Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Hipotezė apie Lietuvos valstybės įsikūrimo priežastis

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Kęstučio Čeponio (Žygeivio) įvairūs straipsniai (istoriniai, politiniai, kt.) ir diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Hipotezė apie Lietuvos valstybės įsikūrimo priežastis

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Hipotezė apie Lietuvos valstybės įsikūrimo priežastis

Parašytas: 18 Gru 2014 23:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis. Lietuvos valstybės įsikūrimo priežastys

Šaltinis – Kūlingė, 1996 m. gruodžio 24 d., Nr. 2 (Ignalinos savivaldybės kultūros ir švietimo skyriaus leidinys).

Archeologiniai radiniai akivaizdžiai įrodo, jog lietuvių gentys gyveno "skurdžiai" (kabutėse, kadangi tai sąlyginės sąvokos), lyginant su "turtuoliais" kuršiais ir prūsais ir mažiau turtingais jotvingiais bei žiemgaliais.

Tačiau būtent "skurdžiai"' lietuviai sugebėjo sukurti suvienytą valstybę, o kitos baltų gentys to padaryti nepajėgė (arba nespėjo). Įvairūs mokslininkai tai aiškina labai įvairiai.

Pateiksiu dar vieną hipotezę: manau, kad būtent lietuvių "skurdumas" ir buvo vienas pagrindinių objektyvių veiksnių, kurio dėka lietuvių gentys buvo suvienytos.

Pasaulio istorija (ir senovės, ir dabartinė) aiškiai įrodo, jog pačios karingiausios yra "skurdžių" tautos, nes jų diduomenė (o ir dauguma eilinių žmonių) neturėdami turto, kurį bijotų prarasti, yra linkę j svetimų žemių apiplėšimą ir užgrobimą. Būtent šis bendras interesas skatino jungtis kelių lietuvių, žemių kunigaikščių kariaunas, nes taip buvo lengviau plėšikauti ir užgrobti didesnį grobį. Laikui bėgant šių karo vadų tarpe neišvengiamai iškilo pats stipriausias (ir turtingiausias).

Argumentas, jog lietuvių gentis paskatino susivienyti rytų slavų genčių (ypač krivičių) įsiveržimas, nėra pakankamai pagrįstas, kadangi lietuvių valstybė įsikūrė jau tada, kai Kijevo Rusios karinė galia akivaizdžiai smuko.

Be to, tokiu atveju neaišku, kodėl tada savo valstybių neįkūrė jotvingiai, prūsai, kuršiai, žiemgaliai, latgaliai? Juos juk irgi ne vieną amžių puolė įvairūs priešai: ir vikingai (švedų bei danų), ir slavai (ypač jotvingius bei latgalius), o vėliau ir kryžiuočiai bei kalavijuočiai. Matyt, tai nėra atsitiktinumas, kadangi pasaulio tautų istorija rodo, jog besiginančios (o ne puolančios) gentys retai kada kovos metu susivienijusios įkuria valstybes. Geriausiu atveju sudaromos laikinos ir netvirtos karinės gynybinės sąjungos, o į valstybes perauga sąjungos, sukurtos puolimo ir plėšimo tikslais.

Iš prekybos praturtėjusioms gentims (tautoms) karas yra nenaudingas, be to jos nėra linkusios savanoriškai dalintis savo turtais su kitomis gentimis. Todėl tokios, praturtėjusios iš prekybos gentys, geriausiu atveju įkuria nedideles valstybėles - miestus. Geriausiais pavyzdžiais būtų antikos laikų graikų "polisai" ir viduramžių Italijos prekybiniai miestai - valstybėlės.

Panašu, kad ir "turtuolių"' prūsų bei kuršių gentys pasuko šiuo keliu ir todėl nesugebėjo susivienyti ir atsilaikyti prieš stipresnes organizuotas karines pajėgas: tiek slavų, tiek germanų, tiek ir lietuvių.

Beje, netgi didžiojo prūsų sukilimo metu kiekviena prūsų gentis turėjo savo atskirą vadą, o Herkus Mantas toli gražu nebuvo besąlyginis visų prūsų genčių vadas ("karalius" ar bent jau "kunigaikštis"). Taigi, net mirtino pavojaus metu prūsai nesugebėjo sukurti vieningos valstybės. Netgi atvirkščiai, atskiri prūsų didikai mieliau pasidavė kryžiuočiams su sąlyga, jog bus išsaugotos jų privilegijos ir valdomas turtas.

Taigi, lietuvių "skurdas" padėjo jiems apginti ir išsaugoti savo nepriklausomybę ir prijungti prie savo sukurtos valstybės dalį kitų baltų genčių bei jų žemių ir nemažai slavų žemių.

Lietuvių genčių sąlyginis neturtingumas greičiausiai buvo susijęs su lietuvių gyventa teritorija, kuri buvo tolokai nuo pagrindinių to meto prekybinių kelių, o be to nebuvo turtinga vertingų (tuo metu) žaliavų: gintaro ar kurių nors metalų rūdų. Lietuvių genčių gyventos žemės nebuvo palankios ir intensyviai žemdirbystei - juk ir šiuo metu šių žemių derlingumas žymiai žemesnis, negu Suvalkijoje ar buvusioje Žiemgaloje, Prūsijoje ar Jotvoje.

Žinoma, įtakos turėjo ir tai, jog lietuvių gentys buvo apsuptos kitų genčių, dar neįkūrusių centralizuotų valstybių, o, pvz., jotvingiams teko susidurti su slavų įkurtų valstybių rimta karine jėga. Taigi, lietuviai to dėka laimėjo šiek tiek laiko ir spėjo susivienyti.

Paminklotvarkininkas Kęstutis Čeponis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: