Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kada žlugs euras ir doleris, o po to subyrės ES ir JAV?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Geopolitika (lietuviškoji, baltiškoji ir pasaulinė) - įvairios politinės temos ir politologinės teorijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kada žlugs euras ir doleris, o po to subyrės ES ir JAV?

Puslapis 1 iš 1

[ 25 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kada žlugs euras ir doleris, o po to subyrės ES ir JAV?

Parašytas: 29 Geg 2011 14:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Kiek dar liko Europos Sąjungai?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... _sajungai/

2011 liepos mėn. 09 d. 11:10:02
Rimvydas Stankevičius, „Respublikos“ žurnalistas

Save ekonomistu-opozicionieriumi vadinantis Latvijos Ventspilio aukštosios mokyklos dėstytojas Dmitrijs SMIRNOVAS šiuo metu bebaigiąs rašyti mokslinį veikalą, kuriame demaskuoja ir analizuoja šiuolaikinės pasaulio ekonomikos sistemą ir Latvijoje vykstančių virsmų pavyzdžiu aiškiai įrodo, jog ekonominės krizės - dirbtiniai, sąmoningai pasaulio galingųjų sukurti procesai, skirti užgrobti, pajungti ir sunaikinti nacionalines-valstybines ekonomikas visame pasaulyje.

Globalizacijos tikslas yra iš esmės sunaikinti valstybę. Todėl pasaulyje ir naikinamas atskirų tautų mentalitetas, vertybių skalė, moralinis kodeksas. Tikslas - žmones paversti bukais biologiniais robotais.

Šiandien prašome D.Smirnovo šiek tiek paprognozuoti netolimąją ES ir joje įkliuvusių Baltijos valstybių ateitį.

- Kai buvome valstybiškai ir kiekvienas asmeniškai balsuoti už stojimą į ES, šventai tikėjome, kad jie veikia altruistiškais sumetimais (mūsų atžvilgiu) ir linki mūsų šalims gero, sau nenorėdami jokio atlygio už tai. Ar šiandien jūs, o ir visa Latvija dar taip tebemanote? Kaip apibūdintumėte šio darinio idėjinę prigimtį ir tikslus šiandien?

- Referendume dėl Latvijos stojimo į ES aš apskritai nebalsavau - man jau tada atrodė, kad priimti Baltijos šalis į ES iš anksto buvo nuspręsta „iš viršaus“ ir referendumas nieko nepakeis, nubalsuos taip, kaip reikia. Arba balsus suskaičiuos taip, kaip reikia...

Žmonių požiūris į referendumą dėl stojimo į ES Latvijoje buvo neutralus. Svarbiausią vaidmenį atliko Vyriausybės pozicija. Vyriausybė ir valdančiosios partijos surengė didelio masto reklamos kampaniją dėl stojimo į ES. Vienas iš pagrindinių argumentų - įstojusi į ES, Latvija galės prieiti prie Europos fondų. Trumpai tariant, jei įstosime į ES, Europa mums duos pinigų. Galima sakyti, kad balsai referendume ir buvo nupirkti pažadais gauti iš Europos pinigų.

Dabar, aišku, euroskeptikų skaičius Latvijoje gerokai išaugo. Anksčiau mintys apie Latvijos išstojimą iš ES buvo tiesiog neįmanomos, o dabar vis dažniau pasigirsta nuomonė (žinoma, neoficiali), kad Latvijai būtų geriau išstoti iš ES. Jei kalbėsime apie paprastus žmones, vienintelis pranašumas, kurį jie gavo Latvijai įstojus į ES, - galimybė dirbti Vakarų Europoje.

- Tai kas nutiko Airijai, Graikijai, Portugalijai, tai, kas realiai gresia Ispanijai... Kaip manote, ar tai nebuvo numatyta, kuriant tokį darinį kaip ES? O gal ES kaip tik tuo tikslu buvo kuriama? Vienas Lietuvos filosofų Vytautas Radžvilas sako, jog visas ES architektūrinis darinys - ne kas kita, kaip naujosios kartos karas, be kraujo ir plika akimi pastebimo smurto skirtas stipriosioms valstybėms užvaldyti silpnesnes?

- Viena iš pagrindinių ES problemų ir yra faktas, kad šiuo metu ji tiesiog neturi kokių nors konkrečių tikslų ir idėjinės esmės. ES atsidūrė aklavietėje. Europos integracijos procesas užstrigo pradiniame etape ir kur eiti toliau, neaišku. Šiuo metu pastebimas tik vienas ES architektų tikslas - neleisti ES subyrėti.

Kai ES buvo kuriama, tikslai buvo kitokie. Situaciją reikia vertinti globaliai. Pasaulio ekonomikoje galima išskirti tris pagrindinius regionus - JAV, Europą ir Rytų Aziją (Japonija ir Kinija). O Azija per amerikiečių korporacijas ir bankus buvo priklausoma nuo JAV. Todėl XX a. pabaigoje tapo aišku, kad Europos šalys skyrium negalės konkuruoti su JAV kaip lygiavertės varžovės. Todėl kilo idėja sukurti vieningą ir stiprią Europą, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir tapti pirmaujančiu pasaulio regionu.

Kai buvo įvedamas euras, slapta buvo tikimasi, kad jis taps pagrindine pasaulio valiuta ir išstums Amerikos dolerį. Žinoma, Europos stiprėjimas nebuvo naudingas JAV.

Įvedant eurą visi garsiausi Amerikos ekonomistai vieningai puolė kritikuoti: euras - „negyvas kūdikis“, todėl ilgai neišsilaikys. Faktiškai eurui buvo paskelbtas informacinis karas. Galop buvo nuspręsta sugriauti ES iš vidaus. Išties galima teigti, kad Graikijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos bankrotai buvo suplanuoti iš anksto. Bet suplanuoti ne ES, o JAV. Viena iš ES problemų yra ta, kad į valdžią Europoje atėjo žmonės, sąmoningai siekiantys ją sugriauti. Dabar Europoje tą supranta vis daugiau žmonių, jie mato, kad ES naikina pati save. Euroskeptikų gausėja net Prancūzijoje ir Vokietijoje. Prancūzijoje didesnio populiarumo sulaukia Žanas Mari Le Penas (Jean-Marie Le Pen), o Vokietijoje furorą sukėlė Tilo Saracino (Thilo Sarrazin) knyga.

- Kalbėjote apie paskolas, kuriomis tvirtai ir ilgam pririšama, o tiksliau - kaip valstybė sunaikinama Graikija. Sakėte, jog patiems graikams iš tų astronominių paskolos sumų teliks tik trupinėliai, o sumokėti turės už viską. Kaip manote, ar ne panašiai yra ne tik su paskolomis, bet ir su ES vykdomu rėmimu, pavyzdžiui Baltijos valstybėms. Remiantis dokumentais, ES Lietuvai (o turbūt ir Latvijai) skiria neįtikėtinai solidžias sumas. Tačiau reali tų finansinių injekcijų nauda šaliai - nepalyginti mažesnė. Gal galėtumėte pakomentuoti tokį rėmimo mechanizmą, kuriame numatyta kaip tas „dovanojamas“ šaliai sumas patyliukais parsipumpuoti atgal į tą kišenę, iš kurios jie ir atėjo?

- Kuriant ES, iš pat pradžių buvo pasirinkta klaidinga koncepcija: jei stipri valstybė bus sujungta su silpnesne į vieną ekonominę erdvę, stipriai valstybei ši sąjunga bus naudinga, o silpnesnei - ne; ir stipresnės užsienio korporacijos tokiu būdu išstums vietos verslą.

Šios problemos sprendimas buvo neteisingas - ES ribose stipresnės šalys (Vokietija, Prancūzija) pradėjo teikti subsidijas silpnesnėms. Kuo labiau plėtėsi ES, tuo didesnė našta gulė ant Vokietijos ir Prancūzijos pečių. Problemą padidino faktas, kad pasaulinėje konkurencinėje kovoje ES aplenkė Kinija. Vakarų Europai tik iš dalies pavyko užimti silpnesnių šalių rinkas.

Galų gale susiklostė absurdiška padėtis: Prancūzija ir Vokietija skyrė Graikijai pinigų tam, kad ši pirktų kiniškas prekes. Taip ES pati sau išsikasė duobę. Dėl pasaulinės krizės (kurią išprovokavo Amerikos bankai) našta tapo nepakeliama. Vokietija ir Prancūzija daugiau negali penėti pusės Europos.

Kita problema, kad didžioji Europos fondų dalis tenka valstybiniam sektoriui. Verslas iš ES gavo trupinius. Eiliniai gyventojai taip pat gavo šiek tiek Europos pinigų - buvo mokami atlyginimai valdininkams, statybininkams. Problema ta, kad Europos fondų pinigais buvo remiamas vartojimas, o ne plėtra, jie nebuvo investuojami. Vos tik Latvija ir Lietuva nebegalės gauti lėšų iš ES (o tai įvyks greitai), jos iškart bankrutuos.

- Bankui privatūs skolininkai būna priversti užstatyti keleriopai vertingesnį užstatą, nei paėmė kreditą. Ir kaip pavyks grąžinti skolą lemia ne vien sąžiningas verslininko darbas, o nuo jo nepriklausantys veiksniai - kitaip tariant, rinkos sąlygomis vadinami paprastų žmonių ir net ekonomistų bei valstybių vadovų nematomi procesai. Kodėl šiuolaikinėje ekonomikos-finansų sistemoje vieninteliai bankai yra užprogramuoti bet kuriomis sąlygomis (pvz., pasaulinės krizės) gauti pajamas (aišku, pagrindiniai mokėtojai - skolininkai)?

- Aš šią problemą vertinčiau plačiau. Naujos kartos karo esmė ta, kad didžiosios korporacijos užgrobė valdžią visame pasaulyje. Dabartinės rinkos ekonomikos modelis grindžiamas tuo, kad visa ekonomika visiškai priklauso nuo bankų ir bankai lemia visus ekonominius procesus valstybėje - nuo ekonomikos augimo iki krizės. Iš esmės bankai valdo pasaulį ir kuria žaidimo taisykles, kurios naudingos tik jiems. Aišku, ne visi. Bet yra tokių tarptautinių bankų korporacijų, kurios tiesiog negali nebankrutuoti.

- Besipriešinantys paskirų tautų mentaliteto, vertybių skalės, moralės kodekso naikinimui patiria spaudimą ir netgi persekiojimą. Baudžiama už „netoleranciją“, už laisvesnes mintis, už kritiką, už tradicinių tautinių ir religinių vertybių išpažinimą... Ar Latvijoje šie dalykai taip pat vyksta? Ar šalies patriotai Latvijoje taip pat bandomi įvardinti kaip nusikaltėliai? Juk už pasisakymus apie užsienio valiutų grėsmę latui jums jau grėsė kalėjimas.

- Procesai, kurie vyksta pasaulyje, - tai vadinamoji globalizacija, jos tikslas yra iš esmės sunaikinti valstybes. Puolamos net tokios stiprios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija. Todėl pasaulyje ir naikinamas atskirų tautų mentalitetas, vertybių skalė, moralinis kodeksas. Tikslas - žmones paversti bukais biologiniais robotais. Kai valstybės bus sunaikintos (jų vaidmuo, galima sakyti, bus minimalus), visa valdžia pasaulyje priklausys tarptautinėms bankų korporacijoms.

- Ar ES darinys tvirtas ir ilgalaikis? Jeigu praktiškai (dėl ekonominių sankcijų, skolų etc.) negalime iš ES išstoti, tad gal galėtume kaip nors katalizuoti jos griuvimą arba sugalvoti strategiją, padedančią išlikti „nesuvalgytiems“ jos viduje?

- Anksčiau iš mano prognozių dėl ES iširimo visi juokėsi, tačiau dabar ES griūtis akivaizdi. ES griaunama pagal suplanuotą scenarijų ir galutinai sugrius po 4-5 metų, kai atsiris trečioji krizės banga.

Žinoma, galima paspartinti ES irimą ir anksčiau išeiti iš jos, bet problemos tai neišspręs. Jos esmė ta, kad nei Latvijos, nei Lietuvos ekonomikos nėra visavertės. Kai vietos gamyba sunaikinta, ekonomika priklauso nuo užsienio paramos. Todėl sugriuvus ES, Latvija ir Lietuva priklausys nuo tų, kas duoda pinigų - tarptautinių bankų korporacijų. Latvija ir Lietuva pernelyg mažos, kad atsispirtų globalizacijos procesams. Todėl reikia ieškoti bendraminčių Europoje bei pasaulyje ir kovoti bendromis jėgomis. Vokietijoje ir Prancūzijoje taip pat plinta patriotinės nuotaikos, nes žmonės ten irgi nėra kvaili ir mato, kaip žlunga jų valstybės. Latvijoje vyksta tokie patys procesai. Čia šalies patriotai taip pat paverčiami nusikaltėliais.

O tie, kurie dedasi patriotais, slapčia jau kuria planus, kaip į Latviją įvežti pabėgėlių iš Afrikos ir Azijos. Argi Lietuvoje - kitaip?..

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 15 Lie 2011 17:21. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Geg 2011 15:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Augantis egoizmas sekina ES dvasią

http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=4674

2011 05 17

Dėl neįprasto krizių skaičiaus (ir Fukušimos nelaimė, ir vadinamasis „arabų pavasaris“) kilo grėsmė Europos dvasiai. Įsižiebė euroskepticizmas, euro krizei tapus epidemiška, o ekspertai įspėja apie nacionalizmo augimą.

Pastarąsias savaites Briuselyje buvo nuolat ginčijamasi dėl Europos branduolinių jėgainių saugumo testų. ES energetikos komisaro Guntherio Oettingerio ir 27 valstybių narių atstovų susitikimas pasibaigė be apčiuopiamų rezultatų. Po Fukušimos nelaimės ES sutiko, kad „streso testai“ yra svarbūs, tačiau valstybės narės nesutaria dėl kriterijų. O Prancūzija ir Didžioji Britanija nemato poreikio testuoti jų reaktorių, išskyrus dėl gamtinių katastrofų.

„Streso testai“ yra tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, kad Europos Sąjungos bendruomeniškumas trupa. Finansų krizė išplito po žemyną ir „aš pirmiau“ tapo naujuoju credo Briuselyje.

Suomijos rinkėjai parėmė dešiniųjų populistų partiją neseniai įvykusiuose nacionaliniuose rinkimuose ir taip leido jai pakliūti į vyriausybę ir sustabdyti ES paramos paketą valstybės skolos alinamai Portugalijai. Visgi galų gale ši partija buvo pergudrauta: ji nusprendė nesijungti sudarant vyriausybę.

Dėl tų pačių priežasčių „aš pirmiau“ europiečiai gavo paramos Vokietijoje. Po trijų finansinės paramos planų ir šimtų milijardų eurų paskolų ir paramos Graikijai, Airijai ir Portugalijai šalies kanclerės Angelos Merkel oponentai nenori, kad Berlynas taptų iždinininku vis beviltiškesnei euro zonai. Pavojus A. Merkel yra realus, nes 19 parlamento narių iš kanclerės koalicijos teigė, kad jie daugiau nerems jos euro gelbėjimo planų. Koalicija turi tik 20 vietų pranašumą prieš kitas partijas, todėl jei daugiau narių iš valdančiosios koalicijos atsisakys palaikyti euro gelbėjimo priemones, kanclerė taps priklausoma nuo opozicijos balsų.

Friedrichas Heinemannas, Europos ekonominių tyrimų centro tyrėjas, teigia, kad Vokietija yra Europos inkaras. Visi krizės mechanizmai (euro zonos) laikosi arba tenka Vokietijos paramai ES finansinės paramos politikoms, todėl A. Merkel padėties pokyčiai gali būti pavojingi.

Europos eksperimentas rodo, kad įtampa yra ne tik tarp politikų. Vokietijos instituto „Forsa“ neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma vokiečių palaiko dešiniųjų populistinių politikų išsakomas pozicijas. 30 proc. teigia, kad jie nori „nepriklausomos Vokietijos, be euro, kur ES neturi įstatyminės įtakos“.

Užuot kėlusi balsą vertindama kritikus, Europos Komisija linkusi elgtis tyliai, o tokia tendencija veda į tingius kompromisus. Pavyzdžiui, kai Danijos vyriausybė pažeidė Šengeno susitarimą, vienašališkai uždarydama savo sienas, EK iš Kopenhagos pareikalavo „paaiškinimo“.

O kitos valstybės narės ėmėsi savo iniciatyvų: daugumos ES valstybių narių vidaus reikalų ministrai deklaravo pasirengę ateityje leisti sienų kontrolę „išskirtiniais atvejais“, taip pat ir „imigracijos spaudimą“.

Buvęs ilgametis Europos komisaras Guntheris Verheugenas išleido knygą apie Europos vienybę, kurioje perspėja apie dešiniųjų populizmą ir renacionalizacijos pavojų Europoje. Jo teigimu, jei dauguma valstybių narių lyderių neturės Europos dvasios, tai bloko pasiekimams – judėjimo laisvei, vienai rinkai ir daugiau nei 65 metus trunkančiai taikai – gali kilti grėsmė. Tik vargu ar bent vienas politikas rizikuos savo postu, bandydamas gilinti Europos integraciją.

Pagal 2011 m. gegužės 13 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Komentarai
http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=4674&c=1

Danija įskėlė nepasitikėjimo Šengenu kibirkštį

http://www.geopolitika.lt/?artc=4783

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 07 15

Visa Europa gaudžia, sužinojusi apie sustiprintą Danijos sienų kontrolę, kurią vyriausybė įvedė nuo liepos 5 dienos. Vieni ją smerkia, reikalaudami Europos teismo, kiti vertina abejingai, na, o treti – tuo apžvalgininkai nė kiek neabejoja – ja pasinaudos kaip precedentu svarstyti savo šalių prisijungimo prie Šengeno sutarties sąlygas. Pasak vokiško „The Financial Times“, čia jau kvepia Europos integracijos idėjos laidotuvėmis.

Tą ketvirtadienį Danijos premjeras Larsas Lekke Rasmussenas, kaip pranešė spauda, nė kiek nederinęs su Briuseliu ir kaimyninėmis šalimis, paskelbė, kad dėl didėjančio tarptautinio nusikalstamumo, pinigų plovimo, nelegalios migracijos, narkotikų ir ginklų kontrabandos įveda sustiprintą „nuolatinę muitų kontrolę“ pasienyje su Vokietija ir Švedija. Jai numatyta skirti beveik 40 mln. eurų. Jeigu muitininkai gerai dirbs, šie pinigai netrukus grįš į valstybės biudžetą.

Kol kas šiuose pasienio punktuose kontrolierių padaugės tik 50-čia – 30 Vokietijos ir 20 Švedijos pasieniuose. Kitąmet pasieniečių skaičius gali padvigubėti, čia bus pradėti statyti kontrolės punktai, įrengtos įtartinų automobilių vaizdo stebėjimo sistemos. Visi darbai bus baigti iki 2014-ųjų pradžios, mano Kopenhaga. Kitaip sakant, Europa grįžta kone į „geležinės uždangos“ laikus, svarsto kai kurie politikai Berlyne, o tai jau rimtas ne tik Šengeno erdvės pažeidimas, bet ir pavojus eurointegraciniams procesams.

Tiesą sakant, Briuseliui šios Danijos priemonės nebuvo naujiena. Tačiau Europos Komisija (EK) – ar dėl kitų svarbių reikalų, ar dėl prasidedančių europarlamentarų atostogų – tyli, laukdama, kaipgi reaguos artimiausios Danijos kaimynės.

Iš tiesų jau bent du mėnesius EK žinojo apie Kopenhagos planus. Gegužės 12 d. ES šalių vidaus reikalų ministrai tarėsi dėl vienašalių Danijos veiksmų, ir tuomet Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas per ARD televiziją gana griežtai įvertino Kopenhagos planus, esą tai vos ne europietiškos civilizacijos saulėlydis. Ministrai tik nutarė, kad reikia išsiaiškinti, kas privertė danus imtis tokių priemonių ir ar tikrai jie pateko į kritinę situaciją, kuri pagal Šengeno sutartį leidžia laikinai – iki 30 dienų – keisti sienų kirtimo tvarką. Beje, 2006 m. šiuo leidimu pasinaudojo ta pati Vokietija: sustiprino sienų kontrolę, kad į futbolo čempionatą neleistų plūsti agresyviems futbolo fanams. Tačiau europiečių nieko nepamokė visai nesenas konfliktas tarp Italijos ir Prancūzijos, kai Italijos pietus užplūdo pabėgėlių srautas iš Tuniso ir kitų revoliucijos apimtų Šiaurės Afrikos šalių. Tuomet Roma pareikalavo, kad tuos pabėgėlius pasidalintų ir kitos regiono šalys, o kai šios atsisakė, italai atvykėliams ėmė dalinti Šengeno vizas, ir tunisiečiai patraukė į Prancūziją, o ši sugriežtino įvažiavimo tvarką.

Kad EK tai nebuvo naujiena, patvirtina faktas, jog Danijos užsienio reikalų ministrė Lene Espersen buvo nuvykusi pas Vokietijos ir Švedijos kolegas Guido Westerwelle‘ę ir Carlą Bildtą, kurie savo ruožtu susilaikė nuo griežtos kritikos Kopenhagos atžvilgiu.

Bet apžvalgininkai tikina, kad priimant sprendimą Danijoje viskas buvo paprasčiau. Sienų uždarymo iniciatyva kilo iš Danijos liaudies partijos (DLP), kuri privertė valdančiąją liberaliąją koaliciją rinktis savotišką sandėrį: ji palaikė folketingo daugumą balsuojant dėl pensijų reformos (iki 2020 m. pensinis amžius pasieks 67-erius, o vėliau – 69-erius metus, ir ši reforma esą vyriausybei leis sutaupyti 2,5 mlrd. eurų), o DLP gavo sutikimą įvesti sienų kontrolę. Tokiai reformai ir sandėriui priešinosi Danijos profesinės sąjungos, jų lyderis Harallas Berstingas atkreipė dėmesį, kad neatsitiktinai folketinge sprendimas priimtas „juodąjį penktadienį“ – 13-ą mėnesio dieną... Beje, lapkritį čia numatyti nauji parlamento rinkimai, todėl konservatyviosios DLP diktatą valdantiesiems daugelis vadina populistiniu keliaklupsčiavimu patriotiškai nusiteikusiems rinkėjams.

Šiaip ar taip, griežtesnė kontrolės tvarka įvedama palei 68 km sieną su Vokietija ir ties tiltu į Švediją per Eresuno sąsiaurį. Danų pareigūnai tvirtina, kad tai nesukels sunkumų nuolatiniams keliautojų srautams, ypač turistams. O Berlynas tvirtina, kad dabar vokiečiams geriausia vykti ilsėtis į Lenkiją ar Austriją, nes kelionės į Europos pietus ir šiaurę per patį poilsio sezoną bus apsunkintos.

Vokietijos teisingumo ministrė Sabine Leitteusser-Schnarrenberg mano, kad Šengeno sutarčiai, kaip vienam iš ES laisvo judėjimo iškovojimų, suduotas stiprus smūgis. Berlynas teigia, kad nuolatinės sienų kontrolės atnaujinimas būtų didelis praradimas Europai, kuri didžiuojasi, jog pavyko susivienyti po ilgų šaltojo karo dešimtmečių. Ar neatsitiks taip, kad kada nors tarp Vokietijos rytų ir vakarų žemių atsiras nauja Berlyno siena, su neslepiama nuoskauda klausia vokiečių politikai.

Kita vertus, visiškai suprantamas Bendrijos narių baiminimasis, kad vis daugėja ženklų, rodančių, jog ES vidinius santykius vis labiau graužia nepasitikėjimo kirminas. Buvo Graikija, paskui euro krizė, dabar Šengeno revizija, rašo laikraštis „Suddeutsche Zeitung“. Vienos svarbiausių laisvių – judėjimo suvaržymas gresia Bendrijos erozija. Kitos ES šalys net neprotestuoja prieš Kopenhagos sprendimą. Atvirkščiai: jos slapčia viliasi, kad bus leista pastatyti patikimą kordoną pabėgėlių iš Viduržemio jūros regiono bangai į Senąjį žemyną. Nuo liberalios imigracinės politikos jau nukentėjo Prancūzija, Didžioji Britanija, dėl to vargsta Airija, Italija. Todėl kitos šalys, neišskiriant nė Baltijos valstybių, kurios taip pat turi rūpesčių su imigrantų srautu, pavydžiai žvelgia į danus, pasiryžusius tokiam radikaliam žingsniui.

Bet, matyt, ateis laikas, kai EK turės pakoreguoti Šengeno susitarimus, kuriuos nuo jų priėmimo 1985 m. dabar yra pasirašiusios 25 ES šalys, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Airiją. Naujos aplinkybės, susidariusios bruzdančiuose arabų kraštuose ir verčiančios tūkstančius pabėgėlių ieškoti geresnio gyvenimo senosios demokratijos šalyse, įpareigoja ir Briuselį vykdyti lankstesnę laisvo žmonių judėjimo ir laisvosios rinkos politiką.

Komentarai

Žygeivis, 2011 07 15 14:32

Visiškai akivaizdu, kad naujoji Absoliutaus Blogio Imperija - "multikultūrinis ir kosmopolitinis Jievrosojuzas" braška "per visas siūles".

Reikia tikėtis, kad greitai sutruks ir subyrės galutinai. :)

RationaliS, 2011 07 15 15:30

Kažkaip tikėjaus, kad tu, Žygeivi, pasisakysi pirmas. :D

Na, o dabar laukiam atsako kaip "Europos Socialistinių Respublikų Sąjunga" (ESRS) yra blogietis :D :D

Žygeivis - RationaliS-ui, 2011 07 15 17:12

Kaip matau, neprieštarauji mano pasisakymo esmei - Jievrosojuzo subyrėjimas jau akivaizdžiai neišvengiamas. :)

Beje, Italijos skola yra jau 1500 milijardų eurų, o Graikijos (kurią visi "linksniuoja") "tik" 200 milijardų eurų.

Na o Lietuvos skola kol kas "visai nedidelė" - tik apie 10 milijardų eurų... :)

Apie Airijos, Islandijos, Ispanijos, Portugalijos ir kitos "smulkmės" skolas patylėsiu...

P.S. Tik įdomu, kodėl šių skaičių kažkodėl neskelbia mūsų "objektyvioji" žiniasklaida - tik visokius "procentus nuo procentų".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 15 Lie 2011 17:27. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Bir 2011 16:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Kremliaus tandemas vėl kuria intrigą

http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=4748

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 06 22

Komentarai
http://www.geopolitika.lt/index.php?artc=4748&c=1

Žygeivis - RationaliS-ui, 2011 06 25 16:29

RationaliS, 2011 06 24 23:01
Na, taip, pagyvensime - pamatysime. Bet aš tikrai nenorėčiau, kad ES sugriūtų.
------------------------------

Čia gali iliuzijų neturėti - sugrius. :)

Ekonomikoje veikiančių dėsnių dar niekas niekada neįveikė. O šie dėsniai "juodai sukabinti" su įvairių žmonių visuomenių skirtingu mentalitetu.

Tai reiškia, kad neįmanoma vienoje "sistemoje" išlaikyti tokių skirtingų mentalitetų tautas ir jų valstybes, kaip dabar yra ES.

Išsilaikyti kažkokioje "krūvoje" galės nebent tam tikra grupė valstybių su vyraujančiu istorinio "protestantiškojo mentaliteto" visuomenėmis, nes kitos - "katalikiško" ir "pravoslaviško" mentaliteto visuomenės - tiesiog nėra linkusios griežtai taupyti, nevogti ir dirbti ypač sąžiningai...

Todėl Vokietija ir dar kelios smulkesnės Šiaurės Europos valstybės tiesiog nepajėgios dar eilę metų "šerti" korumpuotas ir masiškai vagiančias kitų mentalitetų valstybes.

Atskira kalba apie masinę imigraciją - ir "musulmonišką", ir "katalikišką" bei "pravoslavišką" į "protestantiškojo" mentaliteto visuomenes.

Juk ta masinė imigracija ne tik sukelia įvairias labai rimtas tautines - kalbines - religines - rasines problemas, bet ir palengva keičia visų vietinių visuomenių istorinį "protestantiškąjį" mentalitetą.

O tai geruoju nesibaigs.

VVER to Žygeivis - RationaliS-ui, 2011 06 25 20:10

Gali būti. Bet, bent jau mano nuomone, kai tik dar idėja užgimė apie vieningą Europą, pagrindinis dalykas buvo sukurti tokią hierarchiją: Prancūzija, Vokietija (buvo gal ir D.Britanija, bet atrodo, dėl savo "sotaus gyvenimo" jau iškrito) - tai šalys gamintojos, su visa pramone ir fabrikais, ir kita kategorija - šalys vartotojos, kurios PERKA gamintojų produkciją.

Taigi, tavo minimo ekonominių dėsnių pritaikymo skirtingo mentaliteto šalims ne tik nėra, jo ir nesistengiama įdiegti.

Dabartinis Graikijos ir kitų tinginių gelbėjimas man atrodo, kaip pastangos išlaikyti tokią sistemą.

Kuo tas baigsis - nesiimu spėlioti, bet jei jau žlugs ES, tai visuomenės sukrėtimas bus labai žymus.

Gi kokią mums Lietuvoj propagandą varė apie "Europos tautų šeimą". Kas gi bus jei vieną dieną mums ims ir paskelbs, kad ta šeima pasirodo nedaug kuo skyrės nuo SSRS?

Žygeivis - VVER-ui, 2011 06 25 22:13

Dėl "jievrosojuzo" - visada tvirtinau (dar gerokai iki vadinamojo "Lietuvos įstojimo"), kad tai yra naujos "europinės imperijos" projektas, kuris pačia savo esme yra negyvybingas ir pasmerktas.

Tačiau kol jis galutinai "mirs", Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei bus padaryta milžiniška žala, daug didesnė nei padarė Sovietų sąjunga.

Ką šiuo metu jau puikiai mato visi, kieno akys atmerktos...

Pasipelnė (ir labai nemenkai) iš Lietuvos "narystės" jievrosojuze tik įvairios transnacionalinės užsienio korporacijos, skandinavų bankai, krūvelė žydų milijonierių ir milijardierių (ypač iš Rusijos, JAV ir Izraelio) ir vietinių korumpuotų valdininkų bei vagių-"verslininkų" tandemas.

O Lietuva ir Lietuvių Tauta prarado savo aktyviausią ir darbingiausią visuomenės dalį, buvo sunaikintas žemės ūkis ir didelė dalis pramonės bei atominė energetika, o "Mažeikių naftą" bei degalinių tinklus atidavė keliems žydams už "ačiū", ir dar už tai jiems primokėjo.

Todėl dabar Lietuvos skolos siekia jau virš 30 milijardų (o gal ir dar daugiau), o tolimesnė perspektyva akivaizdi - defoltas ir bankrotas...

O tai reiškia, kad pensininkams jau gana greit nebebus iš ko mokėti pensijų, mokytojams, gydytojams, kitiems valstybės ir savivaldybių tarnautojams nebus iš ko mokėti algas, jei tik negausime naujų paskolų.

O juk jau dabar vien tik už procentus, už jau anksčiau paimtas paskolas, turime mokėti virš milijardo litų kasmet - gausiai šeriame užsieninius bankus...

VVER Žygeiviui, 2011 06 25 22:19

Na taip. Taigi dabar didžiausias klausimas: ką galime padaryti, kad neleistume tokiai įvykių eigai toliau plėtotis? O be to, nėra ta Lietuvos padėtis tokia jau katastrofiška: daug geresnė negu pvz. Baltarusijos.

Ir nėra čia ta Europos Sąjunga tokia bloga kaip manai. Juk ES parama labai padėjo žemės ūkiui pvz.

O dėl visokių kitokių dalykų, kur žalą atnešė, tam yra derybos, kurių metu reikėjo išsireikalauti sau palankių sąlygų.

Pavyzdžiui, atominės elektrinės neuždaryti, leisti bent trumpam muitus palikti importui. Bet tikriausiai lietuvių vyriausybėj tuo metu buvo pilna visokių Žygeivių, kurie sakė: "oj būtinai reikia į ES įstoti, kitaip mus rusai praris :)". Todėl tikriausiai ir sutiko su visom sąlygom, tokiom kaip uždarymas energijos šaltinio, duodančio mums ar ne 87 ar kiek ten procentų elektros (jau net nebeprisimenu:), ar visišku savarankiškumo praradimu tranzito klausimais.

Va Žygeivi, iš tikrųjų didžiausią grėsmę Lietuvai, o ir visam pasauliui kelia ne Kinija ir ne islamistai, o toks kaip tavo subjektyvumas.

Žygeivis - VVER-ui, 2011 06 26 16:10

Tu, kaip ir daugelis panašių asmenų, niekaip nesugeba atskirti tikrų nacionalistų nuo visokių "konservatorių", kurie keikia Rusiją ir tuo pat metu lenda į Vakarų užpakalį.

P.S. Taip, į NATO mes buvome priversti įstoti, nes kitaip dabar būtume tokioje situacijoje kaip Gruzija.

O štai į Jievrosojuzą mus jau prievarta grūste įgrūdo tie patys "persidažę raudonieji" - tiek sulindę į LDDP (dabar jau LSDP), tiek ir į "kubilinius konservus", tiek ir visokie "auštrevičiniai liberalai".

Juk juos valdo pinigas ir noras savo prisivogtus kapitalus saugiai investuoti Vakaruose, o Lietuvybė jiems paskutinėje vietoje, ar net ir blogiau.

Žygeivis (papildymas), 2011 06 26 16:17

Štai ištrauka iš mano duoto interviu dar 2004 m. vasario 3 d. (buvo atspausdinta rajoniniame laikraštyje, o vėliau ir internete pasirodė):

- Kaip jūs manote, ar, įstojus į Europos Sąjungą, nebus tokių pačių problemų, kaip Sovietų Sąjungoje?

- Ne manau, o esu įsitikinęs, kad bus žymiai blogiau, negu buvo Sovietų Sąjungoje.

- Prašome argumentuoti jūsų atsakymą.

- Lietuvos istorija akivaizdžiai įrodo, jog lietuviai praranda savo kalbą ir etninę kultūrą, susidūrę su Vakarų įtakomis. Praeityje tai buvo germanizavimas ir polonizavimas, dėl kurių lietuviai prarado savo (ir kitų baltų ) etnines žemes: didžiąją dalį Mažosios Lietuvos, Palenkę (buvusią Galindiją), beveik visas jotvingių gyventas žemes, visą Prūsiją, beveik visą Rytų Lietuvą.

Buvusių lietuvių palikuonys šiuo metu yra tapę lenkais ir vokiečiais. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad vien tik Mažosios Lietuvos lietuvių, jeigu jie nebūtų nutautėję, palikuonių būtų apie šešis milijonus. Dar daugiau yra lenkų, kurių protėviai buvo lietuviai, prūsai, jotvingiai ir galindai. Iš kitos pusės, surusėjusių lietuvių yra labai mažai. Tai daugiausia 1863 m, sukilimo dalyvių ir Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių, likusių Rusijoje, palikuonys.

- O kaip jūs manote, kodėl taip atsitiko?

- Nuo Romos imperijos laikų Vakarų Europa buvo ekonomiškai žymiai geriau išsivysčiusi, todėl natūralu, kad Lietuvos elitas (aukštuomenė) stengėsi pamėgdžioti Vakarų diduomenę, perimdama ne tik ginklus, aprangą, papuošalus, bet ir papročius bei kalbą. Diduomenės pėdomis sekė ir jų pavaldiniai, kadangi tai buvo naudinga ir ekonomiškai, ir prestižo požiūriu.

Manau, jog mirtiną smūgį lietuvybei sudavė prievartinis krikščionybės įvedimas, fiziškai sunaikinant dvasinį Lietuvių Tautos elitą – krivius ir vaidilutes bei juos parėmusius bajorus.

Ne veltui dvidešimtame amžiuje Lietuvos Valstybę atkūrė ne elito (diduomenės ir bajorų), o valstiečių palikuonys, išsaugoję lietuvių kalbą. Atvirkščiai - sulenkėjusių bajorų palikuonis Pilsudskis ne tik atkūrė Lenkijos valstybę ir kariuomenę, bet ir pasiuntė kitą sulenkėjusį bajorų palikuonį Želigovskį užkariauti Lietuvą. Analogiški procesai vyksta ir dabar.

Naujasis Lietuvos elitas, išaugęs iš prichvatizacijos metu praturtėjusios sovietinės ir Sąjūdžio nomenklatūros bei banditų, sugebėjusių legalizuoti nešvarų kapitalą, savo atžalas siunčia mokytis į Vakarų prestižinius universitetus.

Manau, kad taip šiuo metu yra aktyviai sodinamos sėklos, iš kurių ateityje išaugs nauji pilsudskiai ir želigovskiai. Deja, išvažiuoja ne tik naujieji turtuoliai. Statistika rodo, kad jau dabar apie trys šimtai tūkstančių lietuvių yra išvykę uždarbiauti į Vakarus, o ten gimę jų vaikai jau sunkiai kalba lietuviškai.

Akivaizdu, kad šitas procesas, įjungus Lietuvą į Vakarų Europos ekonominę erdvę, dar labiau paspartės. Tuo labiau, kad Seime jau parengta Lietuvos Konstitucijos pataisa, kuri įtvirtins visų ES teisės aktų viršenybę virš Lietuvos įstatymų ir pačios Konstitucijos.

- Kaip manote, kokių priemonių reiktų imtis, kad Lietuva nebūtų nutautinta?

- Problema labai sudėtinga. Nutautėjimą gali sustabdyti tik visas kompleksas gerai apgalvotų ir valstybiniu mastu įgyvendintų priemonių. Aš manau, jog nutautėjimo procesą labiausiai skatina ekonominės priežastys. Vadinasi, nutautėjimą galima sustabdyti irgi tik ekonominėmis priemonėmis.

Pavyzdžiui, masinės informacijos priemonės, visų pirma televizija (visos be išimties Lietuvos televizijos stotys), labai aktyviai propaguoja anglų kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime. Netgi tokiame lietuviškame konkurse, kaip „Dainų dainelė“, vis dažniau skamba dainos anglų kalba.

Šį procesą įmanoma sustabdyti tik vienu būdu: apmokestinti TV stotis ir kitas masinės informacijos priemones mokesčiais, kurių dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo užsienio kalbų vartojimo (išskyrus laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms, vedamoms jų gimtąja kalba).

Analogiškai būtina apmokestinti visus Lietuvoje veikiančius ūkio subjektus. Jeigu jie pageidauja savo iškabose, dokumentacijoje, skelbimuose, spaudoje, konferencijose ir kt. vartoti ne lietuvių kalbą, tai privalo už tai mokėti pakankamai didelius mokesčius (aišku, tai neturėtų būti taikoma Lietuvos tautinių mažumų visuomeninėms-kultūrinėms organizacijoms).

Surinktus iš šių mokesčių pinigus reikėtų skirti specialiam Lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo fondui. Tarp kitko, panašios ekonominės priemonės yra taikomos Prancūzijoje, kurioje labai aršiai kovojama su anglų kalbos invazija.

- Dėkojame už išsamų interviu. Tikėkimės, kad lietuvių kalba ir tauta neišnyks, o sulauks dvidešimt antro amžiaus (bent jo pradžios).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Bir 2011 22:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

G. Sorosas: esame ant ekonominės griūties slenksčio

http://www.balsas.lt/naujiena/544309/g- ... -slenkscio

2011.06.27 19:50

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas teigė, kad greičiausiai yra neišvengiama, jog bus sukurtas mechanizmas, kuris leis silpnesnėms ekonomikoms pasitraukti iš euro zonos, rašo naujienų portalas „Bloomberg“.

„Nėra jokio susitarimo, pagal kurį bet kokia valstybė galėtų pasitraukti iš euro zonos, – Vienoje vykstančiame susitikime sakė G. Sorosas. – Esame ant ekonominės griūties slenksčio, kuris, tarkime, prasidės Graikijoje, tačiau lengvai gali persimesti ir į kitas valstybes. Finansų sistema išlieka itin pažeidžiama.“

Graikija yra viena iš trijų euro zonos valstybių, kuri paprašė tarptautinės finansinės paramos, kuomet šalį ištiko įsiskolinimo krizė.

„Manau, kad daugelis iš mūsų sutinka, jog Europos krizė koncentruojasi ties euro valiuta, – sako G. Sorosas. – Tai yra tokia finansinė krizė, kuri iš tiesų vystosi. Tai galimą nuspėti. Daugelis žmonių tai suvokia. Valdžios atstovai šiuo metu siekia gauti daugiau laiko, tačiau realybėje laikas nėra jų sąjungininkas.“

Vienoje G. Sorosas teigė, kad Europos vadovai turi ieškoti alternatyvių strategijų, kaip išspręsti įsiskolinimo krizes.

„Mums reikia atsarginio plano, dėl to, kad ES išlikimas yra gyvybiškai svarbus visų mūsų interesas, – teigė jis. – Šiuo metu tokio plano nėra – valdžios atstovai laikosi status quo ir nepripažįsta, kad yra esminiai trūkumai, kuriuos būtina panaikinti.“

„Ekonomika.lt“

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/544309/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Bir 2011 00:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Atsisveikinimas su doleriu – ne už kalnų

http://verslas.delfi.lt/business/atsisv ... d=47065195

http://www.DELFI.lt
2011 birželio mėn. 28 d. 21:38

Pasaulio centrinių bankų rezervų valdytojų nuomone, per artimiausius 25 metus JAV doleris neteks rezervinės pasaulio valiutos statuso, nes jį išstums „multivaliutinis portfelis“. Taip mano daugiau nei pusė UBS apklausos dalyvių.

Kaip praneša „Financial Times“, dar praėjusiais metais tie patys ekspertai manė, kad doleris išliks vienintele rezervine valiuta.

Apklausoje dalyvavo daugiau nei 80 žmonių – centrinių bankų rezervų valdytojai, suverenių turto fondų ir tarptautinių institutų vadybininkai.

Apklausos rezultatai dar kartą parodo nepasitenkinimą doleriu kaip rezervine valiuta, nes JAV vadovybė nepajėgia apriboti savo išlaidų, o Federalinis rezervų fondas smarkiai plečia savo buhalterinį balansą, rašo laikraštis. Valstybės, turinčios didelius rezervus užsienio valiuta, ypač Kinija, diversifikuoja juos, iš dalies atsisakydamos dolerio.

6 proc. USB apklausos dalyvių pasakė, kad didžiausia permaina jų bankų veikloje per artimiausius 10 metų bus aukso supirkimas, nepaisant to, kad niekas neplanuoja parduoti didelių kiekių aukso.

Pasaulinės aukso tarybos duomenimis, šiais metais centriniai bankai jau nupirko apie 151 toną aukso, pirmauja Rusija ir Meksika. „Kitais metais auksas bus pelningiausias turtas, nes didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikai – valstybių bankrotai“, – laikraštis cituoja ekspertų prognozes.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=1

Amerikai iškilo grėsmė

http://www.alfa.lt/straipsnis/11327699/ ... -28_13-16/

2011-05-28 13:16
„Lietuvos žinios“

Davidas Brooksas dienraštyje „The New York Times“ paskelbė straipsnį apie tai, kur veda pakitusios vertybės.

Prieš kelis šimtmečius istorikai pateikė klasikinę teoriją, aiškinančią tautų iškilimo ir nuosmukio priežastis.

Joje teigiama, kad didžiosios nacijos pradeda plėtotis energingai ir ryžtingai, nes ryžtas ir energija joms padeda užsitikrinti gerovę ir galią. Gerovė bei galia sukrauna turtus ir garantuoja prabangą. Turtai bei prabanga veda į nuosmukį ir korupciją.

Antrasis JAV prezidentas Johnas Adamsas viename savo laiške įspėjo trečiąjį prezidentą Thomą Jeffersoną apie šalyje užsimezgančią korupciją: „Žmogaus prigimtis nepakenčia klestėjimo.“

Nepaisant ypatingos gerovės, JAV dar sekasi išsilaikyti, nors jau 1740 metais Amerikos gyvenimo standartai pranoko Europos. Turtai ilgai nestūmė JAV į piktnaudžiavimą ir nuosmukį. Taip buvo, nes tikros ekonominės vertybės visada atsvėrė garsųjį amerikiečių materializmą. Pirmieji kolonistai tikėjo kalvinistų propaguojamo susilaikymo būtinybe. Pionieriai savanoriškai rinkosi sunkius išmėginimus keliaudami į Vakarus. Imigrantai sunkiai dirbo ir visko atsisakydavo dėl savo vaikų. Valdžia buvo silpna ir nesaugojo žmonių nuo jų veiklos padarinių, todėl stiprėjo drausmė ir vyravo susilaikymas.

Nykstant ekonominėms vertybėms, valdžia vis vien stengėsi išlaikyti pusiausvyrą. Pasibaigus Aukso amžiui, Theodore'as Rooseveltas ėmė griežtai kovoti su finansiniu nuolaidžiavimu silpnybėms. Protestantizmas turėjo daug trūkumų, bet nebuvo dekadentiškas. Senieji baltaodžiai anglosaksų protestantai, liūdnai pagarsėję paprastumu, siuntė savo vaikus į spartietiškus internatus ir reikalavo gyventi saikingai.

Tačiau pastaruoju metu Jungtinių Valstijų ekonominės vertybės ėmė menkti. Irimo požymių radosi tada, kai šalies kultūros saugotojai kovojo su maldomis mokyklose, ginčijosi dėl lytinių santykių ir bažnyčios atskyrimo nuo valstybės.

Kad vertybės pakito, įrodymų pakanka. Jau visos valstijos remia loterijas - lošimą. Tam pritaria ir vyriausybė, nors dėl to labiausiai nukenčia vargšai. Vadovai ir rizikos draudimo fondai pradėjo girtis kompensacijų paketais, nors vos prieš kelis dešimtmečius tai būtų laikoma gėdingu dalyku. Kinų restoranai ėmė siūlyti milžiniškas porcijas, o tai ankstesnei kartai būtų buvę socialiai nepriimtina.

Kiti požymiai ryškesni. Brukingso instituto ekspertas Williamsas Galstonas pastebėjo, kad 1950-1980 metais asmeninis vartojimas smarkiai nekito ir sudarė apie 62 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau per kitus tris dešimtmečius jis stipriai augo ir 2008-aisiais jau sudarė 70 proc. BVP.
reklama

Per šį laiką didėjo ir skola. 1960 metais amerikiečių skola siekė apie 55 proc. krašto pajamų, o 2007-aisiais - jau 133 procentus. Pastaraisiais mėnesiais skola pradėjo mažėti, bet tai nerodo, kad amerikiečiai vėl ėmė laikytis susilaikymo standarto. Šalis smarkiai prasiskolinusi. Iki 2019 metų valstybės skola pasieks 83 proc. BVP, tad vien skolos palūkanoms reikės 803 mlrd. dolerių. Šie skaičiai - išorinis vertybių pokyčių požymis. Padėčiai pakeisti reiks moralinių ir kultūrinių veiksmų.

Dabartinę kultūros politiką kuria senas kultūrų karas. Jis supriešino pasauliečius liberalus ir religinius konservatorius. Bet ekonominės moralės poslinkis verčia nerimauti tiek demokratus, tiek respublikonus. Jei reikės imtis priemonių ekonominėms vertybėms atkurti, jos turės būti taikomos visai sistemai, kad Jungtinių Valstijų ekonomikoje dominuotų gamyba, o ne vartotojimas. Tai padės grįžti prie finansinio santūrumo visais lygmenimis.

Gali prireikti susiremti su vadinamuoju lobistų, pradedant Amerikos pensininkų asociacija ir baigiant žemės ūkio bendrovėmis, etosu - teisėtu visuotiniu įsitikinimu, kad visi turi teisę gauti reikiamų asignavimų, nesvarbu, kokios valstybės išlaidos. Gali tekti susiremti ir su savo silpnybėms pasiduodančia visuomene, reikalaujančia mažų mokesčių ir didelių išlaidų.

Kryžiaus žygio už ekonominį santūrumą dalyviai turės pertvarkyti esamus aljansus ir imtis priemonių, kurios šiuo metu laikomos politiškai neįmanomomis, pavyzdžiui, įvesti energijos mokesčius energiją ir sumažinti išlaidas. Bet kaip tik tokio moralinio atgimimo reikia Amerikai.

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true

Žygeivis 2011-05-29 15:07

Pasaulio istorija jau daugybę kartų parodė, kad moralinis supuvimas visais laikais vedė visas valstybes ir civilizacijas į išnykimą. Ateidavo barbarai ir tokias valstybes sunaikindavo.

Dabartinis Jievrosojuze skatinamų "vertybių" (ped-erastijos, pedofilijos, "multi-kulti", narkomanijos, alkoholizmo, "aukso veršio" garbinimo, korupcijos...) plitimas irgi jau atvedė šitą monstrą į logišką žlugimą ir supuvimą.

"Barbarai iš pietų" jau vis labiau įsigali šioje puvėsių krūvoje ir greitai nušluos Europos civilizaciją, jei europiečiai laiku nesustabdys savo pačių moralinį žlugimą.

Збигнев Бжезинский предсказал США гражданские бунты

http://www.kavkazcenter.com/russ/conten ... 3341.shtml

Время публикации: 2011-07-11 в 21:26

Збигнев Бжезинский выступил на MSNBC с прогнозами о том, что скоро США поразят бунты среднего класса, вызванные экономическим бесправием.

«Не хочу показаться кликушей, и я не думаю, что мы приближаемся к гибели, но я думаю, что мы сползаем к интенсификации социальных конфликтов, социальной враждебности и различным формам радикализма», сказал Бжезинский, добавив, что гражданские беспорядки начнутся, когда нижний сегмент среднего класса начнёт серьёзно страдать от экономической разрухи и роста безработицы.

Бывший советник по вопросам безопасности предсказывает «действительно серьёзные международные потрясения», которые станут результатом борьбы США, Японии и Европы, являющихся столпами глобальных экономических сил с глубокими финансовыми кризисами.

Бжезинский не впервые выражает озабоченность тем, что растущий гнев, вызванный экономическим и социальным бесправием, может поставить под угрозу существующие структуры власти.

Во время прошлогодней речи на Совете по международным отношениям в Монреале, регулярный участник встреч Бильдербергского клуба Бжезинский предупредил о «глобальном политическом пробуждении» общества, в основном молодёжи в развивающихся странах, что угрожает свергнуть существующий международный порядок.

«Впервые в человеческой истории почти всё человечество политически активно и политически сознательно… Результирующий глобальный политический активизм порождает всплеск собственного достоинства и уважения культурных и экономических возможностей в мире, болезненно травмированном воспоминаниями о многовековом колониальном или имперском господстве других стран», сказал Бжезинский.

«Человечество сейчас политически очнулось, и начинает бродить», заявил Бжезинский в своей прошлогодней речи, добавив, что это в сочетании с раздробленной элитой «существенно усложняет условия для любой крупной державы, включая и нынешнего мирового лидера – Соединённые Штаты».

Между тем в своей книге изданной в 1970 году «Между двумя эпохами: Роль Америки в технократической эре» Бжезинский писал следующее:

«Технотронная эра способствует появлению более управляемого общества. Такое общество было бы во власти элиты, не сдерживаемой традиционными ценностями. Скоро возможно будет устанавливать почти безостановочное наблюдение за каждым гражданином, и поддерживать обновляемые базы, содержащие даже самую личную информацию о них. Эти данные будут доступны для мгновенного поиска властями».

Отдел мониторинга
КЦ

B.Obama perspėjo dėl Amerikai gresiančio "ekonomikos Armagedono"

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... dono/65910

2011-07-16

JAV prezidentas Barackas Obama spaudžia susipriešinusius įstatymų leidėjus užkirsti kelią "ekonomikos Armagedonui" ir kuo greičiau priimti susitarimą, kuris turi padėti išvengti turtingiausios pasaulyje šalies bankroto dėl įsiskolinimų, kuris gali ištikti jau rugpjūčio pradžioje.

"Akivaizdu, kad mums lieka vis mažiau laiko", - B.Obama perspėjo penktadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, kai Atstovų Rūmų demokratai ir respublikonai atskirai susirinko tartis dėl tolesnių veiksmų, o Senato vadovai mėgino kurti "paskutinės minutės" kompromisą.

B.Obama dar kartą paragino sudaryti "didįjį sandorį", pagal kurį būtų apribotos kai kurios demokratams svarbios socialinės programos, tačiau respublikonai griežtai atmetė šalies vadovo raginimą padidinti mokesčius turtingiesiems.

JAV prezidentas, kurio vadovavimas didelio nedarbo kankinamai ekonomikai neabejotinai bus įvertintas per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus, pasiuntė signalą, jog jis neatmestų paskutinės minutės kompromiso, kurį įtakingi įstatymų leidėjai kuria už uždarų durų.

"Bent jau išvenkime Armagedono", - paprašė B.Obama, kai po penkias dienas iš eilės vykusių įtemptų derybų Baltuosiuose rūmuose nepavyko susitarti dėl didžiulio biudžeto deficito užlopymo, keliant JAV įsiskolinimų, kurie šiuo metu siekia 14,3 trilijonų dolerių, kartelę.

Ekonomistai, finansų ir verslo lyderiai perspėjo, kad nesugebėjus pakelti JAV įsiskolinimo lubų iki rugpjūčio 2 dienos gali sukelti cunamį viso pasaulio ekonomikoje, dar neatsigavusioje po 2008 metų griūties.

Reitingų agentūros "Moody's" ir "Standard & Poor's" perspėjo galinčios sumažinti Vašingtonui nustatytą palankiausią AAA gebėjimo grąžinti skolas įvertinimą. Susirūpinimą taip pat reiškia pagrindiniai JAV skolintojai - Kinija, Volstrito milžinas bankas "JPMorgan Chase" ir Federalinė rezervų sistema.

Liekant vis mažiau laiko, įtakingiausieji iš B.Obamos priešininkų respublikonų paragino ateinančią savaitę balsuoti dėl plano, pagal kurį ketinama smarkiai sumažinti valstybės išlaidas, įvedant JAV konstitucijos pataisas, įpareigojančias pinigų pristigusį Vašingtoną subalansuoti savo biudžetą.

"Mūsų nedarbo krizė ir nacionalinė skola reikalauja tikrų veiksmų. Taigi, dabar debatai persikels iš Baltųjų rūmų kabineto į Atstovų Rūmų ir Senato aukštus", - sakė Senato respublikonų mažumos lyderis Mitchas McConnellis (Mičas Makonelis).

"Demokratams taip pat laikas surimtėti. Mes prašėme prezidento vadovauti. Prašėme jo pateikti planą - ne kalbą, o tikrą planą, bet jis nepateikė. Mes pateiksime", - pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris (Džonas Beineris).

Beveik neabejotina, jog demokratų vadovaujamas Senatas nepatvirtins ambicingo respublikonų plano, tačiau jį giria konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjai, artimi "Arbatėlės" judėjimui, kuris įnirtingai priešinasi JAV įsiskolinimų lubų kėlimui ir siekia labiau mažinti valstybės išlaidas.

"Pagaliau grįžome į puolimą", - Atstovų Rūmų deputatas respublikonas Jeffas Flake'as (Džefas Fleikas) sakė žurnalistams.

Prezidentas paliko atviras duris "atsitraukimo pozicijai", kurią kurpia M.McConnellis ir Senato demokratų daugumos lyderis Harry Reidas (Haris Reidas). Pagal šį kompromisinį planą numatoma mažinti išlaidas ir kelti skolinimosi lubas, tačiau autoriai jį vadina mažiausiai patraukliu sprendiniu, išskyrus bankrotą.

Senatorių padėjėjai sakė, kad ši priemonė tebeformuojama, nupasakojo pagrindinius jos punktus. Anot jų, valstybės išlaidas planuojama sumažinti apie 1,5 trilijono dolerių, tačiau B.Obama skolinimosi ribas galėtų didinti tik pritarus abiejų Kongreso rūmų demokratams.

Dėl šio plano, sukėlusio konservatyviųjų politikų pasipiktinimą, taip pat gali būti suformuota JAV įstatymų leidėjų komisija, kuri teiktų rekomendacijas dėl valstybės išlaidų karpymus. Tokia tvarka padėtų lengviau apeiti parlamentinės sistemos kliūtis.

B.Obama peikė respublikonų atsisakymą pritarti jo raginimui didinti mokesčius turtingiesiems ir stambioms įmonių grupėms, perspėdamas, jog bankroto atveju "mokesčiai padidėtų visiems", nes labai išaugtų palūkanos.

Respublikonai argumentavo, jog mokesčių didinimas pasmaugtų investicijas, didinančias darbo rinką tuo metu, kai JAV ekonomikoje nedarbo lygis atkakliai laikosi ties 9,2 proc. žyma.

Nauja Kvinipiako universiteto viešosios nuomonės tyrimų instituto apklausa rodo, kad JAV visuomenė valstybės bankroto atveju būtų labiau linkusi kaltinti respublikonus negu B.Obamą. Respublikonų ekonominę politiką neigiamai vertina 48 proc., o prezidento - 34 proc. respondentų.

B.Obama savo kampaniją dėl perrinkimo 2012 metais ketina grįsti nacionaliniais debatais dėl JAV ekonomikos ir pranašauja, jog jis "laimės šiuos debatus, nes manau, kad mūsų požiūris geresnis."

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 16 Lie 2011 20:32. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Lie 2011 23:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Lietuvai artėja Graikijos likimas

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... s_likimas/

2011 liepos mėn. 04 d. 13:42:00
Vidmantas UŽUSIENIS,„Respublikos“ žurnalistas
Lietuvai artėja Graikijos likimas

Šeštadienį euro zonos finansų ministrai susitarė dėl tolesnės 12 mlrd. eurų (41,4 mlrd. litų) paskolos Graikijai. Atrodo, į paskolų liūną įklampinta šalis turėtų džiaugtis - bent trumpam atidedamas jos bankrotas.

Tačiau graikams ne džiaugsmas galvoje. Užuot šaukę „Valio!“ jie išėjo į gatves, rengė masines protesto akcijas.

„Nėra ko stebėtis - graikai stengiasi išvengti tautos genocido, kuris gresia ir baltams“, - „Respublikai“ paaiškino Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas.

Milijardai pagelbės tik laikinai

Anot oficialios informacijos, 17 euro zonos ministrų nuotoliniu būdu surengtoje konferencijoje nusprendė, kad penktoji 110 mlrd. eurų (379,5 mlrd. litų) gelbėjimo plano dalis bus išmokėta iki liepos 15 d., kai tik tam pritars Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdyba. Tikimasi, kad TVF valdyba surengs susitikimą liepos 8-ąją.

Tvirtinama, kad naujoji mokėjimų dalis leis Graikijai išvengti įsipareigojimų nevykdymo, bet šaliai vis dar reikia antrojo pagalbos priemonių plano, kurio suma siekia apie 110 mlrd. eurų (1 trln. 035 mlrd. litų).

Iš viso Graikijos skolos siekia 300 mlrd. eurų, arba 160 proc. bendrojo vidaus produkto.

Anksčiau graikų valdžia buvo pateikusi planą, kaip iki 2015 metų grąžinti 50 mlrd. eurų (172,5 mlrd. litų).

Laikantis jo Graikija bus priversta parduoti visiems jos piliečiams priklausantį turtą: oro uostus, greitkelius, bankus ir nekilnojamąjį turtą, priklausančius valstybei, salas ir panašiai.

Dar vieną TVF ir euro zonos paskolos dalį norėjusios gauti Graikijos Parlamentas privalėjo priimti drakonišką taupymo programą. Todėl šios šalies profsąjungos buvo paskelbusios visuotinį streiką, jo metu dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į Graikijos sostinės Atėnų gatves.

Ekonomistas kalba apie tautos genocidą

- Graikijoje bent trumpam atidėtas šios valstybės nemokumas. Kodėl tuomet graikai taip įnirtingai protestuoja? - klausėme Latvijos ekonomisto D.Smirnovo.

- Paprastiems graikams iš šios paskolos dalies, kaip ir iš viso pagalbos paketo, liks tik trupiniai. Juk TVF ir euro zonos valstybės pirmiausia gelbėja ne graikus, o įtakingus Vokietijos, Prancūzijos bankus - iš paskolos pirmiausia bus padengtos jų Graikijai suteiktos paskolos. Be to, graikams norima užkrauti tokį kreditų jungą, kuris vėliau atvestų į visišką tautos sunaikinimą, sakyčiau, genocidą. Dalijant paskolas jis dabar įsibėgėja. Beje, tas pat daroma ir Lietuvoje, ir Latvijoje.

- Ar paskolos suteikimą vadinti tautos genocidu nėra per stipru?

- Ar domėjotės, kokios yra paskolos Graikijai suteikimo sąlygos? Jos tokios pat, kokias suteikdamas paskolą TVF primetė latviams. Graikijoje bus keliami mokesčiai, didinamas pridėtinės vertės mokestis ir akcizai, karpomos viešojo sektoriaus darbuotojų algos, pensijos, pašalpos. Graikai, kaip ir lietuviai ar latviai, bus priversti ilginti pensinį amžių, mažinti išlaidas švietimui ir medicinai.

Tarytum to būtų maža, iš graikų bus atimtas ir visas iki šiol jų kaip nuosavybė turėtas turtas. Skirtingai nei lietuviams ir latviams, Graikijos gyventojams tokia įvykių eiga pasirodė esanti neteisinga jų atžvilgiu, todėl jie ir išėjo į gatves.

- Užsiminėte apie tautos genocidą...

- Graikijoje taikomas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje bei Latvijoje jau gerai išbandytas modelis. Iš pradžių tauta įtikinama, kad privalo įsilieti į tarptautinę laisvąją rinką. Esą dalyvaudama joje neregėtai suklestės.

Kai tik sienos atidaromos ir iš esmės panaikinami muitai, šalis užverčiama pigia kiniška produkcija. Kinai jau seniai paversti vergais, dirba už ryžių saują, todėl ir jų gaminiai pigūs. Produkcija pigesnė ir dėl to, kad Kinijoje gaminama dideliais kiekiais.

Šitaip sunaikinama tautinė pramonė. Ją sugriovus valstybės biudžetas nebegauna pajamų. Tada šaliai paslaugiai pasiūloma paskolų.

Iš esmės valstybė paliekama be išeities - neturėdama pramonės ji priversta imti kreditus ir kartu įsisukti į paskolų liūną. Tas pat atsitiko ir su Graikija - sunaikintos pramonės šaliai buvo leista gyventi pagal atlyginimus neatsiliekant nuo ES vidurkio.

Tačiau anksčiau ar vėliau kilpa užsiveržia. Ir tada prasiskolinusios valstybės piliečiams sakoma - privatizuokite tai, kas dar liko jūsų rankose. Paskutinis vertingas daiktas, kuris yra atimamas, tai - žemė. Pavyzdžiui, Graikijoje jau kalbama apie salų, kurios atneša daug pajamų šalies turizmo pramonei, privatizavimą.

Štai čia ir prieinamas tas taškas, kuris yra visa modelio esmė. Praskolintos valstybės žmonės neturi kur dirbti, nebeturi nuosavybės, iš ko jiems gyventi? Ogi tik iš pašalpų, o jos vėlgi mokamos iš paskolų, kurias valstybei suteikia tarptautiniai kreditoriai.

Pašalpos dydis bus toks, kad neleis žmonėms numirti iš bado, tačiau ir susilaukti palikuonių jiems bus sunku - problema bus juos išmaitinti, suteikti išsilavinimą, išleisti į žmones. Tautos vis labiau nyks. Tai ir yra tikrų tikriausias ištisų tautų ir valstybių genocidas.

- Kas tuo suinteresuotas?

- Spręskite patys: dauguma įplaukų už visame pasaulyje parduotas „Made in China“ prekes nusėda JAV valstybės ižde, nes kinai už gautą valiutą perka Amerikos Vyriausybės obligacijas. Didžiausi investuotojai Kinijoje - taip pat amerikiečiai. Kas tuo suinteresuotas - nekalbėsiu, nes kartą už tokias kalbas man jau grėsė kalėjimas.

- Tačiau kam reikia naikinti tautas? Argi joms visoms neužteks išteklių išgyventi?

- Deja, taip. Patikėkite, projektuodami ateitį milijardų pusėje dirba pačios aukščiausios prabos analitikai. Manoma, kad ateityje netgi vergų nereikės, nes visą juodą darbą atliks robotai.

Juos gamins tik pačias aukščiausias technologijas turinčios šalys. Dabar tokios yra Amerika ir Vokietija. Ir jos nė iš tolo prie tų technologijų neprileidžia kitų tautų jau šiandien. O ateityje...

Kam toms šalims milijardai alkanų žmonių, robotų amžiuje nuolat grasinsiančių jų gerovei?

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... komentarai

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... komentarai

x 2011 liepos mėn. 04 d. 09:12:26

Nieko jiems nenorima užkrauti ir nieko nenorima naikinti.

Bet kad gelbstimi stambių koncernų ir bankų pinigai, tai aišku. Tuo pačiu ir pūvantis euras. Šis vėl gi reikalingas tik stambiems.

Dar daugiau, siekiama išvis centralizuotai valdyti ES finansus.

Ką tai reikštų Lietuvai, neaišku. Bet kad ES jau nėra ta trokšta ES, irgi aišku.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 15 Lie 2011 17:15. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Lie 2011 23:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

G.Sorosas pataria, kaip išgelbėti Europą

http://verslas.delfi.lt/business/articl ... d=47486193

http://www.DELFI.lt
2011 liepos mėn. 11 d. 19:00

Europos Sąjunga (ES) buvo suformuota remiantis idėja, kurią Karlas Popperis vadino „poetine socialine inžinerija“ – grupelė apdairių valdžios veikėjų suvokė, jog „Jungtinių Europos valstybių“ koncepciją realybe galima paversti tik veikiant palaipsniui, savo straipsnyje „Financial Times“ rašo milijardierius George‘as Sorosas

Politikai „rėmėsi tuo, kad kiekvienas etapas nėra išbaigtas ir laikui bėgant būtinai pareikalaus tolesnių veiksmų“, teigia multimilijardierius. ES atsiradimui buvo naudingi net keli politiniai argumentai: skaudūs Antrojo pasaulinio karo prisiminimai, Sovietų sąjungos keliamos grėsmės bei didelė ekonominė nauda, kurią atneštų integracija. Svarbus postūmis pirmyn buvo Vokietijos suvienijimas.

„Vokietija pati aiškiai suvokė, kad susivienyti gali tik bendro visos Europos susivienijimo kontekste ir mielai sutiko vardan to aukotis“, - teigiama straipsnyje.

Vokiečiai sutaikė nacionalinius interesus, o puikiu apdovanojimu ir Europos integracijos apogėjumi tapo Mastrichto sutartis ir perėjimas prie vieningos valiutos – euro. Tačiau euras tada nebuvo pilnavertė valiuta: euras turėjo centrinį banką, bet jam trūko iždo sistemos, rašo G. Sorosas. Sąjungos kūrėjai tikėjosi, kad, esant reikalui, pavyks mobilizuoti politinę valią kitam žingsniui.

Tačiau atsiskleidė daugiau euro trūkumų. Euro koncepcijos autoriai bandė kontroliuoti bent jau valstybės sektoriaus perteklių, tikėdamiesi, kad finansų rinkos save išlaikys pačios. Tačiau perteklius buvo fiksuojamas ir privačiame sektoriuje: bankų palūkanų normų konvergencija paskatino ekonominę divergenciją.

Vokietijai susivienijus pagrindinė varomoji integracijos jėga prapuolė.

Užtat finansinė krizė paskatino nuosmukio procesus, mano finansų ekspertas.

Anot jo, pagrindinė dabartinės euro krizės priežastis – Vokietijos kanclerės Angelos Merkel idėja, jog bankus nuo bankroto turi gelbėti ne visa ES, o kiekviena valstybė narė atskirai. Galiausiai euro zona pasidalijo į „valstybes-skolininkes“ ir „valstybes-kreditores“.

Skolininkus slegia skolų našta, o valstybės, galinčios pasigirti proficitu, veržiasi į priekį. Vokietija diktuoja finansinės pagalbos skyrimo taisykles, kurioms tik stumia įsiskolinusias šalis į bankrotą, mano straipsnio autorius. Pačiai Vokietijai krizė esą palanki: silpstantis euras kelia šalies produkcijos konkurencingumą.

„Europos politinio darinio vaidmuo taip pat pasikeitė kardinaliai: dabar jis nebeskatina tolesnės integracijos, o tiesiog bando išsaugoti tai, kas sukurta iki šiol“, - teigia G. Sorosas.

Europos valstybių atskirtis gilėja, Graikija nenumaldomai artėja prie nemokumo ar devalvacijos, rašo G. Sorosas. Graikijai ir euro zonai jis rekomenduoja kuo skubiau imtis „atsarginio plano“: Graikijos nemokumo problemą spręsti nuosekliai, apgalvotai ir apsaugoti nuo jos pasekmių visą euro zoną, nors Portugaliją ir Airiją nemokumas vis tiek paveiks.

„Galimas dalykas, jog prireiks praplėsti euroobligacijų naudojimo sritį ir visoje euro zonoje pritaikyti indėlių draudimo sistemą“, - pataria G. Sorosas.

Norėdama mobilizuoti politinę valią, ES privalo kartu sugalvoti atsarginį planą – grįžti prie principų, kuriais buvo paremtas šio politinio bloko atsiradimas. G. Sorosas pataria europiečiams į galvas įkalti mintį, kad nuo krizės išsigelbėti galima tik visiems drauge, o ne nacionaliniu mastu.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=1
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=5

Tomas J.,
2011 07 11 19:39

Aiškins čia mums žydas, ką reikia daryti!

"bei didelė ekonominė nauda, kurią atneštų integracija" - turim labai didelę ekonominę žalą:

Lietuvos narystė ES - stalininis tautų sumaišymo planas.
Emigracija + imigracija = Lietuva be lietuvių.

Dabar Lietuvoje yra apie 231 000 bedarbių.

Stojimo į ES metu Lietuvoje buvo 184 000 bedarbių. Padaugėjo 47000 tūkstančiais.

Po įstojimo į ES iš Lietuvos emigravo apie 305000 žmonių:

2004 - 32500
2005 - 48100
2006 - 27800
2007 - 26500
2008 - 23700
2009 - 34700
2010 - 84000
2011 - 28000

47000 + 305000 = 352000. Po įstojimo į ES Lietuvoje sumažėjo darbo vietų 352000. Tai siaubingas praradimas.

Ar tai jums žadėjo eurofilai (komunistai, kgbistai, landsbergistai ir sorošistai) prieš referendumą dėl narystės ES - bedarbystę?

Ar sakė kad darbo vietų sumažės 352 tūkstančiais?!

Žadėjo investicijas, darbo vietų kūrimą, elektros nebrangimą ir suvereniteto nepraradimą.

Padarė viską atvirkščiai.

Tegul perkūnas trenkia eurofilus melagius. Siekime kad Lietuva vėl taptų laisva!

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Lie 2011 23:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Keturi būsimo euro scenarijai

http://verslas.delfi.lt/business/keturi ... d=47547663

http://www.DELFI.lt
2011 liepos mėn. 14 d. 22:40

Nerimas dėl euro ateities neblėsta. Šiandienos chaosui yra keturios alternatyvos, skelbia „Die Welt“.

Pirmasis – chaosas. Graikija turi įrodyti, kad daro pažangą konsoliduodama valstybinius finansus, Europos Sąjunga perves dar dalį iš paramos paketo, Tarptautinis valiutos fondas taip pat padarys indėlį. Be to, kaip rašoma leidinyje, galima tikėtis padidėjusio nedarbo, lėto ekonomikos augimo ir socialinės įtampos.

Vystant scenarijų įtampa tik didėtų. Nepaisant programos pagalbų ir konsolidacijų, finansų rinkose neramu. To priežastis ir vienos finansų politikos nebuvimas – yra tik „ balsų kakofonija, dairantis į kelių valstybių rinkėjų nuomonę“. Šis scenarijus reikš antikrizinės įliejimo politikos pratęsimą.

Antras kelias – gerokai padidinti paramą krizės ištiktoms šalims. Šiuo metu siūloma skirti 700 mlrd. eurų (2,4 trilijono Lt) bet kalbama apie didesnę sumą – iki 1,5 trilijono eurų (5,1 trilijono Lt). Straipsnio autoriaus nuomone, visų pirma siūloma apginti Italiją nuo skolos krizės.

Tačiau, kaip rašoma leidinyje, šalių rėmėjų rinkėjai ir taip piktinasi dėl užsitęsusios skolų krizės. Berlynas jau atsisakė prisidėti didinant paramą.

Jei Graikija negrąžins skolos, tikėtinas nereguliuojamas bankrotas arba trečias kelias. Pasekmės bankams bus gana skaudžios, ir ne tik Graikijos rinkoje. Graikijos bankrotas gali sukelti stiprų Europos ir Vokietijos ekonomikos nuosmukį.

Tiesa, dalies ekonomistų nuomone, skolos restruktūrizavimas neišvengiamas, nes Graikija pati nepajėgs grąžinti skolos.

Ketvirtas kelias – euro zonos iširimas. Grįžus prie drachmų, pesetų ir eskudų šalių skolininkių eksporto pramonė taptų konkurencingesnė, nes jos devalvuotų savo valiutą, o tada jų prekės užsienyje atpigtų.

Deja, to kaina būtų per didelė, rašo straipsnio autorius – grįžus prie nacionalinių valiutų iširtų euro zona.

Visgi tikėtina, kad Vokietija grįš prie markės arba (o tai dar labiau tikėtina) sukurs mažą valiutos sąjungą, kuriai priklausys mokiausios valstybės: Vokietija, Prancūzija, Suomija, Austrija ir Nyderlandai.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=1
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=5

Panašu, kad Jievrosojuzui iš tikro ateina "šakės": po Airijos "defolto", krizės Portugalijoje ir Ispanijoje, kracho Graikijoje (valstybės skola 200 milijardų eurų), paaiškėjo, kad Italijos skola daugiau kaip 7 kartus didesnė nei Graikijos - 1500 milijardų eurų.

Na o visokios "smulkmės" skolos irgi sumoje šimtamilijardinės.

P.S. JAV (kuri, žinoma, nėra Jievrosojuze) skola apskritai toks astronominis skaičius, kad net neįmanoma jį suvokti. O juk euras gana tvirtai susijęs su doleriu ir JAV bankine sistema.

Ar Graikijos bankrotas būtų Europos Sąjungos žlugimo pradžia?

http://www.balsas.lt/naujiena/547022/ar ... mo-pradzia

http://www.balsas.lt/News/print/547022

2011.07.17 17:39

Nežiūrint daugybės protesto demonstracijų, 48 valandų nacionalinio streiko ir riaušių Atėnų Syntagma aikštėje prie Parlamento rūmų, Graikijos parlamentarai nusprendė paklusti Europos Sąjungos reikalavimams ir dar kartą pabandyti išgelbėti šalį nuo bankroto. Po antro balsavimo birželio 30 dieną balsų dauguma (155 prieš 136) buvo priimtas naujas šalies sugriežtintos ekonomikos paketas, kuriuo siekiama sumažinti 40 mlrd. eurų nacionalinę skolą.

Nors Europos Sąjunga ir Graikijos investuotojai po balsavimo atsikvėpė lengviau, daugelis ekonomistų yra įsitikinę, kad netrukus ne tik silpnos Europos ekonominės šalys bankrutuos, bet ir visa Europos Sąjunga gali iširti.Prieš metus atsiradus realiai grėsmei bankrutuoti pirmajai Europos Sąjungos (ES) valstybei Graikijai, buvo nuspręsta iš Europos Centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) jai suteikti 110 mlrd. eurų finansinę pagalbą. Ji buvo numatyta išmokėti penkiais etapais. Likus paskutiniam išmokėjimui (12 mlrd. eurų) TVF pareiškė jo neduosiąs, jeigu ES nepaskirs Graikijai papildomos finansinės pagalbos, nes Graikija, per metus, kai sprendžiamos ekonominės problemos, nepadarė reikiamo progreso.

Savo ruožtu Graikija pranešė, kad šių metų liepos 15 d. ji bus priversta paskelbti nacionalinį bankrotą, jeigu negaus jai paskirtos paskolos, kadangi tą dieną ji neturės lėšų sumokėti 2,4 mlrd. eurų palūkanų. Europa Graikijai pažadėjo dar kartą padėti, jeigu bus priimtas griežtas ekonominių reformų paketas bei atsisakyta tam tikro šalies suverenumo. Graikijai buvo duota suprasti, jog nuo šio sprendimo priklausys ne tik Graikijos, bet ir visos Europos Sąjungos likimas, kadangi bent vienos šalies bankrotas gali pakenkti visai sąjungai ir netgi sukelti pasaulinę ekonominę suirutę. Iškilus tokiai atsakomybei, Graikijos parlamentarams nebeliko nieko kito, kaip paklusti ES reikalavimams. Graikija įsipareigojo pakelti mokesčius organizacijoms ir šalies gyventojams, sumažinti valstybines išlaidas bei pravesti plataus masto valstybinių objektų privatizaciją.

Tačiau vyriausybės numatytos priemonės visiškai nepatiko Graikijos gyventojams, ant kurių pečių krito visas finansinis svoris dėl klaidų, kurias padarė vyriausybė bei bankai. Visiems buvo aišku, kad mažinant vyriausybines išlaidas neišvengiamai bus mažinamas valstybinių darbuotojų skaičius, t.y. - didės nedarbas. Buvo numatyta šalies milijonieriams bei užsienio investuotojams parduoti valstybinių objektų - uostų, kelių, tiltų ir t.t. - už 50 mlrd. eurų ir taip išparduoti šaliai, o kartu ir jos žmonėms priklausantį turtą.

Kai kurie tokių drastiškų priemonių kritikai piktinasi, kad ECB ir TVF įsigis pusę Graikijos net neišleidusios lėšų pinigų spausdinimui - šiems bankams pakaks tik kompiuteryje įspausti skaičius, kurie atitiks paskolos dydį. Tokiose paskolų operacijose, kokias šiandien vykdo bankai, realūs pinigai dažnai neegzistuoja, viskas vyksta skaitmeniniu būdu. Kritikų nuomone - tai akivaizdus suverenios valstybės apiplėšimas. Todėl kol kas paprasti Graikijos gyventojai protestuoja ir nežada pasitraukti iš Syntagma aikštės. Jų reikalavimai - atsisakyti narystės Europos Sąjungoje. O sąlygos tam - visiškai realios, mat penktasis (paskutinis) prieš metus suteiktos finansinės pagalbos išmokėjimas (12 mlrd. eurų) Graikijos bankrotą atitolins tik dviem mėnesiams, po kurių Europos Sąjunga pažadėjo svarstyti antros finansinės pagalbos klausimą.

Kodėl Europa būtinai stengiasi išgelbėti Graikiją?

Kai kurie ekonomistai teigia, kad Graikijai daug geriau būtų bankrutuoti, atsisakyti euro ir grįžti prie savo senos valiutos - drachmos. Nuo to šaliai būtų tik geriau. Kad tai nėra tragedija, jie nurodo pavyzdžiais apie 2001 m. Argentinos ir 2008 m. Islandijos valstybių paskelbtus nacionalinius bankrotus, po kurių nė viena šalis nepražuvo, bet atvirkščiai - jų ekonomikos pradėjo sparčiai atsigauti.

Tačiau Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų nepaprastai kenksmingas Prancūzijos bei Vokietijos bankams, taip pat ir daugeliui kitų bankų, įskaitant ir JAV. Europos centrinis bankas pareiškė apie riziką, sunkumus bei dideles teisines komplikacijas tuo atveju, jei kuri nors euro zonai priklausanti valstybė nutartų atsisakyti euro ir sugrįžti prie savo anksčiau turėtos valiutos. Iki šiol nė viena valstybė nėra atsisakiusi euro, todėl tai būtų pavojingas posūkis į nežinomybę, nes nėra nuostatų, reglamentuojančių euro zonos valstybių narių pasitraukimą. Blogiausia, kad Graikijos pasitraukimas prodytų pavyzdį ir kitoms valstybėms. Tokias mintis išreiškė Prancūzijos ir Vokietijos finansų lyderiai, įspėdami, jog euro žlugimas turėtų lemtingas pasekmes visai Europai.

Siekdamas užsitikrinti ES palankumą, Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos pareiškė, kad Graikijos išgelbėjimas nuo bankroto yra gyvybiškai svarbus ne tik šaliai, bet visai euro zonai bei pasaulio ekonomikai.

Graikija nėra vienintelė ant bankroto ribos balansuojanti ES valstybė

Europos Sąjungai šiuo metu priklauso 27 šalys, tačiau vieningą piniginį vienetą - eurą kol kas naudoja tik 17 valstybių. Euro zonai nepriklauso tokios valstybės, kaip Anglija, Norvegija, Švedija, Lenkija, Lietuva, Latvija ir kitos (Estija eurą įsivedė šių metų sausio 1 d. ir jau priklauso euro zonai). Ekonomiškai stipriausios euro zonos šalys yra Vokietija, Prancūzija, Suomija ir dar keletas kitų. Viena ekonomiškai nestabili Graikija šioms valstybėms nebūtų labai didelė problema. Tačiau ekonomistai dažnai mini net 5 valstybes, vadinamąsias PIIGS (angl. Portugal, Ireland, Italy, Greece, Spain) valstybes, kurių ekonominė padėtis ir nacionalinės skolos kelia didelį nerimą. Blogas euro zonos prognozes patvirtina pernai lapkričio mėn. 85 mlrd. eurų paskolos išsiprašiusi Airija bei prieš kelis mėnesius subsidijų paprašiusi Portugalija.

ES yra sukūrusi Europos finansinio stabilumo bazę (European Financial Stability Facility), kuri šiuo metu turi apie 440 mlrd. eurų fondą. Šios sumos kurį laiką gali užtekti nedidelėms valstybėms finansuoti, tačiau didesnių valstybių, tokių kaip Ispanija ar Italija, nuo bankroto išgelbėti tikrai nepavyktų. Kai kurie specialistai teigia, jog Ispanija yra per didelė, kad sugriūtų (too big to fail), ir kalbos apie Europos Sąjungos iširimą nėra pagrįstos. Pavyzdžiui, tvirtinama, jog Ispanija niekada nepraras investuotojų susidomėjimo, nes yra viena šilčiausių ir draugiškiausių Europos Sąjungos šalių. Šioje šalyje neišvengiamai turi didėti turistų srautas ir elitinių būstų statyba. Tačiau skeptikai primena, kad panašiai buvo teigiama apie JAV finansines korporacijas, pavyzdžiui, „Lehman Brothers", „Fannie Mac" ir „Freddie Mac", iš kurių pirmoji bankrutavo, o kitas dvi išgelbėjo vyriausybė jas perimdama savo žinion. Todėl garantijos dėl Ispanijos ar Italijos bankroto negalimumo taip pat nėra.

Didėja Europos Sąjungos ateitimi abejojančiųjų skaičius

Nors ES vadovai žūtbūt stengiasi išsaugoti savo sąjungą, egzistuoja nemaža požymių, rodančių artėjantį euro zonos žlugimą. Visų pirma daugelis mano, kad anksčiau ar vėliau tiek Graikijos vadovybė, tiek tarptautiniai kreditoriai supras, jog laimėti kovą dėl Graikijos yra neįmanoma, ir ji pagaliau paliks euro zoną. Kita vertus, ekonomikos augimas yra labai lėtas ir kitose PIIGS šalyse - Portugalijoje, Ispanijoje, Airijoje bei Italijoje. Griežti finansiniai suvaržymai jose, menkas eksporto augimas ir ekonomiškai stipresnių valstybių nenoras finansuoti „atsilikėlių" tik sustiprina euro zonos žlugimo galimybę. Ekonomikos ir verslo tyrimų centras neseniai pareiškė, kad euro zona gali žlugti labai greitai - per 2-5 metus.

Visuomenės apklausos dėl Europos Sąjungos taip pat rodo, kad dauguma europiečių laukia jos iširimo. Jiems netikėtai pritarė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's" (S&P). Kaip teigia finansinis dienraštis „The Wall Street Journal" straipsnyje „S&P Says Bank Plan Opens Door to Default", ši agentūra pareiškė, kad Graikija greičiausiai bus priversta bankrutuoti. Prancūzijos bankai, kurie yra didžiausi Graikijos skolintojai, deda pastangas, kad privatūs investuotojai, investavę į 30 metų Graikijos valstybines obligacijas, kurie baigiasi 2011-2014 metais, neatsiimtų pinigų, bet pervestų juos į naujas Graikijos valstybines obligacijas. Ši suma sudarytų 30 mlrd. eurų, todėl žymiai sustiprintų ES pastangas išgelbėti Graikiją nuo bankroto. Deja, bet koks Graikijos skolos reitingo sumažinimas atbaidytų investuotojus nuo tokio žingsnio.

Tačiau S&P ketina Graikijos skolos reitingus sumažinti, niekais paversdama Prancūzijos bankininkų pastangas ir priartindama Graikiją prie neišvengiamo bankroto. Europos centrinis bankas pagrasino, kad bankroto atveju nepriims graikų beverčių valstybinės skolos vertybinių popierių, tuo visiškai sužlugdydamas visą Graikijos bankų sistemą. Ši savo ruožtu su savimi žemyn nutemptų visus pasaulio bankus, tarp jų ir JAV, kurie tiesiogiai ar per kitus bankus į Graikiją yra investavę žymias pinigų sumas, teigia finansinė agentūra „Minyanville" straipsnyje „Eurozone Watch: Ratings Agencies Rule Out Rollovers in Greek Bailout II". Jame sakoma, kad, nežiūrint visų pastangų, netgi jeigu ir bus suteikta antra finansinė pagalba, Graikijos ateitis yra labai miglota. Didėjanti infliacija ne tik Graikijoje, bet ir visoje Europoje, gamybos lėtėjimas ir bendra ekonomikos augimo stagnacija nieko gero Graikijai, o kartu ir visai euro zonai nežada.

Tai nieko gero nežada net ir eiliniams amerikiečiams. Kaip teigia nepriklausomas finansų analitikas Martin Weiss, PhD, įvairūs JAV valiutos fondai, kuriuose apie 50 mln. amerikiečių laiko 1,6 trilijono dolerių, pusę šios sumos yra investavę į Europos bankus. Graikijos bankroto atveju daugelis šių Europos bankų nesugebės grąžinti į juos investuotų pinigų.

Tokiu atveju šių JAV fondų dolerio vertė gali kristi žemiau $1 vertės, dėl ko nukentės eiliniai amerikiečiai. Be to, ne vienas ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad Graikijos problemos yra pavyzdys, kas netolimoje ateityje laukia JAV ir kitų skolose paskendusių valstybių. Pavyzdžiui, Graikijos skola šiuo metu sudaro apie 150 proc. bendrojo vidaus produkto (angl. GDP - Gross domestic product), kai tuo tarpu JAV beveik priartėjo prie 100 proc. ($14,3 tril. valstybinė skola - $14,6 tril. GDP). Įdomu, kad 2005 m. JAV skola tebuvo apie 50 proc. GDP. Ekonomistai baiminasi, kad nesiimant ryžtingų ekonominių permainų ir tokiu tempu toliau brendant į skolas JAV Graikijos padėtyje atsidurs labai greitai - 2015-2016 metais.

Audronė SIMANONYTĖ

Šaltinis: alietuvis.com

Komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Lie 2011 18:41. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Lie 2011 19:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Danija įskėlė nepasitikėjimo Šengenu kibirkštį

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 07 15

http://www.geopolitika.lt/?artc=4783

Žygeivis, 2011 07 16 19:37

1. Jievrosojuzas yra Absoliutus Blogis Lietuvių kalbai, Lietuvių Tautai ir Nepriklausomai Lietuvių Tautos Valstybei.

Tai buvo aišku nedaugeliui dar prieš "stojant" į Jievrosojuzą, o dabar tai jau akivaizdu ir absoliučiai daugumai Lietuvių.

P.S. Jau visiškai akivaizdu, kad Jievrosojuzas yra žymiai didesnis blogis Lietuvių kalbai ir Lietuvių Tautai nei subyrėjęs Sovietų sojuzas, kadangi tada mes buvome "elitas" atžvilgiu įvairių laukinių slavų-azijatų, ir todėl lietuviai nebėgo savo noru į visokius SSSR užkampius, ir "nesiženijo" su visokiais slavais-tiurkais.

2. Jievrosojuzas subyrės dėl akivaizdaus mentalitetų skirtumo ir to iššaukto požiūrio į taupų arba netaupų gyvenimą.

Pietinių Jievrosojuzo valstybių valdžios ir gyventojai taupyti nelinkę, o išlaidauja labai smagiai.

Tą patį, beje, daro ir korumpuotos naujųjų posovietinių Jievrosojuzo valstybių valdžios.

Vokietija jau susivienijo ir jai nebėra prasmės (o ji ir nepajėgi) išlaikyti pusę Europos.

Taigi, geriausiu atveju Jievrosojuze liks grupė tvirčiausių ekonomiškai valstybių, realiai valdomų Vokietijos.

Visos kitos bus įvairiais būdais "išspirtos".

Tiesą sakant, iš esmės taip yra ir dabar - pvz., palyginkite išmokas Vakarų Europos ūkininkams su išmokomis mūsų ūkininkams.

3. Pasaulinis karas bus - ir tai susiję visai ne su Jievrosojuzo išlikimu.

Pagrindinės priežastys: vis spartėjantis pasaulinis klimato atšilimas ir įvairialypės to pasekmės; dabartinės pasaulinės valiutos - JAV dolerio - būsimas klaikus nuvertėjimas dėl jo milžiniškos emisijos; įvairių maisto, vandens, gamtinių bei energetinių resursų stoka ir pastoviai auganti kaina; bei sparčiai artėjanti pasaulinė ekonomikos krizė ir stagnacija; ir galų gale viso to iššauktas būsimas įvairių pasaulio resursų "persidalijimas", kuris, be abejo, bus paremtas visų pirma įvairių valstybių ir jų blokų karine jėga.

Iš tikrųjų vyks pasaulinė kova dėl išlikimo - visų pirma dėl to, kas kontroliuos ir valdys gyvybinius resursus - tiek pasaulinius, tiek regioninius.

www, 2011 07 17 00:14

Kuo greiciau Eurosojuzas zlugs, tuo geriau ir Lietuvai, ir Europai.

Kai subyres sita degradu kurta totalitarine "sajunga" (jokia tai net ne sajunga, kaip ir SSRS), reikes isgaudyti ir nubausti visus sitos aferos strategus ir projektuotojus.

Zodziu, reikia tiketis geriauio - kad Lietuva ir Europa issivaduos is sito prakeikto masonisko elito jungo. Amen.

Rimvydas, 2011 07 17 10:01

Siaip tai siulyciau isidemeti, kad is ES gaunami pinigai sudaro trecdali Lietuvos biudzeto. Tai va galim pamastyti, kur butumeme be to (o dar + atskiri fonadai ir t.t., o dar + eksportas ir pan., o dar + regioniniai projektai, kuriu viena Lietuva niekada neivykdytu (geležinkeliai, energetika ir t.t.).

Bet ziuriu cia kai kurie gyvenate fantaziju pasaulyje, o mastote taip lyg stangas kilnotumete, zinoma yra problemu su kulturos ar tautiškumo plovimu, taciau tai pastebi visa Europa (ka reiskia krastutines desines iskilimas, pripazinimas, kad daugiakulturinis projektas zlugo ir t.t.).

Lietuva is ES subyrejimo pralostu labiausiai, vat tai yra vienintelis faktas, kuri galima konstatuoti, o ne kazkokias nesamones sapalioti (nepyk Zygeivi, bet tu lunatikas, gyvenantis kazkokioje paralelineje tikroveje ir rasantis is jos laiskus).

Rimvydui, 2011 07 17 13:05

Rimvydai,

Kai tepeme slides is Sovietu sajungus ta pati kartojo ir rusai: jus be musu - zlugsite, jus per mazi, nieko neturite, jokiu resursu, mes jums daveme pinigu, pastateme gamyklas, elektrine, sunkiaja pramone suskureme, praktiskai pastateme kelis vidutio dydzio miestus aplink pramones centrus... Mes jums sukureme Lietuva, - sake jie.

Bet nieko panasaus nenutiko, mes nezlugome be Sovietu sajungos. Tik gaila, kad begdami nuo vilko antmeskos uzsokome.

ES yra zymiai blogesne nei SSRS. Iki siol rytu Europa negali atsikvoseti po sovietinio eksperimento, bet Esurosojuzo eksperimentas vakaru Europai kainuos dar daugiau, gal net visisku dvasiniu ir fiziniu sunaikinimu.

Žygeivis - Rimvydui, 2011 07 17 14:23

1. Tu propaguoji pasaulinių elgetų ir išlaikytinių "filosofiją".

Tačiau nei viena pasaulio Tauta ir Valstybė taip mąstydama neišgyveno - visos jos degradavo ir prasigėrė.

2. Dėl "trečdalio" Lietuvos biudžeto:

- kažkodėl niekada neskelbiama, kiek Lietuva jau prarado, "įstojusi" į Jievrosojuzą, ir grynai finansiškai (pradedant AE uždarymo pasekmėmis ir baigiant prarastais muitais už tranzitą bei vis augančiais mokesčiais į Jievrosojuzo biudžetą, jų komisarų armijos išlaikymui).

Esminis ypatingai objektyvus faktas - peržvelk Lietuvos Valstybės skolų augimo dinamiką: kai tik Lietuva buvo inkorporuota į Jievrosojuzą, skolų kreivė ėmė augti kelis ir net keliolika kartų stačiau ir dabar skolos jau siekia 35 milijardus litų (jei ne daugiau, nes ši informacija visais įmanomais būdais "pagražinama" ir slepiama).

Tačiau korumpuota Lietuvos valdžia šių duomenų viešai ir plačiai Lietuvių Tautai negarsina - nebent retkarčiais ką nors parašo "Respublika".

3. Vis tik nepamirškime, jog svarbiausia kiekvienai Tautai ir jos Valstybei yra išsaugoti savo kalbą ir kultūrą, o ne materialinės gėrybės.

Be jų galima išgyventi ir istorija tai daug kartų patvirtino.

O jei prarasime savo kalbą ir kultūrą, prarasime viską.

Ir tik absoliutūs išsigimę mankurtai gali aiškinti, kad jiems svarbu tik tai, kad būtų geriau gyventi kur nors Seišeliuose ar Andoroje, o Lietuvių Tautos ir Lietuvių Tautos Valstybės išnykimas jiems visai nerūpi.

Deja, tokių mankurtų vis daugėja - ir tai taip pat rodo Tautos ir Valstybės degradavimo lygio augimą.

Ir kuo toliau, tuo aiškiau, jog šį vis augantį degradavimą gali sustabdyti tik labai ryžtingos ir kardinalios priemonės.

Rimvydas, 2011 07 17 15:13

Zygeivi,

Del kulturos niekas nesigincija, jinai yra labai svarbi, man irgi visai nemiela, kai lietuviu vaikams pradedami duoti vardai Kevinas, Melani ir pan., nes jie matote bus pasaulio gyventojai...

Bet is principo nenoriu su tavimi gincytis del kitu klausimu, nes kalbi nesamones, politika, ypač globalus reikalai yra sudetingi konjunturiniai dalykai, atskiriems klausimams zmones gyvenima pasvencia, o tu atvarai i foruma itikejes savo tiesom, suvarai kelis punktelius ir viskas, atseit taip jau ir bus.

Nera apie ka kalbeti kai tarp Sovietu sajungos ir ES dedamas lygybes zenklas, tai akivaizdziai rodo, kad nera zalio supratimo apie ka kalbama.

As irgi galiu pasakyti - viskas sudas, rytoj Rusijos nebebus, su kinais pasienyje arbata gersim, ES imperija (nors aisku vel gi nesuprasti, kad tai absoliuciai ne imperija dar reikia sugebeti) bus subyrėjusi, o vengarai kariaus su Kanada =DD

Kazkokio adekvatumo noretusi, o ne paistalu.

Žygeivis - Rimvydui, 2011 07 17 18:56

1. Aš labai aiškiai skiriu savo norus nuo realybės - kaip tik todėl visada mąstau apie tai, kokie būtent realūs veiksniai gali padėti įgyvendinti man rūpimus planus. :)

2. Dėl Jievrosojuzo būsimo likimo patariu paskaityti kad ir šį straipsniuką:

Ar Graikijos bankrotas būtų Europos Sąjungos žlugimo pradžia?
http://www.balsas.lt/News/print/547022
2011.07.17 17:39

3. Dėl Rusijos imperijos likimo - kaip tik šiuo metu klausau pokalbį per žydų RTVi kanalą tarp Rogozino (Rusijos atstovo prie NATO) ir vedančios laidą žydukės.

Taigi, Rogozinas mato Rusijos imperijoje lygiai tas pačias problemas kaip ir aš. Ir lygina esamą padėtį su padėtimi buvusia SSSR.

Tik jis, be abejo, ieško kelių kaip išsaugoti Rusijos imperiją, o aš - atvirkščiai. :)

P.S. Visada labai svarbu rasti tinkamas idėjas - ir visai nesvarbu kas, kur ir kaip jas paskelbė.

Marius, 2011 07 17 20:03

Labas, Zygeivi.

Kokia nauda is Rusijos ir ES subyrejimo?

Zmoniu zemeje yra per daug. Zmones linke vartoti. Jei visi dabar cia gyvenantys pasiektu statistinio lietuvio lygi - lauktu dinozauru likimas. 20/80 taisykle idealiai veikia. Vadinasi sulauzyti jos negalime. Esame tarp tu 20%.

Tavo trokstamas subyrejimas teoriskai gali pakeisti situacija. JAV viena neatsilaikys.

Zmones is prigimties yra egoistai. Jei nesusitvarkysime savo kieme - bus "batai".

Vienintelis man patrauklus scenarijus - ES susitvarkymas (integracija, net jei ir paaukojant "maziukus", jau karta europieciai parode jog moka integruotis - JAV), Rusijos vidiniu problemu issprendimas, tvirta, vienalyte valstybe. Visu siu triju junginiu suartejimas, saziningas bendradarbiavimas.

Sie zmones gali gyventi gerai, be abejones dusindami kitus. Kito varianto nera. Aukosime kitus del savo geroves.

Apie tokia kaip Lietuva - savarankiska valstybe - net neverta kalbeti. Dziaukimes, kad esame priimti i busima seima.

Nesvarbu kokia kalba kalbesime. Svarbu jog kalbesime.

Žygeivis - Mariui, 2011 07 18 00:48

Mūsų esminiai tikslai akivaizdžiai skiriasi - jums rūpi asmeniškai gerai gyventi, man - kad gyventų ir neišnyktų visos tautos bei jų kalbos, ir, žinoma, Lietuvių Tauta bei Lietuvių kalba jų tarpe.

Kaip tik todėl aš ir esu nacionalistas, o jūs - akivaizdus kosmopolitas.

GRU pasekejas to Zygeivis, 2011 07 17 21:16

Na ka as galiu pridurti... Griaukit ES, vietos Rytu bloke visada atsiras pasimetusiai aveliai!

Siaip man uzkliuvo fraze - "mes buvome "elitas" atžvilgiu įvairių laukinių slavų-azijatų, ir todėl lietuviai nebėgo savo noru į visokius SSSR užkampius, ir "nesiženijo" su visokiais slavais-tuirkais" - atsiduoda rasizmu ir sovinizmu! Ar tik nebusit nacis???

Žygeivis - GRU pasekėjui, 2011 07 18 01:01

Esu nacionalistas.

Ir todėl esu prieš bet kokį masinį rasinį ar tautinį maišymąsi, nes tai neišvengiamai sunaikina esamą vietinę kultūrą ir sukelia masinius neramumus, o po to ir tarpusavio skerdynes.

Taip visada buvo, yra ir bus - pasaulio istorija tai kasdien patvirtina.

"Taikus tautų ir rasių maišymasis" yra absoliuti utopija - niekada niekas pasaulio istorijoje savo noru ir taikiai "nesusimaišė".

P.S. Aš pats tvirtai įsitikinęs, kad visos tautos ir rasės lygios savo prigimtiniais gabumais, tačiau jų kultūrinis ir ekonominis lygis įvairiose pasaulio vietose labai stipriai varijuoja.

Ir tai sudaro objektyvias prielaidas įvairiems antimoksliniams tautų "lygio" vertinimams, kurie vis tik plačiai paplitę kiekvienoje tautoje.

Kaip tik todėl lietuviai savo "masinėje sąmonėje" visada iš aukšto žiūrėjo į Rytus. Tai faktas. Ir būtent todėl nesimaišė su ten gyvenusiais (išskyrus pavienius atvejus), nes tai buvo gėdinga ir visai neprestižiška.

Deja, dabar būtent lietuviai tapo "rytiečiais" atžvilgiu Vakaruose gyvenančių.

Ir dabar lietuviai žymiai mieliau maišosi su "kultūringais vakariečiais", kurie savo ruožtu iš aukšto žiūri į mus dar nuo senovės Graikijos ir Romos imperijos laikų. :)

Žygeivis - Mariui (papildymas), 2011 07 18 01:30

Marius:

"Vienintelis man patrauklus scenarijus - ES susitvarkymas (integracija, net jei ir paaukojant "maziukus", jau karta europieciai parode jog moka integruotis - JAV), Rusijos vidiniu problemu issprendimas, tvirta, vienalyte valstybe. Visu siu triju junginiu suartejimas, saziningas bendradarbiavimas."
-----------------------------

Tai yra akivaizdi utopija - sukinkyti į vieną vežimą Krylovo pasakėčios herojus, kurių interesai iš esmės skiriasi.

Ir visi tai jau seniai supranta - pažvelkite į realius santykius tarp JAV ir Prancūzijos, arba tarp JAV ir Rusijos imperijos. :)

Jokios vieningos Europos irgi nėra ir nebus. Tai visiškai akivaizdu pažvelgus į esamą situaciją - kai laivas skęsta, visi gelbėjasi kaip kas gali.

Beje, ir pats parašėte: "Zmones is prigimties yra egoistai."

Žymiai realesnis yra kitas scenarijus: tuščios Rusijos imperijos erdvės bus pasidalintos jos stipriųjų ir gausių kaimynų (Rytuose - tos pačios JAV, Japonijos, Kinijos imperijos, Arktyje prisidės ir Kanada,...).

Gerokai papuvusi Rusijos imperija jau seniai būtų sudorota, jei ne branduoliniai jos ginklai.

Taigi, ją sutvarkys kitaip - visų pirma iš vidaus, kaip ir SSSR. Nebent Kinija neišlaikys vidinio spaudimo ir puls.

Na o Vakarų problema irgi akivaizdi - tai masinė imigracija iš Afrikos ir Azijos, kurią "suvirškinti" Vakarų Europa jau seniai yra nepajėgi.

Mūsų laimei mes kol kas nesame ekonomiškai patrauklūs ir mūsų dar neužplūdo milijonai alkanų musulmonų bei kinų.

Jau kažkada rašiau, kad dabartinė padėtis Europoje primena padėtį, buvusią Romos imperijos žlugimo laikais 4-5 amžiuose.

Ne be reikalo teigiama, kad istorija sukasi spirale. :)

Andrius, 2011 07 18 22:55

Žygeivis vėl bajerius skaldo.:D

Vyruti tavo mylimos JAV rugpjūčio 2 d. laukia defoltas, tad geriau, čia nelaidok, nei Rusijos, nei ES, o melskis, kad respublikonai ir demokratai susitartų padidinti JAV skolos limitą, dar pusantro trilijono dolerių, o po pusės metų dar tiek pat, ir dar tiek pat. :D ir šalia tokių skaičių, tiek Graikija, tiek Italija atrodo juokingai...

Žygeivis - Andriui, 2011 07 19 15:08

Iš kur tu ištraukei, kad aš "myliu JAV"? :) :) :)

Šita imperija niekuo ne geresnė už kitas Pasaulinio Blogio imperijas, pvz, Kinijos, Rusijos ar Indijos.

Tiesą sakant, didžiausia problema yra su Kinijos imperija. Geriausia būtų, jei ji susikirstų su Rusijos imperija ir viena kitą pribaigtų. :)

Taigi, atsižvelgiant į dabartines JAV galimybes, būtina ją tinkamai panaudoti griaunant ir likviduojant kitas imperijas, o po to likviduoti ir ją (vis stiprėjantis ispanakalbių ir angliakalbių konfliktas tai sėkmingai ir atliks).

Bet kol kas JAV reikia panaudoti pribaigiant Rusijos ir Kinijos imperijas.

Kaip teisingai pastebėjo Zadornovas, amerikiečiai yra labai buki ir todėl juos lengva pastumti tinkama kryptimi, tereikia tam tikros tinkamos motyvacijos. :)

Žygeivis - Lodoriui, 2011 07 19 16:15

Lodorius to Žygeivis, 2011 07 18 21:57

Ok. Jus ne karta minejote, jog Lietuva turi sugrazinti Karaliauciu bei Siaurine Lenkijos dali.

1) Kas apgyvendins sias teritorijas, juk net dabartineje Lietuvoje vyksta depopuliacija?
---------------------

Apgyvendins lietuviai.

Tam be abejo reikės imtis paskatinančių finansinių priemonių (ir gimstamumo skatinimui, ir persikėlimo skatinimui) - žinoma, dabartinė korumpuotų vagių valdžia Lietuvoje iki to laiko turės būti pakeista.

Iš esmės istorija rodo, kad tokie klausimai priklauso nuo valdžios tinkamų sprendimų.

Pvz., Vilniuje 20 amžiaus pradžioje buvo 7 procentai lietuvių, o 1916 m. tik 2 procentai lietuvių - dabar arti 60 procentų.

Kaune 20 amžiaus pradžioje lietuvių buvo tik 3 procentai - dabar 93 procentai (ir tai neabejotinas "Smetoninės" Lietuvos pasiekimas bei nuopelnas).

2)" Kokios perspektyvos Lietuvos egzistavimui jei pognuozuojama jog Lietuvoje po 50 metu tebus 2,5 mln zmoniu? " (GRU pasekejas).

Bet kokios tokios tolimos prognozės yra visiškas absurdas.

Užtenka pasižiūrėti kaip išsipildė įvairios panašios prognozės, sukurtos įvairioms šalims prieš 150, 100, 50 metų. :)

Veikiančių šią statistiką faktorių yra tiek daug, jog niekas kol kas negali numatyti net didžiąją jų dalį, jau nekalbant apie tai, kad galima būtų prognozuoti visų jų kompleksinį poveikį (žinau tai puikiai, nes kaip tik tokioje srityje daug metų dirbau).

Taigi, ką nors numatyti galima tik su tam tikra - ir labai menka - tikimybe. O realybė gali būti visai kitokia - į abi puses.

O ir 2,5 milijono irgi yra labai nemenkas skaičius, palyginus su kitomis pasaulio valstybėmis bei tautomis.

Žymiai svarbiau yra apsaugoti Lietuvą nuo bet kokios masinės svetimšalių imigracijos.

3) Kokius teigiamus padarinius Lietuvos ekonomikai tures ES subyrejimas ?

Pagrindinis teigiamas faktorius - į Lietuvą grįš nemažai emigravusiųjų, ypač jaunimo, kadangi dėl ekonominės-finansinės krizės subyrėjusios ES valstybėse nebebus darbo vietų, o svetimšalius atleis pirmiausia.

P.S. Neįmanoma sutvarkyti Valstybės ekonomiką, jei nėra jaunų žmonių, kurie tai darytų.

Be to esama vagių valdžia tuoj pat bus likviduota, nes praras savo pagrindinę atramą. Ir Lietuva gaus šansą susitvarkyti taip, kaip naudinga Lietuvių Tautai, o ne Jievrosojuzo komisarams.

Beje, atkreipkite dėmesį, kad aš kalbu apie Jievrosojuzą, o ne NATO - šį karinį bloką būtina stiprinti, ir Lietuvai vertėtų jame aktyvinti savo dalyvavimą.

4) Kokius teigiamus padarinius Lietuvos ekonomikai bei politiniam stabilumui tures RF subyrejimas?

Visų pirma Lietuva gaus realų šansą susigrąžinti pietinę Mažosios Lietuvos dalį, kartu su visa Kuršių nerija, pajūrio juosta ir uostais.

Dabar ir Jievrosojuzo, ir Lietuvos valdžios sprendimai yra labai įtakojami Rusijos imperijos interesų, kurie iš esmės prieštarauja Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės interesams.

Subyrėjus Rusijos imperijai, išnyks ir šis spaudimas Lietuvos valdžiai bei Lietuvos kaimynėms.

Taip pat neabejoju, jog byrant Rusijos imperijai mums pavyks gauti KGB ir GRU archyvus (taip, kaip tai pavyko padaryti - nors ir tik dalinai - byrant SSSR), ir po to išvalyti Lietuvą nuo čia esančios jų įtakos agentūros.

Visa tai be abejo padidins politinį stabilumą Lietuvoje ir mūsų naujos ("pojievrosojuzinės"), tikrai lietuviškos, valdžios tvirtumą.

5) (Asmeninis klausymas) Kokiame mieste jus gyvenate? Nes labai idomiai nuskambejo teiginys, jog lietuviai nesimaise su slavais. Labai puikus, tokio maisymosi pavyzdys yra kosmopolitiskas Vilnius.

Aš išaugau Vilniuje, ten mokiausi, dirbau. Dabar gyvenu Ignalinoje.

Mano pakankamai išsami biografija čia :)
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=2887

Lietuviai nei Vilniuje, nei kitur niekada masiškai "nesiženijo" su slavais.

Tai nepaneigiamas faktas, kuriuo savo laiku buvo labai nepatenkinti SSKP ideologai, ir dažnai šią "problemą" svarstydavo tiek Maskvoje, tiek ir Vilniuje (gaila, kad ir Lietuvoje Kompartijos archyvai, kaip ir KGB archyvai, tebėra "uždaryti" ir jų viešai neskelbia - ten daug labai įdomios informacijos šiais klausimais).

Dabartiniai slavakalbiai - vadinamieji "lenkai" ir baltarusiai - didžiąja savo dalimi yra palikuonys nutautėjusių lietuvių, jotvingių ir sėlių, tačiau ne kažkokio tai masinio maišymosi su ateiviais slavais pasekmė.

Įvairūs tyrimai rodo, kad tai įvyko visų pirma dėka krikšto bei katalikų ir pravoslavų bažnyčių darytos ypač aktyvios įtakos, o taip pat Lietuvos Imperijos lietuvių kilmės valdžios sluoksnio palaipsnio masinio perėjimo į lenkų kalbą, kuria buvo kalbama Lenkijos valdovo dvare.

Iš esmės tai pasekmė Jogailos išdavystės, jam nužudžius Kęstutį, ir po to susidėjus su Lenkija bei "gavus iš jos" krikštą, o kartu ir lenkų kunigus.

Istorinėje Rytų Lietuvoje (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje iki pat dabartinės Maskvos, Kursko ir Briansko) lygiai tokie pat procesai vyko jau gerokai seniau, maždaug nuo 9-11 amžiaus - po to, kai šias teritorijas užgrobė slavų "družinos" ir valdantysis elitas kalbėjo slaviškai.

O kokią kalbą vartoja valdantysis "elitas", tokia kalba pamažu įsivyrauja ir visoje jo valdomoje teritorijoje. Taip buvo ne kartą pasaulio istorijoje.

Krikštas (pravoslavija) šį vietinių lietuvių, galindų bei jotvingių slavėjimo procesą ir čia ypač sustiprino bei neleido šioms teritorijoms "atlietuvėti", kada 13-14 amžiuose besiplečianti Lietuvos Valstybė susigrąžino senąsias lietuvių žemes - deja, bet lietuvių kunigaikščiai ir jų kariaunos kartu su pravoslavišku krikštu bei nauju vardu, pamažu perimdavo ir "pravoslavišką" kalbą (lygiai taip 10 amžiuje suslavėjo ir germanai variagai - normanai, užgrobę Kijevo žemes, kada iš Bizantijos priėmė pravoslavišką krikštą bei bulgarų šventikus).

Nemažai amžių egzistavęs Lietuvos miestų "kosmopolitizmas" dabar (ir apskritai nuo pat Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 1918 m.) labai sparčiai nyksta (ypač tai akivaizdu palyginus su tautine miestų padėtimi, buvusia 20 amžiaus pradžioje).

Na o Vilniuje padėtis dabar būtų tokia pati, kaip ir Kaune bei Panevėžyje, Šiauliuose, jei ne Pilsudskio-Ginioto išdavystė ir Lenkijos 1920 m. įvykdyta Vilniaus okupacija.

Klaipėdoje irgi priežastis ta pati - tik šiuo atveju tai ilgaamžė Vokietijos okupacija bei visų vietinių lietuvių sunaikinimas arba emigracija į Vokietiją WW2 gale.

Žygeivis - Lodoriui ir GRU pasekėjui, 2011 07 19 19:24

Aš labai aiškiai išdėsčiau, kas ir kaip įvyks - mano subjektyvia nuomone. :)

Jūs, be abejo, su tuo nesutinkate ir tuo netikite.

Taigi, mūsų ginčą išspręs istorija - kaip išsprendžia ir visus panašius ginčus.

Beje, kai maždaug 1989 m. viduryje aš keliuose savo kūriniuose, - raštuose, nusiųstuose kai kuriems to meto aukštiems SSSR veikėjams, parašiau, kad labai greitai SSSR subyrės ir tai sustabdyti jau neįmanoma, todėl svarbiausia yra išvengti masinio kraujo praliejimo, iš manęs taip pat daug kas tada šaipėsi, o mūsų institutą kuravęs KGB pulkininkas apskritai net nebandė mane rimtai "profilaktuoti", tik irgi faktiškai pasijuokė bei gana mandagiai paprašė, kad aš daugiau tokių raštų nerašyčiau - tokia neįtikinama jam atrodė mano prognozė...). :)

P.S. O ekonominė gerovė ir gyventojų skaičiai, kaip rodo įvairių pasaulio tautų ir valstybių istorija, dažnai labai staigiai pasikeičia. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 19 Lie 2011 23:10. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Lie 2011 14:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

„Žmogus, numatęs krizę“: dabar paskutinis euro šansas išsigelbėti

http://www.alfa.lt/straipsnis/11932650/ ... -19_12-31/

2011-07-19 12:31
Alfa.lt

JAV ekonomistas Nourielis Roubini – „žmogus, kuris numatė krizę“ – perspėja, kad išgelbėti euro zoną lieka vis mažiau laiko. Jo teigimu, geriau pripažinti Graikijos nemokumą ir pertvarkyti ją slegiančią skolų naštą, negu toliau pumpuoti į šios šalies biudžetą papildomas lėšas, nes šis srautas anksčiau ar vėliau išseks dėl kitose euro zonos šalyse kylančio politinio nepasitenkinimo.

„Euro zonos krizė pasiekė aukščiausią tašką. Graikija nepajėgi apmokėti skolas. Portugalija ir Airija neseniai išvydo, kaip jų obligacijoms priskirtas „šiukšlių“ statusas. Ispanija vis dar gali netekti prieigos prie rinkų, politinei nežiniai prisidėjus prie jos fiskalinių ir finansinių bėdų. Dabar auga ir finansinis spaudimas Italijai“, – euro zonoje susikaupusias įtampas vardija N. Roubini, savo gerą vardą užsitarnavęs po to, kai pasitvirtino jo praėjusio dešimtmečio vidurio pranašystės apie gresiančią pasaulinio masto ekonomikos krizę.

Nelaimių šerdis – Graikijoje

Žymus ekonomistas komentare „Project Syndicate“ leidžia suprasti, kad dabartinių euro zonos nelaimių šerdis slypi Graikijoje. N. Roubini teigimu, šiuo metu tėra likę nedaug alternatyvų Graikijos skolai restruktūrizuoti. Visiškas Graikijos skolų padengimas ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lėšomis šiuo metu jau esą sunkiai įsivaizduojamas, nes politiškai nepopuliarus didžiosiose valstybėse, tokiose kaip ES „pinigų maišas“ Vokietija.

„Tuo pačiu metu žlunga prancūzų pasiūlymas dėl savanoriško bankų nukelti obligacijų išpirkimo termino, nes jis graikams primestų gniuždančiai aukštas palūkanų normas. Be to, skolų išpirkimas dalimis reikštų didžiulį oficialių išteklių švaistymą, nes likutinė skolos vertė toliau didėtų, ją parduodant, ir tai gerokai naudingiau skolintojams, o ne suvereniam skolininkui“, – tvirtina N. Roubini.

Ekonomistas siūlo nedelsiant pripažinti Graikijos nemokumą ir skelbti tvarkingą bei orientuotą į rinką visos Graikijos viešosios skolos restruktūrizavimą. Tai esą galima pasiekti, taikant tris anksčiau išbandytas priemones, kaip senas skolas pakeisti naujomis: nustatant analogišką nominalui naujų skolų vertę, ilgą išpirkimo laikotarpį (20–30 metų) bei palūkanas, kurios būtų gerokai mažesnės už dabartines.

N. Roubini teigimu, didžiausią palengvėjimą Graikijai šiuo metu atneštų obligacijų išpirkimo termino nukėlimas, nes „vienas euras skolos, kurį reikia grąžinti po 30 metų, šiandien yra gerokai pigesnis negu euras skolos, kurį reikia grąžinti jau po metų“.

Ekonomisto teigimu, ES šiuo metu dar gali sau leisti patirti tokį laikiną sukrėtimą, kaip neigiama kredito vertinimo agentūrų reakcija į Graikijos skolos restruktūrizavimą bei šios šalies paskelbimas nemokia. Tai esą truktų vos keletą savaičių, kol būtų baigtas senų skolų keitimo naujomis procesas ir vėl sugrįžtų pasitikėjimas Graikijos finansiniu stabilumu.

„Paliegėlių“ daugėja

Be to, Italija ir Ispanija, du naujausi euro zonos „paliegėliai“, šiuo metu keliantys nerimą ES institucijų bei valstybių vadovams, turėtų kuo skubiau įgyvendinti naujas taupymo priemones ir struktūrines reformas. Jas taip pat turėtų preventyviai paremti EFSF arba euroobligacijų išleidimas – kas reikštų „dar vieną žingsnį Europos fiskalinės integracijos link“.

„Galiausiai euro zonai reikia politikos, kuri išjudintų ekonomikos augimą jos periferijoje. Nesant augimo, bet koks taupymo planas ar reforma tik sukels visuomenėje neramumų ir iškels politinio pasipriešinimo pavojų, taip ir neužtikrinus skolos tvarumo. Kad atgaivintų augimą, ECB turi liautis kėlęs palūkanų normas“, – ragina N. Roubini, taip pat siūlydamas mažinti euro vertę ir tokiu būdu padidinti euro zonos periferijos konkurencingumą.

Pastarieji pasiūlymai – bene prieštaringiausi, nes neatitinka didžiųjų ES valstybių narių, visų pirma Vokietijos, interesų saugoti jau anksčiau iš sąstingio pajudėjusią ekonomiką nuo „perkaitimo“. Atrodo, kad N. Roubini suvokia euro zonoje ir visoje ES egzistuojančius giluminius prieštaravimus, tačiau perspėja, kad juos būtina įveikti, siekiant išsaugoti kaip niekada trapią pinigų sąjungą.

„Dabartinis euro zonos „išsikapanojimo“ naudojamas metodas sukuria nestabilų disbalansą: bandymas atidėlioti sprendimus ir švaistyti „gerus“ pinigus pramaišiui su „blogais“ nieko gero neduos. Arba euro zona pajudės kitos pusiausvyros – gilesnės ekonominės, fiskalinės ir politinės integracijos – link, remdamasi į politiką, kuri atkurtų augimą bei konkurencingumą – taip pat ir vykdant reguliuojamą restruktūrizavimą bei palaikant silpnesnį euro kursą, arba jai teks patirti nereguliuojamus bankrotus, bankų sektoriaus krizes ir galiausiai pinigų sąjungos žlugimą“, – rašo JAV ekonomikos žvaigždė.

Alfa.lt

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... 7-19_12-31

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Lie 2011 14:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Elito neišmintingumas

http://www.lzinios.lt/lt/2011-07-19/pas ... gumas.html

LIETUVOS ŽINIOS > Nr. 164 (12991), 2011 liepos 19 d. > Pasaulis > Elito neišmintingumas

Kas atsakingas už JAV ir Europą apėmusią krizę? Į šį klausimą dienraštyje "The New York Times" atsako Nobelio premijos laureatas, ekonomikos profesorius Paulas Krugmanas.

Pastarieji treji metai buvo katastrofiški daugumai Vakarų ekonomikų. Taip rašo garsusis ekonomistas. Pirmą kartą nuo 4 dešimtmečio Jungtinėse Valstijose įsivyravo didelis ilgalaikis nedarbas. Tuo tarpu Europoje ėmė trūkinėti euro zonos siūlės. Kaip visa tai atsitiko?

Iš politikos elito narių, t. y. save paskelbusiais išminčiais pareigūnų ir gerai įsitaisiusių žinovų, - vis dažniau girdžiu, kad dėl to labiausiai kalta visuomenė. Jie aiškina, kad į suirutę patekome dėl to, kad rinkėjai norėjo gauti kažką už dyką, o silpnapročiai politikai ėmė tarnauti nieko neišmanančiam elektoratui. Taigi, atrodo, atėjo laikas pasakyti, kad toks visuomenės kaltinimo požiūris ne tik savanaudiškas, bet ir visiškai neteisingas.

Problemos, su kuriomis dabar susiduriame, - tai nuo pačios vyriausybės viršūnės besiritanti katastrofa. Įvairi politika, galiausiai sukėlusi visą šią netvarką, nebuvo atsakas į visuomenės poreikius. Be poros išimčių, ją parėmė mažai įtakingos grupės, t. y. tie patys žmonės, kurie dabar aiškina, kad mes visi turime surimtėti. Bandydamas suversti kaltę žmonėms, elitas nori nukreipti dėmesį nuo savo pačių katastrofiškų klaidų.

Iš pradžių susitelkęs į JAV, vėliau pasakysiu kelis žodžius ir apie Europą.

Šiomis dienomis amerikiečiai nuolat girdi pamokslus, kaip būtina sumažinti biudžeto deficitą. Šis požiūris parodo iškreiptus prioritetus, kadangi didžiausias mūsų rūpestis turėtų būti darbo vietų kūrimas. Tarkime, kad nustosime kalbėti apie biudžeto deficitą ir paklausime: kas nutiko biudžeto pertekliui, kurį vyriausybė turėjo 2000 metais?

Atsakymas susidės iš trijų pagrindinių dalių.

Pirma, dėl George'o W.Busho mokesčių mažinimų per pastarąjį dešimtmetį nacionalinė skola padidėjo beveik 2 trln. dolerių.

Antra, karai Afganistane ir Irake pridėjo dar 1,1 trln. dolerių. Ir trečia, mes išgyvenome didžiąją recesiją, kuri privedė prie pajamų kracho, todėl reikėjo didelių išlaidų nedarbo pašalpoms bei kitoms apsaugos programoms.

Taigi kas atsakingas už tokį smūgį biudžetui?

Tikrai ne žmogus iš gatvės.

Prezidentas G.W.Bushas mažino mokesčius, tarnaudamas savo partijos ideologijai, o ne atsižvelgdamas į visuomenės poreikius. Nedidelei pasiturinčiųjų mažumai teko didelė šių apkarpymų dalis.

Ponas Bushas įsiveržė į Iraką dėl to, kad to norėjo jis ir jo rėmėjai, o ne todėl, kad amerikiečiai troško karo prieš režimą, neturintį nieko bendra su rugsėjo 11-ąja. Net prireikė labai apgaulingų reklamos kampanijų, kad amerikiečiai paremtų šią invaziją. Tačiau, nepaisant to, amerikiečiai niekada taip nepalaikė karo, kaip jį rėmė Amerikos politikos ir išminčių elitas.

Galiausiai prie recesijos privedė nekontroliuojamas finansinis sektorius, sustiprintas nerūpestingo dereguliavimo. Ir kas dėl to buvo kaltas? Ogi galingi žmonės Vašingtone, glaudžiai susiję su finansine industrija. Norėčiau išskirti Alaną Greenspaną, kuris suvaidino esminį vaidmenį dereguliuojant finansus ir paremiant G.W.Busho mokesčių apkarpymus. Dabar jis, žinoma, tapo vienu iš pamokslautojų dėl milžiniško biudžeto deficito.

Taigi Amerikos deficitą sukėlė ne paprastų žmonių godumas, o blogi elito sprendimai.

Daug kas iš to, ką pasakiau, tinka ir Europos krizei. Nereikia nė sakyti, kad tai nėra tas pats, ką skelbia Europos įstatymų leidėjai.

Oficialiai šiomis dienomis Europoje teigiama, kad problematiškų šalių vyriausybės per daug pataikavo masėms, per daug žadėjo rinkėjams ir per mažai surinko mokesčių. Kalbant atvirai, tai gan gerai tinka Graikijai, tačiau visiškai netinka Airijai ir Ispanijai, kurios prieš pat krizę turėjo mažas skolas ir net biudžeto perteklių.

Tikroji Europos krizės priežastis ta, kad lyderiai sukūrė vieningą valiutą, eurą, nesukurdami institucijų, reikalingų kovoti su euro zonoje kilsiančiomis problemomis.

Vieningos europietiškos valiutos siekis buvo pagrindinis elito projektas, vizija, priverstinai primestas to nenorintiems rinkėjams.

Ar visa tai svarbu? Kodėl mes turime jaudintis dėl bandymo suversti blogų politikų kaltę visuomenei?

Atsakymas paprastas - atsakomybė.

Politikams, kurie gynė biudžetą griaunančius projektus G.W.Busho laikais, neturėtų būti leidžiama vaidinti deficito vanagų. Žmonėms, kurie iškėlė Airiją kaip modelį, kuriuo verta sekti, neturėtų skaityti pamokslų apie atsakingą vyriausybę.

Tačiau, mano manymu, dar svarbiau, kad išgalvodami istorijas apie dabartinę padėtį, kurios atleidžia nuo atsakomybės už ją atsakingus žmones, netenkame galimybės pasimokyti iš krizės.

Turime šiuos žmones apkaltinti, kad priverstume susimąstyti politikos elitą. Kitaip ateinančiais metais jie pridarys dar daugiau žalos.

Vertė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

Komentarai
http://www.lzinios.lt/lt/2011-07-19/pas ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Rgp 2011 12:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Следующий мировой экономический кризис будет масштабнее предыдущего

Время публикации: 2011-08-08 в 11:36

Известный американский инвестор Марк Фабер предупреждает, что грядущий мировой экономический кризис будет гораздо серьезнее, чем тот, который пережили в 2008-м году, пишет TheMarker.

«Перед следующим всемирным экономическим дефолтом мы станем свидетелями войны и массивного печатания денег (в США). Все системы развалятся.

Поэтому я советую людям взвешивать все свои шаги. При полном обвале систем не стоит держать свои сбережения ни в виде государственных облигаций США, ни в виде наличных…

В случае войны цены на нефть, безусловно, вырастут. Банки готовы начать штамповать денежные банкноты. Но это не решает проблемы, а только затягивает их решение. И тем самым – лишь усугубляет положение.

Так было при экономическом спаде 2001 года. Тогда стали печатать очень много денег. С одной стороны, это позволило избежать более серьезного кризиса в 2001-м. Но с другой стороны, именно это, возможно, во многом спровоцировало финансовый кризис 2008 года», заявил Марк Фабер.

Напомним, что в начале этого года ООН выступила с предупреждением о грядущем голоде.

Рекордные цены на продовольствие подвергнут мир опасности,- объявила ООН

Стечение крайне неблагоприятных обстоятельств изменения климата и цен на нефти делает мир «опасной территорией», считают в этой организации, на которую сослалось издание The Independent, опубликовавшее материал о грядущей опасности голода.

Согласно данным Организации Объединенных Наций — продовольственные бунты, геополитическая напряженность, глобальная инфляция и увеличивающийся голод среди беднейших слоев населения планеты являются возможными последствиями нового роста мировых цен на продовольствие, которые достигли небывалого высокого уровня.

Показатели ООН цен на продукты питания этого года, в которые включены международные данные о пшенице, кукурузе, молочных продуктах, мясе и сахаре, находятся на самом высоком уровне с начала регистрации показателей в 1990 году, превзойдя даже пик, который наблюдали все во время продовольственного кризиса 2008 года, который вызвал гражданские беспорядки от Мексики до Индонезии.

«Мы вступаем в опасную территорию»,- заявил главный экономист ООН по вопросам продовольствия и сельского хозяйства Абдолреза Аббассиан.

Мировые цены на продовольствие росли шесть месяцев подряд. Цена на пшеницу выросла почти вдвое с июня, цена на сахар побила 30-летний максимум, свинина выросла на четверть с начала 2010 года.

Тенденции уже оказали влияние на Великобританию, где скачок цен на продовольствие в ноябре стал максимальным с 1976 года. Мясо и птица выросли на 1%, а фрукты на 7,5% за месяц.

Производителей продуктов питания предупредили, что цена на пшеницу снова подскочит в этом месяце, ударит по пекарям и производителям всего от макарон до выпечки.

Скорее всего, это, в свою очередь, добавится к давлению на Банк Англии относительно повышений процентных ставок для контроля роста цен. Более высокие ипотечные счета к концу года будут добавлены к неприятностям, с которыми сталкивается «Средняя Англия» — повышение налогов и рост инфляции с более низкой заработной платой.

Однако, наибольшее воздействие ударных цен на продовольствие будет ощущаться в развивающихся странах, где большая доля доходов населения расходуется на основные продукты питания.

Экономисты предупреждают, что цены на продукты питания «широкого потребления» показывают небольшой признак стабилизации, а цены на крупу и сахар, в частности, могут стать еще выше в ближайшие месяцы. Кроме того, долгосрочные тенденции, связанные с ростом населения и изменением климата, могут означать, что более высокие продовольственные затраты станут постоянным элементом экономической жизни, даже при том, что текущий скачок может закончиться должным образом. Спекуляция, также может стать частью кризиса, поскольку инвесторы становятся на сторону победивших цен на продукты питания.

Аббассиан заявил, что агентство ООН выражает озабоченность относительно непредсказуемости природы, которую многие эксперты связывают с изменением климата. Он заявил: «У цен еще есть возможность, чтобы подняться гораздо выше, если, например, условия в Аргентине приведут к засухе, и если у нас возникнут проблемы с вымерзанием пшеницы в северном полушарии».

Отдел мониторинга
КЦ

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Rgp 2011 13:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Kaip valdomas pasaulis, arba sunkmetis „troliams“ (1)

http://www.balsas.lt/naujiena/549562/ka ... troliams-1

http://www.balsas.lt/News/print/549562

Autorius:Arūnas Brazauskas 2011.08.06 19:38

Liepos antrojoje pusėje žiniasklaida nestokojo įspūdingų temų. Kai kas viską lengvai supynė į vieną sąmokslo mazgą – gal todėl, kad nuolatos žiūrį televizorių.

Jeigu vakar vienas šaulys nužudė kelias dešimtis žmonių, o šiandien kitame pasaulio gale politikai nesusitaria, ar leisti bankrutuoti JAV – gali būti, kad šie dalykai kažkaip susiję.

Sąmokslo „teoriją“ – į mases!

Kolega Tomas Čyvas pakalbino http://www.balsas.lt/naujiena/548413/no ... 21-50-foto kelis nuo politikos nenutolusius asmenis. Kai kas iš jo pašnekovų mano, kad Anderso Behringo Breiviko įvykdytomis žudynėmis Norvegijoje gali būti suinteresuoti vadinamieji globalistai. Taigi tokia nuomonė nėra vien interneto „trolių“ http://lt.wikipedia.org/wiki/Trolis_%28internete%29 monopolija.

O tiems „troliams“ dabar nelengvas metas. Pavyzdžiui, reikia kažkaip suklijuoti į darnią „teoriją“ kelis faktus: tai jog masonas http://www.balsas.lt/naujiena/548250/ki ... -breivikas A.B.Breivikas šaudė į Norvegijos Darbo partijos jaunimą, ir tai, kad šios partijos lyderis Jensas Stoltenbergas yra lankęsis http://www.bilderberg.org/2002.htm vadinamosios Bilderbergo grupės sambūriuose. Šią grupę ne vienas sąmokslo „teoretikas“ laiko neva masonų valdomo pasaulio „vyriausybe“.

Bilderbergo susitikimuose buvojo ir Gro Harlem Brundtland http://en.wikipedia.org/wiki/Gro_Harlem_Brundtland, kurią savo manifeste A. B. Breivikas greta J. Stoltenbergo nurodė kaip galimą taikinį. (Bilderbergo sambūrių dalyvius toliau vadinsime bilderbergeriais, nors kai kas siūlo terminą bilderbildukai.)

„Partškola“ transliuoja nesustodama

Internetiniai „troliai“, sąmokslo „teoretikai“, neretai tesugebantys parašyti vien kelis pagiežingus žodžius http://www.pipedija.com/index.php/Trolis, gali pasiremti savaip rimtais teoretikais (be kabučių) – nes, kaip minėjau, sąmokslo temos nėra mažaraščių monopolija. Ypač tai būdinga Rusijai, kur solidžiai atrodantis ekonomistas gali taip pat solidžiai skleisti sąmokslo idėjomis persunktą propagandą.

Antai Michailas Chazinas, beje, savo laiku nujautęs http://worldcrisis.ru/crisis/86502?PARE ... _archiv%29 teroro akto galimybę JAV (prognozė išsipildė 2001 rugsėjo 11 d.), svarsto http://worldcrisis.ru/crisis/879017 apie žudynes Norvegijoje:

„...prasidėjus krizei visos veikiančios visuomenės valdymo technologijos ėmė strigti. Vienas dalykas – kontroliuoti nedaug nepatenkintųjų procentų (nors ir čia atsitikdavo klaidų), kitas – masinis nepasitenkinimas. Akivaizdu, kad šiuo atveju elitas susitelkė pasirėmęs konsensusu dėl to, jog negalima leisti nekontroliuojamos įvykių eigos, kadangi įmanoma ir valdžią prarasti. O tai reiškia, jog bet kuria kaina reikia padaryti taip, kad „vidurinioji“ klasė, kuri vis dar egzistuoja, susitelktų apie elitą, tiksliau, valstybę (kurią elitas vis dar kontroliuoja) – susitelktų, nes išsigando kažko didesnio nei pinigų praradimas. Aišku, kad tai įmanoma tik iš baimės. Tiksliau, siaubo.

Dėl tokios priežasties aš laukiau kažko panašaus – to, kas liaudyje sukels siaubą. Iš pasakytų dalykų seka, jog baimę turi skleisti būtent tradicinė visuomenė, kadangi „viduriniąją“ klasę reikia stumti į glėbį liberaliai valstybei ir liberaliam elitui, o ne tradicinėms vertybėms“.

Šis M. Chazino samprotavimas bent jau man dvelkia marksistine „partškola“. Todėl kyla pagunda pasvarstyti apie tai, kiek panašios „teorijos“ adekvačios.

Šiame dviejų dalių rašinyje nagrinėju, kiek sociumas apskritai gali būti valdomas tokiomis įspūdingomis „viešųjų ryšių priemonėmis“ kaip A. B. Breiviko išpuolis.

Kadangi kažkiek diskutuoju su „partškola“, pirmojoje dalyje pagal tokios įstaigos tradicijas svarstau apie visuomenės „bazę“ – jos ekonominę tvarką. Antrojoje dalyje aiškinuosi, kiek tą „bazę“ gali paveikti „antstato“ dariniai: bilderbergeriai, masonai ir kitos „visuomeninės organizacijos“, kurias mėgsta linksniuoti sąmokslo „teoretikai“.

Be abejo, viskas, kas čia parašyta, yra mano argumentuotas ir neargumentuotas subjektyvumas.

Prieš pereidamas prie globalių svarstymų noriu atkreipti dėmesį į tai, jog islamistai, kurių taip bijo A. B. Breivikas, bent jau Europoje šiuo metu įvykdo labai mažai teroro aktų.

Bilderbergeris Faridas Zakaria, CNN „kalbanti galva“, nurodė http://edition.cnn.com/video/#/video/wo ... ?hpt=hp_c2, kad 2009 m. iš 294 teroro aktų Europoje islamistai teįvykdė 1; 2010 m. iš 249 išpuolių jiems priskiriami 3. Terorą Europoje pagrinde vykdo anarchistai ir įvairių regionų separatistai.

Finansų krizė kaip sąmokslas

Būtų keista, jei nebūtų kalbų, jog 2008-aisiais prasidėjusi, tiksliau, pagilėjusi pasaulio finansų krizė yra sukurta tyčia. Tokia nuomonė savaip teisinga tuo požiūriu, kad žmonės beveik viską daro turėdami kažkokių ketinimų – t. y. tyčia. Tad ir apie vėžiu sergantį ligonį galima sakyti, jog jis tyčia rūkė, kad susirgtų.

George'o Soroso knyga „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ pasirodė daugiau nei prieš dešimtmetį (išversta ir į lietuvių kalba http://www.sena.lt/verslas_ir_ekonomika ... rize/94138 ). Be jokios abejonės, ją skaitė tie, nuo kurių pasauliniu mastu priklauso sprendimai finansų sferoje. Jeigu neskaitė, tai matyt tik todėl, kad ir patys viską žino.

Knygoje gana aiškiai parodyta, kuria kryptimi ritasi pasaulio finansai (dabar jau nusirito). Jų būklė kai kam kėlė ir kelia neapsimestinę paniką ne dėl savo asmeninio likimo, o dėl tėvynės ateities.

Liepos pabaigoje likus kelioms dienoms iki JAV respublikonų ir demokratų susitarimo dėl valstybinės skolos ribų N. Chazino tėvynainis Aleksandras Samovarovas, prisistatantis kaip rusų nacionalistas, iškalbingai pavadintame rašinyje „Dolerio defoltas, Obama, Stalinas ir Hitleris. Naujoji pasaulinė betvarkė“, apimtas baimės, rašė http://www.apn.ru/publications/article24516.htm :

„Kas yra dolerio žlugimas pasaulinėje arenoje? Be jokios JAV kaltės griūva jų ekonominė sąjunga su Kinija, kinai paprasčiausiai neturės kam pardavinėti savo prekių; pagrindinės pirkėjos – tai JAV. Didelis klausimas, ar tokį smūgį atlaikys Kinijos ekonominė sistema.

Dėl daugelio priežasčių dolerio žlugimas atves prie naftos, dujų, plieno kainų smukimo. Pirmoji priežastis – smuks gamybos lygis, antroji priežastis – nafta nustos būti investicijų objektu, kadangi Vakaruose į naftą investuojama kaip pas mus į butus, nes nėra, kur dėti pinigų.

Aišku, kad žaliavinė Rusijos Federacijos (RF) ekonomika žlugs.

Todėl iškyla klausimas – kiek pačios JAV pasirengusios tokiam įvykių vingiui? Jeigu jų elitas mano, kad yra pasirengęs, dolerio defolto mechanizmas ir dabartinės pasaulio politinės sistemos griovimas bus neišvengiamai paleisti, bet jeigu jie turi abejonių, jie atidėlios šitą reikalą, tačiau jiems nėra daug išeičių – arba susitaikyti su pasaulinės lyderystės praradimu, arba veikti.

Jeigu JAV po dolerio defolto išliks, o Kinija ir RF pradės griūti, aišku, kad JAV išties pagalbos ranką tiktai proamerikietiškoms grupuotėms tose šalyse, ir bus kuriamas kažkoks kitoks pasaulis.

Ar Kinija pasirengusi priimti tokį smūgį? Nežinau. Bet XX ir XXI amžiuje Kinija be SSRS ir JAV paramstymo pati ant kojų dar nestovėjo.

Ar RF pasirengusi priimti smūgį? Nežinau. Pagal idėją turėtų kažką parengti, kažkokį gaisro scenarijų ir netgi bandyti sukurti savo kontržaidimą. Bet aš asmeniškai dėl savo informacijos skurdumo to nematau.

Matau, kad valdininkų Rusija plaukia pavėjui, ją neša ant uolų. Vis matau, kad [valdininkai] ir toliau dalijasi „babkes“, kažkaip keistai reformuoja vidaus reikalų ministeriją, „atreformavo“, atleisk Viešpatie, armiją. O svarbiausias uždavinys – kad didžioji čečėnų tauta ir asmeniškai Ramzanas Kadyrovas būtų viskuo patenkinti“.

A.Samovarovo svarstymai irgi dvelkia „partškola“, tik jis, kitaip nei M. Chazinas, mažiau savimi pasitikintis ir labiau išsigandęs.

Tarsi diskutuodamas su jais, pateiksiu labai glaustą „finansų teoriją“, kuri mane ramina ir leidžia be didelės baimės kaupti indėlius litais (taigi kaip „trolis“ savo teorinį barjerą įveikiau – turiu ką pritaikyti bent jau savitaigai). Tai net ne „kursas žaliems“, o tokio kurso pakaitinis ruošinys (arba špargalė, kaip sako kalbainiai, drausdami vartoti neteiktiną špargalkę).

Pinigų spausdinimo staklės yra gėris

Kažkada man didelį įspūdį padarė toks istorijos faktelis. Iš Ispanijos į Afriką plaukė laivas su valstybiniu aukso monetų kroviniu. Už tuos pinigus Maroke turėjo būti pastatyta uostas ir tvirtovė. Laivas nuskendo, uostas ir tvirtovė nebuvo pastatyti. Uostas galėjo duoti pajamų iš rinkliavų ir mokesčių. Vadinasi, investuoti pinigai galėjo grįžti. Bet auksas pražuvo.

Šiais laikais toks krovinys būtų apdraustas ir grynų pinigų niekas nevežiotų. Nereikėtų ilgą laiką dėti monetą prie monetos, kad būtų prikaupta uosto statybai. Pinigų duotų privatus bankas, jeigu būtų įsitikinęs, kad pinigai sugrįš. Bankui paskolintų valstybės centrinis bankas. O šis paimtų pinigus „iš oro“.

Taip – šiais laikais ūkio plėtra paremta „iš oro“ paimtais pinigais, kuriuos privatiems bankams už palūkanas skolina centriniai bankai. Teiginys teisingas bent jau JAV finansų sistemos atžvilgiu. O doleris, kaip žinote, yra pinigų pinigas.

Tokia sistema išlaisvina ekonomikos jėgas. Gauni popierių su užrašu „pinigas“ – gali pirkti reikiamus dalykus, kad plėtotumei gamybą. Kreditai grąžinami iš pajamų, gautų pardavus produkciją ir suteikus paslaugas. Taigi tie „iš oro“ paimti pinigai paskui pasidengia gėrybėmis.

Pinigų kūrimas iš nieko – ne toks jau blogas dalykas, kadangi skatina ūkio plėtrą. Tačiau lazda turi net ne du, o kelis galus. (Tai gal ne lazda, o šakės?)

Nuolatos skiedžiant pinigų masę (pripilant vis naujų pinigų), neišvengiama infliacija. Augant ūkiui infliacija nėra didelis blogis. Viskas priklauso nuo jos tempų. Persistengei „spausdindamas“ pinigus – ir gėris virsta blogiu.

„Orinių“ kreditų pylimas į rinką pats savaime negarantuoja, kad ūkio plėtra bus tolygi. Negarantuoja, kad apskritai bus plėtra. Tam, kad ūkis augtų, reikia ne vien laisvės imti pinigų „iš oro“, bet ir daugybės kitų dalykų: nuosavybės apsaugos, veikiančios teisės, gerai sutvarkytų institucijų – viso to, kas vadinama verslui palankia aplinka.

Augimo tolydumas, ūkinės veiklos harmonija yra siekiamybės. O tikrovėje kapitalistinę ekonomiką periodiškai ištinka krizės.

Lietuva savo kailiu patyrė, kas yra netolygus augimas. Ekonomika augo kaip ant mielių, kol daugumoje švedams priklausantys Lietuvos bankai noriai dalijo kreditus. Dėl krizės kreditų čiaupas užsidarė ir mūsų ūkis susitraukė keliolika procentų.

Kitas bruožas, būdingas tokiai tvarkai (ar betvarkei, jei kam labiau patinka toks apibūdinimas) – didėja visuotinis įsiskolinimas. Galiausiai tarpusavio įsipareigojimų mazgas tampa nebeišnarpliojamas. Vadinkime tai skolų krize. Mazgas ypač painus šiais laikais, kada daugybė tarpusavio įsipareigojimų atsirado naudojant išvestinius finansinius instrumentus, kuriais siekiama apsidrausti nuo įvairiausių rizikų.

Senovės visuomenėse panašūs dalykai irgi buvo žinomi ir savaip sprendžiami. Pavyzdžiui Judėjos ir Izraelio karalysčių žydai, kol dar nebuvo svetimųjų pavergti, kas 50 metų skelbdavo jubiliejų http://en.wikipedia.org/wiki/Jubilee_%28Biblical%29 – taip buvo vadinamas visų skolų panaikinimas (hebrajiškai yov-el). Kada šiais laikais „Reuters“ apžvalgininkas parašo http://blogs.reuters.com/james-saft/201 ... t-jubilee/ , kad Europai reikia „skolų jubiliejaus“, jis turi omeny būtent skolų anuliavimą.

Mano pateikta schema labai supaprastinta, tačiau jos visiškai pakanka tolimesniems svarstymams.

Gelbstimos ne šalys, o kreditoriai

Cituotą rusų nacionalistą buvo apėmusi panika, kad JAV išspirs pasauliui iš po užpakalio dolerį tarsi taburetę. Bet ar gali?

Visus, kurie baiminasi, kad Amerika gali „išsprogdinti“ dolerį ir „išstoti iš pasaulio“, galima raminti bent jau tuo, kad doleris nėra JAV nacionalinė valiuta tikrąją to žodžio prasme. Ir JAV centrinis bankas, vadinamoji Federalinė rezervų sistema arba Fed, nėra valstybinis bankas.

Doleris kaip, beje, ir euras yra konsensuso pagrindu sukurti tarptautiniai įrankiai, kurių pagalba privatūs bankai reguliuoja globalų ūkį.

„Troliškai“ šnekant, tie, kurie „valdo“ pasaulį, yra turtingi todėl, kad turi dolerių (nors turi ne vien jų). Koks jiems tikslas išspirti sau iš po užpakalio tai, ant ko sėdi?

Kitas klausimas – ar „taburetės“ („sosto“ – jei šis žodis kam nors gražesnis) kojelės nėra supuvę?

Nuo 1913 m., kada atsirado Fed, ši įstaiga yra akcinė bendrovė, kurios akcijas valdo privatūs tarptautiniai bankai.

Fed statusą paprastuoju būdu patikrino žinių agentūra „Bloomberg“. Ji kreipėsi į vieną iš Fed bankų ir, pasiremdama Informacijos laisvės aktu (ILA) http://en.wikipedia.org/wiki/Freedom_of ... _States%29 , paprašė tam tikrų žinių. „Bloomberg“ buvo atsakyta, kad tas Fed bankas nėra federalinė įstaiga, kadangi jį valdo privatūs akcininkai, todėl ir ILA negalioja Fed atžvilgiu.

„Bloomberg“ ėmė bylinėtis http://newworldorderreport.com/News/tab ... ilout.aspx su Fed, kadangi nori sužinoti paprasčiausią dalyką – kur nukeliavo pinigai http://www.infowars.com/the-federal-res ... -entities/ , kuriuos JAV prezidento Baracko Obamos administracija skyrė (faktiškai paėmė „iš oro“ arba pasiskolino) Amerikos bankams gelbėti, kada 2008-aisiais prasidėjo pasaulinė finansų krizė.

Aišku, JAV mokesčių mokėtojams svarbu, kur keliauja jų pinigai, tačiau eiliniam „troliui“ (tokiam kaip aš) pakanka bendrųjų principų. O jie, manyčiau, yra tokie: tarpusavio įsiskolinimų pynė tokia paini, kad anksčiau ar vėliau ji bus perkirstas lyg Gordijaus mazgas. Todėl visi, kas gali, stengiasi atsistoti prie langelių, kur grąžinamos skolos.

Pasiremdami elementariais skaičiavimais, ekonomistai tikina, kad, pavyzdžiui, Graikijos įsiskolinimai yra beviltiški. Kodėl tad kitos ES šalys teikia Graikijai pagalbą, užuot paskelbus tą šalį subankrutavusia? Vienas iš atsakymų – suteikta pagalba eina skolų aptarnavimui. Kreditoriai suinteresuoti atgauti, kas jiems priklauso. Iš tiesų gelbstima ne Graikija, bet jos kreditoriai.

JAV neseniai irgi buvo priėjusios defolto ribą. Numatydama veiksmus galimo nemokumo atveju, JAV valdžia sudėliojo prioritetus – pirmiausiai būtų aptarnaujami kreditoriai, todėl kai kurios federalinės įstaigos liktų be pinigų.

Pasaulinei valstybinių ir privačių skolų piramidei galioja visų finansinių piramidžių taisyklė – laimi tas, kuris anksčiau pasitraukia, pavėlavusiems telieka apgraužti kaulai.

Būtent dabar, kada „bazė“ traška braška nuo susikaupusių prieštaravimų, paaiškės ko verti interesų derinimo ir konfliktų sprendimo nevalstybiniai mechanizmai, neduodantys ramybės sąmokslo „teoretikams“: pavyzdžiui, Bilderbergo grupė, Trišalė komisija ir kiti dariniai.

Bus matyti, kaip paūmėjus krizei veiks įprasti raminamieji viešųjų ryšių mechanizmai, kokį pavidalą įgaus seni dirginamieji mitai apie masonų, žydų „sąmokslus“. Ir kokių bus prigalvota naujų.

Apie tai – kitame rašinyje.

Šaltinis: "Balsas.lt"

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/549562/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Rgp 2011 15:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Ekonomistas: euras juda sovietinio rublio keliu

http://verslas.delfi.lt/business/ekonom ... d=48435123

http://www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio mėn. 10 d. 14:33

Vieninga valiuta gali išlikti tik tuo atveju, jei jos politinis pagrindas išliks vieningas, įsitikinęs vyriausiasis HSBC ekonomistas Stephenas Kingas. Europa, netekusi šio vieningumo, gali sekti Sovietų Sąjungos pėdomis, o euras pakartos dingusio rublio likimą, rašo ekspertas straipsnyje „The Financial Times“

Analizuodamas dabartinę situaciją Europoje, S. Kingas prisimena Sovietų Sąjungos subyrėjimą dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Tuo metu „politinio vieningumo susilpnėjimas galiausiai paskatino vieningos valiutos žlugimą, nors ji ir buvo tapusi vienintele teisėta mokėjimo priemone daugelyje naujai atsiradusių valstybių“. Atrodė, kad beveik visos Sovietų Sąjungos respublikos, išskyrus Baltijos šalis, puikiai jautėsi rublio zonoje, tačiau per 1993 m. jos įsivedė nacionalines valiutas.

Tai įvyko dėl įvairių priežasčių: vienos respublikos manė, kad sava valiuta yra nepriklausomybės simbolis, kitos nuosavą valiutą įsivedė spaudžiamos didžiulių biudžeto deficitų. Šios šalys neturėjo prieigos prie tarptautinių kapitalo rinkų ir buvo priverstos deficitą finansuoti arba skolindamosi iš kitų buvusios imperijos dalių, arba įjungdamos pinigų spausdinimo mašinas.

Iš pradžių jos tai darė per „atsarginį išėjimą“, kurdamos vadinamuosius rublio „papildymus“, teigiama straipsnyje. Tačiau 1993 m. vasarą Rusijos centrinis bankas išėmė iš apyvartos popierinius rublius, išleistus iki 1992 m., ir „atsarginio išėjimo“ durys užsitrenkė.

Kitos respublikos, siekdamos finansuoti savo valstybių skolas, nusprendė spausdinti savo valiutą, tačiau daugumą jų ištiko neišvengiama hiperinfliacija.

Biudžetinės politikos klaidos euro zonoje daug mažesnės, nei kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikose praeityje, pabrėžia leidinys, tačiau ir Europos šalys patyrė geroką biudžeto įplaukų sumažėjimą, sulėtėjusį augimą, kai kuriais atvejais jų nebeleidžia į tarptautines kapitalo rinkas.

Daugeliu atvejų griežto taupymo priemonės nėra veiksmingos, finansinė ir politinė padėtis blogėja. Tai, kad euro zona gali subyrėti kaip rublio zona, atrodo mažai tikėtina. „Tačiau 1992 m. pradžioje taip pat niekas nesitikėjo, kad rublio zona žlugs“, – pažymi specialistas.

Kad euras nepakartotų rublio likimo, euro zonos šalys turi sukurti bendrus biudžeto mechanizmus, kurie užtikrintų galimybę pervesti biudžeto lėšas į kitas šalis, sureguliuotų kreditorių ir skolininkų konfliktus bei veiktų pagal Bostono principą „jokių mokesčių be bendro nutarimo“, rekomenduoja S. Kingas.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=1
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 08 10 15:56

Visiems politologams, finansininkams ir ekonomistams jau visiškai akivaizdu: "Žydrojo Blogio imperija" - Jievrosojuzas nesustabdomai keliauja į savo absoliutų sunykimą, kaip nukeliavo ir supuvusi "Raudonojo Blogio imperija" - Sovietų sojuzas.

Negali viename "vežime" sėdėti tokios visiškai priešingų mentalitetų, istorinės patirties ir simpatijų-antipatijų skiriamos valstybės bei tautos.

Mums būtina Tautų Europa, o ne dar viena kosmopolitinė, betautė ir "žydroji" imperija.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Rgp 2011 20:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Aukso kainos toliau muša rekordus

http://www.balsas.lt/naujiena/550543/au ... a-rekordus

2011.08.11 19:33

Ketvirtadienį aukso kainos vėl šoktelėjo į istorines aukštumas.

Azijos rytinėje prekyboje aukso uncijos kaina pirmą kartą istorijoje įveikė 1 tūkst. 800 dolerių ribą.

Per tris prekybos sesijas aukso uncija pabrango daugiau nei 100 dolerių. Ankstesnę istorinę ribą – 1 tūkst. 700 dolerių už unciją – auksas pirmą kartą įveikė rugpjūčio 8 dieną. 1 tūkst. 600 dolerių už unciją riba buvo pasiekta liepos viduryje.

Aukso kainos sureagavo į staigų nuosmukį pasaulio akcijų biržose, prasidėjusį rugpjūčio 8 dieną po to, kai reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pirmą kartą naujausių laikų istorijoje sumažino JAV skolinimosi reitingą – nuo maksimalaus AAA iki AA+.

Rinkos dalyviai, analitikų nuomone, taip pat baiminasi skolų krizės plitimo į kitas euro zonos šalis. Labiausiai šiuo metu nerimaujama, kad gali būti sumažintas Prancūzijos, antros didžiausios ES ekonomikos, skolinimosi reitingas.

ELTA

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/550543/ ... i-apacioje

Žygeivis
2011-08-11 20:24:08

Vadinasi vadinamųjų pasaulinių valiutų krachas jau visai arti...

O po to prasidės ir kiti rimti įvykiai.

Deja, mes dar taip ir nepasiruošėme - kaip ir 1938-39 metais... :(

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 01 Rgs 2011 15:50. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Rgp 2011 01:33

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Buvęs EK pirmininkas: euras ant griūties slenksčio, bet visi apsimeta, kad nieko nevyksta

http://verslas.delfi.lt/business/buves- ... d=48983952

http://www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio 26 d. 20:57

Buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacquesas Delorsas mano, jog būtina atstatyti politikos, ekonomikos ir socialinių poreikių balansą, kuris egzistavo Europos Sąjungos aušroje, skelbia „The Repubblica“.

Vienas iš bendros Europos rinkos idėjos iniciatorių, 86 metų J. Delorsas Italijos dienraščiui atskleidė savo pastebėjimus apie sparčiai artėjantį esą neišvengiamą euro žlugimą.

„Ir toliau dominuoja finansų ideologija, kuri kelia mums baimę. Būtina atkurti politikos, ekonomikos ir žmonių poreikių balansą, kuris tikrai egzistavo kuriant vieningą Europą... Nusprendžiau, kad atėjo laikas skambinti pavojaus varpais: euras ant žlugimo slenksčio, o visi apsimeta, jog nieko nevyksta“, - teigia buvęs Europos Komisijos pirmininkas.

„Šiuo metu itin sustiprėjo individualizmas, nebepakanka valios prisiimti bendrų ir solidarių įsipareigojimų. Pagaliau juntamas ir tvirtos valdžios rankos trūkumas. Šiandien Europoje trūksta keturių ar penkių politinių vadovų, galinčių mąstyti perspektyviai, žvelgti į ateitį. Įstatymus diktuoja viešosios nuomonės apklausų rezultatai. Juntamas politikos ir drąsos trūkumas“, - mano J. Delorsas.

„Problema – kontrolės trūkumas. Tarsi futbolo rungtynės be teisėjų – visi žaidėjai daro, ką nori. Prasidėjus krizei, Didysis 20 (G20) nesugebėjo įvesti netgi minimalių taisyklių. Pavyzdžiui, įpareigoti bankus atskirti klientų aptarnavimą nuo veiklos rinkose“, - teigia ekspertas.

„Vokiečiai dėl nesėkmių kaltina ankstesnę Graikijos valdžią, aptarinėja aplinkybes, atvedusias prie Ispanijos valstybės skolos augimo, kritikuoja Airiją dėl aplaidaus požiūrio į bankų sistemą. O aš užduodu tokį klausimą: kur tuos metus su Europos Sąjungos valstybės narės? Niekas nieko nematė arba nenorėjo matyti. O šiandien ES valstybės narės privalo vieningai atsakyti už susiklosčiusią katastrofišką situaciją“, - įsitikęs buvęs Europos Komisijos pirmininkas.

„Nicolas Sarkozy ir Angela Merkel apžavėjo daugelį, tačiau ne mane. Kai kyla gaisras, būtina kviesti ugniagesius. Ir tik po to galvoti apie naujos sistemos kūrimą. Europos centrinis bankas atlieka gerą darbą, tačiau negalima palikti jo vieno. Kuo greičiau turi įsikišti Europos finansinio stabilumo fondas“, - teigia J. Delorsas.

„Būtina išleisti euroobligacijų, neviršysiančių 60 proc. nacionalinio BVP, kaip kad numatyta susitarimuose. ES taip pat turi skirti 20 mlrd. eurų kreditą investicijoms į mokslo tyrimus, infrastruktūrą, vystymąsi. Valstybės privalo laikytis griežtos ekonomikos režimo“, - mano ekspertas.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=1
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgs 2011 11:55

Užsiregistravo: 07 Rgs 2011 14:16
Pranešimai: 26

Senokai domiuosi šia tema, bet labiau JAV dolerio griuvimu.

Yra tokia organizacija NIA(National Inflation Asociation). Jie jau turbūt daugiau nei porą metų skalambija varpais, kad žlugs doleris, ir kaip matome prognozės pildosi.

Yra jų neblogas dok. filmas apie tai END OF LIBERTY (youtube pilnas įdėtas) ir College Bubble :)

Manau, kad žlugus JAV doleriui, kartų griūtų ir euras?

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgs 2011 16:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Manau, kad euras grius žymiai anksčiau - JAV vis tik viena gana monolitinė valstybė ir galingiausia ne tik ekonomiškai, bet ir kariškai.

O Jievrosojuzas yra labai skirtingų mentalitetų, ekonomikų ir tikslų turinčių valstybių konglomeratas.

Viena Vokietija ilgai "nepaveš" vis augančios eurozonos valstybių skolų naštos.

JAV doleris griūtų tik tuo atveju, jei Kinija jį "likviduotų", "išmesdama" į rinką ir masiškai ką nors supirkdama, tam panaudodama visus savo turimus dolerius (arba tai padarytų arabai su Rusija).

Bet tai mažai tikėtina - jie supranta, kad ir patys labai daug praras, todėl dolerius leidžia į pasaulinę rinką palaipsniui - ir Kinija, ir Rusija, ir arabai...

Vis tiek vieną dieną tai baigsis finansiniu dolerio krachu, nes jis laikosi tik dėka pasaulinio pasitikėjimo dolerio perkamąja galia, o ji pastoviai silpsta.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgs 2011 17:01

Užsiregistravo: 07 Rgs 2011 14:16
Pranešimai: 26

Na taip, JAV o galbūt ir didžioji dalis Pasaulio ekonomikos laikosi ant Kinijos garbės žodžio :)

Tai kaip tada manote, kiek laiko dar liko gyvuoti ES?

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgs 2011 17:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Manau, kad ES byrės gabalais - iš pradžių bus "paaukotos" pačios silpniausios ekonomiškai valstybės (greičiausiai tai bus Graikija, Ispanija, Portugalija, Italija, gal ir Airija su Islandija ...), po to galų gale liks tik ekonomiškai tvirčiausias "branduolys" (Vokietija, ir kelios protestantiškos mažos šalys aplink ją).

Spėju, kad byrėjimas prasidės jau sekančiais metais, kadangi pasaulinės didžiosios krizės akivaizdi pradžia irgi prognozuojama būtent kitais metais (nors iš tikro ta krizė jau dabar palengva slenka - ypač tai akivaizdu stebint aukso kainos kilimo dinamiką).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgs 2011 17:31

Užsiregistravo: 07 Rgs 2011 14:16
Pranešimai: 26

Apie akivaizdžią krizės pradžią kitais metais gal galėtumėte pateikti kokių šaltinių? Visiškai neatmetu tokios galimybės, tiesiog įdomu būtų pasiskaityti.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgs 2011 18:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Deja, neturiu dabar laiko ieškoti - jau turiu eiti. Pasižiūrėk čia temose - atrodo, kažką jau rašiau (tik, atrodo, rusiškai - iš Kavkas-center).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgs 2011 21:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

22 rašė:

Apie akivaizdžią krizės pradžią kitais metais gal galėtumėte pateikti kokių šaltinių? Visiškai neatmetu tokios galimybės, tiesiog įdomu būtų pasiskaityti.

Paskaityk temas čia:

Pasaulinė krizė 2012

http://www.google.lt/#sclient=psy&hl=lt ... 24&bih=601

Ir čia:

Global crisis 2012

http://www.google.lt/#sclient=psy&hl=lt ... 24&bih=601

Rusiškai čia:

Мировой кризис 2012

http://www.google.lt/#sclient=psy&hl=lt ... 24&bih=601

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Rgs 2011 17:26

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Paviešino, kiek Vokietijai kainuos Europos gelbėjimas

http://verslas.delfi.lt/business/pavies ... d=49817194

http://www.DELFI.lt
2011 rugsėjo 19 d. 12:45

Pagalba nuo skolų krizės kenčiančioms euro zonos valstybėms ekonomiškai stipriausiai Europos Sąjungos šaliai – Vokietijai gali atsieiti 400 (1,3 trln. Lt) – 465 mlrd. eurų (1,6 trln. Lt).

Šią sumą tektų mokėti Vokietijos mokesčių mokėtojams, rašo 16-os garsiausių Vokietijos ekonomistų pasirašytoje peticijoje.

Ekonomikos specialistams neramu dėl to, kaip Europos centrinis bankas supirkinėja įvairių šalių vyriausybės obligacijas, jie baiminasi, kad Briuselio raginimas netaupyti ekonominių pagalbos priemonių gelbėti ES gali turėti neigiamų pasekmių Vokietijai.

„Jei tik Vokietija sudvejotų dėl pagalbos vargstančioms ES kolegėms, ją iš karto imtų spausti kreditoriai“, – įsitikinę ekonomistai. Dokumento autorių manymu, taikant (gelbėjimo) schemą, gali chroniškai padaugėti antikrizinių fondų, nepriklausomai nuo realios ES ekonomikos padėties.

Laikraštis „Die Welt“ rašo, kad ekonomistų pozicija sutampa su Vokietijos ekonomikos ministro Philippo Roslerio asmenine nuomone ir prieštarauja kanclerės Angelos Merkel bei finansų ministro Wolfgango Schauble pozicijai.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=1
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Gru 2011 19:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27075
Miestas: Ignalina

Aukso kainos stabilizavosi

http://verslas.delfi.lt/stock/aukso-kai ... d=52562859

ELTA
2011 gruodžio 5 d. 18:39

Pirmadienį aukso kainos stabilizavosi, prieš tai praėjusią savaitę smarkiai pašokusios susilpnėjus JAV doleriui ir sustiprėjus lūkesčiams, kad euro zonos lyderiai šią savaitę vyksiančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu sugebės rasti konkrečią išeitį iš skolų krizės.

Aukso kaina dienos prekyboje smuktelėjo nuo 1 tūkst. 745,75 iki 1 tūkst. 739,99 JAV dolerio už unciją. Praėjusią savaitę auksas pabrango beveik 4 procentais.

© Reuters/Scanpix

Dviejų stambiausių bloko ekonomikų - Vokietijos ir Prancūzijos - lyderiai turi susitikti pirmadienį. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) susitinka aptarti kovos su skolų krize priemonių. Savo mintis jie išsakys penktadienį vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime.

Aukso kaina pirmiausia reaguoja į JAV dolerio kurso svyravimus. Pirmadienį JAV doleris susilpnėjo valiutų krepšelio atžvilgiu, nes euro kursas auga tikintis gerų ES viršūnių susitikimo rezultatų. Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas ketvirtadienį sumažins bazinę palūkanų normą antrą mėnesį iš eilės 50 bazinių punktų.

Sidabras pabrango nuo 32,56 iki 32,59 JAV dolerio.

Platinos kaina smuktelėjo nuo 1 tūkst. 547,06 JAV dolerio iki 1 tūkst. 539,75 JAV dolerio, o paladžio kaina padidėjo nuo 642,19 JAV dolerio iki 646,97 JAV dolerio.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 25 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: