Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuvybė - kas buvo lietuviais, kas yra lietuvis ir koks jis turi būti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Tautiškumas ir genetika

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Tautiškumas ir genetika

Parašytas: 23 Vas 2011 23:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina

Antanas Kulakauskas: jokio lietuviško kraujo nėra, tautiškumas yra pasirenkamas

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=41600751

Eglė Samoškaitė, http://www.DELFI.lt
2011 vasario mėn. 3 d. 14:13

Tautiškumas nėra biologiškai nulemta duotybė: nors įprasta, kad Lietuvoje gimęs žmogus save dažniausiai laiko lietuviu, tačiau tauta ir bendras tautos kraujas yra labiau mitas nei tikrovė. Tokios nuomonės laikosi istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas bei jo kolega Algimantas Kasparavičius.

„Tauta nėra biologija, tauta yra kultūra ir kultūrinis tęstinumas. Jokių kraujo formulių nėra, tai kilę iš rasizmo. Nėra jokio lietuviško kraujo, nėra jokio lenkiško kraujo. Kraujas – tik metafora ir nieko daugiau“, - diskusijoje apie Vasario 16-osios reikšmę ketvirtadienį kalbėjo A. Kulakauskas.

Pasak mokslininko, XIX a. formuojantis tautoms ir bundant tautiniam sąmoningumui šis pasirinkimas buvo kaip niekada akivaizdus. A. Kulakauskas teigia, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė (LDK) nebuvo tautinė valstybė etnine prasme, ji buvo lietuvių bajoriškos tautos valstybė. Ir ši bajoriška tauta XIX a. turėjo rinktis – ar prisijungti prie tautiškumą valstietišku pagrindu pabrėžiančių lietuvių, ar prie lenkų.

„Kai atsirado tautinis judėjimas valstietišku pagrindu, tai maždaug trečdalis pasirinko eiti su etniniais lietuviais, maždaug du trečdaliai bajorijos nuėjo su lenkais. Buvo pasirinkimas. Bajorui lietuvio apibrėžimas buvo toks – LDK patriotas, kuris pripažįsta pagrindiniu teisės aktu Lietuvos Statutą, ir bendravalstybingumą su Lenkija, kur Lietuva turi tam tikrą savo statusą. Tas buvo ir XIX a., ir per visus sukilimus išliko“, - teigė A. Kulakauskas.

Antanas Kulakauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Istoriko nuomone, iš esmės liberalus tautiškumas apima ir žmogaus teisę pasirinkti tautą, nors dažniausias pasirinkimas būna susijęs su gimimo tam tikroje bendruomenėje faktu.

„Iš principo liberalus tautiškumas tai yra žmogaus teisė ir laisvė pasirinkti ir tautą. Dažniausias pasirinkimas, tarsi ir natūralus: jeigu tu gimei lietuviu, tai dažniausiai ir nori būti. Kaip kad Zauerveino giesmėje: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būti“. Tautininkai pasakys: „Lietuviais turime ir būti“. O Zauerveino giesmėje yra: „Norime būti“. Tauta nėra biologija, tauta yra kultūra ir kultūrinis tęstinumas. Jokių kraujo formulių nėra, tai kilę iš rasizmo. Nėra jokio lietuviško kraujo, nėra jokio lenkiško kraujo. Kraujas – tik metafora ir nieko daugiau“, - kalbėjo istorikas.

„Landsbergiai – tai iš Vestfalijos kilusi giminė, kuri per Latviją atkeliavo į Lietuvą. Ir vieni Landsbergiai atsidūrė Vitebske, tapo rusais, kiti XIX a. tapo lietuviais“, - pabrėžė A. Kulakauskas.

Su A. Kulakausko nuomone sutiko ir istorikas A. Kasparavičius, kurio teigimu, net ir 1918 m. vasario 16-ąją mūsų valstybę formavę žmonės sąmoningai kūrė tautinę valstybę, o ne bandė atkurti Lietuvos didžiąją kunigaikštystę.

Algimantas Kasparavičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tautos pasirinkimas šiuo atveju yra labai gyvas dalykas, žmogus turi tokią teisę turėti. Bet problema yra ta, kad mes turime dėti pastangas, kad pasirinkti lietuvybę, lietuviškumą būtų garbė. Kad būti lietuviu tautine ar pilietine prasme būtų perspektyvu, būtų prestižas studijuoti Vytauto Didžiojo universitete ar Vilniaus universitete, mokėti lietuvių kalbą. Jeigu mes to nepasieksime ir atimsime iš žmogaus pasirinkimo teisę, tuomet mes savęs nerealizuosime“, - svarstė A. Kasparavičius.

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Mokslininkas,
2011 02 04 16:11

Atsipalaiduokit, Kulakauskas nusišneka.

"Kraujo formulės" egzistuoja, tik tai ne kraujo formulės, o genetinės ir tai vadinasi ne rasizmas, o mokslas. :)

Asmeniškai skaičiavau įvairių lietuvių haplotipų ir polimorfizmų dažnius, lyginau su kitom tautom - jie skiriasi, kaip ir kitų skiriasi tarpusavy! Tai paskelbta moksliniuose straipsniuose.

Pagaliau pagal tai skaičiuojami genetiniai atstumai tarp TAUTŲ, kas ir sudaro "genetinę tautos formulę", kuri yra grynai biologinis paveldimas skirtumas, o ne koks kitoks, "pasirenkamas".

Pagarbiai,
VU genetikos magistras, Biochemijos mokslų daktaras.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 23 Vas 2011 23:44. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Vas 2011 23:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina

Ar išstums lietuvių genus azijietiški?

http://mokslas.delfi.lt/science/ar-isst ... d=16346839

Inga Saukienė, http://www.DELFI.lt
2008 kovo mėn. 17 d. 00:01

Lietuva pasaulio genetiniame žemėlapyje atsirado ne taip seniai, tačiau dėl vykstančių migracijos procesų jos greitai gali nebelikti. Anot Medicininės genetikos centro vadovo prof. Vaidučio Kučinsko, šiandien jau nenuostabu sutikti mulatą ar juodaodį, laikantį save lietuviu. Kuo daugiau bus mišrių santuokų, tuo dažniau lietuviai įgaus stipresnius genus turinčių rasių bruožų. Tačiau užsidaryti tautai, mokslininko teigimu, taip pat ne išeitis.

Genai – migracijos atspindys

Apie tai, kad už kiekvieną žmogaus požymį atsako konkretus genas, prabilta daugiau nei prieš 100 metų, kai galimybių juos tyrinėti dar nebuvo. Vėliau buvo nustatyta, kad vos pusantro procento genų atsakingi už baltymų – organizmo statybinės medžiagos – sintezę. Už ką atsako visi likę genai, iki šiol mokslininkus labai jaudinantis, bet vis dar atviras klausimas.

Tiesa, šiuolaikine aparatūra gal jau ir būtų įmanoma ištirti žmogaus genomą, kitaip tariant, visą genetinę žmogaus informaciją, tačiau tokio tyrimo kaštai per daug dideli. Todėl mokslininkai tiria tik tam tikras genų sekas. Bene didžiausio dėmesio susilaukė genų sekos, kurių dėka galima atsekti tautos kilmę bei tautų migracijos procesus. Jau netgi yra bendrovės, kurios už tam tikrą mokestį atlieka tokius tyrimus. Mat domėtis savo kilme tampa madinga.

„Dauguma tyrinėjamų sekų iš tiesų atspindi migracinius procesus, kurie kelias dešimtis tūkstančių metų vyko Europoje, Azijoje ar Afrikoje - patvirtino V. Kučinskas. – Migracija keičia gyventojų sudėtį, o tuo pačiu ir genetinę visuomenės struktūrą. Žmonės sudaro santuokas su kitos tautybės ar rasės asmenimis, o tai, aišku, keičia populiacijos struktūrą ir patį suvokimą, kas yra lietuvis“.

Tai nesunku suprasti, kai kur nors Amerikoje sutinki lietuviu save laikantį žmogų, kurio pavardė Krišna ir jis visiškai nepanašus į statistinį lietuvį.

Tačiau migracija, anot V. Kučinsko, susijusi su dar vienu genomą keičiančiu veiksniu – prisirišimu prie gyvenamosios vietos. Pats mokslininkas, vadovaujantis Vilniaus universiteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedrai, kelių užsienio mokslo centrų vizituojantis profesorius, parašęs bent keturias monografijas, pirmasis ėmėsi šiuo požiūriu tyrinėti lietuvius. Prieš keletą metų sukauptas žinias jis apibendrino monografijoje „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje“.

Uždaros tautos bėdos

„Patyrinėjus, kaip praeitame šimtmetyje kito Lietuvos gyventojų skaičius, matyti, kad iki Pirmojo pasaulinio karo jis didėjo, o po jo sumažėjo beveik milijonu. Po to gyventojų skaičius vėl pradėjo augti, tačiau po Antrojo pasaulinio karo ir vėl smarkiai sumažėjo. Šie procesai taip pat turi įtakos genetinei populiacijos sandarai. Galbūt išvažiuoja ar žūsta žmonės, kurie pasižymėjo tam tikromis savybėmis“, - svarstė užsienio mokslininkų neretai cituojamas genetikas.

Turbūt nesunku suprasti, kad kuo žmonės uždariau gyvena, tuo panašesni tampa. Tuo tarpu toks uždaras gyvenimo būdas lemia ir uždarą santuokų struktūrą. V. Kučinskas, tyrinėdamas tarpukario Lietuvos santuokas, pastebėjo, kad abiejų sutuoktinių gimimo vietos labai ne daug nutolusios viena nuo kitos.

„Kuo panašesnių genų žmonės tuokiasi, tuo didesnė tikimybė, kad ne tik formuosis saviti gyventojų bruožai, bet ir išryškės paveldimos ligos, kurių tikimybė būdavo mažesnė esant didesnei sklaidai“, - įsitikinęs mokslininkas. Todėl jis įsitikinęs, kad tyrinėjant tautų savitumą bei kilmę, būtina atsižvelgti ne tik į migraciją atspindinčius genų sekas, bet ir genus, atsakingus už ligas. Tai ypač svarbu mažoms tautoms.

Pavyzdžiui, žinomi faktai, kai žydų tautybės asmenys, iš Lietuvos išvykę į Niujorką, pradėjo sirgti sunkia paveldima nervų liga. Anot V. Kučinsko, liga paplito todėl, kad šie žmonės tuokėsi tik tarpusavyje. Panašūs atvejai išeiviams iš Lietuvos nutiko ir Afrikoje.

Dar vienas svarbus mūsų genomą galintis pakeisti veiksnys – aplinkos poveikis, ypač mitybos įpročiai. Šią tiesą savo kailiu skaudžiai patyrė į Ameriką atsikraustę japonai, kurie čia dėl pasikeitusios mitybos pradėjo sirgti vėžiu. Dar vienas pavyzdys – cukrinis diabetas, kuris Šiaurės Amerikoje dėl tam tikrų mitybos įpročių plinta kaip epidemija. Abi šios ligos susijusios su genų pokyčiais.

„Tai nereiškia, kad aplinka mus veikia tiesiogiai, sukeldama genų mutacijas. Kai kurie aplinkos veiksniai gali aktyvinti tam tikrus genus, o šie skatina kitų genų, dėl kurių pasireiškia vėžys ar kitos ligos, raišką. Pokyčiai gali išryškėti tik kitoje kartoje“, - aiškino V. Kučinskas.

Beje, kai milijonus Žemės gyventojų šienaudavo epidemijos, visuomet būdavo tokių, kurie prieš jas atsilaikydavo. Tai ir yra natūralioji atranka. Gamta tarsi pasirūpina, kad tie, kurie turi polinkį sirgti tam tikroms ligoms, išmirtų, o lieka tie, kurie geriau prisitaikę prie esamos aplinkos ir gyvenimo būdo. Šiandien panašią atranką atlieka, pavyzdžiui, tuberkuliozė. Vieni žmonės ją pasigauna tiesiog gatvėje, o kiti nesuserga net bendraudami su sergančiaisiais.

„Net kai tiriami savaiminiai persileidimai ar kūdikių mirtys, pasirodo, kad tai lemia ne atsitiktinumas, o didele dalimi – genų mutacijos. Todėl tvirtinimas, kad šiandien mūsų niekas neveikia, neturi realaus pagrindo“, - įsitikinęs pašnekovas.

Azijos genai stipresni?

Vis dėlto mokslininkas netvirtina, kad didesnės tautos yra sveikesnės. „Mes nebuvome tokie uždari, kad pasidarytume unikalūs, kaip, pavyzdžiui, šiaurėje gyvenantys samiai ar Viduržemio jūros salų tautelės. Paprastai jos labai skiriasi nuo aplinkinių gyventojų netgi savo fiziniais požymiais“, - teigė mokslininkas.

Genetiniai tyrimai rodo, kad svarbiausias veiksnys, turintis įtakos genetiniam panašumui, yra ne kalba, o geografinis atstumas. Todėl mes genetiškai artimi ne tik latviams, bet ir lenkams, rusams ir net estams bei suomiams.

Tiesa, europiečių genomas apskritai skiriasi labai ne daug. Kita vertus, genai rodo, kad europiečių moterų ir vyrų genetinė istorija nėra vienoda. Pavyzdžiui, 37 proc. vyrų genų sekų priskiriamos Šiaurės Rytų populiacijoms. Tai buvusi pirmoji indoeuropiečių migracijos banga, ėjusi iš Rytų į Vakarus per Šiaurę. Kita, jau vėlesnioji migracijos banga, susijusi su indoeuropiečių atėjimu į mūsų platumas, datuojama maždaug penkiais tūkstančiais metų.

Dėl šiandieninių migracijos procesų europiečių genai ir vėl panašėja. Šiandien iš genų neįmanoma pasakyti, kad žmogus yra lietuvis ar lenkas. Tačiau užfiksuoti lietuvių genomą pageidautina, nes ateityje gali nutikti taip, kad nebebus ko su kuo lyginti.

„Tik atlikus tyrimus būtų galima galvoti apie prognozes, kas mūsų laukia. Pagaliau tai būtų naudinga ne tik tautos išlikimo prasme, bet ir prognozuojant naujas ligas. Maišantis populiacijoms išplis ligos, kurios, pavyzdžiui, būdingos tik Viduržemio jūros regionui. Mums jos bus naujos ir nežinomos, o mūsų organizmas prie jų neprisitaikęs“, - svarstė genetikas. V. Kučinskas su kolegomis tokią programą siūlė du kartus, tačiau ji finansavimo nesulaukė.

Tačiau pasaulyje yra teorijų, kam turėtų ruoštis europiečiai.

„Ko gera, azijatų, kurie labai ilgai gyveno uždarai, genai stipresni. Tai akivaizdu.

Japonų ir lietuvių tautybės asmenims gimęs vaikas bus beveik japoniukas. Lygiai taip pat su afrikiečiais. Tokių mišrių santuokų ateityje greičiausiai daugės. Kinijoje ir Indijoje gyvena per milijardą gyventojų, kitose Rytų valstybėse – taip pat milijonai. Ir nemažai jų su viltimi žvelgia į Vakarus. Natūralu, kad kitų rasių žmonių vis daugiau atsiras ir Lietuvoje“, - įsitikinęs pašnekovas.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://mokslas.delfi.lt/science/article ... &com=1&s=1
http://mokslas.delfi.lt/science/article ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Bir 2011 23:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina

Aš asmeniškai manau, kad pats svarbiausias faktorius nustatant žmogaus tautybę yra jo tvirta tautinė savimonė, tačiau dalis mano bendražygių mano, kad lemiantis faktorius yra paveldimumas.

Taigi, "tiesa yra kažkur per vidurį" - tai yra žmogaus tautybę lemia du esminiai faktoriai - tautinė savimonė ir genetinis paveldimumas.

---------------------------------------------------------------------------

Taip pat siūlau pažiūrėti temas:

Tauta ir kilmė
viewtopic.php?f=4&t=7095

Genetika ir tarprasinio maišymosi pasekmės. Baltai, slavai, germanai, arijai...
viewtopic.php?f=135&t=5342

Šioje temoje yra surinkti ir JAV dirbančio genetiko Anatolijaus Kliosovo (Клёсов, Анатолий Алексеевич - http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D0% ... 0%B8%D1%87 ) darbai)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Tautiškumas ir genetika

Parašytas: 16 Kov 2012 15:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina

Rodstvo.ru > Российская Академия ДНК-Генеалогии

http://www.rodstvo.ru/forum/index.php?showforum=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: