Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Nuo ko "dūsta" ponas Tomas Venclova ir ko jis norėtų Lietuvoje...

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuvybė - kas buvo lietuviais, kas yra lietuvis ir koks jis turi būti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Nuo ko "dūsta" ponas Tomas Venclova ir ko jis norėtų Lietuvoje...

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Nuo ko "dūsta" ponas Tomas Venclova ir ko jis norėtų Lietuvoje...

Parašytas: 26 Geg 2011 22:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Tomas Venclova. „Aš dūstu“

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... comments/2

2010-07-14

Vertos dėmesio ištraukos iš labai ilgų p. Venclovos postringavimų:

Nuo ko "dūsta" ponas Tomas Venclova...

"Deja, šiandien Lietuvoje, kaip ir sovietmečiu, man knieti pakartoti Sokrato žodžius iš Aristofano komedijos – „Aš dūstu“...

Kalbama apie tradicines Lietuvos vertybes, kurios yra priešingos ir priešiškos abejotinoms Europos bei globalizmo vertybėms.

Globalizmas esąs tik plėšraus kapitalizmo priedanga ir pseudonimas, o iš to plėšraus kapitalizmo turi naudos tik tamsios internacionalinės jėgos – paprastai dėl viso pikto nesakoma, bet gana aiškiai duodama suprasti, kad tai žydai (pavyzdžiui Sorosas).

Tos jėgos sąmoningai naikina tautas, o pirmiausia lietuvių tautą, kurios neapkenčia daugiau negu visų kitų.

Juo daugiau tolerancijos, juo mažiau Lietuvos, - sako filosofas Arvydas Juozaitis: jei būsime tolerantiški, mus paskandins svetimos kultūros ir rasės, mūsų šventą gintarinį pajūrį užplūs visokie perėjūnai, nuo kurių desperatiškai gynėmės ir daugmaž (nors, žinoma, ne visai) apsigynėme sovietmečiu.

Filosofas Vytautas Radžvilas kalba apie globalistinę indoktrinaciją, smegenų plovimą, apie eurokolaboravimą. Daugeliui tas „eurokolaboravimas“ iš esmės nesiskiria nuo kolaboravimo su sovietais, nebent yra dar blogesnis, nes tauta dabar nyksta greitesniu tempu.

Filosofas Romualdas Ozolas laimina ksenofobų grupes. Tokios grupės ne tik dalija šalies gyventojus į lietuvius ir nelietuvius, bet ir pačius lietuvius – į gerus ir blogus, tikrus ir kosmopolitinius, net „genetiškus patriotus“ ir „genetiškus išdavikus“.

Tikras lietuvis yra tik tas, kuris nemėgsta, o dar geriau nekenčia rusų, lenkų, žydų, taip pat ir vakariečių, mėgsta nebent palestiniečius (beje, nesunku įsivaizduoti, ką mūsų patriotai pradėtų sakyti apie palestiniečius, jeigu su jais susidurtų kasdienybėje, kaip susidūrė su čečėnais).

Seimas, apsijuokdamas prieš Europą, neretai keldamas jos pasibjaurėjimą, priiminėja įstatymus apie raidės „w“ draudimą pasuose ir apie draudimą platinti seksualinę informaciją, o asmenys, laikantys save laisvės kovotojais, apmėto akmenimis gėjų eitynes (gink Dieve, ne nacių simpatikų eitynes)."

"Leonidas Donskis – vienas iš nedaugelio mūsų intelektualų, kuris dar neatmetė Sokrato priesaikų – viešai klausia: kas su mumis atsitiko? Deja, neatsitiko nieko ypatingo: panašios tendencijos ryškėjo dar Sąjūdžio laikais, nors tada laisvės siekimas buvo toks uždegantis ir patrauklus, kad norėjosi jų nepastebėti.

Sovietinė sistema buvo atmesta pirmiausia ar net išimtinai, dėl to, kad ji daugumos nuomone, kėlė mirtiną pavojų tautai."

"Sąjūdžio laikais buvo lengviausia išjudinti mases, pabrėžiant tautinį momentą, nes tai nereikalauja gilesnės refleksijos – į tautinius šūkius dauguma reaguoja automatiškai ar beveik automatiškai, tautinė savigarba yra savaime kilnus dalykas."

Ko norėtų ponas Tomas Venclova...

"Vytautas Radžvilas kalba apie Lietuvos išvalstybinimą, nutautinimą, valstybinės ir tautinės sąmonės dekonstrukciją Europos Sąjungoje. Kad ir keista, iš dalies su juo sutinku. Taip, dekonstruojama anachroniška, XIX amžiaus ir Smetonos laikų valstybinė ir tautinė sąmonė, kurią užkonservavo sovietmetis, ir kurią dekonstruoti seniai laikas. Turi atsirasti nauja valstybinė ir tautinė sąmonė, tokia kaip dabartinių vokiečių, anglų ar prancūzų, o ne tokia, kaip Radio Maryja lenkų arba Dugino bei Prochanovo rusų.

„Mano adresas ne namas ir ne gatvė – mano adresas Europos Sąjunga“, toliau ironizuoja Radžvilas. Taip, mano adresas – ne menkutė, izoliuota, visų aplinkui neapkenčianti ir bijanti Lietuva, o Lietuva Europoje, Lietuva pasaulyje."

"Esama taip pat psichologinio komplekso, kurį pavadinčiau „nepriklausomybės fetišizmu“. Savarankiškas, nieko neribojamas valstybingumas laikomas absoliučia ir pirmąja vertybe, nepalyginti svarbesne už demokratiją, žmogiškumą ar sveiką protą. Tą požiūrį bandoma remti emocijomis ir ekstaitiškomis liturgijomis. Bandymai jį modifikuoti ar kvestionuoti apibrėžiami kaip valstybės išdavimas, baustinas griežčiausiomis bausmėmis ligi sušaudymo imtinai. Girdi, tuo paniekinamai tautos ilgaamžiai žygdarbiai ir kančios.

Tuo tarpu nepriklausomybė nėra tikslas sau, o būdas užtikrinti tautos gerovę. Žinoma, tai tinkamiausias būdas: todėl visą savo sąmoningą gyvenimą pasisakydavau ir dabar pasisakau už nepriklausomą Lietuvą. Bet nepriklausomybė be jokių apribojimų praktiškai neįmanoma, o jeigu įmanoma, tai žalinga. Ji yra anachroniškas mentalinis konstruktas, paveldėtas iš XIX amžiaus svajotojų.

Beje, ateityje (tiesa, gana tolimoje) nepriklausomas valstybes iš viso galbūt pavaduos globalinė sąjunga, kurios bruožai pastebimi ir dabar: tai anaiptol nereiškia, kad išnyks tautiniai skirtingumai, kalbos ir tradicijos."

"Ksenofobija ir izoliacionizmas akivaizdžiai atsiliepia mūsų santykiams su kaimynais. Esu ne kartą kalbėjęs apie pavojingą „lietuviškąją triadą“ (sakyčiau, lietuviškąjį Bermudų trikampį) – nesutarimus su rusais, lenkais ir žydais, arba su Rusija, Lenkija ir Izraeliu.

Sąjūdžio ir ankstyvosios nepriklausomybės laikais kartais atrodė, jog tie nesutarimai pamažu, bet sėkmingai sprendžiasi. Deja, taip nėra – šiandien jie pastebimai aštrėja. Į tai man bus atsakyta: „čia ne mes vieni kalti“. Sutinku, bet polinkis kalbėti, juo labiau šaukti apie kitų kaltes (nors tai psichologiškai suprantama reakcija) tik sunkina problemą. Kalbėjimas apie savo kaltes (kuris reikalauja vidinio brandumo ir tam tikrų pastangų) ją gali kiek palengvinti."

"Antroji klaida – genocido sąvokos infliacija, nutrinanti skirtumus tarp holokausto ir kitų totalitarinių nusikaltimų (beje, tą infliaciją dar prieš atgaunant nepriklausomybę skatino mūsų emigrantai).

Vilniaus centre esantį muziejų derėtų vadinti ne genocido muziejumi, o pavyzdžiui, komunizmo nusikaltimų muziejumi. Kitaip jis visada generuos įtampą ir trintį, ne tik prieštaraujančią sveikam protui, bet ir žalingą Lietuvos valstybės interesui."

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

"Multi-kulti" ideologija arba kosmopolitizmas

"Trumpiau tariant, mes turime reikalą su rimta ideologija, kuri po politinio korektiškumo iškaba bando sugriauti mūsų visuomenę. Kuo mažumoms blogiau, tuo geriau jų lyderiams: bus ką ginti.

Bet jų uždavinys – sunaikinti mūsų visuomenę ir tai naujausia, pikčiausia marksizmo versija.

Cenzūra, kurią įvedė „politinio korektiškumo“ gynėjai, apsaugo juos nuo dialogo. Jeigu aš su jais ginčyčiausi, tai sutvarkyčiau juos per keletą minučių. Bet kas gi man leis?

Aš, pilnateisis Jungtinės Karalystės pilietis, negaliu parašyti šia tema straipsnio, išleisti knygos, sudalyvauti visuomeniniuose debatuose šia tema – todėl, kad tokių debatų tiesiog nėra. Per televizorių jūs jokių argumentų „už“ ar „prieš“ politkorektiškumą neišgirsite. Šią ideologiją mums primeta."

Vladimiras Bukovskis, Sofija, Bulgarija.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Geg 2011 23:01

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Va kažkaip man nekyla noras rašyti į Kinijos spaudą ir ten mokyti kinus įvairių lietuviškų tiesų. Tai kokio velnio čia mus mokina užsieniečiai iš nieko bendra su Lietuva neturinčių valstybių? Vien tas faktas - įžeidimas.

Atsilyginsiu tuo pačiu, nes priėmiau asmeniškai - T. Venclova gaidys, slavas ir lochas, o jo Lenkija - mėšlas.

Į viršų

Arvydas Damijonaitis

Pranešimo tema: Sovietmečio reliktas, kvislingas

Parašytas: 06 Lie 2012 10:40

Užsiregistravo: 29 Bal 2011 03:13
Pranešimai: 140
Miestas: Vilnius

Tomas Venclova yra klastingas nutautėjęs kvislingas.

Žiūr. internete:

Algirdas Patackas „Kvislingai“
http://propatrialt.wordpress.com/2012/0 ... laidojimo/

T. Venclova yra kolaboranto A.Venclovos išlepintas sovietmečio reliktas, pusžydis. Lietuvai tai tragedija.

_________________
Arvydas

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: