Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Taborai

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Taborai

Parašytas: 11 Vas 2011 19:15

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Taborai

Čia rašysiu apie tiurkų imigrantus žydus, slavų – lenkų ir čigonų (romanizuotų indusų) „kompaktiškai gyvenamas vietoves“, jų „kultūrinį indėlį“ ir aplamai „bendrą istoriją“.

Visų pirma paminėsiu, kad duotos svetimšalių kategorijos labai skiriasi rasiniu požiūriu.

Jei tiurkai, iš kurių išsivystė žydai ir paveikti Lietuvoje miestuose gyvenusių Vakarų europiečių (daugiausia germanų), tai čigonai labai mažai maišosi su kitomis rasėmis ir kultūromis, stengiasi minimaliai integruotis.

Priešingai, žydai tiek seniau, tiek dabar visapusiškai integruojasi į politinį ekonominį Lietuvos gyvenimą, stengiasi jį įtakoti ir pritraukti į savo veiklą kuo daugiau realių valdžios svertų turinčių žmonių.

Manyčiau, kad skirtingas žydų ir čigonų santykis su likusia visuomenės dalimi nulemtas ir skirtinga šių pseudoetninių taborų veikla.

Čigonų verslas – taikomoji psichologija, prekyba, vagystės ir tiesiog rinkimas, jų taboras ir likusi visuomenės dalis atskirta griežtų teritorinių ir rasinių ribų (taborai, išvaizda).

Žydų bendruomenė šių ribų neturi, jos interesai tampriai persipynę su valdininkijos interesais. Būtent ši savybė leidžia žydų sektai gyventi parazituojant biudžete ir aplamai Lietuvos ekonomikoje. Ryškiausias pavyzdys – 150 mln. Lt iš biudžeto prisiskyrimas su žydų ložės (partijos ar sektos – tarp šių sąvokų aiškios ribos nėra) už tariamą tariamai egzistavusios „žydų tautos“ genocidą per WWII ir kasmetinės duoklės satanistams, kaip „tradicinei religinei bendruomenei“.

Lenkų "bendruomenę" Lietuvoje svetimkūniais ar parazitais nelaikyčiau. Greičiau tai infekcija, kaip polonizacijos užkrato rezultatas. Mat dauguma Lietuvos lenkų yra tiesiog polonizacijos infekuoti lietuviai.

Jei socialdarvinizmas banaliai apibrėžia tarptautinius santykius, tai santykius tarp tautos ir jos teritorijoje gyvenančių svetimšalių galima apibūdint terminu „biodarvinizmas“.

Stebimas reiškinys – silpnėjant visuomenės organizmui, parazituojančių jame svetimkūnių aktyvumas nedidėja. Priešingai, mažėja ir jų pelnas ar siekis gyventi iki tol juos maitinusiame areale.

Su svetimšaliais lenkais, kurių bendruomenę aš apibūdinčiau, kaip infekciją, viskas diametraliai priešingai. Silpnėjant visuomenės organizmui, infekcija tampa labiau pastebima ir organizmui kenkianti. Ribos tarp šios Lenkijos bacilos ir lietuvių aiškiai nubrėžia „lenko kortos“ – dokumentas, įrodantis priešiškumą ir neapykantą Lietuvai.

Ar būtina visuomenę gydyti nuo svetimkūnių ir infekcijų?

Šiuo atveju aš neminiu dar vėžio – biudžetnikų valdininkų, jevrosojuzo kolaborantų ir Briuselio kopūstų.

Juk ir operacija, ir chemoterapija gyvam organizmui gali pakenkti. Tačiau taip dar yra šansas išgyventi.

Ar manoma, kad parazituojančių „tautinių mažumų“ ar parazituojančio polonizacijos užkrato, valdininkų – biudžetnikų lyginamasis svoris bendros valstybės masės atžvilgiu niekad nebus toks didelis, kad paveiktų gyvybines valstybės funkcijas? Lyg gerybinis auglys.

Jei nebūtų emigracijos, galbūt.

Bet galima prisiminti, kad Palestina buvo padalinta į 2 beveik lygias dalis, kai kolonistų iš Europos kiekis buvo apie 100 tūkst. šalia 3 mln. arabų palestiniečių. Motyvuota priežastimi – Palestina – daugiatautė žemė, kur jos savininkai įvairių tautybių žmonės. Ir imigrantai apskelbti autochtonais, nes jie atsieit minimi kažkokiose „Sindbado kelionės“ lygio pasakose (kur Araratas aukštesnis už Everestą).

Pabaigai atkopypeistinsiu nekeisdamas panašių pasakų, sukurtų Lenkijoje. Įmetę jas į Google, galite atsiversti šaltinį – polia.info.

"Kol slavų kraštai stūmė totorius atgal į rytus, lietuvių kunigaikščiai užgrobė aplinkines slavų žemes ir įkūrė Lietuvos kunigaikštystę. Tačiau neilgam. Kraštą okupavo vokiečiai ir Kaune pasistatė tvirtovę. Lenkijos kunigaikštystės pagalba vokiečiai buvo išvyti iš šių žemių. Tuomet abi šalys ir susijungė į vieną, kiekviena pasilikdama savo kalbą, tačiau Lietuva priėmė krikščionybę. Tuomet didysis kunigaikštis Gediminas savo sostinę perkėlė į Vilnių. Tai įvyko 1322 ar 1323 metais, data tiksliai nežinoma. Iš čia, greičiausiai, ir kilo legenda apie tai, kad Gediminas įkūrė Vilnių. Faktai yra tokie: Vilnius buvo jau gerus 200 metų prieš Gediminą, kuris čia perkėlė savo sostinę ir ant kalno pastatydino pilį. Tačiau tai nebuvo ta pilis, kurios liekanas ant kalno matome šiandien. Anoji pilis buvo medinė, kaip ir visi ano laikmečio miesto pastatai. Tuo metu, kai vakariniai Lenkijos miestai Krokuva, Poznanė, Varšuva, buvo apsupti apsauginėmis mūro sienomis su keliais vartais – Vilnių nuo priešų saugojo tik griovys ir žemių kalnas."

"Lietuvai susijungus su Lenkija, pastarosios karaliai negailėjo nieko Vilniaus atstatymui. Iškilo puošnios bažnyčios kurios ir šiandien stebina užsieniečius: Katedra, Bernardinų, šv.Onos, šv.Jono, Pranciškonų... XV a. pirmoje pusėje Pilies kalne išmūryta akmeninė pilis, kurios griuvėsius ir bokštą dar šiandien galime pamatyti."

"Klaidinga yra pasitikėti legenda, kad Vilnių įkūrė kunigaikštis Gediminas, nes šis miestas buvo daug anksčiau ir ne lietuvių kunigaikščiai jį įkūrė, o kažkuris iš slavų kunigaikščių. Apie tai liudija net paties miesto pavadinimas."

"Jei lietuvių kunigaikščiai būtų įkūrę Vilnių, būtų miesto pavadinimą kildinę iš lietuviško upės pavadinimo."

"XIII a. buvo sunkūs laikai visai rytinei Europai. Iš Azijos gilumos ėmė plūsti totorių ar mongolų ordos. Daugelį metų jie naikino ir degino mūsų kaimus ir miestus. Keista, bet totoriai, kurie kalaviju ir ugnimi sunaikino milžinišką rytų kraštą - visiškai nepalietė Lietuvos. Tai aiškinama dideliu Lietuvos neturtu. Greičiausiai totoriai šiame krašte nematė kuo pasipelnyti..."

O ar skaitėte, kaip Lietuva prarado priėjimą prie Juodosios jūros?

Manote, buvo kovos, kaip dėl Žemaitijos ir nors vienas mūšis? Nieko panašaus – atvyko totorių taboras „Nogajaus orda“ 1484 m. ir tiesiog ten apsigyveno.

Lietuvos valdžia nieko nepastebėjo ir toliau vaizdavo tas teritorijas valstybės žemėlapiuose, lyg savo. Įdomiausia, kad jas savomis vaizdavo ir po 1569 m. jas „ant popieriaus“ užvaldžiusi Lenkija.

Bet va šiandieniniai istorikai vaizduoja Juodosios jūros pajūrį nuo 1484 m. „de facto“ – totorišką.

O kaip „de facto“ istorikai po 100 metų vaizduos Vilniaus rajoną, pvz., 2030 m.? Galbūt brūkšniuotai, kaip Podolę – ginčytinos Lietuvos – Lenkijos teritorijos?

Triušio principai prives tik prie to, kad susirinkę Briusely „atstovai“ ims svarstyti „ginčytiną pastovios valstybinės priklausomybės neturėjusio Vilniaus krašto klausimą, kurio žemė priklauso įvairių tautybių ir pilietybių žmonėms.“

Manau, kad ne tik Kirtimų taborą reikia naikinti, yra didesnių.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: