Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Laukas tarp Lietuvos Imperijos (LI) ir Šventosios Romos Imperijos (ŠRI)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Laukas tarp Lietuvos Imperijos (LI) ir Šventosios Romos Imperijos (ŠRI)

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Laukas tarp Lietuvos Imperijos (LI) ir Šventosios Romos Imperijos (ŠRI)

Parašytas: 16 Kov 2011 20:00

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Laukas (rus. „pole“ ar lenk.„polska“) – tai išimtinai vietovinis terminas, taikomas Stalino 1945 m. įkurtos valstybės Lenkijos geografinei vietai apibrėžti.

Savaime suprantama, į jį neįeina Prūsija, Silezija, Pamarys, Vakarų Galindija, Suvalkų trikampis ir Palenkė.

Šiuo metu Lenkijos gyventojus sudaro, šalia nigeriečių ir turkų autochtonų, rusų subetnosas mozūrai, nieko bendra neturintis su iki 1920 m. Lenkijos teritorijoje buvusiais valstybiniais junginiais, etniniais vienetais ar politinėmis tos teritorijos priklausomybėmis.

Lenkijos teritorijoje 2 kartus buvo Vokietija, 3 kartus Rusija, 2 kartus Švedija, 1 kartą Saksonija, 1 kartą Prancūzija ir 1 kartą Mongolija.

Be abejo tai, kad po Liegnitz mūšio absoliučią gyventojų daugumą Krakau, Gnesen ir Breslau sudarė mongolai, jie taip pat laikytini tikraisiais Lenkijos autochtonais. Panašiai Rusijoje autochtonais laikomi apie 100 procentų gyventojų Rževe 1942 m. sudarę vokiečiai.

Kaip istorikui, įdomi būtų ir kultūroetnologinė situacija, pradėjusi klostytis lauke (dykroje) tarp Lietuvos Imperijos (LI) ir Šventosios Romos Imperijos (ŠRI) nuo pat LI pergalės prieš mongolų imperija (o jų buvo bent keletas) 14 amžiuje.

Pavyzdžiui, Imperatorius Algirdas (originalūs titulai – bazilijus arba rex) prie Mėlynųjų Vandenų sumušė net tris mongolų imperijas (tris chanus, pavadinimas nuo „čanų“ dinastijos).

Jei imperijos, tai galėjo būti Aukso Orda, Centrinės Mongolijos Imperija su sostine Karakorume ir Dangiškoji Imperija su sostine Pekine. Mat tik šios mongolų valstybės neabejotinai turėjo imperijų statusus.

Nors tai, kad vieno imperatoriaus vardas buvo graikiškas (Dimitros), leidžia daryti prielaidą, kad mūšyje prieš Lietuvos Imperiją (LI) dalyvavo ir Bizantijos Imperija. Tuo labiau, kad bizantiečiai turėjo su žmogiškais ištekliais susijusių interesų jų misionierių, analogiškai jėzuitams Lotynų Amerikoje, sukurtame slaviškame ekonominiame subetnose.

Kaip jau minėjau anksčiau, dėl etnosocialinės degradacijos, imigracijos bei satanizmo poveikio LI besivystantys subetnosai yra ne vien LI būdingi klasinių santykių formavimosi reiškiniai.

Pavyzdžiui, į formaliai Vengrijos Hercogijai priklausančią dabartinės Lenkijos teritoriją, kurioje jau buvo vokiečių ir lietuvių statytų miestų ir pilių (galima rasti pagal paiešką „Liste der deutschen Stadten in Polen“), bėgliai iš mongolų sunaikintos Chazarijos bei karo niokojamos Galicijos ėmė formuoti savitą laukinių rusų „polska“ subetnosą.

Istoriškai ir etniškai šiandieniniai lenkai su viduramžių lenkais nesietini. (Kaip nesietini helvetai, belgai, makedoniečiai, žydai, templieriai, masonai su tų pačių pavadinimų etnosocialiniais dariniais).

Pavyzdžiui, miestų gyventojai buvo beveik išimtinai vokiečiai ir germanizuoti tiurkų satanistai, o kaimuose gyveno įvairiais rusų slengais kalbantys bizantiečių sukurti slavai.

Sieti juos visus tik su polianų (polovcų) gentimi , buvusia šalia rytinių LI sienų, nederėtų. A. Kojelavičiaus „Lietuvos istorijoje“ polovcai priskiriami baltams.

Taigi, kokią įtaką galėjo turėti Vengrijai pavaldžios teritorijos (tuo metu valdomos Liudviko vietininkės Hedvig, karūnuotos hercoge) prijungimas prie Jogailos valdomos LI?

Visų pirma, įdomi paties Jogailos asmenybė. Jis buvo išsižadėjęs lietuvių religijos (ir ideologijos) bei propagavo įvairias satanizmo formas. Tai rodė ir įvairios jo kličkės – Jakob, Vladislav.

Tai vienas atvejų, kai išdavikas ar beprotis, turintis galias, negrįžtamai neigiamai paveikia savo valdomą valstybę. Vienareikšmiškai galima teigti, kad keistų ideologijų bei subetnosų pilna Lenkija, neturinti jokių šansų egzistuoti, kaip valstybė, apkrėtė ir paskui save į supuvimą nusitempė ir Lietuvą. Jogailai jo valdoma LI buvo ne daugiau, kaip Napoleonui Prancūzija ar Trockiui Rusija – junitai kompiuteriniame žaidime.

Jau 17 amžiuje Lenkiją ir ATR (žydų-lenkų) panstwą valstybe galima laikyti tik sąlyginai. Valstybė liko pas lietuvius, buvusius valstiečiais (dėl to ir pavadinimas valstybė – nuo „valstietis“).

Valstietinę valstybės prikalusomybę rodo ir tai, kad interventus išvydavo ir šalį gindavo išimtinai valstiečių sukilėliai.

Lenkijos teritorija neturėjo pastovios valstybinės priklausomybės, teritorijos ir buvo bent 6 kartus išnykusi iš žemėlapio ar kitų valstybių dalimi.

Kuo rėmėsi Rusijos carai, kurdami įvairias „Varšuvos hercogijas“, pradedant nuo Petro I (vok. „Warschau“ nuo Ware Schau – prekių apžiūra)?

Manoma, kad siekdami, jų panslavistiniu supratimu rusų tautą skaidyti į maždaug vienodo dydžio subetninius segmentus.

1920 m. Lenkija buvo tik šiek tiek ilgiau už Vrangelio Krymą išsilaikęs Antantės antirevoliucinis buferis, nuo 1939 m. tradiciškai Vokietijai priklausanti teritorija turėjo santykinę autonomiją.

Mat buvo sunku tiurkų dominuojamą ekonominį Generalgubernijos gyvenimą integruoti į Reichą. Tai beveik visose imperijose pasireiškusi socialinės-funkcinės subetnizacijos politika.

O kaip atsirado lenkai ir Lenkija po 1945, matome iš TSRS KP CK nutarimų ir Potsdamo protokolų.

Ar Lietuva turėtų laikytis Potsdamo nutarimų, kurių nepasirašė?

Manau, kad ne. Todėl mums Lenkijos valstybės ir lenkų tautos egzistavimas turėtų būti problematiškas ir keliantis klausimų.

Tai, kad lenkams ir baltarusiams nereikia vertėjų ir dauguma baltarusių laiko save lenkais (šalia rusų, litwinų, elfų, hobitų, žydų), rodo, kad lenkų ir baltarusių tautinis identitetas sutampa. O savo ruožtu baltarusiai, lenkai ir žydai bent jau kalbiškai yra tiurkoslavų kilmės rusų subetnosai.

Rašiau panagrinėjęs mokslininkus ir intelektualus: L. Gumiliovą, A. Širokoradą, J.Gebelsą , L.Donskį.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: