą.

Septynis kartus profesorius įteikė prašymą sukurti tokį kursą įvairiuose fakultetuose, ir visus septynis kartus jam buvo atsakyta. Moteriškų mokslų (Womens‘s Studies) fakulteto vadovė Ketlin Dikson tiesiog nuostabiai suformulavo atsisakymo priežastį: „Mes draudžiame bet kokį kursą, kuris riboja žodžio laisvę“. Tiesiog unikali frazė, kai įsigilini į jos prasmę.

Etninių mokslų fakulteto vadovas, formuluodamas savo atsisakymą leisti tą kursą, pareiškė, kad nuotaikos, kurias kuria profesorius Zeleris, privers studentus „pajausti palankumą valdžiai, kuri teigia, kad genocidas yra gerai, rasizmas – dar geriau, o moterų ir skurdžių eksploatacija – vienintelis teisingas kelias“.

Tačiau atsakymu leisti dėstyti kursą ir profesoriaus apkabinėjimu įvairiomis etiketėmis viskas dar nesibaigė. Dabar kiekvienas, kas pritaria jo požiūriui, kas jį užjautė ar net bendravo su juo, ar tai būtų kitas profesorius, dėstytojas ar studentas, automatiškai patekdavo universiteto administracijos nemalonėn. Profesorius ėmė gauti atvirų grasinimų, o ant higieninių paketų, paliktų prie jo namų durų buvo užrašai „Zeleri, tu mirsi!“

Profesorius paliko darbą, pakeitė gyvenamą vietą ir dabar darbuojasi kitame universitete.

Tai tik vienas konkretus pavyzdys, įliustruojantis reiškinį, kuris dabar Amerikoje įgavo epidemijos mastą, ypač mokymo įstaigose. Studentai priversti rašyti tai, kas prieštarauja jų pažiūroms į gyvenimą, eiti į kompromisus su savo sąžine tik dėl to, kad gautų gerus įvertinimus. Bet koks nesutikimas su tokiomis sąvokomis kaip afirmacija ar multikultūriškumas, bet koks parašymas žodžio „jis“ be privalomo šalia parašyti „ji“ automatiškai numuša vertinimo balus.

2001 metais vienu iš kandidatų į Los Andželo mero postą buvo Antonio Viaragosa, meksikietis pagal kilmę, kuris gana artimai bendrauja su Meksikos prezidentu. Jis aktyviai dalyvavo „nužudant“ daugumos Kalifornijos rinkėjų pritarimo susilaukusį pasiūlymą 187 dėl socialinių garantijų nelegaliems imigrantams panaikinimo. Šis pasiūlymas buvo būtent užmuštas, o ne pasiųstas į teismą, kur paprastai siunčiami abejotini pasiūlymai. Padaryta tai buvo išimtinai dėl tos priežasties, kad teismas greičiausiai būtų pripažinęs pasiūlymą konstituciniu, kadangi nelegalūs imigrantai jau pačiu savo buvimo JAV teritorijoje faktu pažeidžia įstatymą – kokių dar jiems lengvatų?

Amerikos patriotinė organizacija „American Patrol“ sukūrė reklamą, kur pasakojama tiesa apie kandidatą, kuris gina visai ne Kalifornijos, o labiau į pietus esančios valstybės interesus. Laikraštyje „Los Angeles Daily News“ buvo apmokėta ir užsakyta reklamos vieta, ir laikraštis su ta reklama jau buvo ruošiamas spaudai. Tačiau išleistame numeryje reklamos nebuvo. Vietoje to laikraštis atsiuntė į „American Patrol“ faksą apie tai, kad jie negali patalpinti tokios reklamos. Kaip priežastis buvo paminėtas kažkoks absoliučiai išgalvotas laikraščio „L. A. Times“ autorinių teisių pažeidimas, atseit tasai kitas laikraštis ir spustelėjo „L. A. Daily News“. Fakse taip pat buvo prašymas pakeisti reklamos turinį, tačiau ką konkrečiai reikia pakeisti, nepranešta. Galiausiai, spaudžiant „American Patrol“, laikraštis prisipažino, kad jokiu būdu negalėjo spausdinti tokios nepolitkorektiškos reklamos ir buvo priverstas „numuilinti“ ją. Kas ten aiškina, kad Amerikoje nėra cenzūros?

Į tą patį marazmo srautą patenka ir dar viena absurdiška sąvoka – hate crime – neapykantos nusikaltimas, nusikaltimas iš neapykantos (logiškai mąstant, tada turėtų egzistuoti ir toks dalykas, kaip nusikaltimas iš meilės?) Kaip ten bebūtų, šis terminas turėtų reikšti nusikaltimą prieš kitas socialines grupes vien dėl to, kad auka priklauso tai grupei – prieš kitos rasės, kitos seksualinės orientacijos, religijos atstovus ir panašiai. Gavosi, kad jeigu baltasis nudobė baltajį, ar negras – negrą, tai čia, iš visko sprendžiant, bus nusikaltimas iš meilės, o štai jeigu baltasis nudėjo negrą, tai čia jau neapykantos nusikaltimas. Tikroji gi šios sąvokos potekstė galutinai paaiškėjo, kai pasidarė aišku, kokia kryptimi veikiama: baltasis prieš negrą, heteroseksualas prieš homoseksualą, vyras prieš moterį.

Daugumai amerikiečių gerai žinomas Metju Šeridanas, jaunas homoseksualistas, kurį mirtinai uždaužė du girtuokliai Vajominge. Ši istorija labai ilgai puikavosi pirmuosiuose puslapiuose. Tačiau ar girdėjo ką nors amerikiečiai apie Džesį Derkšaizingą? Toks buvo vardas berniuko iš Arkanzaso, kurį išprievartavo ir užmušė du homoseksualistai. Ši istorija buvo visiškai ignoruojama JAV žiniasklaidoje ir priežastis labai paprasta. Pats faktas, kad mažumos tapo nusikaltėliais, o ne aukomis, padarė šį nusikaltimą absoliučiai nevertu politkorektiškos žiniasklaidos dėmesio.

Ta pati velniava vyksta ir tarprasinių nusikaltimų sferoje. Kai du baltieji vyrai prikabino negrą prie mašinos ir negyvai užtampė, istorija tapo naujiena NR. 1. O štai kita istorija.

10 dienų prieš 2000 metų Kalėdas Vičitoje (Kanzasas) įvyko štai toks nusikaltimas.

Į namą, kur penki jaunuoliai surengė vakarėlį, įsibrovė du broliai, 23 ir 20 metų mažiaus. Visus penkis jie sukišo į savo mašiną, nuvežė prie bankomato, privertė nuimti nuo sąskaitų visus pinigus, po to nuvežė į futbolo aikštę. Dvi merginas nurengė ir išprievartavo, paskui privertė aukas, į kurias nutaikė ginklus, užsiimti seksu vienoms su kitomis, paskui suklupdė visus ant kelių ir iššovė kiekvienam į galvą. Trys jaunuoliai ir viena mergina mirė, antroji mergina, kurią irgi palaikė mirusia, plūsdama kraujais, nuoga, nubėgo ištisą mylią iki miesto ir kreipėsi į policiją, o broliai tuo metu leidosi su savo mašina plėšti aukų namų.

Hizer Maler, 25 metų amžiaus, puikiai dainavo. Eronas Sanderis ką tik grįžo iš Maunt Sent Meri koledžo Emitsburge, Merilendo valstijoje, ir ruošėsi toliau mokytis šventiku. Bredlis Hermanas, 27 metų, buvo Erono draugas. Džeisonas Befortas, 26 metų amžiaus, dėstė gamtos mokslus Ohastos mokykloje, jis ruošėsi pasiūlyti savo ranką ir širdį tai merginai, kuri išgyveno šias skerdynes, ir netgi nusipirko žiedą ir knygą su patarimais, kaip pasipiršti. „Džeisonas nespėjo nei pasipiršti, nei įteikti savo išrinktąjai žiedelio. – rašo Frenkas Morisas iš „Vonderer“ žurnalo. – Katalikų bažnyčia jo gimtąjame Preto mieste nesutalpino visų atėjusių atsisveikinti, todėl mišios buvo laikomos erdvesnėje metodistų bažnyčioje“. Paskutines dvi minutes prieš mirtį Džeisonas Befortas buvo priverstas žiūrėti, kaip išgamos prievartauja merginą, kurią jis mylėjo.

Įvykis galėjo tapti dešimtmečio nusikaltimu, tačiau netapo. Bėda ta, kad susidorojimą surengė ne baltieji skustagalviai, ne kukluksklano nariai ir net ne neonaciai. Nusikaltimą apskritai padarė ne baltieji. Atvirkščiai – baltieji buvo aukos. O žudikai – juodaodžiai. Dėl tos priežasties apie nusikaltimą težino tik patys miestelio gyventojai, spauda politkorektiškai tylėjo.

Dvigubų standartų politika išties pasiekė savo apogėjų. Progresuojantis juodasis ir spalvotasis rasizmas visur ir pakankamai sėkmingai nutylimas, užtat baltasis rasizmas įpinamas ir ten, kur jo nė būti negali. Štai dar keli pavyzdžiai.

Vienas iš Los Andželo miesto administracijos valdininkas lotynas Maikas Chernandesas buvo sučiuptas su kokainu nuosavame ofise, kuris dar tuo pačiu buvo naudojamas ir kaip 300 porno filmų kolekcijos saugykla. Kaip minimum jis už tai turėjo lėkti iš darbo, o jei laikytis įstatymo – pakliūti už grotų. Tačiau stebuklingas žodis „rasizmas“ vėl viską apvertė aukštyn kojomis. Bet kas, drįsęs kreivai pašnairuoti į Chernandesą, automatiškai gaudavo „rasisto“ etiketę, nepriklausomai nuo to, ką tasai gerbtinas valdininkas pridirbo. Gerbtinas valdininkas iki šiol tebeužima savo postą.

Egzaminuose Policijos akademijoje mažumoms buvo dirbtinai sukeliami balai, buvo prieita iki to, kad baltiesiems ne vieną sykį buvo duodama suprasti atviru tekstu, kad jie negaus reikiamo balo tik dėl to, kad pas juos ne ta odos spalva.

Palm Byče (Florida) iš darbo buvo atleistas elektrikas daltonikas. Pagal pareigas jis turėjo pajunginėti šviesoforus. Elektrikas neskyrė žalios ir raudonos spalvos, vadinasi, rizikavo, mažų mažiausiai, atsitiktinai supainioti laidus. Kokiu būdu jis apskritai gavo tą darbą, istorija nutyli, tačiau visiškai natūralu, kad jį netrukus atleido. Vėlgi nežinoma, ar spėjo jis ką pripainioti, kol kažkas nežvilgtelėjo į jo ligos istoriją. Kaip ten bebūtų, atleistasis nutarė bylinėtis su savo darbdaviu, apkaltinęs jį invalidų diskriminacija. Kuo įdomus šis atvejis? Jeigu tą netikusį elektriką paliktų darbe ir jis, supainiojęs laidus, gautų elektra per nagus, tai kaltas dėl to būtų... teisingai – vėlgi tas pats darbdavys – už tai, kad davė tokias atsakingas pareigas daltonikui. Kokį sprendimą bepriimsi – vis tiek liksi kaltas...

Posakis „jaučiuosi kaip baltas žmogus“ dėl politkorekcijos įsisiautėjimo Amerikoje dabar įgavo visiškai priešingą prasmę. Šiandien pats beteisiškiausias padaras visoje Amerikoje yra būtent baltasis žmogus. Tiksliau, baltasis vyras heteroseksualas, normalaus kūno sudėjimo su ne nuliniu intelektu ir ne invalidas. T.y. didžioji dauguma Amerikos vyrų.

2001 metų rugsėjo 11 įėjo į istoriją kaip viena juodžiausių dienų... Bokštų sugriovimas lyginamas su Perl Harboru... Galima suprasti koks šokas pakirto amerikiečius, kurie niekad nepatyrė karo siaubo ir neturi žalio supratimo, ką reiškia karas jų teritorijoje. Kažkuria prasme galima netgi suprasti, kodėl tie gaisrininkai gelbėtojai pateko į nacionalinių herojų rangą. Nuotrauka (gaisrininkai, keliantys Amerikos vėliavą virš griuvėsių), kurią padarė Tomas Franklinas rugsėjo 12 laikraščiui The Bergen Record, per vieną dieną tapo savotišku amerikiečių stiprybės ir ryžto kovoti simboliu. Ir buvo priimtas visiškai teisingas ir logiškas sprendimas: įamžinti tris gaisrininkus – Deną Makviljamsą, Džordžą Džonsoną ir Bilį Eisengreiną 6 metrų bronzine skulptūrine kompozicija.

Tačiau iškilo viena nedidelė problema. Kaip aiškiai matyti nuotraukoje, vėliavą iškėlė visai ne „mažumos“. Šie gaisrininkai nebuvo meksikiečiai ar negrai. Jie priklauso velniškam klanui ir viso Visatos blogio šaltiniui – baltiesiems vyriškiams! Dėl tos priežasties Niujorko valdininkai nusprendė, kad šios nuotraukos negalima naudoti kaip originalo paminklui. Vietoje to buvo nutarta pastatyti paminklą, kuris visiškai iškreipia tikrovę, bet užtat demonstruoja politkorektišką tautų įvairovę nukentėjusiame mieste. Iš trijų vyrų vieną nuspręsta padaryti negru, kitą – meksikiečiu, o trečią, kaip nekeista, palikti baltajį. Motyvuojama tuo, kad gaisrininkais dirba visų tautybių ir rasių atstovai ir bus nesąžininga mažumų atžvilgu rodyti kompozicijoje tik baltuosius vyrus, net jeigu tai atitinka istorinę tikrovę. Toks paprastas faktas, kad Niujorko ugniagesių kontingentas sudarytas beveik iš 90 proc baltųjų, suprantama, buvo visiškai ignoruojamas. Kaip sakoma, jei faktai nesutampa su teorija, tai velniop tuos faktus.

Bet, susimildami, o kaipgi azijiečiai? Jie irgi gali įsižeisti! O ir seksualinės mažumos liko už borto! Kad paveikslas būtų pilnas, vietoj trečiojo baltojo vyriškio aiškiai prašosi įamžinama moteris azijietė. Pageidautina lesbietė. Dar geriau – invalido vežimėlyje. Su ryškiais Dauno ligos požymiais. Sverianti maždaug 3 centnerius. Ir būtinai su šuniuku rankose...

Juokai juokais, bet tai, ką dabar stebime yra atviras istorijos Klastojimas. Ir ne paslapčia, ne po trupinėlį, kaip buvo daroma anksčiau, bet atvirai, įžūliai, plačiais plunksnos mostais, be jokio susidrovėjimo, visos garbingos publikos akivaizdoje. O liūdniausia šioje istorijoje yra tai, kad prototipai, kurių fizionomijos bus užklijuotos ant būsimo paminklo, vietoje tikrųjų didvyrių veidų, vėliau girsis savo vaikams ir anūkams, kaip jie gelbėjo Ameriką.

O ką gi patys nuotraukos herojai galvoja apie tai? Trys gaisrininkai iš pradžių išvis atsisakinėjo komentuoti, bet galiausiai, suprantama, pareiškė nepasitenkinimą priimtu sprendimu. Galiausiai visas projektas buvo atidėtas iki geresnių laikų.

Pabaigai apie dvigubą sąmonę, dvigubą moralę, kurios laikosi politkorektiški Amerikos liberalai – t.y. praktiškai visas Amerikos isteblišmentas. Jeigu jų paklausi, ar ne todėl negrų tiek daug bokse ir krepšinyje, kad jie turi įgimtą ir genetiškai nulemtą pranašumą prieš baltuosius tose aktyvumo rūšyse, kur reikia daug judėjimo, tai politkorektiški liberalai džiaugsmingai linksi galvomis: taip, galimas daiktas taip ir yra – negrų pranašumas, todėl ir...

Bet jeigu pratęsim loginę grandinėlę ir paklausime, o ar neatrodo jums, kad mažas kiekis negrų tiksliųjų mokslų fakultetuose liudija genetinį baltųjų pranašumą, t.y. įgimtus juodųjų trūkumus šiose mokslo srityse... Ooooo!!! Jus tučtuojau aplos rasistu. Ir į padorią draugiją jūs jau nebepateksite, durys į ją bus užtrenktos kartą ir visiems laikams.

Jei spalvotieji (ar moterys) turi įgimtų pranašumų, vadinasi, jie jų turi ir nieko čia nepadarysi. O jeigu moterys (ar spalvotieji) turi įgimtų trūkumų, tai jūs – fucking rasistas ir taškas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 18 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: