Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kodėl slavai buvo tokie atsilikę?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Kodėl slavai buvo tokie atsilikę?

Parašytas: 25 Bir 2011 23:53

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Kodėl slavai buvo tokie atsilikę?

Be tautų – etnosų egzistuoja ir tautos – subetnosai, kaip tolimesnis nacionalinio vystymosi etapas.

Kaip subetnosų pavyzdžius galiu paminėti amerikiečius, kanadiečius ar australus, kilusius iš anglų, Krymo totorius, karaimus kilusius iš totorių, baltarusus, ukrainiečius, žydus ir lenkus, kilusius iš chazarų – mongolų mikso.

Be abejo, atmetus specifines pastarųjų subetnosų susiformavimo sąlygas (kultūrinis – ekonominis ir politinis tiurkų ir mongolų slavų subetnoso atsilikimas), baltarusų, žydų, ukrainiečių, rusų, lenkų ir kitas slavų tautas formavo ir aukštesnių etninių grupių įtaka.

Tos aukštesnį socialinį, politinį, kultūrinį ir ekonominį išsivystymą slavų atžvilgiu pasiekusiose etninės grupės – germanai, baltai ir keltai.

Kas lėmė, kad baltai buvo žymiai pažengę už slavus kultūriškai?

Visų pirma, tai geografinė padėtis. Kaip žinia, civilizacijos arealo centre gyvenantys žmonės ilgiausiai išlaiko savo kultūrą, silpnėjančią kultūrinio arealo periferijose.

Pavyzdžiui, prancūzų kultūros ryškiausi pasireiškimai – Prancūzijos teritorijoje, o prancūzų kultūra silpnėja ir išsigimsta frankofoniško pasaulio periferijose – pvz., Haityje, Čade.

Kaip įrodymas yra baltų kalbos, tiesioginis viso Europos indoeuropietiškos kultūros pamatų kūrėjų kalbos tęsinys. Juk niekas nesako, kad australian ingliš ir american ingliš su anglų kalba turi bendrą prokalbę. Tiesiog vėlesni slengai kilę iš kalbos, turinčios senesnę formą. Taip pat keistai skamba nuomonės apie bendrą, skirtingą nuo baltų kalbų, indoeuropiečių prokalbę.

Kita geografinė slavų atsilikimo priežastis (be buvimo kultūrinio arealo pakraščiuose, veikiamoje mažiau civilizuotų tiurkų klajoklių) - tai slavų gyventos teritorijos izoliuotumas.

Visos pasaulio didžiosios civilizacijos, tarp kurių ir baltų indoeuropietiškoje, išsivysto arti jūrų. Nes ten yra intensyviausia žmonių visuomeninių santykių, kultūrų, ekonominių santykių dinamika.

Judriausios vietos Europoje priešistoriniais laikais – Baltijos ir Juodosios jūros pakrantės Rytuose. O tai yra teritorija, kurioje iki 1430 m. buvo baigta vienyti Lietuvos Imperija.

Nors iki Lietuvos Imperijos jos teritorijoje būta ir mažesnių ikivalstybinių darinių – ostgotai, skitai, sarmatai bei lietuvių, tarp kurių buvo ir krikščionių Rytų ortodoksų, miestų valstybių (kaip Kijevo, Turovo, Pinsko, Polocko ir kt. Būtent juose pradėjo formuotis, veikiant graikų misionierių sukurtos bažnytinės kalbos įtakai, etnosocialinis slavų nukrypimas).

Visos Europos kontekste baltų arealo pakraščiuose gyvenusios slavų gentys, ypač neįėjusios į LI sudėtį, jau viduramžiais išsiskyrė savo kultūriniu atsilikimu.

Pavyzdžiui, pirmąją valstybę slavai įstengė įkurti tik 1480 m. - Moskoviją, subyrėjus mongolų ulusui.

Į Vakarus nuo Lietuvos buvusios Lenkijos Hercogystės slavų valstybe laikyti nederėtų. Visų pirma, visi Lenkijos miestai buvo įkurti ir statyti vokiečių, apgyvendinti taip pat. Nes, kaip žinia, laukiniai slavai nei Rytuose, nei Vakaruose miestų nestatė.

Tai rodo baltiški ir germaniški, o Čekijoje net keltiški vietovardžiai, architektūra bei iškastiniai archifaktai. Suslavėjimas minėtose teritorijose pasireiškė vėliau, kaip etnosocialinės degradacijos išdava.

Žymiai anksčiau slavų dialektais imta kalbėti kaimų vietovėse, didele dalimi dėl mongolų invazijos pasekoje atsiradusių tiurkų bėglių.

Tai taikytina ir slavų kalbų atsiradimui dėl tiurkų, mongolų, finougrų ir germanų kalbinės įtakos apie 16 amžių. Nors kai kurios slavų tautos atsirado dar vėliau – jau XX amžiuje : baltarusai, tuteišai (lenkai), ukrainiečiai, žydai.

Nors vienareikšmiškai žydai dėl savo daugiau tiurkiškos kilmės ir plačoiai naudojamo germanų „idiš“ slengo slavams nepriskiriami. Yra pagrįstų nuomonių, kad žydų nereiktų laikyti tauta.

Čia panagrinėsiu XX a. fenomeno, kai vienas dar pilnai nesusiformavęs subetnosas – rusai – formuoja kitą subetnosą – lenkus. Įdomus reiškinys yra pats „Polska“ pavadinimo, turinčio gana ilgą istoriją ir seniau suprasto tik geografiškai (polia rusiškai – laukas), priskyrimo naujam subetniniam naujadarui.

Analogijos – Belgija ar Bohemija, nieko bendra neturinčios su keltais belgais ar bojais. Polia viduramžiais buvo vadinama šiandieninės Ukrainos rytuose klajojusios polianų genties teritorija.

Priešingai, šiandieninė Lenkija buvo įvardinama, kaip baltoji Rusia ar Galicija. Dėl to, kad dauguma XX a. susiformavusių baltarusų laiko save lenkais, sąlyginai Lenkiją galima laikyti baltarusių valstybe. Priedo, lenkų ir baltarusių kalbos yra identiškos.

Tai kas gi pastūmėjo seniausią slavų valstybinį vienetą ir seniausią slavų tautą (mongolų subetnosą), kurti savo subetnosą – „lenkų tautą“, bei valstybę Lenkiją tiek 1710, ptie Petro I, tiek 1945 m.? Būta mažesnių, tik nesėkmingų eksperimentų su Lenkijos, kaip Varšuvos Hercogijos kūrimu ir 1920 m., kaip placdarmo kovai su bolševikais.

Matome, kad visais laikais ši rusų veikla kuriant sau subetnosą nepasiteisindavo. Visų pirma, pseudovalstybė Lenkija rodydavo labai mažą gyvybingumą ir labai lengvai išnykdavo iš žemėlapio.

Kita vertus, lenkų tauta neturi aiškaus identiteto ar skiriamųjų kalbinių ribų nuo kitų slavų. Lenkų kalba – ne daugiau vienos iš slaviškų tarmių, nors ir maksimaliai atskirta įvairiais naujadarais Austrijos Imperijoje bei separatistų „lenkų kalbininkų“ įtakos.

Panašiai XX amžiaus pradžioje formuotos ir kitos subetninės rusų kalbos - baltarusų ir ukrainiečių (plačiau knyga rytrakeryje „Nepriklausoma Ukraina. Projekto krachas“. Audioversija)

Kai tai parašiau tikrų istorikų forume, man pasiūlė su plyta per šalmą.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: