Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Apie Lietuvos gynimą nuo Lenkijos

Puslapis 1 iš 1

[ 9 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Apie Lietuvos gynimą nuo Lenkijos

Parašytas: 09 Spa 2011 00:20

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Pradžioje - apie 1995 ar 1996 metus.

Tuo metu savanoryne (SKAT) sumąstė, papildomai prie mokymų, naujovę – budėjimus. Tai reiškia kažkiek dienų per mėn. reikia varyt į Raudondvarį (prie Vilniaus), ten dirbti valytoja šauktiniams. Pagal daugelio supratimą apie gyvenimą tai buvo tiesiog pažeminimas.

Juk mes „savanoriavome“ ir važiuodavome į mokymus savaitgaliais nemokamai. Galvojom, kad Lietuva labai daug išlošia turėdama apie 10 tūkst. nemokamą profų kariuomenę (profų – nes dauguma buvo 30-50 m. amžiaus ir po TSRS kariuomenės).

Keista dabar, kad galvojome apie Lietuvą ir jos naudą. Nes „Vienos valsas“ Vilniaus rotušėje bus tik po poros metų, kuris deklaruos „valstybinės klasės“ susidarymą ir lietuvių atskyrimą nuo valstybės (mes dabar darbo jėga, rinkėjai ir žmogiški ištekliai, o ne valstybė).

Tada kažkaip save tapatinom su Lietuva ir valstybe. Atrodo durnai šiandien, a ne?

Aš buvau ten gal 24 – 25 m. ir vadinamoj „Studentų kuopoj“.

Maža to, daugelis galvojo nerealiai aukotis ir nemokamai valyti šauktinių tualetus ir plauti jų grindis. Aš abejojau.

Bet čia prikolas – sužinojau iš pažįstamų karininkų, kad mūsų traukinys „nuvažiavo pro šalį“. Ir mes niekad negalėsim įsidarbinti KAM (yra įsakymas nedarbint KAM „civilių“), tapti karininkais (mat reikėjo stoti į karo Akademiją, o dabar 20 – 25 m. turint mes per seni).

Ir mes dabar esame ir net oficialiai karininkų ir šauktinių pašaipiai vadinami „turistais“ (tai dėl „senyvo“ 20 – 25 m. amžiaus ir pačių susimiksuoto apsirengimo. Bei to, kad patys veždavomės savo maistą, o kartais ir tuščius šovinius ir imitacijas).

Bet vis dėlto skaudžiausia buvo jausmas, kad mes nereikalingi ir kad visad buvom nereikalingi. Savanoryne liko ten dirbantys ar išsisukinėjantys nuo kariuomenės.

Ir ką, daugelis išsilakstė. 10 tūkst. nelabai kokios, bet svarbiausia - nemokamos kariuomenės neliko.

Šalia to, kad visi ten buvo iš idėjos, ne dėl pinigų, karjeros.

Paskui skaičiau, kad bent 90 proc. šauktinių išsisuka, likę nueina nelabai sveiki, tarp karininkų – gyvatynas (mat į 8 vietas 1, kiti turi būti išstumti). Maža to, didelė dalis kariškių rusai ir lenkai. Tai, aišku, buvo perdėta, bet juk nebūna dūmų be ugnies.

Ir kokį rezervą galima paruošt, kai šauktinių apie 5 tūkst.

Ir štai nauja žinia – profesionali armija. Berods keleto tūkstančių. Profesionali – reiškia niekad nebus rezervo, brangi, maža. Ir svarbiausia – profai turi šeimas. Karo metu dėl to bus didelis dezertyravimo procentas (tą parodė kipišas Gruzijoje).

Ginkluotė, kuriai išleidžiami milijonai, mažų mažiausia keista – džipai, laivai, malūnsparniai. Iš kur partizanai jiems turės kuro? Ir ką veikti su laivu partizaniniame kare? Taip pat tikrai nereikia grupei iki 50 žmonių karininko, aukštesnio kaip kapitonas.

Dabar pažiūrėkim, iš ko ta profų armija susideda. Tai tie patys biudžetnikai – buhalteriai, sargai, sandėlininkai bei daug juokingų neva būsiančių karo metu lietuviams reikalingų specialybių.

Ar jie mano, kad Lietuva įstengs kovoti kitokį, o ne partizaninį ar net teroristinį karą (matyt, pagal KAM vadukų supratimus jie turi strateginių partnerių ir sąjungininkų Vakaruose).

Svarbiausia tiek savanoryno, tiek šauktinių kariuomenės pakeitimas tiesiog biudžetine institucija yra grynai socialinės elitikų politikos veiksmas.

Mat tauta turi neturėti priėjimo prie ginklų ar sugebėjimo jais naudotis. Greičiausia prie lietuvių nuginklavimo prisidėjo ir Lenkijos reikalavimai – juk biudžetnikai turi atidirbinėti už paskolas jų algoms, kurių iš Lietuvos biudžeto niekad nebus įmanoma grąžinti.

Prieš „Lenkijos Lietuvoje“ įsteigimą, kad nekiltų pasipriešinimas ES arbitražo nutarimams, dekoratyvinę profų armiją galima išskirstyt po įvairias ES vietas, išvežt į Afganistaną ar tiesiog primint jiems jų šeimas.

O savanorynas būtų neprognozuojamas, kaip parodė gal 1993 m. Pakaunės Maskvyčio maišto įvykiai.

Juk sandėlius saugojo tie patys savanoriai, o su vadais sveikindavomės paduodami ranką (ir dabar susitikęs taip sveikinuosi. Apie savanoriavimą nekalbam, gėda to buvusio „dabar juokingo idealizmo“) ir kalbėdavomės „tu“.

Jei kiltų karas 1994 m., garantuoju, kad savanoryne sargai visiems atbėgusiems į teritoriją lietuviams su maždaug savanorio uniforma (kurių dauguma buvo kone samopalnos) ginklus duotų nemokamai ir net be parašo.

O kaip dabar?

Lietuvą užimti galima per 3 val. Žmogus darbo metu sugebėtų per kamščius, pvz., iš Santariškių ar Lazdynų Vilniuje iki Olandų g. sandėlių nuvažiuot per valandą. Jeigu nereiktų užsukt namo persirengt, pavalgyt, suslapstyt šeimą, turtą.

O tada ten būtų eilė prie ginklų? Nebūtų, nes niekas jų nedalintų ir nereikia tikėtis. Ne 1994 m. ir yra profai, kurių vadovybė gaus nurodymus iš strateginių partnerių.

Ar bus karas su Lenkija ar nebus? Tai mūsų reikalas sukelt pasipriešinimą, karą ir įtraukt Rusiją ar Vokietiją bei maksimaliai internacionalizuot konfliktą. O ne jį slėpti, neigti ir užglaistyti.

Nes Lenkijos tikslai priešingi – referendumas, ES arbitražas, taikios priemonės. Lietuvai galės numest kaulą, kad biudžetnikai neprarastų „autoriteto“.

Formaliai Vilniaus kraštas skaitytųsi Lietuvoje. Kaip 1490 – 1660 m. žemėlapiuose ir Lietuvai, ir vėliau Lenkijai buvo vaizduojamos priklausančios Juodosios jūros pakrantės. Kur jau apie tokią Lietuvą ir Lenkiją buvo pamiršta.

O dabar istorikai paišo žemėlapiuose tas teritorijas, kaip priklausančias Nogajaus, Edisano ar Krymo ordoms.

Kaip paišys žemėlapiuose Šalčininkus po 100 metų? Kodėl tada Lietuvos ar Žečpospolitos valdžia slėpė realią padėtį? Atsakysiu: kad ko neįvyktų. Stručio taktika, kaip dabar.

Didelę reikšmę savanoryno subyrėjimui (nemokamos kariuomenės netekimui) turėjo ir elitikų propaganda.

Kai perskaičiau S.K. Murzos knygą „Manipuliacija sąmone“, pasidarė aišku.

Visose masinės informacijos priemonėse buvo daugybė informacijos, sąmonėje panaikinusios vaizdinius, atsiradusius Sąjūdžio kartos žmonėms 1987 – 1989 m. ir seniau TSRS – kolektyvinių ir visuomeninių interesų pirmenybę prieš asmeninius, patriotizmą, socialinių sluoksnių neigimą.

Keista, bet TSRS propaganda, formuodama patriotizmą, pasąmonėje formavo patriotizmą aplamai. Ir tik užteko atsirasti Sąjūdžio ideologijai, kai tas patriotizmas tapo (kam nesiformavo lietuvišku iškart) lietuvišku patriotizmu.

Dabar neįmanoma paaiškint 20 – 25 m. bachūrui, kodėl reikėjo visą savaitę padirbus darbe su viršvalandžiais savaitgalį per labai gerą orą vasarą ar šlapdribą žiemą važiuot 2 paroms į Raudondvarį ir ten dieną naktį lakstyt po purvynus ir miškus nemokamai ir ne už karjerą.

Šiandieninės Lietuvos kariuomenės tipo šalininkai galbūt galėtų sakyti, kad svarbiausia struktūra, skeletas, kuris atitinka standartus, patikimas (elitikams ir ES bei strateginiams partneriams). O esant pinigų galima bus jau esamą skeletą užpildyt mėsa, padidint.

Atsakysiu, palygindamas su fortinių tvirtovių 19 a. - 20 a. pradžioje statybų manija (pvz., Kaune).

Buvo manoma, kad tvirtovė – tai eilė fortų, tarp jų tarpus reik užpildyt apkasais ir grioviais jau karui prasidėjus. Ir niekur tai nebuvo spėta padaryti. Maža to, tvirtovių fortai – puikus taikinys, randamas pagal koordinates žemėlapyje ir negalintis jį apšaudančiai artilerijai atsakyti. Mat fortas priešo baterijų koordinačių tai nežino.

Taigi Kauno tvirtovės struktūra stovi iki šiol. Greičiausia Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą išliktų ir Lietuvos kariuomenės struktūra.

Juk karo nebūtų, tai vyktų pagal ES arbitražą, teisėtai. Aišku, būtų ir referendumas. 500 tūkst. Vilniaus lietuvių balsai nesiskaitytų, referendume dalyvautų tik tų teritorijų gyventojai, kurios pažymėtos geltonai UAB „Didakta“ išleistame „Naująjame pasaulio geografijos atlase“ (atlasą kažkur pristatau forume apie „alternatyvią versiją“).

Nesiskaitytų ES arbitražui ir 300 tūkst. Dzūkijos lietuvių, kurioje yra Šalčininkai, gyventojų balsai. Mat tie lietuviai gyvena jau už 1920 m-1939 m. lenkų okupuotos teritorijos ribų (žr. atlase). Tie iki 1939 m. žemėlapiai ES arbitražui, skirtingai nuo 1942 m. Europos žemėlapių, kažkodėl galios.
Taip ir Lietuvoje karo atveju - išjunk telefonus ir mobiliakus, užrakink šovinius (su profų apsauga galima susitarti – jie turi vaikus) ir visa armija – Kauno tvirtovė 1914 m. o žmonės nei turės ginklų, nei mokės jais naudotis. Priedo, nelaikys Lenkijos priešu. Jei ES taip nutarė, matyt taip reikia.

Lietuvos „valdžios“ pozicija aiški – jai ES „valdžia“, o Lenkija – sąjungininkas ir partneris. Ir pinigų niekad neatsiras, o nemokančiu šaudyt rezervu spragų neužpildysi. Aš ir stengiuosi, kad kiekvienam lietuviui lenkų tauta būtų priešas net pasąmonėje – taigi kurstau tarptautinę neapykantą.

Galiu kiekvienam tik patarti vis dėlto bandyti eiti į kokius kursus, sportuoti, domėtis Vilniaus apylinkėmis. Galbūt savanoryne reikalai pasikeitė, mat keliolika metų nebuvau.

Niekas per televizorių ar radiją nepaskelbs agresijos pradžios ir įsakymo neduos. Tai turi vykti stichiškai. Aišku, visi ginklų sandėliai iškart bus perimti Lenkijos. Todėl ir turime gerint santykius su Rusija, Baltarusija (jos greičiausia bus suinteresuotais neramumais NATO „viduje“ ir joms tikrai nereikia Lenkijos pasislinkimo į Rytus) ir stiprint su Latvija.

Po rinkimų bus būtina atkurt savanoryną bei šauktinių kariuomenę bei išmest iš KAM visus biudžetnikus bei karininkus virš kapitono laipsnio, kaip ES kolaborantus bei bendradarbiavusius su priešu.

O susijusiems su laivų ir panašiais pirkimais – bus kitoks ir nepavydėtinas likimas.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Spa 2011 20:44

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

II dalis

Pradžioje – iš istorijos

Knygoje „Kursko mūšis. Vokiečių požiūris“ (Vokiečių generolų - autorių kolektyvas iš amerikiečių kalėjimų po 1945 m.) duodami skaičiai apie nuostolius mūšio lauke.

Pvz., pateikus skaičius 25 procentai žuvusių, konstatuojama, kad divizija visiškai negalinti kovoti. Kaip čia, juk 75 proc. lieka?

Ir paaiškinimai – karo meto divizijoje 50 proc. kariauna, kiti 50 proc. – juos aprūpina maistu, saugo, taiso kelius, sėdi štabuose, stato pastatus, taiso kelius, vaiko partizanus ar degina kaimus, guli ligoninėse ir daro tūkstančius darbų.

Vienam žuvusiam tenka 2 sužeisti ar ligoniai. Vadinasi 25 procentai – tai beveik visi žuvę ar sužeisti iš visų ten galinčių kariauti.

Yra dar terminas – nedakomplektuotas sąstatas. Tai reiškia, kad kritiniu atveju visus – virėjus, štabistus, vairuotojus, muzikantus ir kt., nepriklausomai nuo sugebėjimų ar laipsnių, esant kritinei situacijai, suvaro kariauti.

Dabar, kada duodamas įsakymas „kiekvienas už save“ (pažįstamas buvęs TSRS karininkas kapitonas, neva buvęs Afganistane, sakė, kad rusiškai jis skamba „sjobsia kto možet“). Toks įsakymas duodamas tada, kai vadai pamato, kad nevadovaujant naudos bus daugiau – atlaisvinta kareivių iniciatyva padės jiems rasti geriausią sprendimą.

Mat vadovaujant ir nežinant situacijos nelaimę galima paverst katastrofa.

Taikos metų sąstatas – tai esanti struktūra su minimaliu karių kiekiu. Karo metu esančios struktūros dakomplektuojamos ir tampa karo meto sąstatu. Ilgiau tarnavę tampa vadais, seržantais, karininkais.

Mūsų Lietuvos kariuomenėje mes matom tiesiog „perkomplektuotą taikos metų sąstatą“ – pilna pareigybių, štabų, struktūrų, karininkijos ir visai nėra jokio rezervo ar pakankamo kiekio karių. Visiškas nonsensas pagal bet kokius standartus.

Tokiu atveju karo metu reikia daryt „nedakomplektuotą karo meto sąstatą“ – paskelbt įsakymą „kiekvienas už save“ automatiškai padarantį visus eiliniais partizanais ir atlaisvinančius visus nuo bet kokios atsakomybės.

Ir tada dalis važiuos namo, rašys memuarus, bris per upelį ar slėpsis garaže, užuot generolavę, dar kiti dalins iš sandėlių ginklus visiems norintiems ir steigs partizanų būrius.

Ir tikrai rezultatas būtų daug geresnis, nei kad Lietuvą imtų ginti esančios KAM struktūros.

Taigi KAM aparatas ir struktūros padarytos ne šalies gynimo tikslu, o skirtos kontroliuoti galimą pasipriešinimą užsienio priešams.

Visi žinos, kad yra tokia kariuomenė, kurios tai reikalas ir tiesiog lauks įsakymų ar žinių. O įsakymo ir žinių bus panašių, kaip 1940 m. iš Raštikio ir Vitkausko.

Juk Lenkija – strateginis partneris ir sąjungininkas.

O svarbiausia, kad tokia kariuomenė, kokia dabar, tikrai nerengs 1926 m. tipo perversmo. Juk dabar esančius kariuomenėje ir dirbančius KAM labai gerai maitina. Mažiausias kipišas reiškia karjeros ar darbo netekimą. Arba tai, kad bent mėnesį negaus algos. Profų kariuomenės didžiausias privalumas valdžiai – jos lojalumas.

Savanorių kariuomenei, kuri buvo iki 1995 – 1996 m., valdžia buvo ne valstybinės institucijos, o tiesiog Lietuva.

Tokio tipo savanorių kariuomenė labai pigi valstybei, sąlyginai kovingesnė už profų (nėra to viso 50 proc. sukomplektuotos divizijos sudarančio aptarnaujančio ir vadovaujančio personalo balasto - vadai taip pat nemokami savanoriai. Algas gaudavo tik pradedant kuopų vadais.), ir gana profesionali (mat tada didelė dalis buvo ir po TSRS kariuomenės, ir po karinio parengimo mokyklose).

Bet vėliau, maždaug nuo pirmo Vienos valso Vilniaus rotušėje, valdžia suprato, kad tokia kariuomenė labai nelojali būtent valdžiai ir valstybinėms struktūroms (pagal jų supratimą).

Kariuomenė valdžiai reikalinga tokia, kuri priklauso jų klasei ir gintų jos interesus.

Panašiai žlugo Stepono Batoro kariuomenės reforma Žečpospolitoje. Šliachtos atsisakė leisti rinkti rekrūtus ir sutiko tik mestis pinigais, kad pasamdyti vengrų husarų (tie pinigai, aišku, iš valstiečių). Dvidešimt metėsi bapkes vienam („husar“ – vengriškai „dvidešimtasis“). Mat jiems buvo beveik aišku, ką valstiečiai, prieš eidami į frontą, pirma nužudytų.

Kodėl šliachtos, kurių luomas buvo sutvertas būtent tam, kad jis būtų karui apsirūpinęs ir kariautų, patys nėjo ginti savo šalies, tai jau kitas klausimas.

Panašiai matom ir dabar – parazituojanti biudžetnikų klasė (save jie vadina įvairiai labai poetiškai – baltosios ar žydrosios apykaklės, elitas, aristokratija, šviesuomenė, intelektualai ir t.t.) savo durnom reformom sužlugdė ne kažin kokią, bet bent jau triukšmą galinčią sukelti kariuomenę ir sukūrė kažkokią darbo ar mokesčių inspekcijos parodiją – KAM su ordinais apsikarsčiusiais feldmaršalais, admirolais ir vienu partizaniniam karui pritaikytu lėktuvu (buvo 2, vieną pragėrė kartu su laivais).

Ir tam pareigybių popuri algoms eina šimtai milijonų, kai iki 1995 m. žymiai geresnis kariuomenės variantas buvo visai nemokamas.

Galbūt ką parašiau, dabar karininkais dirbantiems atrodo kitaip. Jie mano, kad Lenkija – sąjungininkas ir nepuls (ir tikrai nepuls, jei nesiginsim, o tiesiog ateis ir pasiims), kad mes sugebėsim sustabdyti Rusijos kariuomenę 2 dienoms, kol iš Lenkijos (ir nesigydo, taip fantazuodami) ateis pagalba.

Istorijoje būta, kai valstybė panaikina ir net ne be ekscesų ireguliarią savanorių tipo kariuomenę ir sukuria reguliarią. Tai pvz. Petro pirmo „Šaulių maištas“, Turkijos „Janyčarų sukilimas“, filme „Paskutinis samurajus“ rodomas samurajų maištas ar TSRS padarytas „nukazokinimas“ ar Vokietijos „Ilgųjų peilių naktis“ – SA vadovybės pašalinimas.

Bet tai buvo daroma siekiant kariuomenę padidinti, suvienodinti ir svarbiausia, atpiginti. Mat tie ireguliarai visad turėjo visokių privilegijų. Be abejo, valdžią jie nelabai gerbdavo.

O savanoriai privilegijų neturėjo ir kurti šauktinių kariuomenę netrukdė. Į mokymus važiavo su savo konservais (ta prasme maistu) ir net uniformom. Bet realiai buvo valdžiai, šalia savo patriotizmo, visai nepavaldūs.

Dabartinė KAM yra ne tam, kad gintų Lietuvą, o kad Lietuva būtų nuo Lenkijos neginama. Ir svarbiausia, kad užimtų kariuomenės vietą. Mat tikra kariuomenė, tuo labiau nebiudžetnikų, į valdžią žiūri panašiai, kaip kad aš.

Juk jau dabar reikia paskelbt įsakymą „kiekvienas už save“, jei KAM tikrai reikalinga šalies gynybai. Kad vieną naktį pažadinti sunkvežimių judėjimo su lenkiškais numeriais karininkai keletą dienų nelauktų įsakymų ir paaiškinimų, kurių nebus.

Negali būti jokių valstybinių gynybinių struktūrų valstybėje, kurią priešas gali užimti per pora valandų. Nes tos struktūros jau iškart būtų paralyžuotos ar izoliuotos, o kareiviai negautų iniciatyvos laisvės į savo rankas. Tai yra būtų pasyvūs postuose ar darytų įvairias funkcijas, kurias jų manymu, šioje situacijoje pavestų vadovybė (pvz. vairuotojai tvarkytų garažus ar plautų mašinas, o štabistai eitų į anglų kalbos kursus ar tvarkyti apskaitos).

Nors greičiausia intelektualai ir valdžia paaiškintų, kad ES bėdoj nepaliks, ramybės, neprovokuokim, Lenkija sąjungininkas, lenkų tauta – mūsų piliečiai, Vilnija tokia pati, kaip Žemaitija ar Suvalkija. Ir net paaiškins, kodėl Lenkijos prižiūrimame referendume Vilniaus krašte nedalyvauja Vilniaus gyventojai (mat Vilniuje 500 tūkst. lietuvių ir tik 100 tūkst. lenkų, taigi Vilniaus krašto referendumas ir ES arbitražas neturi prasmės. Dzūkijoje su Šalčininkais – 300 tūkst. lietuvių ir 100 tūkst. lenkų. Vilniaus krašto lenkų gyvenamos vietovės su Dzūkijos lenkų gyvenamomis vietovėmis nesusisiekia, nes yra atskirtos lietuviško miško, kuriame lenkų nėra).

Po rinkimų iš pagrindų reikia sugriauti tą marazmą - KAM ir imti sekti ne JAV ar Rusijos kariuomenių pavyzdžiu. Bet kaip grąžinti tą savanoriavimo dvasią, kuri palaipsniui buvo naikinama bedygstančios biudžetnikų klasės propaganda, nežinau. Ar padėtų tai tai 20 superpatriotinių istorinių filmų sukūrimas, ar užkrečiantis pasiaukojimo pavyzdys, ar tolesnė šūdlenkizacijos eiga?

Greičiausia KAM stengtųsi akumuliuot ir paimt į savo kontrolę bet kokią iš apačios einančią iniciatyvą, kad reikalui esant, ją galėtų išjungt.

Panašiai, kaip konservai perėmė patriotizmo monopolį ir paliko žmones apatijoje jau be patriotizmo bei išjunginėja bet kokią reakciją į lietuvybės naikinimą Vilniaus krašte savo dezorientuojančia propaganda.

Manau, iš pasąmonės žmonėms reikia iššaukt pyktį ir neapykantą, kuris esant apatijai neišnyksta, o morališkai iš vidaus ėda žmogų. Tą neapykantą reikia nukreipti kuriant iniciatyvą iš apačios. Kad pvz. gavus didelę ginklų siuntą iš Rusijos ar patriotams padalinus juos iš KAM sandėlių žmonės stichiškai, kaip 1941 m., imtų valyti šalį nuo lenkakalbių parazitų ir „litwakų“.

Aišku, paprasčiausia bus, kai patriotai laimės rinkimus. Nors jie nieko nedaro, kad tai įvyktų. Kol kas neapykanta kaupiasi ir patriotizmas grįžta žmonėms gan stichiškai.

Bet, jau perskaitęs S.K. - Murzos knygą „Manipuliacija sąmone“ žinau, kad yra būdų dezorientuot žmones ir tą masių energiją nuleist pro vožtuvus. Ir valdžią vėl suvest į savo struktūras.

Į viršų

arėjas

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Lap 2011 19:57

Užsiregistravo: 09 Spa 2011 15:31
Pranešimai: 8

Ar Vilniaus rusakalbiai, einantys koja kojon su lenkais, tamstos nenervina?

Ar neatrodo, kad čia Rusija pastaruoju metu žaidžia lenkų rankomis prieš mus?

Juk lenkų išsidirbinėjimai ypač sustiprėjo po Smolensko katastrofos (tiksliau ruskių teroro akto).

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Lap 2011 00:45

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Matai, kitos grėsmės (Rusija, vandenyno lygio kilimas, ozono skylė, asteroidas), tai kitos temos, nesusijusios su šia.

O apie gynybą nuo Rusijos galiu trumpai pasakyt. Rusija už Lenkiją - maždaug 80 kartų didesnė, turinti 500 kartų daugiau resursų ir kokius 50 tūkst. kartų už Lenkiją stipresnė (nes turi visus masinio naikinimo ginklus).

Taigi puolant Rusijai, reikia stengtis, kad ji kuo greičiau užimtų visą Lietuvos teritoriją, čia labai daug ko nesugriovus ir nenužudžius. Mat Rusijos neužimta dalis liks ES ir bus Lenkijos "globojama" (spėju, kad su Vilniumi dėl išankstinio susitarimo tarp Rusijos ir ES).

Be abejo, simbolinis pasipriešinimas turi būti. Bet jis turi neiššaukti atsakomosios Rusijos reakcijos prieš civilius žmones (kitaip jie ar tai mes visi išsilakstysime ir Lietuva liks be gyventojų).

Tam geriausia tiktų partizanai - savanoriai, neva nieko su Lietuvos Respublika nesusiję. Aišku, geriausia šaudyt ne į Rusijos kareivius, nes tie keršydami gali susprogdinti Kaune HAE ir vanduo ten nuplaus visą senamiestį ir kartu gali sugriauti Vilnių (kad kiti bijotų).

Šie du senamiesčiai - didesnė vertybė už priklausymą ES ar Lietuvos "valstybinių institucijų" su jose esančiais parazituojančiais biudžetnikais funkcionavimą.

Taigi reiks triukšmą kelti kitais būdais - sunaikinti visus Lietuvos lenkus ir "jidišlando" patriotus. Taip mes neužpykdysim Rusijos ir yra teorinė galimybė išprovokuot Lenkijos kariuomenės įsiveržimą į Rusijos užimtą Lietuvą.

Taigi reikia siekti to, kad aplink visi išsipjautų. O tada imti ieškoti Lietuvai kito "stogo" - Brazilijos ar Kanados. Už didelę žuvį visad bus didesnė.

Valstybė visų pirma - tai lietuviai, lietuvių kalba ir lietuvių tautos ir lietuvių kalbos teritorija.

Priklausydama Lietuva Rusijai turės autonomiją visai teritorijai, o priklausydama ES turės autonomiją daliai savo teritorijos (kuriai daliai, pažymėta UAB "Didakta" Naująjame pasaulio geografijos atlase").

Laisva Lietuva gali būti tik pusiausvyroje tarp Rytų ir Vakarų įtakų.

O Vakarų įtakos dabar per daug.

Netiki - nuvaryk netoli mano namų į Nemenčinę ir pasigrožėk lenkiškais užrašais, kuriuos liepė nuimti valstybinis teismas, ant neprivačių Grybauskaitės ir Kubiliaus (kurie ignoruoja Lietuvos Kalbos įstatymą ir teismų nutartis) valstybei priklausančių valstybinių pastatų.

Rusiškų užrašų seniai nemačiau.

Ir dar.

Lenkus Lietuvoje gamina ne Rusija. Kas pusmetį lenkų partijai skiria maždaug 150 tūkst. Lt, kaip tradicinei partijai iš Lietuvos biudžeto, plius iš Lietuvos biudžeto finansuojama lenkodara Lietuvos mokyklose. O kur dar Lenkijos parama.

Rusijos kaltės yra - juk Rusija 1945 sukūrė Lenkiją Vokietijos ir Lietuvos žemėse.

Į viršų

arėjas

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Lap 2011 19:07

Užsiregistravo: 09 Spa 2011 15:31
Pranešimai: 8

Cituoti:

O apie gynybą nuo Rusijos galiu trumpai pasakyt. Rusija už Lenkiją - maždaug 80 kartų didesnė, turinti 500 kartų daugiau resursų ir kokius 50 tūkst. kartų už Lenkiją stipresnė (nes turi visus masinio naikinimo ginklus).

JAV, Kinija turi tą patį plius Kinija turi gyventojų perteklių (ypač vyrų) ir intensyviai ginkluojasi.

Taigi Rusijos "globa", net jei ji būtų teigiama lietuvių tautai (tą įsivaizduot reikia turėt labai lakią fantaziją), amžinai nesitęs. Manau Lenkija gyvuos ilgiau už Rusiją.

Toliau: kas sakė, kad nauja Rusijos okupacija būtų tokia pat, kaip buvusi?

Juk internacionalinio komunizmo statybai mūsų daugiau nebenaudos, o greičiau išžudys visus fiziškai (tą siūlo Duginas ir kiti ideologai) dėl "išdavystės".

Cituoti:

Mat Rusijos neužimta dalis liks ES ir bus Lenkijos "globojama" (spėju, kad su Vilniumi dėl išankstinio susitarimo tarp Rusijos ir ES).

Taip jau ir paliks savo tautiečius Lenkijai.

Cituoti:

Taigi reiks triukšmą kelti kitais būdais - sunaikinti visus Lietuvos lenkus ir "jidišlando" patriotus.

Tie "lenkai" iškart taps kuo tikriausiais rusais, kaip jau bandė po nepriklausomybės atgavimo su pirmu autonomijos projektu.

Beje lenkėjimo rusai niekada nestabdė, o tik skatino ir caro laikais ir sovietmečiu. Taip, kad Rusija - prasta apsauga nuo vakarų, Lenkijos ir lenkėjimo.

Cituoti:

O tada imti ieškoti Lietuvai kito "stogo" - Brazilijos ar Kanados. Už didelę žuvį visad bus didesnė.

Tai kad šios "didelės žuvys" yra greičiau JAV vasalai. Tai ar ne geriau būti grynai proamerikietiška valstybe, kaip Gruzija. Nors atsakymas aiškus: žydai, lenkai.

Žodžiu: musų neapsaugos nei rytai nei vakarai.

Belieka stengtis nenutautėti, išsirinkti valdžią, kuri mūsų nesistengs pribaigt. Čia tik laiko klausimas kada ateis radikalūs nacionalistai, nes dabartinės Varšuvai, Maskvai, Briuseliui ir visiems kam įmanoma vergaujančios prostitutės kuo toliau tuo labiau "perlenkinės lazdą" besityčiodami iš žmonių.

Reikia laukt kol vienas priešas rytuose nusibaigs (tiksliau bus tvarkingai padalintas), o Lenkijai turime turėti pasiruošę...cheminį ginklą.

Nemanau, kad myžniai lįs.

Į viršų

arėjas

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Lap 2011 19:10

Užsiregistravo: 09 Spa 2011 15:31
Pranešimai: 8

Cituoti:

Lenkus Lietuvoje gamina ne Rusija.

Visuose priešiškuose Lietuvai procesuose veikia Maskvos ranka. Nes tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje rusų spec. tarnybų įtaka labai didelė.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Lap 2011 19:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina

arėjas rašė:

Cituoti:

Lenkus Lietuvoje gamina ne Rusija.

Visuose priešiškuose Lietuvai procesuose veikia Maskvos ranka. Nes tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje rusų spec. tarnybų įtaka labai didelė.

Ir tai tiesa.

Kaip tik todėl turime siekti galutinio Rusijos imperijos likvidavimo (trečiojo ir galutinio padalinimo; 1-as padalinimas buvo 1918-1920 m., 2-as buvo 1990-1991 m.), išdalinant ją į tautines valstybes autochtoninių tautų istorinių-etninių žemių ribose.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Lap 2011 00:08

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Pradžioje perfrazuotas anekdotas.

„Kaip kariausim su Lenkija, juk jų 10 kartų daugiau?“

– „Partizaninį karą, čečėniškai“.

- „O ar čečėnų mums užteks?“

O dabar Lenkiją pristatantis oficialus multikas. Jame rodomuose žemėlapiuose Lietuva bent 2 kartus, o Vilnius – 3 iš 4 žemėlapių – Lenkijos dalis. Matyt, kurtas Maskvoje. Pagal youtube paiešką Animowana Historia Polski.

Tikrai sužinojau iš jūsų naujų dalykų: Lenkijos Seimas, vyriausybė ir prezidentas paskirti Maskvos ir vykdo jos valią, Kremlius suinteresuotas, kad Latvija ir Lenkija turėtų sieną (matyt, tada likusi Lietuvos dalis prisijungs prie Kaliningrado srities ir taps dviejų kantonų valstybe Eurazijos Sąjungoje), Rusija siekia padidinti lenkų tautą ir Lenkiją Lietuvos sąskaitą, kilus konfliktui tarp Lietuvos ir Lenkijos, Maskva rems Lenkiją, Lietuvos lenkai nesišauks Lenkijos pagalbos, o taps pravoslavais rusais ir imsis prašytis į NVS, Sikorskis ir Komarovskis – Maskvos agentai, kartu su visa Lenkijos ambasada, Rusija finansuoja LLRA ir lenkodarą lenkiškose mokyklose ir t.t. - galėčiau tęsti.

Be abejo, Rusija kalta, nes 2 kartus – 1709 ir 1945 m. sukūrė Lenkiją praktiškai iš nieko ir niekieno neprašomi.

Vieną kartą Petras I savo draugui Augustui Saksui pasižaisti, kitą kartą gruzinas Stalinas, nuskriausdamas Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją, kad 15 draugiškų respublikų šiek tiek apvienodėtų dydžiu (laidoje „Pergalės kaina“ iš „Echo Moskvy“ pasakyta ruso frazė: „per WWII užmokėta daug, nupirkta mažai“. Galėčiau pataisyt – nupirkta daug, bet rusiškas biznis – iššvaistyta).

Tome pačiame laidų cikle pasakojama apie Čekiją 1939 m.

Čekijos prezidentas nuvarė į Vokietiją prašyt globos - protektorato, mat Vokietija pareiškė, kad Tiso Slovakijos vyriausybei paskelbus nepriklausomybę, Čekija ir jos sutartys su Vokietija nustoja egzistuoti ir Vokietija traktuoja Čekiją, kaip istorines Vokietijos dalis Bohemiją ir Moraviją.

O ar paskelbus vėl kokią nesąmonę taip pat nepareikš Lenkiją, mol Lietuva nustoja egzistuoti, jai subyrėjus į Vylenščyzną ir Žmudziją, kuri taip pat istorinė Lenkijos dalis ir imama Lenkijos globon.

Bet tada Čekijos žmonės rinkosi Prahoje, reikalavo ginklų, dainavo himnus. O Čekijos valdžia ir kariuomenė ramiai aiškino, kad Čekijai niekas negresia, ji su sąjungininkais, Vokietija – globėja.

Ar rinktųsi stichiškai žmonės Lietuvoje prie ginklų sandėlių, reikalaudami ginklų? Ar mokėtų jais naudotis (Kalašnikovą ar Uzį žinau, o va kokį kitokį dar ilgai galvočiau, kaip ardyti) ir ar juos kas jiems duotų?

Reikia stengtis, kad žmonės kaip vieningas organizmas stichiškai, ignoruodamas „strateginių partnerių partnerius“ – Lietuvos valdžią - užgrobtų reikalui esant ginklų sandėlius, ir kad tuos sandėlius saugantys lietuviai kariai nesipriešintų. Todėl sandėlių dislokacija turi būti žinoma kiekvienam Lietuvos gyventojui, mat Lenkija ar Rusija tai ir taip žino.

O jei Lenkija norės, tai gaus ir inventorizacijos sąrašus Briuselyje.

Patriotai turi skleisti būtent tokias iniciatyvą - iš apačios ginti šalį skatinančias idėjas.

Partizaniniame kare tų visų karininkų virš kapitono laipsnio nereiks. Kad negalvotų nei vienas kareivis, kaip dabar, kad reikalingas įsakymas. Pasikartosiu, įsakymo ginti Tėvynę nebus.

Klausimas, kada ta riba, kai reiks imti naikinti lenkus Lietuvoje ir kokias asmenų grupes reiks sunaikint pirmiausia.

Manau, signalas turėtų būti ES arbitražo sprendimas sukurt Lenkijos globojamą lenkų autonomiją.

Aišku, Lietuvos valymui nuo parazituojančių čia lenkų reikia ruoštis ir karštligiškai ieškoti bet kokių sąjungininkų, kurti masinio naikinimo ginklus. Dėl urano „nešvariai bombai“ problemos nebus – Visagine statomos saugyklos laidoti visos ES branduolines atliekas.

Ne aš išsigalvojau – per Baltarusijos TV sakė A.Lukašenka.

Taigi, lėšų ne šiaip sau trūksta AS uždarinėti – pastoviai plečiami statybų mastai.

Palestiniečiai Izraelio sukūrimą iš Palestinos teritorijos bei slavų ir tiurkų kolonistų „žydų tautą“ laiko katastrofa ir pastoviai protestuoja.

O čia „Lietuvos prezidentė“ nuvarė į Lenkiją švęsti Antantės įkuriamos Lenkijos, Lietuvos ir kitose baltų žemėse, datos 1918 metais.

Manau, NVS ir Rusija suinteresuota būtent NATO ir ES skilimu ir konfliktais jų viduje, o ne Lietuvos ar jos dalies integracija į Lenkiją.

O kokius sąjungininkus kas galėtų pasiūlyti, be Lotynų Amerikos šalių ir Rusijos vasalų? Gal islamo pasaulį ar Afrikos šalis?

Dar prikolnas Lietuvos Lesli Nylseno – Kronkaičio - straipsnis „Delfyje“. Jo minimi pajėgumai ir Lietuvos kariuomenės vadovybės pasiekimai pritrenkiantys. Įdomu, ko jis apsirūkė?

Dar galima išrašyt į 2 stulpelius konfliktus pasaulio istorijoje tarp bloko narių ar valstybių sudedamųjų dalių ir tarp skirtingų blokų narių.

Ir pamatysit, kad sąjungininkai susipešdavo dažniau. Tiksliau, stipresnis sąjungininkas ar sąjungininkų grupė puldavo silpnesnį.

Logiška – puldamas kitam blokui priklausančią šalį, sukeltų didelį karą ir rizikuotų. O puolant silpną sąjungininką – jokios rizikos. Blokas parems naudingesnį narį.

Bet Rusijai Lietuva ir Lenkija – tas pats, kas Gruzija ir Abchazija.

Ir neįsivaizduoju, kaip lenkų tankai važiuotų keliu, ant kurio miegotų girtas rusų kareivis. Aš ne prorusiškas, o tiesiog renkuosi maždaug 35 kartus mažesnę blogybę – priklausymą NVS ar kaip ji ten vadinsis su visa Lietuvos teritorija, o ne priklausymą ES su lenkų autonomija.
Būti Rusijos vasalu, skirtingai nei vasalauti Lenkijai, bent jau ne gėda, nors ir nemalonu. Naudos taip pat būtų daugiau.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Sau 2012 01:56

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Istorija nesustoja, kai kas dabar man atrodo kitaip.

Tokiame rusų dokumentiniame filme „Karaliai ir pilys“, apie prūsų karą su vokiečiais, analizavo priežastis, dėl kurių vokiečiai laimėjo.

Kaip pagrindinę nurodė labai mažus Prūsijos žmonių resursus. Pagal filmo autorius, 13 amžiuje Prūsijoje gyveno ne daugiau, kaip 270 tūkst. žmonių. Jei mobilizacinės galimybės - 10 proc., tai toks kiekis gyventojų galėjo surinkti apie 27 tūkst. kareivių.

Priedo, prūsų gentys buvo nevieningos ir kariavo atskirai. Šalia viso to, prūsų elitas išdavė savo tautą ir įvairiais susitarimais su vokiečiais, pavyzdžiui Christburgo taika, įsiliejo su vokiečių Ordino valdančiu elitu (Vokietijos istoriografijoje nėra atskirai terminų teutonų ir vokiečių, kaip ir normalioje lietuvių istoriografijoje nėra atskirai terminų Lietuva ir LDK).

V.Kojelavičius rašo su nusivylimu, o A.Širokoradas (toks šiandieninis Rusijos pseudoistorikas šoumenas) savo knygose su pasityčiojimu apie Lietuvos surenkamos kariuomenės skaičių.

Pvz., knygoje „Rusia ir Lietuva“ 259 psl. Žygimantas Augustas surinko iš nenorinčios kariauti šliachtos (kuri buvo sukurta būtent tik tam, kad kariautų) mokesčius kariuomenei samdyti. Už 70 tūkst. auksinių buvo pasamdytos 2 „armijos“. Vienoje buvo 500 kavaleristų ir 200 pėstininkų, kitoje 663 kavaleristai ir 1900 pėstininkų.

Priminsiu, tai kariuomenė, surinkta valstybės, turinčios dar trečią pagal dydį Europoje teritoriją, bent 5 mln. gyventojų, iš kurių kas penktas – šliachta.

O ruošiamasi karui su valstybe, turinčia gal 15 mln. gyventojų ir surinkusia bent 50 tūkst. kareivių.

Kas nemaitina savos, maitina svetimą. Panašu, kad mes maitinam neaišku ką, o svetimą vis tiek galim maitint.

Gan žymi 16 amžiaus Lietuvos įstatymo preambulė (tik dabar neatkapstau tos knygos, berods rusiška „17 amžiaus karvedžiai“).

Taigi maždaug: „kadangi bausti mirtim šliachtas dezertyrus per žiauru, o susirenkančių kariauti nepakanka, nutarta atleisti šliachtas nuo šalies gynimo, pakeičiant šią prievolę mokesčiais“.

Ir 20 šliachtų turi aprūpint ir nusamdyt vieną samdinį husarą (žodis „husaras“ vengriškai – „kas dvidešimtas“). Aišku, kad tuos pinigus šliachtoms sumoka jų pavaldiniai baudžiauninkai, paskolina už užstatus įvairūs gešeftsmenai.

Ir čia ne per seniausiai delfyje Lietuvos Leslio Nylseno – Kronkaičio straipsnis apie Lietuvos kariuomenės pasiekimus. Ten džiaugiamasi, kad Lietuva paruošė kelis šimtus rezervistų, o šiaip kariuomenėje apie 10 tūkst. žmonių, ji atitinka Nato standartus, turi gerus sąjungininkus.

Na tiesiog ar apsirūkyta, ar tai paraleliniai pasauliai?

Nuo pat šaunamojo ginklo atsiradimo laimi tie, pas kuriuos didesnis rezervas ir didesni ištekliai, jei kitos galimybės lygios (pvz. analogiška ginkluotė).

Jau 16 amžiuje tai suprato Japonijoje Oda Nobunada – apginklavo valstiečius arkebūzomis, o ne samdė brangiai kainuojančius samurajus.

O čia kažkas naujo. Visa istorijos eiga rodė, kad kariuomenę stengiamasi padaryt kuo pigesnę ir kuo didesnę. Ir Lietuvoje iki maždaug 1997 m. buvo gan logiškas kariuomenės kūrimo procesas. Buvo apie 10 tūkst. nemokamas savanorių kontingentas, buvo dar nuo TSRS laikų likęs rezervas, buvo pradėta kurti šauktinių kariuomenė, kurianti naują rezervą. Dar buvau savanoryne, kai buvo mokymai su pirma karo akademijos laida.

Savanoryne buvau, kai dar vyko I Čečėnijos karas, pas kuopininką Pašvenską. Tada galvojom, kad Lietuvos kariuomenė ir turi būti analogiška čečėniškai - pašauktinių ir entuziastų, ir kariaujanti panašiais būdais. Niekaip jos neįsivaizdavom, kaip brangiai kainuojančios biudžetinės institucijos.

O dabar mes matom tą pačią 10 tūkst. kariuomenę, bet labai brangią ir mokamą. Priedo, savanoriai buvo tik lietuviai, o dabartinėj Lietuvos kariuomenėj bent vienas lenkas ar rusas, būdamas gyvate užanty, gali daug nuveikti.

O tai, kad atitinka standartus, reiškia, kad dabartinėje kariuomenėje bent pusė nesusijusi su kariavimu. Tai buhalteriai, sandėlininkai, šiaip valstybės tarnautojai, vairuotojai ir daugybė specialybių, kurios naudingos tik teoriškai ir tik didelės šalies kariuomenei.

Apie Lietuvos gynimo koncepcijas – tai kita skaudi tema.

Tiesiog neįmanoma su 5000 kareivių (nes kiti 5000 – pagalbinio aptarnaujančio personalo biudžetnikai) aplamai nuo ko nors gintis. Nei mobilizacija, nei koks nors partizaninis karas taip pat neįmanomas.

Pvz., pamatęs važiuojančius ar miške tyliai atslenkančius keliasdešimt tūkstančių ginkluotų lenkų, kur aš galėčiau nubėgti pasiimti ginklą ir kas man jį duotų?

Ir ar tie, kurių žinioje ginklai Lietuvoje, laikytų lenkus ar kokius mano pamatytus žmones be atpažinimo ženklų priešai, nebijotų atsakomybės ir duotų man kalašą su kokiu kibiru šovinių vien todėl, kad parodyčiau pasą ir gal 15 m. senumo savanorio pažymėjimą?

Greičiausia iškviestų greitąją, prieš tai paaiškinę, kad Lenkija – Nato šalis ir sąjungininkas.

O dar prieš 15 metų pavojaus Lietuvai atveju savanoryne savanoriai patys ginklus išsidalintų, nelabai žiūrėdami pasų. O sandėlininkai plačiau pažiūrėtų į savo atsakomybę. Savanorių kariuomenė buvo visuomeninė organizacija, bandymai ją padaryti nemokama valstybės institucija rezultatų nedavė ir savanorynas palaipsniui buvo transformuotas į normalų NATO standartus atitinkanti KAM skyrių. Tik šį kartą kainuojantį didelius pinigus ir nesugebantį veikti ar pradėti veikti savarankiškai.

Nors sunku rasti pavyzdžių istorijoje, kai puola viena kitą ne sąjungininkas sąjungininką, o skirtingų blokų pavienės šalys; arba susipjauna formaliai net tos pačios valstybės dalys. Čia ir rizikos mažiau – juk blokas parems naudingesnį narį ir priešiški blokai nesikiš, bijodami konfliktų tarp dviejų blokų, ypač jei jie turi atominį ginklą.

Galima pasvajoti. Pavyzdžiui, per žiniasklaidą praneša, ar žmonės autostradose pamato palaipsniui į Lietuvą atvykstančius lenkų karinius dalinius. Tai oficialiai motyvuojama prasidėsiančiais Nato mokymais „Ežiukas ir triušiukas“ arba suaktyvėjusiu Rusijos kariuomenės judėjimu.

Entuziastai, kaip aš, nubėga į ginklų laikymo punktus, saugomus tokių pačių entuziastų. Tai būtų paruoštas rezervas, veikiantis savo iniciatyva. Su ginklais, autonomiškai seniau susitarę būriai, ima vieni naikint Lietuvoje esančius lenkų dalinius, kiti – naikint Lietuvoje gyvenančius lenkus (kad po konflikto nebūtų naujų sienų nustatymo "pagal faktą"). Būtina nešioti Rusijos uniformą, turėt tik rusiškus ginklus ir kalbėti tik rusiškai. Prie savęs turėti rusiškus padirbtus dokumentus.

Kaip Gruzijos karo metu gruzinų vadovybė, jei Lenkijos karinė vadovybė pamanys, kad juos užpuolė Rusija, ji įsakys savo kariams daryt ką tik nori, bet su rusais nekariauti. Gruzijoje po tokio įsakymo visi gruzinai metė ginklus ir išsilakstė. Lenkijos kariuomenė tokiu atveju pasklis po Lietuvą, laukdama situacijos paaiškėjimo. Lenkas iš Lenkijos neatskirs tikro ruso nuo netikro, o su rusais jis kariaut bijos.

Jei lenkų kariuomenė, vengdama konflikto su Rusijos kariuomene, bus bent 10 tūkst. ir tūnos Lietuvoje išsislapsčiusi, tai ji greit taps kanibalais. Karų istorija rodo, kad kanibalizmas, nesant maisto produktų tiekimo, pastoviai praktikuojamas. Pavyzdžiui, tikrai dokumentuoti kanibalizmo atvejai yra iš WWII Leningrado, Stalingrado, Ramiojo vandenyno salose japonai suvalgė daug saliečių. Todėl savanoriai turės talkininkaut gaudant Lietuvoje esančius "natovcus", būt vedliais, žvalgais (pvz., Rusijos rusas kareivis neatskirs lenko iš Lenkijos, jei tas persirengęs, iš kalbos).

Lietuvai būtina bus išprovokuot tiesioginį Lenkijos ir Rusijos konfliktą bei padėti Rusijos kariuomenei kuo greičiau užimti visą Lietuvos teritoriją tuo atveju, jei ES ima daryti kokius nors administracinius Lietuvos pertvarkymus lenkų tautos labui. Tada įsilieti į Rusijos kariuomenės sudėtį ir padėti likviduoti Lietuvoje esančius Lenkijos karinius dalinius. Aišku, iki tol jau reiks būt išnaikinus visus Lietuvoje gyvenančius lenkus, kad „lenkų žemių“ egzistavimas nebūtų pokonfliktinių derybų tarp Rusijos ir Nato objektu.

Tam dabar bent jau reikia ruoštis – pažint Vilniaus ir Šalčininkų rajonų apylinkes, sportuoti, būti pasiruošus rūbų, kuprinių, palapinių. Iniciatyva labiau galėtų eiti ir iš apačios – sporto klubų ar turizmo forma.

Dabar ar gali būti įvesti Lenkijos kariniai daliniai į Lietuvą? O jei jie bus įvesti, ar nepraras Lietuva suvereniteto kuriai nors teritorijos daliai? Jau iš karto matom, kad šie klausimai retoriniai. Knygynuose pardavinėjami net žemėlapiai lietuvių kalba su pažymėtomis „lenkų žemėmis“ Lietuvoje.

Kaip pasiekti, kad Rusijos kariuomenė įeitų ir užimtų visą Lietuvą, Lenkijai įvedant kariuomenę (aišku, priežastys „valdžios“ bus nurodytos kitokios) į Lietuvą? Galbūt stebėti rudenį vyksiančio „autonominio“ referendumo.

Rusija įlenda visur, kur ją nuoširdžiai kviečia – tai jų nacionaliniame charakteryje ir tradicijose. Ir tik vėliau ima galvoti. O čia jai būtų nereali pergalė prieš Nato, ir taip deklaravusią, kad dėl Baltijos šalių pasaulinio karo nepradės, nes neverta. Nebent Lenkija užsiims savo nuožiūra. Pagal R.Ozolą, yra net toks planas – Lietuvos „gynimas“ Lenkijos daliniais. Gal ir tikrai yra.

Šiuo atveju, kai neįmanoma rinktis tarp gero ir blogo, reikia rinktis tarp blogo - Rusijos ir dar labiau blogo - Lenkijos.

O pozicijos neturėjimas ir abejingumas jėgų nesutaupytų. Priedo, jei kartais įvyktų karinis konfliktas tarp visos Nato ir Rusijos Lietuvos viduryje, Lietuva gan greit liktų be gyventojų. Todėl būtina neleisti, kad Lietuvą užiminėjantys Rusijos daliniai būtų kur nors sustabdyti.

Partizaniniais veiksmais reikia visaip trukdyti naujų Nato dalinių įvedimui į Lietuvos teritoriją ir čia naikinti jau esančius. Nors man sunkiai įsivaizduojama, kad lenkai šaudys į rusus. Gali būti variantas, kaip 1940 m. Graikijoje – italai kariavo su Graikijos armija, bijodami susidurti su šalį užėmusiais vokiečiais, kuriems graikai jau pasidavę. Tada Hitleris apibarė Musolinį, gražiai paprašė graikų nemušt italų ir tiems pasiduoti. Ir tas savotiškas karas užsibaigė.

Jei lenkų kariuomenė įeis į Lietuvą, tai tikrai ne kariavimui su Rusija. Ji įeis čia dėl „lenkų žemių“ ir „lenkų Lietuvoje“.

Gali būti ir kitų variantų. Pvz., kaip dabar aplink Vilnių jau yra Lenkijos policija su lietuviškom uniformom ir lenkiškais užrašais, taip gali būti organizuojamos įvairios karinės organizacijos. Pasivadinusios kad ir AK istorijos rekonstrukcijos ar skautų (jų harcerų) klubais.

O nesant sienų, ginklų bet kada galima užvežti, kokių tik reikia. O neapykanta Lietuvai formuojama tarp Lietuvos lenkų jau nuo mokyklos laikų.

Problema būtų ta, kaip susiorganizuoti ir kuriuo momentu, net ir turint galimybę per valandą gauti ginklą. Ir kaip motyvuoti ir prieš tai paruošti žmones, kad jie, viską metę, bėgtų Lietuvos ginti. Juk Lietuvos teritorija labai maža, ir karo veiksmus reikia pradėti bent per valandą. Plius gali būti ir desantas, diversantai.

Taigi mobilizaciniai ir ginklavimo punktai turi būti maži, išmėtyti ir užmaskuoti, galbūt pastoviai besikeičiančiose vietose. Pavyzdys su TSRS balistinėmis raketomis geležinkelio vagonuose parodė, kad atsekti mobilių karinių objektų, neišsiskiriančių iš įprastinių transporto srautų, neįmanoma.

Ir išvis utopija būtų branduolinio ginklo sukūrimas, ypač atsisakius branduolinės energetikos. Teoriškai tai įmanoma, jei Lietuvoje nebūtų išdavikų ir jei nelaikytume stogu ES ir Nato, o Lenkijos mums negręsiančiu ir ginsiančiu partneriu.

Optimizmo teikia nebent tai, kad sienos su Rusija ir Baltarusija ilgos, o su Lenkija – trumpa, tarytum koridorius. Desanto iš Lenkijos jūra galima nebijoti – jie nerizikuos, bijodami netyčia susidurti su kokiu nors Rusijos kateriu ar jachta.

Kaip papildomas saugumo garantas Lietuvai galėtų būti aiškus ženklas, kad bet kokio konflikto su Lenkija atveju visa „lenkų tautinė mažuma Lietuvoje“ bus iškart sunaikinta. Tam reikia rodyt ir galimybes, pav. savanorių mokymus miškuose kur Eišiškių ar Šalčininkų apylinkėse.

Tik va bėda – nelabai įsivaizduoju, kaip grąžint tą savanoriavimo dvasią, sąmoningai sunaikintą su „valdžiai“ mažai pavaldžia kariuomene prieš 15 metų. Su šiandieniniu jaunimu dažnai bendrauju kokioj kačialkoj ar darbe. Jiems visiškai nesuprantamas ir už suvokimo ribų buvęs maždaug 1987 – 1997 m. požiūris į Lietuvos gynybą, valstybę.

Labai daug jevrofilinės priešų propagandos, dezorientacijos. Labai svarbi kova už žmonių sąmonę ir pasąmonę, kad paruošt per mums mažai likusį laiką rezervą.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 9 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: