Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Miglė Nargėlaitė

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuvybė - kas buvo lietuviais, kas yra lietuvis ir koks jis turi būti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Miglė Nargėlaitė - Kaip lietuvis Tėvynę myli

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Miglė Nargėlaitė - Kaip lietuvis Tėvynę myli

Parašytas: 25 Vas 2012 16:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27126
Miestas: Ignalina

Miglė Nargėlaitė - Kaip lietuvis Tėvynę myli

http://www.kovo11eitynes.lt/lt/2012-uju ... evyne-myli

2012-02-24

Užduosiu klausimą: kuo skiriasi patriotizmas ir meilė Tėvynei?

Girdžiu, kai kas sakote niekuo? Kai neturi daug laiko diskusijai, atsakymas turėtų būti būtent toks – NIEKUO. Tačiau, kai laiko netrūksta ir galima pažvelgti į visus niuansus, tuoj pat išryškėja aiškūs skirtumai.

Visų pirma, žinoma, kalbiniai.

Žodis patriotizmas naudojamas visoje Europoje apibūdinti savo šalį mylintį žmogų ir paprastai jis supriešinamas kosmopolitizmui. Nes kosmopolitas – tai visos planetos pilietis, toks truputį kosminis žmogus, kosmonautas.

O tuo tarpu žodis patriotas savyje turi tėvo prasmę, taigi iš principo tai yra vien savo tėvų žemę pripažįstantis žmogus. Kosmopolitai kalba tarptautine kalba, o patriotai – savo gimta kalba. Dėl to patriotai ir kosmopolitai niekaip negali suprasti vieni kitų. Ne dėl idėjinių, o dėl kalbinių skirtumų!

Štai pasigilinkime į tą kalbą, juk dėl kalbos pirmiausia aš ir myliu Lietuvą. Mes turime pačių įvairiausių žodžių, kuriais galime išreikšti savo mintis ir jausmus, mūsų kalba nepaprastai turtinga, o dauguma europiečių šitos žodžių gausos suteikiamos laisvės neturi. Dėl to mums, lietuviams, sunkiausia susikalbėti su kitais europiečiais, mums sunkiausia ir tapti kosmopolitais. Dauguma europiečių seniausiai tokiais tapę.

Ištarkite dabar garsiai žodį „pakantumas“. Ir kaip? Smagu, tiesa? Šis žodis nė kiek nedirgina mūsų nervų, nes jo prasmė mums priimtina. Pakantumas. Tai reiškia, kad mes pakenčiame kitokius nei mes. Ne juos mylime, garbiname ir skatiname, bet pakenčiame, t.y. nepakariame jų ant sausos šakos vien todėl, kad jie kitaip mąsto ar atrodo.

Dabar ištarkite žodį tolerancija. Kažkas paširdžiuose sukirba pasipriešinimo liepsna, tiesa? Todėl, kad šitas žodis nėra lietuviškas ir labai svetimas mūsų mąstysenai. Ilgą laiką aš net nesupratau, ką tas žodis reiškia.

Dabar pamažu jau pradedu suprasti, kad tolerancija reiškia kitokių asmenų garbinimą ir išimtinių teisių jiems suteikimą, nes tiems asmenims ir taip sunku kitokiems gyventi mūsų pilkoje nuobodžioje mąsėje.

Bet mes, priešingai nei galvoja europiečiai krikščionys, niekada nebuvome stabmeldžiai, todėl garbinti tokius netikrus stabus mums kažkaip nepritinka. O europiečiams atrodo visai normalu. Žinote kodėl? Paprasčiausiai jų kalbos prastesnės už mūsų, jose nėra žodžio "pakantumas". O žodžio tolerancija prasmę jie seniai iškraipė.

Arba štai pažiūrėkime dabar kaip mąsto anglakalbiai. Priešingai nei lietuviai, jie moka „skraidyti ant lėktuvų“ ir rašyti straipsnius „ant interneto“. Kitaip tariant, jie visą laiką jaučiasi pranašesni, todėl lipa visiems ant galvų.

Amerikiečiai transliuoja savo holivudinę propagandą „ant visų europiečių“, o anglai kaip mūsų lietuviški „forsai“ „deda skersą“ ant visos Europos Sąjungos, jei tik jiems pasirodo, kad visokios direktyvos prieštarauja jų nacionaliniams interesams. Ir euro įsivesti jie neketina.

Kartais toks lipimas ant kažko yra girtinas, kartais smerktinas, tačiau lietuviams jis bet kokiu atveju nesuprantamas, nes mes skraidome lėktuvo viduje ir rašome internete. Ir kai ES su savo tolerantiškom direktyvom lipa „on“ Lietuvos, tada kažkaip nebelieka net to mūsų pakantumo. Bet užsilipti ant ES mums trukdo kalbos barjeras.

Panašiai vien prieveiksmiai ir priešdėliai keičia ir mūsų patriotizmo suvokimą. Mes kitaip mylime tėvynę nei anglakalbiai.

Tūlas amerikietis pasakys „I am a patriot of U.S.A.“ Suprask, jis yra patriotas, nes yra iš JAV. O Lietuvoje mes esame Lietuvos patriotai, supraskite, nuosavybės teise priklausome Lietuvai, todėl ją ir mylime.

Mūsų patriotizme yra aiški užuomina į pareigą, todėl daugelis lietuvių išsigąsta atsakomybės ir atsisako būti patriotais. Juk daug paprasčiau turėti savo teises, o pareigų neturėti.

Mes turime pareigą savo kalbai, tautai, tradicijoms, religijai, protėviams, piliakalniams, miškams, žvėrims, bitėms, o štai amerikiečiui ir kosmopolitui paprasta – aš esu patriotas, nes esu iš JAV. Jei būčiau iš Prancūzijos, tada būčiau Prancūzijos patriotas.

Amerikiečiai neturi tapatybės, nes gyvena tautų katile, jie neturi pareigos nei kalbai, nei kultūrai, nei protėviams, nei piliakalniams, nes jų žemėje ilsisi indėnų protėviai.

Lietuviai kalbų mokėjimu pralenkia Europos vidurkį. Tai reiškia, kad mes gan neblogai suprantame kitataučius, nors ir nenorime tapti tokie kaip jie, neperimame jų mąstymo ir kalbos.

Visa bėda, kad retas užsienietis išmoksta mūsų kalbą ir pradeda mus suprasti. Mums belieka tik bandyti atkreipti dėmesį į savo mąstymą ir žygiuoti gatvėmis šaukiant – ei, mes pakantūs, ei, mes lietuviai, ei, buožgalviai, mes nebūsime stabmeldžiai!

http://www.romuva.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: