Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJŪDŽIO INICIATYVINĖS GRUPĖS STEIGIAMOJI DEKLARACIJA 2011-02-16

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuviškų tautinių partijų vienijimosi procesai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJŪDŽIO INICIATYVINĖS GRUPĖS STEIGIAMOJI DEKLARACIJA 2011-02-16

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJŪDŽIO INICIATYVINĖS GRUPĖS STEIGIAMOJI DEKLARACIJA 2011-02-16

Parašytas: 02 Kov 2011 17:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27133
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.tautos-balsas.lt/index.php?o ... icle&id=28

LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJŪDŽIO

INICIATYVINĖS GRUPĖS DEKLARACIJA

2011-02-16

Vilnius

* Jungiami dorovės, tautiškumo, patriotizmo idealų;

* Regėdami Tautos, Tėvynės, Valstybės krizę;

* Ilgus dešimtmečius siekę suvienyti įvairias tautines jėgas;

* Nuosekliai sekdami teigiamiausiais istoriniais patriotizmo pavyzdžiais Lietuvoje ir užsienyje;

* Atsiliepdami į šiandieninius iššūkius, pasirengę dirbti Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės ateičiai

Steigiame lietuvišką tautinę partiją – Lietuvių Tautininkų Sąjūdį (LTS).

LTS tikslai – doras žmogus, garbinga šeima, gyvybinga Lietuvių Tauta, lietuviška Lietuvos Valstybė, darni visuomenė, sveika gamta, lietuviškos kultūros ir ekonomikos plėtra, Lietuvos teisės viršenybė, demokratijos branda, nacionalinės geopolitikos perspektyvos.

LTS uždaviniai:

* Politikos, teisės, švietimo ir žiniasklaidos keliais ugdyti dorą žmogų;

* Stiprinti šeimos instituciją, grįstą vyro ir moters santuoka, gerinti sąlygas gimstamumui;

* Skatinti tautinę savimonę ir tautinį orumą;

* Siekti socialinės darnos;

* Saugoti ir globoti gamtą;

* Puoselėti lietuvišką kultūrą ir ekonomiką;

* Įtvirtinti Lietuvos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų viršenybę Lietuvos teritorijoje;

* Plėtoti savivaldą, referendumų teises ir galimybes, įvesti prisiekusiųjų teismo instituciją, optimizuoti biurokratinį aparatą;

* Remti lietuvybę etninėse žemėse;

* Inicijuoti dialogus su įvairių šalių tautinėmis jėgomis, siekiant apginti tautų apsisprendimo teises bei tautinių valstybių idealus.

Įgyvendindami šiuos tikslus ir uždavinius esame pasirengę pilietinėms akcijoms, diskusijoms, rinkimams, dalyvavimui politinėse institucijose, teisės aktų iniciatyvoms, administraciniams darbams.

Partinėje veikloje įsipareigojame remtis ištikimybės ir brolybės principais, virš jų iškeldami tik moralinius ir ideologinius kriterijus. Mūsų šūkis – Už lietuvišką Lietuvą!

Bendraminčius kviečiame stotį į kuriamą naują partiją - Lietuvių Tautininkų Sąjūdį.

Prašymą-anketą PDF formatu galite atsisiųsti ar atsispausdinti paspaudę čia:

http://www.tautos-balsas.lt/images/stor ... s_2011.pdf

Lietuvių Tautininkų Sąjūdžio iniciatyvinė grupė:

Simas Baskas, Ričardas Čekutis, Tadas Dapšys, Pranas Kavaliauskas, Marius Kundrotas, Julius Panka, Dalius Rupeika, Tomas Skorupskis, Skirmantas Šalučka

Šią LTS Deklaraciją PDF formatu galite atsisiųsti ar atsispausdinti paspaudę čia:
http://www.tautos-balsas.lt/images/stor ... a_2011.pdf

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 27 Lap 2011 19:01. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Kov 2011 18:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27133
Miestas: Ignalina

Diskusijos šiuo klausimu čia:

http://www.facebook.com/permalink.php?s ... 1962197237

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Kov 2011 14:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27133
Miestas: Ignalina

Lietuvių Tautininkų Sąjūdis: dar vienas ar vienintelis?

http://www.tautos-balsas.lt/straipsniai ... ienintelis

2011-03-04

Lietuviškų tautinių partijų Lietuvoje turėjome gana gausiai. Vienos jų kilo dar iš rezistencinio sąjūdžio – Lietuvos Laisvės Lyga, Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Sąjunga, kitos atgimė iš tarpukario Lietuvos valstybės – Lietuvių Tautininkų Sąjunga, „Jaunoji Lietuva“, dar kitos gimė skaldantis senesnėms – Tautos Pažangos Partija, Lietuvos Nacionaldemokratų Partija, „Lietuvos Kelias“, arba išsirutuliojo iš kitų ideologinių srovių – Lietuvos Centro Partija, kurį laiką įsivardijusi Nacionaline.

Jau vien šių partijų skaičius, vienoms išnykstant, kitoms atsirandant, liudija tautinių idealų poreikį. Dalis šių partijų vienu arba kitu laikotarpiu buvo parlamentinės, kitos nuo pat įsikūrimo tvirtai stojo į marginalų gretas. Laikui bėgant, dauguma jų išsisklaidė arba įsiliejo į kitas politines organizacijas. Likusios susitraukė iki personalinių „fanklubų“, draugų ratelių arba išvis prarado tautinę dvasią.

Šiuo metu grynai tautinėmis partijomis galima įvardyti dvi – „Jaunąją Lietuvą“ ir Tautos Pažangą, lygiagrečiai veikia Tautininkų frakcija Tėvynės Sąjungoje. Pirmoji apsiriboja siaura lokalia grupele Kauno mieste, antroji seniai liovėsi vykdyti politinę veiklą, trečiosios atstovai tapo vyraujančios partinės konjunktūros įkaitais, kurie po truputį izoliuojami (Gintaras Songaila) arba apskritai eliminuojami iš partinės veiklos (Kazimieras Uoka).

Galima drąsiai teigti, jog lietuviška tautinė politika valstybiniu lygmeniu šiuo metu – nevykdoma. Atskiri tautiški parlamentarai Tėvynės Sąjungoje, „Tvarkos ir Teisingumo“ ar kitose partijose – išimtys, kurios mažai ką lemia. Jokia aiškiai apsibrėžusi lietuviška tautinė partija atstovų Seime – nebeturi. Savivaldos lygmeniu vienintelė šį tą reiškianti partija lieka „Jaunoji Lietuva“, tačiau ir jai artėjančią kadenciją prognozuojama izoliacija. Priešingai, rusų ir lenkų tautinės partijos, kartais net balansuojančios ties antivalstybinio šovinizmo riba, stiprėja kiekvieną dieną.

Daugelį metų mėginta suvienyti visus ar bent jau dalį lietuvių tautininkų į vieną stiprią politinę jėgą. Nepavyko. Liūdniausia, kad pagrindinis, o dažnai – pats pirmas klausimas būdavo net ne programa, bet vadovų postai. Sudėjus įvairias nuomones prieita išvados – jei neįmanoma suvienyti, lieka vienintelis kelias – nukonkuruoti. Kuo? Žinoma, idėjų, veiklos, kadrų kokybe. Neatmetant galimybės ateityje vienytis su kitais, pirmiausiai dirbti patiems.

Prancūzų, danų, vengrų, iš dalies – latvių tautininkų pavyzdžiai rodo, jog šis kelias gali pasiteisinti. Jis nėra pats geriausias, atvirkščiai – blogiausias iš galimų. Vis dėlto šiandieninėmis aplinkybėmis jis atrodo vienintelis įmanomas.

Lietuvių Tautininkų Sąjūdžio kūrėjai – labai įvairūs žmonės. Dalis – jau įgavę patirties kitose tautinėse organizacijose, dalis į šią veiklą įsitraukia šiandien. Simas Baskas, Ričardas Čekutis ir Dalius Rupeika – Lietuvių Tautinis Centras; Pranas Kavaliauskas ir Valdas Striužas – Lietuvių Tautininkų Sąjunga ir Lietuvių Tautinis Centras; Marius Kundrotas – „Jaunoji Lietuva“, Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga, Lietuvių Tautininkų Sąjunga ir Lietuvių Tautinis Centras; Julius Panka ir Tomas Skorupskis – Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga ir Lietuvių Tautinis Centras; Kęstutis Čeponis – Lietuvos Nacionaldemokratų Partija ir Lietuvių Tautinis Centras; Tadas Dapšys, Antanas Meištas ir Skirmantas Šalučka – įsitraukę dabar.

Artimiausiu metu besikuriančio Sąjūdžio laukia trys svarbūs uždaviniai: idėjiškos ir kvalifikuotos programos parengimas, kadrų ir statistų pritraukimas, viešieji ryšiai. Nuo šių uždavinių įgyvendinimo priklausys atsakymas: ar šis projektas – pasiteisins.

"Tautos balso" redakcija

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Kov 2011 00:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27133
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas. Lietuvių tautininkų sąjūdis: iš kur ateiname, kas esame, ko siekiame?

http://www.tautos-balsas.lt/straipsniai ... o-siekiame

2011-03-26

Lietuvių Tautininkų Sąjūdis (LTS) gimsta iš gilių Tautos aktualijų. Senosios kartos patriotai laukia sugrįžtančio Sąjūdžio, kuris Tautai grąžino Valstybę ir Valstybei – Tautą.

Jaunosios kartos patriotai įžvelgia globalizmo, migracijos, visuomenės atomizacijos problemas.

Šeimų organizacijos ir religinės bendruomenės ilgisi moraliai konservatyvios partijos.

Socialiai nuskriausti arba tiesiog jautresni žmonės – socialiai teisingos partijos.

Tautos lūkesčių spektras apima kultūrą, teisę, verslą ir darbą, pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Šie rūpesčiai subūrė mus kūrybai ir kovai – į Tautininkų Sąjūdį.

LTS vardas pasirinktas dėsningai. Jis atspindi mūsų pasaulėžiūrą, siekius, perspektyvas. Priešingai daugeliui politinių organizacijų, siekiame būti tais, kuo vadinamės.

„Lietuvių“ – šis žodis reiškia, jog Lietuvių Tauta sudaro Lietuvos Valstybės pagrindą. LTS atviras visiems doriems piliečiams. Lojalių, tradicinių, socialių tautinių mažumų atstovų laukiame drauge su lietuviais. Jei kitatautis pilietis supranta gyvenantis lietuvių žemėje, jis yra mūsų bendražygis.

„Tautininkas“ reiškia žmogų, kuriam tauta – viena iš esminių vertybių. Ši sąvoka Lietuvoje turi gilias tradicijas. Perimdami teigiamiausius istorinių tautininkų pavyzdžius, esame XXI-ojo amžiaus tautininkai, įsiliejantys į pasaulinę šiuolaikinių tautininkų šeimą.

Pagaliau, žodis „Sąjūdis“ mums primena Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį 1949–53 m. ir 1988–91 m. Sąjūdį. Šis žodis reiškia veiksmą – užteks dejuoti ir slėptis, metas kovoti ir kurti.

Ligšioliniame politiniame spektre partijų – užtenka. Neužtenka pateisinančių Tautos lūkesčius.

Tėvynės sąjunga, anksčiau vadinusi save konservatoriais, o dabar – krikščionimis demokratais, vadovybės lygmeniu jau seniai nebėra nei patriotinė, nei konservatyvi, nei krikščioniška. Geriausiu atveju ją galima pavadinti moderuotai liberalia, atskiriant nuo radikalesnių liberalų, pasirinkusių pastarąjį vardą.

Krikščioniškosios demokratijos partija remiasi vieno žmogaus autoritetu: jei kas nors apskritai žino šią partiją, tai dėl jos garbės nario, žymaus rezistento, Monsinjoro Alfonso Svarinsko. Vadinamoji Krikščionių partija apskritai nėra krikščioniška: jos atstovas Aleksandras Sacharukas tai pareiškė oficialiai, kita atstovė Donalda Meiželytė-Svilienė išgarsėjo nešvankiomis dainuškomis bei erotinėmis nuotraukomis, o trečias atstovas Rokas Žilinskas – atviras homoseksualistas.

Socialdemokratų partija, užuot gynusi socialiai silpniausias visuomenės grandis, atstovauja oligarchinei ekonominei sistemai – jei nesakysime dar griežčiau: pati ją sukūrė. Bankų griūtis, „Draugystės“ ir „Šešupės“, prieštaringasis „Leo LT“ – vos keletas iš šios partijos „socialinės“ politikos pavyzdžių.

Pozityvia alternatyva iš pažiūros galėtų tapti Socialdemokratų sąjunga, tačiau jau vien dėl pavadinimo ji per dažnai maišoma su Socialdemokratų partija. Maža to, šiuo metu Socialdemokratų sąjunga vis labiau susilieja su „Naująja kaire“. Pastarosios kairumas daugiau pasireiškia išpuoliais prieš Tautos dorovę ir savimonę, lytinių iškrypimų propaganda, raginimais užleisti Lietuvą ir jos darbo rinką užsienio migrantais, nei vietinių darbo žmonių ar socialiai nuskriaustųjų gynyba. Iš „Naujosios kairės“ tekstų paprastos liaudies atžvilgiu trykšte trykšta piktdžiugiška panieka.

Socialistinis liaudies frontas – apskritai antivalstybinė partija, garbinanti Sovietų Sąjungą. Link šios partijos bet kurios tautybės pilietį gali pastūmėti tik trys dalykai – sąmoningas priešiškumas Lietuvai, neišprusimas arba neviltis.

Lietuvių Tautininkų Sąjūdis rengia plačią ir gilią programą, kuria sieks atsakyti į sau ir Tautai kylančius klausimus. Pirmiausiai būtina grąžinti Lietuvos valdžios svertus Lietuvos Valstybei, o pačioje Valstybėje – Tautai ir piliečiams. Valstybės valdymas privalo remtis dora – bendražmogiškais gyvenimo principais: elkis taip, jog tavo elgesys galėtų būti visuotine elgesio norma. Pagrindinė visuomenės ląstelė – šeima – turi būti apsaugota teisiškai ir aprūpinta socialiai. Užuot primityviai supriešinus kapitalą su proletariatu, reikia užtikrinti lygiaverčius darbdavio ir darbininko santykius. Išsamiau programos punktai bus pateikti artimiausiu laiku, o kol kas kviečiame visus išsakyti mums savo rūpesčius.

Gerbdami ligšiolinių tautinių partijų nuopelnus, vis gi esame priversti pripažinti, jog nei viena jų neįstengė užimti reikiamo vaidmens valstybinės politikos lygmeniu. Dalis jų tapo vieno, geriausiu atveju – dviejų lyderių organizacijomis. Dalis – pasiklydo savosios tapatybės paieškose. Dalis – apskritai išnyko.

LTS rengiasi subrandinti ir iškelti daug lyderių. Šiandieninėje Koordinacinėje Taryboje pirmininkas – rotuojamas. Išsirotavus iki Steigiamojo Suvažiavimo, galima bus išsirinkti stacionarų pirmininką, bet ne anksčiau. Vadovavimas ir pagrindiniai sprendimai išliks kolegialūs.

Ideologinės tapatybės atžvilgiu LTS užtikrina įvairovę doros, tautiškumo, demokratijos erdvėse. Sąjūdžio nariu gali būti:

- tautinis konservatorius, bet ne retrogradas;

- tautinis radikalas, bet ne nacis;

- tautinis liberalas, bet ne liberastas;

- tautinis socialistas, bet ne bolševikas;

- tautininkas iš vienos ar kitos religinės bendruomenės, bet ne klerikalas.

Prancūzų Tautinio fronto, Danų tautos partijos, Sąjūdžio už geresnę Vengriją pavyzdžiai rodo, jog tautiniai idealai ir interesai gali suvienyti įvairiausių požiūrių žmones. Idėjų apykaita padės rasti geriausius sprendimus.

LTS sveikina idėjiškai giminingas partijas pagerinus savo rinkimų rezultatus: Lietuvos centro partiją – nuo 18 iki 20, „Jaunąją Lietuvą“ – nuo 2 iki 4 mandatų atskirose savivaldybėse. Greta tautiškumo, šeimyniškumo, valstybingumo išpažindami gamtosaugos vertybes, sveikiname įsikūrusį Žaliųjų sąjūdį su pirmaisiais žingsniais Lietuvos politikos keliu. Ypač sveikiname jį išvengus tendencijų, būdingų Vokietijos ir Skandinavijos žaliųjų partijoms – moralinio anarchizmo ir kosmopolitinio mankurtizmo, kuriuos taip stengėsi atnešti kai kurie į steigimą įsitraukę „aktyvistai“.

Esame pasirengę drauge burti vieningą patriotinį frontą, kviesdami visas artimas organizacijas, atskirus jų narius, o ypač – lig šiol nuošalyje paliktus Tėvynės piliečius.

Už savo Lietuvą, už save Lietuvoje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Lap 2011 19:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27133
Miestas: Ignalina

Ričardas Čekutis. Tautininkų kelias

http://www.tautos-balsas.lt/straipsniai ... nku-kelias

2011-04-20

Išgyvename vertybinio apsisprendimo, aiškesnio išsigryninimo laikotarpį. Laikotarpį, pilną netikėtų posūkių ir paradoksų: antai kuo sparčiau “tradicinės” politinės partijos praranda ir be to minimalias buvusias vertybines orientacijas, tuo aiškiau visuomenėje išsiskiria būtent vertybinių pagrindu buriančios politinės jėgos.

Ir tai vyksta nepaisant politinių partijų tapatybę niveliuojančio Briuselio diktato, atskiesto lietuviškais mąstais gana solidžiom įvairiausių “fondų” sumokamom pašalpų sumom, kurios dažniausiai nusėda naujosios nomenklatūros kišenėse.

Džiugu, kad Briuselio už fondų pašalpas diegiamas “lojalumo virusas” nepažeidė tautininkų. Skirtingai nuo valdančios nomenklatūros (sąmoningai nevartoju partijų pavadinimų, nes tik pavadinimai jas ir skiria), tautininkai nenuplaukė pasroviui drauge su “tolerancijos bei politkorektiškumo” putomis ir kitais daiktais, išsaugojo savo tapatybę, nuosekliai gynė savo išpažįstamas vertybes ir dėl to užsitraukė nomenklatūros bei ją aptarnaujančio dvaro nemalonę.

Štai politologas Kęstutis Girnius tautininkų įjungimą į Tėvynės sąjungą pavadino “klaida”, kurią esą reikia ištaisyti, o Kęstutis Masiulis buvo dar atviresnis – jo manymu, tautininkų įjungimas į konservatorių gretas “apsaugojo” Lietuvą nuo radikalios partijos, kurios yra populiarios net Vakaruose, sukūrimo. Štai ko labiausiai bijo nomenklatūra – tvirtos tautines vertybes išpažįstančios partijos, neparsiduodančios ir neatsiduodančios už jokias pašalpas, nesilankstančios absurdiškų bei amoralių Europos Sąjungos direktyvų rašytojams, puoselėjančios savo kalbą, kultūrą, tradicijas, skatinančios patriotizmą ir meilę savo Tėvynei – Lietuvai.

Šiandien mums sakoma, kad nėra jokios Tėvynės ir jokios tautos. Esą, yra tik Europa ir kažkoks didelis abstraktus pasaulis, kuriame esame visi lygūs. Naujieji politrukai, gal net patys to nesuvokdami, perėmė savo bolševikinių pirmtakų retoriką. Anie taip pat kadaise porino apie rojų bei lygybę žemėje, nugalėjus komunizmui. Iš esmės, liberastinės ir komunistinės pakraipų kosmopolitiniai radikalai yra broliai dvyniai, nesutariantys tik dėl išteklių perskirstymo būdų – jokie vertybiniai principai čia negalioja. Nuobodi jų sukurta dainelė apie „žmogaus teises“ išsikvėpė, išsisėmė, ji jau nepritraukia naujų šokėjų, nes net ir esantys mato dainelės užsakovų dviveidiškumą bei dvigubus - trigubus standartus, nuolat taikomus šioje srityje.

Valdančiajai partijai tokie standartai ir įkyriai moralizuojantis tonas ypatingai būdingi. Mus smerkė dėl patriotinių Kovo 11-osios eitynių, kaltino atstovavimu Rusijos interesams, o patys sostinėje iš paskutiniųjų bandė sudaryti koaliciją su visu Rusijos spec. tarnybų augintinių elitu – tomaševskininkais, uspaskistais ir paksistais. Nepavyko tik dėl to, kad pačios antivalstybinės jėgos nepanoro susidėti su konservatoriais (silpnai sumokėjo?). Maža to, visa tai vadinama pragmatiška ir moralia politika, esą, netgi vertybiniu pagrindu. Pasirodo, vertybė, vienijanti visą šitą, švelniai tariant, įtartiną publiką yra kova prieš „Rubikono“ monopoliją... Prieš šitą monopoliją konservatorių - socialdemokratų neonomenklatūrinis blokas „kovojo“ ir visą praėjusią kadenciją. Kažkaip keistai kovojo, patyliukais proteguodami monopolininkų interesus. „Kovos“ rezultatas vienintelis – pabandyta pakeisti bendražygius, o pati monopolija kažin ar apskritai tuos „kovotojus“ pastebėjo, o gal net juos rėmė.

Todėl klausimas, ką šioje „kovotojų“ kompanijoje veikia tautininkai, šiandien aštrus kaip niekada anksčiau. Manau, šiandien visiems daugiau negu aišku – valstybines šventes bei pačią patriotizmo reikšmę privatizuoti bandantys politikai susikompromitavo visiškai ir negrįžtamai, paniekindami net savų pačių ne kartą deklaruotus principus. Politika Lietuvoje mirė – liko tik merkantiliniai interesai. Ir čia stuburą išsaugoję tautininkai belieka vieninteliu vilties spinduliu tiesos ir doros, elementariausių vertybių, išsiilgusiems žmonėms. Nenuvilkime jų.

http://www.ltsajudis.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuviškų tautinių partijų vienijimosi procesai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: