Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuvybė - kas buvo lietuviais, kas yra lietuvis ir koks jis turi būti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvio tapatybė

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvio tapatybė

Parašytas: 04 Geg 2007 17:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina

Lietuvio tapatybė: pavydus vaišingas darbštuolis

2007 gegužės mėn. 3 d., Mindaugas Jackevičius, http://www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... 1178139600

Lietuviai save regi kaip pavydžius, tačiau darbščius ir vaišingus žmones, namuose laikančius tautiškumą primenančių daiktų - gintaro, lininių staltiesių ir Lietuvos istorijos knygų. Iš kitų Europos tautų lietuviai išsiskiria kaip prarandantys tapatumą su savo gyvenamąja vieta. Tai rodo Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Socialinių tyrimų institutu atliktas tyrimas.

Šiuo tyrimu siekta nustatyti lietuvių tautinės tapatybės raiškos būdus globalizacijos sąlygomis. 2006 m. atliktos apklausos metu apklausta per 1100 visų tautybių Lietuvos gyventojų.

Tyrimas rodo, kad 52 proc. apklaustųjų mano, jog visų tautybių žmones, gyvenančius Lietuvoje, jungia teritorija. Po 38 proc. apklaustųjų kaip žmones jungiantį dalyką įvardijo kalbą ir pilietybę, toliau rikiuojasi istorija, Konstitucija ir meilė Lietuvai.

Lietuviams didžiausios šventės – Kalėdos ir Velykos, 66 proc. išskyrė Motinos dieną, 3 proc. mažiau – gimtadienį. Toliau rikiuojasi Naujieji metai – šią šventę paminėjo 53 proc. apklaustųjų. Vasario 16 –oji svarbi 32 proc. respondentų, Kovo 11 –oji – 22 proc.

Lietuvos gyventojai mano, kad geriausiai šalį simbolizuoja gintaras (64 proc.), vėliava (50 proc.) ir krepšinis (48 proc.). Aukštai lietuviai vertina Gedimino pilį, tautinius drabužius ir herbą. Anot respondentų, svarbiausi dalykai, atspindintys Lietuvos istoriją – Gedimino pilis (58 proc.), Trakų pilis (47 proc.), Sausio 13 –osios aukų paminklai (40 proc.). Lietuvos gyventojai taip pat dažnai minėjo vasario 16 –ąją, Kryžių kalną, Aušros vartus ir Žalgirio mūšį.

Apklausiamųjų taip pat klausta apie namuose turimus tautiškumą primenančius daiktus. Paaiškėjo, kad 68 proc. žmonių namuose turi gintaro, 60 proc. – lininę staltiesę ir Lietuvos istorijos knygų. 57 proc. šalies gyventojų namuose laiko molinių indų, per 40 proc. respondentų teigė turintys vėliavą ir herbą.

Paklausti, kokie būdo bruožai būdingi lietuviams, respondentai daugiausia įvardijo pavydą (68 proc.), darbštumą (64 proc.), vaišingumą, svetingumą (49 proc.). Beveik 40 proc. įvardijo uždarumą.

Imigrantų Lietuvoje nelaukia

Lietuviai mano, kad labiausiai tautiškumu rūpinasi mokykla, bažnyčia ir šeima, nesirūpina – valstybė ir žiniasklaida.

Lietuvos gyventojams nutautėjęs žmogus tas, kuris pamiršta lietuvių kalbą, atsisako Lietuvos pilietybės ir negerbia Lietuvos.

82 proc. respondentų mano, kad išvykstančių gyventi į užsienį negalima smerkti, nes taip susiklosto aplinkybės.

Tačiau apklaustieji skeptiškai nusiteikę imigrantų daugėjimo Lietuvoje klausimu: 42 proc. imigrantų judėjimą vertina blogai, nes mano, kad padaugės mišrių šeimų.

41 proc. neramina tai, kad imigrantai atims darbo vietas, 33 proc. baiminasi, kad kultūrinėje erdvėje atsiras daugiau svetimybių. Tačiau 36 proc. apklaustųjų imigrantų daugėjimą vertina gerai, nes Europos Sąjungoje visi gali laisvai judėti.

Po daugelio metų į Lietuvą grįžtančius gyventi emigrantus 50 proc. vertina teigiamai, nes jie perduoda savo patirtį. 35 proc. respondentų mano, kad šie žmonės pradeda verslą ir kuria naujas darbo vietas. Tačiau 40 proc. respondentų sako, kad atvykėliai nesupranta jų gyvenimo ir negali padėti.

38 proc. apklaustųjų mano, kad tautos ateitis priklauso nuo jų pačių pastangų, 28 proc. šią atsakomybę palieka jaunajai kartai, 25 proc. – valdžiai. 77 proc. respondentų Lietuvą kaip tėvynę pirmiausia sieja su gimtine, 41 proc. - su artimais žmonėmis, 35 proc. - su gamta, 33 proc. – su Lietuvos žmonėmis.

Gyvenamosios vietos reikšmė mažėja

Socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Arvydas Virgilijus Matulionis atkreipia dėmesį, kad lietuvis, užklaustas, kurio krašto atstovu save laiko, visų pirma save tapatina su Lietuva.

Tačiau A. V. Matulionis sako, kad tradicinėse demokratijos šalyse - Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje – didžiulę reikšmę turi gyvenamoji aplinka - vieta, kurioje gyvena žmogus. Šie europiečiai visų pirma save tapatina su savo miesteliu, kaimu, miestu, kuriame sprendžiami gyvybiškai svarbūs klausimai, vyksta visas gyvenimas.

„Kaip sakoma, tėvynė prasideda nuo namų, nuo aplinkos, žmonių, besiformuojančios bendruomenės“, - aiškino pašnekovas.

„Minėtose šalyse gyvenamosios vietos tapatybė išreikšta žymiai ryškiau. Lietuvoje, deja, kaip matome, tapatumo su savo gyvenamąja vieta mažta“, - apibendrindamas tyrimo rezultatus, konstatavo Socialinių tyrimų instituto direktorius.

Pasak jo, šiuo metu gyvenamoji vieta tampa nestabili ir neaiški, mat mažuose miesteliuose, kaimuose uždaromos mokyklos, paštai, ambulatorijos. Tada žmogus, anot A. V. Matulionio, galvodamas apie savo vaikus, nebesiorientuoja į tą gyvenvietę, keliasi kitur, dažnas emigruoja.

„Kuo žmogus gyvas? Gyvas visų pirma savo santykiais, bendruomeniškumu, draugų ratu. Ko labiausiai gailisi emigrantai? Kad nebėra rato draugų, ryšių, atsiduriama svetimoje aplinkoje“, - teigė mokslininkas.

Anot jo, gimtosios vietos svarbą savo rankomis griauna patys lietuviai, orientuodamiesi ekonominiais interesais, uždarydami nedideles mokyklas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad mažai mokyklai dabar didelės galimybės gyvuoti, čia galėtų formuotųsi bendruomenė, tvirtėtų ryšiai. Pasak jo, geltonieji autobusai turėtų vežti vaikus ne už kažkiek kilometrų esančią mokyklą, bet į koncertus, kitus kultūrinius renginius.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

proklas, 2007 05 03 00:41

Neužmirškime, Lietuva - tai sunaikintų,numelioruotų tėviškių kraštas. O 5aukščių chruščiobų rajonui nebent imbecilas gali jausti "tapatumą".

Šiaip tai yra abejonių dėl tų sociologinių Lietuvos lyginimų su komunizmo nestačiusia Vakarų Europa.

Protingas žmogus daro iš to protingas išvadas,o kvailys - kvailas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Geg 2007 15:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina

Kokią tapatybę įgysime XXI amžiuje?

2007 sausio mėn. 30 d., Jonas Vaiškūnas, etnologas, „LT tapatybė“

Vis garsiau kalbama apie tai, kad pasaulis negrįžtamai pasikeitė, kad laikas ir erdvė neteko savo stabilių verčių, kad gyvenimo tempas, mobilumas ir techninė pažanga verčia atsisakyti tradicinių vertybių ir rinktis laikinas prisitaikėliškas tapatybės atmainas. Tai ką anksčiau vadinome „tapatybės krize“ – skelbiama nauja modernia tapatybės forma.

Naujuoju mitiniu herojumi šiandien daromas amorfinis žmogus, laisvas nuo įsipareigojimų tėvynei, tautai, šeimai ir net savo paties lyčiai…

Bet kokie ilgalaikiai santykiai ar įsipareigojimai skelbiami asmenybės laisvių suvaržymu – pagrindine vertybe iškeliamas gebėjimas taikytis prie kintančių aplinkybių bei tapatybės amorfiškumas.

Tokiame kontekste vis dažniau keliame klausimą apie mūsų tautinės lietuviškosios tapatybės likimą. Tad kokią tapatybę įgysime XXI amžiuje? Tradicinė žodžio tapatybė samprata skiriama apibrėžti neatsiejamą individo ir visuomenės savivokos reikšmių sistemą, pagrista savimonės pastovumu, tapatumu ir perimamumu. Tapatybė žmogų – pastato į centrą, suteikia jam ašį, įgalinančią įsukti savo kūrybos ratą. Bet kokia periferinė tapatybė tėra fikcija – kitų (svetimų) centrų kultūrų antspaudas mūsų sąmonėje.

Atėjo metas plėtrai į pasaulį – tai ir plūstelėjome emigrantais. Prasidėjo neorganizuotas ir Valstybės nekontroliuojamas tautos išsisklaidymas.

Ta pačia linkme pasuko ir Valstybės politika – skubota paknopstinė integracija į naują turtingesnę ir didesnę ES Imperiją. Akivaizdu, kad šiedu lemtingi ir globalūs visą tautą užvaldę ir veikiantys, bet tautos bemaž nekontroliuojami procesai pradėjo kelti skausmingą mūsų tapatybės būsenos permąstymo būtinybę.

Dabar ne laikas dejuoti ar virkauti, kad tauta žūsta, reikia ieškoti naujų būties ir tapatybės pavidalų.

G. Beresnevičius suformulavo optimistinį mūsų tapatybės kūrimo manifestą:

„Didžiausia įmanomų mūsų darytų ir tebedaromų klaidų – sėdėti pasyve ir aimanuoti. Dėl prarandamo identiteto. Deja, sėdint jis nestiprėja. Jis stiprėja veikdamas ir patirdamas iššūkius.

Reikia veikti taip, kad tas identitetas tvirtėtų. Identitetui pavojų nėra, kai jis eina, skina kelius, kai jis demonstruojamas. Kai jis tampa veikiančia jėga.

Tai airių, italų, kinų, japonų identitetas. Į jį įsikimbama. Jis lieka nepaleistas ir už gimtosios teritorijos ribų. /…/ Tiesą sakant, ši ekspansija ir yra būdas, kuriuo, mano giliu įsitikinimu, mes galime išlaikyti tautinį identitetą nesuskilusį, nesueižėjusį, išlaikyti savąją kultūrą. Tik radikaliai puldami, apsiginsime.

Ir šis mano kalbėjimas, tiesą sakant, deklaruoja vieną tikslą – nacionalinį išsilaikymą. Pasyvioji gintis veda į lėtą marinimąsi, ir kito amžiaus, jau XXII-jo nebepasieksime, jei mąsliai tupėsime vietoje, nesikišdami į pasaulinius geopolitinius procesus kaip veikianti jėga“ (G. Beresnevičius, „Imperijos darymas“).

Tad turime skubiai telkti bendras pajėgas naujajai tapatybei įsisąmoninti ir įdiegti mūsų pačių sąmonėje. Gal tai kažkas panašaus į senstelėjusios operacinės sistemos patobulinimą? Pats tapatybės principas remiasi tapatumo perimamumo, tolydumo ir nenutrūkstamumo principu, mitologijose jis išreiškiamas pasaulio medžio arba jo atskirų atmainų – gyvybės, giminės genealoginio medžio principu, įvardijamu kaip „ryšio su šaknimis išsaugojimas“.

Šiuo metu diskusijose apie mūsų „naująją“ tapatybę figūruoja keletas pagrindinių tapatybės plėtros pasirinkimų:

§ Europinė tapatybė. § LDK tapatybė. § Baltiška tapatybė.

1. Europinė tapatybė – aktyviausiai ir agresyviausiai propaguojama naujosios tapatybės rūšis. Tačiau lieka iki galo neaiški jos esmė. Kas tai? Modernizuotas, europietiškas „tarybinės liaudies“ atitikmuo, atsirasiantis kuo glaudžiau, kuo labiau „integruojantis“, susiliejant ir persimaišant ES tautoms? O gal formali narystės polit-ekonominiame darinyje tapatybė? Abiem atvejais tokiai tapatybei stinga pagrindo – trūksta šaknų ir motyvų.

2. Pastaruoju metu vis garsiau skamba LDK tapatybės ir geopolitikos atgaivinimo siūlymai. Tai verta dėmesio ir turinti stiprų kultūrinį istorinį pagrindą idėja. Ją būtina realizuoti.

Žaismingiausiai ir patraukliausiai šį neišnaudotą užtaisą mūsų platesnei tapatybei ir ambicijoms apsakė G. Beresnevičius savo „Imperijos daryme“.

Netrūksta ir abejojančių LDK paveldo galimybėmis praplėsti mūsų tapatybės matmenis: tautiškai nusiteikę – čia įžvelgia grėsmę mūsų tautiškumo turiniui, kiti gi, pabrėžia LDK imperialistinį aspektą su kuriuo tapatintis tarsi ir neturėtumėme. Šiaip ar taip LDK dvasios atgaivinimo klausimas jau buvo keliamas J.Basanavičiaus. Savaip šią idėją pateikia V. Savukynas, deja, tiesmukai priešpastatydamas baltų vienybės idėjai.

3. Baltiškosios tapatybės idėja – galėtų tapti vaisingiausiu projektu, išsaugančiu ir pratęsiančiu mūsų lietuvišką tautinę tapatybę į platesnes erdves.

Turime išplėsti savo gentinę savivoką, savo tautinę tapatybę į platesnes globalaus pasaulio erdves, privalome prisistatyti patiems sau ir pasauliui, jog esame baltų kultūros tesėjai.

Esame šio Vidurio Europos istorinio regiono istorinis centras, esame baltai šio regiono dalyje, sugebėję sukurti savo valstybę ir išplėtoti ją iki vienos didžiausių Europoje imperijų – LDK.

Prisistatyti pasaulyje turime kaip senosios baltų kultūros ir Valstybingumo tradicijos paveldėtojai, kaip paskutiniai Europos pagonys, išsaugoję jos pasaulėžiūros dvasines versmes gaivinančias mūsų nacionalinės kultūros šaknis ir darančias ją įdomia ir savita šiame Europos regione.

Su baltiška tapatybe išliksime pačiais savimi, nebijodami audringų permainų ir niekas negalės išmušti iš savo žemės, savo kalbos, iš pagarbos – protėviams, duonai, akmeniui, medžiui… Tuomet vėl galėsime apibrėžti aplink save ratą ir tarti – Pasaulio centras yra čia, Dievo išrinktoji tauta esame mes, pažadėtoji žemė – po mūsų kojomis. Likimo nublokšti turėsime kur sugrįžti.

Nuo ko pradėti? Jau pradėjome:

1. Pradėdami Valdovų rūmų atstatymą;
2. Pradėję viešai kalbėti apie istorinės Valstybės vėliavos su Vyties ženklu susigražinimą;
3. Atrasdami ir kaupdamiesi pristatyti pasauliui nutylėtą mūsų tautos istoriją (S. C. Rowell’o istorinis veikalas „Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva“, S. Bartkaus ir G. Songailos kuriamo TV serialo „Kita Europa“ pirmųjų serijų pristatymas ir kt.).

Turime tęsti pradėtą geopolitinį dialogą su Latvija, Baltarusija, Ukraina…

Būtina sąmoninga Valstybinė strategija šioje srityje, strategija nukreipta į tolimiausius mūsų baltiškosios oikumenos pakraščius ir tuo pačiu į pačius artimiausius – vaikų darželius ir mokyklas.

Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projekte strategijos projekte mūsų baltiškoji kultūra ir LDK paveldas iškeliami kaip vienas mūsų pranašumų. Turime šias vertybes pirmiausia priimti patys ir iš istorinio paminklo paversti mūsų modernios tapatybės pagrindu.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

pilietis, 2007 01 30 11:31

lietuviams tikrai truksta pagarbos patiems sau. Visu pirma, turime suprasti, kad tikrai esame "isrinktoji tauta" (o kodel gi ne? kokie argumentai butu pries?) ir tik tada eiti i pasauli. Tik tada busime idomus kitiems. Pagarba J.V. uz gera straipsni ir mintis, kuriu taip siandien visuomeneje truksta

APIEKALBA.LT, 2007 01 30 11:43

Daugelis mažųjų užsienio valstybių jau priėmė atitinkamas kalbos vartojimo skatinimo, užsieniečių mokymo programas. Tačiau Lietuvos valstybės institucijos šiuo klausimu nedaro nieko, išskyrus deklaratyvaus, pranešimų spaudai pobūdžio veiksmus. Lietuvių kalbą besirūpinančios institucijos siekia išsaugoti taisyklingą bendrinės lietuvių kalbą, sielojasi skolinių antplūdžiu į lietuvių kalbą, remia kalbos technologijų programas.

Tačiau bendras valstybės finansavimas, kuris skiriamas lietuvių tapatybės skatinimui, lietuvių bendruomenių kūrimuisi, lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programoms, yra fragmentiškas, tarpusavyje nesusietas, neorientuotas į bendrus Lietuvos visuomenei reikalingus tikslus.

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorė Rūta Marcinkevičienė sako, kad, lyginant kalbos išsaugojimo ir nacionalinio identiteto programas kitose mažose Europos šalyse ir Lietuvoje, matoma akivaizdi praraja, nes Lietuvoje kalbos išsaugojimui skiriamas finansavimas iki 50 kartų mažesnis negu svetur.

Kybartietis, 2007 01 30 12:21

Tautos su sava tapatybe išlieka tik tuomet kai tarp vadų ir tautos narių nėra didelio tarpeklio, ir kai juos vienija bendri idealai. Lietuvoje to nėra.

Visa tauta siekė laisvės ir nepriklausomybės susikibę Baltijos Kelyje, prieš tankus prie televizijos bokšto ir Aukščiausios Tarybos pastato. Kai kova buvo laimėta, tie kurie buvo saugiausioje vietoje pastate pasiskirstė sau privilegijas ir pateikė tautai Konstituciją kuri įamžina partijukių vadukams vietas Seime, ir sudaro galimybę pardavinėti vietas partiniuose sarašuose už pinigus.

Tai tautos idealų išniekinimas ir tautos ir valstybės žlugdymas. Su tokiais vadais tautos miršta.

tapati, 2007 01 30 13:53

baltiškos vertybes - darna, dora, saikas, darbštumas, - žmogaus ir gamtos dermė, - tai svarbu visiems ne tik senąjį tikėjimą išpažįstantiems, pritariu autoriui

rag, Valdui, 2007 01 30 14:18

todėl ir nereikia kišti religijos, - tą ir norėjau mirktelt:)

o dėl tapatybės...

paskutiniu metu aktuali emigracijos tema - protų, darbo rankų nutekėjimai, etc. Aišku, nėra gerai, kai išvyksta savai šaliai reikalingi ir tai nepataisoma, kol pati valstybė netaisys. Tačiau yra ir kita medalio pusė.

Nemaža dalis išvykusių, ypač inteligentų, kitose šalyse kaip tik atranda savo lietuvišką tapatybę, matydami tradicijų kontrastą. Žinau nemažai žmonių, kurie būtent gyvendami užsienyje (JAV, Europos šalyse) ir liaudies dainas prisiminė, ir tautinius kostiumus pasisiuvo, ir kanklėmis groti išmoko, ir kalendorines šventes pagal senuosius papročius pradėjo švęsti. Jei tokių bus daugiau, ir grįžę įneš tai ką sau atrado. O dirbtina, juolab privalomomis programomis laimėti galima tik pasipriešinimą...

O lietuvių darbštumas, sąžinigumas ir šeimos vertybės buvo nulemtos žemdirbystės, o ne krikščionybės kaip tokios.

rag, Valdui, 2007 01 30 14:59

grįžta mažuma, nes Lietuvai jie nereikalingi (žinau porą pavyzdžių, kai kitose šalyse daug nuveikę žmonės nori grįžti ir dirbti Lietuvoje, tačiau jiems atsakoma, nes nėra galimybių... todėl vėl išvyksta. Arba dar blogiau, nesuteikia pilietybės, jei gimę pvz. JAV..)

Dėl religijos....Turbūt žinoma, kad kaimo krikščionybė bent iki XIX a. pabaigos buvo pusiau pagoniška. Nemažai jos bruožų išliko iki šiol. O tautiškumas, manau, neatsiejamas ne tik su savo šalies istorijos, kalbos, kultūros, bet ir tradicinės religijos žinojimo. Juolab buvus paskutiems Europoje pagonims

Louis 15, 2007 01 30 17:38

Europa pamazu tampa TOTALITARINIS LIZDAS , be jokio identiteto , jokiu vertybiu , masishkas istorijos klastojimas ir draudimas ja studijuoti tam tikroms jégoms panoréjus ! na kas lieciant LIETUVA tai jai visu pirma reik susigrazint TIKRAJA véliava VYTIS ir jaunoms kartoms ugdyt musu baltiskaja kultura ir istorija ir prie topacio gi zinoma esam 100% europieciai , europos kulturos paveldétojai puoselét visa tai ateinanciai kartai.

rag, Mournful Congregation, 2007 01 30 19:16

kodėl manot, kad savo kultūros menkinimas yra tinkama pozicija?

Palyginot su kitomis kultūromis, bet pamiršot istoriją - nei prancūzai, nei vokiečiai ar kt. nebuvo virš 200 metų Rusijos imperijos okupuoti. O ir senosios kalbos nepraradom, nors ir lenkinama bei rusinama buvo tauta.

Todėl ir tenka nuolat pradėti iš pradžių, ko kitoms šalims nereikėjo

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: