Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
|
Pradžioje perspausdinsiu svarbiausius momentus iš laiško, atsiųsto Vilniaus apylinkės prokuratūros.
Vardų ir pavardžių, taip pat ir savo, internete neskelbiu, nes garbės siekimas – man, religingam, didelė nuodėmė, be to, ir teisėsauga korektiškai mane nužymi inicialais.
...nustatė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautas K.Š (toliau pareiškėjas) 2012 skundas, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR. BK 117, 118, 120, 123 str. Pareiškime iš esmės nurodoma, kad Generalinėje prokuratūroje ir Vilniaus m. 1 policijos komisariate savo nusikalstamą veiką vykdo Lietuvai priešiškos Lenkijos agentai.
Pareiškėjo teigimu, tarp šių agentų yra Vilniaus m. 1 policijos komisariato tyrėja O.M. ... taip pat nurodoma, kad pareiškėjui, jo sutikimu, paskirta bauda be teismo ir remiantis ne įstatymais ir konstitucija, o Lenkijos antilietuviškų organizacijų nurodymais. ...
...K.Š. atžvilgiu pradėti ir atliekami ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 170 str. numatytų nusikalstamų veikų požymius, šiuo metu sprendimai nepriimti, nustatinėjamos įvykių aplinkybės.
...Pareiškėjo teiginiai grindžiami prielaidomis bei subjektyviu aplinkybių vertinimu.
(Toliau komentuojami mano prigūglinti LR. BK 117, 118,120, 123 straipsniai, „įrodant“, kad iš didelio rašto išėjau iš krašto)
...nutarė:
1. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K.Š. pareiškimą, nes nepadaryta nusikalstama veika.
2. Apie priimtą sprendimą pranešti pareiškėjui, bei išaiškinti, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
Neskųsiu, nes juk tai pranešimas ir mano pozicijos išaiškinimas, o ne skundas ar atsikalbinėjimas. Ir tikrai ne prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai buvo pranešimas – štai Tėvynės priešai, jei norit, užsiimkit. O jei nenorit, kaupkit turtus ir karjeras.
Toliau tęsiu savo „dialogus“.
Likti turi, kaip kad filme „Kalnietis“ tik vienas – aš arba Lenkija.
Keistai man atrodo Apylinkės prokuratūros nutartys – kažkokie beletristiniai rašinėliai, labai ilgi ir su įmantriais išvedžiojimais. Kai dirbau bankroto administravime, tai ten nutartyse būdavo mažai teksto, daug pavadinimų ir daug skaičių. Tikrai blogos tendencijos, kai jevrofiliniai tolerastai ir įvairūs valstybės priešai padarė kažkokią parodiją iš teisėsaugos. Teisėsauga užsiima politikavimu.
Kokias dar įvykių aplinkybes tiria?
Juk aš viską kuo aiškiausia išdėsčiau, ir ką čia tirti? Ieškoti bendrininkų ir ryšių su Rusijos ambasada?
Taigi bendrininkus, platinančius antilietuviškas knygas, taip pat savo pranešime nurodžiau. Ar jau jie apklausti? Ar tyrėjai – ne lenkai? Taigi aiškiai matėsi iš kalbos, kad ne lietuviai, o vienas netgi ėmė rėkaut, kad jis lenkas.
Neabejoju, kad prokuratūra suprato, kad aš rašiau visiems žinomą teisybę, kurios net nereikia tirti ir kuri labai lengvai patikrinama.
Pvz.. mano nurodytas antilietuviškas knygas tereikia atsiversti, o Lietuvos priešų organizacijos savo tikslų, savo idealų ar kresinių – jidišlandinių multikultūrinių daugiaetninių vizijų netgi neslepia.
Prokuratūra, matyt saugodama savo mundurą, apibūdina mano pranešimą, kaip nepagrįstą skundą. Aš nesiskundžiu ir savęs neginu, aš ginu savo Tėvynę taip, kaip tą gynimą suprantu. Tarp kitko, Lietuvos konstitucijos gynimas įeina į teisėsaugos funkcijas, darbą. Ir ten dirba tokie patys Lietuvos piliečiai, kaip aš.
Tai jiems viskas gerai ir tai, ką rašau, išsigalvojimai. O mano nurodomi Lietuvos priešai – išvis nesąmonė? Jei priešas, tai matyt, turi šaudyti. Tik nepagalvoja, į ką gi jiems šaudyti, jeigu čia niekas nesipriešina ir atiduoda net tai, kas Tėvynei brangiausia – kalbą, istoriją, garbę, žemę.
Taip, aplinkybes vertinu subjektyviai. Nes esu savo apkasuose, žiūriu į priešo pusę, jaučiu, kad turiu apginti tai, kas už manęs. O ne kaip kad kai kurie teisėsaugos pareigūnai stebi objektyviai Lenkijos vykdomą agresiją Lietuvoje iš šalies, lyg gyventų Ispanijoje, Venesueloje ar Indijoje, ir lyg būtų ne lietuviai, tuo naudojasi savo darbinėje veikloje ir gauna už tai algą.
Ar Lenkija galėtų vykdyti agresiją, jeigu žinotų, kad gaus atkirtį, kad Lietuvoje nėra jos talkininkų ir išdavikų, o Lietuva turi bent 10 proc. nuo gyventojų skaičiaus motyvuotą rezervą?
Manau, kad ne, nes Lenkija turi 3 už save stipresnius kaimynus su pretenzijomis jai.
Būtų variantas: „jei galima jai, tai galima ir mums“. O čia dar visad norinti visus „ globot“ Rusija ir tikinti, kad visad tai tik ir daro. Lenkija bijotų kokių nors slaptų susitarimų tarp Lietuvos ir Rusijos, jei taip akivaizdžiai mūsų valdžios institucijos nedemonstruotų savo vasaliteto Lenkijai.
Buvo filosofavimų, gerai ar blogai, kad nesipriešinta 1940 m. Mano manymu, bent jau reikėjo pasibarti, protestuoti ir aplamai labai keiktis.
Kad nešaudė 1940 m., gal ir gerai, bet kad nuolankiai viskam patys pritarinėjom ir suvaidinom teisėtumą, rodėm bailumo apraiškas, tai jau blogai. Ką mes turim dabar?
Visų pirma, ne TSRS, tuo metu stipriausią ir didžiausią valstybę, o Lenkiją, pagal dydį ir gyventojų skaičių iš 250 pasaulio šalių kažkur penktame dešimtuke. Ir bijom netgi pasakyt, kad teisybė mūsų pusėje, o ne Lenkijos.
Atsimenu brežnevinius TSRS laikus, kai troleibuse imdavo reikalaut, kad kalbėtų rusiškai, nes jie „čia išvadavo ir atnešė pramonę bei civilizaciją“. Ir visi bijodavo atsikirst.
Prieisim prie to, kad Lenkijos ambasada užsakinės toliau savo straipsnius, įžeidinėjančius Lietuvą, o mes net bijosim atgal ką nors atšauti. Taip pat vienas kitą tildysim ir pagal galimybes bausim. Nes iškart griebs teisėsauga, kaip nekeista kurioje dauguma su lietuviškomis pavardėmis.
Mes mūsų priešų džiaugsmui kenksim ir kovosim vieni su kitais, tariamai gindami teisę. Vietoj to, kad vieningai visi pasakytume aplinkinėms tautoms, kad atstotų su savo durnais reikalavimais, ir kad čia – mūsų šalis. Kas parašytą pagr. šalies įstatyme – LR konstitucijoje.
Parašė, kad mano pranešimas (apibūdino kaip skundą) paremtas subjektyviais svarstymais, emocijomis ir pan. Taip, meilė Tėvynei ir patriotizmas subjektyvūs dalykai ir tikrai emocijos, o pareigos Tėvynei ir valstybei tai jau realybė. Matau ir daugiau Lietuvoje visai realių dalykų, kad ir tai, kad valstybinės institucijos visai nepajėgios šalies ginti ir nelabai pajėgios netgi ją administruoti.
O daugelis žmonių nekenčia bet kokios valdžios ir daug kas visai apatiški Tėvynės likimui.
Maironis rašė: „kas Tėvynę praras, kitos neišmels apgailėjęs“.
Kai kas jau prarado? Aš nepraradau ir neprarasiu, manau kad priklausau prie tų 3 – 5 procentų romantikų, kurie eidavo partizanauti ar savanoriauti. Ir kur nueita su neemociniu, objektyviu požiūriu į pasaulį? Ir kiek daug subjektyvumo bei emocijų buvo Atgimimo laikais.
Tiesa, ar Maironis gavo baudą, kai parašė „tai lenkas – išgama tautų“? Tai dabar ne ta pati Lietuva ir ne ta pati Lenkijos agresija? Kad dabartinė lietuvių tauta ir Lietuva - ne tas pats, atvirai rašo kad ir Foma Šneideris (Timothy Snyder) „LDK tautų rekonstrukcija“.
Tai mes jau numirę, kad reiktų, kaip pitekantropus iš griaučių, rekonstruoti? Ir kiek yra ar buvo tautų, kurioms priklauso Lietuva?
Komentuoja nutartyje mano prigūglintus BK straipsnius, kad šiuo metu jokios ginkluotos agresijos Lietuva nepatiria.
Tai kokia tada Lenkijos agresija: kultūrinė, politinė, ekonominė? Ar jos visai nėra?
Taigi net Komarovskis pasakė, kad „Lenkija saugo Lietuvą“.
Fašistinė Vokietija daug kurias šalis užėmė be šūvių – Čekiją ir Daniją.
Grasinimas jėga ir palaipsnis savo tikslų įgyvendinimas darant spaudimą – tai ginkluota agresija.
O tai ne agresija, kad dar ne viskas užimta, o tik dalis – Suvalkai, Seinai, Augustavas?
O tada jau bus vėlu ir kainuos brangiau. Visose šalyse motyvuojama Tėvynės gynimui bei rodo tikėtiną priešą dar iki ginkluoto konflikto. Ir tai, pvz. Prancūzijoje ar Olandijoje partizaninis pasipriešinimas Vokietijai kilo po kelių okupacijos metų, o ne iškart.
Okupantai vietovardžius keičia tik okupavusios šalį. Lenkija jau elgiasi, lyg būtų mus užkariavusi, o mes – lyg jau dabar būtume karą pralaimėję.
Galima meluot kitiems, bet melavimas sau – tai jau kažkoks absurdas. Ar jis ramina? Būtų gerai, jei neveiklumas neprovokuotų priešų veikti dar aktyviau, o ramintų ir ragintų taikytis. Nebus taip, išlįskim iš iliuzijų pasaulio. Be mūsų, daugiau nieko nėra, jei ne mes, tai kas? O kodėl ne aš?
Žinau, kad baigsis ne taip, kaip kad baigtųsi, jei man būtų viskas dzin. O V.Kudirkai, A. Ramanauskui - Vanagui baigėsi blogai ar gerai? Jie išgyveno maždaug iki mano metų. Aš manau, kad jų gyvenimas buvo nuostabus ir pats tokio noriu.
Nors gerai, kad bent atkreipė dėmesį į teisėsaugos nenaudojamus ir užmirštus straipsnius.Dėl neadekvataus realybei tikrovės suvokimo Vilniaus apylinkės prokuratūroje
Esu pasipiktinęs, kad mano ir kitų statybininkų mokesčiais išlaikomi Lietuvos pareigūnai nelaiko kovojimo prieš Lietuvos teritorinį vientisumą, prieš valstybinę kalbą, Lietuvos konstituciją nusikalstama veika ir nemato tuo kovojimu užsiimančių organizacijų veikloje nusikalstamos veikos požymių.
Ir išvis keista, kad tiki satanistų sektų šamanų postringavimais ir sionistinio vnt. okupuotoje Palestinoje „izraelis“ propagandiniais teiginiais apie lietuvių tautos skolą Lietuvos teritorijoje parazitavusioms tiurkų chazarų ordoms.
Pažymėsiu, kad „parazitavimas“ nėra vulgarus keiksmažodis ar nenorminė leksika, kaip kad pvz. „jidišlandas“, „šiaurės jeruzalė“, „krezas“, „vilnija“, o mokslinis terminas, naudojamas taip pat ir sociologijoje bei istorijoje.
I apylinkės prokuratūra atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą net ten, kur nėra ką tirti.
Organizacija LLRA, remiama priešiškos užsienio valstybės – Generalgubernijos (šiuo metu t.v. „lenkija), jos nuomone nusikalstamų veikų nevykdo, kaip ir šią organizaciją remiantys ir jos nurodymus vykdantys asmenys.
Tai štai, kvaišos Vilniaus apylinkės prokuratūroje, nuvažiuokit į Vilniaus autobusų stotį iki 7 val. ryto darbo dieną ir pamatysit gal 10 autobusų prie išvažiavimo su kažkokiais šlykščiais slengais parodijuotais Lietuvos vietovardžiais jų iškabose.
JAV gamybos dokumentiniame filme „Indėnų karai“ vienoje serijų pasakojama, kaip JAV kariuomenės dalinys iš 2000 rinktinių kavaleristų 19 amžiaus gale padarė reidą po laukinius Vakarus, demonstruodamas JAV vėliavą ir susitikinėdamas su indėnų genčių vadais. Pranešinėjo indėnų vadams, kad tie dabar JAV globoje, rodė JAV vėliavą, pasakojo, kas dabar jų valdžia, kur kreiptis dėl problemų. Argumentai buvo įtikinantys – indėnų gentyse dar niekas nebuvo matęs tokios didelės kariuomenės.
O dabar paskaičiuokit, kas kelintas straipsnis „kurierwilenskyje“ apie Lenkiją ir jos kariuomenę. Ir aišku, kodėl taip svarbūs tie autobusai su lenkiškais užrašais. Jie juos demonstruoja nužymėtose, taip pat ir mokykloms rekomenduojamame „Naujajame pasaulio geografijos atlase“ teritorijose. Autobusai taip pat pravažiuoja ir per Vilnių, kad lietuviai justų, kad iškart už Vilniaus yra ne visai etniškai ir istoriškai integrali Lietuvos dalis.
Kai lapkričio 1 d. važiavau „un kapų“, kelis kartus prasilenkiau su tokiais autobusais Švenčionių rajone, kur aplamai nėra jokių lenkų, nebent „gudai“ ir „ruskiesies“.
Tai šiuose reiduose ten gyvenantiems vietiniams gyventojams kasdien primena (kaip kad JAV vėliavą laukiniuose Vakaruose demonstravę 2000 kavaleristų), kad Lenkijos okupacija, po kurios būta dar 3 okupacijų, yra pati tikriausia ir gali sugrįžti.
O Švenčionyse manęs pusę metų nematę giminaičiai pasakoja, kaip labai svarbų dalyką, kad Švenčionėlių bažnyčioje, statytoje Lietuvos patrioto – KGB nužudyto kunigo Laurinavičiaus, jau paskirtas lenkas kunigas. Tai supranta, kaip eilinį ir ne galutinį Lenkijos žingsnį į Lietuvą. Suprask – Lenkija artėja.
Ir kaip jaustis ten esantiems lietuviams, kai valdančioje koalicijoje taip pat lenkai.
Kodėl prieš Lietuvos įstatymus ir konstituciją atvirai kovojantys asmenys dar ne kalėjime?
Ar ne todėl, kad tie, kurie turi juos susodint, kažką gauna iš tų 600 000 Lt, kas pusmetį skiriamų iš Lietuvos biudžeto LLRA, kaip politinei partijai?
O kada paskutinį kartą buvote knygyne?
Atsimenu 1988 – 1990 m. Atgimimo laikus, kai iš visų knygynų ir bibliotekų, taip pat ir iš mano mokyklos bibliotekos, beveik per naktį dingo visos antilietuviškos ir komunistinės knygos. Nelabai domėtasi, kokia jų balansinė ar likutinė vertė.
O pastaruoju metu tokios antilietuviškos rašliavos pilni knygynai. Ir tame nematoma nusikalstamos veikos.
Tik įsiskaitykit į pavadinimus „LDK tautų rekonstrukcija“ (LDK – tai ne tas pats, kas Lietuva, joje būta daug neišlikusių tautų, kurių liekanos yra keliose valstybėse, ir kurias, kaip sinantropus, moksliškai galima rekonstruoti).
O joje sužinau, kad Lietuvoje žydai senesnė istorinė bendrija už baltų tautas. Arba „Lietuvos žydiška kultūra“.
Ar suprastų Vokietijoje knygos pavadinimą „Vokietijos lenkiška kultūra“? Arba Prancūzijoje „Prancūzijos čigoniška kultūra“?
Vilnius – Europos kultūros sostinė buvo pristatomas, kaip daugelio tautų nuosavybė ir daugelio tautų miestas.
Kažkodėl Paryžius ar Berlynas buvo ir yra pristatomi, tik kaip tų valstybių kultūros miestai. Niekas neakcentuoja, kaip privalumo, Berlyno turkiškumo ar Paryžiaus arabiškumo, angliškumo, amerikoniškumo ar čigoniškumo. Tie 2 miestai taip pat buvo užkariauti po keletą kartų, kaip ir Vilnius.
Ir gal jau visai normalu, kad Lietuvos priešams atiduota kone svarbiausia ministerija, o į kitas prikaišiota priešų viceministrų (priešų ryšio karininkai).
Vokiškame dokumentiniame filme „Stalingradas“ vokiečių karo veteranas pasakoja, kaip jis buvo šokiruotas, generolo Pauliaus štabe užuodęs kavos ir brendžio kvapą. Tai buvo tuo metu, kai kareiviai maitinosi šaldyta žmogiena.
O ką jis darytų, pamatęs, kad vokiečių generolai baliavoja vokiečių štabe su TSRS generolais, o vienas rusų, kad ir Žukovas, paskirtas atsakingu už vokiečių 6 armijos logistiką?
Tikriausia iškart mestų granatą ir išlėktų iš bunkerio rėkdamas „štabas užimtas rusų, nevykdykit jo įsakymų“.
Tai taip pasijuto daugelis lietuvių, kai „lenkų partija“ buvo pakviesta kartu spręsti Lietuvos likimo.
Lenkų „kova“ baigtųsi, kaip „Jedinstvo“ 1992 m., pasodinus Burokevičių ir Kuolelį.
Visas tas „kovojimas“ – tai Lenkijos motyvuojami Lietuvos išdavikai, kurie savaime išsilakstytų, pajutę bent minimalų baudžiamumą ar pavojų sau.
Rusijos įsikišimo estai nebijojo, kai per pora naktų baigė su „rusų revoliucija“ dėl „bronzinio kareivio“ Taline.
Tai ten ir rusų gyvenamos sritys su Rusija ribojasi, ir estų mažiau, nei lietuvių, ir rusui Rusijoje Lenkija ir Lietuva žemėlapyje šalia Rusijos atrodo vienodo dydžio.
Kas bendravo su rusais ir lenkais, žino, kad lenkai puola tik tada, kai mato, kad laimės ir kai žino, kad jiems niekas negresia. Taip, kaip girtas rusas, lenkas savo keistai suprantamos „teisybės“ niekad negins, jei jam už tai nors minimaliai kas grės.
Žmonės piktinasi valstybinių institucijų neveiklumu ir bando bent žodžiu ar raštu atsikirst jau bet kokį saiko jausmą praradusiems svetimšaliams, už tai susilaukia baudų nuo Lietuvos valstybinėse institucijose dirbančių lenkų, kurie naudojasi savo pareigybėmis ir įgaliojimais, talkininkaudami Lenkijai.
O lietuviai pareigūnai Lietuvos valstybinėse institucijose nemato tame jokios problemos. Jie pasirinkę stipresnę pusę ir pergyvena dėl savo darbo vietos už 2000-3000 Lt/mėn. ?
O pasirinkta lenkų pusė, kaip stipresnė, nes jiems. pvz., spėju, skaitliukų tikrintojų Avižieniuose ar Tarandėje užsiminta, kad gali nebijoti dėl savo nekilnojamo turto „lenkų žemėse“, kai čia bus „autonomija“, nes visi „vietiniai lenkai“ žino, kad tos prokurorės prieš „vietinius lenkus“ nieko neturi.
Juk tikrai ne dėl to, kad kovo 17 keli šimtai ginkluotų lenkų policininkų Gedimino prospekte paminėjo 1922 m. „referendumo“ ir 1938 m. ultimatumo dieną. Tada, kiek pamenu, kartu su prieš Lietuvą demonstravusiais lenkų policininkais ėjo keli šimtai autobusais iš kaimų suvežtų nugirdytų slavų bei lenkų turistų.
Ir Lietuvos teisėsaugos institucijai viskas normaliai.
Užsienio propagandos skleidėjus nurodžiau ir kaip savo bendrininkus, ir kaip pareiškėjas, kaltininkus, taigi dvigubai. Galvojau, kaip nors tai tikrai juos užkabins.
Ir še kad nori – nepamatė nusikalstamos veikos požymių knygose, kur atvirai savinamas Lietuvos palikimas ir kurios pilnos Lietuvą ir jos vietovardžius įžeidžiančius germaniškų (žydiškų) ir lenkiškų keiksmažodžių.
Tai traukit kaip mano bendrininkus, aš tai nusikaltėlis ir prisipažinau visko keliais aukštais.
Kyla pagrįstų abejonių ne tik prokurorų Vilniaus apylinkės prokuratūroje šališkumo, lojalumo Lietuvai ir kompetencijos, bet ir jų protinės būklės bei sugebėjimo adekvačiai suvokti realybę. Greičiausia tai jau ne VSD ar VRM, o medikų darbas, pasidomėti tomis Vilniaus apylinkės prokuratūroje dirbančiomis damomis.
Dar galiu paminėti straipsnius dėl nusikalstamo ir turinčio pasekmes aplaidumo, tarnybinių pareigų neatlikimo, kai nusikalstama veika akivaizdi. Kad ir šmeižikiškų įžeidžiančių gandų skleidimas, kuo galima kaltinti aplamai visą sionistinio vnt. „izraelis“ „litvakišką“ literatūrą.
Laikau etiškai pranešti I apylinkės policijos komisariato tyrėjoms, kad gavęs eilinį šaukimą į eilinę diskusiją, rašysiu pranešimą Generalinei prokuratūrai, jų tiesioginiams viršininkams arba VRM pagal prigūglintus BK straipsnius dėl mano pranešimuose nurodytos nusikalstamos veikos slėpimo ir tarnybinių pareigų neatlikimo.
Taigi tyrėjos, jeigu Jūsų nuomonė kitokia, nei mano, galite rašyti į Žygeivio forumą arba pakomentuoti mane, padiskutuosim. Žinau, kad gūglinot mane pagal mano niką ir esu nustebęs, kad dar neįvertinta materialine išraiška mano poezija.
Kodėl lietuviai turi kažką įrodinėti ir paneiginėti visokias svetimšalių – Lietuvoje gyvenančių lenkų ir žydų nesąmones?
O kai lietuviai. neapsikentę tų opusų apie Lenkijos „galybę“ ir „teises“ bei tariamas skolas už 4000 km esančiam sionistiniam vnt., su Lietuva nieko bendra neturinčiam, tai iškart man rodomi įstatymai, čia išvis netinkantys.
Apsilankęs pas tokias įstatymų parinkinėtojas parodysiu joms Lietuvos konstituciją ir Potsdamo nutarimus dėl t.v. „lenkijos“ sukūrimo Generalgubernijoje ir kitur, ant kurių Lietuvos atstovo parašo nėra.
Taigi pripažinti lenkų tautos egzistavimą man neprivaloma.
Pateiksiu vietoj to neatlikto ikiteisminio tyrimo tų 10 autobusų su lenkiškomis iškabomis, kuriuos nufotografuosiu Vilniaus autobusų stotyje iki 7 val. nuotrauką bei knygos „Žydai Lietuvoje“ įklijoje esantį „žemėlapį“.**************************************************************** Kadangi dar tyrėjų neištirtas ir nepasodintas, tai rašau iš int. svetainės.
Va todėl ir tęsiasi, kad niekas nieko nedaro, net ir kai įstatymai ir teisybė mūsų pusėje. Ir netgi neieško sąjungininkų bei nesistengia lenkų - lietuvių tarpvalstybinio konflikto internacionalizuoti. O kurie, dirbdami valstybės institucijose galbūt ir turėtų kokių galių, renkasi, jų manymu, stipresnę - Lenkijos pusę.
Štai kaip aiškina Vilniaus apylinkės prokuratūroje prokurorė A.S. savo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Toliau – citata:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau LR – BK) XVI skyriuje numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
LR BK 117 str. numatyta nusikalstama veika – „išdavystė“, bei numatyta atsakomybė asmeniui, Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris karo metu ar po karo padėties paskelbimo perėjęs į priešo pusę arba padėjęs priešui veikti prieš Lietuvos valstybę.
LR BK 118 str. numatyta nusikalstama veika – „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“ – kuriame numatoma baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris padėjo valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią.
LR BR 120 str. numatyta nusikalstama veika – „Kolaboravimas“, numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos piliečiui, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjusiam neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ir aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti Lietuvos Respubliką.
LR BK 123 str. numatyta nusikalstama veika – „Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais“, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešoje organizacijoje viršijo įgaliojimus ar sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos.
Toliau – mano komentaras:
Karas, pasirodo, kai tai paskelbiama, o ne tada, kai priešas stengiasi užvaldyti kokią valstybės dalį spaudimu, savo agentų ar išdavikų pagalba.
Tai Č. Butkevičius, pakvietęs valdyti kartu prieš Lietuvos konstituciją kovojančią organizaciją, gali paskelbti karo su Lenkija padėtį?
Ir nelabai suprantu, kaip mes galėsim kariaut, kai Lietuvos „karo vadai“ džiaugiasi dėl mažos profesionalios kariuomenės ir 700 žmonių rezervo mokymuose, o iš visų oficialių tribūnų „gerina“ santykius su Lenkija.
Čekiją užimanti Vokietijos kariuomenė nešaudė, bet tai laikoma karine agresija. Matyt, kad buvo padaryta per kelias dienas.
Tai jei Lenkija užiminėja dalį Lietuvos per kelis metus, talkininkaujant Lietuvos išdavikams su Lietuvos pilietybe ir lietuviškomis pavardėmis, tai nėra agresija. Reikia suprasti skirtingas 1938 m. Vokietijos ir šiandieninės Lenkijos situacijas – juk skiriasi pajėgumai, reikia, kad niekas nieko nepastebėtų.
O kitus straipsnius kada planuojama naudoti – Lietuvai laimėjus karą, išvijus okupantus ir teisiant okupantų kolaborantus? Prieš tai Lietuva turi pabūti okupuota, o tada pati išsivaduoti ar būti išvaduota sąjungininkų. Čia ko apsirūkyta? Ar nieko prokuratūroje negirdėta apie nusikaltimų prevenciją? Tai kam tada tie prevencijos skyriai?
Ir kas tada bus ta „neteisėta valdžia“, veikianti prieš Lietuvą? Juk jeigu jau ji bus „valdžia“, tai šitie mūsų BK negalios, o toji „valdžia“ bus teisėta.
Nors galiu primint, kad dalyje Lietuvos – Suvalkuose, Seinuose ir Augustave ginklu tas teritorijas užėmusi užsienio valstybės valdžia veikia. Ar 1920 m. lietuviškas žemes karu užėmusios Lenkijos valdžia ten jau tapo teisėta?
O LLRA ar neveikianti prieš Lietuvą organizacija?
Juk Lietuvos konstitucijoje parašyta, kad konstitucija – vientisas ir nedalijamas aktas. Kovojimai prieš teritorinį vientisumą ir valstybinę kalbą ir yra veikimas prieš Lietuvą.
Tai jei priešų organizacija pakviečiama kartu valdyti Lietuvą, ji jau tampa ne priešais? Ar vis dėlto galima parinkti tuos aukščiau nurodytus BK straipsnius ir tų kitų 3 valdančios koalicijos partnerių Seime nariams?
Aū, ar yra teisininkų toje rinkimus pralaimėjusioje tautinykų koalicijoje? Kai šakojasi vienas žmogus, tai jis durnelis, bet jei tų triukšmadarių bent 1000, tai jau gali būti valstybės institucijose priimta, kaip stipresnės pusės nuomonė.
Užteko kovo 17 Gedimino prospekte pereiti keliems šimtams prieš Lietuvą demonstruojančių policininkų ir nugirdytų suvežtų iš kaimų slavų, kad po kelių mėnesių Lenkijos interesus atstovaujančią organizaciją kviestų į valdančią koaliciją.
Juk biudžetnikams didžiausia vertybė – jų darbo vieta, o tam jie visad pasirinks stipresnę pusę. Tai čia buvo tautinykams tik bandymas įsidarbinti ir paskui „ai, nesigavo, tiek to, gal kitą kartą“. Bent jau tokią nuomonę apie 10 numerį „Už Lietuvą Lietuvoje“ turėjo daug lietuvių ir netgi patriotų, kaip atsvarą konservams pamatę darbinyko „parciją“.
Kai kada reikia ne politikuoti ar manevruoti, o tiesiog, kaip prie Širvintų ir Giedraičių 1920 m., apsikasti ir nė žingsnio atgal.
Dasimanevravo iki Lietuvos priešo pakvietimo į valdančią koaliciją, kaip kad man ne politikui atrodo. Kas dabar trukdo ką daryti, ar po 4 metų įvyksiantys rinkimai, kuriuose „gal pasiseks“? Ar jie nenori bendrauti su teisėsaugos institucijomis, jei tai gali pakenkti jų karjerai, darbui ES institucijose, darbo vietai, reputacijai?
Nagrinėjamos pralaimėjimo rinkimuose priežastys.
Pradėkit ne nuo marketingo ir politologijos, o nuo Kristaus pavyzdžio. Suprantama, juo sekti katastrofiška plačiąja prasme, bet juo žmonės patikėjo ir nuo jo skaičiuojame laiką. Taigi tikėjimas, viltis ir meilė. Visų pirma nebuvo tikėjimo.
Pagal Klauzevitcą, kariauti aplamai apsimoka, kai kareivis tiki pergale ir pasitiki viršininkais. O jei yra meilė, tai turi būti kažkokia ir neapykanta bei auka. Tikrai nebuvo nieko.
Žmonės, kurie nebalsavo, nebuvo ne patriotai. Jie tik 10 numeriu nepatikėjo ir neitų su juo į žvalgybą. Kad patikėtų, reikia sudeginti tiltus ir eiti ant kryžiaus, ir visad būti kaltiems ir nesiginti.
Tas, kuris veda kitus į ataką ir neša priekyje vėliavą, nesimaskuoja ir nesigina. Ir jis negali jau numest vėliavos, pasakyt „ai, nesigavo“, apsisukt ir pro iš paskos bėgančius kad ir pora kareivių bėgti į užnugarį slėptis bei pabandyti pakartoti žygdarbį kitą dieną. Kitą dieną paskui jį iš apkasų niekas neišlįs, nes netikės.
Ir jokiu būdu negalima nerodyti priešo.
Yra toks filmas su K.Duglu apie I pasaulinį karą. Ten generolo vienturtis sūnus siunčiamas sapiorams (pionieriams) „ant šucherio“. Pamatęs vokiečius, jis turėjo revolverio šūviu duoti signalą, kad sapiorai pamatytų priešą ir reaguotų. Be abejo, vokiečiai į šūvį iškart imtų šaudyt. Ir tas generolo sūnus iššaut neišdrįso, priešo neparodė. Vokiečiai tada prislinko prie darbuose paskendusių ir užtikrintų saugumu sapiorų ir metė granatą. Generolas pats įsakė sušaudyt savo sūnų.
Kare tai hiperbolizuota. Bet ar galima bus eiti į žvalgybą su tais karo metu, kurie net taikos metais, kai jiems už tai negresia mirtis, o tik kalėjimas iki 2 metų, nedrįsta parodyti priešo ir pasakyti „štai, žiūrėkit, priešas“.
Darbe kai kurie išdidūs savo kilme bendradarbiai iš Ukmergės aiškina, kad pas mus, Vilniuje, „lenkynas“ ir „lenkų žemės“. Aš jiems statistiką, kad 50 km spinduliu aplink Vilnių ir Vilniuje gyvena 500 tūkst. lietuvių ir tik apie 100 tūkst. save laikančių lenkais.
Jie atkerta, kad jau nuo Širvintų pilna lenkų. Atsakau, kad Širvintai panašiai nutolę nuo Ukmergės, kaip ir nuo Vilniaus. Tai aš, išvažiuodamas iš Vilniaus, kur dauguma gyventojų – lietuviai, galiu pasakyt, kad Ukmergė – lenkynas, nes Širvintose yra lenkų. Tada jie aiškina, kad juk Vilnius, o ne Ukmergė buvo Lenkijos, taigi Širvintų lenkai yra Vilniaus, o ne Ukmergės.
Vilnius buvo 1812 m. ir Prancūzijos, o Radviliškis - bermontininkų. Tai gal Vilnius prancūzynas, o Radviliškis - vokietynas?
Šis pavyzdys rodo, kaip svarbu yra pozicijos užėmimas realybės suvokime.
O prokurorės jaučiasi esančios kitoje planetoje ir viską mato „objektyviai“. Nusikalstamos lenkų veikos prokurorai neįžvelgė ir Draučiuose prieš 10 metų. Na, jiems „taip gavosi, apgailestaujam“. Tikriausia įsivaizduoja, kad tai leidžia jų kvalifikacija.
Tai kokiais išvedžiojimais, straipsniais ir sofizmais jos bandys „paneigti“ nuotraukas su lenkiškais užrašais, kuriose jos nemato nusikalstamos veikos požymių, galbūt greit sužinosit. Galbūt būsiu kaltas, kad fotografavau ir paviešinau.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
.
.
. 
