Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Socialinių ir demografinių pokyčių santykis Lietuvoje. Su kuo mums vienytis?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Socialinių ir demografinių pokyčių santykis Lietuvoje. Su kuo mums vienytis?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Socialinių ir demografinių pokyčių santykis Lietuvoje. Su kuo mums vienytis?

Parašytas: 04 Vas 2011 18:12

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Naujos visuomeninės formacijos – krikščioniško feodalizmo įsigalėjimas paskatino ir piktybinio parazituojančių šliachtų (bajorijos) bei kitokių elitikų (klerikalų, privilegijuotų imigrantų – karaimų, Lietuvos totorių, satanistų) bendruomenių formavimą. Tai savo ruožtu suskaldė monolitinę vientautę beklasinę Lietuvos gyventojų visumą (buvo tik pareigybiniai laipsniai) į daug skirtingus tikslus turinčias dalis.

Be abejo, klasinėje visuomenėje, jei ji disponuoja itin ribotais resursais, kyla klasių kova ar bent antagonistiniai prieštaravimai. Silpnesnė, o tuo labiau valstybės funkcionavimui nereikalinga socialinė grupė – bajorija (jau pradedanti tapti ir nacionaline – lenkų subetnosu, kaip šiandien valdininkija, tampanti Briuselio kopūstų subetnosu), kad užtikrintų savo funkcionavimą ir dominavimą Lietuvoje, yra priversta remtis išorės jėgų pagalba.

Laikydami lietuvius dirbančiuosius savo priešais, o kartu ir darbo jėga bei nuosavybe, valstybės valdymą šliachtos galėjo perduoti tik užsieniečiams. Be abejo, tik taip elitikai galėjo išlikti – jų per mažas lyginamasis kiekis Lietuvoje negalėjo kitaip išlaikyti ir engti lietuviškai kalbančios „darbo jėgos“. Taigi šliachtos pasiliko sau, kaip jiems atrodė, valdininkijos rolę.

Teoriškai viskas turėjo būti jiems idealu – elitikai valdo, totoriai, karaimai, samdiniai vengrai, čekai ir kiti kariauja, o chazarų satanistai (žydai) užsiima logistika, finansais ir panašiai. Šalia to, be abejo, lietuviai visiems jiems dirba.

Realybė tapo visai kita. Jau 17 amžiuje tiek Lietuva, tiek Lenkija buvo šiandieniniu Somaliu ar Afganistanu. Ne tik visuomenės klasės ir imigrantų bendrijos turėjo atskirus siekius, bet ir šliachtų grupuotės. Net 2 kartus Lietuva ir Lenkija okupuojamos švedų, vieną kartą – rusų.

Pvz, Žečpospolitos Gegužės 3 konstitucijoje piliečiais lietuviai nepripažįstami, Lietuva neminima, o dirbantieji prilyginami gyvajam šliachtų inventoriui – arkliams, šunims, avims. Ši santvarka tapo įmanoma, tik lietuviams tapus mažuma Lietuvos teritorijoje, kuri buvo 15 amžiuje.

Aiškiai galima atsekti, kad lietuvių gyvenimas, pradedant nuo 1387 m. krikšto, blogėjo proporcingai imigrantų skaičiaus augimui. Vytauto laikais, kai lietuviai sudarė beveik 100 procentų LDK (nuo 1387 m. taip vadinama Lietuvos Imperija) gyventojų, ir pavyzdžiui 18 amžiuje, kai Lietuva neteko pusės gyventojų (jų vietą pakeitė slavų ir tiurkų imigrantai), lietuvių padėtis žymiai skiriasi.

Ten, kur dar Algirdo laikais gyveno baltai (tai rodo vietovardžiai), ėmė rastis slavų ir tiurkų migrantų, iš kurių dėl Kirilo – Metodijaus sukurtos dirbtinės „slavų“ kalbos įtakos iki 1991 m. susiformavo visai naujos ukrainiečių ir baltarusų tautos (nors dėl pastarosios „tautos“ statuso kyla daug klausimų).

Pritemptai valstybe vadinamo junginio „Žečpospolita“ agonija baigėsi 1795 m. Pažvelgus į istoriją, galima atsekti 16 – 17 amžiaus Lietuvoje tendencijas – emigracijos skatinimą, vykdomą antagonistinių „darbo jėgai“ klasių, ir imigracijos skatinimą.

Tiek 17 amžiuje, tiek ir 21 emigracija nepadidins algų ir nepakels ekonomikos. Tuo labiau valstybės neišgelbės. Galimas atvejis, kad Lietuvos kelią į sunykimą 16 amžiuje ir į Liublino uniją lėmė lietuvių „darbo jėgos“ pasyvumas. Bet ar ne tokią pačią apatiją ir susiskaldymą matom dabar?

Ir reikia aiškiai matyti paraleles tarp valstybės ir Lietuvos priešų 17 amžiuje (šliachtų, imigrantų, satanistų) ir dabartinių – valdininkų, partijų, įvairių slavų okupacijų liekanų ir imigrantų satanistų sektų (žydų).

O elitikų ir valdininkų institucijos savo antivalstybinių ir antilietuviškų nusistatymų ir neslepia – važiuoja į Lenkiją minėti Liublino unijos, kabina su Lietuvos „vyriausybės“ palaiminimu lenkiškus „vietovardžius“, „grąžina žydams turtą“.

Be abejo, aš nesmerkiu pavienių asmenų iš valdininkų tarpo, kurie galbūt veikia institucijose spaudžiami vargo, kad išgyventi. Kaip neįmanoma smerkti ir konclagerių sargybinių ar dujų kamerų operatorių, gavusių algą už savo darbą.Taigi imigrantai ir emigrantai – tai elitikų veiklos objektas, ir visai neprotingai man atrodo kokios beždžionės pavadinimas beždžione (ten italo, prancūzo ar panašaus babajaus). Socialinių ir tautinių klausimų atsieti neįmanoma.

Tai gal ne vienytis reikia su tais, kuriems valstybė kita, negu mums? Ar turėjo vienytis lietuviai su šliachtomis 16 - 19 amžiuje? Jie turėjo šliachtas naikint, o to nepadarė. Kas emigravo, kas pats tapo vienu iš jų. Sukilimų buvo, bet ne prieš vidaus priešus.

O tarp valstybių santykiai, kaip zonoje - kaimynai Lietuvą ima pulti tik tada, kai ji pradeda pūti nuo galvos (zonoje gaidint pradeda tuos, kurie pakėlinėja daiktus nuo grindų). Lenkija per Liublino unijos minėjimą užpernai ir vasališką Qbiliaus vizitą pernai pajuto puvėsių kvapą.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: