Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)
http://lndp.lt/diskusijos/

Venesueloje gyvenanti lietuvė mokslininkė Jūratė Statkutė de Rosales paskelbė teoriją apie gudus
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=129&t=2896
Puslapis 11

Autorius:  Žygeivis [ 02 Rgs 2008 15:05 ]
Pranešimo tema:  Venesueloje gyvenanti lietuvė mokslininkė Jūratė Statkutė de Rosales paskelbė teoriją apie gudus


Jūratė Rosales
(Internete: Jurate Rosales)


Biografija ir darbai (taip pat ir esantys internete)

http://on.lt/jurate-statkute-rosales


Didžioji istorijos klaida


http://www.alfa.lt/straipsnis/c79404

2008-07-05 12:11

Virginija Skučaitė | „Vilniaus diena“

    Lietuvių kilmės mokslininkė atskleidė didžiąją istorinę apgavystę, kuri padarė daug skriaudos lietuvių tautai. Pasirodo, senovės Romą ir dalį Europos užkariavo ne skandinavų, o mūsų protėviai.

Lemtinga vertimo klaida


    Iki šiol mažai žinome apie lietuvius, gyvenusius iki Mindaugo, kurio karūnavimo dieną laikome valstybine švente. Šią spragą pamėgino užpildyti Venesueloje gyvenanti lietuvė mokslininkė Jūratė Statkutė de Rosales. Ispaniškai kalbančioje pasaulio dalyje autoritetu laikoma lietuvė mano atskleidusi mūsų senosios istorijos falsifikacijas. Jos nuomone, Europos lingvistai ir istorikai klysta tvirtindami, kad Romą VI a. įveikė iš Skandinavijos kilę gotai.

    Minėtos istorinės apgavystės kilo dėl sąmoningos ar nesąmoningos klaidos, kuri buvo padaryta verčiant gudo Jordano VI a. parašytą getų (gotų), dabar vadinamų baltais, kilmės istoriją.

    Be to, vertėjas Wilhelmas Martensas 1914 m. savo nuožiūra tekste perkėlė gotų (getų) kilmės vietą į Skandinaviją, nors lotyniškajame tekste to nėra.

Negirdėta gotų kilmė


    Pravartu žinoti, kad romiečiai gotus vadino getais – nuo seno gyvavusia galinga tauta. Getų kariuomenė (tai tvirtina Romos rašytiniai šaltiniai) atvyko į Romą iš Pabaltijo ir Dniepro aukštupio, o ne iš Skandinavijos, kaip rašo vertėjas W.Martensas.

    Klaida atsirado suplakus žodžius „Scandza“ ir „Scandia“ su „Skandinavija“. Iš tikrųjų Jordanas „skandžios“ vardu vadino dabartines Aistmarių ir Kuršių smėlėtas nerijas.

    J.Statkutė de Rosales, lygindama senuosius lotyniškus tekstus ir jų vertimus, stebisi, kodėl vertėjai nesusigaudė ar nenorėjo susigaudyti lotyniškai aprašomose vietovėse ir neteisingai išvertė jų pavadinimus.

    Gal, anot J.Statkutės de Rosales, taip atsitiko todėl, kad vertėjams buvo neįtikima, jog mažytė Lietuva ir Prūsija kadaise galėjo užkariauti pusę Vakarų Europos ir net įveikti Romą?

     Vietovės geografinio nustatymo ir jos pavadinimo vertimo klaidos (jas mokslininkė parodo akivaizdžiai, suteikdama galimybę išprususiam skaitytojui palyginti originalų tekstą ir jo vertimą) keliavo iš knygos į knygą ir maišėsi su kitų vertėjų padarytomis klaidomis.

     Kad gotai (getai) yra kilę iš Prūsijos ir dalies Lietuvos, o ne iš Skandinavijos, patvirtina ir XIII a. Kastilijos karaliaus Alfonso X Išmintingojo karališkosios kronikos. Beje, tose kronikose getai ar gotai vadinami gudais. Jiems priklausęs ir pats Alfonsas X Išmintingasis.

Praeityje vadinomės gudais


     Pasak J.Statkutės de Rosales, atrodo, kad iki XIX a. lietuvių kalboje nebuvo žodžio „gotas“. Buvo žodis „gudas“.

     Kai dabar vadinamieji gotai V a. apsigyveno Ispanijoje (galbūt net užkariavo jos dalį), jie save vadino godais arba, kaip randama Ispanijos viduramžių raštuose, gudais, atėjusiais iš Pabaltijo.

     Tačiau to nepaisė vokiečių istorikai ir kalbininkai, teigdami, kad Ispanijos ateiviai buvę germanai (gotai). O žodžiai „godas“ ar „gudas“ yra visai ne germaniškos kilmės. Be to, nė viena tauta pasaulyje nevadino savęs gotais, nes tai yra žodžio „gudas“ vertimas į germanų kalbas.

    „Žodis „gudai“ lotyniškai verčiamas į „getai“ – tuo nesunku įsitikinti skaitant senovės ispanų ar Romos imperijos laikų raštus. Pavyzdžiui, jau minėtąjį Jordaną“, – aiškino J.Statkutė de Rosales. Tad vokiečių kalbininkai ir istorikai mums įbruko žodį „gotai“ (angl. goths), visai nesiedami jo su žodžiu „gudai“, ir taip nutiesė kelią klaidingai Vakarų Europos ir Lietuvos istorijai.

    J.Statkutė de Rosales siūlo atmesti nelietuvišką žodį „gotai“, nes prūsai ir rytinių baltų gentys senovėje atkakliai vadino save gudais – vardu, kuriuo dar Vytauto Didžiojo dokumentuose buvo vadinami jotvingiai. Šio vardo kratomės ne tik dabar.

    Anot tyrinėtojos, į tai dėmesį atkreipė XVII a. prūsų autorius Motiejus Pretorijus. Jis aiškino, kad šį vardą anuomet vengta vartoti todėl, kad jis priminė pagonybę, kilusią iš Prūsijos, Lietuvos ir Žemaitijos.

    Beje, Jordanas Pabaltijo tautas vadino tautų įsčiomis, o Ispanijos karaliaus Alfonso X kronikoje (XII a.) esame aprašyti kaip gudų tautų šaltinis.

Baltų krikštatėvis


    Senąjį mūsų tautos vardą „gudai“ galutinai išbraukė vokiečių kalbininkas G.Neselmanas (XIX a.), tyrinėjęs senąją prūsų kalbą, rinkęs lietuviškas dainas.

    Lietuviai jam yra dėkingi už pastarąjį darbą, bet ne už tai, kad jis išbraukė iš istorijos senąjį mūsų vardą „gudai“. Kalbininkas tai padarė 1845 m. savo išleistoje knygoje, kurioje pasiūlė senovės prūsus, lietuvius ir latvius vadinti baltais (pagal Baltijos jūros pavadinimą). Šiuo pasiūlymu jis panaikino bendrą senąjį minėtų tautų vardą „gudai“ ir su juo susijusią tautų istoriją perleido niekada neegzistavusiai gotų tautai.

    G.Neselmaną suklaidino viduramžių dokumentai, kuriuose prūsai, žemaičiai ir lietuviai vadinami getais, gotais ir gudais (nelygu kalba, kuria parašytas dokumentas), ir tai, kad vokiečių mokslininkai juos vadino germanų tautomis.

     Būdamas kalbininkas G.Neselmanas, suprantama, negalėjo priskirti prūsų, lietuvių ir latvių kalbų nei germanų, nei slavų kalbų grupei, todėl pavadino tą grupę baltais. Taip gudai tapo baltais, kuriuos naujasis vardas atkirto nuo jų labai senos istorijos, surašytos apie gotus ar gudus Vakarų Europos viduramžių kronikose, apie getus – senovės Romos raštuose.

Praleistas istorijos etapas


     Kai pernai leidykla „Baltijos kopija“ išleido J.Statkutės de Rosales knygą „Didžiosios apgavystės“, jos buvo neįmanoma rasti jokiame knygyne ar bibliotekoje – tik nusipirkti pas knygų platintojus.

     Knygos autorei iki šiol neteko su Lietuvos istorikais ir kalbininkais diskutuoti apie jos pastebėtas istorines apgavystes.

     „Taip yra ne todėl, kad nenorėčiau polemikos, o todėl, kad Lietuvoje neatsiranda norinčiųjų tai daryti. Beje, norėčiau padiskutuoti su gerbiamu profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi, kuris viešai neigiamai atsiliepė apie mano tyrinėjimų rezultatus. Aktyviai bendrauju su Venesuelos, Ispanijos, JAV istorikais. Neseniai mano išsamus straipsnis apie gudų kultūrą buvo išspausdintas žurnale, kurį leidžiant dalyvauja 15 pasaulio universitetų“, – pasidžiaugė J.Statkutė de Rosales.

     Beveik ketvirtį amžiaus opoziciniam Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitiniam žurnalui „Zeta“ vadovaujanti lietuvė yra keliomis kalbomis išleidusi solidžias mokslines studijas: „Goths and Balts“ (šios knygos trumpa santrauka pernai išleista lietuviškai ir pavadinta „Didžiosios apgavystės“) ir ispaniškai parašytą knygą „Los Godos“, buvo keturi jos leidimai.

     Apie savo knygose atskleistas istorines apgavystes J.Statkutė de Rosales kalba taip: „Baltų tautų istorijos atžvilgiu tas praleistas Europos istorijos etapas yra didžiulė skriauda lietuvių tautos praeičiai, ikimindauginei Lietuvai, jos dabarčiai ir ateičiai.“

J.Statkutės de Rosales biografija


      Gimė 1929 m. Linkaičiuose, mokėsi Paryžiuje, kur tėvas studijavo teisę.

     Karui baigiantis iš Kauno pasitraukė į Vakarus, studijavo Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV.

     1960 m. ištekėjo ir apsigyveno Venesueloje.

     Apdovanota garbingiausiais Venesuelos ordinais, o 1989 m. Pietų Amerikos Iberų Amerikos žurnalistų organizacija pripažino ją Metų asmenybe.

     1996 m. Lietuvoje jai buvo įteiktas LDK Gedimino ordino Riterio kryžius.

     Ilgai bendradarbiavo Klivlando (JAV) laikraštyje „Dirva“, turi nuolatinę skiltį Venesuelos dienraštyje „El Nuevo País“.

    Moka ispanų, senąją ispanų, vokiečių, prancūzų, anglų, lotynų ir, žinoma, lietuvių kalbas.

    Užaugino penkis sūnus, su kuriais kalbasi lietuviškai, o su vyru, žinomu inžinieriumi, – ispaniškai.

    Namuose laikosi lietuviškų papročių, gamina lietuviškus valgius, bet gerbia ir vietos papročius.

Komentarai Balsas.lt
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsnis?id=c79404

2008-07-05 13:31 Galimas dalykas

    Kas yra pripažįstama, - tai kad gudai (gotai) gyveno į rytus nuo vandalų. Beje, vandalų pavadinimas irgi skamba labai baltiškai. Bet nereikia tuo stebėtis, nes senosios germanų kalbos buvo labai panašios į baltų kalbas.

    Po slavų ekspansijos centrinėje Europoje, suskilus frankų imperijai prasidėjo germanų plėtimasis rytų link - per pamarį link kraštų, kuriuos jie pavadino prussen,

2008-07-05 15:27 G. O. > p

    J. Statkutės de Rosales prasimanymus yra labai preciziškai paneigęs ir akademikas Z. Zinkevičius, kuris kaip tik ir yra ne sykį kritikavęs A. Bumblauską bei A. Nikžentaitį dėl Lietuvos istorijos iškraipymų, jos nuolatinio niekinimo.

    Deja, mūsų istorija karikatūriškai iškraipoma bei parodijuojama tiek bumblauskų su nikžentaičiais, tiek statkučių su gedgaudais. Ir abu šie kraštutinumai paradoksaliai susieina, iš skirtingų pusių paprasčiausiai mankurtizuodami mažiau išprususius ir lengvatikius tautiečius...

2008-07-05 19:48 Kaimietis

    Manau, kad nerimta yra neigti tai, ko mes nežinome. Senovės Lietuvos istorija (jos genčių istorija) mūsų žinojime paprastai prasideda tik nuo Mindaugo. Staiga atsirado ganėtinai galinga ir didelė valstybė, jėga, su kuria visi pradėjo labai skaitytis. Iki to apie tą kraštą žinių beveik nėra - tik nuotrupos: Apuolė, Brunonas, dar šis bei tas. Tačiau logiškai mąstant, taip staiga toks stiprus darinys praktiškai iš nieko atsirasti negalėjo.

    Todėl, manau, kiekviena, kad ir labiausiai neitikima teorija, turi būti nagrinėjama. Net pačiose didžiausiose fantazijose (istorijoje) visada būna kruopelytė, smiltelė tiesos.

2008-07-05 20:10 As

    Labai idomios mintys. Kažkas yra pasakęs : "Norint kad hipotezė virstų tiesa, ji turi būti beprotiška". Man panašu į tai. Kuo daugiau diskusijų-tuo daugiau sužinai. Lietuvos istoriją mes žinom nuo Mindaugo, nes 70 metų užsienio arhyvai mūsų istorikams buvo uždari. Be to ir kalbų nelabai mokėjom (gal išimtis Čekuolis).

    Aš už išsamesnius tyrimus, už diskusijas, gal tikrai sužinosim ko nors naujo apie savo protėvius. Nereikėtų peikti senųjų istorikų - jų galimybės, kai jie galėjo produktyviai dirbti buvo ribotos, todėl gali ir klysti. Vien tik matyti savo tautos praeitį iš rusiškų archyvų - labai neobjektyvu.

2008-07-05 22:19 MMM

    Kai istorijos "žinovai" kaip argumentą panaudoja Adomą ir Ievą, tada tokiame pokalbyje prapuola noras dalyvauti. Sutinku su G.O., kad Zinkevičius mokslininkas, baltistas, patriotas, bet kuo čia dėta J.Statkutė de Rosalės?

    Ar Zinkevičius atlikęs ispanų ir lietuvių kalbų palyginimą? Statkutė, ispanų kalbos žinovė, parašiusi knygą "Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje", kuria ispanai labai aukštai vertina.

    Man regis, kad čia vyksta ginčas apie knygą, kurios niekas neskaitė. O kur argumentai? Pateiksiu knygelės pabaigoj pareikšta mintį. ""Didžiosios apgavystės" - studija, o gal net geranoriška istorinė intriga, autorės pagrista nepaneigiamais dokumentais ir faktais, kuri privers ne tik lietuvių kalbininkus, istorikus, archeologus, o ir kitus Lietuvos ištakoms neabejingus žmones, pasvarstyti ir pasakyti "O gal tikrai taip?". O jeigu "Ne", tai pagrįskite - kodėl?"

2008-07-05 22:44 G. O. > MMM

    Iš kur jūs ištraukėte, kad knygos niekas neskaitė? Bent jau Z. Zinkevičius ją skaitė tikrai. Skaičiau ją ir aš, ir daugelis kitų... Rimtų argumentų ne vienas knygos kritikas yra irgi pateikęs per akis. Šiek tiek net šiuose komentaruose - paskaitykite kad ir mano komentarą, kur apeliuoju į pačių gotų rašytinius šaltinius. Jau vien jų bent minimaliai lingvistikoje ar istorijoje susigaudančiam žmogui turėtų pakakti, kad suprastų J. Statkutės knygos "mokslinį" lygį.

    Beje, ankstesnė jūsų minima jos knyga "Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje" irgi yra ne tik kritikuota, bet ir pakankamai plačiai aptarta ne tik Z. Zinkevičiaus, bet ir nemenkesnio lygio lingvisto V. Toporovo (beje, irgi su tiesiog stebėtinu korektiškumu). Taigi nereikia taip užsispyrus kalbėti to, ko nežinote, ir apie tai, ko nežinote...

2008-07-06 22:24 Stanislovas sbrr@takas.lt


    Nuo karaliaus Mindaugo laikų mūsų istorija aiški, o prieš tai lyg nieko ir nebuvo. Lietuvė mokslininkė iš Venesuelos atrado siūlą, kuriuo galima ištraukti tą nežinomą istorijos laikotarpį. Reikia kad ir Lietuvoje atsirastų drasių istorikų, kurie rimtai imtųsi šio darbo.

2008-07-07 11:13 G. O.

     Deja, dauguma komentatorių ne tik neturi net elementaraus istorinio, lingvistinio ar etnologinio išsilavinimo, bet ir akivaizdžiai serga tautinio menkavertiškumo kompleksais, įdiegtais dar sovietmečiu, o vėliau dar labiau sutvirtintais visokių gudavičių ir bumblauskų... Užtat bet kuris pusmokslis perėjūnas, sufantazavęs, kad lietuviai nėra lietuviai (ar baltai nėra baltai), susilaukia entuziastingo tokių vargšų plojimo...

     Jiems nė motais, kad baltų užimama teritorija buvo nepalyginamai didesnė už gotų jų didžiausio klestėjimo laikais...

     Jie net nėra girdėję apie tai, kad daugelis rimtų mokslininkų neatmeta galimybės, kad dalis baltų irgi yra dalyvavę Romos užkariavime (šį klausimą atskirai yra tyręs, pvz., mano jau minėtas V. Toporovas).

     Bet ne - mes negalime būti mes, o tik kažkokie gotai, alanai, sarmatai, herulai, romėnai, keltai, trakai, lenkai, vokiečiai, anglai, amerikiečiai, rusai... Ar ne? ;)

Autorius:  Žygeivis [ 02 Rgs 2008 15:31 ]
Pranešimo tema: 

Diskusijos šia tema:

Didžioji istorijos klaida?
http://forum.istorija.net/forums/thread ... 64&start=1

Autorius:  tikras lietuvis [ 03 Rgs 2008 01:20 ]
Pranešimo tema: 

   Klausimas ant šonkaulio : o ką reiškia žodis gudas ? :smile66:

Autorius:  tikras lietuvis [ 03 Rgs 2008 01:45 ]
Pranešimo tema: 

    Paskaičiau forum.istorija.net - sapnų jūra. :smile100:

Autorius:  Puritonas [ 08 Rgs 2008 22:12 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
Klausimas ant šonkaulio : o ką reiškia žodis gudas ? :smile66:

    Reiškia "geras" :smile100:

Autorius:  tikras lietuvis [ 09 Rgs 2008 03:29 ]
Pranešimo tema: 

   Nežinai. :img06:

Autorius:  Žygeivis [ 10 Rgs 2008 17:17 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
   Klausimas ant šonkaulio : o ką reiškia žodis gudas ? :smile66:


   Klausimas suformuluotas nekorektiškai.

   Reiktų klausti, kokia šito žodžio kilmė ir ką jis reiškia (ar reiškė) konkrečioje kalboje.

--------------------------------------------------------------------------------------

   Kiek teko domėtis, tai gotų kalboje žodis "gudha" (tariasi maždaug "guda") reiškė "žmogus". Iš čia jis pateko į lietuvių kalbą ir juo buvo vadinami "kaimynai", gyvenantys į rytus nuo pietrytinių lietuvių (dzūkų) - matyt, tai buvo jotvingiai ar jiems artima gentis. Vėliau tais "kaimynais" tapo suslavinti baltarusiai.


     Направления вторжений племён на территорию Римской империи

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/r ... leniya.jpg

Paveikslėlis


Plačiau apie gotus čia (yra ir pirminiai šaltiniai):

Gotai - vestgotai (vizigotai) ir ostgotai (ostrogotai), svebai

http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=56

    Kadangi gotai tikrai ėjo per baltų gyvenamas žemes: prūsų, galindų (vakarų), jotvingių, ..., (ir čia apie 50-100 metų netgi gyveno), tai tikrai galima spėti, kad dalis šių baltų genčių (ar tik jų karių) patraukė kartu su gotais į pietus, ir gotų kariuomenėse dalyvavo Romos imperijos užkariavimuose.

    Apskritai, reikia atsiminti, kad to meto didžiosios kariaunos nebuvo sudarytos iš vienos genties (tautos) atstovų, o paprastai būdavo daugiatautės ir daugiakalbės - pradedant hunų armija ir baigiant Čingis-chano ir Batu-chano mongolų armija.

    To meto kronikininkai vadindavo jas kažkokiu vienu bendru vardu, tačiau tautinė sudėtis būdavo labai marga.

    Vėliau (14-18 amžiuose) tas pats buvo ir Lietuvos Valstybės kariuomenėje.

Autorius:  tikras lietuvis [ 12 Rgs 2008 12:53 ]
Pranešimo tema: 

  Kur gotai, o kur gudai - baltarusiai ? Ne tas. :img06:

Autorius:  Žygeivis [ 13 Rgs 2008 00:20 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
  Kur gotai, o kur gudai - baltarusiai ? Ne tas. :img06:


   Niekas ir netvirtina, kad senovės gotai ir dabartiniai baltarusiai, kuriuos lietuviai tradiciškai vadina gudais, yra ta pati tauta.

  Tiesiog lietuviai senovinį čia beveik porą amžių gyvenusių gotų (gudų) vardą "perkėlė" ir tiems žmonėms, kurie pakeitė šioje teritorijoje senuosius gotus. Lygiai taip latviai vadina rusus krieviais (nuo senovinės krievių - krivičių genties vardo). Tokių pavyzdžių šimtai.

Autorius:  tikras lietuvis [ 14 Rgs 2008 00:06 ]
Pranešimo tema: 

   Kažin, kažin... Visa tai tik spėjimai, be objektyvių žinių. :img06:

Autorius:  Žygeivis [ 22 Lap 2008 15:37 ]
Pranešimo tema: 

   Pati knyga yra pateikta temoje:

Jūratės Statkutės de Rosales knyga "Didžiosios apgavystės"
viewtopic.php?p=6309#6309

Autorius:  tikras lietuvis [ 23 Lap 2008 02:38 ]
Pranešimo tema: 

Žygeivis rašė:
tikras lietuvis rašė:
  Kur gotai, o kur gudai - baltarusiai ? Ne tas. :img06:


   Niekas ir netvirtina, kad senovės gotai ir dabartiniai baltarusiai, kuriuos lietuviai tradiciškai vadina gudais, yra ta pati tauta.

  Tiesiog lietuviai senovinį čia beveik porą amžių gyvenusių gotų (gudų) vardą "perkėlė" ir tiems žmonėms, kurie pakeitė šioje teritorijoje senuosius gotus. Lygiai taip latviai vadina rusus krieviais (nuo senovinės krievių - krivičių genties vardo). Tokių pavyzdžių šimtai.


   Hm ?

Autorius:  Tęsėjas [ 06 Gru 2009 18:23 ]
Pranešimo tema:  GOTAI, GERMANAI IR SKANDINAVAI


GOTAI, GERMANAI, SKANDINAVAI


     Tam kad kalbėti apie tai, kuri gentis kurią pagimdė, pirmiausiai būtina žinoti šių genčių atsiradimo vietą ir laiką bei tuo laiku būvusią geofizinę situaciją.
 
     Vestgotus, ostgotus bei gotus istorijoje mes jau regime nuo VI a. pr.m.e. Pirmasias dvį gentis tuo laiku būvusias Rytų Europoje, mini archeologijos prof. Marija Gimbutienė. O štai, kad V a.pr.m.e. gotai jau buvo įsitvirtinę Centrinėje bei Vakarų Europoje, mini ir daugelis kitų autorių šaltiniai.

      O štai Herodotas savo knygoje "Historija" dalyje "Klėja" (p.61) rašo:

     "Persus sudaro daug genčių...:pantialėjai, demsijai, germanijai".

     Tad germanijai dar V a. pr.m.e. gyveno Mesopotamijoje. IVa. pr.m.e. dėl žemėje vykusių fizinių procesų, kaip žinome, drauge su Graikijos, Egilto, Makedonijos bei daugelio kitų šiaurinio žemės pusrutulio kultūrų, drauge su Persija, baigė gyvavimą ir germanijų gentis.

     III a. pr.m.e. germanijus mes jau aptinkame Dunojaus vidupyje besigalinėjančius su vietiniais dakais (trakais).

     O štai I a. pr.m.e. gyvenęs graikų geografas ir istorikas Strabonas teigė: "Germanai I a. pr.m.e. prie Baltijos jūros negyveno."

     Romos gi istorikas Tacitas mums jau praneša, kad I m. e.a. germanai gyveno Reino upės baseine ir prie Baltijos jūros.

     Kaip matome, gotai su germanais Centrinėje Europoje susitiko tiktai mūsų eros pradžioje. Tad ir pagimdyti galėjo tiktai gotai germanus, bet jokiu būdu ne atvirkščiai.

     Kaip žinome iš Herodoto, Dniepro aukštupyje buvo amžina žiema ir ten gyveno gerai. Šiauriau jų jau niekas nebegyveno, įskaitant ir Skandinavijos pusiasalį.

    Anot prof. Marijos Gimbutienės, Nemuno krašte erų sandūroje, žmonių palaikus laidodavo žemės paviršiuje, sudedant virš jų urnų su pelenais, akmenų krūvelę-pilkapį. Tai liudija, kad tuo metu šiame regione ir, suprantama, šiauriau, buvo amžino įšalo zona.

    Tad Skandinavijoje gyventi visos Dieviškosios Žiemos laikmečio metu (nuo 470 m. pr.m.e. iki 530 m.e.m.) buvo tiesiog neįmanoma. Todėl nerimta ir kalbėti, kad skandinavai galėjo pagimdyti gotų gentį.

   Lieka tikėti tiktai Česlovo Gedgaudo versija, kad gotus pagimdė ostgotai bei vestgotai dar VI-V a. pr.m.e. iš Rytų Europos nusidanginę į Centrinę bei Vakarų Europą ir ten įsitvirtinę. Ši versija neprieštarauja ir tuo metu žemėje vykusiems fiziniams procesams.

Autorius:  Žygeivis [ 23 Gru 2010 21:44 ]
Pranešimo tema: 

Šaltinis - Kalbotyra
http://forum.istorija.net/forums/thread ... 1&posts=95

      Pavadinimo "gudai" "atslinkimas" į dabartinę Pietryčių Lietuvą bei dabartinę Pietvakarių Baltarusiją nuo Vyslos žemupio yra gana akivaizdus - prūsų Pagudės žemė irgi pakankamai gerai dokumentuota - Pogesania (German: Pogesanien; Latin: Pogesania; Polish: Pogezania; Lithuanian: Pagudė)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pagud%C4%97nai
http://en.wikipedia.org/wiki/Pogesanians

Žemėlapis
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... entury.png

Paveikslėlis

     Klausimai būtų tokie:

1. Kodėl Pogesania lietuviškai vadinama Pagude, o ne, pvz., Pagezanija (nuo Gezai?)?

2. Ar čia kalbinė tradicija, atėjusi dar iš mažlietuvių tarmių, ar koks "naujadaras"?

3. Kas yra žinoma apie tai, kada ir kaip šis pavadinimas atsirado Vyslos žemupyje?

----------------------------------------------------------------------------------

      P.S. Štai ką įdomaus radau forumo "archyve":

http://forum.istorija.net/forums//threa ... p?tid=4168

     Citata iš danų Liber Census Daniae, sudaryto 1231 m. aprašo:

Hec sant nomina terrarum Pruzie: Pomizania, Lanlenia, Ermelandia, Notangia, Barcia, Peragodia, Nadrauia, Galindo, Syllonis in Zudua, Littonia. Hec sunt terre ex una parte ejusdem : Zambia, Scalewo, Lammato, Curlandia, Semigallia.

Arūnas Armonas:

Labai įdomu. Kodėl Peragodia atlietuvinta kaip Pagudė, o ne kaip Pargudė.

Juk priešdėlis per- labai aiškiai užrašytas. Vakarų baltų kalbose, taip pat latvių, jis atitinka lietuvių už-, plg. Pardaugava - Rygos dalis už Dauguvos, uždauguvys. Parnidžio kopa - kopa už Nidos, užnidis.

Išeitų kad Peragodia - žemė už "godia", žemė už Gudijos (Jotvos). Gaunam dar vieną patvirtinimą, kad ne Vytauto raštininkas tą g- sugalvojo.

Edited by Arūnas Armonas 2009-10-04 15:29

-------------------------------------------

     Dar radau minint Peragodia:

Die Slaven– ihr Name, ihre Wanderung nach Europa und die Anfänge der ...
Autorius (-iai): Heinrich Kunstmann


http://books.google.lt/books?id=XUILevc ... ia&f=false

Ir čia:

Gud vill det
Autorius (-iai): Dick Harrison, 2005

http://books.google.lt/books?id=vXfpri5 ... ia&f=false

Autorius:  tikras lietuvis [ 24 Gru 2010 02:59 ]
Pranešimo tema: 

    Manau, kad jos teorija yra klaidinga, nes gudas lietuviškai reiškia kitokį.

    Ir tokiu jis buvo visada (Baranausko tinklapyje vienas forumietis davė pavyzdį iš metraščio ar kur, kur lietuviai, puldami priešus maždaug Rusijos teritorijoj, šaukė: ažumuškim šituos gudus).

     O lietuviškumas Europos pavadinimuose yra iš to, kad mes nebuvom nutolę, ar mažiausiai buvom nutolę,  nuo indoeuropiečių, todėl tie indoeuropiečių pavadinimai, tiesą sakant bendri - indoeuropietiški, paliekami tik mums.

     Taigi ir tie keliautojai po Europą buvo tie patys dar nepersivertę indoeuropiečiai, o ne baltai, kaip, kad norima pripiešti.

     Baltai susiformavo vėliau, kada jau baigėsi perėjimas iš indoeuropiečių į savarankiškas protautes.
:smile38:

Autorius:  Tęsėjas [ 24 Gru 2010 11:36 ]
Pranešimo tema:  Arijai, baltai, gudai !

     Arijai, baltai, gudai!

   Gerbiamieji, sanskrito kalboje "arijas" reiškia gryną arba  baltą. Todėl mūsų protėviai-žyniai rengdavosi tiktai baltais rūbais, statydavo tiktai baltas šventyklas, aukodavo tiktai balto plauko gyvulius ar galvijus ir jodinėdavo tiktai ant baltų žirgų. Todėl ir mūsų Vytis yra Baltas!

  Tad tarp arijų ir baltų nėra jokio skirtumo - tai yra, mažu mažiausia, giminingos gentys. O tai reiškia, kad baltų tautos gyvuoja tiek pat laiko kiek gyvuoja ir arijai, ir turi tokio pat praeitį-istoriją, kokią turi ir arijai.

   Gudai gi į Rytų Europą iš Azijos atėjo dar I-jo t.pr.m.e. pabaigoje drauge su sarmatais. Tai liudija (apie tai jau buvo kalbėta) ir Altajų kalnuose esantis rajoninis miestelis Ongudai, kas vietine altajų kalba reiškia - dešimt dievu (on- reiškia dešimts,  gud-dievą).

   Tad netenka abėjoti, kad  tuo metu kai mūsų šiaurinis Žemės pusrutulys buvo pietiniu ir Saulė jame dar tekėdavo Atlanto vandenyno pusėje, drauge su  sarmatais, kurių tarpe buvo ir dievų-gudų išpažinėjai, į dabartinę Rytų Europą "atėjo" ir dievas-gudas. Tiksliau sakant, atėjo gentis, kuri ir atnešė į šį kraštą dievą-guda. Tikėtina, kad po tam tikro laikotarpio dievo-Gudo išpažinėjai ir tapo gudais. O tai jau atsitiko erų sankirtoje.

   Reikia manyti, kad po kurio laiko tarpo, šis žodis vokiečiams asocijavosi su gerumu ir pagimdė- žodį "gut" - geras. Prisiminkime Graikijoje deivę Herą-Gerą.

    Norėdami atrasti teisingiausią atsakymą istorijoje, apsiginklavę lietuvių kalba, drąsiai ženkite į mūsų protėvių šaltinių labirintą!

Autorius:  tikras lietuvis [ 24 Gru 2010 12:42 ]
Pranešimo tema: 

Nebuvo jokių gudų.

Autorius:  Žygeivis [ 28 Gru 2010 16:15 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
    Manau, kad jos teorija yra klaidinga, nes gudas lietuviškai reiškia kitokį.

    Ir tokiu jis buvo visada (Baranausko tinklapyje vienas forumietis davė pavyzdį iš metraščio ar kur, kur lietuviai, puldami priešus maždaug Rusijos teritorijoj, šaukė: ažumuškim šituos gudus).

     O lietuviškumas Europos pavadinimuose yra iš to, kad mes nebuvom nutolę, ar mažiausiai buvom nutolę,  nuo indoeuropiečių, todėl tie indoeuropiečių pavadinimai, tiesą sakant bendri - indoeuropietiški, paliekami tik mums.

     Taigi ir tie keliautojai po Europą buvo tie patys dar nepersivertę indoeuropiečiai, o ne baltai, kaip, kad norima pripiešti.

     Baltai susiformavo vėliau, kada jau baigėsi perėjimas iš indoeuropiečių į savarankiškas protautes.
:smile38:


     Tai, ką čia išdėstei, yra tik viena iš daugelio teorijų - hipotezių - prielaidų. :img06: :smile38:

     Pagrindinė problema ją pagrindžiant yra ta, kad iki šiol neaiški senoji teritorija, kurioje susiformavo ir vystėsi toji bendra visų indoeuropiečių prokalbė (tiksliau, krūva tuo metu labai artimų šnektų - tarmių):

Indoeuropiečių protėvynė

http://lt.wikipedia.org/wiki/Indoeuropi ... 7vyn%C4%97

     Dauguma mokslininkų šią teritoriją lokalizuoja ryčiau dabartinės centrinės Europos - taigi, kažkur ten susiformavo  toji senoji prokalbė - tiksliau, kelių artimų šnektų, bendras kontinumas.

Paveikslėlis

Skirtingos indoeuropiečių protėvynių lokalizacijos pagal įvairius kalbininkų, archeologų duomenis. Sudaryta pagal J. Mallory. Iš „Baltų archeologijos“ žurnalo.

     Kitas labai neaiškus klausimas - kur, kada ir kodėl suskilo į atskiras "šakas" tas bendrasis indoeuropietiškas "kontinumas".

Autorius:  Žygeivis [ 28 Gru 2010 16:31 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
Nebuvo jokių gudų.


   Tai, kad buvo tauta, gentis ar grupė genčių, kurios save (arba jas kiti) vadino "gudais" yra jokių abejonių nekeliantis faktas. :smile38:

   Taip pat visiškai įrodytas faktas yra tai, kad gudai - gotai paplito iš dabartinio Gdansko (Godano ar Gedano) apylinkių (Vyslos žemupio).

   Pagrindiniai klausimai yra šie:

- ar tie "gudai" yra vietinė gentis (genčių grupė) Vyslos žemupyje, ar jie ateiviai?

- jei vietiniai, tai kokia kalba (kalbomis) jie kalbėjo įvairiais istoriniais laikotarpiais?

- jeigu ateiviai - tai iš kur ir kokia kalba (kalbomis) jie kalbėjo įvairiais istoriniais laikotarpiais?

Du pagrindiniai "ateivių" atkeliavimo į Vyslos žemupį keliai:

- iš Skandinavijos atplaukė laivais (gotų "variagų" teorija);
- atėjo Baltijos jūros pakrante iš vakarų pusės ("frizų" teorija).

   Faktas tas, kad Vulfilos biblija ir kiti rašytiniai šaltiniai rodo, jog 5 amžiuje tai jau buvo gentys, kalbėjusios kalba ar kalbomis, turinčiomis bendrumų ne tik su germanų kalbomis, bet ir su prūsų.

   Aš manau, kad mūsų eros pradžioje tai jau buvo tam tikras senųjų vietinių baltų genčių mišinys su kažkokiomis, iš Skandinavijos atsikėlusiomis (sausuma ar jūra), šiaurės germanų genčių grupėmis.

   Tai, jog 9 amžiuje lenkų protėviai būsimiesiems prūsams davė vardą "Prysy", manau, rodo, kad lenkai "pernešė" prūsams fryzų vardą. O tai, savo ruožtu, rodo, kad tam tikru istoriniu laikotarpiu būtent frizai buvo pietinės Baltijos jūros pakrantės gyventojai, prūsų kaimynai.

   Todėl manau, kad vertėtų rimtai patyrinėti frizų kalbos tarmes, vardus, pavardes, vietovardžius, tautosaką  (ir iš rašytinių šaltinių, ir dabartines - gyvąsias), ieškant jose galimų baltizmų - prūsizmų.

Autorius:  tikras lietuvis [ 29 Gru 2010 02:01 ]
Pranešimo tema: 

Gudų nebuvo:

    1. žodis gudas lietuviuose visada reiškė kitokį (pati teorijos autorė yra rašiusi, kad tas žodis, paskui ispanuose rašytas kaip godos, galėjo būti godaus žmogaus apibūdinimas);

    2. niekas nežino, kas buvo tie gotai - kol kas moksle oficialiai jie - germanų gentys, o kadangi jie gyveno kurį laiką šalia baltų genčių (o gal dar indoeuropiečių), tai galima manyti, pvz., kad buvo sulietuvintai pavadinti (mėgstam lietuvinti, ar ne?) gudais;

    3. keliavo po Europą aiškiai indoeuropiečiai (nors ir dabar bandoma jiems uždėti kokius tai vardus, todėl nerandama jų jokių rašto paminklų nei kokių rimtesnių požymių), todėl mums, kadangi mes tada irgi dar buvom indoeuropiečiai ir iš mūsų gyvenamų vietų irgi ten prisidėjo, todėl visa Europa pilna baltiškų pavadinimų, tiksliau indoeuropietiškų; todėl visa Europa pilna pavadinimų su šaknimi gud, netgi Indija, kas dar sykį įrodo, kad tas žodis yra iš indoeuropiečių (pvz., Joniškyje žinau tokias pavardes: Gud'inas ir Gud'aitis; jei antroji aiškiai sulietuvintas indoeuropietiško žodžio variantas, tai pirmoji - slaviško, t.y. vėlesnis, gal būt, nei lietuviško, indoeuropietiško žodžio pritaikymas);

    4. tauta susidaro tik valstybės susidarymo momentu - iki tol gentys, pvz., gali jungtis, organizuotis link valstybingumo, bet jei tai neįvyksta, tai tokios "tautos" dingsta, kaip ir matome Sibire, kur "tautiškumas" jau labai jau menkas ir nykstantis, nes visi yra persiėmę rasiejiška kultūra.

Autorius:  Žygeivis [ 29 Gru 2010 14:44 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
Gudų nebuvo:

    1. žodis gudas lietuviuose visada reiškė kitokį (pati teorijos autorė yra rašiusi, kad tas žodis, paskui ispanuose rašytas kaip godos, galėjo būti godaus žmogaus apibūdinimas);

    2. niekas nežino, kas buvo tie gotai - kol kas moksle oficialiai jie - germanų gentys, o kadangi jie gyveno kurį laiką šalia baltų genčių (o gal dar indoeuropiečių), tai galima manyti, pvz., kad buvo sulietuvintai pavadinti (mėgstam lietuvinti, ar ne?) gudais;


   Ir vėl nusikalbi - nes nežinai, kad raštuose pačių "gotų" jie save vadina "gudha" (tariasi "guda"). Spėjama kad šis žodis jų kalboje reiškė "žmogus". Taigi, būtent lietuvių kalboje yra išsaugotas senasis istorinis pavadinimas.

   Dabar vartojamas pavadinimas "got" yra iš dabartinės vokiečių kalbos (kilo iš "gudha" dėl atitinkamų garsų pokyčių kintant vokiečių kalbai per pastaruosius 1500 metų).

   Be jokios abejonės lietuvių protėviams prieš 2000 metų gudai buvo svetima gentis - kaip buvo svetimi ir būsimieji prūsai, ir jotvingiai, ir sėliai, ir kuršiai,....

   Tais laikais savu buvo laikomas tik savo genties narys.

   "Istoriniai" gudai seniai jau išnyko, susimaišę su kitomis gentimis ir tautomis, tačiau jų senovinį vardą lietuvių kalba išsaugojo - tame tarpe ir kaip turintį reikšmę "svetimas", o kita reikšmė - baltarusis. :smile38:

   Lygiai taip pat jau prieš kokį 1000 metų išnyko krieviai (krivičiai), tapę slavakalbių dalimi, tačiau latvių kalboje rusai iki šiol vadinami krieviais.

Autorius:  tikras lietuvis [ 29 Gru 2010 23:18 ]
Pranešimo tema: 

     Nemoki skaityti - aš tame punkte tik pateikiau pavyzdį, ką galima pamanyti, bet savo nuomonę pasakiau kitame punkte.

    Toliau: mano nuomonė yra ta, kad tada dar buvo visi - keliautojai ir mes - daugmaž indoeuropiečiai ir žodis gudas (kurio reikšmė yra, manau, išlikusi mūsų kalboje, ir ne baltarusiai buvo pavadinti gudais, o kažkoks asilas jiems užkabino tą pavadinimą, nes gudai - kitokie, gal keisti, gal svetimi ir pan., bet visi baltarusiai tokiais būti negalėjo) yra iš ten.

    Kada sakau, kad rusų tauta susidarė tik sukūrus Maskvos valstybę, tai ir sakau, kad tada opričnikai visus krivius, galindus ir kitus, galabindami galvas, surusino.

    Be to, kokį tu turi omenyje šaltinį - skaitau nuolat Baranausko tinklapį, bet tokio nepastebėjau?

Autorius:  Žygeivis [ 30 Gru 2010 15:11 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
    Be to, kokį tu turi omenyje šaltinį - skaitau nuolat Baranausko tinklapį, bet tokio nepastebėjau?


   Skaityk originalius šaltinius, o ne komentarus. :smile38:

Šaltiniai čia:

Senieji istoriniai šaltiniai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, senovinės knygos)
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=55

Pvz.:

Jordanas - "Gotų kilmė ir žygiai" ("Getika") ("Gotų istorija"), 551 m.
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3205

    (Tačiau "Getikos" originalas buvo parašytas lotynų kalba, o ne gotų. Gotų šalies ir pačių gotų istorija lotyniškai šiame veikale vadinama Getica).

    Gotai Plinijaus Vyresniojo lotynų kalboje vadinami Gutones, o Tacito Gotones.

    Gotai jų pačių kalboje vadinami "guta":

Šaltinis: Anglų-gotų kalbos žodynas
http://www.oe.eclipse.co.uk/nom/letters.htm

Goth guta, wm., #guto, wf.; (the Goths, Gothic people/nation) gut-thiuda, sf.

Gothic *gut(an)isks; (language), *gut(an)isko, wf., *gut-razda, *gut(an)iska/gutane razda, sf.

    Vulfilos biblijoje žodžiu "guda" vadinamas dievas kilmininko linksnyje - "dievo" (dievas - "guth"). Dabartinėje vokiečių kalboje dievas yra "got" - štai kaip "gudai" tapo "gotais". :smile66:

Šaltinis: Anglų-gotų kalbos žodynas
http://www.oe.eclipse.co.uk/nom/letters.htm

God (monotheistic) - guth, sm. (gen. gudis); "for God's sake, in God's name" bi guda.
god (polytheistic) - guth, sn. (gen. gudis), ansus, sm.
god-fearing - guda-faurhts.
godless - af-guths (gen. af-gudis), guda-laus.
godlessness - af-gudei, wf.
godliness - ga-gudei, wf.

Tuometine gotų kalba tekstai yra taip vadinamoje "Ulfilos (Vulfilos) biblijoje":

Ulfilos (Wulfilos) gotų arijonų biblija (4 amžius)
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3156

     Skaitant Ulfilos biblijos originalų tekstą man susidarė įspūdis, kad nuo įvairių germanų grupės kalbų (net ir dabartinių skandinavų, pvz. islandų) šio teksto kalba yra gana "tolokai":

Ulfila (Gothic Wulfila) born c. 311 A.D.
died c. 382, , Constantinople [now Istanbul, Turkey]
http://faculty.cua.edu/pennington/Churc ... Ulfila.htm

    O štai originalus Ulfilos biblijos tekstas - ar ši kalba labai panaši į lietuvių, galite patys patikrinti (beje, panašumas - nors ir nedidelis - turi būti, kadangi 3-4 amžiuose skandinavų germanų kalbos dar buvo gana artimos indoeuropiečių prokalbei):

http://wikisource.org/wiki/Bible,_Gothic,_Ulfila

Evangelijų tekstai gotų kalba:
http://www.ling.su.se/staff/ljuba/gothic.html

    O štai čia dar daugiau medžiagos:

Project Wulfila
http://www.wulfila.be/

     Čia yra tekstai su vertimais į anglų ir graikų kalbas (reikia spausti ant atitinkamo skyrelio pavadinimo):
http://www.wulfila.be/gothic/

Pvz.
[1] Matthew 8:14 (CA)
http://www.wulfila.be/gothic/browse/tex ... pter=8#V14

     Plačiau apie gotų kalbą ir ja rašytus tekstus žiūr. temoje:

Gotų kalba ir išlikę raštai, kiti šaltiniai
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=5877

Autorius:  tikras lietuvis [ 30 Gru 2010 18:34 ]
Pranešimo tema: 

    Ir kur tu čia randi, kad gotai = gudai?

     Nėra - ką ir reikėjo įrodyti (mes kalbam apie gudus, kaip tariamus baltų giminiečius, ir matome, kad tokios genties nebuvo, skirtingai nuo gotų, kurie, labai gali būti, ir buvo).
:smile38:

Autorius:  Žygeivis [ 30 Gru 2010 18:59 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
    Ir kur tu čia randi, kad gotai = gudai?

     Nėra - ką ir reikėjo įrodyti (mes kalbam apie gudus, kaip tariamus baltų giminiečius, ir matome, kad tokios genties nebuvo, skirtingai nuo gotų, kurie, labai gali būti, ir buvo).
:smile38:


    Atsakysiu gerai žinomu sovietmečio priežodžiu:

"Смотришь в книгу - видишь фигу." :img01:

Autorius:  tikras lietuvis [ 30 Gru 2010 19:19 ]
Pranešimo tema: 

:img01: O įrodymų tai nėra. :smile89:

Autorius:  Žygeivis [ 30 Gru 2010 20:01 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
:img01: O įrodymų tai nėra. :smile89:


   Tu galų gale pradėsi skaityti tai, ką tau parašau ir pateikiu nuorodas?  :smile49:

    Perskaityk pradžiai bent jau Jordano gotų istoriją. O po to bent jau nuorodas į Vilkipedijas įvairiomis kalbomis.

    Net žemėlapiai įdėti, kaip gotai - gudai iš Vyslos žemupio traukė į pietus - ir ne viena, o keliomis bangomis.

    Klausimas yra kitas - kaip ir iš kur ten tie gudai atsirado? O gal jie vietiniai - bet jų kalba tikrai tolokai nuo prūsų kalbos. Bet ir nuo vokiečių bei skandinavų dabartinių kalbų irgi gana toli - bent man taip atrodo?

    Aš asmeniškai manau, kad šitie gotai - gudai buvo vietinių baltų ir ateivių germanų kažkoks mišinys, susiformavęs per keletą amžių pietiniame Baltijos jūros pakraštyje, ne tik ties Vyslos žemupiu, bet ir vakariau, einant Baltijos pakrante.

    Labai panašiai vėliau slavai susimaišė su tiurkais bulgarais ir dabar turime slavus bulgarus, kurių kalboje žodžiai iš esmės slaviški, o gramatika artima tiurkų kalboms.

Autorius:  tikras lietuvis [ 31 Gru 2010 00:29 ]
Pranešimo tema: 

Ne apie gudus (baltų giminiečius, kas mus ir tedomina ir ką bando įrodyti Statkutė) ten rašo, o apie gotus.

O žodis gudas lietuviuose reiškia kitokį, o ne gentinę priklausomybę.

Autorius:  Žygeivis [ 31 Gru 2010 01:39 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
Ne apie gudus (baltų giminiečius, kas mus ir tedomina ir ką bando įrodyti Statkutė) ten rašo, o apie gotus.
O žodis gudas lietuviuose reiškia kitokį, o ne gentinę priklausomybę.


   Tu kažkaip netyčia pamiršai, kad mes juk kalbame apie lietuvių kalbą prieš 1500-2000 metų, o ne apie tai, ką koks žodis reiškia šiandien (beje, "gudas" ir dabar reiškia "ne lietuvis" arba "baltarusis"  -  o būtent į gudų kažkada keletą amžių gyventą teritoriją, po jų išsikraustymo, atsikėlė slavakalbiai, kaip "palikimą" iš senųjų gudų gavę ir "gudų" vardą lietuvių kalboje).

Autorius:  tikras lietuvis [ 31 Gru 2010 01:58 ]
Pranešimo tema: 

     Baltarusijos teritorijoj gotai negyveno (jie gyveno Prūsijoj), o baltarusius gudais pavadino kažkoks prieglušis, kuris nemokėjo lietuvių kalbos, kuri, beje, atsirado ne prieš 2000m., nes tada dar, gal būt,  nebuvo jokių lietuvių - dar tik formavosi gentys iš indoeuropiečių.

     Nors mes išlaikėm indoeuropiečių prasmes - tai pripažįsta kalbininkai, todėl manyti, kad žodžių prasmės pasikeitė, tai sakyti, kad lietuviai yra ne tradicijų žmonės, o tradicijų laikymąsis , stabilumas ir lėmė tautos išgyvenimą (jei būtume valkiojęsi po pasaulį, kaip, kad mano statkutininkai su gedgaudistais, tai lietuvių tautos nebūtų).

     Kas kita, kaip jau esu sakęs, kad klajonių laike visi ar dauguma dar buvo indoeuropiečiai - štai iš kur mūsiški atitikmenys Europoj. O mes nesivalkiojom. Kas valkiojosi, tie atitolo nuo indoeuropiečių, t.y. mūsų, ir tapo rusais ar dar kuo. Tokia yra bendra taisyklė.

Autorius:  Žygeivis [ 02 Sau 2011 17:07 ]
Pranešimo tema: 

tikras lietuvis rašė:
     Baltarusijos teritorijoj gotai negyveno (jie gyveno Prūsijoj),....


     Ir iš kur tu "ištraukei" šią "informaciją"?

     Archeologiniai duomenys ir toponimika rodo, kad gudai-gotai, keliomis bangomis, per maždaug 200 metų laikotarpį, traukdami į pietus, perėjo ir senąsias jotvingių žemes, tame tarpe ir dabartinę Pietryčių Lietuvą, ir dabartinę Pietvakarių Baltarusiją - kažkiek laiko čia ir gyveno.


tikras lietuvis rašė:
     Baltarusijos teritorijoj gotai negyveno (jie gyveno Prūsijoj), o baltarusius gudais pavadino kažkoks prieglušis, kuris nemokėjo lietuvių kalbos, kuri, beje, atsirado ne prieš 2000 m., nes tada dar, gal būt,  nebuvo jokių lietuvių - dar tik formavosi gentys iš indoeuropiečių.


    Indoeuropiečių prokalbė suskilo mažiausiai prieš 5000 metų, o dauguma kalbininkų mano, kad ir dar gerokai seniau - gal net prieš kokius 7000 metų.

    Taigi, jau tada buvo atskiros gentys, kurios klajodamos nutolo nuo savo bendros protėvynės ir jų kalba pamažu pakito - ypač dėka artimų kontaktų su kitomis kalbomis kalbėjusiomis gentimis.

    Tai labai gerai iliustruoja išlikę seniausi įvairių indoeuropiečių kalbomis parašyti raštai - pvz., hetitų bei senovės graikų.

    Lietuvių kalba paprasčiausiai išlaikė labai daug senųjų tos prokalbės savybių bei žodžių ar jų šaknų (lygiai taip pat, kaip ir sanskritas).

    Beje, siūlau perskaityrti labai informatyvų straipsnį:

Juozas Venclova "Lietuvių Tautos pašaukimas"
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=3470

    Prūsų kalboje tų "archaiškumų" buvo dar daugiau.

    Visai atskiras klausimas, kaip pačios save vadino įvairios lietuvių gentys tai senais laikais. Ir kaip jas vadino įvairūs jų kaimynai įvairiais laikotarpiais.

    Aš, pvz., manau (spėju), kad gal būt būtent "galindai" buvo tų senųjų lietuvių "tautovardis".

Autorius:  tikras lietuvis [ 03 Sau 2011 02:27 ]
Pranešimo tema: 

     Pradėkim nuo to: jokių gudų genties nebuvo.

      Mūsiškiai tokiu žodžiu (gudai) vadindavo kitokius, priešiškus ir pan.
Ar tas žodis gudai buvo susijęs tų mūsiškių sąmonėje su gotais? Nebent, kad įvardinti kitokį, priešišką, godų ir pan.

     Mūsiškiai buvo nei galindai, nei dar kas - tiesiog indoeuropiečiai, kurių tam tikroms šaikoms (gentims) irgi prilipdavo kokie tai pavadinimai (šaikos ir dabar save kaip tai įsivardija).

     Per laiką aplinkiniai, išėję iš indoeuropiečių, virto rusais ar dar kuo ir natūraliai visi, dar likę (ar beveik nuo jų nenutolę) indoeuropiečiuose, daugiau ar mažiau, liko daugiau panašūs (dabar juos vadiname baltais).

     Dalis iš jų, gyvenusių Prūsijoje, susidėjo su atsibastėliais gotais (kitokiais ir pan.) ir pasiblaškė po Europą (nesunku dar buvo blaškytis, nes jų kalba dar buvo galima visur susikalbėti), kol galiausiai kur nors apsistojo, asimiliavosi su vietiniais ir išnyko.
 :smile38:

Autorius:  Žygeivis [ 03 Sau 2011 13:43 ]
Pranešimo tema: 

    Tikras lietuvi, tu esi tikras ankstyvųjų viduramžių istorijos atskleidimo profas. :smile66: :img01:

Autorius:  tikras lietuvis [ 03 Sau 2011 14:01 ]
Pranešimo tema: 

O ką - gali sukritikuoti tokią minčių eigą? :img01:

Autorius:  Katastrofijus [ 12 Kov 2011 18:59 ]
Pranešimo tema: 

    Tai ko Švedijoje yra Gotija ir Gotlando salos? O švedų karalius "Svebų, gotų ir vandalų"?

Puslapis 11 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
https://www.phpbb.com/